Karas Ukrainoje. Ukrainos atstovas JT suintrigavo pranešimu apie S.Lavrovą: „Kai kas sako, kad jis jau pakratė kanopas“

Ukrainos nuolatinis atstovas Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje Serhijus Kyslycia suintrigavo pranešimu apie Rusijos užsienio reikalų ministrą Sergejų Lavrovą. Socialiniame tinkle „X“ jis užsiminė apie Vladimiro Putino ministro mirtį. 

„Kai kuriems Rusijos karo nusikaltėliams mirtis savo lovoje prabangioje priemiesčio gyvenvietėje Landšaft gali atrodyti lengviausia išeitis. Net jei jie neatsidurs teisiamųjų suole, pateks tiesiai į pragarą ir ten amžinai degs, aplenkdami skaistyklą... Kai kas sako, kad jis jau pakratė kanopas, ir vis dėlto, ironiška, norėčiau, kad jis būtų gyvas ir galėčiau pamatyti jį teisiamųjų suole...“, – pareiškė S.Kyslycia.

Dera pažymėti, kad šiuo metu Rusijos žiniasklaidoje nėra jokių pranešimų apie S.Lavrovo mirtį. 

Eriko Ovčarenko / BNS nuotr./Elektrinės įranga

Jungtinės Amerikos Valstijos skirs 800 mln. dolerių Ukrainos energetikos sektoriui atkurti po Rusijos atakų, po susitikimo su JAV energetikos sekretoriaus pavaduotoju Davidu Turku pareiškė Ukranos pirmoji vicepremjerė ir ekonomikos ministrė Julija Svirydenko. 

„Energetika buvo viena iš pagrindinių temų mūsų kelionės į Jungtines Valstijas metu. Kartu su ministro pavaduotoju Davidu Turku aptarėme neatidėliotinus veiksmus, kurių reikia imtis, kad būtų atkurta Ukrainos energetikos sistema“, – parašė ji socialiniame tinkle „X“. 

Ministrė pažymėjo, kad daugiau kaip 50 proc. Ukrainos energetikos infrastruktūros nukentėjo nuo Rusijos oro antskrydžių. 

„Esame labai dėkingi JAV už paramą pasyviosios gynybos sistemų statybai, taip pat už 800 mln. dolerių vertės energetikos sektoriaus finansavimo paketą“, – pridūrė J.Svirydenko. 

Nepaisant to, kad Rusijos Kursko srityje esantis Sudžos miestelis yra užnugaryje, rusai jį šluoja nuo žemės paviršiaus: apšaudo valdomomis aviacinėmis bombomis, apšaudo iš artilerijos ir dronų kamikadzių, pranešė Ukrainos ginkluotosios pajėgos.

„Naikina patys savus“, – teigiama pranešime.

Pažymima, kad rugpjūčio 30 d. rusų bomba pataikė į vietos vaikų darželį, be to, priešo aviacija smogė į privačius namus Sudžoje. 

„Iš maždaug 5 tūkst. vietinių gyventojų mieste liko apie du šimtai civilių, kuriems Ukrainos kariškiai teikia pagalbą pagal tarptautinės humanitarinės teisės normas. Didžioji dauguma likusiųjų yra pensinio amžiaus žmonės. Kaip vienas, jie rusų kalba sako, kad „valdžia mūsų apie nieką neįspėjo: mus čia paliko“, – pranešė Ukrainos kariuomenė.

Taip pat pranešama, kad šiomis dienomis naujosios Ukrainos karinės komendantūros atstovai sutvarkė vandentiekį Sudžoje, kad vietos gyventojai galėtų naudotis geriamuoju vandeniu. 

„Anksčiau mūsų kariškių dėka ši problema buvo sprendžiama pasitelkiant vandens vežėjus ir sunkvežimius su kelių kubų cisternomis. Medicininę pagalbą civiliams gyventojams Sudžoje taip pat teikia Ukrainos kariškiai“.

Jau anksčiau buvo pranešama, kad praradę Sudžos kontrolę, Rusijos kariai ėmė jį bombarduoti viskuo, kuo gali pasiekti.

Socialinių tinklų nuotrauka/„Rusijos laisvės“ legionas

Rusijos savanoriai, kovojantys Ukrainos pusėje prieš diktatoriaus Vladimiro Putino režimą, nedalyvavo Ukrainos ginkluotųjų pajėgų puolime Rusijos Kursko srityje. Kaip rašo „Le Monde“, Ukrainos kariuomenės generalinis štabas nusprendė neleisti rusų sukilėliams dalyvauti drąsiausioje Kyjivo operacijoje.

Politikas Ilja Ponomariovas, anksčiau vadovavęs „Rusijos laisvės“ legionui ir „Rusijos savanorių korpuso“ (RSK) vadas Denisas Kapustinas, šaukiniu „White Rex“, patvirtino, kad jų daliniai nebuvo įtraukti į Kursko sritį įsiveržusių pajėgų sudėtį.

Abu vyrai taip pat patvirtino daug jautresnę informaciją, kuri pastarosiomis savaitėmis Kyjive tapo vieša paslaptimi, bet kurios „Le Monde“ žurnalistams viešai nekomentavo nė vienas oficialus atstovas: į Kursko operaciją nebuvo įtraukta ir Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausioji žvalgybos valdyba (GUR), kuri šalyje koordinuoja rusų savanorių padalinius.

Plačiau apie tai skaitykite čia.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Andrejus Piontkovskis

Krymo tilto sunaikinimas pradės neišvengiamus kovos dėl valdžios Rusijoje procesus, sako politologas ir publicistas Andrejus Piontkovskis.

„Karo partijoje, kuri dabar dominuoja Rusijos informacinėje erdvėje, yra trys grupės, kurios nekenčia viena kitos ir kaltina viena kitą dėl karo nesėkmių. Tai armija, Putinas ir jo FSB resursas bei vadinamasis „Prigožino“ liaudies judėjimas. Dar vienas žeminantis spjūvis į Putiną, mano nuomone, susprogdintų šitą mišinį. Esu tikras, kad Ukrainos karinė vadovybė tam ruošiasi. Turiu omenyje Krymo tilto sunaikinimą“, – sakė jis televizijos kanalo „Espreso“ eteryje.

A.Piontkovskis pridūrė, kad dabar V.Putinas stengiasi išsilaikyti valdžioje: „Kritika – tai jau nebe naujų karo metodų neigimas, o kaltinimas, kad karas buvo pralaimėtas. 
Karas jau pralaimėtas. Karas, kurį Putinas paskelbė vasario 24 d., – tas karas jau pralaimėtas“.

Anksčiau Ukrainos prezidento nuolatinio atstovo Kryme pavaduotojas Denysas Čystykovas pareiškė, kad rusų okupantai bijo Krymo tilto sunaikinimo, tai supranta ir iš okupuoto pusiasalio bėgantys vietos gyventojai.

Prieš tai Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos atstovas Andrijus Jusovas sakė, kad Ukrainos kariškiai jau parengė Krymo deokupacijos ir Kerčės tilto sunaikinimo planą. Pasak jo, rusai laiko įsikibę Kryoą, nes ši teritorija yra svarbi karinės logistikos ir tiekimo požiūriu.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Rustemas Umerovas ir Lloydas Austinas

Ukraina pateikė Joe Bideno administracijai sąrašą taikinių Rusijos teritorijoje, kuriems Ukraina norėtų smogti ATACMS raketomis. Vašingtonas vis dar svarsto Kyjivo prašymą, CNN sakė Ukrainos gynybos ministras Rustemas Umerovas.

„Mes paaiškinome, kokių pajėgumų mums reikia, kad apsaugotume piliečius nuo rusų teroro, todėl tikiuosi, kad buvome išgirsti“, – sakė R.Umerovas.

Tačiau JAV, nepaisant daugkartinių Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio prašymų, kol kas neplanuoja sušvelninti apribojimų Ukrainai naudoti ATACMS raketas.

„Jūs girdėjote mus sakant, kad ukrainiečiai gali naudotis JAV saugumo pagalba gindamiesi nuo išpuolių iš kitapus sienos, kitaip tariant, atremdami ugnį. Tačiau kalbant apie tolimojo nuotolio smūgius, giluminius smūgius prieš Rusiją, mūsų politika nepasikeitė“, – antradienį sakė Pentagono atstovas spaudai generolas majoras Patrickas Ryderis.

Ukraina turi tik nedidelį JAV suteiktų ilgojo nuotolio raketų skaičių, o JAV davė suprasti, kad Kyjivas neturėtų tikėtis dar vienos didelės ATACMS siuntos dėl riboto JAV atsargų skaičiaus ir ilgo naujų raketų gamybos laiko, rašo CNN, remdamasi JAV pareigūnu.

Be to, Pentagonas teigia, kad dauguma didelės vertės taikinių Rusijos teritorijoje yra už ATACMS raketų veikimo zonos ribų. Pavyzdžiui, Rusija jau atitraukė savo lėktuvus į užnugario aerodromus toliau nuo sienos. Tačiau R.Umerovas tai neigia.

„Mes rodome, kad aerodromai, kuriuos jie naudoja smūgiams į mūsų miestus, yra gilaus smūgio nuotolio zonoje“, – CNN sakė R.Umerovas.

Kadras iš vaizdo įrašo/Negyvi rusų kariai

Rusijos nepriklausoma žiniasklaidos grupė „Mediazona“ šeštadienį pranešė, kad, jos vertinimais, per karą Ukrainoje žuvo daugiau kaip 66 tūkst. Rusijos karių.

„Mediazona“ kartu su britų nacionalinio transliuotojo BBC Rusijos tarnyba, naudodamasi atvirų šaltinių duomenimis, sudaro karių, apie kurių žūtį yra žinoma, sąrašą.

Balandį tyrėjai skelbė radę daugiau kaip 50 tūkst. žuvusių rusų pavardžių.

Šeštadienį „Mediazona“ pranešė, kad, „rugpjūčio 30 dienos duomenimis, žinome 66 471 per karą žuvusio Rusijos kario pavardę“.

Per pastarąsias keturias savaites sąrašą papildė daugiau kaip 4,6 tūkst. pavardžių, pažymėjo žiniasklaidos grupė, bet pridūrė, kad tai nėra galutinis skaičius, nes daugelio karių žūties faktai neskelbiami viešai.

„Mediazona“ žurnalistė Anastasija Aleksejeva pabrėžė, kad naujausi žuvusiųjų skaičiai „nesusiję su Ukrainos puolimu Kursko srityje ar Rusijos karo veiksmais [Ukrainos] rytuose“.

Taip yra todėl, kad tyrėjai vis dar tiria anksčiau gautus, bet dar neišnagrinėtus pranešimus apie mirtis, paaiškino ji.

Tyrėjai iki šiol nustatė, kad per karą žuvo 172 šauktiniai, vykdę privalomąją karo tarnybą, o daugiausia jų žuvo pirmaisiais karo mėnesiais.

Tačiau šie skaičiai gali būti netikslūs, nes šauktiniai gali pasirašyti profesinės karo tarnybos sutartis, o kai kurie tai galėjo padaryti nepranešę artimiesiems, sakė „Mediazona“ redaktorius Dmitrijus Treščianinas.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas/ „Facebook“/Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadas Oleksandras Syrskis su patarėjais

„The Wall Street Journal“ (WSJ) šaltinių teigimu, liepos pabaigoje vyriausiasis Ukrainos kariuomenės vadas Oleksandras Syrskis surengė slaptą susitikimą, kuriame atskleidė drąsų planą, kaip atgaivinti silpstančias šalies karines pajėgas.

Generolas pulkininkas tvirtino, kad Ukrainos kariuomenė „pasikeis vaidmenimis su Maskva“ ir surengs pirmą didelio masto invaziją į Rusiją nuo Antrojo pasaulinio karo laikų.

O.Syrskio surengtame susitikime dalyvavęs 61-osios mechanizuotosios brigados štabo viršininkas, sakė, kad pirmoji jo reakcija buvo šokas.

„Kur mes einame?“ – portalui „The Wall Street Journal“ prisiminė savo mintis pulkininkas leitenantas Artiomas Cholodkevyčius.

Rugpjūčio 6 d. prasidėjusi įžūli operacija pribloškė Rusiją. Ukrainiečiams pavyko įveikti silpną pasienio gynybą ir greitai užimti apie 100 miestų ir kaimų Rusijos Kursko srityje.

Invazija privertė nepatogiai pasijusti Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, pakėlė ukrainiečių moralę po metus trukusio įtempto gynybinio karo ir parodė JAV bei kitiems sąjungininkams, kad Ukraina dar turi daug kovotojų.

„Mes sugriovėme mitą, kad Rusija yra nenugalima šalis“, – interviu sakė A.Cholodkevyčius. „Padarėme tai, ko niekas nedarė 80 metų.“

Plačiau apie tai skaitykite čia.

Stopkadras/Krenta numuštas „Shahed“ dronas

Šeštadienio naktį rusai vėl atakavo Ukrainą raketomis ir dronais „Shahed“. Ukrainos karinių oro pajėgų duomenimis, rusai smogė balistine raketa „Iskander-M“ iš Voronežo srities, keturiomis zenitinėmis valdomomis raketomis S-300 iš okupuotos Donecko srities ir 52 smogiamaisiais bepiločiais orlaiviais „Shahed-131/136“ iš Rusijos Kursko srities.

Ukrainos karinės oro pajėgos atkreipė dėmesį į neįprastą atakos detalę – daugiau kaip dvi dešimtys priešo bepiločių orlaivių nukrito patys.

„Oro gynybos mūšio metu buvo numušti 24 smogiamieji bepiločiai orlaiviai „Shahed-131/136“, 25 buvo prarasti lokaliai (nukrito savaime). Du bepiločiai orlaiviai nuskrido Rusijos kryptimi, dar vienas – į Baltarusijos Respubliką“, – teigiama pranešime.

Oro pavojus Kyjive buvo paskelbtas keturis kartus ir iš viso truko beveik 4 valandas. Tuo pat metu visi Kyjivui grėsmę kėlę Rusijos dronai buvo sunaikinti oro gynybos pajėgomis ir priemonėmis. Preliminariai jokių nuostolių ar aukų mieste nebuvo.

„AFP“/„Scanpix“/Ukrainos kariai

„Bandydama sustiprinti gynybą aplink Pokrovską vis aktyvesnio Rusijos puolimo metu, Ukraina šiame fronto ruože dislokavo vieną iš nedaugelio savo puolamųjų brigadų – brigadą „Kara Dag“, – rašo ‚Forbes‘ analitikas Davidas Axe'as.

„Apie 2000 vyrų brigados perkėlimas iš jai įprastų pozicijų Pietų Ukrainoje į nepažįstamą mūšio lauką rytuose pabrėžia Ukrainos problemų tarp Avdijivkos ir Pokrovsko aktualumą“, – rašoma straipsnyje.

Analitikas primena, kad brigada „Kara-Dag“, viena iš Nacionalinės gvardijos puolamųjų brigadų, buvo suformuota 2014 metais. Brigada pirmosiomis pilno masto karo dienomis kovėsi netoli Melitopolio ir dvejus metus praktiškai išbuvo tame pačiame rajone. Tačiau dabar ji perkelta į rytus, nes ten vyksta sunkiausios kovos.

Brigados išsiuntimas nesustabdė Rusijos puolimo, todėl kyla klausimas, kur yra likę Ukrainos rezervai, rašo analitikas.

Rusijos propagandistų teigimu, Ukraina rezerve vis dar turi apie penkias sukomplektuotas ir gerai aprūpintas brigadas. Kaip rašė Rusijos propagandistas Jevgenijus Norinas, galbūt Ukraina „planuoja jas dislokuoti kitur ir siekia suduoti kokį nors lemiamą smūgį, kol frontas Donbase visiškai nesugriuvo“.

Ta vieta gali būti Kurskas, kur ukrainiečių invazija tęsiasi jau ketvirtą savaitę ir nerodo jokių sustojimo ženklų, mano „Forbes“.

„Didindami pajėgas Kursko srityje ir laikydami jas atokiau nuo Pokrovsko, Ukrainos vadovai daro statymus ant to, kad jų netikėtos invazijos šiaurėje laimėjimai yra svarbesni karo baigčiai nei galimi nuostoliai rytuose. Tai itin rizikingas žaidimas“, – pažymi analitikas.

Pasak „Deep State“ analitikų, Rusijos kariuomenė užėmė Donecko srities Pokrovsko rajono Karlyvkos kaimą ir dar labiau pasistūmėjo rytiniame fronte.

„Deutsche Welle“ ekspertų teigimu, Pokrovsko užėmimas leis rusams blokuoti pagrindinį Ukrainos logistikos mazgą Donbase. Apskritai, miesto net nebūtina užimti: užtenka jį pasiekti artilerija, mano ekspertai.

Tuo pat metu buvęs Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo atstovas spaudai Vladyslavas Selezniovas mano, kad iki rugsėjo vidurio, galbūt iki rugsėjo pabaigos, rusų puolimo potencialas Pokrovske bus išnaudotas.

Pauliaus Peleckio / BNS nuotr./Jensas Stoltenbergas

NATO vadovas Jensas Stoltenbergas interviu vokiečių laikraščiui „Die Welt“ sakė, kad Ukraina turėjo pilną teisę pradėti netikėtą puolimą Rusijos Kursko regione kaip savigynos aktą.

Rugpjūčio 6 dieną pradėtas puolimas pribloškė Kremlių. Kyjivo kariai teigia užėmę 100 gyvenviečių ir daugiau kaip 1,2 tūkst. kv. km teritorijos.

„Ukraina turi teisę gintis. Pagal tarptautinę teisę ši teisė nesibaigia ties siena, – sakė J.Stoltenbergas šeštadienį paskelbtame interviu. – Pagal tarptautinę teisę Rusijos kariai, tankai ir bazės ten (Kurske) yra teisėti taikiniai.“

Šis puolimas taip pat nustebino Kyjivo sąjungininkus, o J.Stoltenbergas pareiškė, kad Ukraina iš anksto nesuderino savo planų su NATO ir kad Vakarų karinis aljansas nevaidino jokio vaidmens.

V.Zelenskio „Telegram“ nuotr./Naikintuvas F-16

Praėjus kelioms dienoms po naikintuvo F-16 katastrofos, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis atstatydino oro pajėgų vadą Mykolą Oleščuką. Lėktuvą galėjo numušti draugiška ugnis.

Kaip rašo laikraštis „The New York Times“, remdamasis Vakarų pareigūnu, kuris buvo supažindintas su preliminariu katastrofos tyrimu, yra „požymių“, kad lėktuvą numušė draugiška ugnis iš raketų baterijos „Patriot“, nors neatmetama mechaninio gedimo ir piloto klaidos galimybė.

Karinių oro pajėgų vado generolo leitenanto M.Oleščuko atleidimas buvo antrasis aukšto rango atleidimas šiais metais. Vasario mėnesį V.Zelenskis atleido aukščiausią Ukrainos karinį vadovą generolą Valerijų Zalužną ir į jo vietą paskyrė generolą Oleksandrą Syrskį.

V.Zelenskis nenurodė konkrečios sprendimo, kuris buvo priimtas kitą dieną po to, kai Ukraina paskelbė apie F-16 naikintuvo praradimą, priežasties, tačiau teigė, kad reikia stiprinti karinę vadovybę.

„Mums reikia tapti stipresniems. O žmonėmis reikia pasirūpinti. Pasirūpinkite personalu. Saugokite visus mūsų karius“, – sakė jis.

Lėktuvas sudužo pirmadienį, kai buvo ginamasi nuo intensyvios Rusijos oro atakos. Incidentų dėl draugiškos ugnies tikimybė ypač padidėja per masines raketų ir bepiločių orlaivių atakas, teigia karo ekspertai.

„Sunku sekti, kas yra draugiška, o kas svetima, ypač kai aplink skraido raketos. Draugiška ugnis yra didžiulis iššūkis“, – sakė Vašingtone įsikūrusio Strateginių ir tarptautinių studijų centro vyresnysis patarėjas Markas Cancianas.

Vos prieš kelias savaites Ukraina gavo kelis F-16. Vieno jų praradimas taip greitai po jų atgabenimo yra didelis smūgis Ukrainos pastangoms integruoti šiuos orlaivius į savo kariuomenę ir įtikinti NATO sąjungininkus, kad šalis gali veiksmingai naudotis sudėtinga Vakarų ginkluote.

Lėktuvo pilotas papulkininkis Oleksijus Mesis žuvo per katastrofą. Jis buvo vienas iš kelių ukrainiečių, kurie prieš eidami į mūšį dalyvavo pagreitinto mokymo programoje, o tai, ekspertų teigimu, yra papildomos rizikos elementas.

JAV ir Ukraina jau bendradarbiauja tiriant šį įvykį: Vašingtone susitiko JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas ir Ukrainos gynybos ministras Rustemas Umerovas.

Lėktuvai, pristatyti po kelis mėnesius trukusio V.Zelenskio ir kitų aukštų pareigūnų spaudimo, yra žymiausi karinės technikos vienetai, kuriuos šalies sąjungininkai pristatė per karą. Todėl jie tapo Ukrainos gynybos simboliu, o jų pilotus daugelis laikė nacionaliniais didvyriais.

Pareiškime dėl katastrofos karinės oro pajėgos nurodė tik tai, kad buvo prarastas „ryšys“ su orlaiviu, o katastrofos detalės liko nepaaiškintos. Kariniai ekspertai nurodė, kad nors lėktuvo praradimas yra nesėkmė, naikintuvai dažnai nukrenta, net ir taikos metu vykdydami mokomąsias misijas, ir kad poveikis bendroms Ukrainos karinėms pastangoms greičiausiai bus nereikšmingas.

„Skrydžiai šiais orlaiviais yra labai rizikinga veikla“, – sakė Tarptautinio strateginių studijų instituto vyresnysis mokslinis bendradarbis Benas Barry.

Per Ukrainos smūgius Rusijos Belgorodo regione žuvo mažiausiai penki žmonės ir 37 buvo sužeisti, penktadienį pranešė pasienio srities gubernatorius.

„Viena moteris ir keturi vyrai mirė nuo žaizdų vietoje“ po to, kai Ukraina smogė Belgorodo miestui ir jo apylinkėms kasetiniais šaudmenimis, „Telegram“ pranešė Viačeslavas Gladkovas.

Stopkadras/Mirtina ataka Charkive: rusų taikinyje – daugiaaukštis gyvenamasis pastatas

Per Rusijos smūgį Charkivui ketvirtadienio vakarą žuvo septyni žmonės, o dar 97 buvo sužeisti, tarp jų 22 vaikai. Tokia patikslinta informacija pasidalijo Charkivo srities karinės administracijos vadovas Olehas Sinjehubovas.

O.Sinjehubovas pranešė, kad iš kaimyninės Belgorodo srities buvo suduoti penki oro smūgiai bombomis UMPB D-30, kurios pataikė į penkias skirtingas vietas trijuose miesto rajonuose.

Žinoma, kad tarp žuvusiųjų yra 14 metų mergaitė. Taip pat dėl smūgio sugriuvo 12 aukštų daugiabučio gyvenamojo namo viršutinė dalis Pramonės rajone.

Praėjusią naktį iš po daugiaaukščio pastato nuolaužų buvo ištraukta negyva moteris. Taigi žuvusiųjų skaičius padidėjo iki septynių žmonių.

Prezidentas Volodymyras Zelenskis dėl smūgio Charkivui paragino partnerius sustabdyti terorą, leidžiant Ukrainai smogti kariniams objektams Rusijos Federacijos teritorijoje.

„Rusijos smūgis Charkivui nukreiptas tik į žmones, į paprastus namus..... Šis smūgis suduotas Rusijos valdoma aviacine bomba. Smūgis, kurio nebūtų buvę, jei mūsų gynybos pajėgos būtų turėjusios galimybę naikinti Rusijos karinius lėktuvus ten, kur jie yra dislokuoti. Mums reikia tvirtų partnerių sprendimų, kad sustabdytume šį terorą. Tai absoliučiai teisingas poreikis“, – pabrėžė valstybės vadovas.