Karas Ukrainoje. NYT: ukrainiečiai siekia įtvirtinti teritorinius laimėjimus Rusijos Kursko regione

„AFP“/„Scanpix“/Ukrainos įsiveržimas į Kursko sritį

Tilto per Seimo upę Rusijos Kursko srityje sugriovimas yra kliūtis Rusijos tiekimo tinklams, nes Ukraina siekia įtvirtinti savo teritorinius laimėjimus Kursko srityje Rusijos vakaruose. Tai teigiama „The New York Times“ publikacijoje.

Pažymima, kad Ukraina sugriovė svarbų tiltą ir, regis, taikosi į dar bent vieną tiltą Kursko srityje, siekdama nutraukti Rusijos tiekimo linijas ir įtvirtinti savo teritorinius laimėjimus po keliolika dienų trukusio stulbinančio puolimo per sieną.

„Tilto, kuris kerta Seimo upę netoli Gluškovo miesto, esančio maždaug už 10 mylių į šiaurės vakarus nuo mūšio zonos prie Kursko, sunaikinimas gali sutrukdyti Rusijai atsakyti į Ukrainos puolimą, nes apsunkins karių ir įrangos judėjimą, nors yra alternatyvių maršrutų“, – rašo leidinys.

Autorius primena, kad Rusijos užsienio reikalų ministerija pripažino, jog tilto sunaikinimas „užkirto kelią civilių gyventojų evakuacijai“. Tuo pat metu per išpuolį žuvo savanoriai, kurie padėjo evakuojamiems žmonėms.

„Gluškovo tilto sunaikinimas rodo Ukrainos pasirengimą ilgai kovai Vakarų Rusijoje. Siekdama sutrikdyti Maskvos logistines linijas, ... Ukraina gali ruoštis ilgai kampanijai, siekdama sustiprinti ir galbūt išplėsti savo pozicijas regione“, – prognozuoja NYT.

Kartu, pasak karinių ekspertų, laukia dideli iššūkiai – užimti daugiau teritorijos bus vis sunkiau, nes atvyks Rusijos pastiprinimas, Ukrainos tiekimo linijos išsitęs, o laikant užimtą teritoriją gali atsirasti sąlygos fiksuotoms Ukrainos pozicijoms patirti galimai triuškinančius Rusijos aviacijos smūgius.

„Rusijos pasienio regionas buvo palyginti menkai įtvirtintas ir silpnai ginamas, o judant į rytus Rusijos link tektų eiti per didesnius miestų centrus, kuriuos gali būti sunku užimti, ir susidurti su naujomis apkasų ir prieštankinių griovių linijomis, kurias Maskva pradėjo rengti. Gluškovo miesto puolimas galėtų būti kitas logiškas žingsnis, jei Ukraina nori tęsti puolimą naujomis kryptimis, ir santykinai lengvai užimti daugiau teritorijos“, – rašoma leidinio išvadose.

Socialinių tinklų nuotrauka/Ukrainos karys prie rusų parduotuvės Kursko srityje

Ukrainos vadovybė jau ilgiau nei metus svarstė galimybę surengti didelę puolamąją operaciją, panašią į puolimą Kursko srityje. Tai amerikiečių „NBC News“ su anonimiškumo sąlyga pranešė „vyresnysis Ukrainos vyriausybės patarėjas“.

Pasak patarėjo, vienas iš pagrindinių operacijos tikslų – nukreipti Rusijos pastangas ir dėmesį nuo kitų maždaug tūkstančio kilometrų ilgio fronto linijos vietų, ypač nuo rytų, kur Rusijos pajėgos pamažu ardo Ukrainos gynybą.

„NBC News“ taip pat cituoja kitą prezidento kanceliarijos vadovo patarėją – Mychailą Podoliaką, kuris kalbėjo atvirai. Jis teigė, kad vienas iš dabartinės operacijos Kursko srityje tikslų – sunaikinti Rusijos karinę infrastruktūrą, kuri naudojama atakoms per sieną į Ukrainos Sumų, Černihivo ir Charkivo sritis.

„Yra didelis skirtumas tarp šio tipo ir to, kokį karą vykdo Rusija. Ukraina ateina turėdama visai kitokių tikslų. Ukraina neplanuoja [visam laikui] okupuoti šios teritorijos. Ji yra laikina“, – sakė M.Podoliakas.

Jis paneigė, kad Ukraina planavo užimti Kursko atominę elektrinę, kaip teigė Rusijos pareigūnai. Kartu M.Podoliakas patikino, kad Ukrainos pajėgos liks okupuotose Rusijos teritorijose „tiek, kiek reikės“ Kyjivo tikslams pasiekti.

Kadras iš vaizdo įrašo/Ramzanas Kadyrovas pozuoja ant kulkosvaidžiu apginkluoto „Tesla Cybertruck“

Čečėnijos vadovas Ramzanas Kadyrovas pasipuikavo „Tesla Cybertruck“ pikapu su ant jo sumontuotu kulkosvaidžiu ir asmeniškai padėkojo Elonui Muskui. R.Kadyrovas pareiškė, kad ketina išsiųsti automobilį „į specialios karinės operacijos zoną“.

„Gavau iš gerbiamo Elono Musko „Tesla Cybertruck“. Labai patogi mašina. Dėl tokių puikių savybių kybertrakas netrukus bus išsiųstas į SVO zoną, kur jo labai reikia tokiomis sąlygomis. Esu tikras, kad šis „žvėris“ labai pravers mūsų kovotojams“, – „Telegram“ teigė R.Kadyrovas.

Pagyręs automobilį, Čečėnijos valdovas išreiškė „nuoširdžią padėką“ E.Muskui asmeniškai ir pakvietė amerikiečių verslininką apsilankyti Čečėnijoje.

„Elonai, ačiū! Atvyk į Grozną, priimsiu tave kaip brangiausią svečią! Nemanau, kad mūsų Rusijos užsienio reikalų ministerija prieštaraus tokiai kelionei. Ir, žinoma, mes laukiame tavo naujovių, kurios prisidės prie SVO užbaigimo“, – sakė jis.

Nei pats E.Muskas, nei „Tesla“ kol kas viešai nekomentavo R.Kadyrovo pareiškimų.

Anksčiau R.Kadyrovas jau yra tiesiogiai kreipęsis į E.Muską, tačiau ne taip draugiškai. 2022 m. kovą E.Muskas metė iššūkį Vladimirui Putinui ir pakvietė į sportinę kovą, kurioje pasiūlė pastatyti Ukrainą ant kortos.

Kremlius į viešą iššūkį neatsakė. Tačiau R.Kadyrovas tuo metu užstojo V.Putiną. Savo „Telegram“ žinutėje R.Kadyrovas tuomet pavadino E.Muską moterišku vardu „Ilona“ ir pasiūlė E.Muskui praeiti specialius mokymus Čečėnijoje, kad jis galėtų pasiruošti susitikimui su V.Putinu.

Atsakydamas E.Muskas pareiškė, kad tai suteiktų jam per didelį pranašumą prieš V.Putiną, ir pasiūlė naudotis tik viena ranka.

ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Ukrainos karys Sudžoje

Rusijos saugumo tarnyba pradėjo baudžiamąjį tyrimą dėl dviejų italų žurnalistų, kurie apsilankė Kursko srityje, kur Ukraina vykdo beprecedentį puolimą, apkaltinusi juos neteisėtu sienos kirtimu, šeštadienį pranešė Rusijos valstybinė žiniasklaida.

Rusijos FSB pradėjo bylą prieš „užsienio žurnalistus Simone Traini ir Stefania Battistini, kurie neteisėtai kirto Rusijos Federacijos valstybinę sieną ir vykdė vaizdo filmavimą Kursko srities Sudžos gyvenvietės teritorijoje“, – pranešė Rusijos naujienų agentūra RIA, citavusi FSB pranešimą.

RAI pagrindinė naujienų programa trečiadienį parodė reportažą, kaip ukrainiečių karių lydimi žurnalistai važiuoja per sieną į Rusiją.

Reportaže matyti, kaip jie šarvuotąja transporto priemone važiuoja pro rusiškus kelio ženklus ir atvyksta į Sudžą, esančią už maždaug 10 km nuo sienos. Ten žurnalistai pasikalbėjo su vietos gyventojais.

Maskva dėl šio reportažo iškvietė Italijos ambasadorę Rusijoje.

Rusijos užsienio reikalų ministerija savo pranešime tuomet nurodė, kad Ceciliai Piccioni pareikštas griežtas protestas dėl Italijos transliuotojo RAI reporterių komandos, „nelegaliai atvykusios į Rusiją nušviesti nusikalstamos Ukrainos karių teroristinės atakos prieš Kursko sritį“.

C.Piccioni per susitikimą paaiškino, kad RAI, „ypač redakcinės komandos, savo veiklą planuoja visiškai laisvai ir nepriklausomai“, naujienų agentūrai AFP nurodė Italijos užsienio reikalų ministerijos atstovas.

Rusijos užsienio reikalų ministerija anksčiau įspėjo, kad „šių Italijos piliečių veiksmai atitinka Rusijos baudžiamajame kodekse“ apibrėžiamas veikas.

Ministerija nurodė, jog Rusijos „kompetentingos žinybos imasi būtinų žingsnių visoms RAI darbuotojų įvykdytų nusikaltimų aplinkybėms nustatyti, kad įvertintų teisinį statusą ir imtųsi atitinkamų priemonių“.

Ukraina, praėjusią savaitę pradėjusi netikėtą įsiveržimą į Kursko sritį, paskelbė kontroliuojanti Sudžą.

Ukrainos Sumų mieste šeštadienį po rusų raketos smūgio kilo gaisras, buvo sužeisti du žmonės, pranešė gelbėjimo tarnyba.

Nurodoma, kad smūgiui panaudota sparnuotoji raketa „Iskander-K“ ir aviacijos bomba. Apgadinta automobilių ir gretimi pastatai.

Ukrainos vidaus reikalų ministerija anksčiau „Telegram“ taip pat pranešė, kad per rusų smūgį civilinei infrastruktūrai Sumuose buvo sužeisti du žmonės.

Ukrainiečių nepaprastųjų situacijų tarnyba „Telegram“ nurodė, kad užsidegė 10 automobilių, išdužo pastatų langai, buvo apgadinti jų fasadai.

Gaisrą gelbėtojai užgesino, ugnis neišplito.

Ukrainos oro pajėgos šeštadienį paskelbė, kad praėjusią naktį rusų pajėgos atakavo Sumus raketa „Iskander-K“ ir kad rusai taip pat paleido 14 „Shahed“ tipo atakos dronų, kurie visi buvo numušti.

123RF.com nuotr./Vokietija

Vokietija – antra pagal dydį pagalbos teikėja karo nualintai Ukrainai – planuoja 2025 metais perpus sumažinti dvišalę karinę pagalbą Kyjivui, naujienų agentūrai AFP šeštadienį pareiškė parlamento šaltinis.

Vietoj to kanclerio Olafo Scholzo vyriausybė remsis pinigais, gautais iš įšaldyto Rusijos turto, kad galėtų toliau palaikyti Kyjivą, ir, be kitų metų biudžete numatytų 4 mlrd. eurų, neplanuoja jokios „papildomos pagalbos“.

Šiais metais Berlyno pagalbos vertė siekė 8 mlrd. eurų.

Kad būtų galima kompensuoti skirtumą, Vokietija tikisi, „kad Didžiojo septyneto (G-7) ir Europos Sąjungos (ES) rėmuose bus sukurta finansinė priemonė, kuriai bus panaudotas įšaldytas Rusijos turtas“, sakė kitas šaltinis finansų ministerijoje.

Šaltiniai patvirtino žiniasklaidoje pasirodžiusius atskirus pranešimus, o laikraštis „Frankfurter Allgemeine Sonntagszeitung“ savo savaitgalio numeryje parašė, kad šis žingsnis yra dalis susitarimo tarp kanclerio, priklausančio Socialdemokratų partijai, ir liberalo finansų ministro Christiano Lindnerio.

Dėl 2025 metų biudžeto tarp valdančiajai koalicijai priklausančių liberalios FDP partijos, žaliųjų ir socialdemokratų vyksta aršios diskusijos.

Finansų ministras savo kolegų yra paprašęs taupyti, kad būtų laikomasi konstitucinės taisyklės, kuria siekiama neleisti valstybei per daug įsiskolinti.

Tačiau dėl biudžeto dar bus diskutuojama, kol jis bus patvirtintas iki metų pabaigos.

Ukrainos sąjungininkai rengia mechanizmą, kuris leistų dalį visame pasaulyje įšaldyto Rusijos turto – o jo vertė siekia 300 mlrd. JAV dolerių – panaudoti paremti Kyjivą kare su Maskva.

Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos (GUR) kibernetikos specialistai Rusijoje įvykdė dar vieną kibernetinę operaciją, dėl kurios buvo paralyžiuotas vieno Rusijos branduolinių ginklų kūrėjo darbas. Apie tai savo „Telegram“ kanale pranešė GUR, pažymėdama, kad operacija buvo vykdoma kartu su programišių grupe „BO Team“.

„Dėl sėkmingos atakos prieš vienintelį Rusijos Federacijos Čeliabinsko srities Snežinsko miesto interneto paslaugų teikėją – bendrovę „Vega“ – buvo išvesta iš rikiuotės jos 1173 komutatoriai ir 10 serverių. Buvo sunaikinta „Vega“ serveriuose esanti informacija. Kelios strateginės miesto įmonės jau beveik savaitę yra likusios be interneto ir ryšių paslaugų“, – sakoma pranešime.

Pasak GUR, tarp šių įmonių yra „VNIITF“ (Visos Rusijos techninės fizikos mokslinių tyrimų institutas), Rusijos įmonė, kurianti branduolinius užtaisus, prisijungusi tik prie paslaugų teikėjo „Vega“.

Pažymima, kad sėkminga kibernetinė ataka leido gauti darbuotojų asmens duomenis ir aibę kitų gamyklos dokumentų. Ši informacija leidžia nustatyti sankcijų apėjimo mechanizmus ir su tuo susijusius asmenis.

Be to, Snežinsko vietinių socialinių tinklų grupėse pasirodė komentarų, kad dėl kibernetinės operacijos taip pat kilo grėsmė, jog bus sužlugdytas Rusijos valstybinis gynybos užsakymas.

„Wikipedia“/Raketa „Storm Shadow“

JAV faktiškai blokuoja Jungtinės Karalystės leidimą Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms atakuoti Rusijos teritoriją raketomis „Storm Shadow“, nes Baltieji rūmai baiminasi eskalacijos.

Laikraštis „The Times“ praneša, kad Londonas daugiau nei prieš mėnesį išsiuntė prašymą Vašingtonui, tačiau jokio atsakymo nesulaukė. Šaltiniai Didžiosios Britanijos vyriausybėje pažymi, kad ši tema iš tikrųjų įstrigo Jungtinėse Valstijose.

Nurodoma, kad Jungtinė Karalystė nori suteikti Ukrainai visišką laisvę, tačiau tam reikia sąjungininkų, įskaitant JAV, Prancūziją ir trečią neįvardijamą NATO šalį, sutarimo.

Tuo pat metu JAV reikalų patikėtinis Jungtinėje Karalystėje Matthew Palmeris atsiribojo nuo teiginio, kad JAV turi kokį nors žodį šiuo klausimu. Jis sakė, kad dėl britų ginklų panaudojimo gali spręsti tik Londonas ir Kyjivas.

„Scanpix“/AP nuotr./Hanno Pevkuras

Estijos gynybos ministras Hanno Pevkuras nurodė Valstybiniam gynybos investicijų centrui (RKIK) vėliausiai iki kitų metų pradžios sukurti galimybę kompanijoms gaminti šaudmenis Emario karinio miestelio teritorijoje.

„Šiandienos saugumo situacijoje būtina kuo greičiau pradėti amunicijos gamybą Estijoje. Kol nėra gynybos pramonės parko, mums tenka ieškoti būdų pagreitinti šaudmenų gamybą Estijoje. Kaip vieną galimybių matome variantą suteikti vienai kompanijai, konkurso būdu, galimybę dar greičiau pradėti gamybą Emaryje, kur yra atitinkama infrastruktūra su saugumo reikalavimais“, – sakė H.Pevkuras. Jo žodžius citavo Gynybos ministerijos atstovai.

Artimiausioje ateityje RKIK oficialiai paskelbs atrankos sąlygas ir vertinimo kriterijus, ir organizuos informavimo dieną suinteresuotoms kompanijoms.

Nurodoma, kad atranką laimėjusi kompanija galės naudotis maždaug 8,9 tūkst. kv. m plotu su septyniais sandėliais Emario kariniame miestelyje.

V.Zelenskio „Telegram“/Volodymyras Zelenskis

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienį sakė, kad ukrainiečių pajėgos stiprina savo pozicijas Rusijos Kursko srityje, kur vykdo didelį puolimą.

„Generolas (Oleksandras) Syrskis pranešė apie mūsų pajėgų pozicijų Kursko srityje stiprinimą ir stabilizuotos teritorijos plėtimą“, – sakė V.Zelenskis.

O.Syrskis yra Ukrainos kariuomenės vadas.

V.Zelenskio komentaras pasirodė kitą dieną po to, kai Rusijos pareigūnai apkaltino Ukrainą sunaikinus svarbų tiltą per Seimo upę, tekančią šiuo pasienio regionu. Kyjivas siekia neleisti Maskvos kariams judėti į šį rajoną.

„Šį rytą esame vėl papildę mainų fondą mūsų šaliai“, – savo pranešime platformoje „Telegram“ nurodė V.Zelenskis, turėdamas galvoje ukrainiečių į nelaisvę paimtus rusų karius. Jie naudojami per apsikeitimus belaisviais.

„Dėkoju visiems kariams ir vadams, imantiems rusų karius į nelaisvę ir taip priartinantiems Rusijos laikomų mūsų karių bei civilių paleidimą“, – pridūrė V.Zelenskis.

Ukrainos kariuomenė rugpjūčio 6 dieną netikėtai pradėjo puolimą Rusijoje ir skelbia užėmusi kelias dešimtis kaimų. Tai reikšmingiausia užsienio kariuomenės ataka Rusijos teritorijoje po Antrojo pasaulinio karo.

Atskirai V.Zelenskis sakė, kad padėtis rytiniame fronte netoli Pokrovsko ir Torecko kontroliuojama. Rusija skelbė, kad pastarosiomis savaitėmis jos pajėgos judėjo šių miestų link.

„Pastarąją parą (buvo) dešimtys rusų puolimų prieš mūsų pozicijas. Tačiau mūsų kariai ir junginiai daro visa, kad sunaikintų okupantą ir atremtų atakas“, – sakė ukrainiečių prezidentas.

Tuo metu Rusijos gynybos ministerija šeštadienį pareiškė Kursko srityje atrėmusi ukrainiečių pajėgas netoli Korenevo miesto ir Ruskojės bei Čerkaskojė Porečnojės kaimų.

Volodymyras Zelenskis / „Telegram“/Ukrainos kariai

„The Washington Post“, remdamasis su derybomis susipažinusiais diplomatais, teigia, kad šį mėnesį Ukraina ir Rusija turėjo siųsti delegacijas į Dohą derėtis dėl istorinio susitarimo, kuris būtų nutraukęs abiejų šalių smūgius energetikos objektams ir infrastruktūrai.

Straipsnyje rašoma, kad netiesioginės derybas, kuriose tarpininkavo Kataro atstovai, atskirai susitikinėję su Ukrainos ir Rusijos delegacijomis, sužlugdė netikėtas Ukrainos įsiveržimas į Rusijos vakarinę Kursko sritį praėjusią savaitę.

Apie tokį galimą susitarimą ir planuojamą aukščiausiojo lygio susitikimą anksčiau niekur nebuvo pranešta.

Plačiau apie tai skaitykite čia.

„Reuters“/„Scanpix“/Jungtinės Karalystės tankas „Challenger 2“

Ukrainos ginkluotosios pajėgos operacijai Kursko srityje pasitelkė retus britų tankus „Challenger 2“ ir vienas iš jų jau buvo prarastas. Be to, šioje kryptyje prarasta keletas amerikiečių pėstininkų kovos mašinų „Stryker“. Taip pat buvo atakuota lenkų priešlėktuvinės gynybos baterija S-125, saugojusi Ukrainos pajėgas Sumų regione, ir viena iš brangių amerikiečių didelio mobilumo artilerijos raketų sistemų.

Pasak „Forbes“, tai rodo, kad Ukrainos operacija Rusijos pasienio regione yra ne reidas, o tikra invazija su ilgalaikėmis pasekmėmis. Pažymima, kad Ukrainos generolai tikriausiai planuoja užimti ir išlaikyti nemažą Kursko srities dalį.

„Stebint Ukrainos pareigūnų pareiškimus ir naujausius jų žingsnius, vis labiau panašu, kad Ukraina siekia sukurti buferinę zoną, kuri taip pat galėtų tapti svertu potencialiose derybose“, – sakė suomių analitikas Joni Askola.

Tačiau tokios zonos dydis turi griežtų apribojimų. Visų pirma, yra galimybė, kad Kremlius surengs didelį kontrpuolimą ir sustabdys Ukrainos puolimą. Dar vienas apribojimas yra Ukrainos logistika. Kuo giliau žengia 82-oji oro desantininkų brigada ir kiti kovotojai, tuo sunkiau jų užnugario rajonams aprūpinti juos maistu, degalais ir šaudmenimis.

„Ukraina turi vengti pernelyg didelio išsiplėtimo“, – perspėjo J.Askola.

Kaip rašė „Bloomberg“, Kursko operacija akimirksniu išsklaidė Vakarų įsitikinimą, kad Ukraina pralaimi. Buvęs NATO pajėgų vadas Europoje Jamesas Stavridis gyrė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų operaciją Kursko srityje kaip „stulbinantį posūkį“ kare.

Stopkadras/Krenta numuštas „Shahed“ dronas

Ukrainos oro pajėgos šeštadienį pranešė, kad per praėjusią naktį numušė 14 rusų dronų.

Jų pranešime socialiniame tinkle „Telegram“ sakoma, kad rusų pajėgos iš Voronežo srities atakavo Ukrainos Sumų miestą sparnuotąja raketa „Iskander-K“ ir kad rusai taip pat paleido 14 „Shahed“ tipo atakos dronų iš Rusijos Krasnodaro krašto ir Kursko srities.

Visi dronai buvo numušti. Ukrainiečių oro gynyba veikė Mykolajivo, Čerkasų, Poltavos, Dnipropetrovsko, Zaporižios ir Kyjivo srityse.

Ukrainos vidaus reikalų ministerija atskirai „Telegram“ pranešė, kad per rusų smūgį civilinei infrastruktūrai Sumuose buvo sužeisti du žmonės.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Viačeslavas Gladkovas

Prie Ukrainos sienos esančioje Rusijos Belgorodo srityje nuo pirmadienio bus evakuojami gyventojai iš penkių kaimų, be to, šie kaimai bus uždaryti, paskelbė gubernatorius Viačeslavas Gladkovas.

Pranešimas pasirodė Ukrainos pajėgoms intensyviai atakuojant tą rajoną.

„Nuo rugpjūčio 19 dienos uždarome prieigą prie penkių gyvenviečių, perkeliame gyventojus ir padedame jiems išsivežti savo turtą“, – penktadienį platformoje „Telegram“ parašė V.Gladkovas, paminėdamas kaimelius netoli sienos.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Gatvė Sudžoje

Italijos ambasadorė Rusijoje penktadienį gynė žiniasklaidos nepriklausomybę, Maskvai iškvietus ją dėl vieno italų televizijos reportažo iš Kursko srities, kur Ukraina vykdo beprecedentį puolimą.

Ceciliai Piccioni pareikštas griežtas protestas dėl Italijos transliuotojo RAI reporterių komandos, „nelegaliai atvykusios į Rusiją nušviesti nusikalstamos Ukrainos karių teroristinės atakos prieš Kursko sritį“, sakoma Rusijos užsienio reikalų ministerijos pareiškime.

C.Piccioni per susitikimą paaiškino, kad RAI, „ypač redakcinės komandos, savo veiklą planuoja visiškai laisvai ir nepriklausomai“, naujienų agentūrai AFP nurodė Italijos užsienio reikalų ministerijos atstovas.

RAI pagrindinė naujienų programa trečiadienį parodė reportažą, kaip ukrainiečių karių lydimi žurnalistai važiuoja per sieną į Rusiją.

Reportaže matyti, kaip jie šarvuotąja transporto priemone važiuoja pro rusiškus kelio ženklus ir atvyksta į Sudžą, esančią už maždaug 10 km nuo sienos. Ten žurnalistai pasikalbėjo su vietos gyventojais.

Rusijos užsienio reikalų ministerija įspėjo, kad „šių Italijos piliečių veiksmai atitinka Rusijos baudžiamajame kodekse“ apibrėžiamas veikas.

Ministerija nurodė, jog Rusijos „kompetentingos žinybos imasi būtinų žingsnių visoms RAI darbuotojų įvykdytų nusikaltimų aplinkybėms nustatyti, kad įvertintų teisinį statusą ir imtųsi atitinkamų priemonių“.

Ukraina, praėjusią savaitę pradėjusi netikėtą įsiveržimą į Kursko sritį, paskelbė kontroliuojanti Sudžą.

„AFP“/„Scanpix“/Ukrainos įsiveržimas į Kursko sritį

Pastarosiomis dienomis Ukrainos ginkluotosios pajėgos perėmė dar kelių Kursko srities gyvenviečių kontrolę. Karo tyrimų instituto (ISW) duomenimis, per pastarąją parą gynybos pajėgos pasistūmėjo į pietryčius nuo Sudžos miesto.

Anot Rusijos karo tinklaraštininkų, visų pirma kalbama apie ukrainiečių judėjimą į rytus nuo Mirno gyvenvietės ir į pietus nuo Spalnojės, esančių netoli šio miesto. Taip pat geolokaciniai vaizdai rodo Ukrainos kariškių aktyvumą Borkų gyvenvietės ribose į pietryčius nuo miesto.

Pasak karo tinklaraštininkų, kovos tęsiasi ir į šiaurę nuo Sudžos ties Ruskoje Porečnojės, į rytus nuo jos ties Agronomu ir į pietryčius palei liniją Girjos–Kamyšnojė–Krupecas–Spalnojė.

„Rusijos tinklaraštininkai pažymi, kad nedidelės ukrainiečių mobiliosios grupės tęsia ribotas atakas palei aktyvią kontakto liniją Kursko srityje, o Ukrainos kariuomenė tęsia atakas netoli Korenevo ir į vakarus nuo Snagostės kaimo (į pietus nuo Korenevo)“, – teigia analitikai.

Rusijos gynybos ministerija teigia, kad Rusijos kariai atrėmė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų šarvuočių puolimą Gordejevkos kryptimi (į pietus nuo Korenevo) ir šturmus į vakarus nuo Anastasijevkos ir į pietryčius nuo Kaučiuko (abu į šiaurės rytus nuo Korenevo ir apie 27 km nuo tarptautinės sienos).

Be to, kariniai tinklaraštininkai teigė, kad Rusijos kariai atakavo ukrainiečius, veikiančius netoli Otrubų kaimo į pietvakarius nuo Korenevo ir palei tarptautinę sieną.

„Rugpjūčio 15 ir 16 d. paskelbta geolokacinė medžiaga rodo, kad Ukrainos kariai toliau veikia palei visą deklaruojamą maksimalią Ukrainos kariuomenės užimtos teritorijos ribą Kursko srityje, pirmiausia netoli Sudžos“, – pažymėjo ISW.

Be to, analitikai patvirtina, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos sunaikino du tiltus Kursko srities Gluškovo rajone. Rusijos šaltiniai nurodo, kad objektams Gluškove ir Zvanojėje, į pietryčius nuo Korenevo, buvo smogta iš pabūklų salvinės ugnies reaktyvinių sistemų HIMARS.

Kadras iš vaizdo įrašo /Susprogdintas tiltas Kurske

„Rugpjūčio 16 d. paskelbtoje geolokacinėje medžiagoje matyti, kad po smūgio sugriuvo tiltas Gluškove. Rusijos kariniai tinklaraštininkai pažymėjo, kad tilto sugriovimas apsunkins Rusijos antžeminių ryšių linijų veikimą šiame rajone“, – konstatavo ekspertai.