Svarbiausios naujienos
- Londonas duotų Kyjivui, ko šis nori, bet bijo Vašingtono.
- V.Putinas aukoja Kursko sritį: nori įgyvendinti savo ilgametę ambiciją.
- Amerikiečių žvalgyba susekė, kur Rusija padėjo savo karo lėktuvus.
- „Prasidėjo žiaurus susidorojimas“: Rusijos FSB verda kovos dėl valdžios.
- Pamatykite patys: po Ukrainos smūgio iš Rusijos atakos lėktuvo liko tik krūva metalo laužo.
Naujausias žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
V.Zelenskis: padėtis aplink Pokrovską, Ukrainos logistikos centrą, yra itin sudėtinga
21:23
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį pareiškė, kad padėtis aplink pagrindinį Ukrainos logistikos centrą Pokrovską yra labai sudėtinga.
Šis miestas yra ties svarbiu keliu, kuriuo aprūpinami Ukrainos kariai ir miestai visame rytiniame fronte, ir jau seniai yra Rusijos kariuomenės taikinys.
Pastaruoju metu Rusija veržiasi Pokrovsko link ir reguliariai skelbia, kad perėmė netoliese esančių kaimų kontrolę.
„Pokrovske ir kitose Donecko srities teritorijose padėtis yra itin sudėtinga: ten sutelktos pagrindinės Rusijos pastangos ir didžiausios pajėgos“, – sakė V.Zelenskis savo vakariniame kreipimesi, cituodamas kariuomenės vado Oleksandro Syrskio pranešimą.
Trečiadienio popietę Ukrainos generalinis štabas atnaujintame pranešime teigė, kad padėtis „Pokrovsko sektoriuje padėtis išlieka karščiausia.
Jis teigė, kad keliuose netoli miesto esančiuose kaimuose vyko „įnirtingos kovos“.
„Iki šiol priešas 38 kartus bandė šturmuoti ukrainiečių pozicijas. Mūšiai tebevyksta 14-oje vietų“, – teigė Generalinis štabas.
Naujausios žinios apie karą Ukrainoje
06:42
Naujausias žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
V.Putinas grįžo prie branduolinių grasinimų: generolas paaiškino to priežastį
23:32
Kremlius vėl griebėsi branduolinio šantažo. Pasak Ukrainos armijos generolo ir buvusio Užsienio žvalgybos tarnybos vadovo Mykolos Malomužo, to priežastis – panikos nuotaikos, kurios Rusijos vadovybėje kilo dėl Ukrainos operacijos Kursko srityje.
„Putinas yra išsigandęs. Ukrainos ginkluotosios pajėgos įžengė į Rusijos Federacijos teritoriją, o operacija Kursko srityje gali tęstis ir plėstis. Tas pats pasakytina ir apie laikinai okupuotas teritorijas. Ukraina gali suduoti strateginius smūgius ten, kur priešas to visai nesitiki. Visų pirma į pietus Krymo link. Ir tai jau gali būti režimo žlugimo ženklas“, – aiškino jis televizijos kanalo „Espreso“ eteryje.
M.Malomužas pažymėjo, kad Maskva tiesiog stebi įvykius Kursko srityje. Dabar priešui nelieka nieko kito, kaip tik vėl imtis branduolinės retorikos.
„Tokiu būdu jie tarsi bando iš anksto veikti, baimindamiesi Ukrainos puolimo tam tikrose fronto dalyse“, – pridūrė jis.
Pasak generolo, Rusija buvo įspėta, kad branduolinio ginklo naudojimas yra nepriimtinas. O jei Maskva iš tiesų ruošiasi smogti taktiniais branduoliniais ginklais, tai „sukels konfrontaciją prieš visą pasaulį“.
„Dabar visi laukia mūsų partnerių sprendimo panaudoti jų ginklus Rusijos Federacijos teritorijoje. Tai bus dar viena „raudona linija“, po kurios Kremlius griebsis branduolinio šantažo. Su tuo susiję ir Sergejaus Lavrovo pareiškimai apie neva keičiamą Rusijos gynybos koncepciją, ypač dėl branduolinio ginklo panaudojimo. Tačiau jei Rusija ruošiasi smogti taktiniais branduoliniais ginklais, tai sukels konfrontaciją viso pasaulio atžvilgiu. Vakarų šalys, Kinija, Indija ir kitos valstybės yra įspėjusios Rusijos Federaciją dėl branduolinio ginklo panaudojimo“, – pareiškė M.Malomužas.
Ekspertas paaiškino, kaip galėjo būti atliktas Ukrainos balistinės raketos bandymas
23:08
Karo ekspertas Ivanas Kyryčevskis išsakė prielaidą, kad ukrainietiškos balistinės raketos bandymai buvo atlikti iš karto tiesiogiai smūgiuojant rusų okupantams.
Jis pažymėjo, kad nėra žinoma, kada tiksliai vyko Ukrainos balistinių raketų bandymai, taip pat nėra žinoma, kokiu formatu šie bandymai vyko.
„Sunku pasakyti, ar šiandien turime bandymų poligoną, kuriame turėtume galimybę slapta išbandyti tokio tipo raketą. Mažai tikėtina, kad mūsų Vakarų partneriai taip pat turi poligonų, kuriuose leistų išbandyti būtent balistines raketas. Ir čia labai įdomus vienas faktas. 2023 m. rusai labai dažnai teigė numušantys raketą „Sapsan“. Tad kas žino, galbūt mūsų balistinės raketos bandymai vyko ne poligone, o realiomis kovinėmis sąlygomis. Faktiškai bandymai vyko iš karto ant okupantų“, – sakė jis televizijos kanalo „Espreso“ eteryje.
Jo įsitikinimu, balistinės raketos sukūrimas yra didelis Ukrainos pasiekimas.
„Labai gerai, kad šiandien žinoma nedaug faktų apie mūsų balistinę raketą. Tai gerai mums ir nelabai gerai priešui. Priešas neturėtų žinoti, kokius ginklus turime savo arsenale. Tačiau svarbiausia pažymėti, kad balistinė raketa mums yra labai didelis pasiekimas. Rusai smūgiavo į energetikos objektus ir mūsų karinį-pramoninį kompleksą, o tokiomis sąlygomis sukurti balistinę raketą labai sunku“, – pridūrė analitikas.
V.Zelenskis: padėtis aplink Pokrovską, Ukrainos logistikos centrą, yra itin sudėtinga
21:23
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį pareiškė, kad padėtis aplink pagrindinį Ukrainos logistikos centrą Pokrovską yra labai sudėtinga.
Šis miestas yra ties svarbiu keliu, kuriuo aprūpinami Ukrainos kariai ir miestai visame rytiniame fronte, ir jau seniai yra Rusijos kariuomenės taikinys.
Pastaruoju metu Rusija veržiasi Pokrovsko link ir reguliariai skelbia, kad perėmė netoliese esančių kaimų kontrolę.
„Pokrovske ir kitose Donecko srities teritorijose padėtis yra itin sudėtinga: ten sutelktos pagrindinės Rusijos pastangos ir didžiausios pajėgos“, – sakė V.Zelenskis savo vakariniame kreipimesi, cituodamas kariuomenės vado Oleksandro Syrskio pranešimą.
Trečiadienio popietę Ukrainos generalinis štabas atnaujintame pranešime teigė, kad padėtis „Pokrovsko sektoriuje padėtis išlieka karščiausia.
Jis teigė, kad keliuose netoli miesto esančiuose kaimuose vyko „įnirtingos kovos“.
„Iki šiol priešas 38 kartus bandė šturmuoti ukrainiečių pozicijas. Mūšiai tebevyksta 14-oje vietų“, – teigė Generalinis štabas.
JAV žvalgyba: Ukraina ketina išlaikyti užimtą Rusijos teritoriją
20:09
Ukrainos pajėgos ketina „kurį laiką“ išlaikyti užimtą Rusijos teritoriją Kursko srityje, trečiadienį pareiškė CŽV direktoriaus pavaduotojas.
Kalbėdamas Vašingtone vykusiame žvalgybos ir nacionalinio saugumo viršūnių susitikime Davidas Cohenas sakė, kad Kursko invazijos reikšmė „dar neaiški“, rašo „Reuters“.
„Jie lieka Rusijoje. Jie įrenginėja gynybą ir, atrodo, ketina kurį laiką išlaikyti dalį tos teritorijos“, – sakė jis.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pradės kontrpuolimą, siekdamas atgauti teritoriją Kursko srityje. Tačiau Rusijos pajėgų laukia „sunkus mūšis“, sakė pareigūnas.
„Galime būti tikri, kad V.Putinas imsis kontrpuolimo, kad pabandytų susigrąžinti tą teritoriją. Manome, kad rusams tai bus sunki kova“, – pabrėžė D.Cohenas.
Rusija uždraudė atvykti 92 JAV piliečiams, tarp kurių yra žurnalistų
19:54
Rusija trečiadienį pranešė, kad uždraudė įvažiuoti į savo teritoriją dar 92 JAV piliečiams, ir išvardijo laikraščių „The Wall Street Journal“, „The New York Times“ ir „The Washington Post“ žurnalistų pavardes.
Užsienio reikalų ministerija pareiškime nurodė, kad taip reaguoja į sankcijas, taikomas Rusijos veikėjams Jungtinėse Valstijose.
Nebuvo įmanoma iš karto patikrinti, ar visi į sąrašą įtraukti asmenys turi JAV pilietybę.
Tarp šių 92 asmenų buvo „The Wall Street Journal“ vyriausioji redaktorė Emma Tucker ir jos pavaduotojas Charlesas Forelle'is.
Į sąrašą taip pat buvo įtrauktas žurnalo Ukrainos biuro vadovas Jamesas Marsonas.
Į sąrašą įtraukti keli JAV iždo pareigūnai, taip pat Jungtinių Valstijų kosmoso pajėgų kariniai vadai.
„Reaguojant į (JAV prezidento Joe) Bideno administracijos vykdomą rusofobišką kursą (...) įvažiavimas į Rusijos Federaciją visam laikui uždraustas 92 JAV piliečiams“, – sakoma prie sąrašo pridėtame Užsienio reikalų ministerijos pareiškime.
„Primename dabartinei JAV valdžiai, kad bausmė už priešiškus veiksmus yra neišvengiama“, – rašoma toliau.
Šis pranešimas paskelbtas praėjus mažiau nei savaitei po to, kai Vašingtonas paskelbė naujas plataus masto sankcijas beveik 400 asmenų ir bendrovių, susijusių su Rusijos invazija į Ukrainą.
Praėjusią savaitę J.Bidenas taip pat paskelbė apie naują karinės pagalbos Kyjvui paketą, į kurį įtrauktos oro gynybos raketos ir šaudmenys fronte kariaujantiems kariams.
Ukrainos pajėgos numušė rusų lėktuvą Su-25: kaip tai pavyko padaryti
19:00
28-oji nepriklausoma mechanizuotoji brigada papasakojo, kaip ji numušė Rusijos atakos lėktuvą Su-25, naudodama nešiojamąją žemė-oras raketų sistemą, skelbia „Unian“.
„Tai nėra taip paprasta, nes rusų pilotai taip pat nori gyventi. Čia svarbiau ne tiek mokymas, kiek sistemos operatoriaus greita reakcija ir įgūdžiai“, – 24-ajam kanalui sakė 28-osios brigados, pavadinto Žiemos kampanijos riterių vardu, atstovas spaudai Jevhenijus Alchimovas.
Jis taip pat priminė, kad Su-25 kelia didelę grėsmę pėstininkams fronte, nes turi daug ginklų.
„Su-25 yra atakos lėktuvas, kuriame galima sumontuoti gana daug ginkluotės. Jo užduotis – naikinti priešo pozicijas ir įtvirtinimus. Tai pakankamai rimtas ginklas fronte prieš pėstininkus“, – pažymėjo kariškis.
R.Kadyrovas skelbia apie į karą siunčiamus kovotojus iš Grozno
18:44
Čečėnijos vadovas Ramzanas Kadyrovas trečiadienį paskelbė apie iš Grozno į karą siunčiamus naujus kovotojus ir pasidalino vaizdo medžiaga.
„Kita savanorių grupė išvyko iš Rusijos didvyrio Achmato Chadži Kadyrovo vardu pavadinto Grozno tarptautinio oro uosto į specialiųjų pajėgų operacijų zoną. Prieš tai jie praėjo visus būtinus mokymus Rusijos prezidento Vladimiro Putino vardu pavadintame Rusijos specialiųjų pajėgų universitete“, – sakė jis savo „Telegram“ kanale.
Pasak jo, kovotojus apmokė specialiųjų pajėgų universiteto instruktoriai, o Achmato Chadži Kadyrovo vardo regioninis visuomeninis fondas aprūpino karius uniformomis ir reikalinga specialiąja įranga.
Pasak R.Kadyrovo, į karą juos išlydėjo Čečėnijos Respublikos vyriausybės pirmininkas Magomedas Daudovas.
Londonas duotų Kyjivui, ko šis nori, bet bijo Vašingtono
17:36
Jungtinė Karalystė remia Ukrainos poreikį naudoti raketas „Storm Shadow“ Rusijoje, tačiau viešai neragins suteikti Ukrainai tokią galimybę, nes baiminasi, kad tai išprovokuos konfliktą su Jungtinėmis Valstijomis, skelbia britų leidinys „The Telegraph“.
Volodymyras Zelenskis ne kartą prašė leidimo naudoti ginklus, kurie gali išvengti priešo radarų ir tiksliai pataikyti į taikinius iki daugiau kaip 300 km atstumu, smūgiams Rusijos gilumoje.
Nepaisant painiavos dėl tikrosios britų vyriausybės pozicijos, „The Telegraph“ įvertino, kad Dauningo gatvė greičiausiai remia tokį Ukrainos poreikį. Tačiau raketos paprastai naudojamos kartu su įslaptintomis JAV sistemomis, o tam reikėtų Vašingtono leidimo.
Pasak straipsnio, Jungtinė Karalystė oficialiai neprašė JAV leisti Ukrainai naudoti raketas Rusijoje.
Šaltinis Baltuosiuose rūmuose teigė, kad JAV prezidento Joe Bideno administracija yra susirūpinusi, jog šių raketų panaudojimas, net ir be Vašingtono pritarimo, gali lemti situacijos eskalavimą ir JAV karių įsitraukimą į konfliktą.
Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Keiras Starmeris, tikėtina, nenori išprovokuoti konflikto dėl šio klausimo ir derybose su JAV laikosi „konsultacinio požiūrio“.
Britų vyriausybės šaltinis lediniui nurodė, kad norima aptarti šiuos dalykus su sąjungininkais, o ne bandyti juos į tai įstumti.
„Jungtinės Valstijos privačiai skundėsi dėl Britanijos avangardinio požiūrio į karinės įrangos tiekimą Ukrainai. Anksčiau šiais metais tuometinis gynybos sekretorius Grantas Shappsas, kaip žinoma, spaudė Kyjivą smogti Rusijos karo laivams Kryme, o Amerika buvo atsargesnė“, – rašo „The Telegraph“.
Šaltinių teigimu, Jungtinės Karalystės sprendimas tapti pirmąja Vakarų šalimi, tiekiančia Ukrainai pagrindinius kovinius tankus, taip pat šalies noras perduoti naikintuvus F-16 sukėlė Vašingtono susirūpinimą, nes pareigūnai manė, kad Londonas bando spausti juos priimti panašius sprendimus.
Manoma, kad būtent ši situacija lėmė JAV atsisakymą paremti buvusio Didžiosios Britanijos gynybos sekretoriaus Beno Wallace'o kandidatūrą į NATO generalinio sekretoriaus postą, pažymima straipsnyje.
„JAV labiau nei mes bijo eskalacijos, nes jiems tenka su ja susidurti. Mes to nedarome. Galiausiai joms teks surinkti visus taškus. Mažoji Britanija negali kovoti su Rusija“, – ironizavo aukšto rango šaltinis karinėje tarnyboje.
Be nuogąstavimų, kad smūgiai „Storm Shadow“ raketomis Rusijai gali eskaluoti konfliktą, JAV taip pat baiminasi, kad raketos negalės sunaikinti Rusijos taikinių, nes šie buvo perkelti toliau nuo valstybinės sienos ir fronto linijos.
„Tiesa ir tai, kad ukrainiečiai daug dėmesio skiria tam tikrai ginklų grupei, o primygtinai reikalauti kažko panašaus yra klasikinė Volodymyro Zelenskio taktika. Rusai taip pat neliko nuošalyje, o svarbiausios priemonės buvo perkeltos toliau nuo jų“, – įvertino vienas iš leidinio pašnekovų.
Kiek žinoma „The Telegraph“, anksčiau šią vasarą Didžiosios Britanijos vyriausybė paprašė JAV atsitraukti nuo savo pozicijos ir leisti Rusijoje naudoti vakarietiškus ginklus.
Lietuva Ukrainai perdavė antidronų, krautuvų, kitos paramos
17:11
krainos kariuomenę trečiadienį pasiekė Lietuvos perduoti krautuvai, antidronai, sulankstomos lovytės, pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM).
Lietuva, reaguodama į Ukrainos prašymus, šiemet jau pristatė 155 mm amunicijos, šarvuočių M577, šarvuočių M113, antidronų sistemas, žiemos sezonui reikalingą įrangą ir šiltų rūbų komplektų.
Taip pat prieštankinio granatsvaidžio „Carl Gustaf“ šaudmenų, nuotolinio detonavimo sistemų RISE-1, generatorius, dalimis išardytą lengvąjį atakos lėktuvą L-39ZA „Albatros“, krautuvus, priekabas, sulankstomas lovytes ir kitą paramą.
Lietuva Ukrainai nuo karo pradžios suteikė karinės paramos už daugiau nei 647 mln. eurų.
Anot KAM, bendra Lietuvos parama Ukrainai – ilgalaikė ir perkopė vieną milijardą eurų.
Nutekinti FSB duomenys rodo, kur skraido V.Putino meiluže vadinama A.Kabajeva
16:24
Rusijos FSB pasienio tarnybos nutekinta informacija leidžia sužinoti, kur nuo 2014 m. skraido Vladimiro Putino meiluže ir jo vaikų motina vadinama Alina Kabajeva. Šie duomenys netiesiogiai patvirtina tiriamosios žurnalistikos atstovų informaciją, kad pirmąjį vaiką prezidentui ji pagimdė Šveicarijoje, kur nuo to laiko dažnai lankosi. Nuo karo pradžios A.Kabajeva daugiausia skraido į Uzbekistaną, iš kur yra kilusi.
Nutekėjusioje duomenų bazėje A.Kabajevos skrydžiai užfiksuoti nuo 2014 m. rugsėjo mėn. Pirmasis žinomas skrydis buvo 12 dienų kelionė 2014 m. rugsėjį į Luganą (Šveicarija), kur ji 2015 m. elitinėje Šv. Anos klinikoje pagimdė pirmąjį V.Putino sūnų, rašė „The Wall Street Journal“ ir „Sonntags Zeitung“.
Kartu su ja skrido jos motina Liubovė Kabajeva. Jei gimdymas iš tiesų įvyko 2015 m. kovo mėnesį, kaip skelbė „Neue Zürcher Zeitung“, tuomet kelionė likus šešiems mėnesiams iki gimdymo galėjo būti susijusi su prenataliniais tyrimais, pastebi nepriklausomas portalas „Agentstvo“.
Tačiau duomenų bazėje nėra skrydžių į Šveicariją prieš pat gimdymą. Sprendžiant iš kitų nutekėjimų, ši duomenų bazė gali būti neišsami.
Plačiau skaitykite ČIA.
Kremlius gąsdina: Europa mokės daugiau, jei Ukraina nepratęs dujų tranzito
16:14
Kremlius trečiadienį pareiškė, kad Europos vartotojams kainos didės, jei Kyjivas nesutiks pratęsti susitarimo dėl rusiškų dujų tranzito per Ukrainą, kuris baigia galioti šių metų gruodžio 31 d.
Ukraina ne kartą yra sakiusi, kad vykstant kariniam konfliktui neplanuoja sudaryti naujos dujų tranzito sutarties su Rusija, skelbia naujienų agentūra „Reuters“.
Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas per kasdienę konferenciją žurnalistams sakė, kad jei Kyjivas nepratęs susitarimo, Rusija gali rasti alternatyvių maršrutų, pavyzdžiui, planuojamą Turkijos dujų centrą.
„Yra (kitų) kelių, bet, žinoma, tokie Ukrainos sprendimai padarys didelę žalą Europos vartotojų interesams, tų, kurie vis dar nori pirkti garantuotesnes, prieinamesnes... rusiškas dujas“, – sakė D.Peskovas.
Jis taip pat gąsdino, kad Europa neva turės mokėti daugiau už dujas iš kitų pardavėjų, įskaitant suskystintas gamtines dujas, kurias tiekia Jungtinės Valstijos.
Plačiau skaitykite ČIA.
Ukrainiečiai, perėmę rusų šarvuotį, nustebo: rado tai, ko paprastai kariniame transporte nėra
15:14
Ukrainos kariai iš 56-osios Mariupolio atskirosios motorizuotosios pėstininkų brigados 21-ojo atskirojo motorizuotojo pėstininkų bataliono „Sarmat“ perėmė naują rusišką pėstininkų kovos mašiną „BMP-3“. Pasak karių, ji išvežta iš sandėlio, o visi jos ginklai vis dar buvo padengti solidolu (transmisinis tepalas – aut.), rašo „Defense Express“.
Transporto priemonėje „BMP-3“ sumontuotos kelios ginklų sistemos, įskaitant 100 mm patranką, 30 mm automatinę patranką ir 7,62 mm kulkosvaidį. Išskirtinis šios pėstininkų kovos mašinos modifikacijos bruožas – į šoną atidarančios karių skyriaus durys, kas gali apsunkinti greitą karių dislokavimą.
Plačiau skaitykite ČIA.
Maldyvai, Malaga, Alpės: nutekinti duomenys atskleidžia V.Putino dukterų ir buvusios žmonos mėgstamiausias atostogų vietas
15:09
Kol televizija pasakojo rusams apie blogėjantį požiūrį į rusus Vakaruose, Vladimiro Putino dukterys ir buvusi žmona vykdė dešimtis skrydžių iš Rusijos į užsienį ir atgal, rodo Rusijos federalinės saugumo tarnybos (FSB) pasienio tarnybos nutekinta informacija, kuri trumpam pasirodė viename iš nutekintų duomenų bazių kaupiklių ir vėliau buvo ištrinta.
Duomenys apie dvi dukteris, buvusią žmoną, du svainius ir jauniausios dukters apsaugininką, kuriuos pavyko parsisiųsti portalui „Agentstvo“, leidžia susidaryti vaizdą apie Rusijos prezidento artimiausių giminaičių gyvenimo būdą prieš karą.
Plačiau skaitykite ČIA.
D.Trumpas: puolimas Kurske gali išprovokuoti Trečiąjį pasaulinį karą
14:54
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų įsiveržimas į Kursko sritį gali išprovokuoti Trečiojo pasaulinio karo pradžią, pareiškė buvęs prezidentas ir dabartinis kandidatas į JAV prezidentus Donaldas Trumpas.
„Pažiūrėkite, kas vyksta Ukrainoje. Jie veržiasi į Rusiją. Mūsų laukia Trečiasis pasaulinis karas“, – politiką citavo britų leidinys "The Independent“.
Kremlius pakomentavo buvusio JAV prezidento poziciją, sakydamas, kad Vakarų šalys eskaluoja konfliktą „iki ribos“.
„Daugelis vadinamųjų kolektyvinių Vakarų šalių, paprastai tariant, jau yra tiesiogiai iki ausų įsivėlusios į šį konfliktą ir tiesiogiai dalyvauja šiame konflikte. Tokie žygiai kaip tas, kuris buvo surengtas į Kursko regioną, žinoma, yra veiksmai, kurie eskaluoja įtampą iki ribos. Taigi yra pagrindo nerimauti“, – tvirtino Rusijos prezidento atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.
D.Trumpas anksčiau ne kartą yra sakęs, kad ketina greitai užbaigti karą Ukrainoje, jei laimės šių metų prezidento rinkimus.
Birželio 27 d. debatų su JAV prezidentu Joe Bidenu metu D.Trumpas dar kartą pažadėjo, kad, jei bus perrinktas, užbaigs karą iki tol, kol oficialiai pradės eiti savo kaip prezidento pareigas.
Pasak jo, Vašingtonas neturėtų leisti tiek pinigų karui Ukrainoje.
Kiek anksčiau jis taip pat atmetė Vladimiro Putino pasiūlytą „taikos planą“ karo veiksmams užbaigti, pagal kurį Ukrainos kariuomenė turėtų išvesti pajėgas iš Luhansko, Donecko, Chersono ir Zaporižios sričių.
Prieš pat tai paskelbta, kad du pagrindiniai D.Trumpo patarėjai parengė jam karinio konflikto Ukrainoje sprendimo planą. Dokumente teigiama, kad buvęs JAV prezidentas pergalės artėjančiuose rinkimuose atveju gali pareikalauti iš Kyjivo pradėti taikos derybas su Maskva, grasindamas nutraukti JAV ginklų tiekimą. Kartu iniciatyvoje numatoma stiprinti Vašingtono paramą Kijevui, jei Maskva atsisakytų derėtis, o abi pusės turėtų įšaldyti karo veiksmus palei „esamą fronto liniją“.
„The New York Times“: V.Putinas aukoja Kursko sritį: nori įgyvendinti savo ilgametę ambiciją
14:13
Kyjivo pajėgos daugiau nei prieš tris savaites įvedė savo karius į Kursko sritį ir Maskva dar nesugebėjo išvaryti ukrainiečių: nors ir turi didesnius karinius pajėgumus, Rusijai trūksta žmonių ir tam kelią užkerta kiti prioritetai.
Per paskutines dienas Rusijos kariuomenė akivaizdžiai pademonstravo, jog tebeturi karinės galios, kai pirmadienį ir antradienį prieš Ukrainos infrastruktūrą paleido šimtus raketų ir dronų.
Negana to, Maskva parodė, kad gali sunaikinti Ukrainos karius jos teritorijoje – su sąlyga, kad Maskva dabar turi pakankamai žvalgybinės informacijos, kad nustatytų, kur jie yra.
Rusijai atremti Ukrainos puolimą Kursko srityje yra mažiau svarbu nei jos karių judėjimas Donbase, pastebėjo amerikiečių leidinys „The New York Times“.
Panašu, kad netikėtai užklupta Kurske, Rusija tik dar ryžtingiau siekia užimti Pokrovską. Jos vadai nelinkę atitraukti karių iš šio fronto ruožo.
„Rusijos vasaros puolimo tikslas – bent jau užimti Pokrovską“, – įvertino pulkininkas Markusas Reisneris, atsakingas už pajėgų plėtrą pagrindinėje Austrijos karo akademijoje.
Praėjus trims savaitėms po invazijos į Kurską, pareigūnai tvirtina, kad Rusijos lėtas, bet nuolatinis stūmimasis į priekį prie Pokrovsko dar labiau sustiprėjo.
„Jokio Rusijos pagreičio susilpnėjimo dėl bet kokio persidislokavimo nematyti“, – pažymėjo ekspertas.
Tačiau Maskva bando kažkaip atsakyti į Ukrainos veiksmus Kurske. Paaiškėjo, kad ji perkelė tūkstančius karių iš kitų fronto Ukrainoje sektorių, dislokavo rezervinius dalinius ir garsiai skelbia, jog imsis atsakomųjų veiksmų.
Antradienį Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadas Oleksandras Syrskis nurodė, kad Rusija jau perkėlė 30 tūkst. savo karių Kursko sričiai ginti. Tačiau anksčiau analitikai įvertino, kad toks jų skaičius per mažas Kyjivo kariams išvaryti – reikalingos bent 50 tūkst. kovotojų pajėgos.
„Ukrainiečių invazija rusams padarė šokiruojantį poveikį. Tai netruks amžinai. Jie susipras ir atitinkamai atsakys“, – anksčiau perspėjo JAV kariuomenės generolas ir NATO vyriausiasis sąjungininkų pajėgų vadas Christopheris G. Cavoli.
Lėtas įsibėgėjimas
Prasidėjus puolimui mėnesio pradžioje, anot pareigūnų ir ekspertų, Rusijos pajėgos Kursko srityje neturėjo nei apimčių, nei patirties greitai ir sėkmingai gintis.
Vakarų sąjungininkų Ukrainai perduota žvalgybos informacija leido susidaryti aiškesnį vaizdą apie rusų karių dislokacijos vietas regione, kas padėjo Kyjivui nuspręsti, ką būtų galima užimti be didesnio pasipriešinimo, „The New York Times“ aiškino buvęs Rusijos ir Sovietų Sąjungos diplomatas Nikolajus Sokovas.
Kaip žinoma, Rusija jau pirmosiomis dienomis šį puolimą įvardijo kaip teroristinį išpuolį ir vadovavimą jam pavedė Federalinio saugumo tarnybai (FSB), o ne Rusijos generaliniam štabui, kuris yra atsakingas už veiksmus Rytų Ukrainoje.
„Neturėdamos aiškaus vado, Rusijos pajėgos lieka antrame plane, o tai leido ukrainiečiams plėsti savo pozicijas“, – teigė buvęs aukšto rango Centrinės žvalgybos agentūros (CŽA) pareigūnas Ralphas F. Goffas.
Anot O.Syrskio, šią akimirką Ukrainos pajėgos kontroliuoja apie 100 gyvenviečių Kursko srityje ir yra paėmusios į nelaisvę beveik 600 rusų karių.
„Tačiau dabar atrodo, kad Rusija planuoja ilgalaikę konfrontaciją pasienyje su Ukraina“, – rašo „The New York Times“.
Matyti, kad Maskvos atsakas buvo „šiek tiek lėtas, bet vis dėlto metodiškas ir kruopštus“. Rusija Kurske dislokavo atakos sraigtasparnius ir pastaruoju metu suintensyvino artilerijos smūgius prieš Ukrainos karius.
Pulkininkas M.Reisneris mano, kad Rusijos pajėgų pastiprinimas jau „gerokai sulėtino“ Ukrainos judėjimą regione.
Straipsnyje nurodoma, kad Maskva skaičiuoja, jog nukreipti pakankamai išteklių visiškai atremti invaziją iš taktiškai nereikšmingos teritorijos nebūtų geriausias jos karinės galios panaudojimas.
„Jei į Kurską metate viską, ką turite, žaidžiate pagal Ukrainos taisykles, – mano N.Sokovas.
Kai kurie Rusijos kariniai tinklaraštininkai ragino Maskvą nesiųsti didelių pastiprinimų į Kurską, nes tai gali palikti Rusiją pažeidžiamą kitur, kalbėjo Vašingtone įsikūrusio „Carnegie“ tarptautinio taikos fondo vyresnioji bendradarbė Dara Massicott.
Pasak karybos eksperto M.Reisnerio, Rusijos išpuoliai prieš Ukrainą šią savaitę greičiausiai iš dalies buvo skirti atitraukti pasaulio dėmesį nuo gėdingos invazijos į Kurską. Tačiau Kremlius leido suprasti, kad invazija neliks nepastebėta.
„Tokie priešiški veiksmai negali likti be atsako. Atsakymas tikrai bus“, – pirmadienį žurnalistams pareiškė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.
NATO ir Ukrainos pareigūnai Kyjivo prašymu rengia susitikimą
13:22
NATO ir Ukrainos pareigūnai Kyjivo prašymu trečiadienį rengia susitikimą po intensyvių Rusijos smūgių karo purtomoje šalyje, pranešė Vakarų karinis aljansas.
Pirmadienį ir antradienį Rusija paleido į Ukrainą atakos dronų ir raketų bangą. Atakos pareikalavo mažiausiai 11 žmonių, nukentėjo jau ir taip nusilpęs šalies energetikos tinklas.
Ukrainos gynybos ministras Rustemas Umerovas planuoja „vaizdo ryšiu informuoti sąjungininkus apie padėtį mūšio lauke ir prioritetinius pajėgumų poreikius“, sakė NATO atstovas spaudai.
Vienas iš pagrindinių susitikime aptartų klausimų bus tai, kad Ukrainai labai reikia geresnės oro gynybos, sakė diplomatinis šaltinis.
Prezidentas Volodymyras Zelenskis paragino Europos oro pajėgas ateityje padėti Kyjivui numušinėti dronus ir raketas.
„Įvairiuose Ukrainos regionuose galėtume padaryti daug daugiau, kad apsaugotume žmonių gyvybes, jei mūsų Europos kaimynų aviacija dirbtų kartu su mūsų F-16 ir mūsų oro gynyba“, – sakė V.Zelenskis.
Oro atakos prieš Ukrainą yra vienos didžiausių pastarosiomis savaitėmis. Kyjivas teigė, kad į 15 Ukrainos regionų buvo nutaikytos iš viso 236 raketos ir dronai, iš kurių 201, jo teigimu, pavyko numušti.
Užfiksuotas priešlėktuvinių raketų sistemų S-300/S-400 perkėlimas iš Sevastopolio
12:55
Penkių priešlėktuvinių raketų sistemų S-300/S-400 paleidimo įrenginių, dviejų 5N63S valdymo postų su 30N6 apšvietimo ir nukreipimo radarais bei techninės pagalbos automobilių kolona važiavo Tauridės greitkeliu iš Sevastopolio į Krymo rytus. Apie tai skelbia „Telegram“ kanalas „Krymskij veter“, remdamasis savo šaltiniais.
Šiuo metu nežinoma, ar priešlėktuvinės raketų sistemos buvo permestos Kerčės pusiasalio priešlėktuvinei gynybai stiprinti, ar išvyko į Rusijos teritoriją.
Rusijos atakos pražudė šešis žmones, dar penki sužeisti
12:05
Ukrainoje per naujas Rusijos atakas trečiadienį žuvo mažiausiai šeši žmonės, dar penki sužeisti, pranešė vietos pareigūnai.
Rytinėje Donecko srityje žuvo keturių asmenų šeima: 45-erių ir 53-ejų tėvai bei 24-erių ir 17-os jų atžalos, socialiniame tinkle „Telegram“ sakė regiono prokuratūra.
Smūgis suduotas Izmailivkos kaimui, apie 27 km nutolusiam nuo Pokrovsko. Šis miestas yra ties svarbiu keliu, kuriuo aprūpinami Ukrainos kariai ir miestai visame rytiniame fronte, ir jau seniai yra Rusijos kariuomenės taikinys.
Regiono pareigūnas Vadymas Filaškinas informavo, kad dar du žmonės žuvo per atskirus išpuolius netoli Časiv Jaro, per kuriuos buvo apgadinta keliolika namų.
Regiono valdžios institucijos neseniai nurodė vykdyti plataus masto privalomąją evakuaciją, Rusijos pajėgoms artėjant prie Pokrovsko, kuriame kadaise gyveno apie 60 tūkst. žmonių.
V.Filaškinas sakė, kad antradienį iš fronto zonų buvo evakuota 2 718 žmonių, įskaitant 392 vaikus.
Tuo metu per raketų ataką Dnipropetrovsko srityje esančiame Kryvij Rihe nukentėjo mažiausiai penki žmonės.
Keturi 29, 41, 44 ir 60 metų amžiaus vyrai buvo paguldyti į ligoninę, pranešė gubernatorius Serhijus Lysakas.
Tarp sužeistųjų taip pat buvo 54 metų moteris, tačiau jos hospitalizuoti neprireikė.
13 tūkst. jūrinių konteinerių: tiek karinės technikos Šiaurės Korėja išsiuntė į Rusiją
12:03
Nuo 2022 m. vidurio Šiaurės Korėja į Rusiją išsiuntė 13 tūkst. jūrinių konteinerių, kuriuose galėjo būti ginklų ir šaudmenų, skelbia amerikiečių naujienų svetainė „Newsweek“, remdamasi Pietų Korėjos karinės žvalgybos agentūros ataskaita.
„Ruošdamasi užsitęsusiam karui Ukrainoje, Rusija pradėjo oficialiai naudoti Šiaurės Korėją kaip ginklų ir amunicijos tiekimo bazę“, – sakoma pranešime.
Per rytinį Nadžino uostą Šiaurės Korėja į Rusiją galėjo perduoti daugiau kaip 6 mln. 152 mm kalibro artilerijos šaudmenų, taip pat mobilių priešlėktuvinių raketų sistemų, prieštankinių raketų ir kitos karinės įrangos.
Beveik pusė konteinerių buvo išsiųsta po šių metų vasario mėn.
Pietų Korėjos gynybos ministerijos duomenimis, anksčiau Pchenjanas Maskvai perdavė 6 700 konteinerių su ginklais. Pietų Korėjos žvalgyba mano, kad mainais už tokius tiekimus Rusija gali suteikti Šiaurės Korėjai technologinę pagalbą raketų ir palydovų programų srityje.
Birželio mėnesį Vladimiras Putinas su atsakomuoju vizitu lankėsi Šiaurės Korėjoje, per kurį abi šalys pasirašė strateginės partnerystės susitarimą. Dokumentas iš tikrųjų reiškia karinio aljanso sukūrimą. Pagal sutartį Rusija ir Šiaurės Korėja įsipareigojo padėti viena kitai agresijos prieš vieną iš valstybių atveju. Be to, V.Putinas neatmetė karinio-techninio bendradarbiavimo su Šiaurės Korėja galimybės, nepaisant JT Saugumo Tarybos draudimo.
Nuo to laiko Rusija atliko mažiausiai keturis iš anksto nepraneštus skrydžius į Šiaurės Korėją. Remiantis „Flightradar“ duomenimis, trys iš jų įvyko liepos 9, 18 ir 25 d., o dar vienas skrydis – Rusijos karinių oro pajėgų lėktuvas Il-62M – iš Vladivostoko į Pchenjaną vyko rugpjūčio 4 d.
„Prasidėjo žiaurus susidorojimas“: Rusijos FSB verda kovos dėl valdžios
11:16
Rusijos federalinėje saugumo tarnyboje (FSB) prasidėjo kova dėl valdžios. Netrukus bus atlaisvinti keli aukšti tarnybos postai, įskaitant aukščiausią postą – FSB vadovo.
Apie kovą tarnybos viduje skelbė Rusijos nepriklausomas leidinys „Važnije istorii“, remdamasis keliais dabartiniais ir buvusiais FSB darbuotojais.
Teigiama, kad FSB labai greitai patirs domino efektą, kuris pasireikš kelių gerai žinomų generolų pasitraukimu iš pareigų tarnyboje.
Plačiau skaitykite ČIA.
V.Zelenskis nusivylęs Lenkijos parama Ukrainai: „Mums reikia jūsų MiG'ų“
10:49
Ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Lenkija turėtų teikti daugiau paramos Ukrainai, kad ši galėtų sustiprinti savo gynybines pastangas.
Antradienį surengtoje spaudos konferencijoje jis padėkojo Lenkijai už pagalbą Ukrainą nuo Rusijos plataus masto invazijos pradžios 2022 metais. Tačiau prezidentas pažymėjo, kad pastaruoju metu Lenkijos vyriausybės pagalba kaimyninės šalies gynybos poreikiams sumažėjo.
Taip pat jis kreipėsi į Lenkiją, prašydamas perduoti Ukrainai naikintuvų MiG.
„Šiandien lenkų dėmesys, kai kalbama apie mūsų gynybines galimybes, šiek tiek susilpnėjo. Turiu omenyje, kad Lenkija tikriausiai davė mums tai, ką galėjo. Tačiau kai kurių dalykai Lenkijoje dar yra.(...) Mums tikrai reikia jūsų MiG'ų“, – sakė prezidentas.
Plačiau skaitykite ČIA.
Jautrioje parodoje iš Ukrainos – apie naikinamą atmintį ir būtinybę ją saugoti
10:38
„Buvau tikras – neįmanoma yra visiškai sunaikinti asmenybės, nes apie ją lieka prisiminimai. Tačiau „žalieji rusijos žmogeliukai“ įrodė, jog kruopščiai ištrinti atmintį yra jų darbas, rašoma Kauno IX forto muziejaus pranešime spaudai.
O sunaikinus ją ir palikus vien tuščią lauką, galima kurti kokius tik nori naratyvus“, – parodos „Bachmutas. Genocido veidai 1942 | 2022“ atidaryme IX forte kalbėjo vienas iš jos autorių, menininkas Mykhailas Alekseenko.
Pakito tik laikas
Nacionalinio istorinio memorialinio draustinio „Babin Jar“ parengta paroda Kauno IX forto muziejuje bus eksponuojama iki spalio 29 dienos. Ji yra pirmoji, kurią minėtas draustinis pristato Europos Sąjungoje.
Plačiau skaitykite ČIA.
Karybos ekspertas: masiškai atakuodama Ukrainą, Rusija galėjo šauti sau į koją
10:35
Karybos ekspertas Egidijus Papečkys socialiniame tinkle „Facebook“ publikuotoje karo apžvalgoje atkreipė dėmesį į antradienį Rusijos surengtą antrą masinį smūgį prieš Ukrainos energetikos infrastruktūrą.
Jis pastebėjo, kad bendras panaudotų raketų skaičius buvo dvigubai mažesnis nei pirmadienį, tačiau siekia 100, o tai, anot eksperto, yra 3-5 kartus daugiau nei vidutiniškai buvo panaudojama šiais metais per vieną dieną.
„Be abejo, kad šie smūgiai padarė žalos, neišvengiamai kyla klausimas – ar rusai pajėgs surengti panašų apšaudymą rytoj? O poryt? Kokios jų raketų ir bepiločių atsargos? O gal jie sugebėjo slapta gauti didesnes partijas iš Šiaurės Korėjos ir Irano? Atsakymai į šiuos klausimus paaiškės ryt-poryt“, – dėstė E.Papečkys.
Jam taip pat neaišku, kodėl pasirinkta smūgiuoti pirmadienį ir antradienį. Ekspertas spėliojo, gal taip mėginama sustiprinti Pokrovsko srityje vykstantį puolimą ir trikdyti logistiką?
„Atsakymas greičiau būtų ne, nei taip.“
E.Papečkio vertinimu daužyti energetikos infrastruktūrą šiltuoju metų laikotarpiu nėra racionalu, nes tokių smūgių poveikis Ukrainos žmonėms daug didesnis šaltuoju laiku.
„O gal tai tiesiog ne tiek karinis smūgis, kiek politinio keršto forma už Kurską, už sėkmingai deginamas Rusijos naftos įmones ir atakuojamus karinius aerodromus? Vakarai ir Ukraina atsakymus į šiuos klausimus žino arba prognozuoja.“
Prezidentas Volodymyras Zelenskis po smūgių pasinaudojo proga ir paprašė daugiau paramos iš sąjunginkų. Trečiadienį planuojamas NATO Ukrainos tarybos susitikimas, kuris gali sugeneruoti naujus reikalingus sprendimus.
„Gali nutikti taip, kad Kremlius su šiais apšaudymais bus įsišovęs į koją ir pats sau, atverdamas naujus kelius paramai, kurios šiaip ir nebūtų sulaukta“, – įvertino karybos žinovas.
Jis taip pat aptarė Ukrainos įsiveržimoį Kursko sritį poveikį fronto linijai. E.Papečkio teigimu, jis pradeda mažėti: „Čia padėtis vis dar išlieka nelengva rusams, bet ji sparčiai stabilizuojasi ir tampa pozicinių mūšių lauku, kuriame didesnių siurprizų jau nebus. Ukrainiečių pajėgų čia reikėtų ir daugiau, bet jų nėra.“
Rytų Ukrainoje padėtis išlieka nelengva, agresorius puola, o rusiški šaltiniai suskambo naujom pergalingom gaidom, atkreipė dėmesį jis. Pasak karinių tinklaraštininkų, Pokrovskas jau praktiškai užimtas.
„Bet tai mes jau ne kartą matėme, dažnai tokios gaidos labai greitai nutildavo taip ir nepasiekus savo tikslų“, – reziumavo E.Papečkys.
Po smūgio Voronežo amunicijos sandėliui evakuojami gyventojai
09:49
Voronežo srities valdžia nusprendė evakuoti dviejų gyvenviečių gyventojus po naktį įvykdytos dronų atakos, pranešė regiono gubernatorius Aleksandras Gusevas.
„Rajono centre jiems dislokuotas pagalbos punktas, dalyvauja autobusai“, – rašė jis susirašinėjimo platformos „Telegram" kanale.
Kanalas „Astra“, remdamasi vietos gyventojais, tvirtina, kad bepiločiai orlaiviai pataikė į sandėlį su šaudmenimis. Šią informaciją netiesiogiai patvirtino ir A.Gusevas: jo teigimu, gaisras po drono antskrydžio kilo „šalia sprogstamųjų objektų“.
Rugpjūčio 24 d. Ukrainos ginkluotosios pajėgos smogė amunicijos sandėliui Voronežo srities Ostrogožsko rajone. Tuomet buvo sužeisti du žmonės: viena moteris sunkios būklės paguldyta į ligoninę, kita patyrė sužeidimų. Po apšaudymo valdžios institucijos taip pat evakuavo dviejų gyvenviečių gyventojus.
Amerikiečių žvalgyba susekė, kur Rusija padėjo savo karo lėktuvus
09:26
Antradienį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmą kartą viešai pareiškė, kad amerikietiški naikintuvai F-16 buvo panaudoti dronams ir raketoms perimti po to, kai Rusija dvi dienas nuožmiai apšaudė visas Ukrainos sritis, bandydama pažeisti infrastruktūrą ir susilpninti priešlėktuvinės gynybos pajėgumus.
Rusija supranta, kad masiniai apšaudymai Ukrainai yra kritiški, nes Kyjivui sudėtinga apsaugoti savo šalies teritoriją, teturint ribotą oro gynybos sistemų, aviacijos pajėgumų skaičių ir mažėjančias perimančiųjų raketų atsargas, atkreipė dėmesį amerikiečių leidinys „The Wall Street Journal“.
Pasak oro pajėgų vado generolo leitenanto Mykolos Oleščiuko, Ukraina numušė pusę iš 10 raketų ir 60 iš 81 Irano gamybos bepiločių orlaivių „Shahed“, kuriuos antradienio naktį paleido Rusija.
Per atakas, per kurias, be kitų taikinių, buvo smogta viešbučiui centriniame Kryvyj Riho mieste ir infrastruktūros objektui šiaurinėje Charkivo srityje, žuvo mažiausiai keturi žmonės. Pasak miesto karinės administracijos vadovo Serhijaus Popko, visi į sostinę paleisti dronai ir raketos buvo perimti.
Rusijos gynybos ministerija pranešė, kad taikėsi į aerodromų infrastruktūros objektus iš tolimojo nuotolio tiksliųjų ginklų, įskaitant aerobalistines raketas „Kinžal“ ir dronus.
V.Zelenskis nurodė, kad per atakas prireikė pakelti naikintuvus F-16, kurių Kyjivas sulaukė šią vasarą, praėjus metams po to, kai prezidento Joe Bideno administracija uždegė žalią šviesą Kyjivo sąjungininkams Europoje juos tiekti.
„To nepakanka“, – antradienį tvirtino V.Zelenskis.
Kyjivas siekia sustiprinti savo pajėgumus smūgiais Rusijos teritorijai Vakarų gamybos ginklais, pavyzdžiui, galingomis ATACMS raketomis. Tačiau, anot oficialių pareiškimų, Baltieji rūmai neketina keisti savo politikos.
Susidūręs su tokiais apribojimais, Kyjivas suintensyvino pastangas kurti ir dislokuoti savo ginklus. V.Zelenskis antradienį taip pat paskelbė, kad Ukraina sėkmingai išbandė šalyje pagamintą balistinę raketą, galinčią suteikti Kyjivui progą smogti stipriau ir giliau į Rusijos teritoriją.
Praėjusią savaitę Ukraina pareiškė, kad pirmą kartą panaudojo šalyje pagamintą bepilotę raketą, pavadintą „Palianytsia“, ir atakavo Rusijos karius.
„Kyjivo iššūkis – bandyti apsaugoti kuo daugiau svarbiausios nacionalinės infrastruktūros. Jis turi nemažą sausumos plotą ir susiduria su įvairiomis grėsmės sistemomis – nuo vienkartinių atakuojančių dronų ir sklendžiančių bombų iki sparnuotųjų ir balistinių raketų“, – įvertino Tarptautinio strateginių studijų instituto Londone vyresnysis mokslinis bendradarbis karinės aerokosminės erdvės klausimais Douglasas Barrie.
Ukraina yra priklausoma nuo savo Vakarų sąjungininkių dėl oro erdvės gynybos raketų perėmėjų tiekimo, kurias jos stengiasi pagaminti pakankamai greitai. Baltieji rūmai birželį pareiškė, kad paspartins oro erdvės gynybos raketų perėmėjų tiekimą Ukrainai, nukreipdami planuotas siuntas kitoms sąjungininkėms.
„Oro gynybos raketų-perėmėjų trūkumas tebėra viena rimčiausių Ukrainos problemų“, – pažymėjo Karališkojo jungtinių tarnybų instituto Londone (RUSI) vyresnysis mokslo darbuotojas Justinas Bronkas, tyrinėjantis oro pajėgas ir technologijas.
Rusija kas mėnesį gali pagaminti 170 raketų, anksčiau šiais metais nurodė vienas Ukrainos pareigūnas. Rusija taip pat gauna bepiločių orlaivių ir raketų iš savo sąjungininkų – Irano ir Šiaurės Korėjos.
Anksčiau šiais metais Ukrainos prezidentas pareiškė, kad Ukrainai reikia 25 „Patriot“ raketų sistemų, kad galėtų apsaugoti visą šalies teritoriją. Tikslaus šiuo metu veikiančių „Patriot“ sistemų skaičiaus nustatyti neįmanoma, tačiau Kyjivo sąjungininkai yra padovanoję apie penkias.
Ukraina turi daugybę kitų priešraketinės gynybos sistemų, įskaitant „Nasams“ ir „Iris/T“, tačiau jos nėra tokios veiksmingos prieš balistines ar hipergarsines raketas ir priešlėktuvines raketas, kurių paskirtis iš gynybinės pakeista į puolamąją, pastebėjo „The Wall Street Journal“.
„Atrodo, kad Maskva, naudodama [vienakrypčius atakos bepiločius orlaivius], bando sumažinti Ukrainos „žemė-oras“ raketų atsargas“, – mano D.Barrie.
Siekdama išvengti raketų „žemė-oras“ išnaudojimo, Ukraina pigiems dronams numušti naudoja artileriją ir sraigtasparnius.
Nepaisant suintensyvėjusių Ukrainos prašymų JAV atšaukti draudimą naudoti ATACMS Rusijos teritorijoje, J.Bideno administracija neketina keisti savo pozicijos, nurodė vienas JAV pareigūnas.
Naujajame JAV žvalgybos vertinime nustatyta, kad nuo tada, kai Ukraina pradėjo gauti ATACMS siuntas iš Vašingtono, Rusija prisitaikė ir 90 proc. savo lėktuvų perkėlė į karines bazes už raketų veikimo zonos ribų, atskleidė šaltinis.
Pasak pašnekovo, tai reiškia, kad ATACMS paleidimas į Rusijos teritoriją šiandien turėtų minimalų poveikį. Jis pridūrė, kad Ukrainai greičiausiai labiau pasiseks su vietiniais bepiločiais orlaiviais, kuriuos ji pastaraisiais mėnesiais naudoja taikiniams Rusijoje smogti.
Nors JAV padidino ATACMS gamybą, jų atsargos tebėra ribotos ir Pentagonas turi tik tiek, kiek gali perduoti Ukrainai, pažymėjo pareigūnas.
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas generolas Oleksandras Syrskis praėjusią savaitę sakė, kad nuo karo pradžios Rusija į Ukrainą paleido 9590 raketų ir 13 997 dronus.
Pasak jo, tik 25 proc. raketų ir 42 proc. dronų buvo numušta. O.Syrskio teigimu, vos mažiau nei pusė objektų, į kuriuos smogė Rusija, buvo kariniai objektai, o likusieji – civiliniai.
Tuo tarpu bepiločių orlaivių, įskaitant Irano gamybos „Shahed-136“, tiek rusų „Lancet“, perėmimo lygis siekė 63 proc., įvertino kariuomenės vadas.
Pamatykite patys: po Ukrainos smūgio iš Rusijos atakos lėktuvo liko tik krūva metalo laužo
08:54
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų 28-osios atskirosios mechanizuotosios brigados priešlėktuvinės gynybos padalinio kariai pasidalijo vaizdo įrašu, kuriame užfiksuotas sėkmingas smūgis rusų atakos lėktuvui Su-25 Kramatorsko kryptimi.
„Amžinas skrydis, kaip sako kai kurie priešo tinklaraštininkai“, – rašoma prie vaizdo įrašo susirašinėjimo platformoje „Telegram“ prisegtame pranešime.
Plačiau skaitykite ČIA.
Per Rusijos raketų smūgį Kryvyj Riho viešbučiui žuvo mažiausiai 4 žmonės, 5 sužeisti
07:17
Pasak miesto karinės administracijos vadovo Oleksandro Vilkulio, rugpjūčio 26 d. vėlai vakare Rusijos raketa pataikė į viešbutį Kryvyj Rihe Dniepropetrovsko srityje.
Paieškos ir gelbėjimo darbuotojai po griuvėsiais aptiko ketvirto per išpuolį žuvusio žmogaus kūną, naktį į rugpjūčio 28 d. patvirtino Ukrainos valstybinė nepaprastųjų situacijų tarnyba. Per išpuolį taip pat buvo sužeisti dar penki žmonės.
Du iš sužeistų civilių – 43 metų moteris ir 37 metų vyras – paguldyti į ligoninę. Moteris yra kritinės būklės, sakė gubernatorius.
Be viešbučio, per išpuolį taip pat apgadintos šešios parduotuvės, keturi daugiaaukščiai pastatai ir aštuoni automobiliai.
Analitikai: Rusija padarė didelę pažangą Pokrovsko kryptimi
06:56
Rusija pasiekė reikšmingų taktinių laimėjimų Pokrovsko kryptimi.
Karo studijų institutas (ISW) paskelbė apie tai atsižvelgdamas į pranešimus, kad Ukrainos kariai pasitraukė iš dalies miestelio į pietryčius nuo Pokrovsko.
Rugpjūčio 27 d. geolokacinė medžiaga patvirtina, kad Rusijos pajėgos nuo paskutinių patvirtintų pozicijų į šiaurės vakarų Novogrodovką (į pietryčius nuo Pokrovsko) palei Dubininos gatvę pasistūmėjo daugiau kaip du kilometrus. Todėl dabar rusai užima pozicijas centrinėje miestelio dalyje.
Vyriausybė tvirtins siūlymus Seimo sesijai, tarp jų – sutarčių su Rusija denonsavimas
06:27
Ministrų kabinetas trečiadienį tvirtins savo siūlymus Seimo rudens sesijai, tarp jų – Lietuvos ir Vokietijos susitarimo dėl bendradarbiavimo gynybos srityje ratifikavimas, sutarčių su Rusija ir Baltarusija denonsavimas.
Anot lydraščio, Krašto apsaugos ministerija ratifikuoti susitarimą siūlys siekdama reglamentuoti Vokietijos pajėgų atvykimą, išvykimą, galimybes patekti į karinės infrastruktūros objektus karinio bendradarbiavimo tikslais, logistinę paramą, mokesčius, švietimo ir medicinos paslaugų teikimą bei kitus aktualius klausimus.
Tuo metu Užsienio reikalų ministerija sieks denonsuoti Lietuvos susitarimus su Rusija ir Baltarusija dėl investicijų skatinimo bei abipusės apsaugos.
Teigiama, jog tai bus daroma atsižvelgiant į principinę Lietuvos poziciją neskatinti investicijų ir verslo ryšių su Rusija ir Baltarusija, tęsiančiomis agresiją prieš Ukrainą ir darančiomis kitus tarptautinės teisės pažeidimus, taip pat į tai, kad 1999-aisiais pasirašytų sutarčių turinys neatitinka standartų.
Rusijos Rostovo regione po garsių sprogimų dega dvi naftos saugyklos
06:12 Atnaujinta 13:06
Rugpjūčio 28 d. naktį po garsių sprogimų dviejose Rusijos Rostovo srities naftos saugyklose kilo gaisrai, pranešė Rostovo srities gubernatorius Vasilijus Golubevas.
Vietos gyventojų paskelbtame vaizdo įraše matyti, kaip dega kelios naftos bazės cisternos.
Preliminariais duomenimis, dega Rusijos federalinio rezervo gamykla „Atlas“.
V.Golubevas pranešė apie regione įvykdytą bepiločių orlaivių ataką. Pasak jo, apie 3 val. nakties Rostovo srityje buvo numušti 4 bepiločiai orlaiviai.
Jis taip pat pridūrė, kad aukų nebuvo.
Vėliau vietos žiniasklaida pranešė apie išpuolį prieš kitą naftos saugyklą Rostovo srityje: vienu metu dega dvi naftos saugyklos. Kamensko gyventojai teigia girdėję dar vieną sprogimą.
