Svarbiausios naujienos
- „Mes juokėmės kaip išprotėję“: Ukrainos kariai – apie pirmąsias Kursko operacijos dienas
- R.Kadyrovas toliau „trolina“: E.Muskai, tu „maladec“.
- „Kam jūs iš viso reikalingi“: „Achmat“ vadas šauktinių motinoms pažadėjo rojų po mirties.
- Karybos ekspertas: rusai ar ukrainiečiai – kurie nuleis rankas pirmieji?
- Rusų kariai Kurske rado progą pralobti: ėmė plėšti parduotuves.
- Prie Kursko rusų šauktiniai pasiduoda masiškai: „Mes jokiu būdu nenorėjome kariauti“.
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
„Mes juokėmės kaip išprotėję“: Ukrainos kariai – apie pirmąsias Kursko operacijos dienas
22:35
Paprastiems Ukrainos kariams sėkminga operacija Kursko srityje tapo galimybe pasimėgauti saldžiu kerštu rusams už destrukciją Ukrainoje. Apie tai praneša „The Independent“, kurio žurnalistas kalbėjosi su Kursko krypties kovotojais.
„Buvo neįtikėtinas jausmas žinoti, kad šį kartą mes juos užgrobėme. Ir mes juokėmės kaip išprotėję, kai kasėme griovius priešo žemėje, Rusijos žemėje“, – sakė karys šaukiniu „Liaša“.
Pasak kovotojo, jo dalinys jau pirmąją puolimo dieną perėjo Sudžą ir buvo pasistūmėjęs mažiausiai 20 km į Rusijos teritoriją. Ten jie įsitvirtino, o likusieji judėjo trimis ar keturiomis kryptimis, taip pat ir paties Kursko kryptimi.
Šiuo metu „Liašos“ dalinys yra 5 dienų poilsio Sumų regione, kad vėliau grįžtų į priešo teritoriją. Kovotojai tai laiko Ukrainos vadovybės ilgalaikių šios operacijos planų požymiu.
„Iš pradžių rusų kariai, su kuriais susidūrėme, buvo nustebę ir šokiruoti, daugelis jų noriai pasidavė. Jie nenorėjo žūti. Taip pat buvo čečėnų karių daliniai, įsikūrę aplink Sudžą, ir jie buvo labai išsigandę. Jie buvo padarę baisių dalykų Ukrainoje ir bijojo, kad mes juos kankinsime ir nužudysime taip, kaip jie pasielgė su Ukrainos civiliais ir kariais. Kai kurie iš jų buvo apsirengę civiliais drabužiais, kai juos paėmėme į nelaisvę, o bėgdami jie paliko daug savo ginklų ir transporto priemonių“, – pasakojo „Liaša“.
Kovotojas šaukiniu „Afonas“ pripažįsta, kad ukrainiečiai „gal šiek tiek juos pakankino“, bet pabrėžia, kad su niekuo žiauriai nesielgė.
„Mums reikia jų gyvų, nes jie bus iškeisti į mūsų žmones, kuriuos laiko rusai. Bet mes taip nesielgiame. Nė su vienu pasidavusiu civiliu ar kareiviu mūsų dalinyje niekas žiauriai nesielgė. Tai yra garbės reikalas parodyti pasauliui, kad mes nesame tokie kaip rusai. Mes esame civilizuoti, o jie – barbarai“, – sako „Afonas“.
Užimtų Kursko kaimų civiliai, pasak „Liašos“, su ukrainiečiais elgėsi maloniai, tačiau vengė komentuoti Rusijos karo nusikaltimus Ukrainoje. „Niekas iš mūsų nenorėjo šio karo“, – sakė viena sena moteris rusų kaime.
„Afonas“, „Liaša“ ir dauguma jų bendražygių yra patyrę kariai, kurie kariavo nuo pat Rusijos invazijos 2022 m. pradžios. Jie buvo perkelti iš Rytų Ukrainos, kur kovos buvo daug intensyvesnės.
„Kol kas mūšiai, kuriuos patyrėme [Kursko srityje], buvo ne tokie intensyvūs kaip tie, prie kurių esame įpratę Ukrainoje. Tačiau žinome, kad taip yra todėl, kad dauguma tų, su kuriais susidūrėme, yra naujai pašaukti arba prastai apmokyti vyrai, kurie niekada anksčiau nėra kovoję“, – sakė „Afonas“ ir pridūrė, kad rusų skraidančios bombos ir raketos padarė didelių nuostolių.
„įsiutęs Putinas“
Kovotojai mano, kad „įsiutęs Putinas“ norės mesti maksimalias pajėgas į Kursko sritį, kad išstumtų Ukrainos karius.
„Nežinome, kaip tai baigsis, bet visi manome, kad tai geriau, nei mėnesių mėnesius tūnoti grioviuose, būti apšaudomiems galingomis rusų skraidančiomis bombomis, artilerija, raketomis ir žiūrėti, kaip aplinkui žūsta ar yra sužeidžiami mūsų draugai. Dabar bent jau judame. Esame išėję iš aklavietės, o moralė labai aukšta“, – sako kovotojai.
Kaip rašė UNIAN, per dvi savaites trukusią operaciją Kursko srityje Ukrainos ginkluotosios pajėgos užėmė daugiau teritorijos nei Rusija nuo metų pradžios.
Buvęs Specialiųjų operacijų pajėgų vado pavaduotojas Jevgenijus Sasko mano, kad apskritai Kursko operacija buvo sėkmingas žingsnis. Jo teigimu, nebuvo tikslinga naudoti pajėgų, kurios buvo pasiųstos į Kursko sritį Pokrovsko kryptimi, kaip pozicinio karo dalį. Jis mano, kad Rusijos Federacija neatlaikys nuolatinio „šliaužiančio puolimo“.
Pasak prezidento Volodymyro Zelenskio, nuo pirmadienio Ukrainos ginkluotosios pajėgos jau kontroliuoja 92 agresorės šalies gyvenvietes ir daugiau kaip 1250 kvadratinių kilometrų Rusijos teritorijos.
V.Zelenskis: anksčiau operacija Kursko srityje būtų buvusi pavadinta nerealia, todėl apie ją niekam nebuvo pasakyta
00:07
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paaiškino, kad Kyjivas neįspėjo pasaulio apie ginkluotųjų pajėgų pasirengimą puolimui Rusijos Federacijos Kursko srityje, nes tai galėjo pasirodyti nerealu.
„Vos prieš kelis mėnesius daugelis žmonių pasaulyje, išgirdę, kad planuojame tokią operaciją kaip Kursko srityje, būtų pasakę, kad tai nerealu ir kad tai yra neva pačios raudoniausios iš visų Rusijoje egzistuojančių raudonųjų linijų peržengimas.
Štai kodėl, tiesą sakant, niekas negirdėjo apie tokius mūsų mokymus. O dabar tikroji mūsų karių sėkmė kalba pati už save: mūsų aktyvūs gynybiniai veiksmai kitoje sienos pusėje ir Putino nesugebėjimas apsaugoti savo teritorijos nuo tokių mūsų gynybinių veiksmų yra labai iškalbingi“, – kalbėjo V. Zelenskis Ukrainos užsienio diplomatinių institucijų vadovų susitikime.
Pasak prezidento, dabar vyksta itin svarbūs ideologiniai pokyčiai: „visa naivi, iliuzinė vadinamųjų raudonųjų linijų Rusijos atžvilgiu koncepcija, kuri dominavo kai kurių partnerių karo vertinimuose, šiomis dienomis sugriuvo kažkur po Sudža“.
„Kai mūsų ukrainiečių gyvybės gynėjai elgiasi būtent taip, tvirtai, drąsiai, ir kai operacijai tikrai patikimai pasiruošta, Putinui nelieka nieko kito. Ir dabar pasaulis mato, kad tai tikrai veikia. Ne tik laikinai okupuotoje mūsų valstybės teritorijoje, bet ir pačios Rusijos teritorijoje. Pasaulis mato, kad šiame kare viskas priklauso tik nuo drąsos – mūsų drąsos, mūsų partnerių drąsos.“
„Mes juokėmės kaip išprotėję“: Ukrainos kariai – apie pirmąsias Kursko operacijos dienas
22:35
Paprastiems Ukrainos kariams sėkminga operacija Kursko srityje tapo galimybe pasimėgauti saldžiu kerštu rusams už destrukciją Ukrainoje. Apie tai praneša „The Independent“, kurio žurnalistas kalbėjosi su Kursko krypties kovotojais.
„Buvo neįtikėtinas jausmas žinoti, kad šį kartą mes juos užgrobėme. Ir mes juokėmės kaip išprotėję, kai kasėme griovius priešo žemėje, Rusijos žemėje“, – sakė karys šaukiniu „Liaša“.
Pasak kovotojo, jo dalinys jau pirmąją puolimo dieną perėjo Sudžą ir buvo pasistūmėjęs mažiausiai 20 km į Rusijos teritoriją. Ten jie įsitvirtino, o likusieji judėjo trimis ar keturiomis kryptimis, taip pat ir paties Kursko kryptimi.
Šiuo metu „Liašos“ dalinys yra 5 dienų poilsio Sumų regione, kad vėliau grįžtų į priešo teritoriją. Kovotojai tai laiko Ukrainos vadovybės ilgalaikių šios operacijos planų požymiu.
„Iš pradžių rusų kariai, su kuriais susidūrėme, buvo nustebę ir šokiruoti, daugelis jų noriai pasidavė. Jie nenorėjo žūti. Taip pat buvo čečėnų karių daliniai, įsikūrę aplink Sudžą, ir jie buvo labai išsigandę. Jie buvo padarę baisių dalykų Ukrainoje ir bijojo, kad mes juos kankinsime ir nužudysime taip, kaip jie pasielgė su Ukrainos civiliais ir kariais. Kai kurie iš jų buvo apsirengę civiliais drabužiais, kai juos paėmėme į nelaisvę, o bėgdami jie paliko daug savo ginklų ir transporto priemonių“, – pasakojo „Liaša“.
Kovotojas šaukiniu „Afonas“ pripažįsta, kad ukrainiečiai „gal šiek tiek juos pakankino“, bet pabrėžia, kad su niekuo žiauriai nesielgė.
„Mums reikia jų gyvų, nes jie bus iškeisti į mūsų žmones, kuriuos laiko rusai. Bet mes taip nesielgiame. Nė su vienu pasidavusiu civiliu ar kareiviu mūsų dalinyje niekas žiauriai nesielgė. Tai yra garbės reikalas parodyti pasauliui, kad mes nesame tokie kaip rusai. Mes esame civilizuoti, o jie – barbarai“, – sako „Afonas“.
Užimtų Kursko kaimų civiliai, pasak „Liašos“, su ukrainiečiais elgėsi maloniai, tačiau vengė komentuoti Rusijos karo nusikaltimus Ukrainoje. „Niekas iš mūsų nenorėjo šio karo“, – sakė viena sena moteris rusų kaime.
„Afonas“, „Liaša“ ir dauguma jų bendražygių yra patyrę kariai, kurie kariavo nuo pat Rusijos invazijos 2022 m. pradžios. Jie buvo perkelti iš Rytų Ukrainos, kur kovos buvo daug intensyvesnės.
„Kol kas mūšiai, kuriuos patyrėme [Kursko srityje], buvo ne tokie intensyvūs kaip tie, prie kurių esame įpratę Ukrainoje. Tačiau žinome, kad taip yra todėl, kad dauguma tų, su kuriais susidūrėme, yra naujai pašaukti arba prastai apmokyti vyrai, kurie niekada anksčiau nėra kovoję“, – sakė „Afonas“ ir pridūrė, kad rusų skraidančios bombos ir raketos padarė didelių nuostolių.
„įsiutęs Putinas“
Kovotojai mano, kad „įsiutęs Putinas“ norės mesti maksimalias pajėgas į Kursko sritį, kad išstumtų Ukrainos karius.
„Nežinome, kaip tai baigsis, bet visi manome, kad tai geriau, nei mėnesių mėnesius tūnoti grioviuose, būti apšaudomiems galingomis rusų skraidančiomis bombomis, artilerija, raketomis ir žiūrėti, kaip aplinkui žūsta ar yra sužeidžiami mūsų draugai. Dabar bent jau judame. Esame išėję iš aklavietės, o moralė labai aukšta“, – sako kovotojai.
Kaip rašė UNIAN, per dvi savaites trukusią operaciją Kursko srityje Ukrainos ginkluotosios pajėgos užėmė daugiau teritorijos nei Rusija nuo metų pradžios.
Buvęs Specialiųjų operacijų pajėgų vado pavaduotojas Jevgenijus Sasko mano, kad apskritai Kursko operacija buvo sėkmingas žingsnis. Jo teigimu, nebuvo tikslinga naudoti pajėgų, kurios buvo pasiųstos į Kursko sritį Pokrovsko kryptimi, kaip pozicinio karo dalį. Jis mano, kad Rusijos Federacija neatlaikys nuolatinio „šliaužiančio puolimo“.
Pasak prezidento Volodymyro Zelenskio, nuo pirmadienio Ukrainos ginkluotosios pajėgos jau kontroliuoja 92 agresorės šalies gyvenvietes ir daugiau kaip 1250 kvadratinių kilometrų Rusijos teritorijos.
V. Zelenskis: Ukraina kontroliuoja daugiau kaip 1 250 kv. km, 92 gyvenvietes Kurske
21:14
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį pareiškė, kad ukrainiečių pajėgos dabar kontroliuoja daugiau kaip 1 250 kv. km Rusijos Kursko srities.
„Šiai dienai mūsų pajėgos kontroliuoja daugiau kaip 1 250 kvadratinių kilometrų priešo teritorijos ir 92 gyvenvietes“, – sakė V. Zelenskis kalboje Ukrainos ambasadoriams.
„Bild“: Ukrainos ginkluotųjų pajėgų padėtis Donecko regione yra katastrofiška
20:22
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų padėtis Donecko srityje yra katastrofiška, leidiniui „Bild“ sakė atvirų duomenų analitikas Julianas Röpke. Ukraina priversta sparčiai evakuoti strategiškai svarbų Donbaso regiono miestą.
Dienraščio „Bild“ duomenimis, Rusijos okupantai priartėjo prie Pokrovsko per 7–8 kilometrus. Metų pradžioje jie buvo už 38 km.
„Ukrainos valdžia įsakė per dvi savaites evakuoti 65 000 Pokrovsko miesto gyventojų. Iš Torecko, esančio už 50 km į šiaurės rytus, pabėgo 29 000 iš 32 000 buvusių gyventojų. Net jei vėl tapsiu nepopuliarus, padėtis Donbase yra katastrofiška. Esant tokiai padėčiai, vis dar manau, kad siųsti 5 000 geriausių karių į kaimyninę šalį, užuot ten vykdžius kontrpuolimą, yra labai rizikinga“, – pažymėjo J.Röpke.
Evakuacijos tempai didėja
Ukrainos valdžios institucijos jau anksčiau nurodė evakuoti svarbų Donbaso regiono miestą, nes Rusijos pajėgos toliau stiprina savo pozicijas šalies rytuose, Ukrainai ir toliau tęsiant puolimą į Rusijos Kursko regioną, praneša BBC.
Ukrainos pareigūnai sakė, kad Pokrovske ir aplinkiniuose kaimuose gyvenančios šeimos su vaikais bus priverstos išvykti.
Miesto karinės valdžios vadovas Serhijus Dobriakas sakė, kad gyventojai turi ne daugiau kaip dvi savaites, kad pabėgtų nuo Rusijos puolimo.
Danija leido Ukrainai naudoti jos ginklus Rusijos teritorijoje
19:43
Ukrainos ginkluotosios pajėgos gali naudoti Danijos suteiktus ginklus Rusijos teritorijoje. Tokį pareiškimą padarė Danijos užsienio reikalų ministras Larsas Lokke Rasmussenas, komentuodamas įvykius Kursko srityje, rašo DR.
„Gynyba gali apimti ir įsiveržimą į agresoriaus teritoriją. Jei, vykdydami šią užduotį, atakuosite užpuoliko infrastruktūrą ar karinius objektus, tai visiškai atitinka karo taisykles“, – sakė jis.
L.Rasmussenas pabrėžė, kad Danijos parama Ukrainai visiškai nepasikeitė. Tuo pat metu Danijos ginklų naudojimas Rusijos teritorijoje atitinka taisykles.
„Neįmanoma nustatyti apribojimų, kuriuos ginklus būtų galima naudoti tik Ukrainos teritorijoje“, – pridūrė ministras.
Kyjivas taikosi į Maskvos aukso gyslą Afrikoje: politologas paaiškino, ką ten daro Ukraina
19:13
Liepos pabaigoje Malio tuaregų sukilėliams sėkmingai smogus šalies kariuomenės ir privačios karinės grupuotės „Wagner“ konvojui, nuskambėjo ir Ukrainos vardas. Tai – ne pirmas kartas, kai pasigirsta, jog Kyjivas bando kautis su Maskva net Afrikoje, žemyne, kuriame ilgą laiką Rusija sėkmingai vykdė savo planus. OSMOS analitinių tyrimų centro vadovas Žilvinas Švedkauskas 15min įvertino, kad dabar Ukraina „ant kortos“ stato viską.
Liepos 27 d. Malio šiaurėje esančioje Tinzaouteno vietovėje tuaregų sukilėlių surengtoje pasaloje žuvo 84 „Wagner“ kovotojai ir 47 Malio kariai, pranešė žiniasklaida.
Sukilėlių smūgis atkreipė pasaulio leidinių dėmesį dėl dviejų dalykų.
Pirma, tai buvo, ko gero, didžiausias smūgis karinės bendrovės kovotojams, kuriems anksčiau vadovavo lėktuvo aviakatastrofoje žuvęs Jevgenijus Prigožinas. „Wagner“ dabar atsidūrė Rusijos gynybos ministerijos vadovybės kontrolėje.
Dabar oficialiai pervadinta į „Afrikos korpusą“, grupuotė padvigubino savo karių skaičių Malyje iki maždaug 2 000. Tad žinia apie didelius nuostolius buvo tikras šokas, ypač atsižvelgiant į tai, kad Malio kariuomenė ir „Wagner“ pajėgos praėjusį lapkritį užėmė Kidalą, taip vadinamą tuaregų sukilėlių sostinę.
Incidentas Tinzaouatene reiškė, kad separatistai grįžta į puolimą, ir netrukus paaiškėjo, kad juos remia naujas partneris.
PSO: per karą Ukrainoje užregistruota beveik 2 tūkst. išpuolių prieš medicinos objektus
19:12
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) Europos padalinys pirmadienį paskelbė, kad nuo Rusijos invazijos pradžios 2022 metų vasarį iš viso užregistruota 1,94 tūkst. išpuolių prieš sveikatos priežiūros tarnybas Ukrainoje.
PSO pranešė, kad nuo praėjusių metų pabaigos padaugėjo išpuolių prieš sveikatos priežiūros įvairius objektus, įrangą ir personalą, taip pat išaugo aukų skaičius.
„Tai didžiausias skaičius, kokį PSO iki šiol yra užfiksavusi per bet kokią humanitarinę ekstremaliąją situaciją pasaulyje“, – sakoma organizacijos išplatintame pranešime.
R.Kadyrovas „trolina“ toliau: E.Muskai, tu „maladec“
17:46
JAV milijardieriui Elonui Muskui pasipiktinus, kad jį kaltina padovanojus Čečėnijos vadovui Ramzanui Kadyrovui „Cybertruck“ pikapą, pats čečėnų lyderis toliau kaitina situaciją ir vadina verslininką šaunuoliu.
„Elonai, nekreipk dėmesio į atsilikusius ir neišsilavinusius žmones bei korumpuotą žiniasklaidą. Neverta dėl jų blaškytis, patikėk manim. Geriau toliau kurti ir siekti naujų aukštumų. Tavo kūriniai mums labai padeda. Bet kuriuo atveju esi „maladec“ (šaunuolis – red.past.)!“ – sakė R.Kadyrovas savo paskyroje „Telegram“ kanale.
Jis taip pat padėkojo už „Starlink“ internetą ir teigė, kad JAV milijardieriaus bendrovės tiekiamas palydovinis ryšys padeda rusams kariauti Ukrainoje.
„P.S. Beje, ypatinga padėka už „Starlink“. Bendravimo greitis specialiosios karo operacijos zonoje yra ugnis! Nuo kovotojų ypatinga pagarba!“ – toliau šaipėsi Čečėnijos vadovas ir padėjo iškelto nykščio ženklą.
„Tu rimtai toks atsilikęs?“: E.Muskas netveria pykčiu dėl kaltinimų padovanojus R.Kadyrovui „Cybertruck“ pikapą
15min primena, kad savaitgalį R.Kadyrovas pasigyrė gavęs E.Musko pikapą „Cybertruck“, o pirmadienį pats verslininkas paneigė jį jam dovanojęs.
Klausimą apie „dovaną“ milijardieriui uždavė amerikiečių rašytojas ir politikos komentatorius Sethas Abramsonas.
„Esu sutrikęs. JAV karo akademija Vest Pointe ką tik pakvietė Eloną Muską kalbėti, o E.Muskas tiekia kariuomenei paruoštas transporto priemones Amerikos sankcionuotiems priešams? Kodėl tai nėra didžiausia šiandienos Amerikos istorija? Kodėl Vest Pointas rūpinasi žmogumi, kuris atvirai veikia prieš Jungtines Valstijas?“, – rašė S.Abramsonas socialiniame tinkle X.
„Tesla“ įkūrėjas atsakė komentare ir gana įžeidžiančiai paneigė, kad jis padovanojo R.Kadyrovui automobilį.
„Ar tu rimtai esi toks atsilikęs, kad galvoji, jog aš Rusijos generolui padovanojau „Cybertruck“? Nieko sau!“, – rašė E.Muskas.
Rugpjūčio 17 d. R.Kadyrovas savo „Telegram“ kanale pasigyrė, kad iš E.Musko gavo „Tesla Cybertruck“, ir pažadėjo šią transporto priemonę nusiųsti rusams į karą Ukrainoje.
Be to, R.Kadyrovas nepraleido progos suvaidinti publikai – jis liepė prie „Cybertruck“ pritvirtinti kulkosvaidį, o tada prisisegė apkabas su šoviniais ir pozavo operatoriui, taip pat pakvietė E.Muską į Grozną „kaip brangiausią svečią“.
R.Kadyrovas gyrė E.Muską
R.Kadyrovas, kuris Čečėniją geležiniu kumščiu valdo jau daugiau kaip 17 metų, yra tvirtas Rusijos prezidento Vladimiro Putino sąjungininkas ir teigia, kad yra pasiuntęs tūkstančius karių, kad padėtų Kremliui vykdyti puolimą Ukrainoje.
Vaizdo įraše, paskelbtame 47 metų Čečėnijos lyderio kanale platformoje „Telegram“, jis sėdi prie pikapo vairo ir važiuoja regiono sostinėje Grozne.
Ant transporto priemonės stogo yra pritvirtintas kulkosvaidis.
„Nuoširdžiai dėkoju Elonui Muskui. Tai, žinoma, stipriausias mūsų laikų genijus ir specialistas. Didis žmogus“, – įraše prie vaizdo įrašo parašė R.Kadyrovas ir pakvietė E.Muską apsilankyti Rusijoje.
„Turėdamas tokių puikių savybių, „Cybertruck“ netrukus bus išsiųstas į specialiosios karinės operacijos rajoną, kur bus reikalingas atitinkamomis sąlygomis“, – pridūrė jis, turėdamas omenyje Kremliaus pavadinimą savo puolimui Ukrainoje.
„Cybertruck“ yra elektrinis pikapas, kurį JAV automobilių gamintoja „Tesla“ pirmą kartą pristatė 2019 metais, o pernai pradėjo jo gamybą.
Rusija parodė Ukrainos savadarbio drono-kamikadzės nuotraukas: panaudojo vandentiekio vamzdį
17:26
Rusija paskelbė nuotraukas, kuriose matyti „pasidaryk pats“ principu sukurto Ukrainos drono-kamikadzės nuolaužos, skelbia defence-blog.com.
Improvizuotas dronas sukonstruotas iš plastikinio vandentiekio vamzdžio, elektros variklio ir kovinės galvutės, pagamintos iš prieštankinio šaudmens „PG-7VM“.
Sprendžiant iš nuotraukų, dronas yra Ukrainos pajėgų bandymas sukurti nebrangų, lengvai pagaminamą smogiamąjį droną, galintį smogti priešo taikiniams dideliais atstumais. Nors kol kas neaišku, ar šis dronas yra serijos dalis, ar tik prototipas, jis pabrėžia Ukrainos pajėgų gebėjimą pritaikyti turimas medžiagas karinėms naujovėms.
Drono konstrukcija, kuriai naudojamos įprastos medžiagos, pavyzdžiui, plastikiniai vamzdžiai, atspindi stiprėjančią asimetrinio karo tendenciją, kai abi pusės, siekdamos įgyti pranašumą, vis dažniau pasikliauja improvizuotomis technologijomis.
Plačiau skaitykite ČIA.
Rusijoje dėl kaltinimų šnipinėjimu suimtas, manoma, lietuvis
17:19
Rusijoje dėl kaltinimų šnipinėjimu buvo suimtas Kaliningrado gyventojas, kuris, manoma, yra Lietuvos pilietis, pirmadienį pranešė Rusijos nepriklausoma naujienų svetainė „Mediazona“.
Kaliningrado apygardos teismas leido Aleksandrą Poliačkovą suimti dar birželį, nurodė įstaigos spaudos tarnyba. Liepos pradžioje apeliacinis teismas išnagrinėjo jo skundą, bet paliko vyrą suimtą.
Kaip pranešama, Rusijoje tik užsienio šalių piliečiai gali būti patraukti baudžiamojon atsakomybėn pagal straipsnį dėl šnipinėjimo. Daugiau detalių nežinoma, mat tokios bylos paprastai būna įslaptintos.
„Mediazona“ skelbia socialiniuose tinkluose aptikusi 46 metų klaipėdietį tokiu vardu. Šio vyro paskyroje – nuotraukos iš Maskvos ir Belgorodo.
Viena iš buvusių A.Poliačkovo bendramokslių portalui patvirtino, kad vyras persikėlė iš Lietuvos į Kaliningradą. Kitas jo draugas lietuvis pasakojo, kad pažinojo A.Poliačkovą prieš 10–12 metų. „Mediazonos“ pašnekovo teigimu, tuo metu A.Poliačkovas „vaizdavo stambų verslininką“, o jo žmonai priklausė baldų parduotuvė Kaliningrade. „Mediazonai“ nepavyko susisiekti su kaltinamojo žmona.
Be to, vienoje duomenų bazėje minima bendrovė „Amberus“, kurios generalinio direktoriaus pareigas eina A.Poliačkovas. Įmonės veikla susijusi su brangakmenių apdirbimu ir juvelyrinių dirbinių gamyba.
Lietuvos užsienio reikalų ministerija ir ambasada Rusijoje kol kas nekomentavo, ar joms pranešta apie šalies piliečio sulaikymą Kaliningrade.
Atskleidė, kodėl Kyjivas Kursko puolimą laikė paslaptyje nuo sąjungininkų
16:11
Ukrainos valdžia sąmoningai slėpė planuojamą invaziją į Kursko regioną nuo savo sąjungininkų, nes baiminosi, kad Vakarai gali sužlugdyti operaciją, žurnalui „The Economist“ atskleidė informuotas šaltinis.
„Vakarai sužlugdė dvi ankstesnes [Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiojo vado Oleksandro] Syrskio operacijas. Viena iš jų pateko į Rusijos rankas, o kitu atveju mums buvo įsakyta ją sustabdyti“, – paaiškino šaltinis.
Pasak jo, prieš operaciją O.Syrskis buvo „ant atleidimo ribos“ dėl Ukrainos ginkluotųjų pajėgų nesėkmių Donbase. Jis parengė griežtai slaptą puolimo Rusijos teritorijoje planą ir dalijosi planais „tik su siauru generolų ir saugumo tarnybos pareigūnų ratu“.
Operaciją jis taip pat aptarė su prezidentu Volodymyru Zelenskiu „akis į akį“.
Anksčiau Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo pavaduotojas Mychailo Podoliakas teigė, kad Ukrainos valdžia aptarė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų invaziją į Kursko sritį su Vakarų partneriais, tačiau „ne viešu lygiu“.
Karybos ekspertas Mychailo Žirochovas „NV Radio“ eteryje nurodė, kad apie Kursko operacijos planą galėjo žinoti ribotas skaičius žmonių. Negana to, buvo užtikrinta informacijos higiena.
„Tai, ką aš girdėjau ir ką formaliai rodo logika, yra tai, kad dalinių vadai dažnai neturi tokios informacijos, kodėl juos judina“, – sakė jis.
Pasak eksperto, įprastai kilus raketų grėsmei, daliniai labai dažnai bando judėti po Ukrainą, net jei jie buvo atitraukti nuo fronto ir yra iš naujo formuojami.
„O vadai to visai nežinojo. Na, jie buvo perkelti į Sumų sritį. Kai jie jau buvo Sumų srityje, gavo kitą įsakymą. Ir jiems, žinoma, buvo duota laiko pasiruošti. Ten nebuvo taip greitai. Kai ši operacija baigsis, paaiškės kai kurios detalės, kurios nesutampa. Bet apskritai gali būti, kad šios operacijos planą žinojo tik nedaugelis žmonių. Žinoma, tai ne penki ir ne dešimt žmonių“, – pabrėžė ekspertas.
Tuo pat metu pagrindinės Ukrainos Vakarų sąjungininkės, įskaitant Jungtines Amerikos Valstijas ir Didžiąją Britaniją, prasidėjus Kursko puolimui, neigė, kad buvo informuotos apie Ukrainos ginkluotųjų pajėgų operaciją. Baltieji rūmai pabrėžė, kad jie nedalyvavo planuojant ar rengiant Ukrainos kariuomenės puolimo viena iš Rusijos regionų.
V.Zelenskis praeitą savaitę nurodė, kad vienas iš operacijos tikslų buvo „buferinės zonos sukūrimas“ Rusijos teritorijoje, ir paragino Vakarų sąjungininkus paspartinti karinės pagalbos teikimą.
Tuo tarpu Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas išpuolį prieš Kursko sritį suprato kaip „plataus masto provokaciją“ ir pažadėjo „deramą atsaką“.
„Gynybos ministerijos užduotis – išsprogdinti, išstumti priešą iš mūsų teritorijos ir kartu su pasienio tarnyba užtikrinti patikimą valstybės sienų apsaugą“, – sakė V.Putinas rugpjūčio 12 d. susitikime.
Vašingtonas neigia blokuojantis leidimą naudoti „Storm Shadow“ prieš Rusiją
16:02
Ukraina dar negavo leidimo Rusijos teritorirjoje naudoti sparnuotųjų raketų „Storm Shadow“. Tačiau Jungtinės Valstijos neigia, kad blokuoja šį leidimą, skelbia britų leidinys „The Telegraph“.
Raketos „Storm Shadow“ yra bendras Jungtinės Karalystės, Prancūzijos ir JAV kūrinys. Tačiau Baltieji rūmai paneigė, kad būtent Amerika blokuoja leidimą naudoti šias raketas smūgiams prieš taikinius Rusijoje.
Prezidento Joe Bideno administracijos atstovas spaudai leidiniui „The Telegraph“ nurodė, kad nebuvo sulaukta jokio oficialaus Ukrainos prašymo paleisti šias raketas per sieną į Rusiją.
Tačiau su tuo susipažinęs JAV pareigūnas teigė, kad 90 proc. Rusijos naikintuvų jau perkelta į oro bazes, esančias už raketų „Storm Shadow“ veikimo zonos ribų.
„Rusija darė prielaidą, kad JAV ar kitos Vakarų šalys galiausiai gali suteikti jiems (ukrainiečiams) leidimą naudoti tolimojo nuotolio raketas Rusijoje, ir šiame etape jie tiesiog atliko korekcijas“, – įvertino šaltinis.
Anot jo, jei dabar Ukraina ir gaus leidimą naudoti raketas Rusijoje, tai neturės tokio poveikio, kokio buvo galima tikėtis anksčiau.
Anksčiau pranešta, kad dar gegužę ankstesnės vyriausybės britų ministrai viešai patikino, kad jie nenustatė jokių apribojimų Ukrainai teikiamos ginkluotės, įskaitant raketas, naudojimui.
Liepos mėnesį pasikeitė Jungtinės Karalystės vyriausybė ir naujasis ministras pirmininkas Keiras Starmeris patvirtino, kad ukrainiečiams leidžiama smogti Rusijai. Tačiau jis arba nežinojo, kad tokio leidimo nebuvo, arba sąmoningai melavo visuomenei. Juk po šio pareiškimo sekė eilė paneigimų, patvirtinimų ir vėl paneigimų, kad toks leidimas egzistuoja.
Galiausiai britų žiniasklaida pranešė, kad Jungtinės Valstijos ir Prancūzija, kurios taip pat dalyvavo kuriant šias raketas, leidimo iš tikrųjų nedavė.
Rusija teigia užėmusį dar vieną gyvenvietę Donecko srityje
14:16
Rusija pirmadienį pranešė, kad jos kariai užėmė dar vieną, jos teigimu, stambią, gyvenvietę Ukrainos rytinėje Donecko srityje.
Rusijos gynybos ministerija nurodė, kad jos kariai užėmė Artiomovo miestelį, kuris Ukrainoje vadinamas Zalizne. Jis apibūdinamas kaip vienas iš „pagrindinių vietovės gyventojų centrų“.
Zaliznė įsikūrusi netoli Niujorko ir Torecko miestelių, kuriuos rusai irgi stengiasi užimti.
2022 metų pradžioje Zaliznėje gyveno apie 5 tūkst. žmonių, taigi, tai viena didžiausių vietovių, kurias pastarosiomis savaitėmis užėmė Rusijos kariai.
Maskva teigia, kad, stumdamasi į priekį rytinėje Donecko srityje, užėmė virtinę mažesnių gyvenviečių – kai kuriose jų yra vos viena gatvė ir saujelė sugriautų pastatų.
Doneckas – vienas iš keturių Ukrainos regionų, kuriuos Maskva teigė aneksavusi 2022 metais, nors nė vieno iš jų niekada visiškai nekontroliavo.
Šiame regione vyksta intensyviausi mūšiai per dvejus su puse metų trunkantį plataus masto karą.
Kyjivui ten sunkiai sekasi išlaikyti fronto liniją, nes per ištisus mėnesius besitęsiančias atkaklias kovas jis susiduria su karių ir amunicijos trūkumu.
Rusijos kariai artėja prie Pokrovsko: evakuacijai gyventojai turi mažiau nei dvi savaites
14:10 Atnaujinta 14:50
Evakuacijos iš Pokrovsko Donecko srityje, prie kurio artėja Rusijos kariuomenė, tempai išaugo – kasdien miestą palieka 500-600 žmonių.
„Pradedame priverstinę šeimų su vaikais evakuaciją iš Pokrovsko bendruomenės“, – sakė Donecko gubernatorius Vadymas Filaškinas, įsakęs privalomai evakuoti vaikus ir jų tėvus iš Pokrovsko ir dešimties aplinkinių kaimų.
V.Filaškinas sprendimą evakuoti pavadino būtinu ir neišvengiamu.
Vietos valdžia teigia, kad, atsižvelgiant į Rusijos kariuomenės pajudėjimo laiką, Pokrovsko gyventojai turi savaitę ar dvi evakuacijai, ir ragina žmones išvykti, kol dar įmanoma tai padaryti ramiai.
Šiuo metu Pokrovske veikia visos tarnybos ir įstaigos. Tačiau miesto karinės administracijos vadovas Serhijus Dobriakas naujienų svetainei „Laisvės radijas“ tvirtino, kad netrukus jos turės nutraukti darbą.
„Šiandien Pokrovske dar viskas veikia, visos tarnybos dirba visu pajėgumu. Tai reiškia, kad veikia vanduo, elektra, dujos ir viešasis transportas. Veikia parduotuvės, turgavietės, bankai, teismai, Valstybinė migracijos tarnyba. Kol kas viskas veikia. Tačiau suprantame, kad savaitė ten pamažu baigsis“.
Plačiau skaitykite ČIA.
Kremlius pareiškė, kad nebesikalbės su Ukraina
13:35 Atnaujinta 14:17
Kremlius pirmadienį pareiškė, kad nesikalbės su Ukraina dėl jos įsiveržimo į Rusijos Kursko regioną, kuris tęsiasi jau antrą savaitę ir kuris užklupo Maskvą netikėtai.
Rugpjūčio 6 dieną Kyjivas pasiuntė savo karius per sieną – tai didžiausias toks puolimas nuo tada, kai Maskva 2022 metų vasarį pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą.
Keli Ukrainos pareigūnai, įskaitant prezidentą Volodymyrą Zelenskį, pareiškė, kad Ukraina bando sukurti „buferinę zoną“ Rusijoje ir apsaugoti savo gyventojus nuo rusų smūgių. Maskva šį puolimą pasmerkė.
Kyjivas taip pat teigė, kad įsiveržimu į Rusijos teritoriją siekiama priversti Maskvą derėtis sąžiningomis sąlygomis ir priartinti taiką.
„Dabartiniame etape, atsižvelgiant į šią eskapadą, mes nesikalbėsime“, – Kremliaus patarėjas Jurijus Ušakovas sakė socialinio tinklo „Telegram“ Rusijos kanalui „Shot“ ir pridūrė, kad „šiuo metu būtų visiškai nederama pradėti derybų procesą“.
Paklaustas, kada galėtų prasidėti abiejų šalių derybos, jis atsakė: „Nežinau, viskas priklauso nuo situacijos mūšio lauke, taip pat ir Kursko srityje.“
Ukrainos prezidentas savo ruožtu pirmadienį pareiškė, kad jo kariai vykdo savo tikslus per puolimą Rusijos Kursko regione.
Rusijos Rostovo srityje antrą dieną liepsnoja naftos saugykla
13:33
Vietos ugniagesiams nepavyko užgesinti naftos bazės Proletarske, Rostovo srityje, kuri užsidegė po dronų atakos. Mieste įvestas nepaprastosios padėties režimas, pranešė vietos administracija.
„Gaisro gesinimas pramoniniame sandėlyje Proletarske tęsiamas. Įjungtos visos būtinos pajėgos ir priemonės. Gaisro vietoje visą parą dirba visos avarinės tarnybos“, – nurodė vietos valdžios atstovai.
Srities gubernatorius Vasilijus Golubiovas pridūrė, kad gesinime dalyvauja trys ugniagesių traukiniai.
Administracija pabrėžė, kad nėra jokios grėsmės, jog gaisras gali išplisti į gyvenamuosius namus ir gretimus objektus. Pareigūnai paragino Proletarsko rajono gyventojus „nepanikuoti“, patikindami, kad situacija „kontroliuojama“.
Administracija taip pat pranešė apie 18 sužeistųjų, remdamasi centrinės rajono ligoninės duomenimis.
„Penki – sunkios būklės, 13 suteikta medicininė pagalba, pacientų būklė patenkinama“, – patikslino valdžia. Vėliau pranešimas buvo redaguotas ir informacija apie sužeistuosius dingo.
Anksčiau pranešta, kad sekmadienio naktį Ukrainos bepiločiai orlaiviai atakavo naftos saugyklą Proletarske. Gubernatorius V.Golubiovas tvirtino, kad smūgį atrėmė priešlėktuvinės gynybos sistemos, tačiau dėl nuolaužų, nukritusių ant pramonės sandėlių, kilo gaisras. Pasak jo, tuo metu aukų nebuvo.
Anksčiau bazė buvo užpulta gegužės 15 d. Įvyko du sprogimai, tačiau gaisro pavyko išvengti, niekas nenukentėjo, pranešė V.Golubiovas.
Ekspertas paaiškino, kodėl Ukraina nesprogdina tilto į Krymą
13:20
Yra tam tikrų priežasčių, dėl kurių neteisėtai pastatytas Kerčės tiltas į Krymą dar nenugriautas. Tai „Radio NV“ eteryje sakė analitikas, aviacijos ekspertas Konstantynas Krivolapas. Ekspertas pažymėjo, kad Kerčės tiltas niekada nepamirštamas.
„Dabar vėl buvo smūgiai keltams. Man susidaro įspūdis, kad mūsų GUR pareigūnai arba Saugumo tarnyba žaidžia katę ir pelę su rusais. Jie jiems rodo: tiltas nesugadintas, galite bėgti. Jie pataiko į perkėlą. Jie sunaikina priešlėktuvinę gynybą aplink šį tiltą... Jie viską sunaikina ir palieka šį tiltą. Jie palieka tokį kelią. Jūs galite bėgti, varykit“, – pabrėžė K.Krivolapas.
Jis pažymėjo, kad anksčiau buvo pranešimų, jog Kryme liko 10 000 rusų karių.
„Yra likęs aptarnaujantis personalas. Liko tie, kurie paleidžia „Shahed“, tie, kurie dirba su raketiniais taktiniais kompleksais, su pakrančių taktiniais kompleksais. Liko keli, kurie aprūpina radijo įranga ir ryšiais, kurie saugo kai kuriuos sandėlius, bet tikrai, 10 tūkstančių“, – sakė analitikas.
Kartu jis išreiškė nuomonę, kada tiksliai šis tiltas bus sunaikintas.
Plačiau skaitykite ČIA.
„Kam jūs iš viso reikalingi“: „Achmat“ vadas šauktinių motinoms pažadėjo rojų po mirties
12:23
Rusijos gynybos ministerijos pagrindinio politinio ir karinio departamento vadovo pavaduotojas ir Čečėnijos specialiųjų pajėgų „Achmat“ vadas Apti Alaudinovas pirmadienio rytą savo „Telegram“ kanale paskelbė vaizdo įrašą, kuriame kritikavo šauktinių tėvus, nenorinčius, kad jų vaikai kovotų Kursko srityje.
Kariškis jų klausė, kam Rusijai tuomet reikalingi jie ir jų vaikai. Mirties atveju šauktiniai, kovojantys Kursko srityje, pateks į rojų, pažadėjo A.Alaudinovas.
„Pastaruoju metu stebiu tokį vaizdą – verksmai, protrūkiai dėl to, kad šauktiniai neturėtų kariauti. Ir apskritai, kodėl jie apskritai yra Kursko srityje? Draugai, kas iš to, kad jūsų aštuoniolikmečiai vaikai, kurie jau yra Gynybos ministerijoje, jie yra kariškiai, neturėtų ginti tėvynės net tada, kai ją puola priešas ir kai jis yra mūsų teritorijoje. Apskritai turiu jums vieną klausimą: kam šiai šaliai reikalingi jūs ir jūsų vaikai?“ – A.Alaudinovas sakė savo „Telegram“ kanale.
Kartu „Achmat“ vadas pažymėjo, kad supranta tik tuos tėvus, kurie nepatenkinti atlygiu šauktiniams – jis pasiūlė jų vaikams pasirašyti sutartis. „Taip, aš suprantu, jei sakote, jūs turite sutartis, o mūsų vaikai gauna mažus atlyginimus ir dar kažką, jie gali lengvai pasirašyti sutartį ir eiti tarnauti kaip ir kiti“, – sakė jis.
A.Alaudinovas taip pat pažymėjo, kad „Achmat“ specialiosiose pajėgose yra labai daug 18-20 metų amžiaus kovotojų: „Ir tai yra didvyriai, kuriais aš didžiuojuosi. Jie kovoja kaip vyrai. Mes neturėtume iš 18-mečių šauktinių vyrų daryti vaikų, kuriems turėtume duoti žinduką ir pasiųsti miegoti. Tai tėvynės gynėjai, tokie pat kaip mes. Jis turi tai suprasti, jis turi būti tam pasirengęs.“
„Achmat“ vadas taip pat prisiminė Vladimiro Putino pažadą, kad karo prievolininkai nedalyvaus kare: „Bet šiandien yra karas, priešas atėjo pas mus. <...> Šiandien mūsų šalyje visi, nuo mažo iki didelio, turi stovėti rikiuotėje. Nežus niekas, kam nelemta žūti. Bet jei mirsi gindamas savo tėvynę, savo tikėjimą Dievu, pateksi į dangų. O kas gali būti žmogui geriau už rojų Visagalio kelyje. Nieko!“
Po Ukrainos įsiveržimo Rusijos Kursko srityje paaiškėjo, kad sieną ten saugo tik gynybos pajėgos, pasieniečiai ir nedideli kariuomenės daliniai, įskaitant šauktinius. Kaip rašo „The Washington Post“, galiausiai į nelaisvę pateko daugiau kaip 250 šauktinių.
Nepaisant V.Putino pažado nesiųsti šauktinių į karą ir tėvų, reikalaujančių, kad jų sūnūs būtų perkelti iš kovų zonos, raginimų, šauktiniai iš Kursko srities nebuvo perkeliami į kitus regionus. Be to, į karo zonas pradėta perkelti šauktinius ir iš kitų šalies regionų, dėl ko skundėsi tėvai.
Karo tinklaraštininkų bendruomenėje ėmė rastis pareiškimų, pritariančių šauktinių dalyvavimui kovinėse operacijose. Michailas Zvinčiukas, „Telegram“ kanalo „Rybar“ autorius, teigė, kad „šauktiniai yra tokie pat kareiviai“. Valstybės Dūmos deputatas Andrejus Guruliovas komentare „Financial Times“ teigė, kad jam „gaila vaikinų“, tačiau pažymėjo, kad „mes juos naudojome kovai...“.
„Tu rimtai toks atsilikęs?“: E.Muskas netveria pykčiu dėl kaltinimų padovanojus R.Kadyrovui „Cybertruck“ pikapą
12:07
JAV milijardierius Elonas Muskas, „Tesla“ įkūrėjas ir generalinis direktorius, paneigė Čečėnijos diktatoriaus Ramzano Kadyrovo pareiškimą, kuris anksčiau teigė, kad gavo iš jo dovanų „Tesla Cybertruck“.
Klausimą apie „dovaną“ milijardieriui uždavė amerikiečių rašytojas ir politikos komentatorius Sethas Abramsonas.
„Esu sutrikęs. JAV karo akademija Vest Pointe ką tik pakvietė Eloną Muską kalbėti, o E.Muskas tiekia kariuomenei paruoštas transporto priemones Amerikos sankcionuotiems priešams? Kodėl tai nėra didžiausia šiandienos Amerikos istorija? Kodėl Vest Pointas rūpinasi žmogumi, kuris atvirai veikia prieš Jungtines Valstijas?“, – rašė S.Abramsonas socialiniame tinkle X.
„Tesla“ įkūrėjas atsakė komentare ir gana įžeidžiančiai paneigė, kad jis padovanojo R.Kadyrovui automobilį.
„Ar tu rimtai esi toks atsilikęs, kad galvoji, jog aš Rusijos generolui padovanojau „Cybertruck“? Nieko sau!“, – rašė E.Muskas.
Plačiau skaitykite ČIA.
Prorusiški portalai skleidžia melagienas, kad demokratai rengė sąmokslą nužudyti D.Trumpą
11:50
Prokremliškos interneto svetainės, apsimetančios JAV naujienų portalais, skleidžia niekuo nepagrįstus teiginius, kad demokratai rengė sąmokslą nužudyti Donaldą Trumpą, ir tai tėra vienas pavyzdys, kaip pasitelkus dirbtinį intelektą kuriami portalai skleidžia kurstančius melagingus teiginius rinkimų metais.
Dezinformacijos tyrėjai teigia, kad pastaraisiais mėnesiais išdygo šimtai netikrų žiniasklaidos priemonių, kurių skaičius net lenkia tikrų Amerikos leidinių interneto svetainių skaičių, o ši tendencija mažina pasitikėjimą tradicine žiniasklaida artėjant JAV prezidento rinkimams.
Šios netikros svetainės, kurių veiklą daugiausia įgalina pigūs ir plačiai prieinami dirbtinio intelekto įrankiai, skatina poliarizuojančių arba melagingų naratyvų plitimą. JAV pareigūnai įspėja, kad užsienio jėgos, tokios kaip Rusija ir Iranas, plečia pastangas kištis į lapkričio 5 dieną vyksiančius rinkimus.
Plačiau skaitykite ČIA.
Rusijos tinklaraštininkai skelbia apie paskutiniojo tilto sunaikinimą
11:48
Savaitgalį pranešta, kad Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms Kursko srityje pavyko sunaikinti du svarbius tiltus per Seimo upę, taip duodamos suprasti, kad jos kariai planuoja įsitvirtinti vietovėje.
Pirmadienį laidos „Wired“ rusų tinklaraštininkas Vladimiras Romanovas, esantis kovų zonoje Kursko srityje, paskelbė apie trečiojo, paskutiniojo, tilto per Seimo upę Gluškovo rajone sunaikinimą.
Vėliau tai patvirtino ir prokremliškas kanalas „Readovka“ bei karinis tinklaraštininkas Jurijus Podoliaka. Pasak karybos ekspertų, visų tiltų sunaikinimas sustabdytų normalų Gluškovo rajono pietinėje dalyje dislokuotų kariškių aprūpinimą ir galėtų priversti juos palikti šį rajoną. Dėl to Ukrainos ginkluotosios pajėgos galėtų įgyti dar beveik 700 kv. km Rusijos teritorijos kontrolę.
Kol kas pranešimų apie paskutinio tilto sunaikinimą negalima laikyti patvirtintais, nes nėra jokių vaizdinių įrodymų. Ukrainos pusė šių pranešimų kol kas taip pat nekomentavo.
Ukrainos kariuomenė bando išplėsti savo karo zoną iki Gluškovo rajono Kursko srityje. Naikindamas tiltus šiame rajone, Kyjivas atkerta dalį rajono nuo likusios Rusijos teritorijos. Kaip anksčiau rašė naujienų svetainė „Agenstvo“, Ukrainos pajėgos de facto kartoja manevrą, kurio pagalba 2022 m. pavyko atkovoti Chersoną.
Tuo pat metu Ukrainos pajėgos didina spaudimą Rusijos gynėjams pietinėje Gluškovo rajono dalyje. Sekmadienį jie pradėjo puolimą iš vakarinės Gluškovo rajono pusės.
Karybos ekspertas: rusai ar ukrainiečiai – kurie nuleis rankas pirmieji?
11:20
Karybos ekspertas Egidijus Papečkys socialiniame tinkle „Facebook“ publikuotoje karo apžvalgoje įvertino, kad ukrainiečiai ir toliau išlaiko iniciatyvą Kursko srityje, o tuo tarpu Rusijos karinė vadovybė vis dar nesugeba sutelkti pajėgų, kurių užtektų stipriau pulti įsiveržusį priešininką.
„Nereikėtų turėti lūkesčių, kad Ukrainos pajėgų pilna Kursko sritis – jų čia irgi neužtenka. Todėl ukrainiečiai priversti koncentruotis į kelis pasirinktus taškus. Matome, kad jie nesiplečia į dešinį flangą, į pietų pusę, ir ateityje iš čia galima tikėtis stipresnio smūgio. Žinoma, jeigu rusai suras pajėgų ir sugebės jas čia sutelkti“, – rašė karybos žinovas.
Jo teigimu, Ukrainos pajėgos taip pat neskuba užiminėti teritorijų, kurios dabar „kaip prinokę obuoliai kristų vos tik jas paliestų ranka“. To priežastimi E.Papečkys įvardijo nenorą jas užėmus dar labiau išsklaidyti ir išskaidyti savo pajėgų, kurios šiuo metu yra Kursko srityje.
„Tuo tarpu agresoriaus pajėgos, kaip ir prognozavau ankstesnėse apžvalgose, nemažina spaudimo ukrainiečiams Donbase ir vėl turi šiokių tokių pasiekimų, kuriuos vėliau gali tikėtis išvystyti į didesnę sėkmę vienoje ar kitoje kryptyje.
Ore pakimba kertinis klausimas – kuriai pusei Rytų Ukrainoje pritrūks kvapo? Ar pirmi uždus rusai, ar pirmi neišlaikys ukrainiečiai?“
Situacija labai sudėtinga, bet, anot eksperto, Ukrainos pusė turi vieną kozirį – Rusijos pajėgos nebeturi rezervų, kuriuos galėtų permesti į Rytų Ukrainą, o Ukrainos pajėgos – vis dar turi.
„Ukrainiečių rezervai gali sustabdyti rusų spaudimą, bet yra grėsmė, kad jie į čia nebus permesti laiku“, – įvertino jis ir pridūrė, kad Ukrainos karinė vadovybė greičiausiai norės savo rezervus išlaikyti ateičiai, kai jų prireiks Kurske.
E.Papečkys atkreipė dėmesį ir tai, kad rusai nesiliauja apšaudę Ukrainos raketomis, bet, jo nuomone, tai daro gana kukliai: „Jeigu palygintume su ankstesniais masiniais smūgiais, tai Ukraina atlaikė ir kur kas didesnius pažeidimus“.
„Ir vieniems, ir kitiems trūksta ugnies priemonių, kad galėtų priešininkui suduoti stipresnius ir skaudesnius smūgius“, – pabrėžė ekspertas.
Tuo tarpu Ukrainos karybos ekspertas, Ukrainos ginkluotųjų pajėgų pilotas-instruktorius ir pulkininkas Romanas Svitanas nacionalinio teletlto eteryje pareiškė, kad rusams trūksta karių, kad sustabdytų Ukrainos ginkluotųjų pajėgų judėjimą Kursko srityje.
Pasak jo, Ukrainos pajėgos toliau žengia į priekį per Kursko sritį. Tikėtina, kad iš Sudžos krypties jos toliau judės link Seimo upės, per kurią jau sugriovė du tiltus, ir palei Seimo upę „nukirs“ gabalą Kursko srities, kurios kairįjį krantą gali kontroliuoti Ukrainos ginkluotosios pajėgos.
„Seimas bus „uždengtas“ nuo Rusijos karių, nesvarbu, kiek jų ten bus“, – pažymėjo R.Svitanas.
Eksperto teigimu, tai gana plati ir greita upė, kuri sukuria tam tikrą gynybinių statinių mechanizmą, kuris bus įtrauktas į bendrą įtvirtinimų sistemą.
„Jiems reikėtų apie 45 tūkst. teroristų, kad sutrikdytų mūsų judėjimą arba sustabdytų mus prie Seimo“, – aiškino jis.
R.Svitano prognozėmis, rusai neturi iš kur paimti tiek karių, nebent išvesti juos iš rytinio fronto, galbūt iš dalies Chersono ir Zaporižios krypčių.
Rusijos pajėgų kariai Kurske rado progą pralobti: ėmė plėšti parduotuves
11:01
Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms įsiveržus į Rusijos Kursko sritį kai kurie rusų kariškai tai suprato kaip progą pralobti. Gluškovo gyvenvietėje, kuri buvo evakuota prieš Ukrainos puolimą, keli kareiviai apiplėšė telekomunikacijų parduotuvę „Megafon“, skelbia naujienų svetainė „The Moscow Times“.
Užfiksuotame vaizdo įraše matyti, kaip karine uniforma vilkintys vyrai išdaužia patalpų langus, o paskui iš salono ima nešti prekes, pranešė susirašinėjimo platformos „Telegram“ kanalas „Tipični Kursk“.
Tai, kad buvo įvykdytas apiplėšimas, patvirtino Rusijos karinis tinklaraštininkas Vladimiras Romanovas. Pasak jo, plėšikai buvo identifikuoti ir jau surasti.
Plačiau skaitykite ČIA.
Prie Kursko rusų šauktiniai pasiduoda masiškai: „Mes jokiu būdu nenorėjome kariauti“
10:19
Per Ukrainos karių operaciją Rusijos Kursko regione į nelaisvę pateko šimtai rusų karių, kurių dauguma yra šauktiniai, skelbia amerikiečių leidiniai „The New York Times“ ir „The Washington Post“.
Pasak „The New York Times“ žurnalistų, nuo penktadienio Sumų mieste esančiame Ukrainos kalėjime buvo paimti 320 karo belaisvių, iš kurių 80 proc. yra šauktiniai.
Leidinys išsiaiškino, kad po apdorojimo belaisviai buvo išsiųsti į vakarus – toliau nuo kovos veiksmų zonos.
„Ukrainos kariuomenės duomenimis, penktadienį kalėjime buvo laikomas 71 karo belaisvis, jie buvo patalpinti rūsio kamerose, kur yra apsaugoti nuo galimų oro antskrydžių“, – rašoma straipsnyje.
Kalėjime lankęsi „The Washington Post“ žurnalistai pirmiausia atkreipė dėmesį, kad karo belaisviai, su kuriais jiems teko bendrauti – nėra patyrę kovotojai, patekę į mūšį Ukrainoje, o rusų kariai, paimti į nelaisvę po netikėto Ukrainos įsiveržimo į Rusiją praėjusią savaitę.
„Mes jokiu būdu nenorėjome kariauti, – sakė 22 metų Nikolajus, kilęs iš Čeliabinsko miesto, esančio už maždaug 1 200 km į rytus nuo Maskvos. – Mums buvo pažadėta, kad apskritai nedalyvausime karo veiksmuose. Tačiau kažkas nutiko ne taip.“
Plačiau skaitykite ČIA.
Indijos premjeras N.Modi lankysis Ukrainoje
09:14
Indijos ministras pirmininkas Narendra Modi lankysis Ukrainoje, pirmadienį pranešė Užsienio reikalų ministerija.
Naujojo Delio užsienio reikalų ministerija nenurodė tikslių vizitų į Lenkiją ir Ukrainą datų, tačiau Indijos žiniasklaidos pranešimuose teigiama, kad jie įvyks vėliau šią savaitę.
Kursko puolimui Kyjivas aukoja vakarietišką įrangą
09:01
Per pirmąsias 10 puolimo Kursko srityje dienų Ukrainos ginkluotosios pajėgos neteko 51 įrangos vieneto, iš kurių 29 vienetus suteikė Vakarų partneriai, skelbia nepriklausoma naujienų svetainė „Agenstvo“.
Pasak straipsnio, kuriame remiamasi atvirojo šaltinio žvalgybos duomenų projektu „Oryx“, Rusijos nuostoliai buvo beveik perpus mažesni – 27 vienetai.
Tai pirmasis nepriklausomas Ukrainos ir Rusijos įrangos nuostolių, patirtų per netikėtą Kyjivo pajėgų puolimą Kursko srityje, įvertinimas.
Analitikas, socialiniame tinkle „X“ pasivadinęs Naalsio, pažymėjo, kad iki rugpjūčio 16 d. Ukrainos pusė neteko 51 įrangos vieneto. Iš jų buvo sunaikinti, apgadinti arba palikti keturi tankai (įskaitant britų „Challenger 2“ ir lenkų PT-91 „Twardy“), septynios šarvuotosios pėstininkų kovos mašinos ir šarvuoti transporteriai, 25 šarvuočiai, daugkartinis raketų paleidimo įrenginys HIMARS, du priešlėktuviniai pabūklai, du inžineriniai šarvuočiai ir nenustatyta transporto priemonė.
Rusijos kariuomenė užgrobė du kariuomenės transporterius, tris pėstininkų kovos mašinas (įskaitant amerikietišką M1126 „Stryker“) ir keturias vakarietiškas šarvuotas transporto priemones (du kanadietiškus „Roshel Senator“, amerikietišką „Cougar H“ ir „Humvee“).
Tuo pat metu, pasak analitiko, Rusijos kariuomenė neteko 27 vienetų technikos. Iš jų sunaikinta 15 sunkvežimių, du tankai T-80BVM, savaeigis artilerijos įrenginys, sraigtasparnis Ka-52 „Aligator“, dvi pėstininkų kovos mašinos ir vienas transporteris. Ukrainos kariams pavyko užgrobti žvalgybinį droną „Orlan-10“, du tankus T-80BVM ir po vieną T-90M ir T-72B3.
Paprastai besiveržianti armija patiria gerokai didesnių nuostolių nei besiginanti armija.
Tačiau per tris mėnesius trukusias kovas Charkovo srityje Rusija neteko dvigubai daugiau technikos nei Ukraina – 141 vieneto prieš 70.
Projekto „Oryx“ interneto svetainėje nurodoma, kad Naalsio yra vienas iš šešių atvirųjų šaltinių analitikų, kurie renka jam duomenis apie technikos nuostolius Rusijos ir Ukrainos kare.
Su Ukrains gynybos ministerija siejamas „DeepState“ analitinis projektas nurodė, kad Kursko srityje Ukrainai pavyko užimti beveik tris kartus didesnę teritoriją nei Rusijai Charkivo srityje (532 kv. km prieš 184 kv. km).
08:30
V.Putino Rusija: svarbiausi įvykiai, nulėmę kruvinąją autokrato erą
08:26
Prieš ketvirtį amžiaus, 1999 m. rugpjūčio 9 d., tuometinis Rusijos prezidentas Borisas Jelcinas išsirinko Vladimirą Putiną ministru pirmininku ir paskyrė dar mažai žinomą buvusį KGB karininką savo įpėdiniu, ragindamas rusus balsuoti už jį 2000 m. prezidento rinkimuose, priminė naujienų svetainė „Laisvės radijas“.
Panašu, kad nuo to laiko V.Putinas užsispyrė bet kokia kaina likti valdžioje. Net jeigu tai reiškė keturis metus (2008-2012 m.) trukusį atsitraukimą, kai pagal Konstituciją prezidento postą privalėjo perimti kitas asmuo, kuriuo tapo Dmitrijus Medvedevas, o V.Putinas valdė sėdėdamas šalies premjero poste.
Šių metų kovą V.Putinui pavyko patvirtinti pataisą, leidusią jam užsitikrinti dar šešerius metus prezidento poste su teise vėl kandidatuoti 2030 m.
„Laisvės radijas“ pastebėjo, kad ryškiausias viso V.Putino valdymo laikotarpio atspindys yra neišprovokuota plataus masto Rusijos invazija į Ukrainą. Šio sprendimo pasekmės tragiškos: su žeme sulyginta dešimtys miestų, sunaikinta infrastruktūra, žuvo šimtai tūkstančių karių ir civilių gyventojų, milijonai ukrainiečių buvo priversti palikti namus, o masės rusų bėgti, taip protestuodami prieš autoritarinio šalies lyderio veiksmus arba/ir vengdami šaukimo į kariuomenę.
„Visa tai gali nulemti kryptį, kuria toliau eis Rusija, daugeliui ateinančių metų“, – pastebėjo straipsnio autoriai.
Plačiau skaitykite ČIA.
Mato ir kitos valstybės: ginklų dalys į Rusiją gabenamos per Baltijos šalis
08:22
Praėjusiais metais per Baltijos šalis į Rusiją tiekiama mikroelektronika pasiekdavo kelias ginklų gamybos įmones, interviu Latvijos radijui teigė tyrimą apie tokių dalių vežimą į Rusiją atlikusi pareigūnė.
Nepriklausomos antikorupcinės komisijos NAKO vyresnioji tyrėja Viktorija Vyšnivska sakė, kad jos organizacija jau mažiausiai metus stebi, kaip per Baltijos šalyse esančias įmones į Rusiją gabenama įvairi mikroelektronika ir kiti komponentai.
„Per Baltijos šalis tiekiama mikroelektronika pateko net į kelias ginklų gamybos įmones“, – sako ji.
Plačiau skaitykite ČIA.
Ukrainos pajėgos numušė 11 rusų dronų
08:08
Ukrainos oro pajėgos pirmadienį pranešė, kad praėjusią naktį sunaikino 11 rusų dronų.
Remiantis jų pranešimu socialiniame tinkle „Telegram“, rusai iš viso paleido 11 „Shahed“ tipo atakos dronų, bet visus juos pavyko numušti.
Dronai sunaikinti Mykolajivo, Čerkasų, Vinycios, Kyjivo, Dnipropetrovsko, Charkivo, Sumų bei Donecko srityse.
Analitikai: Rusija priversta Kursko gynybai atitraukti karius ir iš fronto linijos
08:03
Ukrainos karinė operacija Kursko srityje privertė Rusiją perdislokuoti savo karius iš fronto linijų Ukrainoje, teigiama Karo tyrimų instituto (ISW) pranešime. Iki dabar buvo perdislokuota keli tūkstančiai karių.
Analitikai teigia, kad kovos šiame regione pareikalaus iš Rusijos stiprinti savo gynybines pajėgas ir priemones.
Institutas priminė laikraščio „The Wall Street Journal“ pranešimą, kuriame nurodoma, kad iš Ukrainos į Kursko sritį buvo perdislokuotos „kelios“ nepilnos Rusijos brigados, iš viso 5000 karių
Jame minimos pseudorepublikos „DNR“ brigados „Piatnaška“ ir 200-oji motorizuotoji šaulių brigada (Leningrado karinės apygardos 14-asis armijos korpusas), kuri pastaraisiais mėnesiais kovėsi prie Časiv Jaro Donecko srityje.
„WSJ pranešimas apie 5000 Rusijos karių iš dalies sutampa su pranešimu, kad nuo rugpjūčio 11 d. Rusijos pajėgos į fronto liniją Kursko srityje perdislokavo iki 11 batalionų“, – nurodė analitikai.
Taip pat pranešama apie Rusijos pajėgų perdislokavimą iš Charkivo srities. Kalba eina apie kariškius iš 155-osios Rusijos jūrų pėstininkų brigados „Tigro“ bataliono.
„The Economist“: Ukrainos kariuomenės vadas sugalvojo, kaip suklaidinti rusus ir smogti Kurskui
07:48
Beveik dvi savaites besitęsianti Ukrainos ginkluotųjų pajėgų operacija Rusijos Kursko srityje galėjo atrodyti kitaip – Ukraina svarstė kelis galimus scenarijus.
Kaip rašo „The Economist“, planuodama vadovybė svarstė įvairius puolimo prieš silpniausias Rusijos gynybos linijos vietas variantus. Pavyzdžiui, smūgis Briansko srityje, smūgis Kursko srityje, jungtinis smūgis iš karto dviejuose regionuose arba dar didesnio masto smūgis.
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadas Oleksandras Syrskis savo planus laikė paslaptyje, pasakodamas apie juos tik siauram generolų ir saugumo karininkų ratui. Tuo pat metu su prezidentu Volodymyru Zelenskiu jis kalbėjosi akis į akį, be savo štabo.
Pasak vieno šaltinio, Vakarų sąjungininkai taip pat nežinojo, kam ruošiasi Ukraina. Ribota komunikacija leido Ukrainos pajėgoms pradėti puolimą anksčiau, nei priešas suprato, kas vyksta.
O.Syrskis suklaidino priešą nuslėpdamas labiausiai patyrusių padalinių atvykimą. Pastiprinimai į miškus netoli Kursko srities sienos buvo perkelti prisidengiant gynyba nuo galimo rusų puolimo prie Sumų. Tuo pat metu žiniasklaida skelbė, kad tai gali netrukus įvykti.
„Rotacija įvyko likus maždaug pusantros savaitės iki Kursko operacijos pradžios. Rusai ir toliau manė, kad mes tik giname sieną“, – dalijasi vienas iš „The Economist“ pašnekovų.
Patys kariai įtarti, kad vyksta kažkas rimto, pradėjo tik rugpjūčio pradžioje, kai jiems staiga buvo išduota įranga – nauji šalmai su įmontuotomis ausinėmis ir nauji automatai. Prieš tai jie vykdė pratybas maketuose, kurie, kaip vėliau suprato, buvo rusų kaimai. Tuo pat metu 80-oji brigada pradėjo ruoštis antrajai puolimo bangai.
Didžiąją dalį puolamųjų pajėgų O. Syrskis buvo sutaupęs būtent šiai operacijos daliai. Galbūt todėl Rusija iš pradžių į proveržį nežiūrėjo pernelyg rimtai.
Praėjus beveik dviem savaitėms po netikėto įsiveržimo į Rusijos teritoriją, Ukraina bando rasti pusiausvyrą tarp teritorijos užėmimo Kursko srityje ir jos praradimo rytinio fronto centre Donbase.
Nors Ukrainos kariai gana patenkinti pirmąja sėkme Kursko pasienyje, tarp jų yra abejojančių bendra strategija.
Pasak Ukrainos prezidento V.Zelenskio, Ukrainos tikslas Kursko srityje – sukurti buferinę zoną Rusijos teritorijoje.
-
Žiniasklaida: Ukraina puolime Rusijos Kursko srityje naudoja britų dovanotus tankus
-
Ukrainos puolimas Kursko regione sužlugdė slaptas derybas su Rusija dėl dalinio ugnies nutraukimo
-
Karas Ukrainoje. Ukrainos pajėgos sunaikino du svarbius tiltus Kursko srityje: ar tai reiškia, kad jos planuoja pasilikti?
