Karas Ukrainoje. Paviešino vaizdo įrašą, kaip Ukrainos oro pajėgos susprogdino tiltą Kurske

„Scanpix“/AP nuotr./Rusijos kariai

Ukrainos kovos su dezinformacija centro vadovas Andrejus Kovalenko pranešė, kad Rusija gali rengti „branduolinę provokaciją“.

„Jų scenarijus apkaltinti mus terorizmu ir užpulti Kursko atominę elektrinę nepasiteisino, dabar jie meluoja apie „nešvarią bombą“ ir galimą mūsų provokaciją. Tai įrodymas, kad Rusija gali rengti teroristinį išpuolį“, – rašė jis.

Užsienio reikalų ministerija įspėjo, kad dabar vėl „plinta beprotiška Rusijos propagandos banga apie tariamus Ukrainos planus panaudoti „nešvarias bombas“ arba pulti atomines elektrines“.

„Oficialiai paneigiame šiuos melagingus pranešimus. Ukraina neturi nei ketinimų, nei galimybių vykdyti tokių veiksmų. Rusija turi liautis skleidusi pavojingą melą“, – rašoma.

Pažymima, kad Ukraina visuomet buvo ir yra įsipareigojusi tapti branduolinio ginklo neplatinimo sutarties nare.

„Mes neturime jokių „nešvarių bombų“ ir neketiname jų įsigyti. Kai Rusija pirmą kartą paskleidė šią nesąmonę 2022 m.

„AFP“/„Scanpix“/Ukrainos įsiveržimas į Kursko sritį

Tik viena Rusijai draugiška šalis viešai pasmerkė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų operaciją Kursko srityje. Visos kitos šį įvykį ignoravo arba apsiribojo neutraliais pareiškimais. Į tai atkreipė dėmesį laikraštis „The Moscow Times“ .

Pažymima, kad per 11 dienų nuo Ukrainos ginkluotųjų pajėgų operacijos pradžios tik Sirija pasmerkė „agresiją“, vykdytą su „kolektyvine Vakarų parama“. Tačiau, kaip pabrėžiama leidinyje, Sirijos diktatorius Basharas al Assadas asmeniškai skolingas V.Putinui ne tik valdžios išsaugojimą, bet galbūt ir savo gyvybę, nes be Rusijos įsikišimo jis būtų pralaimėjęs pilietinį karą.

Pagrindinė Kremliaus viltis – Kinija, su kuria Rusiją sieja „beribė partnerystė“, pirmą kartą Ukrainos operaciją pakomentavo tik rugpjūčio 12 d. Kartu apsiribota formuluote, kad Pekinas „atkreipė dėmesį į dabartinę situaciją“.

Kolektyvinio saugumo sutarties organizacija (CSTO), kuri buvo sumanyta kaip rusiškas NATO analogas, taip pat susilaikė nuo griežtų pareiškimų.

„Karinio konflikto perkėlimas į CSTO atsakomybės zoną yra naujas eskalacijos etapas. Mūsų analitinė tarnyba dirba visą parą. Atidžiai stebime situacijos raidą ir veiksime pagal organizacijos įstatus“, – atsakydama į žurnalistų užklausą pareiškė organizacija.

Tuo pat metu CSTO pažadėjo, kad „įgyvendins visas būtinas procedūras“, jei Rusija paprašys karinės pagalbos.

Be Rusijos Federacijos, CSTO priklauso Baltarusija, Kazachstanas, Kirgizija ir Tadžikistanas. Armėnija formaliai taip pat yra šios organizacijos narė, tačiau po pralaimėto karo Karabache ji įšaldė savo dalyvavimą.

Kaip pranešė UNIAN, lemiamas Ukrainos ginkluotųjų pajėgų proveržis į Kursko sritį išsklaidė Kyjivo Vakarų partnerių nuogąstavimus, kad Ukraina atsidūrė ant pralaimėjimo slenksčio. Ši operacija taip pat leido suabejoti vakarietiškų ginklų naudojimo apribojimų išlaikymo tikslingumu.

Kadras iš vaizdo įrašo /Susprogdintas tiltas Kurske

Ukrainos karinių oro pajėgų vadas Nikolajus Oleščukas paskelbė vaizdo įrašą, kuriame užfiksuotas smūgio į tiltą per Seimo upę Kursko srityje momentas.

„Karinių oro pajėgų aviacija aktyviai dalyvauja kovinėse operacijose Kursko kryptimi. Ukrainos pilotai vykdo tikslius smūgius į priešo tvirtoves, technikos telkinius, taip pat priešo logistikos centrus ir tiekimo kelius“, - sakė karinių oro pajėgų vadas Nikolajus Oleščukas.

BBC patikros specialistai išnagrinėjo sugriauto tilto per Seimo upę Gluškove nuotraukas, kurias anksčiau šiandien išplatino Rusijos Z kanalai.

Palyginus su ankstesnėmis tilto nuotraukomis, galima daryti prielaidą, kad šios nuotraukos pirmą kartą buvo išplatintos rugpjūčio 16 d. popietę. Nuotraukose esančios detalės, įskaitant šone esančius turėklus, sutampa su tilto vaizdo įrašu, padarytu, kai tiltas dar buvo nepažeistas.

Kaip jau pranešėme, apie tilto susprogdinimą penktadienį popiet paskelbė Kursko srities gubernatoriaus patarėjas Romanas Aliochinas. Jis savo „Telegram“ kanale taip pat rašė, kad Ukrainos pajėgos neva atakuoja tiltą Zvanojės kaime.

„Kursko sritis. Gluškovas. Ukrainos pajėgos sunaikino tiltą per Seimo upę. Priešas taip pat smogia tiltui Zvanojės kaime Gluškovo rajone. Priešas persikėlė įgyvendinti planą užimti Gluškovo rajono dalį palei Seimo upę“, – rašė R.Aliochinas.

Daugiau apie tilto susprogdinimą ir Ukrainos pažangą Kurske skaitykite čia.

Ukrainos prezidentūros nuotr./Lauryno Kasčiūno ir Volodymyro Zelenskio susitikimas

Prezidentas Volodymyras Zelenskis rugpjūčio 16 d. pareiškė, kad Rusijos kariuomenė Kurske patiria nuostolių, o tai „labai naudinga“ Ukrainos gynybai.

„Svarbiausia. Jau buvo keli O.Syrskio štabo viršininko pranešimai apie padėtį fronte ir apie mūsų operaciją Kursko srityje. Matome, kad okupantas patiria nuostolių, ir tai naudinga, labai naudinga mūsų gynybai. Tai susiję su rusų kariuomenės logistikos sunaikinimu ir jų rezervų sunaudojimu. Mes turime padaryti kuo daugiau nuostolių visoms rusų pozicijoms, ir mes tai darome. Dėkoju kiekvienam mūsų kariui už taiklumą ir už stiprybę“, – nurodė V.Zelenskis.

O.Syrskis anksčiau pranešė, kad Ukrainos kariai Kursko srityje kai kuriomis kryptimis nuo 1 iki 3 kilometrų pasistūmėjo į priekį.

V.Zelenskio „Telegram“ nuotr./Karas Ukrainoje

Rusijos kariškiai nufilmavo vaizdo įrašą, kuriame matyti nukirsta ukrainiečių kario galva Kolotilivkos kontrolės punkte Rusijos Belgorodo srityje, nurodoma „DeepState“ pranešime.

„Viename iš vaizdo įrašų vadinamieji Rusijos Federacijos jūrų pėstininkai demonstruoja nupjautą Ukrainos kario galvą. Nusikaltimo vieta - Kolotiliko kontrolės punktas. Rugpjūčio 12 d. ten įvyko nesėkmingas gynybos pajėgų bandymas pralaužti priešą“.

Generalinė prokuratūra informavo „Ukrainska Pravda“, kad tikrina šią informaciją.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas/ „Facebook“/Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas Oleksandras Syrskis

Ukrainos ginkluotosios pajėgos Rusijos teritorijoje, kai kuriose vietovėse, pasistūmėjo nuo vieno iki trijų kilometrų.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas Oleksandras Syrskis apie tai pranešė prezidentui Volodymyrui Zelenskiui vaizdo ryšiu.

„Puolamosios grupės kariai tęsia kovą, kai kuriomis kryptimis priešo link pasistūmėjo nuo 1 iki 3 km. Kovos tęsiasi visoje fronto linijoje. Padėtis kontroliuojama. Visi veiksmai vykdomi pagal planą“, – sakė O. Syrskis.

Pasak jo, Ukrainos kariai Kursko srityje yra viskuo aprūpinti, logistikos sistema veikia be sutrikimų. Jis taip pat pranešė, kad generolas majoras Eduardas Moskalevas pradėjo eiti Kursko srityje sukurtos karinės komendantūros vadovo pareigas. „Probleminių klausimų, kuriuos reikėtų spręsti, nėra“, – pažymėjo O.Syrskis.

Jis pridūrė, kad šiuo metu vyksta mūšiai Mažosios Loknios rajone: „Tikiuosi, kad ten bus daug belaisvių“.

O.Syrskis taip pat informavo prezidentą apie padėtį šalies rytuose. Pasak jo, nuo ryto didelių pokyčių neįvyko, intensyvūs mūšiai vyksta Pokrovskio ir Toreckio kryptimis. „Visos priemonės, apie kurias pranešiau, yra įgyvendinamos. Viską kontroliuoju“, – pažymėjo generolas.

Kaip pranešė UNIAN, rugpjūčio 15 d. vyriausiasis vadas pranešė prezidentui, kad nuo puolimo pradžios gynybos pajėgos pasistūmėjo 35 kilometrus į priešo gynybą, perimdamos 82 Rusijos Federacijos gyvenamųjų vietovių kontrolę.

Dalyje Kursko srities jau veikia karinė komendantūra , kuriai vadovauja generolas majoras Eduardas Moskalovas.

Vakar laikraštis „The Independent“, remdamasis anoniminiu ukrainiečių pulkininku, pažymėjo, kad per operaciją Kursko srityje Ukrainos ginkluotosios pajėgos paėmė į nelaisvę apie du tūkstančius rusų karių.

„Scanpix“/AP nuotr./Rusijos kariai

Ukrainoje tęsiasi visavertis karas prieš Rusijos Federaciją ir Ukrainos pusė „gali laimėti“, jėgų pusiausvyra vėl yra jos pusėje.

Situacija jau keičiasi Kyjivo naudai, teigiama buvusio Norvegijos karinio atašė Ukrainoje Hanso Petterio Midttuno straipsnyje laikraščiui „The Telegraph“. Eksperto teigimu, Ukrainos puolimas Kursko srityje „padės pakeisti karo eigą“. Autorius pažymėjo, kad Ukrainos pranašumas visų pirma tas, kad jos gynybos pramonė ir Vakarų „gynybos pramonė“ vis dar didina gamybą.

“...Rusijos galimybės didinti gynybos pramonės gamybą jau pasiekė piką ir yra maksimaliai išnaudotos. Joje jaučiamas rekordinis 4,8 mln. žmonių darbo jėgos trūkumas. Rusijos darbo jėgos spragas užpildo paaugliai, senjorai ir net kaliniai“, – pažymima straipsnyje.

H.Midttunas pabrėžė, kad Vakarų sankcijos trukdo Rusijai plačiu mastu gaminti esamus aukštųjų technologijų ginklus ir, kas ne mažiau svarbu, kurti naujus.

“...remiama Vakarų, Ukraina pamažu įveikia Rusiją. Ukraina naudoja technologines naujoves, kad atremtų kiekybinį Rusijos pranašumą: darbo jėgą, artileriją, pagrindinius kovinius tankus, šarvuočius, kovinius lėktuvus ir laivyną“, – rašoma straipsnyje.

Ekspertas pridūrė, kad didėja Vakarų amunicijos srautas, plečiasi Ukrainos, JAV ir Europos gynybos pramonės produkcija. „Vakarai pamažu (ir nenoriai) atšaukia apribojimus Ukrainai naudoti vakarietišką ginkluotę. Ukrainietiški ginklai vis giliau skverbiasi į Rusiją“, – pabrėžė analitikas.

Buvęs karo atašė atkreipė dėmesį į tai, kad Rusija už nedidelį žengimą į Ukrainą moka itin didelę kainą. „Rusijos aukų skaičius šiuo metu yra didesnis nei jos gebėjimas generuoti gyvąją jėgą. Nors jos gyvoji jėga yra beveik „neribota“, jos sunkioji ginkluotė nėra tokia. Rusija pamažu degina savo senų tankų, šarvuočių ir artilerijos atsargas. Jos priešlėktuvinė gynyba yra išsekusi. Daugiau nei trečdalis Juodosios jūros laivyno sunaikinta“, – pabrėžė ekspertas.

Rusai jau ilgą laiką bando veržtis į kai kurias Rytų Ukrainos dalis, užėmė kelias gyvenvietes ir patyrė didžiulių nuostolių. Bendri Rusijos Federacijos nuostoliai Ukrainoje, 2024 m. rugpjūčio 16 d. duomenimis, siekia apie 596 tūkst. 950 užpuolikų. 

Rugpjūčio pradžioje ukrainiečiai pradėjo žengti į Rusijos Federacijos Kursko sritį. Buvo pranešta, kad nuo 15 d. jiems pavyko užimti daugiau kaip 1 000 kv km teritorijos. Pažymėtina, kad nuo šių metų sausio iki liepos mėnesio okupantai užėmė 1 175 kv km Ukrainos. Kursko srityje jau sukurta karinė komendantūra, kuriai vadovauja generolas majoras Eduardas Moskalovas.

Irmanto Gelūno / BNS nuotr./Kira Jarmyš

Penktadienį, praėjus lygiai šešiems mėnesiams po opozicijos lyderio Aleksejaus Navalno mirties kalėjime, Rusija į juodąjį „teroristų ir ekstremistų“ sąrašą įtraukė dar mažiausiai devynis su juo susijusius asmenis.

Į sąrašą buvo įtraukta buvusi A.Navalno atstovė spaudai Kira Jarmyš ir jo Kovos su korupcija fondo pirmininkė Marija Pevčich, skelbiama Rusijos finansų stebėsenos tarnybos „Rosfinmonitoring" interneto svetainėje.

Į sąrašą taip pat įtraukti užsienyje gyvenantys Kremliaus kritiko advokatai Olga Michailova ir Aleksandras Fedulovas, opozicijos žurnalistė Antonina Kravcova ir aktyvistė Olga Komleva, kurios abi yra ikiteisminio sulaikymo vietose.

Taip pat buvo įtraukti Dmitrijus Nizovcevas, A.Navalno „YouTube“ kanalo vedėjas, ir Nina Volochonskaja, kanalo prodiuserė. Į sąrašą įtrauktas ir programuotojas Aleksejus Maliarevskis, įkalintas septyneriems metams už tai, kad aukojo A.Navalno Kovos su korupcija fondui.

Liepos mėnesį Rusija į šį sąrašą įtraukė opozicijos veikėją Juliją Navalnają – A.Navalno žmoną.

„Rosfinmonitoring“ yra pavesta kovoti su asmenų ir grupių, kuriuos Maskva laiko „teroristais“ arba dalyvaujančiais „ekstremistinėje veikloje“, finansavimu ir tarnyba gali įšaldyti į sąrašą įtrauktų asmenų banko sąskaitas.

Rusijos valdžia dažnai klijuoja šias etiketes disidentams ir tiems, kas dalyvavo kampanijoje prieš Kremlių ar jo puolimą Ukrainoje.

A.Navalno organizacijos Rusijoje yra uždraustos ir vadinamos ekstremistinėmis, o pats opozicijos lyderis dėl kaltinimų „ekstremizmu“ buvo nuteistas kalėti 19 metų.

Į „Rosfinmonitoring“ juodąjį sąrašą taip pat įtraukta, pavyzdžiui, džihadistų grupuotė „Al Qaeda“, „tarptautinis LGBT judėjimas“ ir istorinės grožinės literatūros rašytojas Borisas Akuninas.

„Astra“ nuotr./Kursko srityje sugriautas tiltas per Seimo upę

Rusijos Kursko srityje buvo sugriautas tiltas per Seimo upę, Ukrainos kariams bandant užimti Gluškovo rajoną.

Tai penktadienį popiet paskelbė Kursko srities gubernatoriaus patarėjas Romanas Aliochinas. Jis savo „Telegram“ kanale taip pat rašė, kad Ukrainos pajėgos neva atakuoja tiltą Zvanojės kaime.

„Kursko sritis. Gluškovas. Ukrainos pajėgos sunaikino tiltą per Seimo upę. Priešas taip pat smogia tiltui Zvanojės kaime Gluškovo rajone. Priešas persikėlė įgyvendinti planą užimti Gluškovo rajono dalį palei Seimo upę“, – rašė R.Aliochinas.

Kuo svarbūs tiltai

Ketvirtadienį Rusijos „Telegram“ kanalais buvo pranešta, jog šiam tiltui buvo smogiama. Internete buvo paskelbta filmuota medžiaga apie padarinius – buvo galima matyti duobes tilto dangoje ir apgadintą kelio užtvarą.

Analitinės grupės „Conflict Intelligence Team“ vadovas Ruslanas Levievas pokalbyje su tinklaraštininku Michaelu Nakiu sakė, kad šiame rajone yra tik trys tiltai – Gluškovo, Zvanojės ir Karyžo kaimuose. Jei Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms pavyks juos sunaikinti, joms bus lengviau perimti didelės regiono teritorijos, įskaitant Tiotkino kaimą, kontrolę.