Svarbiausios naujienos
- Maskva maišo kortas: Kyjivo puolimas Kurske gali būti spąstai
- Kyjivo kariai į Kursko sritį įsiveržė ne vieni: ką amerikiečių karinė grupė veikia Rusijoje.
- Čekijos prezidentas įvertino, kaip baigsis karas Ukrainoje.
- Flegmatiška V.Putino reakcija į puolimą Kurske bando kai kurių jo elitinių rėmėjų kantrybę.
- Iš laidojimo uždirbantis verslininkas su keiksmais reikalavo, kad rusai nebėgtų iš Kursko.
- Kaip vienas Rusijos generolo sprendimas palengvino kelią Ukrainai įsiveržti į Kurską.
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Maskva maišo kortas: Kyjivo puolimas Kurske gali būti spąstai
21:51
Mūšis Rusijos pasienio regionuose tebėra pradiniame etape, o dabartinis Kursko įsiveržimo tempas suteikia V.Putinui laiko suderinti savo atsaką, rašo „The New York Times“.
Žvelgiant iš Rusijos karinės perspektyvos, Kyjivo gambitas suteikė galimybę dar labiau sumažinti Ukrainos ribotas pajėgas ir pasiekti laimėjimų kitose fronto zonose. Tai gali paversti trumpalaikę politinę Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio pergalę strateginiu pralaimėjimu, teigia Rusijos karo analitikai.
Šie analitikai pažymėjo, kad Kursko operacija, iš pradžių vadinta puikiu kariniu laimėjimu, galiausiai gali tapti spąstais Ukrainos kariuomenei.
„Įsiveržimas į Kurską tik išplėtė ir pratęsė naikinamąjį karą, kuriame Rusija turi išteklių pranašumą“, – sakė Maskvos valstybinės aukštosios ekonomikos mokyklos politologas Vasilijus Kašinas, tyrinėjantis Rusijos karo politinį poveikį.
Anot analitikų, Rusijos generolai gali bandyti sutelkti didžiules naujas pajėgas, kad sutriuškintų Ukrainos priešakines pozicijas Kurske, arba, pasinaudodami aviacijos ir artilerijos pranašumu, palaipsniui priversti pajėgas atsitraukti.
Abiejų šių strategijų įgyvendinimas gali užtrukti keletą savaičių ar net mėnesių, be to, jos būtų vykdomos kitų fronto zonų sąskaita, o tai atspindi karo realybę, kai nė viena pusė neturi pakankamai išteklių, kad priverstų priešininką nutraukti kovą.
Pats V.Putinas, kuris turi derinti politinę Rusijos teritorijos praradimo ir didesnio karių skaičiaus pašaukimo kainą, apie savo strategiją nedaug ką užsiminė.
Analitikai vis dar vertina, kaip ir kodėl Rusijos pajėgos buvo užkluptos tokios nepasiruošusios rugpjūčio 6 d., kai sieną peržengė nepastebėti Ukrainos daliniai. Jie atstūmė prastai aprūpintus ir nepatyrusius rusų šauktinius, pasiųstus saugoti šio fronto ruožo, ir įsiveržė dešimtis mylių į Rusijos teritoriją.
Tačiau įsitempus Ukrainos tiekimo linijoms ir Rusijai pritraukus pastiprinimą, antrąją savaitę puolimo tempas gerokai sumažėjo. Dauguma karinių analitikų mano, kad Ukraina nebekelia grėsmės jokiems strateginiams taikiniams, pavyzdžiui, Kursko atominei elektrinei ar provincijos sostinei.
Šie analitikai mano, kad Rusija Kurske sutelkė pakankamai pajėgų, kad iš esmės sustabdytų Ukrainą, vykdydama tokio pat pobūdžio pozicinį karą, koks buvo vykdomas kituose karo frontuose.
Siekdama atremti įsiveržimą, Rusijos vadovybė pasitelkė šauktinius, savanorius iš dalinių, kurie puolimo metu buvo formuojami užnugaryje, ir rankomis atrinktus patyrusius dalinius iš palyginti ramių fronto ruožų Ukrainoje, sakė sakė Rusijos nepriklausomo naujienų portalo „Meduza“ karinis analitikas Dmitrijus Kuznecas.
Pavyzdžiui, Rusijos Juodosios jūros jūrų pėstininkai buvo perkelti į Kurską iš Ukrainos Chersono regiono, kur frontas ilgą laiką ėjo palei sunkiai įveikiamą Dniepro upę, sakė D.Kuznecas. Kitos pradinių Kursko greitojo reagavimo pajėgų dalys atvyko iš Zaporižios ir Charkivo sričių Ukrainoje, kur frontas per kelias savaites beveik nejudėjo, nepriklausomai Rusijos naujienų tarnybai „Newsroom“ sakė Rusijos karo analitikas Valerijus Širiajevas.
D.Kuznecas teigė, kad nors V.Putinas turi laiko suplanuoti Kursko puolimą, jis negali leisti, kad Rusijos teritorija neribotam laikui atsidurtų priešo rankose, nes rizikuoja sulaukti nacionalistinės reakcijos.
Valdžios institucijos netiesiogiai pripažino, kad kova dėl ukrainiečių išstūmimo gali užtrukti kelias savaites ar net mėnesius, nes iškėlė idėją, kad pabėgėliams iš okupuotų Kursko srities dalių būtų suteikta finansinė pagalba persikelti į kitas Rusijos dalis.
„Jei Ukraina tikėjosi, kad išpuolio sukeltas šokas privers rusus prarasti tikėjimą karo perspektyvomis, to neįvyko, – sakė Maskvos valstybinės aukštosios ekonomikos mokyklos politologas Vasilijus Kašinas. – Labiau tikėtina, kad tai sukels pyktį ir pripažinimą, kad karas buvo neišvengiamas.“
V.Zelenskis aptarė situaciją Kursko srityje
23:42
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis teigė, kad operacija Rusijos Federacijos Kursko srityje tęsiasi, o Ukraina kontroliuoja tam tikras jos teritorijas.
„Pirma. Iš vyriausiojo (kariuomenės – red. past.) vado (Oleksandro – red. past.) Syrskio jau buvo gauti keli pranešimai. Fronto linija yra mūsų pozicijos, pirmiausia Pokrovsko kryptis, mūsų Donecko sritis. Suprantame priešo veiksmus ir stipriname savo pozicijas. Patikrinome šaudmenų tiekimą.
Labai svarbu, kad mūsų partneriai iš tikrųjų vykdytų savo įsipareigojimus. Dėl kiekvienos pakuotės, dėl visų mūsų susitarimų. Tai labai svarbu gynybai. Mūsų operacija Kursko srityje tęsiasi, ir mes darome pažangą. Kontroliuojame nustatytas teritorijas. Dėkoju visiems mūsų vaikinams, visiems daliniams už tolesnį mainų fondo papildymą.“
V.Zelenskis taip pat sakė, kad surengė ilgą ir labai išsamų susitikimą su vyriausybės pareigūnais ir Aukščiausiosios Rados atstovais dėl paramos gynybos pajėgoms ir ekonominės veiklos šalyje.
„Jau dabar galime pasakyti, kad pasiekėme susitarimą su vyriausybe: ministrai ieškos alternatyvių sprendimų, nedarydami spaudimo „baltiesiems“ verslininkams. Jie taip pat susitarė dėl papildomų valstybės žingsnių šešėliui šalinti.
Be to, šiandien aptarėme darbą su partneriais, kad būtų priimti realūs sprendimai dėl pažadėtų 50 mlrd. dolerių iš įšaldyto Rusijos turto. Partneriai jau padarė daug politinių pareiškimų. Apie tai vis dar daug kalbama. Tačiau mums reikia tikro mechanizmo. Būtina, kad iš agresoriaus turto gautos lėšos būtų skirtos realiai pagalbai gintis nuo agresoriaus – kad visa tai artimiausiais mėnesiais veiktų Ukrainos ir ukrainiečių labui. Atitinkamos diskusijos tęsiasi jau per ilgai, ir pagaliau reikia sprendimų“, – sakė jis.
Ukrainos pajėgos paskelbė naujų į nelaisvę paimtų rusų karių nuotraukas
22:28
Ukrainos pajėgų 22-oji atskiroji mechanizuotoji brigada paėmė į nelaisvę naują rusų karių grupę Rusijos Kursko srityje.
Kariškių teigimu, praėjo dar viena jų aktyvių veiksmų priešo teritorijoje diena. Sausumos pajėgų kariai toliau vykdo kovines užduotis Kursko srityje.
Kariai paviešino nuotrauką, kurioje matyti daugiau nei 15 pakeliui suimtų rusų karių.
„Turime gerų rezultatų kalinių atžvilgiu, o tai reiškia, kad dar daugiau mūsų vaikinų ir merginų netrukus grįš namo“, – rašė jie.
Maskva maišo kortas: Kyjivo puolimas Kurske gali būti spąstai
21:51
Mūšis Rusijos pasienio regionuose tebėra pradiniame etape, o dabartinis Kursko įsiveržimo tempas suteikia V.Putinui laiko suderinti savo atsaką, rašo „The New York Times“.
Žvelgiant iš Rusijos karinės perspektyvos, Kyjivo gambitas suteikė galimybę dar labiau sumažinti Ukrainos ribotas pajėgas ir pasiekti laimėjimų kitose fronto zonose. Tai gali paversti trumpalaikę politinę Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio pergalę strateginiu pralaimėjimu, teigia Rusijos karo analitikai.
Šie analitikai pažymėjo, kad Kursko operacija, iš pradžių vadinta puikiu kariniu laimėjimu, galiausiai gali tapti spąstais Ukrainos kariuomenei.
„Įsiveržimas į Kurską tik išplėtė ir pratęsė naikinamąjį karą, kuriame Rusija turi išteklių pranašumą“, – sakė Maskvos valstybinės aukštosios ekonomikos mokyklos politologas Vasilijus Kašinas, tyrinėjantis Rusijos karo politinį poveikį.
Anot analitikų, Rusijos generolai gali bandyti sutelkti didžiules naujas pajėgas, kad sutriuškintų Ukrainos priešakines pozicijas Kurske, arba, pasinaudodami aviacijos ir artilerijos pranašumu, palaipsniui priversti pajėgas atsitraukti.
Abiejų šių strategijų įgyvendinimas gali užtrukti keletą savaičių ar net mėnesių, be to, jos būtų vykdomos kitų fronto zonų sąskaita, o tai atspindi karo realybę, kai nė viena pusė neturi pakankamai išteklių, kad priverstų priešininką nutraukti kovą.
Pats V.Putinas, kuris turi derinti politinę Rusijos teritorijos praradimo ir didesnio karių skaičiaus pašaukimo kainą, apie savo strategiją nedaug ką užsiminė.
Analitikai vis dar vertina, kaip ir kodėl Rusijos pajėgos buvo užkluptos tokios nepasiruošusios rugpjūčio 6 d., kai sieną peržengė nepastebėti Ukrainos daliniai. Jie atstūmė prastai aprūpintus ir nepatyrusius rusų šauktinius, pasiųstus saugoti šio fronto ruožo, ir įsiveržė dešimtis mylių į Rusijos teritoriją.
Tačiau įsitempus Ukrainos tiekimo linijoms ir Rusijai pritraukus pastiprinimą, antrąją savaitę puolimo tempas gerokai sumažėjo. Dauguma karinių analitikų mano, kad Ukraina nebekelia grėsmės jokiems strateginiams taikiniams, pavyzdžiui, Kursko atominei elektrinei ar provincijos sostinei.
Šie analitikai mano, kad Rusija Kurske sutelkė pakankamai pajėgų, kad iš esmės sustabdytų Ukrainą, vykdydama tokio pat pobūdžio pozicinį karą, koks buvo vykdomas kituose karo frontuose.
Siekdama atremti įsiveržimą, Rusijos vadovybė pasitelkė šauktinius, savanorius iš dalinių, kurie puolimo metu buvo formuojami užnugaryje, ir rankomis atrinktus patyrusius dalinius iš palyginti ramių fronto ruožų Ukrainoje, sakė sakė Rusijos nepriklausomo naujienų portalo „Meduza“ karinis analitikas Dmitrijus Kuznecas.
Pavyzdžiui, Rusijos Juodosios jūros jūrų pėstininkai buvo perkelti į Kurską iš Ukrainos Chersono regiono, kur frontas ilgą laiką ėjo palei sunkiai įveikiamą Dniepro upę, sakė D.Kuznecas. Kitos pradinių Kursko greitojo reagavimo pajėgų dalys atvyko iš Zaporižios ir Charkivo sričių Ukrainoje, kur frontas per kelias savaites beveik nejudėjo, nepriklausomai Rusijos naujienų tarnybai „Newsroom“ sakė Rusijos karo analitikas Valerijus Širiajevas.
D.Kuznecas teigė, kad nors V.Putinas turi laiko suplanuoti Kursko puolimą, jis negali leisti, kad Rusijos teritorija neribotam laikui atsidurtų priešo rankose, nes rizikuoja sulaukti nacionalistinės reakcijos.
Valdžios institucijos netiesiogiai pripažino, kad kova dėl ukrainiečių išstūmimo gali užtrukti kelias savaites ar net mėnesius, nes iškėlė idėją, kad pabėgėliams iš okupuotų Kursko srities dalių būtų suteikta finansinė pagalba persikelti į kitas Rusijos dalis.
„Jei Ukraina tikėjosi, kad išpuolio sukeltas šokas privers rusus prarasti tikėjimą karo perspektyvomis, to neįvyko, – sakė Maskvos valstybinės aukštosios ekonomikos mokyklos politologas Vasilijus Kašinas. – Labiau tikėtina, kad tai sukels pyktį ir pripažinimą, kad karas buvo neišvengiamas.“
ES diplomatijos vadovas J.Borrellis: puolimas Kursko srityje – skaudus smūgis V.Putinui
20:35
Europos Sąjungos diplomatijos vadovas Josepas Borrellis trečiadienį pareiškė, kad Ukrainos puolimas Kursko srityje sudavė „skaudų smūgį“ Vladimiro Putino karo naratyvui, ir paragino panaikinti apribojimus Kyjivui naudoti Vakarų ginklus Rusijos teritorijoje.
Po pokalbio su Ukrainos užsienio reikalų ministru Dmytro Kuleba, rašydamas socialiniame tinkle „X“, J.Borrellis pavadino Kursko srities puolimą „skaudžiu smūgiu Rusijos prezidento Putino naratyvui“.
Jis taip pat pasisakė už tai, kad „pagal tarptautinę teisę būtų panaikinti apribojimai naudoti pajėgumus prieš Rusijos kariuomenę, dalyvaujančią agresijoje prieš Ukrainą“.
ES užsienio politikos vadovas teigė, kad toks pokytis „sustiprintų Ukrainos savigyną, nes Rusija nebetektų priedangos savo išpuoliams“, be to, būtų išsaugotos gyvybės ir paspartintos pastangos sudaryti taiką.
J.Borrellis sakė, kad šis klausimas bus įtrauktas į diskusijų darbotvarkę rugpjūčio 29–30 dienomis Briuselyje vyksiančiuose ES užsienio reikalų ir gynybos ministrų susitikimuose, kuriuose dalyvaus ir D.Kuleba.
Pirmadienį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis priminė šalims partnerėms apie būtinybę leisti naudoti tolimojo nuotolio ginklus Rusijos teritorijoje, kad būtų sustabdytas rusų veržimasis į Rytų Ukrainą.
Po dvejų su puse metų Rusijos karo Ukrainoje Kyjivas perėmė iniciatyvą ir rugpjūčio 6-ąją pasiuntė karius į vakarinę Kursko sritį.
Ukraina teigia užėmusi dešimtis regiono gyvenviečių, o Rusija sako, kad daugiau kaip 120 tūkst. civilių gyventojų turėjo bėgti iš šio regiono.
Tačiau kovų epicentras išlieka Rytų Ukrainoje, kur Rusijos kariuomenė toliau žengia į priekį – pastarosiomis dienomis užėmė kelias gyvenvietes.
V.Putinas Kinijos premjerui: Maskvos ir Pekino ekonominiai ryšiai atneša rezultatų
19:37
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį per Kremliuje surengtą Kinijos premjero Li Qiango priėmimą sakė, kad Maskvos ekonominiai ir prekybos ryšiai su Pekinu atneša rezultatų.
Po invazijos į Ukrainą, kurios Pekinas niekada nepasmerkė, Kinijos ir Rusijos dvišalė prekyba sparčiai išaugo ir, remiantis Kinijos muitinės duomenimis, 2023 metais siekė 240 mlrd. dolerių (223 mlrd. eurų).
Kinija pristato save kaip neutralią šalį Rusijos sukelto karo klausimu ir sako, kad nesiunčia letalinės pagalbos nė vienai pusei.
„Mūsų prekybos santykiai plėtojami sėkmingai (...). Dėmesys, kurį abiejų šalių vyriausybės skiria prekybai ir ekonominiams ryšiams, atneša rezultatų, – teigė V.Putinas Kinijos premjerui. – Mūsų valstybės yra parengusios plataus masto bendrus planus, projektus ekonomikos ir humanitarinėje srityse, kurių tikimės dar daugelį metų“.
Gegužę V.Putinas lankėsi Pekine, kur susitiko su Kinijos prezidentu Xi Jinpingu. Tąkart Rusijos vadovas Maskvos ir Pekino partnerystę apibūdino kaip stabilizuojančią jėgą chaotiškame pasaulyje.
Pastaraisiais dvejais metais Vakarų valstybės su vis didesniu susirūpinimu stebi abiejų šalių ryšius siekiant daryti pasaulinę įtaką.
Prieš pat Rusijos 2022 metų vasarį įvykdytą plataus masto invaziją į Ukrainą Pekinas ir Maskva paskelbė apie „neribotą“ partnerystę.
Tuo tarpu Kinijai naudingas pigus Rusijos energijos importas ir galimybė naudotis didžiuliais gamtiniais ištekliais, įskaitant nuolatinį dujų tiekimą dujotiekiu „Power of Siberia“.
Retas kadras: V.Zalužnas pasidalino savo ir žmonos nuotrauka iš Londono
18:44
Buvęs Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas, o dabar Ukrainos ambasadorius Jungtinėje Karalystėje Valerijus Zalužnas pirmą kartą po ilgo laiko parodė savo ir žmonos nuotrauką. Jo palaikytojai ir gerbėjos apipylė porą komplimentais.
Savo puslapyje socialiniame tinkle „Facebook“ V.Zalužnas paskelbė nuotrauką su mylimąja Olena. Sutuoktiniai dalyvavo renginyje Londone, kur dabar gyvena, kuomet persikraustė dėl pasikeitusio 51 metų diplomato darbo.
Plačiau skaitykite ČIA.
V.Orbano smūgis Ukrainai: tūkstančiams Vengrijoje prieglobstį radusių ukrainiečių gresia iškeldinimas
18:23
Vengrijoje tūkstančiams Ukrainos pabėgėlių gresia iškeldinimas iš prieglaudų po to, kai trečiadienį įsigaliojęs teisės akto pakeitimas atėmė iš jų galimybę gauti valstybės subsidijuojamą apgyvendinimą.
Birželį ministras pirmininkas Viktoras Orbanas pasirašė dekretą, kuriuo apribojama valstybės parama pabėgėliams iš tų Ukrainos dalių, kurios nelaikomos nukentėjusiomis nuo šalies karo su Rusija.
Šiuo metu Budapeštas į sąrašą įtraukia tik 13, arba maždaug pusę, Ukrainos regionų kaip nukentėjusių nuo Rusijos invazijos.
Vyriausybės įgaliotinis Norbertas Palas gynė šį pakeitimą kaip „pagrįstą ir proporcingą“ praėjus pustrečių metų nuo plataus masto karo pradžios. Provyriausybiniam laikraščiui „Magyar Nemzet“ jis sakė, kad „tie, kurie norėjo atsistoti ant kojų Vengrijoje, galėjo tai padaryti“.
Privačios prieglaudos jau pradėjo iškeldinti pabėgėlius, kurie dabar neturi teisės į paramą, teigė teisių grupė „Migration Aid“.
Į šiaurę nuo Budapešto esančiame Koče trečiadienį apie 120 pabėgėlių buvo išprašyti iš policijos prižiūrimų svečių namų, pranešė naujienų agentūros AFP fotografas.
Dauguma jų buvo romų tautybės moterys ir vaikai iš Užkarpatės srities Vakarų Ukrainoje, kur gyvena didelė vengrų bendruomenė.
„Esame beviltiškoje padėtyje, nes neturime kur eiti“, – AFP teigė penkių vaikų motina Marina Amit, kuri pernai pabėgo į Vengriją.
„Negalime grįžti namo į Ukrainą, turiu 17-metį sūnų“, – pridūrė ji, sakydama, kad baiminasi, jog jis bus pašauktas į Ukrainos kariuomenę.
Jungtinių Tautų pabėgėlių agentūra UNHCR šią savaitę nurodė, kad 2–3 tūkst. ukrainiečių gali prarasti prieigą prie subsidijuojamo būsto.
Dėl taisyklių pakeitimo „bus prarastos darbo vietos ir sumažės mokinių skaičius mokyklose, o tai pakenks iki šiol pasiektiems teigiamiems integracijos rezultatams“, teigiama UNHCR pareiškime, kuriame Vengrija raginama persigalvoti.
V.Orbanas yra vienintelis iš ES lyderių, palaikantis glaudžius ryšius su Rusija po jos invazijos į Ukrainą.
Vengrija taip pat priima mažiau pabėgėlių nei kitos ES valstybės narės regione. UNHCR duomenimis, maždaug 46 tūkst. ukrainiečių yra pateikę prieglobsčio prašymus šioje Vidurio Europos šalyje.
Čekijos prezidentas įvertino, kaip baigsis karas Ukrainoje
17:50
Karas Ukrainoje baigsis, kai abi pusės supras, kad karinėmis priemonėmis savo tikslų pasiekti neįmanoma, tačiau tai gali užtrukti ne vienerius metus. Tai pareiškė Čekijos prezidentas Petras Pavelas, pranešė interneto svetainė „Novinky“.
„Konfliktas tęsis tol, kol atsiras pakankamai jėgos įtikinti abi puses, kad karinėmis priemonėmis negalima pasiekti politinių tikslų. Tai gali įvykti šiais metais, bet taip pat gali įvykti ir kitais metais arba galbūt po kelerių metų. Konfliktas iš karštosios fazės gali pereiti į įšaldytą konfliktą, kuris gali tęstis ne vienerius metus“, – mano jis.
Jo nuomone, po kelerių metų abi pusės supras, kad karo tęsti neįmanoma, ir pradės derybas. Tačiau pasaulio galybės – ne tik JAV, bet ir Kinija – turėtų gerokai prie to prisidėti.
„Teisinga taika, jei ją įsivaizduotumėme skalėje tarp 100 proc. arba nieko, reikštų, kad Ukraina atgautų visišką savo teritorijos, įskaitant Krymą, kontrolę. Ji apimtų karo nuostolių atlyginimą agresoriaus sąskaita. Tačiau, kaip turbūt visi jaučiame, tai veikiau iliuzija. Tikrovė bus šiek tiek kitokia. Turėtume kalbėti apie tai, kad norime kuo labiau priartėti prie teisingos taikos“, – sakė P.Pavelas.
Plačiau skaitykite ČIA.
„Bild“: Rusija ruošiasi didelio masto mobilizacijai, bet V.Putinas apie ją paskelbs tyliai
16:59
Rusija planuoja slaptą mobilizaciją. Ji tiesiog būtina, atsižvelgiant į didelį aukų skaičių fronte, pareiškė vokiečių leidinio „Bild“ redaktorė Jeanne Plaumann ir karybos analitikas Julianas Roepcke.
Anot Vakarų šalių žvalgybos agentūrų vertinimų, nuo 2022 m. vasario mėn. žuvo nuo 110 iki 140 tūkst. Rusijos karių.
Prezidento Vladimiro Putino noras padidinti Ukrainoje kovojančių karių skaičių aiškus: vyrus vilioja didelis atlyginimas, o šauktiniai spaudžiami pasirašyti sutartis. Ukrainos gynybos ministro pavaduotojas Ivanas Havryliukas pažymėjo, kad Rusija padidino savo karių skaičių Ukrainoje nuo 400 tūkst. metų pradžioje iki 600 tūkst. paskutinį mėnesį. Skaičiuojama, kad iki metų pabaigos šis skaičius gali pasiekti 800 tūkst.
Pasak „Bild“, baigiasi ir Rusijos regionams skiriamos lėšos sutartiniams kariams įdarbinti. Per paskutinis kelis mėnesius pasirodė pranešimų, kad kai kurios Rusijos sritys stipriai didina premijas sutartis pasirašiusiems kariams, keliose iš jų išmokos pakilo net keturis kartus.
„Bręsta didelio masto mobilizacija. Spėjama, kad V.Putinas gali pasinaudoti Ukrainos ginkluotųjų pajėgų puolimu Kursko srityje, kad užverbuotų daugiau rusų. Tačiau tikėtina, kad tai bus daroma „be oficialaus pranešimo, slaptai“, – rašo J.Plaumann ir J.Roepcke.
Rusijoje buvo sutrikusi „Telegram“ ir „WhatsApp“ veikla
16:25
Rusijoje trečiadienį buvo sutrikusi socialinio tinklo „Telegram“ ir programėlės „WhatsApp“ veikla, pranešė oficiali šalies ryšių ir žiniasklaidos reguliavimo institucija „Roskomnadzor“.
Visgi ne pelno organizacijos įtaria, kad Maskva mėgina užblokuoti „Telegram“.
„Rugpjūčio 21 dieną nuo 14 val. Viešojo ryšių tinklo stebėsenos ir kontrolės centras užfiksavo plataus masto „Telegram“ ir „WhatsApp“ žinučių siuntimo sutrikimus“, – sakoma „Roskomnadzor“ pranešime.
Taip pat pranešama, kad sutrikimai stebėti ir platformose „Steam“, „Wikipedia“, „GitHub“, „Roblox“.
Skelbiama, kad šios visos platformos veikė tik per virtualų privatų tinklą (VPN).
Tinkamai neveikė net ir socialinių tinklų veiklą bei sutrikimus fiksuojanti svetainė.
Maždaug po valandos skundų dėl sutrikimų ėmė mažėti.
Vėliau trečiadienį „Roskomnadzor“ nurodė, kad „Telegram“ ir „WhatsApp“ patyrė paskirstytų paslaugų trikdymo ataką (angl. distributed denial-of-service, DDoS).
Rusijos valstybinė naujienų agentūra „RIA Novosti“, citavusi „Roskomnadzor“, pranešė, kad kibernetinė ataka buvo atremta.
Vis dėlto nepriklausoma Rusijos žiniasklaida citavo IT ekspertą, ne pelno siekiančios organizacijos „Interneto gynybos draugija“ vadovą Michailą Klimariovą, tvirtinantį, kad trečiadienio sutrikimų negalėjo sukelti tokia ataka.
„Taip dažniausiai atsitinka, kai jie (valdžia) įjungia vadinamąjį „anti-messenger“ režimą“, – teigė jis.
Kitos nevyriausybinės organizacijos „Roskomsvoboda“ vienas įkūrėjų Sarkis Darbinianas antrino M.Klimariovui ir sakė laikantis tai mėginimu užblokuoti „Telegram“.
„Sprendžiant iš mūsų pastebėjimų, įtaka yra centralizuota“, – teigė jis.
