Karas Ukrainoje. „The Washington Post“: Ukraina jau peržengė „raudoniausią iš visų raudonųjų linijų“ ir Rusija jau ruošiasi svarbiam JAV sprendimui

Nuotr. iš „Wagner“ telegram kanalo/„Wagner“ samdinys

Danijos pilietis persikėlė gyventi į Rusiją, nes tikėjo Vladimiru Putinu. Tam, kad gautų Rusijos pilietybę, jis įstojo į kariuomenę, tačiau pateko į karą. Ir tai jam nepatiko. Dabar jis teisiasi su Rusijos kariuomene, rašo Estijos laikraštis „Postimees“.

Rusijos karinis teismas nusprendė, kad Danijos piliečio Nicklaso Hoffgaardo sutarties su Rusijos gynybos ministerija sudarymas buvo neteisėtas. Apie tai praneša „Mediazona“, kurios korespondentas lankėsi 2-osios Vakarų apygardos karinio teismo posėdyje.

„Žmogus atvyko į Rusiją čia gyventi ir norėjo būti naudingas, nori padėti. Jie [Gynybos ministerija] turi savo užduotis – reikia kalbėti apie objektyvias faktines bylos aplinkybes, o pirmosios instancijos teismas jų nevertino“, – sakė jo advokatas Romanas Petrovas.

Anksčiau danas jau nesėkmingai bandė nutraukti sutartį kitame Rusijos teisme.

N.Hoffgaardas teisme tvirtino, kad pasirašydamas sutartį su Rusijos gynybos ministerija nesuprato jos esmės, nes nemoka rusų kalbos. Anksčiau danų advokatas žiniasklaidai teigė, kad jo klientas baiminasi baudžiamojo persekiojimo savo šalyje dėl to, kad buvo samdinys.

N.Hoffgaardas į Rusiją atvyko 2023 m. vasarą, nes simpatizavo Vladimirui Putinui, nepritarė Europos vertybėms ir buvo nepatenkintas „blogėjančiu politiniu klimatu“.

Visą tekstą skaitykite čia.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Rusijos šauktiniai

Kad išstumtų Ukrainos kariuomenę iš Kursko srities, rusams prireiks mažiausiai 50 000 karių. Tokių rezervų agresorė kol kas neturi, rašo „The New York Times“ .

Pentagono vertinimais, Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas Kursko operacijoje dislokavo apie 10 tūkst. karių. Kuo didesnę teritoriją ukrainiečiams galiausiai pavyks perimti savo kontrolėn, tuo sunkiau bus ją apginti. Tačiau Rusijai bandymas išstumti Ukrainos ginkluotąsias pajėgas taip pat bus iššūkis.

JAV pareigūnų vertinimu, Rusijai prireiktų 15–20 brigadų, arba mažiausiai 50 000 karių, kad išstumtų ukrainiečius iš Rusijos teritorijos. Tačiau Kremlius šiuo metu Kursko srityje „nė iš tolo neprilygsta“ tokiam pajėgų skaičiui.

Pažymima, kad Rusijos vadovybė šiuo metu į Kurską daugiausia pasiuntė rezervinius dalinius ir karius iš tų Ukrainos fronto rajonų, kurie nedalyvauja pagrindiniame Rusijos puolime prie Pokrovsko miesto.

Kaip rašė UNIAN, Ukrainos pusė gali bandyti išplėsti savo kontroliuojamą teritoriją Rusijoje, todėl Kursko srityje nekuria gynybinių struktūrų. Šį Pentagono pareigūnų vertinimą skelbia „The New York Times“.

Amerikos kanalas CNN mano, kad Ukrainos ginkluotųjų pajėgų įsiveržimas į Rusiją yra įžūlus signalas Vakarams: Ukraina gali pakeisti karo eigą. Kursko operacija rodo, kad Ukrainos kariuomenė nusipelno nuolatinės, greitesnės ir geresnės sąjungininkų paramos, rašo leidinys.

Stop kadras iš „YouTube“/Iryna Jurčenko su sūnumi Dmytro Kozackiu

Kartu su generolu, kultiniu dainininku, absoliučiu pasaulio čempionu boksininku  garbingas „Ukrainos nacionalinės legendos“ titulas buvo suteiktas ir Ukrainos geležinkelių traukinio palydovei. Ji tapo ukrainiečių motinos, kurios sūnus pateko į nelaisvę, tvirtybės simboliu. Tačiau ji taip pat tapo geležinkelio, gelbėjusio žmones nuo karo, simboliu. Baltarusijos portalas „Nasha niva“ pasakoja apie šią Ukrainos legendą.

Ukrainos nacionalinės legendos titulas įsteigtas 2021 m. Nuo tada jis kasmet suteikiamas žmonėms, kurie prisidėjo prie nepriklausomos Ukrainos sukūrimo, valstybės gynybos, šalies ekonomikos plėtros, mokslo, švietimo, kultūros, meno, sporto, sveikatos apsaugos, taip pat už aktyvią labdaringą ir visuomeninę veiklą.

Šiemet šis titulas suteiktas 11-ai asmenų. Šiuo titulu, be kitų, pagerbtas Ukrainos saugumo tarnybos karinės kontržvalgybos brigados generolas Ivanas Lukaševičius – jūrų bepiločių orlaivių, kurių dėka Ukraina susigrąžino Juodosios jūros kontrolę, krikštatėvis, dukart olimpinė fechtavimo čempionė Olha Charlan, kompozitorius Ihoris Pokladas, absoliutus sunkaus svorio pasaulio bokso čempionas Oleksandras Usykas bei... traukinio palydovė Iryna Jurčenko.

Ukrainos prezidento kanceliarijos nuotr./Volodymyras Zelenskis apdovanoją Iryną Jurčenko

Kuo ypatinga Iryna Jurčenko?

Ukrainiečiams ji žinoma kaip garsaus sūnaus – Mariupolio „Azovstal“ gynėjų atstovo spaudai Dmytro „Oresto“ Kozackio – motina. Jo nuotraukos iš apsupto miesto ir gamyklos 2022 m. tapo žinomos visam pasauliui. Po keturių mėnesių nelaisvės D.Kozackis buvo iškeistas per belaisvių mainus ir toliau tarnauja kariuomenėje.

Jo motina taip pat pasižymėjo didvyriškumu, tačiau kasdienybėje. Kai jos Dmytro kartu su kitais „Azovstal" gynėjais laikė gynybą, Iryna ištisas savaites dirbo evakuacijos reisuose, kuriais pabėgėliai iš rytų buvo gabenami į Ukrainos vakarus.

Visą tekstą skaitykite čia.

„Reuters“/„Scanpix“/Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas

Rusija nori pralaimėti karą su Ukraina, tačiau Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas to nenori.

Tokią nuomonę išsakė prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas Michailo Podoliakas. „Putinas tik kovos. Kodėl? Todėl, kad karas yra jo teisėta arba neteisėta, jėgos gynyba“, – aiškino politikas.

Jis pažymėjo, kad kai tik karas baigsis, V.Putinui tuoj pat bus pradėti kelti tiek vidiniai, tiek išoriniai klausimai. 

Politikas taip pat įsitikinęs, kad Rusijos žmonės nori pralaimėti, nes tai vienintelis istorinis šansas nuversti V. Putino režimą, kuris galutinai „nuzulins“ Rusijos Federaciją per labai trumpą laiką.

Rugpjūčio 6 d. rytą prasidėjusi Ukrainos ginkluotųjų pajėgų operacija Rusijos Federacijos Kursko srityje parodė, kad Rusijos kariuomenė turi daug silpnų vietų. Ji taip pat pasiuntė politinę žinią Kyjivo sąjungininkams, kad Ukraina nėra pasmerkta, bet gali pakeisti karo eigą.

Kaip pažymėjo į atsargą išėjęs Australijos kariuomenės generolas majoras Mickas Ryanas, Ukrainos ginkluotųjų pajėgų invazijos tikslas – parodyti, kad „Rusijos pergalė nėra neišvengiama, kad Ukraina gali kovoti ir laimėti“. Kartu jis paragino Vakarus ne tik išlaikyti paramą Ukrainai, bet ir sušvelninti perduodamos ginkluotės naudojimo apribojimus.

„Unian“/Ukrainos pajėgos sulaikė dešimtis Rusijos karių prie Sudžos kontrolės punkto

Pastebima, kad Rusijoje parama karui pastebimai mažėja, didėja ir masinės mobilizacijos baimė. Rusijos šauktinių, kuriuos Ukrainos ginkluotosios pajėgos paėmė į nelaisvę Kursko srityje, padėtis galiausiai gali virsti politiniu V.Putino „galvos skausmu“. Šių šauktinių motinos „veržiasi į mūšį“, reikalaudamos veiksmų iš diktatoriaus, rašo „The Times“.

„Jų pastangos primena šauktinių motinų mobilizaciją, kurių spaudimas padėjo sustabdyti Maskvos karus Čečėnijoje ir Afganistane“, - rašoma leidinyje.

Pastebima, kad prasidėjus Ukrainos ginkluotųjų pajėgų operacijai Rusijoje, parama karui pastebimai mažėja, auga ir masinės mobilizacijos baimė.

„Organizacijas, padedančias rusams išvengti šaukimo, užplūdo paniški prašymai“, – rašoma leidinyje.

Visą tekstą skaitykite čia.

„IMAGO“/„Scanpix“/Krymo tiltas

Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos atstovas Andrijus Jusovas pareiškė, kad Ukraina jau parengė Krymo deokupacijos ir Kerčės tilto sunaikinimo planą, nurodo ukrainiečių naujienų agentūra UNIAN.

Pasak A.Jusovo, rusai laiko Krymą, nes ši teritorija svarbi karinės logistikos ir tiekimo požiūriu.

„Pusiasalis ir toliau naudojamas kaip didelė Rusijos karinė bazė“, – pabrėžė jis interviu televizijos kanalui KIEV24.

A.Jusovas pareiškė, kad gynybos pajėgos turi planų deokupuoti Ukrainos teritoriją.

Visą tekstą skaitykite čia.

Patriarchas Kirilas lankosi Trinity Sergius Lavroje. / IMAGO/Vyacheslav Prokofyev / IMAGO/SNA

Rusijos ortodoksų bažnyčios vadovas šeštadienį apkaltino Ukrainą persekiojant tikinčiuosius, po to, kai Kyjivas uždraudė su Maskva susijusią bažnyčią, ir paragino tarptautinę bendruomenę pasisakyti.

Maskvos ortodoksų dvasinis lyderis patriarchas Kirilas paragino kitus krikščionių religinius lyderius ir tarptautines organizacijas „papriekaištauti ginant persekiojamus tikinčiuosius“, kurių padėtis Ukrainoje, pasak jo, yra kritinė.

Jis kalbėjo tą dieną, kai Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pasirašė įstatymą, uždraudžiantį su Rusija susijusią Ukrainos ortodoksų bažnyčios atšaką.

Ukrainos prezidento Zelenskio vizitas Lenkijoje. / Ukraine Presidency/Ukrainian Pre / ZUMAPRESS.com

Kyjive besilankantis Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda šeštadienį pareiškė, kad be nepriklausomos Ukrainos sunku galvoti apie nepriklausomą ir saugią Lenkiją ar kitas regiono šalis.

Ukrainos sostinėje per iškilmingą ceremoniją, skirtą šalies nepriklausomybės deklaracijos 33-iosioms metinėms paminėti, šeštadienį susitikę A. Duda ir Ukrainos vadovas Volodymyras Zelenskis kalbėjosi apie bendradarbiavimą ir saugumą, praneša Lenkijos naujienų agentūra PAP.

Rugpjūčio 24 dieną minimos metinės, kai 1991 metais Ukrainos Tarybų Socialistinės Respublikos Aukščiausioji Rada priėmė Ukrainos nepriklausomybės deklaraciją.

Sakydamas kalbą per ceremoniją, A. Duda kreipėsi į ukrainiečius teigdamas, kad „Lenkija yra su jumis, ji buvo su jumis nuo pat Rusijos agresijos pradžios“.

Jis pridūrė, kad kartu su Lietuvos prezidentu Gitanu Nausėda lankėsi Kyjive 2022 metų vasario 23 dieną, Rusijos invazijos išvakarėse, ir kad nuo karo pradžios daug kartų buvo susitikęs su V. Zelenskiu tiek Ukrainoje, tiek Lenkijoje, tiek tarptautiniuose forumuose.

„Tačiau man ypatinga garbė kalbėti prieš jus, Ukrainos piliečius, čia, Kyjive, minint 33-iąsias Ukrainos nepriklausomybės atkūrimo metines“, – sakė A. Duda.

Jo teigimu, be nepriklausomos Ukrainos sunku galvoti apie nepriklausomą ir saugią Lenkiją, Lietuvą ar kitas regiono šalis.

Visą tekstą skaitykite čia.

Imago / Scanpix nuotr./Rusijos karys

Savo puolimu Kursko regione Ukraina bando parodyti Vakarams, kad galima peržengti Vladimiro Putino raudonąsias linijas, taip pat ir dėl Vakarų ginklų smūgių Rusijos teritorijoje. Ir, kaip rašo „The Washington Post“, remdamasis savo šaltiniais, Rusija šią grėsmę vertina rimtai.

Kaip pažymi leidinys, Ukrainos ginkluotųjų pajėgų prasiveržimas pro Rusijos gynybą peržengė „raudoniausią iš visų raudonųjų linijų“. Kartu Kremliaus reakcija buvo stebėtinai pasyvi, o tai tik patvirtina visų V.Putino grasinimų iliuzinį pobūdį.  

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms įsiveržus į Kursko sritį, sistemingai ragino panaikinti Vašingtono apribojimus, draudžiančius Kyjivui naudoti vakarietišką ginkluotę tolimiems smūgiams prieš taikinius Rusijoje. Tačiau, pasak analitikų, JAV politika dėl karinės pagalbos Ukrainai išlieka nedrąsi.

Rusija neabejoja dėl JAV sprendimo

Kaip pažymi prokremliškas analitikas Sergejus Markovas, jei JAV leis Ukrainai amerikietiškais ginklais smogti kariniams taikiniams Rusijos gilumoje, bus pažeistas dar vienas tabu, tačiau Maskva greičiausiai jau yra tai įtraukusi į savo planus.

„Scanpix“/AP nuotr./Vladimiras Putinas

„Rusijoje neabejojama, kad toks leidimas bus duotas“, – sakė jis. „Rusija jau mano, kad tokį sprendimą priėmė Jungtinės Valstijos“.

Kartu vienas iš leidinio šaltinių pažymi, kad Rusijos vadovybė „labai rimtai“ vertina amerikiečių ir Vakarų ginklų panaudojimą smūgiams Rusijos gilumoje, tačiau dar neaišku, ar jau priimtas sprendimas, ir kaip į tai reaguoti.

Kaip pažymėjo S.Markovas, JAV, matyt, nusprendė „supjaustyti šias raudonas linijas į dešimtis mažų plonų raudonų gijų, kad jas po truputį peržengtų ir nebūtų didelio įvykio, kuris galėtų sukelti karą“.

Kartu, kaip pažymi WP, Ukrainos įsiveržimas į Kursko sritį „nepakeitė esminės pusiausvyros kare“, o Maskva ir toliau sutelkia dėmesį į Ukrainos rytus, ypač Pokrovską Donecko srityje.

Kaip pažymi S.Markovas, Ukrainos kariuomenės buvimas 15-20 „mažai žinomų“ kaimų Kursko srityje gan „nereikšmingas“, palyginti su Rusijos sėkme Donecke.

„Tačiau jei Ukraina užims visą Gluškovsko rajoną Kurske arba užims srities centrą – Kursko miestą, „tai bus labai didelis praradimas“, kuris gali priversti Putiną pakeisti savo požiūrį“, – pridūrė jis.

UNIAN primena, kad prezidentas Volodymyras Zelenskis sistemingai ragina sąjungininkus panaikinti draudimą atakuoti okupantų karinius objektus užnugaryje.

Baltųjų rūmų Nacionalinio saugumo tarybos strateginės komunikacijos koordinatorius Johnas Kirby neseniai pareiškė, kad Jungtinės Valstijos veda „sunkias derybas“ su Ukraina dėl amerikietiškų ginklų panaudojimo, tačiau pažymėjo, kad kol kas apribojimai nesikeičia.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Andrzejus Duda ir Volodymyras Zelenskis

Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda atskleidė, ką pirmiausia darys, kai Rusijos okupantai paliks Ukrainą. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis į jo planus sureagavo juokais.

Kaip pranešė UNIAN korespondentas, A.Duda tai pasakė Kyjive per bendrą spaudos konferenciją su V.Zelenskiu ir Lietuvos premjere Ingrida Šimonyte.

„Jei kas nors ką nors užpuola, turi atsižvelgti į tai, kad bus sumuštas ir patirs nuostolių. Tas, kuris į tai neatsižvelgia, yra neprotingas. Bet jeigu atsitiks taip, kad rusai... grįš namo, paliks Ukrainą. Jei atsitiks taip, kad Ukrainos kariai užpuls Rusijos karius, kurie tikrai paliks Ukrainą, aš būsiu pirmas, kuris paskambins Volodymyrui Zelenskiui ir pasakys: nebombarduokite jų, kai jie išeis. Tegul jie grįžta namo“, – sakė A. Duda.

Tuo metu V.Zelenskis sustabdė A.Dudos kalbą ir paklausė – o ką daryti, jei telefono linija užimta ir niekas nekelia ragelio?

Į tai A.Duda atsakė, kad skambins tol, kol prisiskambins.

LRVK | Laima Penek nuotr./Ingrida Šimonytė, Volodymyras Zelenskis

Kyjive viešinti ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė susitiko su Ukrainos vadovais – prezidentu Volodymyru Zelenskiu, premjeru Denysu Šmyhaliu ir Aukščiausiosios Rados pirmininku Ruslanu Stefančuku. Premjerė paskelbė apie naują paramos paketą iš Lietuvos.

Pokalbių metu ir bendroje spaudos konferencijoje su V. Zelenskiu ir Lenkijos prezidentu Andrzejumi Duda Premjerė paskelbė, kad iki rugsėjo Ukrainą pasieks naujausias Lietuvos karinės paramos paketas, kuriame yra trumpojo nuotolio oro gynybos sistemos ir raketos, antidronai, kita karinė technika, ginklai, šaudmenys ir įranga. Iki žiemos Ukrainą pasieks daugiau kaip 5000 Lietuvoje gaminamų dronų. Lietuva taip pat skirs beveik 35 mln. eurų pirkti Ukrainai radarus ir išminavimo įrangą.

„Vyriausybė laikysis, o šiemet – tikriausiai ir viršys prisiimtą įsipareigojimą karinei ir saugumo paramai Ukrainai skirti 0,25 proc. BVP (apie 190 mln. eurų). Tokį arba didesnį paramos lygį planuosime ir rengdami kitų metų biudžeto projektą. Raginame ir savo sąjungininkus užsibrėžti ir įgyvendinti analogišką įsipareigojimą“, – sakė I. Šimonytė.

Su Ukrainos vadovais Premjerė taip pat aptarė situaciją fronte, galimybes Lietuvai investuoti į Ukrainos gynybos pramonę, karinės pagalbos prioritetus. I. Šimonytė pabrėžė, kad Lietuva nuolat ragina visus Vakarų sąjungininkus ir pasaulio demokratijas neatidėliojant skirti visą ginkluotę, kurios reikia Ukrainai, kad priešas kuo greičiau būtų nugalėtas mūšio lauke.

Visą tekstą skaitykite čia.

„Scanpix“/AP nuotr./Mychailo Podoliakas

Pagrindinis Rusijos žlugimo katalizatorius bus karas Ukrainoje, mano prezidento Volodymyro Zelenskio patarėjas Mychailo Podoliakas.

Pasak jo, naujausios Rusijos imperijos žlugimas įvyks netolimoje ateityje, nepaisant to, kad daugelis žmonių mano, jog Rusija yra stabili ir toli nuo žlugimo.

Jis pažymėjo, kad SSRS žlugimas suteikia keletą svarbių pamokų, kurios leidžia tam tikru būdu suprasti, kaip išnyks ir šiuolaikinė Rusijos Federacija.

„Pirma: imperijos žlugimas įvyks netikėtai išoriniams stebėtojams, suklaidintiems raminančio ir net bravūriško valstybinės propagandos tono. Antra: nebus vieno įvykio, kuris užbaigs imperijos gyvavimą. Ji kraujuos iš tūkstančio pjūvių, jai skaudės ir pūliuos iš vidaus, kol galiausiai pradės byrėti jos kūno dalys“, – aiškina M.Podoliakas.

V.Zelenskio patarėjas įvardijo Ukrainą kaip pagrindinį veiksnį, kuris darys įtaką tam, kad ant Rusijos kūno atsiras vis daugiau „pjūvių“.

„Per visą istoriją [Ukraina] buvo turtinga ištekliais ir talentais, nepatogi, maištinga iki anarchijos ir visada pasirengusi sisteminiam pasipriešinimui. Ir vėl, kaip Rusios laikais, regioninė supervalstybė, absoliučiai subjektyvi, diplomatiškai ir kariškai galinga“, – pažymėjo M.Podoliakas.

Kaip anksčiau pranešė UNIAN, netoli Volgogrado esančioje pataisos kolonijoje įvyko kruvinos kalinių riaušės – jau antrosios nuo vasaros pradžios. Kaliniams pavyko sučiupti kelis kolonijos darbuotojus, kai kuriuos iš jų nužudyti, o likusius paimti įkaitais. Galiausiai per užpuolimą žuvo patys riaušininkai.

Taip pat pranešta, kad Ukrainos ginkluotųjų pajėgų operacija Kurske smarkiai pakenkė V. Putino politiniam įvaizdžiui , ir dabar jis desperatiškai siekia žmonių pripažinimo ir paramos. Kaip ir per ankstesnius didelius sukrėtimus, jis griebėsi „kampanijos tarp žmonių“, kurie demonstratyviai rodė savo meilę diktatoriui.

Nacionalinio saugumo pratimai Kirchheimbolanden mieste. / Andreas Arnold / dpa/picture-alliance

Ukraina šeštadienį pranešė, kad įvykdė išpuolį prieš šaudmenų sandėlį pietiniame Rusijos Voronežo regione.

„Rugpjūčio 24 dieną Ukrainos gynybos žvalgybos kariškiai sėkmingai smogė lauko amunicijos sandėliui, esančiam netoli Ostrogožko, Rusijos Voronežo srityje“, – pranešė Ukrainos karinės žvalgybos agentūra.

Srž. Ievos Dzevaltauskaitės nuotr./Ukrainos kariai treniruojasi Lietuvoje

Divizijos generolo Stasio Raštikio Lietuvos kariuomenės mokyklos Parašiutinio rengimo centre vyksta aukštesnio lygmens Laisvojo kritimo kursas, skirtas Ukrainos kovotojams. Kariai lavina tiek savo asmeninius įgūdžius, tiek ir perima parašiutinio rengimo metodikas, atitinkančias NATO standartus, kurias pritaikys grįžę į Ukrainą.

Išklausę teorinę kurso dalį, dalyviai drauge su instruktoriais lankėsi oro tunelyje Varšuvoje, kur idealiomis sąlygomis galėjo treniruotis valdyti savo kūną laisvo kritimo metu su ekipuote ir be jos.

Būtent šių treniruočių metu, be rizikos, tobulinami skirtingi veiksmai ore – nuo teisingos kritimo padėties užėmimo iki parašiuto skleidimo ir kritimo dėvint ekipuotę, kuri kritimą paverčia visai kitokiu nei be jos.

Oro tunelyje identifikavus kiekvieno kario silpnąsias laisvojo kritimo vietas, galima tobulinti veiksmus saugioje aplinkoje, o vėliau, realių šuolių metu, užtikrinti tiek maksimalią karių rengimo kokybę, tiek saugumą.

Visą tekstą skaitykite čia.

Volodymyras Zelenskis / „Telegram“/Apsikeitimas belaisviais Ukrainoje

Nepriklausomybės dieną į Ukrainą iš Rusijos nelaisvės buvo grąžinta 115 gynėjų, pranešė prezidentas Volodymyras Zelenskis. Pasak jo, iš nelaisvės buvo paleisti Nacionalinės gvardijos, ginkluotųjų pajėgų, karinio jūrų laivyno ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos kariai.

„Mes prisimename kiekvieną iš jų. Vykdome paiešką ir dedame visas pastangas, kad visus sugrąžintume. Dėkojame kiekvienam daliniui, kuris papildo mūsų mainų fondą. Tai priartina mūsų karių, civilių išlaisvinimą iš Rusijos nelaisvės. Ačiū mūsų komandai ir partneriams, JAE už mūsų žmones, grįžtančius namo“, – savo „Telegram“ puslapyje rašė V. Zelenskis.

Ukrainos prezidentūros nuotr./Lauryno Kasčiūno ir Volodymyro Zelenskio susitikimas

Šeštadienį, rugpjūčio 24 d., įvyko pirmasis ir sėkmingas Ukrainos raketos-drono „Palyanitsya“ kovinis panaudojimas, priešas buvo numuštas. Tai per Nepriklausomybės dienai skirtą renginį pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyrass Zelenskis, praneša portalas unian.net.

„Šiandien įvyko pirmasis ir sėkmingas mūsų naujo ginklo panaudojimas – Ukrainos raketos-drono „Palyanitsa“, – sakė V.Zelenskis.

Anot jo, priešui bus labai sunku net identifikuoti, kas tiksliai „atvyko“.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Vladimiras Putinas

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas Oleksandras Syrskis savo „Telegram“ paskyroje kreipėsi į ukrainiečius Nepriklausomybės dienos 33-iųjų metinių proga.

Jis priminė, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos kiekvieną dieną ir kiekvieną sekundę kovoja už Ukrainos nepriklausomybę. Pasak jo, kova už nepriklausomybę tęsiasi – Pokrovsko, Torecko, Charkivo ir kitose kryptyse, kur ukrainiečių kariai stabdo ir naikina priešą supermilžiniškų pastangų kaina.

„Mūsų nepriklausomybė yra mūsų kraujyje. Kraujyje, kuris teka mūsų gyslomis, kraujyje, kurį mūsų didvyriai praliejo už savo gimtąją žemę“, – pažymėjo O.Syrskis.

Pasak jo, Ukrainos nepriklausomybė yra ir ukrainiečių poeto ir pranašo Taraso Ševčenkos žodžiuose: „Ir atnaujintoje žemėje nebus priešo, nebus priešo...“. Kiekvienas ukrainiečių kareivis ir jūreivis, seržantas ir karininkas kiekvieną sekundę įgyvendina šiuos žodžius, priartindamas mūsų pergalę. Nes mūsų nepriklausomybė yra mūsų tikėjime pergale“, – pridūrė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas.

Ukrainos puolimas Kursko srityje

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis taip pat pasveikino ukrainiečius su švente. Savo kreipimesi jis pažymėjo, kad ukrainiečiai visada grąžina skolas. O tie, kurie linkėjo nelaimės Ukrainos žemėje, gaus ją namuose su palūkanomis.

Pasak jo, tie, kurie nori sėti blogį Ukrainos žemėje, jo vaisius skins savo pačių teritorijoje. V. Zelenskis pabrėžė, kad „ligotas senis iš Raudonosios aikštės, kuris nuolat visiems grasina raudonu mygtuku, mums nediktuos jokių savo raudonų linijų“.

„Tarp mūsų ir priešo turi būti tvirta siena, o tarp ukrainiečių nebus jokių sienų. Nes Ukraina yra kiekviename iš mūsų. Nepriklausomybė yra kiekviename iš mūsų. Ir susivieniję mes esame pajėgūs laimėti. Tai buvo įrodyta vasario 24 dieną. Tai buvo įrodyta 2022 ir 2023 metais. Tai įrodo ir šie metai.

Tvirtai atsilaikėme, suvaldėme ir atrėmėme priešą, o dabar tai darome jo pelkėse. Mes žinome, kas yra nepriklausomybė. Kaip sunku ją atgaivinti. Kaip sunku ją apginti. Bet mes žinome: viskas priklauso nuo mūsų“, – sakė prezidentas.

„Reuters“/„Scanpix“/Karas Ukrainoje

Ukrainos karinė operacija Rusijos Kursko regione parodė, kad Rusijos kariuomenė turi daug silpnų vietų. Ji taip pat pasiuntė politinę žinią Kyjivo sąjungininkams, kad Ukraina nėra pasmerkta ir gali pakeisti karo eigą, rašo CNN.

„Ukrainos ginkluotosios pajėgos sugriovė tarp Ukrainos šalininkų vis labiau plintantį sutarimą, kad ji turi mažai galimybių atgauti didžiąją dalį savo teritorijos. Kyjivo nuomone, Kursko operacija rodo, kad Ukrainos kariuomenė nusipelno nuolatinės, greitesnės ir geresnės sąjungininkų paramos, nes gali pakeisti karo eigą“, – rašoma leidinyje.

Kaip pažymėjo į atsargą išėjęs Australijos kariuomenės generolas majoras Mickas Ryanas, Ukrainos invazijos tikslas – parodyti, kad „Rusijos pergalė nėra neišvengiama ir kad Ukraina gali kovoti ir laimėti“. Kartu jis paragino Ukrainos Vakarų sąjungininkus ne tik išlaikyti paramą, bet ir dar labiau sušvelninti perduodamos ginkluotės naudojimo apribojimus.

„Ukraina dar kartą įrodė, kad įvairios V.Putino nurodomos „raudonos linijos“ yra tik chimera, kuria siekiama sustiprinti Vakarų politinį nedrąsumą priimant sprendimus dėl karo“, – pridūrė M.Ryanas.

Matthieu Boulegue, Europos politikos analizės centro vyresnysis mokslinis bendradarbis, mano, kad Kursko operacija yra vertingas būdas „patikrinti Putino skausmo slenkstį ir kitas atgrasymo formas“.

Kaip rašo CNN, Ukraina norėtų ilgesnio nuotolio ATACMS raketomis taikytis į Rusijos gilumoje esančius aerodromus, tačiau Vašingtonas, atrodo, nenori sutikti.

Vis dėlto Rusijos teritorijos užgrobimas pagerina Ukrainos pozicijas bet kokiose derybose, taip pat pasitarnauja kaip draudimas, jei buvęs prezidentas Donaldas Trumpas laimėtų JAV rinkimus ir bandytų primesti Ukrainai taikos susitarimą, teigia leidinys.

Primename, kad Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, jog Kursko operacija buvo didžiausia „investicija“ į ukrainiečių išlaisvinimą iš Rusijos nelaisvės, taip pat raudoniausios iš visų Rusijoje egzistuojančių „raudonųjų linijų“ peržengimas:

„Dabar turime itin svarbų ideologinį pokytį, būtent: visa naivi, iliuzinė vadinamųjų „raudonųjų linijų“ Rusijos atžvilgiu samprata, kuri karaliavo kai kurių partnerių karo vertinimuose, anądien sugriuvo kažkur prie Sudžos“.

Ukrainos prezidentūros nuotr./Lauryno Kasčiūno ir Volodymyro Zelenskio susitikimas

Ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienį pareiškė, kad Rusija pradėdama invaziją norėjo sunaikinti Ukrainą, bet karas „grįžo į savo namus“.

Taip jis kalbėjo Ukrainos nepriklausomybės dienos proga įrašytame vaizdo kreipimesi. Prezidento teigimu, ši kalba buvo įrašyta pasienio zonoje, iš kurios Kyjivas pradėjo netikėtą įsiveržimą į Rusiją.

V. Zelenskis sakė, kad Ukraina „dar kartą nustebina“ ir pažadėjo, kad Rusija „sužinos, kas yra atpildas“.

Pradėdama invaziją 2022 metais „Rusija siekė vieno: sunaikinti mus. Bet mes šiandien švenčiame 33-iąją Ukrainos nepriklausomybės dieną. Ir tai, ką priešas atnešė į mūsų kraštą, dabar sugrįžo į savo namus“, kalbėjo jis.

„Reuters“/„Scanpix“/Rusijos belaisviai Kursko srityje

Ukrainos kariai tęsia puolamąją operaciją Rusijos Federacijos Kursko regione ir pasiekė naujų laimėjimų.

Tuo pat metu Rusijos užpuolikai pasistūmėjo į priekį Donecko srities Pokrovsko rajone – ties Grodovkos kaimu ir Novogrodovkos miestu, savo „Telegram“ kanale pranešė „DeepState“ analitikai.

Verta paminėti, kad rugpjūčio 23 d. Ukrainos ginkluotųjų pajėgų 59-osios atskirosios motorizuotosios pėstininkų brigados, pavadintos Jakovo Handžiuko vardu, karininkas Sergejus Cechotskis pranešė apie padidėjusį rusų atakų intensyvumą, taip pat ir Pokrovsko kryptimi.

„Ukrainos gynybos pajėgos sulaukė sėkmės į rytus nuo Sudžos...“, – taip pat rašė „DeepState“.

J. Bidenas ir V. Zelenskis / Oliver Contreras/White House / ZUMAPRESS.com

JAV prezidentas Joe Bidenas penktadienį pasikalbėjo su Ukrainos kolega Volodymyru Zelenskiu ir paskelbė apie naują karinės pagalbos Kyjivui paketą.

Abiejų lyderių pokalbis įvyko prieš pat Ukrainos nepriklausomybės dieną. Vašingtonas penktadienį taip pat paskelbė plataus masto sankcijas šimtams asmenų ir bendrovių, susijusių su Rusijos invazija į šalį.

„Didžiuojuosi, kad šiandien skelbiame apie naują karinės pagalbos Ukrainai paketą“, – pareiškime sakė J. Bidenas.

„Rusija šiame konflikte nenugalės. Nepriklausomi Ukrainos žmonės nugalės, o Jungtinės Valstijos, mūsų sąjungininkai ir partneriai ir toliau palaikys juos kiekviename žingsnyje“, – pridūrė J. Bidenas.

Visą tekstą skaitykite čia.

„Scanpix“/„SIPA“ nuotr./Ukrainos karys Sudžoje

Rusijos Federacija nesugebėjo tinkamai reaguoti į Ukrainos veiksmus Kursko srityje, pažymėjo Estijos žvalgyba.

Rusijos vyriausybė, matyt, nusprendė ignoruoti problemos, kurią Ukrainos ginkluotosios pajėgos sukuria įsiverždamos į Kursko sritį, mastą. Tokią nuomonę išsakė Estijos gynybos pajėgų Žvalgybos centro vado pavaduotojas pulkininkas leitenantas Janekas Kesselmannas, rašo ERR.

Jis pažymėjo, kad, jo žiniomis, maždaug 900–1300 kvadratinių kilometrų Kursko srities kontroliuoja Ukrainos ginkluotosios pajėgos, o po to, kai buvo sunaikinti tiltai per Seimo upę, Rusijos ginkluotosios pajėgos susidūrė su dilema.

„Atsitraukti galimai izoliuotus dalinius, taip perduodant teritoriją Ukrainos kontrolei, arba panaudoti išteklius jungiamajam keliui atkurti. Abi dilemos yra sunkiai išsprendžiamos, ir nė vienas sprendimas Rusijos Federacijai greičiausiai nebus lengvas“, – sakė J.Kesselmannas.

Tuo pat metu, pasak jo, Rusijos daliniai šiuo metu formuoja gynybos liniją Rylsko–Lgovo–Kursko ruože.

„Matyt, Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms nėra prasmės žengti šia kryptimi, nes strateginė dilema, su kuria šiuo metu susiduria Rusija, jau sukurta. Dilema yra tokia: arba nutraukti puolimą Donecko srities kryptimi, arba pripažinti Ukrainos buvimą Kursko srities teritorijoje“, – sakė J.Kesselmanas.

Pasak jo, Ukrainos ginkluotosios pajėgos, be kita ko, privertė Rusiją konflikte naudoti šauktinius. 

„Nors Rusijos Federacija nuo pat karo pradžios tvirtino, kad taip neatsitiks“, – pažymėjo jis.

„Apibendrinant galima teigti, kad Rusijos Federacija nesugebėjo tinkamai reaguoti į Ukrainos veiksmus Kursko srityje“, – reziumavo J.Kesselmanas.

Rugpjūčio pradžioje Ukrainos pajėgos pradėjo puolamąsias operacijas Kursko srityje. Jau žinoma, kad Ukrainos kariai išlaisvino daugiau kaip 90 Rusijos gyvenviečių. Ukrainos gynėjų kontroliuojamoje teritorijoje įkurta karinė komendantūra.

Dienraštis „The Wall Street Journal“ pranešė, kad Ukrainos kariai juda siekdami apsupti apie 3 000 rusų okupantų, kurie yra prispausti prie Seimo upės Kursko srityje netoli sienos su Ukraina. ISW taip pat pranešė, kad Rusijos karinė vadovybė perkelia dalinius iš Ukrainos Zaporižios srities dėl Ukrainos ginkluotųjų pajėgų operacijos Kursko srityje.