Svarbiausios naujienos
- Londonas duotų Kyjivui, ko šis nori, bet bijo Vašingtono.
- V.Putinas aukoja Kursko sritį: nori įgyvendinti savo ilgametę ambiciją.
- Amerikiečių žvalgyba susekė, kur Rusija padėjo savo karo lėktuvus.
- „Prasidėjo žiaurus susidorojimas“: Rusijos FSB verda kovos dėl valdžios.
- Pamatykite patys: po Ukrainos smūgio iš Rusijos atakos lėktuvo liko tik krūva metalo laužo.
Naujausias žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
V.Zelenskis: padėtis aplink Pokrovską, Ukrainos logistikos centrą, yra itin sudėtinga
21:23
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį pareiškė, kad padėtis aplink pagrindinį Ukrainos logistikos centrą Pokrovską yra labai sudėtinga.
Šis miestas yra ties svarbiu keliu, kuriuo aprūpinami Ukrainos kariai ir miestai visame rytiniame fronte, ir jau seniai yra Rusijos kariuomenės taikinys.
Pastaruoju metu Rusija veržiasi Pokrovsko link ir reguliariai skelbia, kad perėmė netoliese esančių kaimų kontrolę.
„Pokrovske ir kitose Donecko srities teritorijose padėtis yra itin sudėtinga: ten sutelktos pagrindinės Rusijos pastangos ir didžiausios pajėgos“, – sakė V.Zelenskis savo vakariniame kreipimesi, cituodamas kariuomenės vado Oleksandro Syrskio pranešimą.
Trečiadienio popietę Ukrainos generalinis štabas atnaujintame pranešime teigė, kad padėtis „Pokrovsko sektoriuje padėtis išlieka karščiausia.
Jis teigė, kad keliuose netoli miesto esančiuose kaimuose vyko „įnirtingos kovos“.
„Iki šiol priešas 38 kartus bandė šturmuoti ukrainiečių pozicijas. Mūšiai tebevyksta 14-oje vietų“, – teigė Generalinis štabas.
Naujausios žinios apie karą Ukrainoje
06:42
Naujausias žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
V.Putinas grįžo prie branduolinių grasinimų: generolas paaiškino to priežastį
23:32
Kremlius vėl griebėsi branduolinio šantažo. Pasak Ukrainos armijos generolo ir buvusio Užsienio žvalgybos tarnybos vadovo Mykolos Malomužo, to priežastis – panikos nuotaikos, kurios Rusijos vadovybėje kilo dėl Ukrainos operacijos Kursko srityje.
„Putinas yra išsigandęs. Ukrainos ginkluotosios pajėgos įžengė į Rusijos Federacijos teritoriją, o operacija Kursko srityje gali tęstis ir plėstis. Tas pats pasakytina ir apie laikinai okupuotas teritorijas. Ukraina gali suduoti strateginius smūgius ten, kur priešas to visai nesitiki. Visų pirma į pietus Krymo link. Ir tai jau gali būti režimo žlugimo ženklas“, – aiškino jis televizijos kanalo „Espreso“ eteryje.
M.Malomužas pažymėjo, kad Maskva tiesiog stebi įvykius Kursko srityje. Dabar priešui nelieka nieko kito, kaip tik vėl imtis branduolinės retorikos.
„Tokiu būdu jie tarsi bando iš anksto veikti, baimindamiesi Ukrainos puolimo tam tikrose fronto dalyse“, – pridūrė jis.
Pasak generolo, Rusija buvo įspėta, kad branduolinio ginklo naudojimas yra nepriimtinas. O jei Maskva iš tiesų ruošiasi smogti taktiniais branduoliniais ginklais, tai „sukels konfrontaciją prieš visą pasaulį“.
„Dabar visi laukia mūsų partnerių sprendimo panaudoti jų ginklus Rusijos Federacijos teritorijoje. Tai bus dar viena „raudona linija“, po kurios Kremlius griebsis branduolinio šantažo. Su tuo susiję ir Sergejaus Lavrovo pareiškimai apie neva keičiamą Rusijos gynybos koncepciją, ypač dėl branduolinio ginklo panaudojimo. Tačiau jei Rusija ruošiasi smogti taktiniais branduoliniais ginklais, tai sukels konfrontaciją viso pasaulio atžvilgiu. Vakarų šalys, Kinija, Indija ir kitos valstybės yra įspėjusios Rusijos Federaciją dėl branduolinio ginklo panaudojimo“, – pareiškė M.Malomužas.
Ekspertas paaiškino, kaip galėjo būti atliktas Ukrainos balistinės raketos bandymas
23:08
Karo ekspertas Ivanas Kyryčevskis išsakė prielaidą, kad ukrainietiškos balistinės raketos bandymai buvo atlikti iš karto tiesiogiai smūgiuojant rusų okupantams.
Jis pažymėjo, kad nėra žinoma, kada tiksliai vyko Ukrainos balistinių raketų bandymai, taip pat nėra žinoma, kokiu formatu šie bandymai vyko.
„Sunku pasakyti, ar šiandien turime bandymų poligoną, kuriame turėtume galimybę slapta išbandyti tokio tipo raketą. Mažai tikėtina, kad mūsų Vakarų partneriai taip pat turi poligonų, kuriuose leistų išbandyti būtent balistines raketas. Ir čia labai įdomus vienas faktas. 2023 m. rusai labai dažnai teigė numušantys raketą „Sapsan“. Tad kas žino, galbūt mūsų balistinės raketos bandymai vyko ne poligone, o realiomis kovinėmis sąlygomis. Faktiškai bandymai vyko iš karto ant okupantų“, – sakė jis televizijos kanalo „Espreso“ eteryje.
Jo įsitikinimu, balistinės raketos sukūrimas yra didelis Ukrainos pasiekimas.
„Labai gerai, kad šiandien žinoma nedaug faktų apie mūsų balistinę raketą. Tai gerai mums ir nelabai gerai priešui. Priešas neturėtų žinoti, kokius ginklus turime savo arsenale. Tačiau svarbiausia pažymėti, kad balistinė raketa mums yra labai didelis pasiekimas. Rusai smūgiavo į energetikos objektus ir mūsų karinį-pramoninį kompleksą, o tokiomis sąlygomis sukurti balistinę raketą labai sunku“, – pridūrė analitikas.
V.Zelenskis: padėtis aplink Pokrovską, Ukrainos logistikos centrą, yra itin sudėtinga
21:23
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį pareiškė, kad padėtis aplink pagrindinį Ukrainos logistikos centrą Pokrovską yra labai sudėtinga.
Šis miestas yra ties svarbiu keliu, kuriuo aprūpinami Ukrainos kariai ir miestai visame rytiniame fronte, ir jau seniai yra Rusijos kariuomenės taikinys.
Pastaruoju metu Rusija veržiasi Pokrovsko link ir reguliariai skelbia, kad perėmė netoliese esančių kaimų kontrolę.
„Pokrovske ir kitose Donecko srities teritorijose padėtis yra itin sudėtinga: ten sutelktos pagrindinės Rusijos pastangos ir didžiausios pajėgos“, – sakė V.Zelenskis savo vakariniame kreipimesi, cituodamas kariuomenės vado Oleksandro Syrskio pranešimą.
Trečiadienio popietę Ukrainos generalinis štabas atnaujintame pranešime teigė, kad padėtis „Pokrovsko sektoriuje padėtis išlieka karščiausia.
Jis teigė, kad keliuose netoli miesto esančiuose kaimuose vyko „įnirtingos kovos“.
„Iki šiol priešas 38 kartus bandė šturmuoti ukrainiečių pozicijas. Mūšiai tebevyksta 14-oje vietų“, – teigė Generalinis štabas.
JAV žvalgyba: Ukraina ketina išlaikyti užimtą Rusijos teritoriją
20:09
Ukrainos pajėgos ketina „kurį laiką“ išlaikyti užimtą Rusijos teritoriją Kursko srityje, trečiadienį pareiškė CŽV direktoriaus pavaduotojas.
Kalbėdamas Vašingtone vykusiame žvalgybos ir nacionalinio saugumo viršūnių susitikime Davidas Cohenas sakė, kad Kursko invazijos reikšmė „dar neaiški“, rašo „Reuters“.
„Jie lieka Rusijoje. Jie įrenginėja gynybą ir, atrodo, ketina kurį laiką išlaikyti dalį tos teritorijos“, – sakė jis.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pradės kontrpuolimą, siekdamas atgauti teritoriją Kursko srityje. Tačiau Rusijos pajėgų laukia „sunkus mūšis“, sakė pareigūnas.
„Galime būti tikri, kad V.Putinas imsis kontrpuolimo, kad pabandytų susigrąžinti tą teritoriją. Manome, kad rusams tai bus sunki kova“, – pabrėžė D.Cohenas.
Rusija uždraudė atvykti 92 JAV piliečiams, tarp kurių yra žurnalistų
19:54
Rusija trečiadienį pranešė, kad uždraudė įvažiuoti į savo teritoriją dar 92 JAV piliečiams, ir išvardijo laikraščių „The Wall Street Journal“, „The New York Times“ ir „The Washington Post“ žurnalistų pavardes.
Užsienio reikalų ministerija pareiškime nurodė, kad taip reaguoja į sankcijas, taikomas Rusijos veikėjams Jungtinėse Valstijose.
Nebuvo įmanoma iš karto patikrinti, ar visi į sąrašą įtraukti asmenys turi JAV pilietybę.
Tarp šių 92 asmenų buvo „The Wall Street Journal“ vyriausioji redaktorė Emma Tucker ir jos pavaduotojas Charlesas Forelle'is.
Į sąrašą taip pat buvo įtrauktas žurnalo Ukrainos biuro vadovas Jamesas Marsonas.
Į sąrašą įtraukti keli JAV iždo pareigūnai, taip pat Jungtinių Valstijų kosmoso pajėgų kariniai vadai.
„Reaguojant į (JAV prezidento Joe) Bideno administracijos vykdomą rusofobišką kursą (...) įvažiavimas į Rusijos Federaciją visam laikui uždraustas 92 JAV piliečiams“, – sakoma prie sąrašo pridėtame Užsienio reikalų ministerijos pareiškime.
„Primename dabartinei JAV valdžiai, kad bausmė už priešiškus veiksmus yra neišvengiama“, – rašoma toliau.
Šis pranešimas paskelbtas praėjus mažiau nei savaitei po to, kai Vašingtonas paskelbė naujas plataus masto sankcijas beveik 400 asmenų ir bendrovių, susijusių su Rusijos invazija į Ukrainą.
Praėjusią savaitę J.Bidenas taip pat paskelbė apie naują karinės pagalbos Kyjvui paketą, į kurį įtrauktos oro gynybos raketos ir šaudmenys fronte kariaujantiems kariams.
Ukrainos pajėgos numušė rusų lėktuvą Su-25: kaip tai pavyko padaryti
19:00
28-oji nepriklausoma mechanizuotoji brigada papasakojo, kaip ji numušė Rusijos atakos lėktuvą Su-25, naudodama nešiojamąją žemė-oras raketų sistemą, skelbia „Unian“.
„Tai nėra taip paprasta, nes rusų pilotai taip pat nori gyventi. Čia svarbiau ne tiek mokymas, kiek sistemos operatoriaus greita reakcija ir įgūdžiai“, – 24-ajam kanalui sakė 28-osios brigados, pavadinto Žiemos kampanijos riterių vardu, atstovas spaudai Jevhenijus Alchimovas.
Jis taip pat priminė, kad Su-25 kelia didelę grėsmę pėstininkams fronte, nes turi daug ginklų.
„Su-25 yra atakos lėktuvas, kuriame galima sumontuoti gana daug ginkluotės. Jo užduotis – naikinti priešo pozicijas ir įtvirtinimus. Tai pakankamai rimtas ginklas fronte prieš pėstininkus“, – pažymėjo kariškis.
R.Kadyrovas skelbia apie į karą siunčiamus kovotojus iš Grozno
18:44
Čečėnijos vadovas Ramzanas Kadyrovas trečiadienį paskelbė apie iš Grozno į karą siunčiamus naujus kovotojus ir pasidalino vaizdo medžiaga.
„Kita savanorių grupė išvyko iš Rusijos didvyrio Achmato Chadži Kadyrovo vardu pavadinto Grozno tarptautinio oro uosto į specialiųjų pajėgų operacijų zoną. Prieš tai jie praėjo visus būtinus mokymus Rusijos prezidento Vladimiro Putino vardu pavadintame Rusijos specialiųjų pajėgų universitete“, – sakė jis savo „Telegram“ kanale.
Pasak jo, kovotojus apmokė specialiųjų pajėgų universiteto instruktoriai, o Achmato Chadži Kadyrovo vardo regioninis visuomeninis fondas aprūpino karius uniformomis ir reikalinga specialiąja įranga.
Pasak R.Kadyrovo, į karą juos išlydėjo Čečėnijos Respublikos vyriausybės pirmininkas Magomedas Daudovas.
Londonas duotų Kyjivui, ko šis nori, bet bijo Vašingtono
17:36
Jungtinė Karalystė remia Ukrainos poreikį naudoti raketas „Storm Shadow“ Rusijoje, tačiau viešai neragins suteikti Ukrainai tokią galimybę, nes baiminasi, kad tai išprovokuos konfliktą su Jungtinėmis Valstijomis, skelbia britų leidinys „The Telegraph“.
Volodymyras Zelenskis ne kartą prašė leidimo naudoti ginklus, kurie gali išvengti priešo radarų ir tiksliai pataikyti į taikinius iki daugiau kaip 300 km atstumu, smūgiams Rusijos gilumoje.
Nepaisant painiavos dėl tikrosios britų vyriausybės pozicijos, „The Telegraph“ įvertino, kad Dauningo gatvė greičiausiai remia tokį Ukrainos poreikį. Tačiau raketos paprastai naudojamos kartu su įslaptintomis JAV sistemomis, o tam reikėtų Vašingtono leidimo.
Pasak straipsnio, Jungtinė Karalystė oficialiai neprašė JAV leisti Ukrainai naudoti raketas Rusijoje.
Šaltinis Baltuosiuose rūmuose teigė, kad JAV prezidento Joe Bideno administracija yra susirūpinusi, jog šių raketų panaudojimas, net ir be Vašingtono pritarimo, gali lemti situacijos eskalavimą ir JAV karių įsitraukimą į konfliktą.
Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Keiras Starmeris, tikėtina, nenori išprovokuoti konflikto dėl šio klausimo ir derybose su JAV laikosi „konsultacinio požiūrio“.
Britų vyriausybės šaltinis lediniui nurodė, kad norima aptarti šiuos dalykus su sąjungininkais, o ne bandyti juos į tai įstumti.
„Jungtinės Valstijos privačiai skundėsi dėl Britanijos avangardinio požiūrio į karinės įrangos tiekimą Ukrainai. Anksčiau šiais metais tuometinis gynybos sekretorius Grantas Shappsas, kaip žinoma, spaudė Kyjivą smogti Rusijos karo laivams Kryme, o Amerika buvo atsargesnė“, – rašo „The Telegraph“.
Šaltinių teigimu, Jungtinės Karalystės sprendimas tapti pirmąja Vakarų šalimi, tiekiančia Ukrainai pagrindinius kovinius tankus, taip pat šalies noras perduoti naikintuvus F-16 sukėlė Vašingtono susirūpinimą, nes pareigūnai manė, kad Londonas bando spausti juos priimti panašius sprendimus.
Manoma, kad būtent ši situacija lėmė JAV atsisakymą paremti buvusio Didžiosios Britanijos gynybos sekretoriaus Beno Wallace'o kandidatūrą į NATO generalinio sekretoriaus postą, pažymima straipsnyje.
„JAV labiau nei mes bijo eskalacijos, nes jiems tenka su ja susidurti. Mes to nedarome. Galiausiai joms teks surinkti visus taškus. Mažoji Britanija negali kovoti su Rusija“, – ironizavo aukšto rango šaltinis karinėje tarnyboje.
Be nuogąstavimų, kad smūgiai „Storm Shadow“ raketomis Rusijai gali eskaluoti konfliktą, JAV taip pat baiminasi, kad raketos negalės sunaikinti Rusijos taikinių, nes šie buvo perkelti toliau nuo valstybinės sienos ir fronto linijos.
„Tiesa ir tai, kad ukrainiečiai daug dėmesio skiria tam tikrai ginklų grupei, o primygtinai reikalauti kažko panašaus yra klasikinė Volodymyro Zelenskio taktika. Rusai taip pat neliko nuošalyje, o svarbiausios priemonės buvo perkeltos toliau nuo jų“, – įvertino vienas iš leidinio pašnekovų.
Kiek žinoma „The Telegraph“, anksčiau šią vasarą Didžiosios Britanijos vyriausybė paprašė JAV atsitraukti nuo savo pozicijos ir leisti Rusijoje naudoti vakarietiškus ginklus.
Lietuva Ukrainai perdavė antidronų, krautuvų, kitos paramos
17:11
krainos kariuomenę trečiadienį pasiekė Lietuvos perduoti krautuvai, antidronai, sulankstomos lovytės, pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM).
Lietuva, reaguodama į Ukrainos prašymus, šiemet jau pristatė 155 mm amunicijos, šarvuočių M577, šarvuočių M113, antidronų sistemas, žiemos sezonui reikalingą įrangą ir šiltų rūbų komplektų.
Taip pat prieštankinio granatsvaidžio „Carl Gustaf“ šaudmenų, nuotolinio detonavimo sistemų RISE-1, generatorius, dalimis išardytą lengvąjį atakos lėktuvą L-39ZA „Albatros“, krautuvus, priekabas, sulankstomas lovytes ir kitą paramą.
Lietuva Ukrainai nuo karo pradžios suteikė karinės paramos už daugiau nei 647 mln. eurų.
Anot KAM, bendra Lietuvos parama Ukrainai – ilgalaikė ir perkopė vieną milijardą eurų.
