Karas Ukrainoje. Žiniasklaida: Kamala Harris turėjo konfliktą su Volodymyru Zelenskiu

Imago / Scanpix nuotr./Vladimiras Putinas

Kai Europa pradėjo atsisakyti rusiškų dujų, Kremliaus propagandininkai prigalvojo istorijų apie tai, kaip europiečiai vidury žiemos pjausto medinius suolus, kad šia mediena galėtų įsikurti ugnį viryklėms.

Tačiau pati Rusija išgyvena paradoksą: ji turi išteklių kariauti, tačiau piliečiai priversti ilgą laiką gyventi be šildymo, vandentiekio ar elektros.

Apie Rusijos komunalinių paslaugų sektoriaus krizę laikraštyje „Postimees“ rašo publicistas ir Rusijos reikalų ekspertas Andrejus Kuzičkinas.

Vasara – geriausias laikas kalbėti apie pasirengimą žiemai.

Prieš dvejus metus Rusijos spaudoje ir socialiniuose tinkluose išpopuliarėjo „memas“ apie tai, kaip Europa žiemą užšąla be rusiškų dujų.

Rusijos žiniasklaidos erdvę užpildė kadrai, kuriuose Berlyno ir Londono gyventojai, regis, pjauna medžius – štai kokie jie beviltiški.

Europa, kaip žinia, nešąla ir gana sėkmingai pakeitė rusiškas gamtines dujas kuro atsargomis iš kitų šalių.

Plačiau skaitykite čia.

Vitalijus Klyčko/ „Telegram“/Kyjivo meras Vitalijus Klyčko

Kyjivo centre esančioje kavinėje nugriaudėjo sprogimas.

Vėliau paaiškėjo, kad sprogo granata. Apie tai pranešė Ukrainos sostinės meras Vitalijus Klyčko.

„Nukentėjusiųjų ir žalos nėra“, – paskelbė meras.

Daugiau detalių apie incidentą Ukrainos žiniasklaida nepateikia.

Ukrainos puolimas Kursko srityje

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį pareiškė, kad jo pajėgos „gerokai pasistūmėjo į priekį“ Rusijos Kursko srityje.

„Šiandien mes gerokai pasistūmėjome į priekį Kursko srityje. Mes įgyvendiname savo strateginį tikslą“, – sakė V.Zelenskis savo vakarinėje kalboje.

Ukrainos pajėgos antrą savaitę tęsia plataus masto puolimą Kursko srityje: trečiadienį ukrainiečiai pareiškė užėmę daugiau teritorijų, paėmę į nelaisvę daugiau rusų kariškių ir sunaikinę naikintuvą-bombonešį per atakas prieš karinius aerodromus.

Plačiau apie tai skaitykite čia.

K. Harris užsitikrino demokratų nominaciją prezidento rinkimuose / Hu Yousong / ZUMAPRESS.com

Dabartinė JAV viceprezidentė Kamala Harris tikriausiai gana supaprastintai vertina karą Ukrainoje. Ji taip pat tikriausiai turi asmeninį konfliktą su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu. Apie tai praneša „ The Telegraph“.

Liepos pabaigoje autoritetingas žurnalas „Time“, remdamasis buvusiu gynybos ministru Oleksejumi Reznikovu, rašė, kad likus kelioms dienoms iki Rusijos invazijos į Ukrainą, K.Harris ir V.Zelenskis Miuncheno saugumo konferencijoje ginčijosi, kaip sulaikyti Rusiją nuo agresijos.

V.Zelenskis esą prašė K.Harris įvesti Rusijai prevencines sankcijas, kad atgrasytų ją nuo invazijos. Tačiau K.Harris esą tvirtino, kad negalima bausti už nusikaltimą, kuris dar neįvyko, ir paprašė V.Zelenskio viešai paskelbti, kad Rusijos invazija yra neišvengiama.

„V.Zelenskis aiškiai paklausė K.Harris: „Jūs norite, kad aš tai pripažinčiau, bet ką tai jums duos? Jei prisipažinsiu čia, šiame pokalbyje, ar taikysite sankcijas? Ir jis negavo jokio atsakymo“, - apie šį ginčą rašė ‚Time‘.

Nors K.Harris niekada nėra buvusi Ukrainoje, būdama JAV viceprezidente ji šešis kartus susitiko su V.Zelenskiu. Ji taip pat buvo atsakinga už 1,5 mlrd. dolerių paramą Ukrainai energetikos infrastruktūrai ir kitą humanitarinę pagalbą.

Apskritai K.Harris viešose kalbose nedažnai minėdavo Ukrainą, o kai tai darydavo, sulaukdavo kaltinimų dėl savo nekompetencijos konflikto atžvilgiu.

Amerikiečių analitikas Dougas Bandow pažymi, kad K.Harris niekada nebuvo giliai įsitraukusi į JAV užsienio politikos klausimus ir ypač susijusius su karu Ukrainoje.

„Jos supratimas tikriausiai apsiriboja paviršutiniškais pokalbiais, kai ji keliavo į Europą... nėra daug įrodymų, kad ji labai domisi ar išmano šiuos klausimus. Tai nereiškia, kad ji nesugeba į tai įsigilinti. Greičiau ji neturėjo nei priežasčių, nei galimybių tai padaryti“, - sako jis.

Tuo pat metu amerikiečių analitikai linkę manyti, kad jei K.Harris laimės prezidento rinkimus, ji tęs J.Bideno administracijos vykdytą užsienio politiką.

„Reuters“/„Scanpix“/Torecko gyventojų evakuacija

Donecko srities Torecko miesto rusai neužėmė, o į gyvenvietę įžengė diversantai sulaukė ukrainiečių atsako. Miestą šiuo metu visiškai kontroliuoja Ukrainos gynėjai, teletilto eteryje sakė Donecko srities karinės administracijos vadovas Vadimas Filaškinas.

„Padėtis mieste labai sudėtinga, priešas neužėmė miesto, į jį įsiveržė diversinės grupės, mūsų gynėjai jas atrėmė“, – sakė pareigūnas.

Pasak jo, Torecke yra apie 3 tūkst. žmonių, jie apsistoję rūsiuose, o evakuacija vyksta labai lėtai – kasdien evakuojama po 10-15 žmonių.

„Scanpix“/AP nuotr./Mychailo Podoliakas

Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas Michailas Podoliakas įsitikinęs, kad Ukrainos ginkluotųjų pajėgų sprendimo įžengti į Kursko sritį veiksmingumas yra akivaizdus.

„Siekdami grąžinti Ukrainai iniciatyvą fronte, sprendimus turime priimti čia ir dabar, remdamiesi situacija. Kai kur nors įžengiate, jūs siekiate tam tikrų tikslų. Šie tikslai gali būti pasiekti iš karto – arba ne iš karto. Tada žiūri į operatyvinę situaciją“, – sakė jis interviu leidiniui „Meduza“.

„Jei yra galimybė, jūs įsitvirtinate. Statote įtvirtinimus, pritraukiate rezervus, o svarbiausia – vietoje užtikrinate logistinį ryšį su pagrindinėmis pajėgomis. Jei tokios galimybės egzistuoja ir operatyvinė situacija leidžia, jūs tikrai tai darote“, – aiškino patarėjas.

„Visuotinė šios operacijos prasmė – pademonstruoti Rusijos nemokumą kariniu požiūriu“, – pridūrė M.Podoliakas.

„AFP“/„Scanpix“/Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų įsiveržimas į Kursko regioną vadinamas mirtinu smūgiu ilgam V.Putino valdymui. Apie tai rašo „The Times“, primindamas nuskendusį Rusijos branduolinį povandeninį laivą „Kursk“, kuris nuskendo lygiai prieš 24 metus – pirmaisiais diktatoriaus buvimo valdžioje metais.

Pažymima, kad dėl Ukrainos operacijos Rusijos Federacijoje V.Putinas tapo pirmuoju Rusijos vadovu nuo Antrojo pasaulinio karo laikų, atidavusiu teritoriją užsienio kariuomenei.

„Ukrainos puolimo pradžios laikas taip pat yra grėsmingas V.Putinui. Rusijoje rugpjūtis istoriškai yra katastrofų ir sukrėtimų mėnuo, pradedant 1991 m. nepavykusiu perversmu prieš Michailą Gorbačiovą, kurį įvykdė KGB griežtosios linijos šalininkai. Nuo to laiko, išskyrus povandeninio laivo „Kursk“ katastrofą, rugpjūtis tapo didelių teroristinių išpuolių, stichinių nelaimių ir pražūtingos finansų krizės mėnesiu. Likus daugiau nei dviem savaitėms iki šio mėnesio pabaigos, V.Putinas turi galvoti, ar netaps dar viena rugpjūčio prakeiksmo auka“, – skelbiama leidinio straipsnyje.

Maskva teigia sustabdžiusi Ukrainos pajėgas nuo tolesnio proveržio Kursko srityje / ROMAN PILIPEY / AFP

Kyjivas trečiadienį pareiškė, kad kuria buferinę zoną Rusijos Kursko srityje, kur tęsia puolimą, kad rusai iš ten negalėtų apšaudyti Ukrainos teritorijos.

Plačiau apie tai skaitykite čia.

Ukraina skelbia atidarysianti humanitarinius koridorius Kursko srities civiliams / Bai Xueqi / ZUMAPRESS.com

Ukraina trečiadienį pranešė, kad jos kariuomenė leis evakuoti civilius gyventojus iš Rusijos Kursko srities į Rusiją ir Ukrainą, ir kad į teritoriją, kur vykdomas puolimas, įsileis tarptautines humanitarines organizacijas.

Kursko srityje ukrainiečių kariai praėjusią savaitę pradėjo didelio masto puolimą.

„Mūsų karinės pajėgos planuoja (...) atverti humanitarinius koridorius civiliams evakuoti: tiek Rusijos, tiek Ukrainos kryptimi“, – sakė ministro pirmininko pavaduotoja Iryna Vereščuk.