Karas Ukrainoje. Švedijos ministras: Rusija nori mus priversti tikėti, kad yra daug stipresnė, nei yra iš tikrųjų

Naujausias žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Ilja Ponomariovas

Kol Jungtinės Valstijos mano, kad ukrainiečių įsiveržimas į Kursko sritį gali pagreitinti perėjimo prie derybų su Maskva procesą, Rusijos opozicijos aktyvistas Ilja Ponomariovas pareiškė, kad dabar jokių derybų negali būti.

Tuo metu, pasak jo, Vašingtonas aktyviai spaudžia Kyjivą, kad ukrainiečiai nekurtų valdžios institucijų Rusijos teritorijoje.

„Amerikiečiai mano, kad ukrainiečių kariuomenės įvedimas į Rusijos teritoriją tik pastūmėja į derybas. Jie sako, kad tai yra buferinė zona, ji yra tik laikina. Tačiau tai netiesa! Putinas nesiderės, kol neišspręs „Kursko klausimo“. Tai jam nenaudinga, ir jis tai puikiai supranta“, – tikina Rusijos politikas.

I.Ponomariovas įsitikinęs, kad Kremlius dės milžiniškas pastangas, kad išstumtų Ukrainos kariuomenę iš savo teritorijos.

„Jei jis išspręs šį klausimą – o aš nemanau, kad išspręs – Ukraina atsidurs daug blogesnėje padėtyje, nei buvo prieš įsiveržimą į Kursko sritį. Nes tai atrodys kaip pralaimėjimas“, – mano jis.

Nepaisant to, I.Ponomariovas priduria – Ukrainos ginkluotųjų pajėgų veiksmai Kursko srityje gali būti šansas Rusijos opozicijai.

„Šis karas negali baigtis, jei nenugalėsime putinizmo ir jo nesunaikinsime. Jei nesunaikinsime imperijos. Kursko sritis yra puikus pavyzdys, nuo kurio galime pradėti ir sukurti politinę alternatyvą bei išplėsti ją į kitus Rusijos regionus“, – mano jis.

Viena iš galimų naikintuvo F-16 sudužimo priežasčių, kurią dabar nagrinėja tyrimas, yra Ukrainos oro gynybos „draugiška ugnis“. Apie tai skelbia „Amerikos balsas“, remdamasis savo šaltiniais Ukrainos karinėse oro pajėgose.

„Svarstomos įvairios versijos, įskaitant jų priešlėktuvinės gynybos „draugišką ugnį“, techninį gedimą ir piloto klaidą. Tačiau tikslios priežastys bus žinomos tik baigus tyrimą“, – sakė oro pajėgų atstovas, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga.

Kartu pašnekovas kritikavo žiniasklaidos pranešimus, kad tikėtinos priežastys jau žinomos.

Mažai tikėtina, kad Ukrainos naikintuvo F-16 sudužimo priežastis buvo piloto klaida. Tai amerikiečių kanalui CNN sakė neįvardytas Ukrainos kariuomenės atstovas.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų nuotr./Oleksijus Mesis

„Ukrainos ginkluotosios pajėgos nemano, kad incidento priežastimi buvo piloto klaida“, – sakė kanalo pašnekovas.

Jis nenurodė jokių kitų tragedijos aplinkybių, tačiau pridūrė, kad avarija tiriama ir į tyrimą bus pakviesti tarptautiniai ekspertai.

Žinoma, kad lėktuvo pilotas buvo Oleksijus Mesis su šaukiniu „Moonfish“. Jis buvo palaidotas ketvirtadienį.

Kaip pažymi CNN, piloto žūtis yra didelis smūgis Ukrainai, nes „Moonfish“ buvo vienas iš nedaugelio ukrainiečių pilotų, apmokytų skraidyti su F-16.

Be to, būtent „Moonfish“ buvo vienas iš dviejų Ukrainos pilotų, kurie aktyviai asmeniškai lobavo, kad Vakarai aprūpintų Ukrainą F-16 lėktuvais. Antrasis buvo Andrijus Pylščykovas, žinomas šaukiniu „Juice“, jis žuvo prieš metus per mokomųjų lėktuvų susidūrimą. Būtent O.Mesis ir A.Pylščykovas buvo Ukrainos F-16 lobistinės kampanijos veidas.

„Scanpix“ nuotr./Tobiasas Billströmas

Drąsus Ukrainos puolimas į Rusijos teritoriją pakenkė Vladimiro Putino režimui ir įrodė, kad jo perspėjimai, jog didesnė Vakarų parama Kijevui eskaluos karą, yra klaidingi, pareiškė Švedijos užsienio reikalų ministras.

Tris savaites trukęs puolimas, per kurį Ukraina užėmė apie 1200 kvadratinių kilometrų Rusijos Kursko srities, pakeitė „konflikto naratyvą“, laikraščiui „Financial Times“ sakė Švedijos užsienio reikalų ministras Tobias Billströmas. Jis paragino Kyjivo sąjungininkus padidinti pagalbą.

„Faktas, kad tai apskritai tapo įmanoma, yra kur kas svarbesnis už faktinę teritoriją vietoje. Tai yra katastrofa Putino režimui. Tai rodo Rusijos gyventojams ir pasauliui, kad Rusijos karo mašina yra tuščiavidurė... Ji nesugebėjo apginti savo sienos“, – sakė jis.

Švedija, kuri nutraukė du šimtmečius trukusį karinį neutralitetą ir įstojo į NATO po to, kai Rusija pradėjo karinius veiksmus Ukrainoje, nuo 2022 m. vasario mėn. yra viena iš pagrindinių ypatingos svarbos ginklų tiekėjų Ukrainai.

T.Billströmas karštai remia puolimą tuo metu, kai kai kurie Vakarų pareigūnai baiminasi, kad jis gali turėti blogą poveikį Ukrainos pajėgoms, ištemptoms šalies rytuose. Tai ypač pasakytina apie Pokrovsko rajoną, kuriame Rusija pastarosiomis dienomis pasiekė reikšmingų laimėjimų.

Kai kurie pareigūnai užsiminė, kad Kyjivas patyrė didelį Vakarų sostinių spaudimą dėl taikos derybų, kurios galėtų užbaigti karą.

„Jei anksčiau ir buvo tokių idėjų [dėl greito taikos susitarimo], tai didžiulė sėkmė Kurske pakeitė situaciją“, – pridūrė T.Billströmas.

Švedijos ministras teigė nekalbėsiąs apie karinę strategiją, tačiau puolimas turėjo didžiulį „politinį poveikį“. T.Billströmas sakė, kad jis parodė ir V.Putino silpnumą, ir klaidą, kurią daro kai kurie Vakaruose, tikėdami jo perspėjimais dėl eskalacijos. 

„Anksčiau ar vėliau visi turime suprasti, kad daug kas, kas sklinda iš Maskvos, yra karštas oras. Norima mus priversti patikėti, kad Rusija yra daug stipresnė, nei yra iš tikrųjų“, – sakė jis.

Irmanto Gelūno / BNS nuotr./Dmytro Kuleba

Ukraina vis dar negavo visų oro gynybos sistemų „Patriot“, kurias Vakarų partneriai anksčiau buvo pažadėję jai suteikti.

Tai pareiškė Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba, vykdamas į susitikimą su ES užsienio reikalų ministrais Briuselyje. Jis kartu su ES vyriausiuoju įgaliotiniu užsienio ir saugumo politikai Josepu Borrelliu kalbėjosi su žurnalistais.

„Raginu visas šalis, kurios prieš kelis mėnesius pažadėjo suteikti „Patriot“ sistemas, pagaliau jas suteikti. Jos yra, jos yra parengtos. Tik nėra galutinės žalios šviesos jas siųsti. Kad ir kokios būtų priežastys, laikas tai padaryti“, – paragino D.Kuleba, primindamas paskutinį masinį Ukrainos apšaudymą.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generaliniame štabe patvirtintas amerikiečių naikintuvo F-16 sudužimas Ukrainoje.

Pažymima, kad atremiant Rusijos raketų smūgį Ukrainos teritorijoje kartu su zenitinių raketinių pajėgų daliniais buvo panaudoti Ukrainos ginkluotųjų pajėgų naikintuvai F-16.

„Per oro mūšį F-16 lėktuvai pademonstravo didelį efektyvumą, jų borto ginklais buvo numuštos keturios priešo sparnuotosios raketos. Artinantis prie kito taikinio su vienu iš orlaivių nutrūko ryšys. Kaip paaiškėjo vėliau, orlaivis sudužo, pilotas žuvo“, – sakoma pranešime.

Generalinis štabas taip pat pabrėžė, kad lėktuvo kritimo srityje dirbanti speciali Gynybos ministerijos komisija ketina išsiaiškinti avarijos priežastis.

Kadras iš „Youtube“ medžiagos/Andris Sprūdas

Latvijos vadovaujama dronų Ukrainai koalicija įgauna pagreitį, o sąjungininkai toliau telkia tarptautinius partnerius, ketvirtadienį vizito Jungtinėje Karalystėje metu sakė latvių gynybos ministras Andris Sprūdas. 

A.Sprūdas susitiko su JK gynybos ministerijos parlamentiniu valstybės sekretoriaus pavaduotoju Luke'u Pollardu. 

Pareigūnai aptarė abiejų šalių bendradarbiavimą ir aktualius klausimus, susijusius su pagalbos teikimu Ukrainai įgyvendinant dronų koalicijos sumanymą.

„Dronų koalicija įgauna vis didesnį pagreitį. Kartu su Jungtine Karalyste, kuri yra viena iš pagrindinių dronų koalicijos narių, toliau telksime tarptautinius partnerius, kad Ukrainai būtų tiekiama vis daugiau dronų. Kartu stiprinsime gynybos ir dronų pramonės pajėgumus ir tarptautinį bendradarbiavimą, kad užtikrintume įvairių pajėgumų dronų pristatymą, atitinkantį dabartinius Ukrainos ginkluotųjų pajėgų poreikius“, – sakė Latvijos gynybos ministras. 

Pareigūnai taip pat aptarė tolesnį abiejų šalių bendradarbiavimą Jungtinėse ekspedicinėse pajėgose (JEF). Šiuo bendradarbiavimu siekiama užtikrinti koordinuotą ir vieningą sąjungininkų buvimą Baltijos ir Šiaurės jūrų regione. Latvija šį lapkritį planuoja surengti JEF pratybas. 

Vizito metu A.Sprūdas taip pat dalyvavo JK ir Latvijos dronų pramonės forume, kur susitiko su abiejų šalių verslo atstovais ir susipažino su bepiločių orlaivių naujovėmis. 

„Tarptautinė dronų koalicija tampa svarbia tarpvalstybinių partnerysčių platforma dronų pramonėje, kuri skatina bendradarbiavimą inovacijų srityje, pritraukia investicijas ir didina gamybos pajėgumus. Aktyvus Latvijos ir Jungtinės Karalystės dronų gamintojų susidomėjimas rodo tarptautinio bendradarbiavimo potencialą“, – sakė latvių ministras. 

Kaip pranešama, šiais metais Latvijos gynybos ministerija dronų koalicijos reikmėms skyrė 20 mln. eurų, iš kurių daugiau nei pusė skirta Latvijos gynybos pramonės tiekiamiems dronams.

Prie Latvijos inicijuotos dronų koalicijos, be kita ko, yra prisijungusios Lietuva, Estija, Jungtinė Karalystė, Italija, Kanada, Lenkija, Prancūzija, Švedija, Vokietija ir kitos valstybės.

Iki šiol dronų koalicija jau yra surinkusi daugiau nei 0,5 mlrd. eurų.