Svarbiausios naujienos
- Paviešino vaizdo įrašą, kaip Ukrainos oro pajėgos susprogdino tiltą Kurske
- „Ukraina yra pajėgi nugalėti Rusiją“: ekspertas įvardijo Kyjivo pranašumus
- Ukrainiečiams – vienas saugiausių šarvuočių pasaulyje.
- Rusija nesusidoroja su Kyjivo puolimu: įvardijo didžiausias V.Putino kariuomenės silpnybes.
- V.Zalužno atleidimo istorijos detektyve – ir „Nord Stream“ sprogimas.
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Paviešino vaizdo įrašą, kaip Ukrainos oro pajėgos susprogdino tiltą Kurske
23:00
Ukrainos karinių oro pajėgų vadas Nikolajus Oleščukas paskelbė vaizdo įrašą, kuriame užfiksuotas smūgio į tiltą per Seimo upę Kursko srityje momentas.
„Karinių oro pajėgų aviacija aktyviai dalyvauja kovinėse operacijose Kursko kryptimi. Ukrainos pilotai vykdo tikslius smūgius į priešo tvirtoves, technikos telkinius, taip pat priešo logistikos centrus ir tiekimo kelius“, - sakė karinių oro pajėgų vadas Nikolajus Oleščukas.
BBC patikros specialistai išnagrinėjo sugriauto tilto per Seimo upę Gluškove nuotraukas, kurias anksčiau šiandien išplatino Rusijos Z kanalai.
Palyginus su ankstesnėmis tilto nuotraukomis, galima daryti prielaidą, kad šios nuotraukos pirmą kartą buvo išplatintos rugpjūčio 16 d. popietę. Nuotraukose esančios detalės, įskaitant šone esančius turėklus, sutampa su tilto vaizdo įrašu, padarytu, kai tiltas dar buvo nepažeistas.
Kaip jau pranešėme, apie tilto susprogdinimą penktadienį popiet paskelbė Kursko srities gubernatoriaus patarėjas Romanas Aliochinas. Jis savo „Telegram“ kanale taip pat rašė, kad Ukrainos pajėgos neva atakuoja tiltą Zvanojės kaime.
„Kursko sritis. Gluškovas. Ukrainos pajėgos sunaikino tiltą per Seimo upę. Priešas taip pat smogia tiltui Zvanojės kaime Gluškovo rajone. Priešas persikėlė įgyvendinti planą užimti Gluškovo rajono dalį palei Seimo upę“, – rašė R.Aliochinas.
Daugiau apie tilto susprogdinimą ir Ukrainos pažangą Kurske skaitykite čia.
Ukraina: Rusija gali rengti branduolinę provokaciją
00:50
Ukrainos kovos su dezinformacija centro vadovas Andrejus Kovalenko pranešė, kad Rusija gali rengti „branduolinę provokaciją“.
„Jų scenarijus apkaltinti mus terorizmu ir užpulti Kursko atominę elektrinę nepasiteisino, dabar jie meluoja apie „nešvarią bombą“ ir galimą mūsų provokaciją. Tai įrodymas, kad Rusija gali rengti teroristinį išpuolį“, – rašė jis.
Užsienio reikalų ministerija įspėjo, kad dabar vėl „plinta beprotiška Rusijos propagandos banga apie tariamus Ukrainos planus panaudoti „nešvarias bombas“ arba pulti atomines elektrines“.
„Oficialiai paneigiame šiuos melagingus pranešimus. Ukraina neturi nei ketinimų, nei galimybių vykdyti tokių veiksmų. Rusija turi liautis skleidusi pavojingą melą“, – rašoma.
Pažymima, kad Ukraina visuomet buvo ir yra įsipareigojusi tapti branduolinio ginklo neplatinimo sutarties nare.
„Mes neturime jokių „nešvarių bombų“ ir neketiname jų įsigyti. Kai Rusija pirmą kartą paskleidė šią nesąmonę 2022 m.
Rusijai draugiškos šalys atsisakė pasmerkti Ukrainos „agresiją“ Kursko regione
23:49
Tik viena Rusijai draugiška šalis viešai pasmerkė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų operaciją Kursko srityje. Visos kitos šį įvykį ignoravo arba apsiribojo neutraliais pareiškimais. Į tai atkreipė dėmesį laikraštis „The Moscow Times“ .
Pažymima, kad per 11 dienų nuo Ukrainos ginkluotųjų pajėgų operacijos pradžios tik Sirija pasmerkė „agresiją“, vykdytą su „kolektyvine Vakarų parama“. Tačiau, kaip pabrėžiama leidinyje, Sirijos diktatorius Basharas al Assadas asmeniškai skolingas V.Putinui ne tik valdžios išsaugojimą, bet galbūt ir savo gyvybę, nes be Rusijos įsikišimo jis būtų pralaimėjęs pilietinį karą.
Pagrindinė Kremliaus viltis – Kinija, su kuria Rusiją sieja „beribė partnerystė“, pirmą kartą Ukrainos operaciją pakomentavo tik rugpjūčio 12 d. Kartu apsiribota formuluote, kad Pekinas „atkreipė dėmesį į dabartinę situaciją“.
Kolektyvinio saugumo sutarties organizacija (CSTO), kuri buvo sumanyta kaip rusiškas NATO analogas, taip pat susilaikė nuo griežtų pareiškimų.
„Karinio konflikto perkėlimas į CSTO atsakomybės zoną yra naujas eskalacijos etapas. Mūsų analitinė tarnyba dirba visą parą. Atidžiai stebime situacijos raidą ir veiksime pagal organizacijos įstatus“, – atsakydama į žurnalistų užklausą pareiškė organizacija.
Tuo pat metu CSTO pažadėjo, kad „įgyvendins visas būtinas procedūras“, jei Rusija paprašys karinės pagalbos.
Be Rusijos Federacijos, CSTO priklauso Baltarusija, Kazachstanas, Kirgizija ir Tadžikistanas. Armėnija formaliai taip pat yra šios organizacijos narė, tačiau po pralaimėto karo Karabache ji įšaldė savo dalyvavimą.
Kaip pranešė UNIAN, lemiamas Ukrainos ginkluotųjų pajėgų proveržis į Kursko sritį išsklaidė Kyjivo Vakarų partnerių nuogąstavimus, kad Ukraina atsidūrė ant pralaimėjimo slenksčio. Ši operacija taip pat leido suabejoti vakarietiškų ginklų naudojimo apribojimų išlaikymo tikslingumu.
Paviešino vaizdo įrašą, kaip Ukrainos oro pajėgos susprogdino tiltą Kurske
23:00
Ukrainos karinių oro pajėgų vadas Nikolajus Oleščukas paskelbė vaizdo įrašą, kuriame užfiksuotas smūgio į tiltą per Seimo upę Kursko srityje momentas.
„Karinių oro pajėgų aviacija aktyviai dalyvauja kovinėse operacijose Kursko kryptimi. Ukrainos pilotai vykdo tikslius smūgius į priešo tvirtoves, technikos telkinius, taip pat priešo logistikos centrus ir tiekimo kelius“, - sakė karinių oro pajėgų vadas Nikolajus Oleščukas.
BBC patikros specialistai išnagrinėjo sugriauto tilto per Seimo upę Gluškove nuotraukas, kurias anksčiau šiandien išplatino Rusijos Z kanalai.
Palyginus su ankstesnėmis tilto nuotraukomis, galima daryti prielaidą, kad šios nuotraukos pirmą kartą buvo išplatintos rugpjūčio 16 d. popietę. Nuotraukose esančios detalės, įskaitant šone esančius turėklus, sutampa su tilto vaizdo įrašu, padarytu, kai tiltas dar buvo nepažeistas.
Kaip jau pranešėme, apie tilto susprogdinimą penktadienį popiet paskelbė Kursko srities gubernatoriaus patarėjas Romanas Aliochinas. Jis savo „Telegram“ kanale taip pat rašė, kad Ukrainos pajėgos neva atakuoja tiltą Zvanojės kaime.
„Kursko sritis. Gluškovas. Ukrainos pajėgos sunaikino tiltą per Seimo upę. Priešas taip pat smogia tiltui Zvanojės kaime Gluškovo rajone. Priešas persikėlė įgyvendinti planą užimti Gluškovo rajono dalį palei Seimo upę“, – rašė R.Aliochinas.
Daugiau apie tilto susprogdinimą ir Ukrainos pažangą Kurske skaitykite čia.
V.Zelenskis: Rusai Kursko srityje praranda atsargas ir logistiką
21:30
Prezidentas Volodymyras Zelenskis rugpjūčio 16 d. pareiškė, kad Rusijos kariuomenė Kurske patiria nuostolių, o tai „labai naudinga“ Ukrainos gynybai.
„Svarbiausia. Jau buvo keli O.Syrskio štabo viršininko pranešimai apie padėtį fronte ir apie mūsų operaciją Kursko srityje. Matome, kad okupantas patiria nuostolių, ir tai naudinga, labai naudinga mūsų gynybai. Tai susiję su rusų kariuomenės logistikos sunaikinimu ir jų rezervų sunaudojimu. Mes turime padaryti kuo daugiau nuostolių visoms rusų pozicijoms, ir mes tai darome. Dėkoju kiekvienam mūsų kariui už taiklumą ir už stiprybę“, – nurodė V.Zelenskis.
O.Syrskis anksčiau pranešė, kad Ukrainos kariai Kursko srityje kai kuriomis kryptimis nuo 1 iki 3 kilometrų pasistūmėjo į priekį.
„DeepState“: Rusijos kariai Belgorodo srityje nukirto galvą ukrainiečių kariui
21:24
Rusijos kariškiai nufilmavo vaizdo įrašą, kuriame matyti nukirsta ukrainiečių kario galva Kolotilivkos kontrolės punkte Rusijos Belgorodo srityje, nurodoma „DeepState“ pranešime.
„Viename iš vaizdo įrašų vadinamieji Rusijos Federacijos jūrų pėstininkai demonstruoja nupjautą Ukrainos kario galvą. Nusikaltimo vieta - Kolotiliko kontrolės punktas. Rugpjūčio 12 d. ten įvyko nesėkmingas gynybos pajėgų bandymas pralaužti priešą“.
Generalinė prokuratūra informavo „Ukrainska Pravda“, kad tikrina šią informaciją.
O.Syrskis pranešė apie mūšius ir pasiekimus Kursko srityje
20:10
Ukrainos ginkluotosios pajėgos Rusijos teritorijoje, kai kuriose vietovėse, pasistūmėjo nuo vieno iki trijų kilometrų.
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas Oleksandras Syrskis apie tai pranešė prezidentui Volodymyrui Zelenskiui vaizdo ryšiu.
„Puolamosios grupės kariai tęsia kovą, kai kuriomis kryptimis priešo link pasistūmėjo nuo 1 iki 3 km. Kovos tęsiasi visoje fronto linijoje. Padėtis kontroliuojama. Visi veiksmai vykdomi pagal planą“, – sakė O. Syrskis.
Pasak jo, Ukrainos kariai Kursko srityje yra viskuo aprūpinti, logistikos sistema veikia be sutrikimų. Jis taip pat pranešė, kad generolas majoras Eduardas Moskalevas pradėjo eiti Kursko srityje sukurtos karinės komendantūros vadovo pareigas. „Probleminių klausimų, kuriuos reikėtų spręsti, nėra“, – pažymėjo O.Syrskis.
Jis pridūrė, kad šiuo metu vyksta mūšiai Mažosios Loknios rajone: „Tikiuosi, kad ten bus daug belaisvių“.
O.Syrskis taip pat informavo prezidentą apie padėtį šalies rytuose. Pasak jo, nuo ryto didelių pokyčių neįvyko, intensyvūs mūšiai vyksta Pokrovskio ir Toreckio kryptimis. „Visos priemonės, apie kurias pranešiau, yra įgyvendinamos. Viską kontroliuoju“, – pažymėjo generolas.
Kaip pranešė UNIAN, rugpjūčio 15 d. vyriausiasis vadas pranešė prezidentui, kad nuo puolimo pradžios gynybos pajėgos pasistūmėjo 35 kilometrus į priešo gynybą, perimdamos 82 Rusijos Federacijos gyvenamųjų vietovių kontrolę.
Dalyje Kursko srities jau veikia karinė komendantūra , kuriai vadovauja generolas majoras Eduardas Moskalovas.
Vakar laikraštis „The Independent“, remdamasis anoniminiu ukrainiečių pulkininku, pažymėjo, kad per operaciją Kursko srityje Ukrainos ginkluotosios pajėgos paėmė į nelaisvę apie du tūkstančius rusų karių.
„Ukraina yra pajėgi nugalėti Rusiją“: ekspertas įvardijo Kyjivo pranašumus
19:22
Ukrainoje tęsiasi visavertis karas prieš Rusijos Federaciją ir Ukrainos pusė „gali laimėti“, jėgų pusiausvyra vėl yra jos pusėje.
Situacija jau keičiasi Kyjivo naudai, teigiama buvusio Norvegijos karinio atašė Ukrainoje Hanso Petterio Midttuno straipsnyje laikraščiui „The Telegraph“. Eksperto teigimu, Ukrainos puolimas Kursko srityje „padės pakeisti karo eigą“. Autorius pažymėjo, kad Ukrainos pranašumas visų pirma tas, kad jos gynybos pramonė ir Vakarų „gynybos pramonė“ vis dar didina gamybą.
“...Rusijos galimybės didinti gynybos pramonės gamybą jau pasiekė piką ir yra maksimaliai išnaudotos. Joje jaučiamas rekordinis 4,8 mln. žmonių darbo jėgos trūkumas. Rusijos darbo jėgos spragas užpildo paaugliai, senjorai ir net kaliniai“, – pažymima straipsnyje.
H.Midttunas pabrėžė, kad Vakarų sankcijos trukdo Rusijai plačiu mastu gaminti esamus aukštųjų technologijų ginklus ir, kas ne mažiau svarbu, kurti naujus.
“...remiama Vakarų, Ukraina pamažu įveikia Rusiją. Ukraina naudoja technologines naujoves, kad atremtų kiekybinį Rusijos pranašumą: darbo jėgą, artileriją, pagrindinius kovinius tankus, šarvuočius, kovinius lėktuvus ir laivyną“, – rašoma straipsnyje.
Ekspertas pridūrė, kad didėja Vakarų amunicijos srautas, plečiasi Ukrainos, JAV ir Europos gynybos pramonės produkcija. „Vakarai pamažu (ir nenoriai) atšaukia apribojimus Ukrainai naudoti vakarietišką ginkluotę. Ukrainietiški ginklai vis giliau skverbiasi į Rusiją“, – pabrėžė analitikas.
Buvęs karo atašė atkreipė dėmesį į tai, kad Rusija už nedidelį žengimą į Ukrainą moka itin didelę kainą. „Rusijos aukų skaičius šiuo metu yra didesnis nei jos gebėjimas generuoti gyvąją jėgą. Nors jos gyvoji jėga yra beveik „neribota“, jos sunkioji ginkluotė nėra tokia. Rusija pamažu degina savo senų tankų, šarvuočių ir artilerijos atsargas. Jos priešlėktuvinė gynyba yra išsekusi. Daugiau nei trečdalis Juodosios jūros laivyno sunaikinta“, – pabrėžė ekspertas.
Rusai jau ilgą laiką bando veržtis į kai kurias Rytų Ukrainos dalis, užėmė kelias gyvenvietes ir patyrė didžiulių nuostolių. Bendri Rusijos Federacijos nuostoliai Ukrainoje, 2024 m. rugpjūčio 16 d. duomenimis, siekia apie 596 tūkst. 950 užpuolikų.
Rugpjūčio pradžioje ukrainiečiai pradėjo žengti į Rusijos Federacijos Kursko sritį. Buvo pranešta, kad nuo 15 d. jiems pavyko užimti daugiau kaip 1 000 kv km teritorijos. Pažymėtina, kad nuo šių metų sausio iki liepos mėnesio okupantai užėmė 1 175 kv km Ukrainos. Kursko srityje jau sukurta karinė komendantūra, kuriai vadovauja generolas majoras Eduardas Moskalovas.
Rusija į „teroristų ir ekstremistų“ sąrašą įtraukė A.Navalno sąjungininkus: K.Jarmyš, M.Pevčich ir kitus
18:43
Penktadienį, praėjus lygiai šešiems mėnesiams po opozicijos lyderio Aleksejaus Navalno mirties kalėjime, Rusija į juodąjį „teroristų ir ekstremistų“ sąrašą įtraukė dar mažiausiai devynis su juo susijusius asmenis.
Į sąrašą buvo įtraukta buvusi A.Navalno atstovė spaudai Kira Jarmyš ir jo Kovos su korupcija fondo pirmininkė Marija Pevčich, skelbiama Rusijos finansų stebėsenos tarnybos „Rosfinmonitoring" interneto svetainėje.
Į sąrašą taip pat įtraukti užsienyje gyvenantys Kremliaus kritiko advokatai Olga Michailova ir Aleksandras Fedulovas, opozicijos žurnalistė Antonina Kravcova ir aktyvistė Olga Komleva, kurios abi yra ikiteisminio sulaikymo vietose.
Taip pat buvo įtraukti Dmitrijus Nizovcevas, A.Navalno „YouTube“ kanalo vedėjas, ir Nina Volochonskaja, kanalo prodiuserė. Į sąrašą įtrauktas ir programuotojas Aleksejus Maliarevskis, įkalintas septyneriems metams už tai, kad aukojo A.Navalno Kovos su korupcija fondui.
Liepos mėnesį Rusija į šį sąrašą įtraukė opozicijos veikėją Juliją Navalnają – A.Navalno žmoną.
„Rosfinmonitoring“ yra pavesta kovoti su asmenų ir grupių, kuriuos Maskva laiko „teroristais“ arba dalyvaujančiais „ekstremistinėje veikloje“, finansavimu ir tarnyba gali įšaldyti į sąrašą įtrauktų asmenų banko sąskaitas.
Rusijos valdžia dažnai klijuoja šias etiketes disidentams ir tiems, kas dalyvavo kampanijoje prieš Kremlių ar jo puolimą Ukrainoje.
A.Navalno organizacijos Rusijoje yra uždraustos ir vadinamos ekstremistinėmis, o pats opozicijos lyderis dėl kaltinimų „ekstremizmu“ buvo nuteistas kalėti 19 metų.
Į „Rosfinmonitoring“ juodąjį sąrašą taip pat įtraukta, pavyzdžiui, džihadistų grupuotė „Al Qaeda“, „tarptautinis LGBT judėjimas“ ir istorinės grožinės literatūros rašytojas Borisas Akuninas.
Kursko srityje sugriautas tiltas per Seimo upę
18:20
Rusijos Kursko srityje buvo sugriautas tiltas per Seimo upę, Ukrainos kariams bandant užimti Gluškovo rajoną.
Tai penktadienį popiet paskelbė Kursko srities gubernatoriaus patarėjas Romanas Aliochinas. Jis savo „Telegram“ kanale taip pat rašė, kad Ukrainos pajėgos neva atakuoja tiltą Zvanojės kaime.
„Kursko sritis. Gluškovas. Ukrainos pajėgos sunaikino tiltą per Seimo upę. Priešas taip pat smogia tiltui Zvanojės kaime Gluškovo rajone. Priešas persikėlė įgyvendinti planą užimti Gluškovo rajono dalį palei Seimo upę“, – rašė R.Aliochinas.
Kuo svarbūs tiltai
Ketvirtadienį Rusijos „Telegram“ kanalais buvo pranešta, jog šiam tiltui buvo smogiama. Internete buvo paskelbta filmuota medžiaga apie padarinius – buvo galima matyti duobes tilto dangoje ir apgadintą kelio užtvarą.
Analitinės grupės „Conflict Intelligence Team“ vadovas Ruslanas Levievas pokalbyje su tinklaraštininku Michaelu Nakiu sakė, kad šiame rajone yra tik trys tiltai – Gluškovo, Zvanojės ir Karyžo kaimuose. Jei Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms pavyks juos sunaikinti, joms bus lengviau perimti didelės regiono teritorijos, įskaitant Tiotkino kaimą, kontrolę.
Ukrainiečiams – vienas saugiausių šarvuočių pasaulyje
17:33
Ukrainos gynybos ministerija kodifikavo ir leido pristatyti Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms šarvuotą inžinerinę transporto priemonę „Buffalo MPV“, kuri apibūdinama kaip viena saugiausių pasaulyje.
„Buffalo MPV“ yra JAV kariuomenės inžinerinė transporto priemonė, pagaminta naudojant MRAP (angl. Mine Resistant Ambush Protected) technologiją. Tai karinių transporto priemonių klasė, pasižyminti padidinta balistine apsauga.
Transporto priemonės turi V formos dugną, išsklaidantį sprogimo energiją, ir specialias smūgius sugeriančias sėdynes. Konstrukciškai šarvuočiai sudaryti iš monolitinės šarvuotos kapsulės ir išorinių sprogimą sugeriančių blokų“, – teigiama ministerijos interneto svetainėje.
Pažymima, kad ši šarvuotoji transporto priemonė yra iš esmės modernizuota garsioji CASSPIR, kuri buvo naudojama karinėse operacijose Pietų Afrikoje nuo 1980-ųjų, Irake ir Afganistane. CASSPIR tarnauja daugiau kaip 10 pasaulio šalių kariuomenėse ir saugumo tarnybose. „Per visą veikimo kovos sąlygomis laikotarpį nebuvo užregistruota nė vieno nukentėjusiojo iš bet kurio šio modelio šarvuočio, kuris patyrė sprogimų ir apšaudymų“, – teigiama ataskaitoje.
Gynybos ministerijos duomenimis, šio modelio inžineriniai šarvuočiai šiuo metu naudojami Kanados, Prancūzijos, Italijos, Pakistano, Jungtinės Karalystės ir Prancūzijos kariuomenėse.
„Buffalo MPV“ priklauso III apsaugos kategorijos transporto priemonėms pagal STANAG 4569 standartą ir gali atlaikyti minos sprogimą, kurio sprogimo jėga prilygsta 20 kg trotilo. Langus saugo 15 cm neperšaunamas stiklas, o šarvuota kapsulė pagaminta iš kompozitinių šarvų, papildomai apsaugotų formuojamųjų užtaisų grotelėmis. Transporto priemonėje sumontuota 9 m ilgio valdikliu su įmontuota kamera ir jutikliais, skirtais sprogmenų neutralizavimui“, – priduriama pranešime.
Kremliaus ekonomika artėja prie sprogimo: Rusijos laukia tamsūs laikai
17:16
Perkaitusi Rusijos ekonomika pradėjo lėtėti. Ekonomikos augimas, kurį skatino su karu susijusios išlaidos, daugelyje svarbių pramonės šakų pasiekė savo ribas. Nors antrąjį ketvirtį Rusijos BVP padidėjo 4 proc., antrąjį pusmetį augimas gali būti perpus mažesnis, rodo „Bloomberg“ atlikta ekonomistų apklausa.
Yra nemažai problemų, kurios užkerta kelią ilgalaikiam augimo potencialui, teigia „Oxford Economics“ ekonomistė Tatjana Orlova.
Tarp šių problemų – prasti demografiniai rodikliai, didelės darbo jėgos sąnaudos ir siaubingas investicinis klimatas.
Be to, trumpuoju laikotarpiu augimą gali pristabdyti pinigų politikos apribojimai, nes Rusijos centrinis bankas padidino palūkanų normą iki 18 proc. ir leido suprasti, kad ji gali būti padidinta iki 20 proc.
Neigiamą vaidmenį atlieka ir hipotekos paskolų gavėjams skirtos paramos programos uždarymas, kuris stabdys statybų ir bankų sektorių plėtrą. Subsidijuojamos hipotekos paskolos leido abiem sektoriams augti nekreipiant dėmesio į didėjančias palūkanų normas.
Sparčiai auganti Rusijos karinė pramonė dėl konkurencijos ir darbo jėgos trūkumo remiasi į lubas. Todėl ši pramonė šaka jau gali būti pasiekusi savo pajėgumų ribą, kuri ateityje gali mažėti, nes mažėja galimybė įsigyti importuojamų komponentų.
Plačiau skaitykite ČIA.
Kaip „uždirbti“ milijoną dolerių: Ukrainos saugumo tarnyba sulaikė įtariamuosius su įkalčiais
16:58
Kyjivo srityje buvo sulaikyti du rajonų teritorinių komplektavimo centrų vadovai ir jų bendrininkas, kurie padėjo Ukrainos karo prievolininkams išvengti šaukimo į karinę tarnybą. Per kratas pas juos rasta 1,2 mln. JAV dolerių, penktadienį, rugpjūčio 16 d., pranešė Ukrainos saugumo tarnyba SBU.
Generalinė prokuratūra patikslino, kad buvo sulaikyti Boryspilio ir Bučos karinės įskaitos įstaigos vadovai.
Tyrimo duomenimis, įtariamieji padėdavo vyrams išvengti mobilizacijos pasinaudojant suklastotais dokumentais, kuriuose būdavo nurodyta, kad jie dėl sveikatos būklės negali tarnauti. „Paslaugų paketas“ kainuodavo 37 000 JAV dolerių.
Šiai schemai įgyvendinti pareigūnai pasitelkdavo pažįstamus iš karinės medicinos komisijos.
Atlikus tyrimą nustatyta daugiau kaip 20 asmenų, kurie tokiu būdu bandė išvengti mobilizacijos.
Plačiau skaitykite ČIA.
Rusija kaltina: Ukraina per oro smūgį pataikė į prekybos centrą Donecke
16:12
Rusijos primesti pareigūnai penktadienį pranešė, kad ukrainiečių kariuomenė smogė prekybos centrui rusų kontroliuojamoje Ukrainos Donecko srities dalyje ir kad buvo sužeisti mažiausiai septyni žmonės.
Rusijos paskirtas Donecko srities gubernatorius Denisas Pušilinas platformoje „Telegram“ sakė, kad „priešas vykdė tikslingus masinius smūgius Petrovskio rajone“ Donecko miesto pakraštyje.
Jo teigimu, pataikyta į prekybos centrą „Galaktika“, ,kur buvo sužeisti mažiausiai septyni žmonės.
D.Pušilinas nurodė, kad informacija apie sužeistuosius vis dar tikslinama, ir pridūrė, kad gaisras apėmė daugiau kaip 10 tūkst. kv. m plotą.
Rusijos pajėgos kontroliuoja dalį Ukrainos rytinio Donecko regiono, kuriame vyksta didžiausi konflikto susirėmimai.
2022 metais Rusija pareiškė, kad aneksavo regioną. Šis Maskvos žingsnis sukėlė Kyjivo ir Vakarų pasipiktinimą.
Smūgiai ir aukos abiejose fronto linijos pusėse Donecko srityje tapo kasdienybe.
Praėjusią savaitę per Rusijos raketų smūgį į prekybos centrą Ukrainos kontroliuojamoje Donecko srities dalyje žuvo mažiausiai 14 žmonių, pranešė Ukrainos pareigūnai.
V.Zalužno atleidimo istorijos detektyve – ir „Nord Stream“ sprogimas
15:36
Sprogimai „Nord Stream“ dujotiekyje Baltijos jūroje – precedento neturintis sabotažo atvejis šiuolaikinėje istorijoje. Pagal tarptautinę teisę tai galėtų būti laikoma karo aktu. Netruko pasklisti teorijos, kas už tai atsakingas: Centrinė žvalgybos agentūra (CŽA), o gal Vladimiras Putinas? Praėjus dvejiems metams, „The Wall Street Journal“ tvirtina, kad incidento aplinkybės ir įtariamieji pagaliau aiškėja.
Pasak straipsnio, kuriame cituojami, operacijoje dalyvavę asmenys, ji Ukrainai kainavo 300 tūkst JAV dolerių. Sabotažą įvykdžiusiai profesionalių narų apmokytai šešių žmonių grupei esą vadovavo tuometinis Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadas Valerijus Zalužnas.
Vienas iš šaltinių leidinio žurnalistams atskleidė, kad Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis iš pradžių pritarė šiam planui. Teigiama, kad visi susitarimai buvo sudaryti žodžiu, nepaliekant jokių įrašų.
Pasak „The Wall Street Journal“ kitą mėnesį Nyderlandų karinės žvalgybos agentūra MIVD sužinojo apie organizuojamą sąmokslą ir įspėjo CŽA. Po to amerikiečių pareigūnai nedelsdami informavo Vokietiją. Nurodoma, kad CŽA kreipėsi į V.Zelenskį ir paprašė sustabdyti bet kokius planus susprogdinti „Nord Stream“ dujotiekį. Savo ruožtu, pasak šaltinių, Ukrainos prezidentas davė įsakymą nutraukti operaciją.
„Vis dėlto V.Zelenskio vyriausiasis vadas Valerijus Zalužnas, kuris vadovavo šioms pastangoms, veikė toliau“, – rašoma straipsnyje.
Plačiau skaitykite ČIA.
Kyjivas paaiškino, ko siekia Ukraina Kursko puolimu
15:26
Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio patarėjas penktadienį pareiškė, kad beprecedenčiu ukrainiečių įsiveržimu į Kursko sritį siekiama įtikinti Rusiją pradėti „sąžiningą derybų procesą“, sukeliant „reikšmingų taktinių pralaimėjimų“.
„Kursko srityje aiškiai matome, kaip tikslingai naudojama karinė priemonė siekiant įtikinti Rusiją pradėti sąžiningą derybų procesą“, – socialiniame tinkle „X“ teigė Mychaila Podoliakas.
Ukrainiečiai daugiau kaip prieš savaitę pradėjo beprecedentį puolimą Rusijos teritorijoje, Kursko srityje, ir skelbia, kad ten buvo užimtos kelios dešimtys kaimų.
Rusija skelbia Rytų Ukrainoje užėmusi dar vieną kaimą netoli Pokrovsko
15:21
Rusija penktadienį pranešė, kad jos pajėgos užėmė Serhijivką – pasienio kaimą, esantį maždaug už 15 km nuo Ukrainos kontroliuojamo transporto mazgo Pokrovsko.
Rusai anksčiau šią savaitę buvo paskelbę, kad jų pajėgos Rytų Ukrainoje užėmė Ivanivkos, taip pat ir Lysyčnės kaimus, esančius į šiaurę nuo Serhijivkos ir už kelių kilometrų nuo Pokrovsko.
Rusijos gynybos ministerija, vartodama rusišką kaimo pavadinimo rašybą, pranešė, kad jos kariuomenės daliniai „išvadavo Sergejevkos kaimą“ Ukrainos rytinėje Donecko srityje.
Pokrovskas yra prie svarbaus kelio, kuriuo vežamos atsargos Ukrainos kariams ir miesteliams prie rytinio fronto. Rusijos pajėgos jau seniai yra nusitaikiusios į Pokrovską ir daug mėnesių pamažu prie jo artinasi. Pastaraisiais mėnesiais rusai užėmė virtinę kaimelių.
Pokrovsko karinė valdžia penktadienį paragino civilius gyventojus paspartinti evakuaciją, nes Rusijos kariuomenė sparčiai artėja prie šio miesto.
Pareigūnai platformoje „Telegram“ teigė, kad Rusijos kariai „sparčiai žengia į priekį“ ir kad „su kiekviena diena lieka vis mažiau laiko pasiimti asmeninius daiktus ir išvykti į saugesnius regionus“.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį perspėjo, kad Pokrovskas ir kiti netoliese esantys Donecko srities miestai „patiria intensyviausias Rusijos atakas“.
„Prioritetiniai reikmenys – viskas, ko reikia, – ten yra siunčiami“, – sakė V.Zelenskis socialiniame tinkle „X“.
Pokrovsko karinės administracijos vadovas Serhijus Dobriakas tądien perspėjo, kad Rusija yra šiek tiek daugiau nei už 10 km nuo miesto pakraščio, ir paragino likusius gyventojus evakuotis.
Maskvos išpuoliai Rytų Ukrainoje vyksta ukrainiečiams daugiau kaip prieš savaitę pradėjus beprecedentį puolimą Rusijos teritorijoje, Kursko srityje, ir skelbiant, kad ten buvo užimtos kelios dešimtys kaimų.
Kodėl Ukrainai būtinai reikia britiškų raketų „Storm Shadow“ smūgiams Rusijoje
15:09
Didžioji Britanija turėtų leisti Ukrainai naudoti sparnuotąsias raketas „Storm Shadow“ prieš taikinius Rusijos teritorijoje, kad būtų atkirsti Rusijos gynybos aprūpinimo kanalai. Tai interviu laikraščiui „The Times“ sakė Kursko puolime dalyvavęs 117-osios teritorinės gynybos brigados kapitonas Dmytro Lantušenka.
„Didžioji karo veiksmų dalis susijusi su tiekimo logistika. Kas sugeba kontroliuoti tiekimo srautus, tas gali maksimaliai padidinti savo pajėgų veiksmingumą. Jei turėtume „Storm Shadow“, galėtume smogti logistikos mazgams ir geležinkeliams, o tai sutrikdytų tiekimo linijas ir sulėtintų jų eigą, o tai labai padėtų Ukrainos pajėgoms“, – aiškino jis.
Karininkas taip pat sakė, kad šios raketos leistų Ukrainai sunaikinti oro bazes, kuriose saugomos sklendžiančios bombos, kurias Rusija per karą naudoja triuškinančiam poveikiui pasiekti.
Smūgiai Rusijai Vakarų ginklais
Anksčiau Didžiosios Britanijos gynybos ministerija patvirtino, kad Ukraina gali laisvai naudoti britų ginklus Rusijos teritorijoje, taip pat ir per Kursko puolimą. Tačiau Ukrainai vis dar neleidžiama naudoti raketų „Storm Shadow“ smūgiams Rusijai.
Kaip rašo „The Telegraph“, Ukraina paprašė Didžiosios Britanijos leidimo naudoti šias raketas, nes nori smogti toli už fronto linijos esantiems aerodromams ir logistikos mazgams, kuriais Maskva stiprina savo pozicijas prie Kursko.
Baltijos ir Šiaurės šalys eurokomisarei išsiuntė pasipiktinimo laišką dėl Vengrijos vizų rusams
14:30
Šiaurės ir Baltijos šalių užsienio ir vidaus reikalų ministrai išsiuntė bendrą laišką vidaus reikalų eurokomisarei Ylvai Johansson, kuriame išreiškė susirūpinimą dėl Vengrijos sprendimo sušvelninti vizų režimą Rusijos ir Baltarusijos piliečiams.
Užsienio reikalų ministras Margusas Tsahkna teigė, kad Vengrijos sprendimas palengvinti Rusijos ir Baltarusijos piliečių atvykimo į Vengriją, taigi ir į Šengeno erdvę, sąlygas niekaip nepateisinamas Rusijai tęsiant karą Ukrainoje ir intensyvinant hibridinius veiksmus prieš Europos Sąjungos šalis.
„Todėl tai kelia didelę grėsmę mūsų visų saugumui, – sakė M.Tsahkna. – Turime ir toliau didinti karo kainą Rusijai ir izoliuoti Rusiją tarptautiniu mastu tol, kol tęsiasi agresija Ukrainoje, o ne palengvinti Rusijos piliečiams patekti į laisvą ir demokratinį pasaulį ir naudotis viskuo, ką jie bando atimti iš Ukrainos.“
Liepos pradžioje Vengriją išplėtė šalių, iš kurių darbo jėgą galima atsivežti supaprastinta tvarka, sąrašą. Nuo to laiko į Vengriją galima lengviau atvykti iš aštuonių ES nepriklausančių šalių: Bosnijos ir Hercegovinos, Šiaurės Makedonijos, Moldovos, Juodkalnijos, Serbijos, Ukrainos, Rusijos ir Baltarusijos.
Tai reiškia, kad šių šalių piliečiai gali laisvai įvažiuoti ir į kitas Šengeno erdvės šalis.
Laišką pasirašė Lietuvos, Latvijos, Estijos, Švedijos, Norvegijos, Danijos, Suomijos ir Islandijos užsienio, taip pat ir vidaus reikalų ar teisingumo ministrai.
Rusija teigia atrėmusi 12 Krymo tiltą atakavusių raketų
14:17
Rusija penktadienį pranešė, kad naktį atrėmė 12 Jungtinių Valstijų pagamintų raketų ataką prieš Krymo tiltą.
„Praėjusią naktį oro gynyba buvo atremtas grupinis 12 JAV pagamintų raketų ATACMS smūgis į Krymo tiltą. Visos raketos buvo sunaikintos“, – sakoma Gynybos ministerijos pranešime.
Tiltas buvo pastatytas prezidento Vladimiro Putino įsakymu po to, kai Maskva aneksavo pusiasalį.
Rusija nesusidoroja su Kyjivo puolimu: įvardijo didžiausias V.Putino kariuomenės silpnybes
14:02 Atnaujinta 14:17
Nuo rugpjūčio 6-ąją pradėto Ukrainos ginkluotųjų pajėgų puolimo Kursko srityje ukrainiečiams pavyko užimti dešimtis kaimų, vieną miestą, paimti į nelaisvę šimtus rusų kovotojų ir sudeginti dešimtis Rusijos karinės technikos vienetų. Deja, tai kainavo Ukrainos gynėjų gyvybių ir privertė evakuoti dešimtis tūkstančių civilių gyventojų, rašo naujienų agentūra „Associated Press“.
Tačiau Rusija iki šiol nėra pasiruošusi suduoti atsakomojo smūgio, tad rusų kariai vis dar tikisi, kad kažkaip pavyks išstumti ukrainiečius.
Į pensiją išėjęs Rusijos parlamento žemųjų rūmų narys generolas Andrejus Guruliovas negailėjo kritikos kariuomenei dėl nesugebėjimo apsaugoti sieną.
„Deja, sieną sauganti pajėgų grupuotė neturėjo savo žvalgybos priemonių. Niekas nemėgsta matyti ataskaitose tiesos, visi nori tik girdėti, kad viskas gerai“, – pažymėjo jis.
Rusijos Kursko, Briansko ir Belgorodo sritys turi 1 160 km ilgio sieną su Ukraina, įskaitant 245 km Kursko srityje. Prieš Maskvai įsiveržiant į Ukrainą 2022 m., ši siena buvo saugoma tik simboliškai.
Nuo to laiko ji buvo sustiprinta kontrolės punktais svarbiausiuose keliuose ir lauko įtvirtinimais kai kuriose vietose, tačiau rusams ne visai pavyko sukurti tvirtą gynybą, pastebėjo AP
Rusijos bepiločiai orlaiviai, stebėjimo įranga ir žvalgybos priemonės sutelktos Rytų Ukrainoje, o tai padėjo Kyjivui slapta, prisidengus tankiais miškais, perkelti savo karius prie sienos.
Prie įvažiavimo į Kursko sritį Ukrainos kariai su kliūtimis nesusidūrė.
Mūšiuose užgrūdinti mechanizuoti daliniai nesunkiai įveikė lengvai ginkluotus Rusijos pasieniečius ir nedidelius pėstininkų dalinius, sudarytus iš nepatyrusių šauktinių.
Ši operacija priminė Ukrainos kontrpuolimą 2022 m. rugsėjį, kai jos pajėgos susigrąžino šiaurės rytinės Charkivo srities kontrolę, pasinaudodamos Rusijos jėgų trūkumu ir lauko įtvirtinimų stoka.
„Kol kas rusai demonstruoja taktinį ir operatyvinį šoką, dėl kurio taktinis atsakas yra lėtas ir leidžia ukrainiečiams toliau išnaudoti Rusijos gynybinių linijų pažeidimą“, – žurnalistams sakė į atsargą išėjęs australų generolas majoras Mickas Ryanas.
Iš pradžių Rusijos kariuomenės vadai, bandydami sustabdyti puolimą, rėmėsi karo lėktuvais ir sraigtasparniais. Mažiausiai vienas rusų atakos sraigtasparnis buvo numuštas, o kitas apgadintas.
Tuo pat metu Maskva pradėjo įvesti pastiprinimą, kuriam pavyko sulėtinti Ukrainos veržimąsi, tačiau bandymas visiškai užblokuoti ukrainiečių manevrą nepavyko.
„Atrodo, kad Rusija veikia gana prastai, kai jai tenka dinamiškai reaguoti į tokią situaciją. Rusijos pajėgos daug geriau veikia, kai veikia su parengta gynyba, fiksuotomis linijomis, labiau pozicinio karo sąlygomis“, – įvertino karybos analitikas Michaelas Kofmanas iš Carnegie tarptautinės taikos fondo.
Jis pažymėjo, kad į Kursko sritį atvykę Rusijos rezervistai, atrodo, neturėjo jokios kovinės patirties ir jiems kilo problemų koordinuojant veiksmus tarpusavyje.
Vienu atveju karinė kolona netrukus po invazijos pradžios neatsargiai sustojo kelio pakraštyje netoli kovos zonos. Į konvojų greitai pataikė ukrainiečių raketos.
„Tai klaida, kurios Rusijos kariai paprastai nedaro kontrolės linijoje“, – nurodė jis.
Chaosas vadovybėje
Karo tyrimų instituto (ISW) analitikai naujausioje ataskaitoje taip pat nurodė, kad Rusijos politinė valdžia ir karinė vadovybė kuria sudėtingą ir kol kas neefektyvią struktūrą, skirtą reaguoti į Ukrainos ginkluotųjų pajėgų operaciją.
„Kremlius ir Rusijos karinė vadovybė kuria sudėtingą, save atkartojančią ir kol kas neefektyvią vadovavimo ir kontrolės (C2) struktūrą, skirtą reaguoti į Ukrainos invaziją Kursko srityje“, – rašoma ataskaitoje.
Šalies karinė vadovybė nuo 2022 m. rudens Rusijos pasienį su šiaurės rytų Ukraina laikė neveikiančiu fronto sektoriumi ir greičiausiai neskyrė pakankama laiko, kad suplanuotų nenumatytus atvejus, kaip ginti Rusijos teritoriją. Pasak analitikų, tikėtina, kad Kremlius ir Rusijos karinė vadovybė būtų greičiau sukūrę nuoseklesnę ir aiškesnę vadovavimo ir kontrolės struktūrą, jei būtų turėję nuolatinius gynybos nuo Ukrainos įsiveržimo planus.
Ketvirtadienį Rusijos gynybos ministras Andrejus Belousovas paskelbė apie „koordinacinės tarybos“ prie Rusijos gynybos ministerijos kariniais ir saugumo klausimais Belgorodo, Briansko ir Kursko pasienio regionuose sukūrimą.
Šios institucijos tikslas – pagerinti valstybės sieną saugančių Rusijos pajėgų paramą ir prižiūrėti, kaip veiksmingai teikiama logistika, koordinuojamos pajėgos, reaguojančios į grėsmes prie valstybės sienos, inžinerinės priemonės ir karinė medicinos pagalba.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas savo ruožtu nustatė užduotis Gynybos ministerijai, Rusijos federalinei saugumo tarnybai (FSB) ir Rosgvardijai Kursko srityje. Šios tarnybos kol kas nesiėmė jokių svarbių veiksmų, kad nustatytų aiškesnį atsakomybės pasidalijimą.
Analitikų nuomone, Krašto apsaugos koordinavimo taryba ir FSB organizuojama kovos su terorizmu operacija greičiausiai ir toliau kels painiavą dėl to, kokios struktūros yra atsakingos už kokius Rusijos gynybinės operacijos Kursko srityje aspektus, ir greičiausiai sukels trintį tarp FSB ir Rusijos kariuomenės.
„Vėlavimas sukurti sudėtingą Rusijos struktūrą Kursko srityje ir toliau pabrėžia faktą, kad Kremlius nesugebėjo suplanuoti, kad Ukrainos įsiveržimo į Rusiją galimybė, yra ypač didelė. Ukrainos įsiveržimas į Kursko sritį greičiausiai praplės Kremliaus supratimą apie tai, kokio pobūdžio Ukrainos operacijos galimos pasienyje, ir pabrėžia, kad V.Putinas ir Kremlius kenčia nuo strateginio vaizduotės trūkumo“, – dėstė ekspertai.
Vis dar dėlioja atsaką
Tuo tarpu NATO sąjungininkų pajėgų Europoje vado Christopherio Cavolio vertinimu, Rusija vis dar bando sureaguoti į Ukrainos operaciją Kursko srityje, tačiau jos reakcija yra lėta ir išsklaidyta, aukšto rango karininką cituoja naujienų svetainė „Amerikos balsas“.
„Rusija vis dar dėlioja savo atsaką į Ukrainos invaziją. Kol kas tai tik gana lėta ir išsklaidyta reakcija. Iš dalies taip yra todėl, kad Rusija nenustatė, kas turi įgaliojimus. Gynybos ministerija yra atsakinga už karines operacijas Ukrainos viduje, bet ne Rusijos viduje, ar ne? Taigi tai turėtų būti Vidaus reikalų ministerija“, – pažymėjo Ch.Cavolis.
Pasak NATO vado, Rusija neturi laisvų pajėgų, kurias galėtų perkelti į Kursko regioną, nes Rusijos sausumos pajėgų įsitraukimo lygis ir dalis Ukrainoje yra labai didelė.
Jis nurodė, kad vieninteliai Rusijoje likę priešakiniai daliniai yra šauktiniai, kuriems neleidžiama kariauti Ukrainoje, todėl greito atsako iš jų nesitikima. Nors Rusija į Kursko regioną pasiuntė daug oro pajėgų, dar neaišku, kiek sausumos pajėgų bus dislokuota ir kokį poveikį tai turės.
„Kai kurie daliniai atvyko kovoti iš Rytų Ukrainos. Akivaizdu, kad jiems bus teikiama pirmenybė prieš dalinius iš kitų vietų. Manau, kad Rusija turės priimti sprendimus iš savo pusės dėl laiko ir karių prieinamumo“, – reziumavo Ch.Cavolis.
Kursko srityje Ukraina naudoja britų dovanotus tankus
13:30
Jungtinės Karalystės Ukrainai padovanoti tankai naudojami Kyjivo vykdomame įsiveržime į Rusiją, ketvirtadienį pranešė britų žiniasklaida.
Manoma, kad tai pirmas kartas, kai tankai „Challenger 2“ buvo panaudoti aktyvioje kovoje Rusijos teritorijoje, teigė televizija „Sky News“ ir kitos JK žiniasklaidos priemonės.
Jos nenurodė, kiek tankų galėjo būti dislokuota Ukrainos puolimui Rusijos Kursko srityje, prasidėjusiame rugpjūčio 6-ąją.
Šalies gynybos ministerija atsisakė komentuoti, kokią konkrečią ginkluotę naudoja Ukraina, tačiau pažymėjo, kad Kyjivui perduodant tankus ir kitą ginkluotę nebuvo užkirstas kelias operacijoms Rusijos teritorijoje.
„Jungtinės Karalystės vyriausybės politika nepasikeitė“, – sakė ministerijos atstovas spaudai.
„Pagal Jungtinių Tautų chartijos 51 straipsnį Ukraina turi aiškią teisę gintis nuo neteisėtų Rusijos išpuolių; tai neatima galimybės vykdyti operacijas Rusijos teritorijoje. Dovanojimo proceso metu aiškiai nurodome, kad įranga turi būti naudojama laikantis tarptautinės teisės“, – teigė jis.
Nuo Rusijos invazijos prieš daugiau nei dvejus metus pradžios Kyjivui tiekiama britų įranga apima sparnuotąsias raketas „Storm Shadow“ ir praėjusių metų pradžioje dislokuotus 14 tankų „Challenger 2“.
Laikraštis „The Times“ trečiadienį pranešė, kad buvęs britų gynybos sekretorius Benas Wallace'as atskleidė, jog savo kadencijos metu davė leidimą Ukrainai smogti taikiniams Rusijoje naudojant „bet kokius jai tiekiamus ginklus“.
Tačiau jis pažymėjo, kad ilgojo nuotolio raketų „Storm Shadow“ naudojimui buvo nustatyti apribojimai.
Laikraštis taip pat pridūrė, kad, buvusio gynybos sekretoriaus nuomone, Ukrainai visiškai teisėta panaudoti kitus britų dovanotus ginklus Rusijoje, jei ataka būtų nukreipta prieš rusų invaziją remiančią logistiką ir infrastruktūrą.
Dabartinis britų gynybos sekretorius Johnas Healey, kuris šias pareigas pradėjo eiti liepos pradžioje į valdžią atėjus leiboristams, yra teigęs, kad Jungtinė Karalsytė išlieka vieninga dėl Ukrainos.
„Būdamas naujuoju gynybos sekretoriumi, užtikrinsiu, kad sustiprintume Britanijos paramą padidindami gyvybiškai svarbios karinės pagalbos teikimą“, – sakė jis praėjus kelioms dienoms po paskyrimo.
V.Putinas to nesitikėjo: kodėl net atsargiausi Ukrainos partneriai palaikė įsiveržimą į Kurską
13:04
Ukrainos gebėjimą apsiginti ilgą laiką varžė dosniausių sąjungininkių – Jungtinių Valstijų ir Vokietijos – nenoras aprūpinti ją tolimojo nuotolio raketomis, galinčiomis smogti taikiniams Rusijos teritorijoje. Tačiau dabar, kai Ukrainos tankai įvažiavo į Rusijos Kursko regioną, nė vienas iš sąjungininkų tam neprieštarauja. Yra bent kelios priežastys, kodėl taip į Ukrainos ataką žvelgia Vakarai.
Ukrainos pajėgos pralaužė Rusijos pasienio apsaugą Sudžos rajone ir toliau keliomis kryptimis veržiasi gilyn į Rusijos teritoriją.
Ukrainos kariuomenės vyriausiasis vadas generolas Oleksandras Syrskis paskelbė, kad ukrainiečių kariai kontroliuoja tūkstantį kvadratinių kilometrų Rusijos teritorijos.
Civiliai gyventojai bėga arba evakuojasi iš vietų, kuriose vyksta kovos.
„Rusija atnešė karą kitiems, dabar jis grįžta namo“, – sakė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Akivaizdu, kad Rusiją šis įvykių posūkis užklupo netikėtai. Ji neturi vieningos reakcijos į tai, kas įvyko.
Kai Ukraina žengė netikėtą žingsnį ir pradėjo karą Rusijos teritorijoje, iš pažiūros atsargūs Ukrainos partneriai tam neprieštaravo.
„Ukrainos teisė gintis yra įtvirtinta tarptautinėse normose. Ji neapsiriboja jos [Ukrainos] teritorija“, – patvirtino Vokietijos užsienio reikalų ministerija pareiškime leidiniui „Politico“.
Plačiau skaitykite ČIA.
R.Kadyrovo specialiųjų pajėgų „Achmat“ vadas nori asmeniškai šaudyti karo tinklaraštininkus, kurie jį kritikuoja
12:57
Ramzano Kadyrovo specialiųjų pajėgų „Achmat“ vadas Apti Alaudinovas sako norįs asmeniškai šaudyti jį kritikuojančius „karo korespondentus“ ir nesirinkdamas žodžių juos iškoneveikė. „Ne toks gaidys kaip tu turėtų manęs ko nors klausti“, – piktinosi jis.
Vėliau šis įrašas buvo pašalintas iš A.Alaudinovo kanalo.
Jis apkaltino „Telegram“ kanalą „Operacija Z“ paskelbus Italijos televizijos kanalo reportažą iš Sudžos Kursko srityje, kuriame matyti, kad Ukrainos pajėgos užtikrintai kontroliuoja vieno iš Rusijos regiono rajonų centrą.
Pranešime A.Alaudinovas buvo paragintas pasisakyti šiuo klausimu, nes prieš tai nuolat rengė reportažus apie rusų kontroliuojamą Sudžą.
„Ne toks gaidys kaip tu turėtų manęs ko nors klausti. Vakar padėjau iš Sudžos išvesti 73 žmones. Neturėčiau apie tai pranešti kažkokiems gaidžiams“.
Pasak A.Alaudinovo, „tokius stuobrius“ reikėtų mažų mažiausiai įkalinti, o daugiausia – sušaudyti. „Achmat“ specialiųjų pajėgų vadas patikino, kad jei tokį nuosprendį paskelbtų Rusijos teismas, jis su malonumu jį įvykdytų.
Plačiau skaitykite ČIA.
Per Rusiją žygiuoja Ukrainos kariai: ekspertai atsakė, kodėl V.Putinas neskuba ginti Kursko srities
12:17
Pirmieji pranešimai apie Ukrainos pajėgų įsiveržimą į Kursko sritį pasirodė rugpjūčio 6-ąją dieną. Sujudo Rusijos pasienio regionų vadovai, prokariškai nusiteikę kariniai tinklaraštininkai, bet Kremlius iš pradžių tylėjo. Tylėjo ir Ukraina. Praėjo jau daugiau nei savaitė nuo įsiveržimo, Volodymyras Zelenskis tikina, kad ukrainiečiai ir toliau daro pažangą regione. O kur galingas Vladimiro Putino atsakas?
Operacija Kurske tebeturi daug nežinomųjų. Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas Oleksandras Syrskis antradienį pareiškė, kad Ukraina pasienio regione jau kontroliuoja 74 gyvenvietes.
Žiniasklaida skelbia, kad Kyjivas į tarptautinį reidą įtraukė tūkstančius karių. Negana to, apskaičiavo, kad šarvuotosios technikos skaičius regione yra daug didesnis nei kitose karo dalyse.
Trečiadienį Ukrainos vidaus reikalų ministras Ihoris Klymenko nurodė, kad Rusijos Kursko srityje kuriama buferinė zona, kad rusai iš ten negalėtų apšaudyti Ukrainos teritorijos.
„Buferinės zonos sukūrimas Kursko srityje yra žingsnis siekiant apsaugoti mūsų pasienio bendruomenes nuo kasdienių priešiškų apšaudymų“, – susirašinėjimo platformoje „Telegram“ paaiškino ministras.
Savo ruožtu Rusija po Ukrainos prezidento V.Zelenskio pranešimo, kad jo pajėgos žengia į priekį Kursko srityje, pareiškė, kad atrėmė bandymus penkiose vietose prasiveržti toliau į šį regioną.
Tačiau, tenka pripažinti, kad Rusijos veiksmai šiuo metu atrodo ganėtinai vangūs.
Karybos ekspertas Egidijus Papečkys portalui 15min paaiškino, kad V.Putinas išties neskuba į Kursko sritį siųsti reikšmingo pastiprinimo:
„Pirmiausia, Rusija nemato grėsmės, kad Ukrainos pajėgos veršis toliau. Jeigu galvotų, kad taip įvyks, tai permetinėtų pajėgas greičiau.“
Jo nuomone, Rusija ir taip nelabai turi pajėgumų, kuriuos galėtų perdislokuoti: visi kariai yra fronte arba toli nuo Kursko, Rusijos teritorija yra drakoniško dydžio, todėl permetimas iš bet kokio ruožo gali trukti netrumpai.
Plačiau skaitykite ČIA.
Vakarų žvalgyba patvirtino: Rusija perkelia „žalius“ šauktinius į Kursko regioną
12:05
Du Vakarų žvalgybai artimi šaltiniai CNN teigė, kad Rusija tikriausiai dar neperkelia savo geriausiai apmokytų dalinių, šiuo metu kovojančių Ukrainoje, į Kursko regioną. Vienas iš pašnekovų sakė, kad regiono gynybą, atrodo, daugiausia stiprina netreniruoti šauktiniai iš kitų Rusijos regionų.
Aukšto rango JAV pareigūnas žurnalistams sakė, kad Rusija į Kursko sritį pasiuntė karių iš Kaliningrado ir Leningrado karinės apygardos.
Iš Ukrainos į Kursko regioną Rusija greičiausiai perkėlė tik kelis tūkstančius karių, CNN sakė du aukšto rango JAV pareigūnai.
CNN pašnekovai, susipažinę su naujausia žvalgybine informacija, teigia, kad Ukraina vargu ar sugebės ilgai išlaikyti Kursko srities teritoriją. Pasak jų, sunku įvertinti ir ilgalaikį operacijos poveikį karo eigai.
Europos žvalgybos šaltinis ir JAV pareigūnas žurnalistams sakė, kad Ukrainos pajėgų operacijos tikslas, atrodo, buvo sukurti „strategines dilemas“ Vladimirui Putinui, ypač renkantis, kur siųsti karius.
2022 m. kovo mėn. Vladimiras Putinas pareiškė, kad „šauktiniai nedalyvauja ir nedalyvaus kovinėse operacijose“. Ir nors jau kitą dieną po šio pareiškimo Gynybos ministerija pripažino šauktinių buvimą fronte, masinio šauktinių siuntimo į frontą nebuvo.
Plačiau skaitykite ČIA.
Kaip internete veikia Rusijos propagandos mašina: štai kokius triukus naudoja Kremlius
11:19
Rusija naudoja dirbtinį intelektą įvairioms iliuzijoms kurti ir informacijai manipuliuoti. Dabar propagandistams užtenka kelių valandų, kad netikras naujienas aptarinėtų milijonai žmonių JAV ar Europoje. Kremlius iš tikrųjų išpildė vieną blogiausių prognozių apie dirbtinio intelekto naudojimą: jis pavertė jį įrankiu kurti melą, kuris yra įtikinamesnis už tiesą.
Karališkojo tarptautinių reikalų instituto Skaitmeninės visuomenės iniciatyvos vadovė Isabella Wilkinson šiuos metus vadina „tobula audra“ propagandos ir dezinformacijos sklaidai naudojant dirbtinį intelektą.
Vien prieš Ukrainą rusai kiekvieną savaitę socialiniuose tinkluose sukuria mažiausiai 166 mln. netikrų naujienų pranešimų, todėl kovoti su dezinformacija yra sudėtinga.
Informacinių kampanijų geografija gali būti įvairi, ir atrodo, kad atsispirti tokiai informacinei atakai beveik neįmanoma.
Kaip Rusijai pavyko įgyvendinti vieną blogiausių prognozių dėl dirbtinio intelekto naudojimo, paverčiant jį melo kūrimo įrankiu, ir ar demokratinis pasaulis sugebės atlaikyti naujus iššūkius?
„Rusijos invazijos pradžioje, kai stebėjome 50 šalių naujienų redakcijas, tikrosios žinios apie Ukrainą sudarė absoliučią daugumą. Kartais net buvo matyti, kad Rusijos naratyvai buvo beveik nematomi. Dabar, deja, situacija kardinaliai pasikeitė“, – sako viena iš startuolio „LetsData“ įkūrėjų Ksenia Iliuk.
Plačiau skaitykite ČIA.
„10 kilometrų į priekį“. Ukrainos pajėgos puola ir Belgorodo sritį
11:07
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų puolimas Kursko srityje išplito į kaimyninį Rusijos regioną – Belgorodo sritį. Apie tai pranešama dienraščio „The Washington Post“ straipsnyje.
Rusijos kariuomenė Belgorode, pasak ukrainiečių karių, atrodė pasiruošusi jų atvykimui – priešingai nei Kursko srityje, kur Ukrainos pajėgoms pavyko sparčiai žengti į priekį. Nors dalis Rusijos karių atsitraukė, Belgorodo srityje buvo pakankamai prieštankinių įtvirtinimų, tokių kaip „drakono dantys“, ir minų laukų.
Be to, laikraštis „Washington Post“ pranešė, kad beveik iš karto Ukrainos kariai Belgorodo srityje buvo intensyviai atakuojami Rusijos artilerijos, bepiločių lėktuvų ir bombarduojami iš oro.
Pranešama, kad Ukrainos pajėgos Belgorodo srityje pasistūmėjo apie 10 kilometrų ir užėmė Rusijos kariuomenės apleistas pozicijas, tačiau kovos intensyvumas nesumažėjo.
„Visa mūsų grupė buvo sužeista tą pačią dieną, kai atvykome“, – sakė 24 metų ukrainiečių kovotojas šaukiniu „Hakeris“.
Rusijos valdžios institucijos nepripažino, kad Belgorodo regione vyksta sausumos mūšiai, tačiau rugpjūčio 15 d. gubernatorius Viačeslavas Gladkovas regione paskelbė nepaprastąją padėtį.
Po operacijos kaimyniniame Kurske Rusijos kariams Belgorode galėjo būti paskelbta padidinta parengtis, o tai galėjo prisidėti prie stipresnio pasipriešinimo, sakė atvirų šaltinių analitikas, Amerikos verslo instituto vyresnysis žiniasklaidos bendradarbis Brady Africkas.
15min primena, kad rugpjūčio 12 d. Rusija paskelbė apie gyventojų evakuaciją iš su Ukraina besiribojančio Krasnaja Jarugos rajono. Rugpjūčio 14 d. regione buvo įvestas regioninis nepaprastosios padėties režimas.
Prieš tai Kursko sritis atšaukė regioninį nepaprastosios padėties režimą ir įvedė federalinį nepaprastosios padėties režimą dėl rugpjūčio 6 d. prasidėjusio Ukrainos gynybos pajėgų puolimo.
Rugpjūčio 15 d. Rusijos gynybos ministerijos spaudos tarnyba pranešė, kad į regioną bus perkeltos papildomos kariuomenės pajėgos ir priemonės.
Analitikai: Kremliui labiau rūpi užčiaupti visų burnas nei suvaldyti Kursko karinės vadovybės chaosą
10:11
Rusijos politinė valdžia ir karinė vadovybė kuria sudėtingą ir kol kas neefektyvią struktūrą, skirtą reaguoti į Ukrainos ginkluotųjų pajėgų operaciją Kursko srityje, naujausioje ataskaitoje pažymėjo Karo tyrimų instituto (ISW) analitikai.
„Kremlius ir Rusijos karinė vadovybė kuria sudėtingą, save atkartojančią ir kol kas neefektyvią vadovavimo ir kontrolės (C2) struktūrą, skirtą reaguoti į Ukrainos invaziją Kursko srityje“, – rašoma ataskaitoje.
Šalies karinė vadovybė nuo 2022 m. rudens Rusijos pasienį su šiaurės rytų Ukraina laikė neveikiančiu fronto sektoriumi ir greičiausiai neskyrė pakankama laiko, kad suplanuotų nenumatytus atvejus, kaip ginti Rusijos teritoriją. Pasak analitikų, tikėtina, kad Kremlius ir Rusijos karinė vadovybė būtų greičiau sukūrę nuoseklesnę ir aiškesnę vadovavimo ir kontrolės struktūrą, jei būtų turėję nuolatinius gynybos nuo Ukrainos įsiveržimo planus.
Ketvirtadienį Rusijos gynybos ministras Andrejus Belousovas paskelbė apie „koordinacinės tarybos“ prie Rusijos gynybos ministerijos kariniais ir saugumo klausimais Belgorodo, Briansko ir Kursko pasienio regionuose sukūrimą.
Šios institucijos tikslas – pagerinti valstybės sieną saugančių Rusijos pajėgų paramą ir prižiūrėti, kaip veiksmingai teikiama logistika, koordinuojamos pajėgos, reaguojančios į grėsmes prie valstybės sienos, inžinerinės priemonės ir karinė medicinos pagalba.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas savo ruožtu nustatė užduotis Gynybos ministerijai, Rusijos federalinei saugumo tarnybai (FSB) ir Rosgvardijai Kursko srityje. Šios tarnybos kol kas nesiėmė jokių svarbių veiksmų, kad nustatytų aiškesnį atsakomybės pasidalijimą.
Analitikų nuomone, Krašto apsaugos koordinavimo taryba ir FSB organizuojama kovos su terorizmu operacija greičiausiai ir toliau kels painiavą dėl to, kokios struktūros yra atsakingos už kokius Rusijos gynybinės operacijos Kursko srityje aspektus, ir greičiausiai sukels trintį tarp FSB ir Rusijos kariuomenės.
„Vėlavimas sukurti sudėtingą Rusijos struktūrą Kursko srityje ir toliau pabrėžia faktą, kad Kremlius nesugebėjo suplanuoti, kad Ukrainos įsiveržimo į Rusiją galimybė, yra ypač didelė. Ukrainos įsiveržimas į Kursko sritį greičiausiai praplės Kremliaus supratimą apie tai, kokio pobūdžio Ukrainos operacijos galimos pasienyje, ir pabrėžia, kad V.Putinas ir Kremlius kenčia nuo strateginio vaizduotės trūkumo“, – dėstė ekspertai.
Ataskaitoje atkreipiama dėmesį į tai, kad Kremlius labiau koordinuoja savo veiksmus, siekdamas užtikrinti Rusijos informacinės erdvės kontrolę, o ne spręsti karines problemas, ypač Kursko srityje.
Rusijos Valstybės Dūmos deputatas Dinaras Gilmutdinovas ketvirtadienį viešai apkaltino Rusijos karinius tinklaraštininkus ir karo korespondentus (rus.voyenkory ) skleidžiant „melagingą“ informaciją.
Greičiausiai tai buvo dalis Kremliaus nuolatinių pastangų nutildyti Rusijos karinius tinklaraštininkus, kurie nėra jam pavaldūs, dalis. D.Gilmutdinovas paragino Rusijos gynybos ministeriją, Rusijos generalinę prokuratūrą ir FSB griežtai cenzūruoti socialinėje žiniasklaidoje pasirodančią informaciją, teigdamas, kad tokia informacija kelia paniką ir yra naudinga Ukrainos pajėgoms.
Propagandininkai jau pradėjo suderintą kampaniją, kuria siekiama diskredituoti vadinamuosius karinius tinklaraštininkus ir socialinės žiniasklaidos kanalus, nesusijusius su Kremliumi.
„Kremlius tikriausiai bando paskubomis sukurti naują informacinę erdvę, kurioje dominuotų atrinkti Rusijos kariniai tinklaraštininkai ir pripažinti Rusijos valstybės propagandininkai“, – padaė išvadą Karo tyrimų institutas.
Žymus istorikas – atvirai apie nuotaikas Ukrainoje: visuomenė ieško naujo lyderio
09:38
Apribodami pagalbą ginklais Vakarų sąjungininkai spaudžia Ukrainą sudaryti paliaubas su Rusija arba pradėti labai ilgą ir sudėtingą karo deeskalacijos procesą, kuris gali baigtis Ukrainos pralaimėjimu, sako vienas žymiausių Ukrainos istorikų ir mąstytojų, Ukrainos katalikiškojo universiteto Lvive profesorius Jaroslavas Hrycakas interviu leidiniui „Postimees“.
J.Hrycakas su „Postimees“ karo situaciją Ukrainoje apžvelgia kas 100 dienų – tai jau devintasis leidinio pokalbis su žymiu istoriku.
Šis interviu buvo duotas rugpjūčio 8 d., prieš visuomenei sužinant, kad Ukrainos kariuomenė įsiveržė į Rusijos Kursko sritį.
– Pastarąjį kartą kalbėjomės gegužės pradžioje. Tai buvo labai liūdnas metas: Rusijos kariuomenė užėmė Avdijivką ir žengė toliau į priekį, tęsėsi raketų atakos prieš elektrines ir t.t. Nuo to laiko pagalba ginkluote atsigavo, tačiau jos vis dar nepakanka. Rusijos kariuomenė vis dar lėtai šliaužia į priekį per visą frontą, o Ukrainos kariuomenė negali jos sustabdyti. Kokiomis nuotaikomis gyvena Ukrainos visuomenė 900-ąją karo dieną? Prieš šimtą dienų manėte, kad peržengėte žemiausią nuotaikos tašką.
– Padėtis fronte nepasikeitė į gerąją pusę. Tačiau man atrodo, kad karine prasme Ukraina jau peržengė žemiausią tašką, kuris buvo pavasarį. Tada mums dar labai trūko amunicijos. Nesakau, kad nebėra nerimo ir netikrumo jausmo, bet nebėra tokios slogios nuotaikos [visuomenėje], kokia buvo pavasarį.
Iš pastebimų pokyčių, žinoma, svarbus tas, kad Rusija atakavo beveik visas dideles elektrines raketomis. Birželį ir liepą elektros energijos trūkumas buvo stipriai juntamas. Ypač didžiuosiuose miestuose, kai buvo karšta – didžiąją dienos dalį nebuvo elektros energijos.
Plačiau skaitykite ČIA.
Nufilmuotos pirmosios įsiveržimo į Kursko sritį valandos: „Ši diena įeis į istoriją“
09:11 Atnaujinta 09:52
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų oro šturmo pajėgos pasidalijo vaizdo įrašu iš pirmosios įsiveržimo į Rusijos Kursko sritį dienos po to, kai kariai peržengė Rusiją ir Ukrainą skiriančią sieną.
Kovotojai nurodė, kad tą dieną jiems teko atlikti išminavimą, įsiveržti per valstybinę sieną, sunaikinti rusų gynybą, pasitelkus aviaciją ir artileriją.
„Diena, kuri įeis į Rusijos ir Ukrainos karo istoriją. Kruopštus pasiruošimas, planavimas, netikėtumas, moralinė ir informacinė tyla buvo lemiami pradiniame operacijos etape“, – pabrėžė Oro desanto pajėgų atstovai.
Vaizdo įraše matyti, kaip ukrainiečių transporto priemonės juda per Rusijos teritoriją, įvažiuoja į gyvenvietes. Jame taip pat rodomi kadrai, kuriuose užfiksuoti sučiupti Rusijos kariai, paimti į Ukrainos nelaisvę.
Penktadienį ryte vaizdo įrašu taip pat pasidalijo Ukrainos ginkluotųjų pajėgų 80-oji atskiroji oro desanto brigada „Galilėjo“. Paviešintoje retoje vaizdo medžiagoje užfiksuotos pirmosios akimirkos po Ukrainos pajėgų prasiveržimo per pasienio kontrolės punktą, kur į nelaisvę buvo paimta daugiau kaip 50 rusų.
„Artėdamos prie Sudžos pasienio kontrolės punkto, 80-osios brigados šturmo grupės pasitelkė į pagalbą artileriją ir sunkiąją šarvuotąją techniką. Susidūrę su smarkia Ukrainos artilerijos ugnimi ir pamatę pasienio kontrolės punkto teritorijoje ukrainiečių tankus, rusai priėmė teisingą sprendimą – iškelti baltą vėliavą ir pasiduoti ukrainiečių kariams, ir su sužeistaisiais judėti Ukrainos sienos link“, – teigiama brigados pranešime.
Be to, desantininkai pabrėžė, kad jie pataria rusų kariams rinktis gyvybę, o ne beprasmę mirtį.
Pasak naujausių pranešimų, šiuo metu Ukrainos ginkluotosios pajėgos kontroliuoja daugiau kaip 80 Kursko srities gyvenviečių. Ukrainos kariuomenės kontroliuojamoje Kursko srities teritorijoje taip pat įkurta karinė komendantūra, kuriai vadovauja generolas majoras Eduardas Moskaliovas.
Pagrindinės Ukrainos Vakarų sąjungininkės, įskaitant Jungtinę Karalystę ir Jungtines Amerikos Valstijas tvirtina, kad operacija joms buvo ne mažesnis siurprizas nei pačiai Rusijai. Tačiau Ukrainos prezidento kanceliarijos administracijos vadovo pavaduotojas Mychailo Podoliakas užsiminė, kad taip nėra.
„Yra tam tikrų dalykų, kuriuos reikia daryti su netikėtumo elementu, ir tai turėtų vykti lokaliai. Tačiau tarp partnerių pajėgų vyko diskusijos, nors ne viešuoju lygmeniu“, – pažymėjo M.Podoliakas.
Ukrainos pajėgos sudavė smūgį keltų perkėlai Kerčėje ir laivui Krasnodaro krašte
08:41
Ukraina penktadienio naktį smogė keltų perkėlai Kerčės mieste okupuotame Kryme, o taip pat laivui netoli Černomorsko gyvenvietės Rusijos Krasnodaro krašte, nurodė Odesos srities karinės administracijos atstovas Serhijus Bratčukas.
Jį cituoja ukrainiečių portalas „The Kyiv Independent“.
Žalos mastas kol kas neskelbiamas. Be to, kol kas neaišku, į kurį laivą buvo smogta ir ar tai buvo karinis taikinys.
Penktadienio naktį keliuose okupuoto Krymo miestuose taip pat griaudėjo sprogimai, praneša socialinio tinklo „Telegram“ kanalas „Krymskij veter“, remdamasis vietinių gyventojų pranešimais.
Vietos žiniasklaidos duomenimis, sprogimai buvo girdimi Sevastopolyje, Simferopolyje ir Rusijos Krasnodaro krašto Černomorsko gyvenvietėje.
Pranešta apie gaisrą netoli Kerčės miesto, Kerčės keltų perkėlos teritorijoje.
Vietos gyventojų teigimu, buvo uždarytas eismas per Kerčės tiltą, kuris jungia okupuotą Krymą su Rusijos žemynine dalimi.
Atskleidė, kodėl JAV neleidžia tolimojo nuotolio ginklais smogti į Kursko regioną
08:04
Jungtinės Valstijos neleidžia Ukrainai naudoti amerikietiškų tolimojo nuotolio ginklų Kursko regione, nes įžvelgia tikslingumą juos panaudoti smūgiams okupuotame Kryme, rašo CNN, remdamasi JAV pareigūnais.
Pažymima, kad JAV laikosi tokios pozicijos ne dėl eskalacijos pavojaus, o dėl to, kad turi ribotą tolimojo nuotolio raketų ATACMS skaičių.
Pasak JAV pareigūnų, pateiktas raketas tikslingiau naudoti tolesniems smūgiams į Rusijos okupuotą Krymą.
Ukrainos ginkluotosios pajėgos perėmė dar vieno Rusijos kaimo kontrolę
07:24
Per Ukrainos ginkluotųjų pajėgų operaciją dar vienas Rusijos kaimas pateko į Ukrainos kontrolę.
Gynybos pajėgos perėmė Vnezapnojės kaimo, esančio Rusijos Kursko srityje, kontrolę. Apie tai pranešė Ukrainos projektas „DeepState“, stebintis padėtį fronto linijoje. Pažymima, kad Donbase rusus lydi sėkmė.
„Ukrainos gynybos pajėgos išlaisvino Vnezapnoje (Kursko sritis Rusijoje – red. past.)“, – sakė analitikai.
Be to, „DeepState“ pažymėjo, kad rusai pasistūmėjo netoli Piščanės ir Krasnohorivkos Donecko srityje.
Kaip Ukrainos ginkluotųjų pajėgų operacija prie Kursko paveikė frontą: „puolimas pakeitė mūšio lauką“
06:36
Ukrainos operacija Rusijos Kursko regione buvo drąsus šalies karinės vadovybės poelgis, nes ji skyrė ribotus išteklius rizikingam puolimui prieš branduolinį priešą, neturėdama jokių sėkmės garantijų.
Iki trečiadienio, rugpjūčio 14 d., Ukrainos kariuomenė perėmė daugiau kaip 1000 kvadratinių kilometrų priešo teritorijos, įskaitant daugiau kaip 70 gyvenviečių, ir paėmė į nelaisvę šimtus rusų karo belaisvių, rašo „Associated Press“. Tačiau praėjus savaitei nuo operacijos pradžios vis dar neaiškus bendras jos tikslas: ar Ukraina išsilaikys užkariautoje teritorijoje, ar žengs toliau į Rusijos teritoriją, ar atsitrauks?
„Aišku tik tiek, kad ataka pakeitė mūšio lauką. Ukrainos žaibiško puolimo sukeltas šokas atskleidė spragas galingo priešo šarvuose. Puolimas taip pat sukėlė pavojų, kad bus pagilintos pačios Ukrainos silpnosios vietos, nes išplėtė fronto liniją ir pritraukė naujų karių tuo metu, kai kariuomenės vadovams trūksta žmogiškųjų išteklių“, – rašoma straipsnyje.
Kursko operacijai vykdyti Kyjivas dislokavo batalionus iš kelių brigadų. Dalis jų buvo perkelta iš karščiausių fronto sektorių, kur nesustoja Rusijos veržimasis į priekį. Kol kas bendras Maskvos strateginis pranašumas išlieka nepakitęs.
„Mūsų fronto linijos ištempimas reiškia ir priešo fronto linijos ištempimą. Šiai operacijai išsamiai ruošėmės tik mes. Rusai šiai operacijai iš viso nebuvo pasiruošę“, – sakė pradiniame puolimo etape dalyvavusio 14-ojo bepiločių sistemų pulko vadas. Jis kalbėjo su anonimiškumo sąlyga, naudodamas tik šaukinį „Charlie“.
Vaizdai iš mūšio lauko, kuriuose matyti sunaikintos rusų technikos kolonos, primena sėkmingus Ukrainos kontrpuolimus 2022 m. Chersono ir Charkivo regionuose. Tačiau kai kurie analitikai nedrįsta spręsti, ar Kursko regionas yra tinkamas tramplinas puolimui pradėti. Įvairiais skaičiavimais, ten veikiančių karių skaičius svyruoja nuo 5 000 iki 12 000.
Politiniu požiūriu ši invazija pakeitė karo su Rusija eigą ir iš naujo nustatė konflikto sąlygas, nes atrodė, kad Ukraina pasmerkta sutikti su nepalankiomis paliaubų sąlygomis. Šis smūgis taip pat buvo galingas Ukrainos ryžto pavyzdys ir žinia Vakarų sąjungininkėms, kurios dvejojo, ar leisti naudoti suteiktus ginklus gilesniems smūgiams Rusijos teritorijoje.
Šis įsiveržimas parodė, kad baimė peržengti Rusijos „raudonąsias linijas“, galinčias lemti branduolinių ginklų eskalaciją, „yra mitas, o mūšiuose užgrūdinta Ukrainos kariuomenė išlieka grėsminga jėga“, – rašė Tarasas Kuzio, Kyjivo nacionalinio universiteto ir Mohylos akademijos politikos mokslų profesorius.
Prezidento kanceliarijos adminstracijos vadovo pavaduotojas Mychailo Podoliakas užsiminė, kad šis išpuolis taip pat gali sustiprinti Kyjivo pozicijas būsimose derybose su Rusija. Dalies Rusijos teritorijos užgrobimas bet kokių derybų dėl paliaubų išvakarėse galėtų suteikti Ukrainai tam tikrų svertų.
Nepaisant to, kad kovos tęsiasi, teritorija, kurią dabar kontroliuoja Ukraina, pati savaime neturi didelės ekonominės ar strateginės vertės. Pagrindinės karinės bazės yra toli nuo dabartinės karo zonos, ir tikimasi, kad, Rusijai ten dislokavus daugiau pajėgų, Ukrainos karių judėjimas į priekį sulėtės.
Ukrainos pareigūnai teigė neketinantys užimti Kursko srities, tačiau gali bandyti sukurti buferinę zoną, kad apsaugotų pasienio Sumų regiono gyvenvietes nuo nuolatinio Rusijos artilerijos apšaudymo ir atkirsti tiekimo kelius į šiaurės rytus.
Priversti Rusiją dislokuoti rezervus, skirtus kitoms 1000 kilometrų ilgio fronto linijos dalims, yra minimalus tikslas, pažymėjo karys „Charlie“. Tačiau kol kas Rusijos dėmesys Donecko regionui nepasikeitė.
Dalis Ukrainos karių buvo atitraukta būtent iš tų fronto sektorių, kuriuose personalo trūkumas buvo pagrindinis veiksnys, lėmęs teritorinius nuostolius šiais metais. Strategiškai svarbiame Pokrovsko rajone, į kurį nukreiptos pagrindinės Rusijos puolimo pastangos, kariai nepastebėjo didelių pokyčių į gerąją pusę nuo Kursko srities puolimo.
„Niekas nepasikeitė. Jei pasikeitė, tuomet matau, kad Rusijos puolamųjų veiksmų daugėja“, – sakė kovotojas šaukiniu „Kyivlyanin“.
Tačiau Kursko operacija „parodė, kad jie negali apginti savo teritorijos“, – pabrėžė jis.
„Mes visi čia esame įkvėpti. Daugelis mūsų karių norėjo nuvykti į Kurską ir mesti juos atgal tiesiai į Kremlių“, – prisipažino kariškis.
Rusija iš fronto Ukrainoje išvedė tam tikrą skaičių karių. Tuo pat metu Kursko operacija nukreipė dėmesį nuo rytinio fronto, kur Ukrainos kariuomenė bando lopyti savo gynybos spragas.
„Rusija jokiu būdu nesustabdys savo veiksmų tuose fronto ruožuose, kuriuose jai pavyko pasiekti taktinės sėkmės. Ten jie spaus ir spaus iki galo, kad ir kas nutiktų“, – pabrėžė karo ekspertas Kostantinas Mašovecas.
Tačiau Kursko puolimas gali priversti Kremlių perkelti rezervus „iš antraeilių fronto sektorių“.
