Svarbiausios naujienos
- Ukrainos pajėgos sunaikino du svarbius tiltus Kursko srityje: ar tai reiškia, kad jos planuoja pasilikti?
- „The New York Times“ apsilankė kalėjime: atskleidė, kiek į belaisvę paimtų rusų karių Kurske buvo šauktiniai
- A.Lukašenka toliau gąsdina: paskelbė apie beveik trečdalio savo kariuomenės perkėlimą prie sienos su Ukraina
- Ukraina skelbia smogusi dar vienam tiltui Rusijos Kursko srityje
- Nauja Ukrainos taktika Kursko srityje kompensuoja Rusijos gyvosios jėgos ir įrangos pranašumą
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Ukrainos pajėgos sunaikino du svarbius tiltus Kursko srityje: ar tai reiškia, kad jos planuoja pasilikti?
19:29
Ukraina sugriovė svarbų tiltą Rusijos Kursko regione ir smogė antram netoliese esančiam tiltui sutrikdydama Rusijos tiekimo kelius ir galimai duodama suprasti, kad jo kariai planuoja įsitvirtinti vietovėje, rašo naujienų agentūra „Associated Press“ (AP).
Rusijos prokremliški kariniai tinklaraštininkai pripažino, kad pirmojo tilto, kuris driekėsi per Seimo upę netoli Gluškovo miesto, sugriovimas trukdys tiekti atsargas Rusijos pajėgoms, atremiančioms Ukrainos įsiveržimą, nors Maskva vis dar gali naudotis pontonais ir mažesniais tiltais šioje teritorijoje.
Praėjus mažiau nei dviem dienoms Ukrainos kariai smogė antrajam tiltui Rusijoje.
Sekmadienį ryte nebuvo jokių oficialių pranešimų, kur tiksliai įvyko antrasis išpuolis ant tilto. Ukrainos karinių oro pajėgų vadas Mykola Oleščukas pasidalijo vaizdo įrašu, kuriame matomas suniokotas tiltas.
Rusijos „Telegram“ kanalai teigė, kad buvo smogta antrajam tiltui per Seimą, netoli Zvanojės kaimo.
Rusijos naujienų svetainės „Mash“ duomenimis, po išpuolių rajone liko tik vienas nesugadintas tiltas. Agentūra „The Associated Press“ negalėjo iš karto patikrinti šių teiginių, tačiau jei jie pasitvirtintų, Ukrainos smūgiai dar labiau apsunkintų Maskvos pastangas papildyti savo pajėgas Kurske ir evakuoti civilius gyventojus.
Gluškovas yra maždaug už 12 km į šiaurę nuo Ukrainos sienos ir maždaug už 16 km į šiaurės vakarus nuo pagrindinės Kursko mūšio zonos. Zvanoja yra dar už 8 kilometrų į šiaurės rytus.
Galimai bandys išlaikyti teritoriją
Smūgiai tiltams kuriais, matyt, buvo siekiama sustabdyti Rusijos kontrpuolimą Kurske, gali reikšti, kad Kyjivas ketina įsitvirtinti regione arba bent jau duoti ženklą Maskvai, kad ketina tai padaryti, rašo AP.
Analitikai teigia, kad nors Ukraina galėtų bandyti įtvirtinti savo laimėjimus Rusijoje, tai būtų rizikingas manevras, atsižvelgiant į ribotus Kyjivo išteklius, nes tiekimo linijos, besitęsiančios giliai į Kurską, būtų pažeidžiamos Rusijos smūgių.
Įsiveržimas į Kurską jau sustiprino Ukrainos moralę, nusilpusią po nesėkmingo kontrpuolimo praėjusią vasarą ir ilgus mėnesius trukusių Rusijos laimėjimų rytiniame Donbaso regione, ir įrodė, kad Ukraina gali perimti iniciatyvą.
V.Zelenskis siekia leidimo smogti giliau
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis vėlai šeštadienį paragino Kyjivo sąjungininkus panaikinti likusius apribojimus naudoti vakarietiškus ginklus smogti taikiniams giliau Rusijoje, įskaitant Kurską, sakydamas, kad jo kariai galėtų atimti iš Maskvos „bet kokią galimybę žengti pirmyn ir sukelti destrukciją“, jei jiems būtų suteikta pakankamai tolimojo nuotolio pajėgumų.
„Labai svarbu, kad mūsų partneriai pašalintų kliūtis, trukdančias mums susilpninti Rusijos pozicijas taip, kaip to reikalauja šis karas. Mūsų karių drąsa ir mūsų kovinių brigadų atsparumas kompensuoja esminių sprendimų iš mūsų partnerių trūkumą“, – teigė V.Zelenskis socialinėje platformoje „X“ paskelbtame pranešime.
Rusijos užsienio reikalų ministerija ir prokremliški tinklaraštininkai teigė, kad Seimo tiltams naikinti buvo naudojami JAV pagaminti HIMARS paleidimo įrenginiai. Šių teiginių nebuvo galima nepriklausomai patikrinti.
V.Zelenskis įvardijo pagrindines Ukrainos ginkluotųjų pajėgų užduotis Ukrainoje ir Kursko srityje
23:19
Dabar pagrindinis Ukrainos gynybinių veiksmų uždavinys – sunaikinti kuo didesnę Rusijos karinio potencialo dalį, pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis vaizdo pranešime, komentuodamas padėtį fronte – pirmiausia Toretske ir Pokrovske.
Pasak jo, vos per vieną dieną rusai surengė dešimtis atakų, o ukrainiečių kariai daro viską, kad išlaikytų savo pozicijas.
„Šiandien pasiekta gerų, reikalingų rezultatų naikinant rusų techniką prie Torecko. Ir visa tai yra daugiau nei Ukrainos apsauga, tai dabar yra pagrindinis mūsų visų gynybinių veiksmų uždavinys – sunaikinti kuo daugiau Rusijos potencialo, karo potencialo, ir atlikti maksimalų kontrsmūgį. Visų pirma tai yra buferinės zonos sukūrimas agresoriaus teritorijoje – mūsų operacija Kursko srityje“, – sakė prezidentas.
V.Zelenskis taip pat paminėjo kad išklausė vyriausiojo karo vado Oleksandro Syrskio pranešimą apie padėtį rytuose, operaciją Kursko srityje, „mainų fondą“ ir brigadų komplektavimą.
„Visose srityse mūsų vaikinai – jūs esate puikūs. Tačiau kalbant apie paramą, mūsų partneriai turi paspartinti. Prašome jūsų. Karas neturi atostogų. Mums reikia sprendimų, reikia, kad paskelbti paketai būtų laiku logistiškai apdoroti. Dabar ypač kreipiuosi į Jungtines Valstijas, Didžiąją Britaniją, Prancūziją“, – pridūrė jis.
Paviešino vaizdo įrašą, kuriame matyti kaip Ukrainos pajėgos nuleidžia Rusijos vėliavą dar viename kaime
22:10
Ukrainos kariškiai numetė Rusijos vėliavą nuo elektros stulpo Apanasivkos kaimo centrinėje dalyje, Rusijos Federacijos Kursko srityje.
Vaizdo įrašą paskelbė Jūrų pėstininkų korpuso 501-ojo atskirojo bataliono kariai. Filmuotoje medžiagoje užfiksuotas Rusijos vėliavos nuleidimo nuo elektros stulpo momentas.
Po to kariai nušluosto trispalvę savo batais. Šiais kadrais jūrų pėstininkai užsimena, kad kaimą pradeda kontroliuoti Ukrainos ginkluotosios pajėgos. Tačiau tokia informacija oficialiai dar nebuvo patvirtinta.
„Telegram" kanalų duomenimis, tai yra Apanasovkos kaimas.
„Ukrainos jūrų pėstininkų korpusas kartu su kitais gynybos pajėgų daliniais yra kovinių misijų Rusijos Federacijos teritorijoje priešakyje. Jūrų pėstininkų korpuso 501-ojo atskirojo bataliono kariai vienoje iš Kursko srities gyvenviečių numeta trispalvį skudurą“, – pažymėjo batalionas.
Ukrainos pajėgos sunaikino du svarbius tiltus Kursko srityje: ar tai reiškia, kad jos planuoja pasilikti?
19:29
Ukraina sugriovė svarbų tiltą Rusijos Kursko regione ir smogė antram netoliese esančiam tiltui sutrikdydama Rusijos tiekimo kelius ir galimai duodama suprasti, kad jo kariai planuoja įsitvirtinti vietovėje, rašo naujienų agentūra „Associated Press“ (AP).
Rusijos prokremliški kariniai tinklaraštininkai pripažino, kad pirmojo tilto, kuris driekėsi per Seimo upę netoli Gluškovo miesto, sugriovimas trukdys tiekti atsargas Rusijos pajėgoms, atremiančioms Ukrainos įsiveržimą, nors Maskva vis dar gali naudotis pontonais ir mažesniais tiltais šioje teritorijoje.
Praėjus mažiau nei dviem dienoms Ukrainos kariai smogė antrajam tiltui Rusijoje.
Sekmadienį ryte nebuvo jokių oficialių pranešimų, kur tiksliai įvyko antrasis išpuolis ant tilto. Ukrainos karinių oro pajėgų vadas Mykola Oleščukas pasidalijo vaizdo įrašu, kuriame matomas suniokotas tiltas.
Rusijos „Telegram“ kanalai teigė, kad buvo smogta antrajam tiltui per Seimą, netoli Zvanojės kaimo.
Rusijos naujienų svetainės „Mash“ duomenimis, po išpuolių rajone liko tik vienas nesugadintas tiltas. Agentūra „The Associated Press“ negalėjo iš karto patikrinti šių teiginių, tačiau jei jie pasitvirtintų, Ukrainos smūgiai dar labiau apsunkintų Maskvos pastangas papildyti savo pajėgas Kurske ir evakuoti civilius gyventojus.
Gluškovas yra maždaug už 12 km į šiaurę nuo Ukrainos sienos ir maždaug už 16 km į šiaurės vakarus nuo pagrindinės Kursko mūšio zonos. Zvanoja yra dar už 8 kilometrų į šiaurės rytus.
Galimai bandys išlaikyti teritoriją
Smūgiai tiltams kuriais, matyt, buvo siekiama sustabdyti Rusijos kontrpuolimą Kurske, gali reikšti, kad Kyjivas ketina įsitvirtinti regione arba bent jau duoti ženklą Maskvai, kad ketina tai padaryti, rašo AP.
Analitikai teigia, kad nors Ukraina galėtų bandyti įtvirtinti savo laimėjimus Rusijoje, tai būtų rizikingas manevras, atsižvelgiant į ribotus Kyjivo išteklius, nes tiekimo linijos, besitęsiančios giliai į Kurską, būtų pažeidžiamos Rusijos smūgių.
Įsiveržimas į Kurską jau sustiprino Ukrainos moralę, nusilpusią po nesėkmingo kontrpuolimo praėjusią vasarą ir ilgus mėnesius trukusių Rusijos laimėjimų rytiniame Donbaso regione, ir įrodė, kad Ukraina gali perimti iniciatyvą.
V.Zelenskis siekia leidimo smogti giliau
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis vėlai šeštadienį paragino Kyjivo sąjungininkus panaikinti likusius apribojimus naudoti vakarietiškus ginklus smogti taikiniams giliau Rusijoje, įskaitant Kurską, sakydamas, kad jo kariai galėtų atimti iš Maskvos „bet kokią galimybę žengti pirmyn ir sukelti destrukciją“, jei jiems būtų suteikta pakankamai tolimojo nuotolio pajėgumų.
„Labai svarbu, kad mūsų partneriai pašalintų kliūtis, trukdančias mums susilpninti Rusijos pozicijas taip, kaip to reikalauja šis karas. Mūsų karių drąsa ir mūsų kovinių brigadų atsparumas kompensuoja esminių sprendimų iš mūsų partnerių trūkumą“, – teigė V.Zelenskis socialinėje platformoje „X“ paskelbtame pranešime.
Rusijos užsienio reikalų ministerija ir prokremliški tinklaraštininkai teigė, kad Seimo tiltams naikinti buvo naudojami JAV pagaminti HIMARS paleidimo įrenginiai. Šių teiginių nebuvo galima nepriklausomai patikrinti.
Pareigūnas: Varšuvos siejimas su sabotažu prieš „Nord Stream“ atitinka Rusijos naratyvą
18:12
Lenkijos tarptautinės politikos biuro vadovas Mieszko Pawlakas sekmadienį nurodė, kad pareiškimai apie Varšuvos dalyvavimą 2022 metais sabotuojant „Nord Stream“ dujotiekį Baltijos jūroje visiškai atitinka Rusijos naratyvą.
M.Pawlako komentarai pasirodė po to, kai 1998–2005 metais Vokietijos žvalgybai vadovavęs Augustas Hanningas apkaltino Lenkiją dirbus su Ukraina dėl šių sabotažo aktų.
Varšuva jau penktadienį paneigė, kad yra kaip nors susijusi su šiuo incidentu.
„Tai yra išgalvoti spėliojimai žmogaus, kuris, be abejo, būdamas tuometiniu žvalgybos vadovu, suvaidino svarbų ir gėdingą vaidmenį kuriant šias investicijas“, – Lenkijos privačiam transliuotojui „Polsat News“ pareiškė jis.
Pasak M.Pawlako, A.Haningo pareiškimai yra grindžiami nepagrįstais teiginiais ir visiškai atitinka Rusijai būdingus naratyvus.
Jis pridūrė, kad visa ši situacija rodo, kad Vokietija turėtų ištirti „Nord Stream“ tiesimo procesą ir patikrinti galimą Rusijos tarnybų įtaką.
Šeštadienį į šiuos kaltinimus dėl lenkų prisidėjimo prie „Nord Stream“ sabotažo sureagavo Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas.
„Visiems „Nord Stream 1“ ir „Nord Stream 2“ projektų iniciatoriams ir rėmėjams. Vienintelis dalykas, kurį šiandien turėtumėte dėl to padaryti, tai atsiprašyti ir tylėti“, – socialiniame tinkle „X“ pareiškė jis.
Lenkijos prokuratūra trečiadienį naujienų agentūrai AFP nurodė gavusi Berlyno išduotą ukrainiečio, kaltinamo dalyvavimu minėtame sabotaže, arešto orderį. Ieškomo vyro vėliausias žinomas adresas yra Lenkijoje.
Tačiau Varšuva nurodė, kad šis asmuo išvyko iš Lenkijos anksčiau, nei galėjo būti sulaikytas.
Ukrainos prezidentūra ketvirtadienį pranešimus, kad Kyjivas prisidėjo prie „Nord Stream“ dujotiekių Baltijos jūroje sabotažo, atmetė kaip nesąmoningus.
Trečiadienį apie galimą ukrainiečių įsitraukimą į dujotiekių sabotažą pranešė amerikiečių leidinys „The Wall Street Journal“.
2022-ųjų rugsėjo pabaigoje dviejuose iš Rusijos į Vokietiją Baltijos jūros dugnu nutiestuose „Nord Stream“ vamzdynuose prie Danijos Bornholmo salos buvo aptikti keturi dideli dujų nuotėkiai, o prieš tai seisminiai institutai užfiksavo du povandeninius sprogimus.
Dujotiekiai buvo atsidūrę geopolitinės įtampos centre, kadangi Rusija nutraukė dujų tiekimą Europai, kaip įtariama, keršydama už Vakarų sankcijas dėl Maskvos invazijos į Ukrainą.
Kai įvyko nuotėkiai, vamzdynai neveikė, tačiau juose vis tiek buvo dujų, kurios išsiveržė į paviršių ir pateko į atmosferą.
Rusai apšaudė Myrnohradą Donecko srityje: žuvo žmogus
17:01
Sekmadienį Rusijos kariai antrą kartą iš artilerijos pataikė į Myrnohrado miestą Donecko srityje ir nužudė 44 metų vyrą, pranešė Donecko srities karinės administracijos vadovas Vadimas Filaška.
„Dar 1 žmogus žuvo Mirnohrade. Miestas vėl buvo apšaudomas priešo artilerijos ugnimi“, - teigė jis.
Pasak jo, sviedinys pataikė šalia automobilio ir užmušė 44 metų vyrą. Taip pat buvo apgadinti 6 privatūs namai.
Sekmadienio rytą Rusijos kariai artilerijos ugnimi apšaudė Myrnohrado miestą Donecko srityje, nužudydami moterį ir sužeisdami kitą moterį.
„The New York Times“ apsilankė kalėjime: atskleidė, kiek į belaisvę paimtų rusų karių Kurske buvo šauktiniai
15:52
Per Ukrainos karių operaciją Rusijos Kursko regione į nelaisvę pateko šimtai rusų karių, kurių dauguma yra šauktiniai, skelbia „The New York Times“.
Pasak žurnalistų, nuo penktadienio Sumų mieste esančiame Ukrainos kalėjime buvo paimti 320 karo belaisvių, iš kurių 80 proc. yra šauktiniai.
Leidinys išsiaiškino, kad po apdorojimo belaisviai buvo išsiųsti į vakarus – toliau nuo kovos veiksmų zonos.
„Ukrainos kariuomenės duomenimis, penktadienį kalėjime buvo laikomas 71 karo belaisvis, jie buvo patalpinti rūsio kamerose, kur yra apsaugoti nuo galimų oro antskrydžių“, – rašoma straipsnyje.
Žurnalistai kalbėjosi su karo belaisviais dalyvaujant sargybiniams, kurie nesikišo į pokalbius ir laikėsi atokiau. Kaliniai buvo apsirengę dėvėtais sportiniais kostiumais, marškinėliais ir jiems išduotais šortais. Kai kurie iš jų buvo su šautinėmis žaizdomis.
„Kaliniai pasakojo, kad buvo suskirstyti į būrius, maždaug po 30 žmonių, betoniniuose arba žemių įtvirtinimuose, esančiuose už mylios (daugiau nei 1,6 km – red. past.) vienas nuo kito palei sieną. Ten jie susidūrė su staigiu, įnirtingu puolimu ir greitai nutraukė kovą“, – rašo NYT.
Leidinio duomenimis, Rusijos sieną Kursko srityje daugiausia saugojo šauktiniai, ji buvo prastai saugoma.
„Niekada nemaniau, kad taip nutiks“, – Ukrainos puolimą Kursko srityje komentavo į nelaisvę paimtas eilinis Vasilijus.
Rusas atlaikė Ukrainos karių smūgį, tris dienas gulėjo beržyne netoli sienos, apsiklojęs šakomis ir lapais, o paskui nusprendė pasiduoti.
Ihoris, 21 metų karo belaisvis, kuris buvo paimtas į kariuomenę gruodžio mėn., sakė, kad likus kelioms dienoms iki invazijos suintensyvėjo Ukrainos artilerijos smūgiai. „Pranešėme vadams, bet jie nereagavo“, – sakė jis. „Jie sakė, kad nieko negalime padaryti.
Puolimo dieną, apšaudomas artilerijos, jis bandė atsiremti į įtvirtinimus, tačiau jie užsidegė. Pasak jo, jis ir kiti kariai nubėgo į artimiausią mišką. Iš jo grupės, kurią sudarė 12 žmonių, bandžiusių bėgti į saugią vietą, penki liko gyvi, sakė jis.
20 metų eilinis Sergejus iš Tatarstano papasakojo, kad jo būrio vadas iš savo pozicijos chaotiškai išvedė 28 karius. Jie pasislėpė kaimo name, bet ukrainiečių kariai juos surado. Visi pasidavė.
Jis sakė, kad būrio vadas šaukė pro langą: „Čia yra šauktinių. Mes norime pasiduoti.“
Leidinys pažymėjo, kad ukrainiečių puolimas sustojo toli nuo sienos, susidūręs su geriau apmokytomis Rusijos pajėgomis. Tačiau Ukrainos kariuomenė vis dar gaudo šauktinius Kursko srityje.
Rusijos skundikų klanas: kodėl jie viską praneša Kremliui, kuris gyvenimą paverčia pragaru
15:14
Rusijoje veikia didelės anoniminių asmenų grupės, kurios masiškai rašo įvairius skundus nuo pat 2022 m. vasario mėnesio prasidėjusios pilno masto Rusijos invazijos į Ukrainą.
Anoniminių skundikų aukomis tampa ir paprasti Rusijos piliečiai, ir visuomenėje gerai žinomi asmenys.
Rusijos nepriklausomas leidinys „Važnyje istoriji“ atliko tokių skundikų tyrimą, analizuodamas aktyviausius su tuo susijusius „Telegram“ kanalus. Kodėl valdžios represuojami žmonės aktyviai skundžia tuos, kurie bando kovoti prieš šias represijas?
Visą tekstą skaitykite čia.
A.Lukašenka toliau gąsdina: paskelbė apie beveik trečdalio savo kariuomenės perkėlimą prie sienos su Ukraina
14:20 Atnaujinta 14:39
Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka sekmadienį pareiškė, kad Ukraina prie sienos su Baltarusija dislokavo daugiau kaip 120 000 karių, o Minskas palei visą sieną dislokavo beveik trečdalį savo ginkluotųjų pajėgų, pranešė valstybinė naujienų agentūra „Belta“, cituodami A.Lukašenkos interviu Rusijos kanalui „Rossiya“.
Jis nenurodė, kiek tiksliai karių buvo dislokuota. Remiantis 2022 m. Tarptautinio strateginių studijų instituto karinio balanso duomenimis, Baltarusijos profesionalioji kariuomenė turi apie 48 000 karių ir apie 12 000 pasieniečių.
„Matydami jų agresyvią politiką, mes ten įvedėme ir tam tikruose taškuose – karo atveju jie būtų gynybiniai – palei visą sieną dislokavome savo kariuomenę“, – „Belta“ citavo A.Lukašenkos žodžius.
Baltarusijos vadovas, ištikimas Vladimiro Putino sąjungininkas, kalbėjo apie rugpjūčio 6 d. prasidėjusį Ukrainos įsiveržimą į Rusiją, kai tūkstančiai Kyjivo karių prasiveržė pro Rusijos vakarinę sieną ir sukėlė didelę gėdą V.Putino kariuomenės vadovybei.
Baltarusijos gynybos ministras Viktoras Chreninas penktadienį pareiškė, kad yra didelė kaimyninės Ukrainos ginkluotos provokacijos tikimybė ir kad padėtis prie bendros sienos „išlieka įtempta“.
A.Lukašenka teigė, kad Baltarusijos ir Ukrainos siena yra užminuota „kaip niekad anksčiau“ ir kad Ukrainos kariai patirtų didžiulių nuostolių, jei bandytų ją kirsti.
Ukraina pokyčių nefiksavo
Ukrainos valstybinė sienos apsaugos tarnyba neužfiksavo, kad prie sienos su Ukraina būtų padidėjęs Baltarusijos karių technikos ar personalo skaičius, „Ukrainska Pravda“ patvirtino tarnybos atstovas spaudai, pulkininkas Andrijus Demčenka.
Pareigūnas pažymėjo, kad Lukašenka ir toliau eskaluoja informacinę situaciją agresyviais, tikrovės neatitinkančiais pareiškimais.
„Padėtis pasienyje su Baltarusijos Respublika nepasikeitė. Kaip matome, nesikeičia ir A.Lukašenkos retorika, nuolat reguliariai eskaluojanti situaciją teroristinės šalies naudai.
Šiuo metu nematome, kad prie mūsų sienos būtų padidėjęs Baltarusijos karinių dalinių technikos ar personalo skaičius“, – teigė jis.
Rusija skelbia užėmusi dar vieną kaimą netoli Pokrovsko Rytų Ukrainoje
14:11
Rusija sekmadienį pranešė, kad jos pajėgos užėmė Svyrydonivką – kaimą, esantį ties fronto linija maždaug už 15 km nuo Ukrainos kontroliuojamo transporto mazgo Pokrovsko.
Gynybos ministerija kasdieniame pranešime, pavartodama rusišką vietovės pavadinimą, teigė, kad jos kariuomenės daliniai „išvadavo Sviridonovkos kaimą“ Ukrainos rytinėje Donecko srityje.
Rusai anksčiau šią savaitę buvo paskelbę, kad jų pajėgos Rytų Ukrainoje užėmė Serhijivkos, Ivanivkos ir Lysyčnės kaimus, esančius netoli Pokrovsko.
Pokrovskas yra prie svarbaus kelio, kuriuo vežamos atsargos Ukrainos kariams ir miesteliams prie rytinio fronto. Rusijos pajėgos jau seniai yra nusitaikiusios į Pokrovską ir daug mėnesių pamažu prie jo artinasi. Pastaraisiais mėnesiais rusai užėmė virtinę kaimelių.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienį teigė, kad padėtis rytiniame fronte netoli Pokrovsko ir taip pat Torecko kontroliuojama. Rusija skelbė, kad pastarosiomis savaitėmis jos pajėgos suintensyvino judėjimą šių miestų link.
Pokrovsko karinė valdžia penktadienį paragino civilius gyventojus paspartinti evakuaciją.
Maskvos išpuoliai Rytų Ukrainoje vyksta ukrainiečiams rugpjūčio 6-ąją pradėjus beprecedentį puolimą Rusijos teritorijoje, Kursko srityje, ir skelbiant, kad ten buvo užimta daugiau 80 gyvenviečių.
Ukraina skelbia smogusi dar vienam tiltui Rusijos Kursko srityje
10:56
Ukraina sekmadienį pranešė sunaikinusi tiltą Rusijos Kursko srityje – antrąjį per kelias dienas.
Smūgis, panašu, buvo nukreiptas į tiltą netoli Zvanojės kaimo, maždaug už 15 km į šiaurę nuo Ukrainos sienos, per Seimo upę, tekančią šiuo pasienio regionu.
„Dar vienu tiltu mažiau!“ – platformoje „Telegram“ teigė Ukrainos oro pajėgų vadas Mykola Oleščukas.
Jis paviešino nufilmuotą iš oro vaizdo įrašą, kuriame matyti, kaip sprogimas perskrodžia tiltą ir palieka didelį plyšį ant kelio.
Ukraina tokiomis atakomis siekia sutrikdyti rusų kovines operacijas regione.
Anot M.Oleščuko, „oro pajėgų aviacija ir toliau tiksliais oro smūgiais atima iš priešo logistinius pajėgumus, o tai daro didelę įtaką kovinių operacijų eigai“.
Kol kas neaišku, kada įvyko išpuolis. Rusijos kariniai tinklaraštininkai pasidalijo šeštadienį darytomis nuotraukomis, kuriose, atrodo, užfiksuotas tas pats sugriautas tiltas.
Vėlų penktadienio vakarą Ukraina paskelbė, kad netoli Gluškovo miestelio sugriovė dar vieną tiltą, taip pat kertančio Seimo upę.
Anot rusų karinių tinklaraštininkų, sunaikinus abu tiltus, Rusijai liko ribotos galimybės persikelti per upę Gluškovo rajone.
Mariupolio mero patarėjas Petro Andriuščenka, komentuodamas Oleščuko pranešimą, pažymėjo, kad jau kalbama apie antrojo tilto per Seimo upę Kursko srityje sunaikinimą.
„Liko paskutinis. Visa tai stato rusus prieš pasirinkimą. Arba iš esmės pasiduoti ir nuskandinti savo grupuotę upėje, arba pasitraukti už Seimo.
Pasitraukimas neleis visam laikui sugrąžinti dalies Kursko srities arba kontratakuoti su Sumų sritimi. Tai gerokai padidina mūsų kontrolės zoną ir, svarbiausia, iš esmės keičia Sumų srities saugumo komponentus“, - pažymėjo jis.
Ukraina vykdo rugpjūčio 6 dieną pradėtą precedento neturintį puolimą Kursko srityje, kur, Kyjivo teigimu, kontroliuoja daugiau kaip 80 gyvenviečių.