Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
09 01 /22:41

Karas Ukrainoje. „Wall Street Journal“: Kursko operacija įrodo, kad Rusijos branduoliniai ginklai nebėra atgrasymo veiksnys

Naujausias žinias apie karą Ukrainoje skaitykite žemiau.
Iš povandeninio laivo paleidžiama branduolinė raketa UUM-44 SUBROC
Iš povandeninio laivo paleidžiama branduolinė raketa UUM-44 SUBROC / „Wikipedia“ nuotr.

Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.

Tiesiogiai  30 s.
Naujausi viršuje
Naujausi apačioje

„Wall Street Journal“: Kursko operacija įrodo, kad Rusijos branduoliniai ginklai nebėra atgrasymo veiksnys

21:36

wikimedia.org nuotr./SS-18 „Satan“
wikimedia.org nuotr./SS-18 „Satan“

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų puolimas Kursko srityje – tai ne tik drąsus bandymas sustabdyti Rusijos invaziją. Tai pirmas kartas, kai branduolinė valstybė susiduria su kitos šalies invazija ir okupacija, rašo leidinys „Wall Street Journal“ (WSJ).

„Ilgus dešimtmečius branduolinės eskalacijos teorijoje buvo daroma prielaida, kad atominius ginklus turinčios šalys turi didelį imunitetą nuo užpuolimo, nes agresorius rizikuoja išprovokuoti Armagedoną. Santykinai mažos valstybės, tokios kaip Izraelis, Iranas, Šiaurės Korėja ir Libija, branduolinių ginklų siekė iš dalies tam, kad atgrasytų didesnių, geriau ginkluotų priešininkų atakas“, – rašo WSJ.

Straipsnyje pabrėžiama, kad Ukraina nėra branduolinė galia, tačiau per daugiau nei tris savaites jai pavyko užimti teritoriją, kurios plotas dabar siekia beveik 1300 kvadratinių kilometrų.

„Vakarų lyderiai, karo analitikai ir branduolinės teorijos specialistai suka galvas, ką dabartiniai įvykiai reiškia Rusijos eskalacijos perspektyvoms ir būsimiems karo žaidimams“, – pažymėjo WSJ.

„Zuma press“/„Scanpix“/Rusija atakuoja Ukrainą
„Zuma press“/„Scanpix“/Rusija atakuoja Ukrainą

Pasak leidinio analitikų, dėl tokių įvykių pasaulis yra priverstas iš naujo apsvarstyti branduolinių ginklų vaidmenį atgrasymo srityje.

Visų pirma, Rusijos Federacijos branduolinėje doktrinoje teigiama, kad šalis panaudos branduolinį ginklą iškilus grėsmei šalies suverenitetui ar teritoriniam vientisumui.

„Nors Ukraina yra okupavusi dalį Rusijos teritorijos, nė viena pusė nelaiko Kursko regiono strategiškai svarbiu, todėl Ukrainos puolimas, kad ir koks nepatogus jis būtų Kremliui, nerodo jokių ženklų, kad būtų peržengta Rusijos raudonoji linija“, – rašo WSJ.

Tačiau leidinys pabrėžia, kad dviprasmiškumas ir neapibrėžtumas „yra neatsiejama branduolinio žaidimo dalis“.

„Niekas iš tikrųjų nežino Rusijos „raudonosios linijos“ – ji niekada nebuvo tiksliai įvardyta. Vėliau galime sužinoti, kad raudonąją liniją peržengėme prieš du mėnesius“, – aiškino buvęs Sovietų Sąjungos ir Rusijos ginklų kontrolės derybininkas Nikolajus Sokovas.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Vladimiras Putinas
AFP/„Scanpix“ nuotr./Vladimiras Putinas

Jis atkreipė dėmesį į tai, kad Kremlius ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas grėsmes savo režimui tikriausiai laiko suvereniomis grėsmėmis Rusijos Federacijai.

„Šiuo požiūriu dideli Ukrainos laimėjimai arba Rusijos pralaimėjimai gali paskatinti branduolinę eskalaciją, nors tikėtina, kad ji prasidės nuo platesnio nebranduolinių ginklų panaudojimo, o ne nuo netikėtos atakos“, – sakė N.Sokovas.

Leidinyje pabrėžiama, kad Ukraina, įsiverždama į Kursko sritį, nori parodyti, kad dar vienas tabu gali būti sulaužytas be baisių pasekmių. Be to, iš dalies tuo siekiama leisti Rusijos Federacijos teritorijoje naudoti mirtinesnius ir tikslesnius amerikiečių ginklus.

„Įvykių, kuriuos sukėlė Ukrainos įžengimas į Kurską, ištakos siekia Šaltojo karo laikus, kai eskalacijos teorija buvo plačiai tyrinėjama disciplina. Kai 1949 m., praėjus ketveriems metams po to, kai Jungtinės Valstijos sukūrė atominę bombą, Sovietų Sąjunga sukūrė atominę bombą, Vakarų strategai bandė nuspėti, kaip šis baisus ginklas gali būti panaudotas kovoje.

Tuo pat metu, maždaug prieš šešerius metus, Sankt Galeno universiteto (Šveicarija) Tarptautinių santykių katedros vedėjas politikos mokslų profesorius  Jamesas Davisas suprato, kad branduolinių sprendimų priėmimas išnyko kaip mokslo sritis, bet grįžo kaip problema.

„Visada manėme, kad branduoliniai ginklai yra naudingi tik atgrasymui. Tikrai nemanėme, kad nebranduolinė valstybė gali užpulti branduolinę galybę“, – sakė jis.

Rusijos pajėgos smogė vaikų reabilitacijos centrui ir našlaičių namams Sumuose

22:41

Rusijos kariai raketomis atakavo vaikų socialinės ir psichologinės reabilitacijos centrą ir našlaičių prieglaudą Sumų mieste, žmonėms teikiama medicininė pagalba.

„Šiąnakt, rugsėjo 1 d., priešas surengė raketinę ataką prieš švietimo įstaigos patalpas Sumų mieste, kur veikia vaikų socialinės ir psichologinės reabilitacijos centras ir vaikų namai.

Pastatas yra miesto gyvenamųjų namų kvartalo viduryje.

Visos reikiamos paslaugos veikia vietoje. Žmonėms teikiama medicininė priežiūra. Aiškinamasi, kokie buvo priešo užpuolimo padariniai“, – pranešė Sumų srities karinė administracija.

 

„Wall Street Journal“: Kursko operacija įrodo, kad Rusijos branduoliniai ginklai nebėra atgrasymo veiksnys

21:36

wikimedia.org nuotr./SS-18 „Satan“
wikimedia.org nuotr./SS-18 „Satan“

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų puolimas Kursko srityje – tai ne tik drąsus bandymas sustabdyti Rusijos invaziją. Tai pirmas kartas, kai branduolinė valstybė susiduria su kitos šalies invazija ir okupacija, rašo leidinys „Wall Street Journal“ (WSJ).

„Ilgus dešimtmečius branduolinės eskalacijos teorijoje buvo daroma prielaida, kad atominius ginklus turinčios šalys turi didelį imunitetą nuo užpuolimo, nes agresorius rizikuoja išprovokuoti Armagedoną. Santykinai mažos valstybės, tokios kaip Izraelis, Iranas, Šiaurės Korėja ir Libija, branduolinių ginklų siekė iš dalies tam, kad atgrasytų didesnių, geriau ginkluotų priešininkų atakas“, – rašo WSJ.

Straipsnyje pabrėžiama, kad Ukraina nėra branduolinė galia, tačiau per daugiau nei tris savaites jai pavyko užimti teritoriją, kurios plotas dabar siekia beveik 1300 kvadratinių kilometrų.

„Vakarų lyderiai, karo analitikai ir branduolinės teorijos specialistai suka galvas, ką dabartiniai įvykiai reiškia Rusijos eskalacijos perspektyvoms ir būsimiems karo žaidimams“, – pažymėjo WSJ.

„Zuma press“/„Scanpix“/Rusija atakuoja Ukrainą
„Zuma press“/„Scanpix“/Rusija atakuoja Ukrainą

Pasak leidinio analitikų, dėl tokių įvykių pasaulis yra priverstas iš naujo apsvarstyti branduolinių ginklų vaidmenį atgrasymo srityje.

Visų pirma, Rusijos Federacijos branduolinėje doktrinoje teigiama, kad šalis panaudos branduolinį ginklą iškilus grėsmei šalies suverenitetui ar teritoriniam vientisumui.

„Nors Ukraina yra okupavusi dalį Rusijos teritorijos, nė viena pusė nelaiko Kursko regiono strategiškai svarbiu, todėl Ukrainos puolimas, kad ir koks nepatogus jis būtų Kremliui, nerodo jokių ženklų, kad būtų peržengta Rusijos raudonoji linija“, – rašo WSJ.

Tačiau leidinys pabrėžia, kad dviprasmiškumas ir neapibrėžtumas „yra neatsiejama branduolinio žaidimo dalis“.

„Niekas iš tikrųjų nežino Rusijos „raudonosios linijos“ – ji niekada nebuvo tiksliai įvardyta. Vėliau galime sužinoti, kad raudonąją liniją peržengėme prieš du mėnesius“, – aiškino buvęs Sovietų Sąjungos ir Rusijos ginklų kontrolės derybininkas Nikolajus Sokovas.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Vladimiras Putinas
AFP/„Scanpix“ nuotr./Vladimiras Putinas

Jis atkreipė dėmesį į tai, kad Kremlius ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas grėsmes savo režimui tikriausiai laiko suvereniomis grėsmėmis Rusijos Federacijai.

„Šiuo požiūriu dideli Ukrainos laimėjimai arba Rusijos pralaimėjimai gali paskatinti branduolinę eskalaciją, nors tikėtina, kad ji prasidės nuo platesnio nebranduolinių ginklų panaudojimo, o ne nuo netikėtos atakos“, – sakė N.Sokovas.

Leidinyje pabrėžiama, kad Ukraina, įsiverždama į Kursko sritį, nori parodyti, kad dar vienas tabu gali būti sulaužytas be baisių pasekmių. Be to, iš dalies tuo siekiama leisti Rusijos Federacijos teritorijoje naudoti mirtinesnius ir tikslesnius amerikiečių ginklus.

„Įvykių, kuriuos sukėlė Ukrainos įžengimas į Kurską, ištakos siekia Šaltojo karo laikus, kai eskalacijos teorija buvo plačiai tyrinėjama disciplina. Kai 1949 m., praėjus ketveriems metams po to, kai Jungtinės Valstijos sukūrė atominę bombą, Sovietų Sąjunga sukūrė atominę bombą, Vakarų strategai bandė nuspėti, kaip šis baisus ginklas gali būti panaudotas kovoje.

Tuo pat metu, maždaug prieš šešerius metus, Sankt Galeno universiteto (Šveicarija) Tarptautinių santykių katedros vedėjas politikos mokslų profesorius  Jamesas Davisas suprato, kad branduolinių sprendimų priėmimas išnyko kaip mokslo sritis, bet grįžo kaip problema.

„Visada manėme, kad branduoliniai ginklai yra naudingi tik atgrasymui. Tikrai nemanėme, kad nebranduolinė valstybė gali užpulti branduolinę galybę“, – sakė jis.

Rusų pėstininkų kovos mašina užvažiavo ant minos: štai kuo tai baigėsi

20:54

Stop kadras/Sprogimas
Stop kadras/Sprogimas

Paviešintame vaizdo įraše matyti, kaip karinė transporto priemonė išlėkė į orą. Pėstininkų kovos mašina „BMP-2“ su rusų įgula bandė prasiveržti į Torecką, Donecko sritį, tačiau užvažiavo ant minos ir susprogo, skelbia „Defense Express“.

Vaizdo įrašą „Telegram“ paskelbė 53-iosios atskirosios mechanizuotosios brigados bepiločių orlaivių padalinio kovotojai.

Plačiau skaitykite čia.

Ukraina gali prarasti Pokrovską: analitikai įvardijo, kada Rusijos pajėgos pasieks miestą

17:58

„Reuters“/„Scanpix“/Karas Ukrainoje
„Reuters“/„Scanpix“/Karas Ukrainoje

Nuo besiveržiančių rusų iki Pokrovsko, pagrindinio Ukrainos logistikos centro Donecko srityje rytų Ukrainoje, skiria tik vienas pagrindinis apkasas. Be to, Ukrainos ginkluotosios pajėgos į šį regioną atsiuntė menką pastiprinimą, kurio gali neužtekti, rašo leidinys „Forbes“.

Neaišku, kas nutiks, jei ir kada Pokrovskas žlugs. Tačiau tai tikrai nepadės Ukrainos karinėms pastangoms, nes Rusijos invazija tęsiasi jau trisdešimtą mėnesį.

Vasario viduryje užėmę Avdijivkos griuvėsius, likusieji rusai iš poros sumuštų lauko kariuomenių žvelgė į tai, kas galėjo atrodyti neįveikiama kliūtis tarp jų ir Pokrovsko: kelių apkasų sluoksnis, nusidriekęs per kaimus tarp šių dviejų miestų.

Tačiau išvaizda buvo apgaulinga. „Ukrainos kariai Pokrovsko kryptimi buvo priversti kelis kartus trauktis, nes neturėjo pakankamai pajėgų ir išteklių organizuotai gynybai“, – aiškina Ukrainos analizės grupė „Frontelligence Insight“.

Nėra taip, kad ukrainiečiai pralaimėjo kiekvieną mūšį dėl kiekvieno apkasų ruožo. Tačiau kai kuriuos jie pralaimėjo. Kritus vienai tranšėjos atkarpai, gretimose atkarpose esantys ukrainiečių kariai dažnai neturėjo kito pasirinkimo, kaip tik trauktis atgal arba rizikuoti būti apsupti.

„AFP“/„Scanpix“/Ukrainos kariai Pokrovske
„AFP“/„Scanpix“/Ukrainos kariai Pokrovske

„Pagrindinė problema tebėra ta, kad trūksta turimų pajėgų ir patyrusių padalinių, kurie galėtų užtikrinti organizuotą gynybą ir ginti šias pozicijas“, – pažymėjo „Frontelligence Insight“. „Nesvarbu, kokia gerai sukonstruota ar gausi būtų gynyba, jei jos personalas sudaro tik 10-20 proc. reikiamo pajėgumo, nenuostabu, kad Rusijos pajėgos sugeba taip greitai ją įveikti.“

Ukrainos kariuomenė turėjo laisvų brigadų, kol Rusijos puolimas prie Pokrovsko įsibėgėjo. Tačiau užuot sustiprinęs pajėgas rytuose, Kyjivas išsiuntė dalį ar visas aštuonias brigadas per sieną į Rusijos Kursko sritį, pradėdamas netikėtą kontrinvaziją.

Panašu, jog rusai mano, kad rezerve tebėra maždaug penkios ukrainiečių brigados. Tačiau ir jų Pokrovske stebėtinai nėra – galbūt todėl, kad Kyjivas planuoja jas siųsti ir į Kurską.

Ukrainos gynyba tarp Avdijivkos ir Pokrovsko ir toliau priklauso nuo tos pačios išsekusios brigados, kuri nuo vasario mėnesio kovojo užnugaryje – elitinės 47-osios mechanizuotosios brigados.

Wikimedia nuotr./Tankai „Abrams“
Wikimedia nuotr./Tankai „Abrams“

Šiandien brigadai liko gal tik pusė „Abrams“, darant prielaidą, kad ne visus akivaizdžiai apgadintus tankus pavyks suremontuoti. Rugpjūtį ji neteko dviejų, nors 69 tonas sveriančius keturračius tankus apsaugojo papildomais reaktyvinių šarvų sluoksniais.

Tačiau Ukraina dar turi laiko išgelbėti Pokrovską.

„Galima daryti prielaidą, kad priešas miestą pasieks rugsėjo viduryje. Tačiau jam nepavyks jo užimti“, – teigė Ukrainos gynybos strategijų centras.

„Atvira vietovė, nepalanki puolimui, ir galimos kontratakos iš Selydovos (pietuose) ir Kostiantynivkos (šiaurėje) rajonų sulėtins jų judėjimą.“

Teritorijoje nėra pakankamai Ukrainos karių, kurie galėtų gintis, o ką jau kalbėti apie puolimą.

Tiksliai nežinoma, kiek rusų karių yra Pokrovsko apylinkėse, tačiau verta paminėti, kad Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis optimistiškai prognozavo, jog rusai, puldami miestą, praras 60 tūkst. žmonių.

Tuo tarpu, kiek žinoma, Ukrainos pusėje šiuo metu stovi penkių Ukrainos brigade dalys, pora mažesnių pulkų ir keli atskiri batalionai – daugiausiai 12 tūkst. karių.

„New York Times“: mažai tikėtina, kad Ukrainos naikintuvą F-16 pašovė savi

14:58

O.Syrskio „Telegram“ nuotr./Naikintuvai F-16
O.Syrskio „Telegram“ nuotr./Naikintuvai F-16

JAV pareigūnai mano, kad mažai tikėtina, jog Ukrainos naikintuvas F-16 buvo numuštas „draugiškos ugnies“ iš sistemos „Patriot“. Apie tai pranešė laikraštis „New York Times“, remdamasis anoniminiais šaltiniais tarp JAV pareigūnų.

Plačiau skaitykite čia.

Rusija atakavo Charkivą: pranešama apie beveik pusšimtį sužeistųjų

14:19 Atnaujinta 18:35

Asociatyvi nuotr. / V Madiievskyi/UKRINFORM/SIPA / V Madiievskyi/UKRINFORM/SIPA
Asociatyvi nuotr. / V Madiievskyi/UKRINFORM/SIPA / V Madiievskyi/UKRINFORM/SIPA

Šiandien Rusijos pajėgos apšaudė Charkivą, daug žmonių buvo sužeisti. Apie tai pranešė Charkivo srities karinės administracijos vadovas Olehas Syniehubovas.

„Šiuo metu yra šeši sužeistieji, įskaitant šešerių metų vaiką, patyrusį ūmų stresą“, – sakė jis.

Pasak jo, mieste nugriaudėjo keli sprogimai.

„Tarp apgadintos infrastruktūros dėl priešo antpuolių yra prekybos centras, sporto infrastruktūros objektas, gyvenamieji pastatai“, – sakė vadovas.

Charkivo meras Ihoris Terechovas teigė, kad vienas iš smūgių teko privačios plėtros teritorijai.

„Degė keli kiemai ir prekybos centras. Yra sužeistųjų, tarp jų ir gydytojų“, – rašė jis „Telegram“.

Nukentėjusiųjų skaičius išaugo iki mažiausiai 25, vėliau pasidalijo O.Syniehubovas. Jis pažymėjo, kad žmonės ir toliau ieško medicininės pagalbos.

„Tarp apgadinimų – „Nova Poshta“ filialas, parduotuvės, sporto kompleksas, prekybos centras, automobiliai. Priešas taikėsi tik į civilinę infrastruktūrą“, – sakė pareigūnas. Pasak jo, padarinių likvidavimas tęsiamas.

O.Syniehubovas pažymi, kad, remiantis preliminaria teisėsaugos pareigūnų informacija, mieste taip pat buvo smogta raketomis „Iskander“.

Jis pažymėjo, kad, remiantis atnaujinta informacija, sužeistųjų skaičius jau išaugo iki 29 žmonių.

„Žuvusiųjų nėra. Tarp 29 nukentėjusiųjų: du suaugusieji ir du vaikai, kurių būklė sunki“, – pabrėžė O.Syniehubovas.

Pasak Charkivo mero I.Terechovo, 17.38 val. buvo žinoma apie 44 sužeistuosius. Meras pridūrė, kad tarp nukentėjusiųjų yra septyni vaikai, o jauniausiam vaikui – tik trys mėnesiai.

„The Telegraph“: Ukraina gali brangiai sumokėti už įsiveržimą į Kurską

12:54

„AFP“/„Scanpix“/Ukrainos įsiveržimas į Kursko sritį
„AFP“/„Scanpix“/Ukrainos įsiveržimas į Kursko sritį

Dėl drąsios operacijos Donbaso miestai liko neapsaugoti nuo spartaus Rusijos puolimo, rašo britų leidinys „The Telegraph“. 

Rusijos pajėgos lėtai artėja prie Pokrovsko nuo tada, kai vasario mėn. užėmė strategiškai svarbų Avdijivkos miestą, esantį už 50 km į rytus.

Tačiau nuo tada, kai Ukraina iš Donbaso atitraukė elitinius dalinius, kad galėtų įsiveržti į Kurską, Rusijos puolimas paspartėjo.

„Niekada nemačiau tokio greičio“, – šią savaitę laikraščiui „The Telegraph“ sakė vietovėje kovojančio Ukrainos oro žvalgybos padalinio vadas.

„Tai labai greita. Ir mūsų problema ta pati: neturime pėstininkų, neturime pakankamai artilerijos ar sviedinių. Neturime pakankamai dronų.

Priešas dislokavo galingus elektroninės kovos padalinius, todėl kartais, norėdami sunaikinti vieną tanką, turime paleisti 10, 12, 15 raketų. Jei vienam iš jų pasisektų surasti pirmąją EW transporto priemonę, galėtume sunaikinti likusius.

Padėtis yra labai sudėtinga ir ne mūsų naudai. Dabar mums kritiškiausias dalykas yra didelis Rusijos Federacijos karių skaičius. Skaičiuoju, kad jie mus lenkia bent penkis kartus“, – sakė vadas.

Kada rusų pajėgos pasieks miestą?

Per pastarąsias tris savaites rusai pasistūmėjo mažiausiai penkias mylias miesto link, judėdami palei geležinkelio linijos ruožą, kuris suteikia priedangą jų pėstininkams.

„AFP“/„Scanpix“/Ukrainos kariai Pokrovske
„AFP“/„Scanpix“/Ukrainos kariai Pokrovske

Iki antradienio jie užėmė trečdalį Novohrodivkos miesto, esančio prie šios geležinkelio linijos. Iki penktadienio Novohrodivka visiškai krito.

Mūšiai vyksta „kairėje pusėje, žiūrint nuo priešo link Pokrovsko“, akivaizdžiai bandant apeiti Mirnohrado priemiestį, kur urbanistinė aplinka gali juos sulėtinti, sakė vadas.

„Jie bando pralaužti šį flangą, iš esmės palei kelią į Pokrovską, ir jiems tai pavyksta, ir labai sėkmingai“, – pridūrė jis.

Ukrainos analitinis centras „Gynybos strategijų centras“ (CDS) ketvirtadienį paskelbtame vertinime teigė, kad rusai miestą tikriausiai pasieks rugsėjo viduryje.

Bloga žinia Ukrainai

Pokrovskas yra strateginis mazgas, esantis prie kelių ir geležinkelių jungčių, kurios palaiko Ukrainos įgulą, laikančią frontą kitose Donecko srities dalyse. Tiesiausiu keliu tarp Pokrovsko ir Kostantynivkos jau dabar per daug pavojinga važiuoti ir tikriausiai artimiausiomis dienomis ar savaitėmis jis bus nutrauktas.

Rusija skelbia Rytų Ukrainoje užėmusi dar vieną kaimą netoli Pokrovsko / Yuliia Ovsiannikova/SIPA / Yuliia Ovsiannikova/SIPA
Rusija skelbia Rytų Ukrainoje užėmusi dar vieną kaimą netoli Pokrovsko / Yuliia Ovsiannikova/SIPA / Yuliia Ovsiannikova/SIPA

Jei Pokrovskas žlugs, tai labai apsunkins Ukrainos karių logistiką aplink Torecką, Časiv Jarą ir „tvirtovės“ aglomeraciją – Slovianską, Kramatorską ir Kostantynivką.

Rusai yra pasirengę užkariauti nemažą dalį Donecko srities – tai vienas iš jų deklaruojamų karo tikslų – pavojingai pakenkti likusioms Ukrainos atramos pozicijoms ir grasina pulti Dnieprą.

Tiesioginis Kursko operacijos rezultatas

Atrodo, kad ši beviltiška padėtis yra tiesioginis Ukrainos invazijos į Kurską rezultatas.

Šia operacija, kurią suplanavo generolas Oleksandras Syrskis ir kuriai pritarė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, buvo siekiama atitraukti Rusijos karius nuo šio fronto.

„Reuters“/„Scanpix“/Ukrainos puolimas Kursko srityje
„Reuters“/„Scanpix“/Ukrainos puolimas Kursko srityje

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas generolas O.Syrskis šią savaitę pripažino, kad rusai neužkibo ant masalo.

Jie perkėlė tūkstančius karių iš kitų linijos dalių į Kurską, o Pokrovsko fronte jų skaičius padvigubėjo.

CDS perspėjo, kad Pokrovsko sektoriuje Rusijos pajėgų, išteklių, bepiločių orlaivių ir artilerijos pranašumas yra 4 prieš 1 ir kad galima daryti prielaidą, jog rusai pasieks Pokrovską iki rugsėjo vidurio.

Tai – dar ne pabaiga

Ukrainiečių šaltiniai teigia, kad Pokrovsko kryptimi rusai patiria rekordiškai daug nuostolių ir kad jie negalės ilgiau išlaikyti tokio tempo.

CDS savo vertinime prognozavo, kad „artėjantis mūšis dėl Pokrovsko bus priešo puolamosios operacijos pietvakariniame karo veiksmų teatre 2024 m. kulminacija“.

Net kai kurie Rusijos karo tinklaraštininkai nerimauja, kad pastarojo meto pažanga buvo įtartinai sklandi. Galbūt, spėliojo jie, ukrainiečiai rengia kokius nors spąstus?

Rusijos atakos Ukrainoje pareikalavo trijų gyvybių

12:15

Rusijos raketų atakos pasekmės Sumuose / State Emergency Service of Ukrai / via REUTERS
Rusijos raketų atakos pasekmės Sumuose / State Emergency Service of Ukrai / via REUTERS

Per naktines Rusijos atakas Ukrainoje žuvo trys žmonės ir keliolika buvo sužeisti, sekmadienį pranešė vietos pareigūnai.

Pasak Sumų srities generalinės prokuratūros, raketai pataikius į grūdų sunkvežimių koloną Sumuose, žuvo 23 metų sunkvežimio vairuotojas ir buvo sužeisti dar keturi vairuotojai. Vienas sunkvežimis užsidegė, o dar apie 20 sunkvežimių buvo apgadinti, pranešė prokuratūra.

Ukrainos oro pajėgos anksčiau sekmadienį pranešė, kad per praėjusią naktį sunaikino aštuonis rusų dronus. Jų teigimu, naujausia ataka buvo nukreipta į Ukrainos grūdus ir žemės ūkio sektoriaus logistiką.

Donecke žuvo vienas gyventojas, dar keturi buvo sužeisti, socialiniame tinkle „Telegram“ rašė Donecko srities gubernatorius Vadymas Filaškinas. Pasak jo, taip pat nukentėjo daug namų ir kitų pastatų.

Dar vienas žmogus žuvo ir vienas buvo sužeistas Chersone, „Telegram“ žinutėje rašė gubernatorius Oleksandras Prokudinas.

„Rusijos kariuomenė taikėsi į švietimo įstaigą, gyvenamuosius rajonus regione, įskaitant 3 privačius namus. Okupantai taip pat apgadino ūkinį pastatą ir privačius automobilius“, – rašė O.Prokudinas.

Charkivo ir Dnipropetrovsko srityse šią naktį taip pat buvo sužeisti aštuoni žmonės, pranešė sričių gubernatoriai.

Mūšiai prie Pokrovsko: O.Syrskis prakalbo apie sprendimų priėmimą

11:40

„Zuma press“/„Scanpix“/Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadas Oleksandras Syrskis
„Zuma press“/„Scanpix“/Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadas Oleksandras Syrskis

Pokrovsko kryptyje padėtis sudėtinga, todėl vadovybė sprendimus priima nedelsiant. Apie tai „Telegram“ platformoje pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas Oleksandras Syrskis.

„Padėtis pagrindinio priešo smūgio kryptimi yra sudėtinga. Tačiau visi būtini sprendimai visais lygiais priimami nedelsiant“, – rašė jis.

Kartu jis pažymėjo, kad nepaisant to, jog rusų pajėgos turi pranašumą ginkluotės ir žmonių skaičiumi, Ukrainos karių dėka Rusijos kariuomenė patiria didelių nuostolių.

Rugpjūčio 30 d. per vyriausiojo kariuomenės vado štabo posėdį O.Syrskis pareiškė, kad sudėtingiausia padėtis išlieka Ukrainos fronto Pokrovsko kryptyje.

Generalinio štabo duomenimis, ketvirtadalis susirėmimų per pastarąją parą vyko Pokrovsko kryptimi, o karščiausi – prie trijų Donecko srities Hrodivkos, Novogrodivkos ir Michailovkos gyvenviečių.

Ukraina skelbia sunaikinusi aštuonis rusų dronus

11:02

Aleksandr Gusev/PACIFIC P/SIPA / Aleksandr Gusev/PACIFIC P/SIPA
Aleksandr Gusev/PACIFIC P/SIPA / Aleksandr Gusev/PACIFIC P/SIPA

Ukrainos oro pajėgos sekmadienį pranešė, kad per praėjusią naktį sunaikino aštuonis rusų dronus.

Jų pranešime socialiniame tinkle „Telegram“ sakoma, kad rusai atakavo Ukrainą balistine raketa „Iskander-M“ ir 11 „Shahed“ tipo atakos dronų.

„Šį kartą okupantai nusitaikė į Ukrainos grūdus ir žemės ūkio sektoriaus logistiką, ypač Mykolajivo ir Sumų regionuose“, – nurodoma pranešime.

Aštuoni dronai sunaikinti Odesos, Mykolajivo, Chersono, Kirovohrado ir Dnipropetrovsko srityse.

Kitas atnaujinimas po   30 s.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
„ID Vilnius“ – Vilniaus miesto technologijų kompetencijų centro link
Reklama
Šviežia ir kokybiška mėsa: kaip „Lidl“ užtikrina jos šviežumą?
Reklama
Kaip efektyviai atsikratyti drėgmės namuose ir neleisti jai sugrįžti?
Reklama
Sodyba – saugus uostas neramiais laikais