Svarbiausios naujienos
- „Iki žiemos reikia žengti kuo toliau“: paaiškino, kodėl V.Putinas taip elgiasi.
- Rumunija padovanojo Ukrainai oro gynybos sistemą „Patriot“.
- D.Kulebą pakeitęs A.Sybiha: ką žinome apie naująjį Ukrainos užsienio reikalų ministrą.
- O.Syrskis: per šešias dienas – nė metro, Rusijos puolimas prie Pokrovsko sustabdytas
- Amerikiečių profesorius: suktas manevras Kurske išėjo į naudą ne Kyjivui, o Maskvai.
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
„Iki žiemos reikia žengti kuo toliau“: paaiškino, kodėl V.Putinas taip elgiasi
18:03
Praėjus mėnesiui po Ukrainos įsiveržimo į Rusijos teritoriją, aišku viena – Kremlius pasirengęs tęsti sekinimo karą, kurį Vladimiras Putinas vis dar tiki galįs laimėti. Viltys, kad konfliktą galima greitai užbaigti kokiu nors kariniu ar ekonominiu būdu, kol kas žlugo.
Dabar tai, kas prasidėjo kaip V.Putino karas, vis labiau tampa Rusijos karu, o tai didina Kremliaus gebėjimą ignoruoti išlaidas, sako Carnegie Rusijos ir Eurazijos centro Berlyne direktorius Aleksandras Gabujevas savo komentare laikraštyje „Financial Times“.
Branduolinę valstybę užpuolė ne branduolinė valstybė
„Savaime suprantama, kad Kursko nesėkmė yra gėdinga V.Putinui: juk tai pirmas kartas nuo Antrojo pasaulinio karo, kai branduolinius ginklus turinčią Rusiją užpuolė ne branduolinė valstybė. Tačiau mažai tikėtina, kad šis pažeminimas sukels V.Putinui politinių problemų namuose, kaip teigė aukšti Ukrainos ir Vakarų pareigūnai“, – pastebi analitikas.
Pasak jo, gilios socialinės inercijos, apatijos ir priverstinės Rusijos visuomenės atomizacijos atsargos buvo V.Putino galios šaltiniai dar gerokai prieš 2022 m. įvykdytą plataus masto invaziją į Ukrainą. Ir nuo to laiko Kremlius kruopščiai puoselėja šiuos režimo ramsčius – tuo pat metu stiprindamas represijų aparatą ir apipildamas gyventojus pinigais.
Be to, regionuose palei sieną, kuriuose buvo vykdomi Ukrainos atsakomieji veiksmai, parama Rusijos karo veiksmams yra 10-15 proc. didesnė nei šalies vidurkis – maždaug 60 proc. Tai tie patys regionai, kuriuose prieš karą tūkstančiai žmonių lankė savo ukrainiečių giminaičius ir draugus už sienos. Dėl išaugusių karinių nuotaikų nebūtinai padaugėja kariuomenės naujokų, tačiau tai palengvina vyriausybės darbą įtikinant Rusijos žmones toleruoti atvirą kovą su kaimynais.
„Štai kodėl V.Putinas neskuba bet kokia kaina atstumti įsiveržėlę. Jo karinis dėmesys šiais metais buvo sutelktas į Rytų Ukrainą, kur Rusijos kariai skinasi kelią per Ukrainos gynybą. Kol kas Kremliui užtenka užtaisyti Kursko srities plyšį, atsitiktinai iš visos Rusijos siunčiant karinius dalinius, o Donbase ir toliau įdarbinant labiausiai kovai pasirengusius kovotojus. Rusijos prezidentas mano, kad iki žiemos pradžios jam reikia žengti kuo toliau, o su Kursku gali sau leisti susitvarkyti vėliau“, – sako komentaro autorius.
Kodėl Kremlius nenaudoja galingiausių priemonių
Pasak jo, tai padeda paaiškinti, kodėl Kremlius, nepaisydamas gėdos, neskuba panaudoti kai kurių galingiausių turimų priemonių, įskaitant taktinius branduolinius ginklus. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis dėl suprantamų priežasčių nori pavaizduoti įsiveržimą į Rusiją kaip galutinį įrodymą, kad Kremlių galima paspausti jėga – ir kad Vakarai neturėtų bijoti eskalacijos. „Visa naivi, iliuzinė vadinamųjų raudonųjų linijų Rusijos atžvilgiu koncepcija, kuri dominavo kai kurių partnerių karo vertinime, subyrėjo“, – sakė jis praėjusį mėnesį.
„Tiesa ta, kad už kiekvieną nesėkmę šiame kare V.Putinas sugebėdavo duoti atkirtį ir išsireikalauti kainos iš ukrainiečių – ir vis dažniau iš Kyjivo Vakarų sąjungininkų. Per pastaruosius dvejus su puse metų jis surengė didelio masto mobilizaciją, pradėjo negailestingus oro smūgius prieš Ukrainos infrastruktūrą ir pradėjo sabotažo kampaniją Vakaruose. Atsakydamas į Kursko įsiveržimą, Kremlius įsakė surengti masinį smūgį Ukrainos elektros tinklams ir nuo to laiko kiekvieną naktį toliau terorizuoja šalį“, – pastebi ekspertas.
Panaudos elektroninius šaukimus
Pasak jo, šiame kare V.Putino laukia dar daugiau skaudžių posūkių, nes Kyjivas siekia Vakarų pritarimo naudoti NATO tiekiamas ilgojo nuotolio raketas smūgiams Rusijos gilumoje, taip pat su Vakarų pagalba plėtoja savo raketų programą. Tačiau Kremliui netrūksta atsako priemonių. Šiuo metu svarbiausias klausimas yra tas, ar V.Putinas bandys vykdyti naują mobilizaciją, atsižvelgiant į tai, kad Rusijos karių skaičius yra sumažėjęs.
Šį darbo jėgos trūkumą galima išspręsti pasitelkus elektroninę šaukimų į teismą projektų sistemą, kuri buvo įdiegta praėjusiais metais ir pradės veikti iki lapkričio mėn. Po panikos ir bėgimo, kilusio po dalinės 2022 m. mobilizacijos, naujoji sistema skirta sumažinti visuomenės nerimą ir padaryti taip, kad karo prievolininkai negalėtų bėgti į užsienį.
„Atsižvelgiant į Maskvos ir Kyjivo ryžtą kovoti toliau, vargu ar kuri nors pusė greitai pasieks pergalę. Artimiausiais mėnesiais prasmingos diplomatijos perspektyvos mažės, todėl karas užsitęs. Jis išlieka nenuspėjamas ir tampa tik pavojingesnis. Vakarų lyderiai turėtų būti pasirengę ilgai ir skausmingai palaikyti Ukrainą“, – apibendrina komentaro autorius.
O.Syrskis atskleidė ukrainiečių įsiveržimo į Kurską strategiją
23:04
Rusija planavo pradėti naują puolimą prieš Ukrainą iš Kursko srities dar prieš netikėtą ukrainiečių invaziją, interviu CNN sakė Ukrainos kariuomenės vyriausiasis vadas generolas Oleksandras Syrskis.
Savo pirmajame interviu televizijai, duotame einant kariuomenės vado pareigas, generolas teigė manantis, kad operacija „Kurskas“ buvo sėkminga.
„Ji sumažino priešo puolimo grėsmę. Mes sutrukdėme jiems veikti. Perkėlėme kovą į priešo teritoriją, kad jie pajustų tai, ką mes jaučiame kiekvieną dieną“, – pabrėžė O.Syrskis interviu, kuriame atvirai įvertino karo eigą.
Išsamiai aiškindamas invazijos į Kursko sritį priežastis, O.Syrskis išdėstė pagrindinius operacijos tikslus:
- neleisti Rusijai pasinaudoti Kursku kaip tramplinu naujam puolimui;
- nukreipti Maskvos pajėgas nuo kitų teritorijų;
- sukurti saugumo zoną ir užkirsti kelią civilių taikinių apšaudymui per sieną;
- paimti karo belaisvių ir sustiprinti Ukrainos karių ir visos tautos moralę.
Generolas pabrėžė, kad Maskva prie Kursko dislokavo dešimtis tūkstančių kariškių, įskaitant geriausius oro desantininkų dalinius.
O.Syrskis: per šešias dienas – nė metro, Rusijos puolimas prie Pokrovsko sustabdytas
22:42
Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms pavyko sustabdyti Rusijos karių judėjimą Pokrovsko kryptimi. Apie tai interviu CNN pareiškė Ukrainos kariuomenės vyriausiasis vadas Oleksandras Syrskis.
Jis pripažino, kad Ukrainos gynyba Pokrovsko apylinkėse kelias savaites patyrė didžiulį spaudimą. Tačiau dabar agresoriaus puolimas čia buvo sustabdytas.
„Per pastarąsias šešias dienas Pokrovsko kryptimi priešas nepajudėjo nė metro. Kitaip tariant, mūsų strategija veikia“, – sakė O.Syrskis.
Pasak vyriausiojo vado, Rusija buvo priversta perkelti dešimtis tūkstančių savo karių į Kursko sritį, o tai turėjo įtakos frontui Ukrainoje.
„Mes atėmėme iš jų galimybę manevruoti ir dislokuoti savo pastiprinimo pajėgas iš kitų krypčių... ir šis susilpnėjimas neabejotinai jaučiamas kituose rajonuose. Pastebime, kad sumažėjo artilerijos apšaudymų skaičius, taip pat puolimo intensyvumas“, – sakė jis.
UNIAN rašė, kad pakeliui į Pokrovską rusai pasiekė technikos nuostolių „rekordą“ – 200 transporto priemonių per dieną. Tai yra beveik 10 kartų daugiau, nei jie praranda vidutiniškai per visą karą.
Europiečiai nusipirko daugiau nei milijoną tonų rusiško ketaus: sankcijos neveikia
22:35
Europos plieno bendrovės anksčiau laiko išnaudojo 1,14 mln. tonų Rusijos kilmės ketaus importo kvotą. Tuo pat metu ukrainietiško ketaus importas į ES mažėja. Tai rodo ES muitinės tarnybos duomenys.
Visiškas draudimas įvežti rusišką ketų pagal dabartinį sankcijų paketą bus nustatytas tik 2026 m. Tačiau kyla įtarimų, kad europiečiai bandys „pratęsti“ tuos pačius sušvelninimus ketui, kaip ir plieno plokštėms, rašo gmk.center.
Rusiškas ketus yra patraukli žaliava kai kuriems Europos plieno gamintojams, nes Rusijos tiekėjai siūlo produktus su didelėmis nuolaidomis, kad sudomintų vartotojus. Didžioji dalis rusiškos kilmės ketaus siunčiama į Italiją, Latviją ir Lenkiją.
Ukraina atšaukė Pokrovsko evakuacinį traukinį, baimindamasi dėl saugumo
21:23
Baimindamasi galimos Rusijos atakos, Ukraina ketvirtadienį atšaukė traukinį, kuriuo turėjo būti išvežti iš Pokrovsko miesto rytinėje Donecko srityje bėgantys žmonės.
Maskvos pajėgos jau ne vieną mėnesį žengia link šio svarbaus logistikos centro ir yra per 10 km nuo miesto, kuriame tebegyvena apie 27 tūkst. žmonių, kuriuos pareigūnai ragina išvykti.
„Saugumo situacijai tapus labiau komplikuotai, įlaipinimas į evakuacinius traukinius Pokrovsko stotyje (Donecko srityje) buvo atšauktas“, – ketvirtadienį socialiniuose tinkluose paskelbtame pranešime nurodė šalia esančio Myrnohrado miesto administracija.
Pasak administracijos, vietoj to traukinys, skirtas iš Donecko srities evakuojamiems žmonėms, išvyks iš Pavlohrado miesto, esančio už 100 km į vakarus, netoli Dniepro miesto.
Ukrainos valstybinė geležinkelių operatorė „Ukrzaliznycia“ pranešė, kad specialių kasdienių evakuacinių traukinių išvykimo vietos nuo šiol keisis, ir paaiškino, kad tai bus daroma remiantis naujais „saugos protokolais“.
Bendrovė pridūrė, kad įprasti traukiniai toliau važiuoja į Pokrovską ir iš jo.
Ukrainos pareigūnai stengiasi, kad tokiose vietose, kaip traukinių stotys, esančios netoli fronto linijos, nesirinktų daug civilių gyventojų.
2022 metų balandį per Rusijos smūgį Kramatorsko traukinių stotyje Donecko srityje žuvo daugiau kaip 60 civilių, įskaitant vaikus, ir buvo sužeista daugiau kaip 160 civilių, bėgančių nuo Rusijos puolimo.
„Ukrzaliznycia“ nurodė, kad ateityje žmonių bus prašoma susirinkti „tam tikruose saugiuose punktuose“, o bėgantiems asmenims patarė dėl išsamesnės informacijos skambinti į vietos karštąją liniją.
Per pastarąjį mėnesį iš Pokrovsko pabėgo apie 13 tūkst. žmonių, trečiadienį valstybinei televizijai sakė Donecko gubernatorius Vadimas Filaškinas.
Prieš Rusijos invaziją 2022 metais mieste gyveno apie 60 tūkst. gyventojų.
O.Scholzas penktadienį Frankfurte susitiks su V.Zelenskiu
20:43
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį susitiks Frankfurte, naujienų agentūrai AFP pranešė Vokietijos vyriausybės atstovas spaudai.
Dviejų lyderių asmeninis susitikimas įvyks tuo metu, kai Ukrainos kariniai rėmėjai, įskaitant Jungtines Valstijas, susirinks JAV oro pajėgų bazėje Vokietijoje koordinuoti savo paramos Kyjivui.
Atstovas spaudai nepateikė išsamesnės informacijos apie V. Zelenskio programą Vokietijoje, tačiau naujienų leidinys „Der Spiegel“ pranešė, kad jis taip pat dalyvaus susitikime Ramšteino oro pajėgų bazėje, esančioje į pietvakarius nuo Frankfurto.
Plačiau apie tai skaitykite čia.
J.Stoltenbergas apie Kursko operaciją: Ukraina joje „daug“ pasiekė
19:38
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pareiškė, kad Ukraina per savo puolimą Kursko kryptimi Rusijos teritorijoje pasiekė „daug“.
Tačiau, jo nuomone, sunku pasakyti, kaip situacija vystysis toliau.
„Tik ukrainiečiai gali priimti sudėtingus būtinus sprendimus, pavyzdžiui, dėl to, kur panaudoti savo pajėgas ir kokio tipo kariniai veiksmai yra tinkami šioje situacijoje“, – „Amerikos radijui“ sakė generalinis sekretorius.
J.Stoltenbergas įsitikinęs, kad Ukraina turi teisę į savigyną, įskaitant karinių tikslų siekimą Rusijos teritorijoje.
Jis taip pat pridūrė, kad tiesioginės karinės grėsmės Aljanso šalims nemato, tačiau nuolat kyla terorizmo, kibernetinių atakų ir sabotažo grėsmė.
Baltieji rūmai sako, kad V.Putinas, esą parėmęs K.Harris, turėtų „liautis kišęsis“
18:46
Baltieji rūmai ketvirtadienį pareiškė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas turėtų „liautis kišęsis“ į JAV rinkimus po to, kai jis ironiškai pasakė, kad remia Kamalą Harris, o ne Donaldą Trumpą, kuris buvo išreiškęs susižavėjimą Rusijos lyderiu.
„Vieninteliai žmonės, kurie turėtų nuspręsti, kas bus kitas Jungtinių Valstijų prezidentas, yra Amerikos žmonės, ir mes būtume labai dėkingi, jei ponas Putinas: a) nustotų kalbėti apie mūsų rinkimus ir b) liautųsi į juos kišęsis“, – žurnalistams pareiškė JAV nacionalinio saugumo tarybos atstovas spaudai Johnas Kirby.
V.Putinas anksčiau ketvirtadienį pareiškė, kad lapkritį JAV vyksiančiuose prezidento rinkimuose remia demokratų viceprezidentę K.Harris, nors garsėja kaip respublikono D.Trumpo šalininkas.
V.Putinas sakė, kad prezidentas Joe Bidenas „rekomendavo rinkėjams palaikyti ponią Harris“, todėl „mes taip pat ją palaikysime“.
Rusijos lyderis pridūrė: „Ji taip užkrečiamai juokiasi, kad tai rodo, jog su ja viskas gerai.“
„(Buvęs JAV prezidentas Donaldas) Trumpas įvedė tiek sankcijų Rusijai, kiek dar nė vienas prezidentas nebuvo įvedęs, ir jei poniai Harris viskas gerai, galbūt ji susilaikys nuo tokių veiksmų“, – kalbėjo rusų lyderis.
Tai tikriausiai buvo ironiškos pastabos ir jos buvo išsakytos praėjus dienai po to, kai Vašingtonas apkaltino Maskvą siekiu daryti įtaką balsavimui.
Trečiadienį Jungtinės Valstijos pateikė kaltinimus dviem valstybinio Rusijos naujienų kanalo RT darbuotojams ir skyrė sankcijas jo vyriausiajai redaktorei bei jos pavaduotojai. Vašingtonas apkaltino juos bandymu daryti įtaką artėjantiems JAV prezidento rinkimams.
Vasarį V.Putinas išreiškė palaikymą J.Bidenui, o ne D.Trumpui, pavadinęs dabartinį prezidentą labiau nuspėjamu. Baltieji rūmai tuomet paragino V.Putiną nesikišti į JAV rinkimus.
V.Putinas dažnai sarkastiškai komentuoja politinius ir socialinius klausimus Jungtinėse Valstijose.
Pernai jis pareiškė, kad JAV politinė sistema yra supuvusi ir kad Vašingtonas negali pamokslauti kitoms šalims apie demokratiją.
D.Trumpas yra sulaukęs kritikos dėl to, kad ne kartą gyrė Rusijos prezidentą. Jis antradienį pareiškė, kad turi planų, kurie „garantuotai“ padėtų užbaigti karą Ukrainoje, tačiau sakė juos atskleisiąs tik pergalės rinkimuose atveju.
K.Harris smerkia jo simpatijas V. Putinui, o praėjusį mėnesį Demokratų nacionaliniame suvažiavime teigė tvirtai palaikysianti Ukrainą ir pareiškė: „Nesitaikstysiu su tironais ir diktatoriais.“
„Iki žiemos reikia žengti kuo toliau“: paaiškino, kodėl V.Putinas taip elgiasi
18:03
Praėjus mėnesiui po Ukrainos įsiveržimo į Rusijos teritoriją, aišku viena – Kremlius pasirengęs tęsti sekinimo karą, kurį Vladimiras Putinas vis dar tiki galįs laimėti. Viltys, kad konfliktą galima greitai užbaigti kokiu nors kariniu ar ekonominiu būdu, kol kas žlugo.
Dabar tai, kas prasidėjo kaip V.Putino karas, vis labiau tampa Rusijos karu, o tai didina Kremliaus gebėjimą ignoruoti išlaidas, sako Carnegie Rusijos ir Eurazijos centro Berlyne direktorius Aleksandras Gabujevas savo komentare laikraštyje „Financial Times“.
Branduolinę valstybę užpuolė ne branduolinė valstybė
„Savaime suprantama, kad Kursko nesėkmė yra gėdinga V.Putinui: juk tai pirmas kartas nuo Antrojo pasaulinio karo, kai branduolinius ginklus turinčią Rusiją užpuolė ne branduolinė valstybė. Tačiau mažai tikėtina, kad šis pažeminimas sukels V.Putinui politinių problemų namuose, kaip teigė aukšti Ukrainos ir Vakarų pareigūnai“, – pastebi analitikas.
Pasak jo, gilios socialinės inercijos, apatijos ir priverstinės Rusijos visuomenės atomizacijos atsargos buvo V.Putino galios šaltiniai dar gerokai prieš 2022 m. įvykdytą plataus masto invaziją į Ukrainą. Ir nuo to laiko Kremlius kruopščiai puoselėja šiuos režimo ramsčius – tuo pat metu stiprindamas represijų aparatą ir apipildamas gyventojus pinigais.
Be to, regionuose palei sieną, kuriuose buvo vykdomi Ukrainos atsakomieji veiksmai, parama Rusijos karo veiksmams yra 10-15 proc. didesnė nei šalies vidurkis – maždaug 60 proc. Tai tie patys regionai, kuriuose prieš karą tūkstančiai žmonių lankė savo ukrainiečių giminaičius ir draugus už sienos. Dėl išaugusių karinių nuotaikų nebūtinai padaugėja kariuomenės naujokų, tačiau tai palengvina vyriausybės darbą įtikinant Rusijos žmones toleruoti atvirą kovą su kaimynais.
„Štai kodėl V.Putinas neskuba bet kokia kaina atstumti įsiveržėlę. Jo karinis dėmesys šiais metais buvo sutelktas į Rytų Ukrainą, kur Rusijos kariai skinasi kelią per Ukrainos gynybą. Kol kas Kremliui užtenka užtaisyti Kursko srities plyšį, atsitiktinai iš visos Rusijos siunčiant karinius dalinius, o Donbase ir toliau įdarbinant labiausiai kovai pasirengusius kovotojus. Rusijos prezidentas mano, kad iki žiemos pradžios jam reikia žengti kuo toliau, o su Kursku gali sau leisti susitvarkyti vėliau“, – sako komentaro autorius.
Kodėl Kremlius nenaudoja galingiausių priemonių
Pasak jo, tai padeda paaiškinti, kodėl Kremlius, nepaisydamas gėdos, neskuba panaudoti kai kurių galingiausių turimų priemonių, įskaitant taktinius branduolinius ginklus. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis dėl suprantamų priežasčių nori pavaizduoti įsiveržimą į Rusiją kaip galutinį įrodymą, kad Kremlių galima paspausti jėga – ir kad Vakarai neturėtų bijoti eskalacijos. „Visa naivi, iliuzinė vadinamųjų raudonųjų linijų Rusijos atžvilgiu koncepcija, kuri dominavo kai kurių partnerių karo vertinime, subyrėjo“, – sakė jis praėjusį mėnesį.
„Tiesa ta, kad už kiekvieną nesėkmę šiame kare V.Putinas sugebėdavo duoti atkirtį ir išsireikalauti kainos iš ukrainiečių – ir vis dažniau iš Kyjivo Vakarų sąjungininkų. Per pastaruosius dvejus su puse metų jis surengė didelio masto mobilizaciją, pradėjo negailestingus oro smūgius prieš Ukrainos infrastruktūrą ir pradėjo sabotažo kampaniją Vakaruose. Atsakydamas į Kursko įsiveržimą, Kremlius įsakė surengti masinį smūgį Ukrainos elektros tinklams ir nuo to laiko kiekvieną naktį toliau terorizuoja šalį“, – pastebi ekspertas.
Panaudos elektroninius šaukimus
Pasak jo, šiame kare V.Putino laukia dar daugiau skaudžių posūkių, nes Kyjivas siekia Vakarų pritarimo naudoti NATO tiekiamas ilgojo nuotolio raketas smūgiams Rusijos gilumoje, taip pat su Vakarų pagalba plėtoja savo raketų programą. Tačiau Kremliui netrūksta atsako priemonių. Šiuo metu svarbiausias klausimas yra tas, ar V.Putinas bandys vykdyti naują mobilizaciją, atsižvelgiant į tai, kad Rusijos karių skaičius yra sumažėjęs.
Šį darbo jėgos trūkumą galima išspręsti pasitelkus elektroninę šaukimų į teismą projektų sistemą, kuri buvo įdiegta praėjusiais metais ir pradės veikti iki lapkričio mėn. Po panikos ir bėgimo, kilusio po dalinės 2022 m. mobilizacijos, naujoji sistema skirta sumažinti visuomenės nerimą ir padaryti taip, kad karo prievolininkai negalėtų bėgti į užsienį.
„Atsižvelgiant į Maskvos ir Kyjivo ryžtą kovoti toliau, vargu ar kuri nors pusė greitai pasieks pergalę. Artimiausiais mėnesiais prasmingos diplomatijos perspektyvos mažės, todėl karas užsitęs. Jis išlieka nenuspėjamas ir tampa tik pavojingesnis. Vakarų lyderiai turėtų būti pasirengę ilgai ir skausmingai palaikyti Ukrainą“, – apibendrina komentaro autorius.
Rumunija padovanojo Ukrainai oro gynybos sistemą „Patriot“
16:48
Rumunija padovanojo Ukrainai oro gynybos sistemą „Patriot“. Atitinkamas dekretas buvo paskelbtas šalies prezidento Klauso Iohanniso interneto svetainėje po to, kai jį patvirtino parlamentas.
Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovas Andrijus Jermakas patvirtino, kad buvo priimtas sprendimas perduoti Rumunijos „Patriot“ sistemą Ukrainai. Jis padėkojo už tai.
„Ačiū už „Patriot“, – „Telegram“ kanale parašė A.Jermakas ir pridėjo Rumunijos vėliavos emotikoną.
Kaip anksčiau pranešė naujienų agentūra „Unian“, Rumunijos vyriausybė anksčiau pritarė įstatymo projektui, leidžiančiam perduoti Ukrainai priešraketinės gynybos sistemą „Patriot“, ir nusiuntė jį parlamentui galutiniam balsavimui.
Trečiadienį žiniasklaida pranešė, kad Rumunijos parlamento žemieji rūmai patvirtino įstatymo projektą, kuriuo būtų leista perduoti Ukrainai priešlėktuvinės gynybos sistemą „Patriot“.
Birželį Bukareštas pareiškė, kad perduos Ukrainai vieną iš dviejų veikiančių „Patriot“ sistemų su sąlyga, kad sąjungininkai pakeis ją panašia oro gynybos sistema. Ši oro gynybos sistema yra viena iš penkių, kurias NATO šalys pastaraisiais mėnesiais pažadėjo perduoti Kyjivui.
Ukraina primygtinai prašo Vakarų partnerių oro gynybos sistemų ir ilgojo nuotolio raketų, kad galėtų apsiginti nuo suaktyvėjusių Rusijos atakų prieš civilius taikinius.
D.Kulebą pakeitęs A.Sybiha: ką žinome apie naująjį Ukrainos užsienio reikalų ministrą
16:32
Ukrainos parlamentas ketvirtadienį pritarė Andrijaus Sybihos paskyrimui Ukrainos užsienio reikalų ministru. Šiose pareigose jis pakeitė Dmytro Kulebą. Naujojo ministro darbą iš arti stebėję politikai sako, kad tai diplomatas, kuris nebijos priimti nepopuliarių sprendimų.
Prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad pertvarka vyksta, nes vyriausybei reikia „naujos energijos“.
Ar jos turės naujasis Ukrainos diplomatijos vadovas? Ko galima iš jo tikėtis?
A.Sybiha gimė 1975 m. Zborive, Ukrainoje.
Lvivo nacionaliniame Ivano Franko universitete studijavo tarptautinius santykius ir teisę.
Diplomatinę karjerą pradėjo 1997 m. ir iki šiol dirbo įvairiose pozicijose, įskaitant ambasadoriaus pareigas Turkijoje 2016-2021 m.
Nuo 2021 m. jis buvo Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo pavaduotojas, vėliau – Ukrainos užsienio reikalų ministro D.Kulebos pirmasis pavaduotojas.
Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio kanceliarijai artimi šaltiniai leidiniui „Politico“ teigė, kad A.Sybiha yra „stiprus, klasikinis diplomatas, labai patyręs ir dirbantis su [tarptautiniais] partneriais nuo pat invazijos prieš Ukrainą pradžios“ 2022 m. vasarį.
„Jis yra gerai žinomas, patyręs diplomatas, turintis didžiulę patirtį“, – prieš pat balsavimą dėl jo patvirtinimo užsienio reikalų ministru „ABC News“ sakė V.Zelenskio partijos atstovas Oleksandras Merežka.
Jis taip akcentavo, kad A.Sybiha tikras intelektualas ir yra pasirengęs priimti sudėtingus sprendimus.
„Jis nebijo būti nepopuliarus“, – akcentavo V.Zelenskio partijos atstovas.
Plačiau skaitykite ČIA.
V.Zelenskis atskleidė, kaip ruošėsi operacijai į Kurską: „Tai ne improvizacija“
16:06
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų operacija Rusijos Kursko srityje buvo atsakas į Maskvos planus Ukrainos pasienio teritorijoje sukurti buferinę zoną, interviu naujienų svetainei „NBC News“ pareiškė prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Jis taip pat nurodė, kad griebtis tokio žingsnio ir taikyti savo strategiją Kyjivą privertė tolimojo nuotolio ginklų trūkumas gynybos pajėgose.
„Būtent tolimojo nuotolio ginkluotės trūkumas privertė mus susimąstyti, kokią alternatyvą turime. Ir tai iššaukė operaciją Kursko srityje. Ir, beje, sėkmingą operaciją“, – aiškino jis.
Ukrainos vadovas pažymėjo, kad žvalgyba sužinojo apie Rusijos planus palei sieną sukurti buferinę zoną, tačiau, esant tolimojo nuotolio ginkluotės trūkumui, kovų scenarijus atrodė atrodė neįmanomas.
„Supratome, kad jie nesustos. Jie padarė proveržį Charkivo srityje, bet mes sugebėjome juos ten sustabdyti ir neleidome jiems užimti Charkivo. O paskui turėjome signalų, kad jie gali tai padaryti šiaurėje – Sumų ir Černihivo srityse. Mums tai buvo labai rimtas iššūkis“, – pažymėjo prezidentas.
V.Zelenskis pridūrė, kad buvo būtina imtis aktyvių priemonių Sumų srityje, kad būtų atremti išpuoliai ir neištiktų Charkivo likimas.
„Turėjome padaryti kažką netikėto. Taip ir gimė ši operacija. Mes parengėme šį prevencinį smūgį. Buvo keli variantai: jei operacija pavyks, štai taškai, į kuriuos turėtume eiti, o jei bus sudėtingiau, štai minimumas, ką turėtume daryti. Tai pavyko sėkmingiau. Todėl mes kliovėmės planu „A“... Tai, kas vyksta Kurske, nėra improvizacija. Tai aiški operacija“, – pabrėžė Ukrainos vadovas.
Pasak jo, tai yra globalesnės operacijos dalis.
„Yra įvairių veiksmų, kuriuos numatėme, kad turime imtis, kad susilpnintume Rusijos spaudimą mūsų šalies rytuose, Charkivo srityje, taip pat pietuose – kalbame apie Zaporižią, Chersono kryptį, taip pat Donbasą – Pokrovską, Torecką, kur turime daug sunkumų. Taigi dalis operacijos, mūsų nuomone, teisingų žingsnių, buvo Kursko sritis“, – dėstė prezidentas.
Jis sakė, kad Kyjivas, siekdamas užkirsti kelią informacijos nutekėjimui, kiek įmanoma sumažino žmonių, žinančių apie šiuos planus, skaičių.
„Nežinojo ne tik mūsų partneriai, nežinojo daugelis tarnybų ir Ukrainos žvalgyba. Ir todėl tai buvo labai netikėta. Manau, kad tai buvo viena iš priežasčių, kodėl operacija buvo sėkminga“, – komentavo V.Zelenskis.
Andrijus Sybiha tapo naujuoju Ukrainos užsienio reikalų ministru
14:45 Atnaujinta 14:48
Ukrainos parlamentas paskyrė Ukrainos užsienio reikalų ministro pirmąjį pavaduotoją Andrijų Sybihą Ukrainos užsienio reikalų ministru. Apie tai savo „Telegram“ kanale pranešė deputatas Jaroslavas Železniakas.
Jis pažymėjo, kad už šį sprendimą balsavo 258 deputatai, taip pat paskelbė lentelės su balsavimo rezultatais nuotrauką.
Kaip pažymima Užsienio reikalų ministerijos interneto svetainėje, A.Sybiha 2016-2021 m. buvo Ukrainos ambasadorius Turkijoje.
2021-2024 m. – Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo pavaduotojas, o nuo 2024 m. – Ukrainos užsienio reikalų ministro pirmasis pavaduotojas.
Ministro poste jis pakeitė iš posto pasitraukusį Dmytro Kulebą.
Iki šiol dirbo viceministru URM
„Pirmasis paskyrimas – Andrijus Sybiha Ukrainos užsienio reikalų ministru“, – sakė įstatymų leidėjas Jaroslavas Železniakas ir pridūrė, kad už paskyrimą balsavo 258 parlamentarai.
Ukrainos parlamentas anksčiau ketvirtadienį priėmė šalies vyriausiojo diplomato D.Kulebos atsistatydinimą.
Iki šiol A.Sybiha ėjo užsienio reikalų viceministro pareigas.
D.Kuleba Vakaruose buvo gerai pažįstama figūra, gynusi Kyjivo pozicijas ir reguliariai prašydavusi suteikti ginklų Rusijos invazijai atremti.
Šią savaitę atsistatydino mažiausiai šeši Ukrainos pareigūnai, įskaitant ministrų kabineto narius, ir buvo atleistas prezidento padėjėjas. Tai didžiausias vyriausybės pertvarkymas nuo Rusijos invazijos pradžios 2022-aisiais.
Prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad pertvarka vyksta, nes vyriausybei reikia „naujos energijos“.
Visgi šaltiniai Ukrainos prezidento administracijoje naujienų agentūrai AFP tvirtino, kad jis buvo kritikuojamas dėl savo ministerijos veiklos ir patyrė spaudimą iš V.Zelenskio administracijos vadovo Andrijaus Jermako.
Pastaruosius mėnesius D.Kuleba stengėsi įtikinti Vakarus leisti Kyjivui naudoti jų tiekiamus ginklus smūgiams į Rusijos gilumoje esančius karinius objektus, o Vakarų nuogąstavimus dėl eskalacijos atmetė kaip, jo žodžiais, pasiteisinimą nieko nedaryti.
Prezidento kanceliarijai artimas šaltinis AFP sakė, kad V.Zelenskis ir D.Kuleba „aptars ir nuspręs“ dėl jo būsimų pareigų. Spėjama, kad jam gali būti pavesta dirbti su Ukrainos integracijos NATO klausimais.
„Dar mirtinesnis“: Ukraina patobulino slaptąjį Antrojo pasaulinio karo ginklą
14:31
Ukrainos kariuomenė atnaujina savo slaptą Antrojo pasaulinio karo laikų ginklą, naudodama modernias bepiločių bombų technologijas.
Kaip rašo „Forbes“, remdamasis Rusijos kariniu tinklaraštininku „Razrabočik BPLA“, naujasis Ukrainos slaptasis ginklas – bepilotės bombos sprogdiklis su atstumą iki taikinio matuojančiu lazeriniu jutikliu, kuris gali susprogdinti bombą bet kokiu norimu atstumu nuo taikinio.
„Razrabočik BPLA“ jį apibūdina kaip paprastą prietaisą, neturintį sudėtingų technologinių sprendimų, tačiau dar Antrojo pasaulinio karo patirtis rodo, koks veiksmingas gali būti tokio tipo ginklas.
Ukrainiečiai talentingai kuria naujus sprogdiklius seniems ginklams. Garsiausias pavyzdys – sovietinėse prieštankinėse minose PTM-3 sumontuotas saugiklis „Johnny“ arba „Jonik“.
Originalus saugiklis yra paprastas slėgio jungiklis, kuris suveikia tik tada, kai ant jo užvažiuoja tankas. „Johnny“ saugiklis turi magnetometrą ir akselerometrą. Magnetometras aktyvuoja miną, kai arti yra didelis metalinis objektas, todėl mina suveikia, kai tanko vikšrai pravažiuoja šalia be kontakto. Akselerometras reiškia, kad bet koks bandymas perkelti miną ją aktyvuoja.
Analitikas Rojus užfiksavo keletą kitų naujų sprogdiklių, susijusių su dronų minomis, su laiko vėlinimu ir magnetiniais ar kitais jutikliais. Dronai šiuos ginklus pasėja toli nuo fronto esančiuose keliuose.
„Ukrainos pajėgos sistemingai užminavo Rusijos logistikos kelius iki 15 kilometrų gylio įvairiomis prieštankinėmis minomis. Jie tai daro naktį, naudodamiesi sunkiaisiais dronais“, – sakė analitikas.
Lazerinis sprogdiklis yra dar sudėtingesnis
„Lazerinis sprogdiklis yra žingsnis į priekį sudėtingumo požiūriu. Tai yra tokio tipo, kuris siejamas su tiesioginiais smūgiais į taikinius tiek ore, tiek ant žemės, klasikinio artimo atstumo sprogdiklio variantas“, – rašoma leidinyje.
JAV karinio jūrų laivyno jūrų sistemų vadavietės duomenimis, artimojo veikimo sprogdiklis greta radaro ir atominės bombos yra vienas iš svarbiausių Antrojo pasaulinio karo slaptųjų ginklų. Jis buvo toks slaptas, kad net nebuvo leidžiama sakyti jo pavadinimo.
Dėl pigių ir patikimų lazerių dabar lazerinį matuoklį galima įsigyti už mažiau nei 20 JAV dolerių, o Ukrainos inžinieriai pritaikė tą pačią technologiją. Saugiklis taip pat turi atsarginį kontaktinį detonatorių, jei sugestų lazerinė sistema.
„Nors naujasis ukrainietiškas prietaisas gali neatitikti Pentagono patikimumo, ilgaamžiškumo ir saugumo standartų, jis suteikia naujų vertingų galimybių. Dėl šių sprogdiklių bepiločių bombų ir priešlėktuvinių raketų smūgiai bus gerokai mirtinesni. Be to, tikėtina, kad jie bus naudojami ir naujuose bepiločiuose orlaiviuose, kad gerokai padidintų smūgio galimybes“, – rašoma leidinio išvadose.
V.Zelenskis: Rusija atitraukė 60 000 karių į Kursko sritį
13:56
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad dėl sėkmingos ukrainiečių operacijos Kurske Rusija perkėlė 60 tūkst. savo karių į Rusijos Kursko sritį. Tai V.Zelenskis sakė interviu „NBC News“.
„Vienas iš Kursko operacijos tikslų – atitraukti jų karius į jų tašką, į jų teritoriją. Dabar jau galiu paskelbti – šiandien jie ten atitraukė apie 60 000 karių. Jie atsitraukė iš kai kurių vietų, kur mums grėsė sunkumai, nes mes neturėjome tų pačių ginklų paketų“, – teigė V.Zelenskis.
Pasak jo, prieita iki to, kad Ukraina galėjo atsakyti tik 1 sviediniu į 12 Rusijos sviedinių.
V.Zelenskis pabrėžė, kad išvedus dalį Rusijos karių iš Zaporižios ir Chersono sričių, kai kuriomis kryptimis sviedinių santykis tapo ne 1:12, o 1:3.
15min primena, kad rugpjūčio 27 d. vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadas Oleksandras Syrskis pareiškė, kad Rusija į Kursko kryptį perkėlė 30 000 karių ir jų skaičius ten kasdien auga.
D.Kuleba atleistas: balsuojant dėl atsistatydinimo jis pats nedalyvavo
12:38
Ukrainos parlamentas balsavo už Dmytro Kulebos atleidimą iš Ukrainos užsienio reikalų ministro pareigų. Apie tai „Telegram“ kanale pranešė Ukrainos parlamento narys Jaroslavas Železniakas.
Jis pažymėjo, kad už šį sprendimą balsavo 240 Ukrainos deputatų.
D.Kuleba nedalyvavo balsuojant dėl jo atleidimo ir nepateikė ataskaitos.
„Pirmininkas pasakė: „Ministro nėra ne dėl mūsų kaltės“, – rašė J.Železniakas.
D.Kuleba – Vakaruose gerai pažįstama figūra, gynusi Kyjivo pozicijas ir reguliariai prašydavusi suteikti ginklų Rusijos invazijai atremti.
Vokietijos kariuomenė aktyvavo oro gynybos sistemą dėl Rusijos grėsmės
12:22
Vokietijos kariuomenė trečiadienį savo teritorijoje pradėjo naudoti pirmąją oro erdvės gynybos sistemą „Iris-T“.
Kelias tokias sistemas šalis yra nusiuntusi karo draskomai Ukrainai – Rusijos dronams ir raketoms perimti.
Kancleris Olafas Scholzas sakė, kad ši sistema „žemė-oras“ yra Vokietijos ir Europos gynybos stiprinimo dalis. Stiprinimas buvo pradėtas po to, kai 2022 metais Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pradėjo invaziją į Ukrainą.
„Rusija jau daugelį metų masiškai ginkluojasi, ypač raketų ir sparnuotųjų raketų srityje“, – teigė O. Scholzas per atidarymo ceremoniją bazėje Todendorfe, netoli šiaurinio Hamburgo miesto.
Jis pridūrė, kad V.Putinas pažeidė nusiginklavimo sutartis bei „dislokavo raketų iki Kaliningrado“ srities – Rusijos eksklavo, esančio maždaug už 530 km nuo Berlyno.
„Būtų aplaidu į tai tinkamai nereaguoti, – sakė kancleris. – Nesiėmus veiksmų kiltų pavojus taikai. Aš to neleisiu.“
Šalia gynybos ministro Boriso Pistorius kalbėjęs O.Scholzas teigė , kad minima sistema yra Europos priešraketinės gynybos programos „Sky Shield“, kuri taip pat apima tolimojo nuotolio gynybą nuo balistinių raketų, dalis.
Vokietijos kariuomenė iš gamintojo „Diehl Defence“ užsakė šešias sistemas „Iris-T SLM“, kurių bendra kaina 950 mln. eurų ir kurios turi būti pristatytos iki 2027 metų gegužės.
„Iris-T“ sėkmė Ukrainoje
Vokietija, antra šalis po Jungtinių Valstijų pagal karinės pagalbos Ukrainai dydį, jau suteikė ukrainiečiams keturias sistemas „Iris-T SLM“ ir pažadėjo dar aštuonias.
Ukrainos gynybos ministras Rustemas Umerovas trečiadienį lankėsi Vokietijoje – praėjus dienai po to, kai per Rusijos raketų ataką Poltavoje žuvo daugiau kaip 50 žmonių.
Ukrainai nusiųstas sistemas „Iris-T“ sudaro sunkvežimiuose sumontuoti paleidimo įrenginiai ir iš kurių šaudomos raketos, skirtos perimti oro grėsmes iki 40 km atstumu.
O.Scholzas sakė, kad Ukrainoje „Iris-T“ jau numušė daugiau kaip 250 dronų ir raketų, tarp jų – sparnuotųjų, ir išgelbėjo daugybę gyvybių.
Vokietijos lyderis teigė, kad Europai be gynybinių sistemų taip pat reikėtų daugiau savų tiksliųjų raketų, „kad šioje strategiškai svarbioje srityje nebūtų pavojingo atotrūkio nuo Rusijos“.
Liepą Vašingtonas ir Berlynas paskelbė, kad 2026-aisiais Vokietijoje bus pradėtos „epizodiškai dislokuoti“ ilgo nuotolio JAV raketos, įskaitant sparnuotąsias raketas „Tomahawk“.
O.Scholzas pabrėžė, kad „vienintelis mūsų rūpestis – atgrasyti potencialius užpuolikus“.
„Kiekvienas išpuolis prieš mus turi reikšti riziką užpuolikui. Mūsų rūpestis – užtikrinti čia taiką ir užkirsti kelią karui, nieko daugiau“, – sakė jis.
Naujas V.Putino žaidimas: pareiškė JAV rinkimuose remiantis viceprezidentę K.Harris
12:20
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį pareiškė, kad lapkritį JAV vyksiančiuose prezidento rinkimuose remia demokratų viceprezidentę Kamalą Harris, nors garsėja kaip respublikono Donaldo Trumpo šalininkas.
V.Putinas sakė, kad prezidentas Joe Bidenas „rekomendavo rinkėjams palaikyti ponią Harris“ ir kad „mes taip pat ją palaikysime“.
Rusijos lyderis pridūrė: „Ji taip užkrečiamai juokiasi, kad tai rodo, jog su ja viskas gerai.“
D.Trumpas yra sulaukęs kritikos dėl to, kad ne kartą gyrė Rusijos prezidentą. Jis antradienį pareiškė, kad turi planų, kurie „garantuotai“ padėtų užbaigti karą Ukrainoje, tačiau sakė juos atskleisiąs tik pergalės rinkimuose atveju.
K.Harris smerkia jo simpatijas V.Putinui, o praėjusį mėnesį Demokratų nacionaliniame suvažiavime teigė tvirtai palaikysianti Ukrainą ir pareiškė: „Nesitaikstysiu su tironais ir diktatoriais.“
V.Putinas sako, kad Rusija pasirengusi deryboms su Ukraina, ir nurodo sąlygas
12:11
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį pareiškė esąs pasirengęs deryboms su Ukraina remiantis sustabdytu Maskvos ir Kyjivo derybininkų susitarimu, pasiektu 2022-aisiais Stambule.
„Ar esame pasirengę su jais derėtis? Niekada neatsisakėme, bet remiantis ne kažkokiais efemeriškais reikalavimais, o tais dokumentais, dėl kurių buvo susitarta ir kurie iš tikrųjų buvo parafuoti Stambule“, – teigė V.Putinas Vladivostoke vykstančiame forume.
Maskva anksčiau yra sakiusi, kad dėl Kyjivo pajėgų įsiveržimo į Rusijos Kursko sritį derybos tapo neįmanomos.
V.Putinas forume taip pat kalbėjo apie Donbaso regioną kaip apie pagrindinį Maskvos tikslą Ukrainoje ir sakė, kad Rusijos kariuomenė „palaipsniui“ stumia ukrainiečių pajėgas iš Kursko srities.
„Priešas siekė priversti mus nerimauti (...) ir sustabdyti puolimą svarbiose teritorijose, ypač Donbase, kurio išvadavimas yra pagrindinis mūsų tikslas“, – teigė V.Putinas Vladivostoke.
Jis pridūrė, kad „mūsų ginkluotosios pajėgos stabilizavo situaciją (Kursko srityje) ir pradėjo pamažu išstumti (priešą) iš mūsų teritorijos“.
Ukraina rugpjūtį pradėjo beprecedentį puolimą Rusijos Kursko srityje, pasiųsdama tūkstančius karių, ir užėmė kelis kaimus. Netrukus po to V.Putinas pareiškė, kad apie jokias derybas negali būti nė kalbos.
Kremlius ne kartą tvirtino, kad 2022 metų pavasarį, netrukus po to, kai Maskva pradėjo plataus masto invaziją į kaimyninę šalį, Rusija ir Ukraina buvo beveik pasiekusios susitarimą.
„Mums pavyko pasiekti susitarimą, tai ir svarbiausia. Tai liudija Ukrainos delegacijos vadovo (...) parašas, o tai reiškia, kad Ukrainos pusė iš esmės buvo patenkinta pasiektais susitarimais“, – sakė V.Putinas, atsakinėdamas į klausimus Vladivostoke vykstančiame Rytų ekonomikos forume.
Susitarimo sąlygos niekada nebuvo paviešintos.
„Jis neįsigaliojo tik todėl, kad jiems buvo duotas įsakymas to nedaryti, nes Jungtinių Valstijų, Europos – kai kurių Europos šalių – elitas norėjo pasiekti strateginį Rusijos pralaimėjimą“, – pridūrė V.Putinas.
Kyjive visą naktį buvo paskelbtas oro pavojus
10:47 Atnaujinta 10:56
Kyjivo meras Vitalijus Klyčko ketvirtadienį pranešė, kad Ukrainos sostinėje dėl dronų visą naktį buvo paskelbtas oro pavojus.
Savo „Telegram“ kanale meras nurodė, kad virš miesto veikė oro gynyba, ir ragino žmones nesitraukti iš slėptuvių.
Ukrainiečių portalo „The Kyiv Independent“ korespondentas pranešė apie sprogimus Kyjive.
Dėl 9 valandas trukusio oro pavojaus Kyjive susidarė didžiulės spūstys
Ukrainos sostinėje susidarė ilgos eilės prie metro, ypač kairiajame krante, kur yra antžeminės stotys. Spūstys susidarė ir keliuose, skelbia naujienų agentūra „RBK Ukraina“.
Kyjivo miesto valstybinė administracija pažymi, kad atkurti įprastus metro traukinių tvarkaraščius prireiks 1-1,5 valandos.
Amerikiečių profesorius: suktas manevras Kurske išėjo į naudą ne Kyjivui, o Maskvai
10:33
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų gudrus ėjimas Kurske virto „tuščiu triuku“, kuris atitraukė Ukrainos pajėgas nuo karo su Rusija svorio centro, užuot nukreipęs priešo dėmesį nuo svarbesnio fronto Donecko srityje, leidiniui „The Hill“ tvirtino tarptautinių santykių profesorius Macalesterio koledže Andrew Lathamas.
Pasak eksperto, netikėta Ukrainos operacija Rusijos Kursko srityje sužaidė Rusijos pajėgų naudai: puolimas išsklaidė Ukrainos pajėgas, o tai leido rusų kariams sutelkti dėmesį į dabartinį šio konflikto svorio centrą ir paspartinti savo judėjimą strategiškai svarbaus Pokrovsko miesto link.
„Didysis karo filosofas Carlas von Clausewitzas savo klasikiniame veikale „Apie karą“ įvedė „svorio centro“ sąvoką. Toks centras kare yra „visų jėgų ir judėjimo centras, nuo kurio viskas priklauso“. Tai taškas, į kurį turėtų būti nukreipta visa energija. Politiniai ir kariniai lyderiai neturėtų neapgalvotai išsklaidyti savo karinių pajėgų, siųsdami jas į nereikalingas misijas už lemiamo konflikto zonos ribų“, – aiškino jis.
A.Lathamas išreiškė kritiką Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui ir vyriausiajam ginkluotųjų pajėgų vadui Oleksandrui Syrskiui, nes šie, jo nuomone, arba neskaitė knygos „Apie karą“, arba pamiršo šią pagrindinę mintį.
„Kursko operacija, iš pradžių sumanyta kaip taktinis manevras siekiant atitraukti Rusijos karius nuo strategiškai svarbių frontų, dabar atrodo kaip strateginė klaida, galinti turėti rimtų pasekmių platesnei Ukrainos karinei strategijai“, – pažymėjo profesorius.
Jis išskyrė, kad Ukrainos vadovybė greičiausiai norėjo pasiekti keletą tikslų – atitraukti Rusijos pajėgas nuo svarbiausių mūšio laukų Donecko srityje, padaryti psichologinį poveikį demonstruojant Ukrainos gebėjimą pulti Rusijos teritoriją ir sutrikdyti Rusijos tiekimo linijas, tačiau jie esą „nebuvo pasiekti“.
Tačiau prezidentas V.Zelenskis trečiadienį pareiškė, kad visos su Kursko operacija susijusios užduotys yra vykdomos.
„Kol kas ši mūsų operacija tebėra didžiausias mainų fondo papildymas dėl vienos krypties“, – pabrėžė šalies vadovas.
Galvos skausmas dėl Pokrovsko
„Nepaisant įsiveržimo, Rusijos pajėgos nenukreipė savo pajėgumų iš Donecko srities. Vietoje to, Rusijos puolimas prie Pokrovsko, didelės strateginės svarbos miesto, tik paspartėjo“, – dėstė Macalesterio koledžo profesorius.
Pokrovskas yra svarbiausias logistikos ir transporto mazgas Donecko regione, esantis pagrindinių kelių ir geležinkelių tinklų, kurie gyvybiškai svarbūs aprūpinant ir stiprinant Ukrainos pozicijas visame rytiniame fronte, sankryžoje.
„Jei Rusijos kariai užims Pokrovską, jie veiksmingai atplėš šias svarbias tiekimo linijas ir izoliuos Ukrainos dalinius, ginančius kitas svarbias Donecko regiono vietoves. Pokrovsko praradimas gali sukelti kaskadinį poveikį, dėl kurio Ukrainos gynyba Donecko regione žlugs platesniu mastu“, – perspėjo A.Lathamas.
Eksperto vertinimu, kariniu požiūriu puolimas Kurske Kyjivui neatnešė jokios reikšmingos naudos. Pasak jo, užuot privertusi Rusiją nukreipti dideles pajėgas nuo pagrindinių pastangų Donecko srityje, Kursko operacija lėmė, kad dalis geriausių Ukrainos karių ir modernios technikos buvo nukreipta nuo strategiškai svarbiausių fronto linijų.
„Šis poslinkis ne tik susilpnino Ukrainos gynybines pozicijas Donecko regione, bet ir padidino esamą gynybos pajėgų trūkumą, todėl Ukrainos pajėgos susiduria su sunkumais, siekdamos išlaikyti svarbiausias gynybines pozicijas“, – nurodė profesorius.
A.Lathamas pažymėjo, kad „Ukrainai Kursko operacija yra praleista proga sustiprinti gynybines pozicijas rytuose, o Rusijai Kursko puolimas gali būti vertinamas kaip strateginė pergalė, nes nukreipė Ukrainos išteklius nuo svarbesnių frontų“.
Išlaikydama dėmesį ir geriausias pajėgas Donecko regione, Rusija galėjo išnaudoti savo pranašumą, galimai atverdama naujas galimybes pasinaudoti Ukrainos pažeidžiamumu rytiniame fronte.
„Nors gali vykti drąsūs manevrai ir psichologinės operacijos, pagrindinis abiejų pusių tikslas išlieka strategiškai svarbios teritorijos kontrolė. Todėl Ukraina turėtų persvarstyti savo strateginius prioritetus ir sutelkti dėmesį į pagrindinių pozicijų gynybą Donecko srityje, ypač aplink Pokrovską, kur gali būti nulemta konflikto baigtis“, – reziumavo ekspertas.
Jis taip pat mano, kad Ukrainos pusė negali sau leisti pernelyg ištempti savo pajėgų operacijose, kurios neduoda apčiuopiamos naudos.
„Kursko gambitas pažeidžia C.von Clausewitzo principą išlaikyti dėmesį svorio centrui. Nors operacija galėjo būti sumanyta kaip drąsus taktinis manevras, vietoje to ji nukreipė svarbius išteklius nuo svarbesnių frontų. Ukraina turėtų teikti pirmenybę savo strategiškai svarbiausių pozicijų gynybai, kiekvienu veiksmu stiprindama savo svorio centrą.“
15min primena, kad šaškėse arba šachmatuose gambitas – tai ėjimas, kai viena iš šalių aukoja lengvą figūrą, pavyzdžiui, pėstininką, kad paspartintų žaidimą arba jį paaštrintų.
Jungtinės Valstijos įvedė sankcijas Rusijos propagandininkams
09:21
Jungtinių Valstijų Iždo departamento Užsienio turto kontrolės biuras įtraukė į sąrašą 10 fizinių ir 2 juridinius asmenis kaip dalį JAV vyriausybės koordinuoto atsako į Maskvos bandymus piktybiškai paveikti 2024 m. JAV prezidento rinkimus.
„Rusijos valstybinės struktūros jau seniai naudoja įvairias priemones, pavyzdžiui, generatyvinį dirbtinį intelektą (DI), „deepfake“ ir dezinformaciją, siekdamos pakirsti pasitikėjimą Jungtinių Valstijų rinkimų procesais ir institucijomis“, – rašoma agentūros interneto svetainėje.
Pažymima, kad nuo 2024 m. pradžios naujienų kanalo RT vadovai ėmėsi dar didesnių pastangų slapta verbuoti nieko nenutuokiančius JAV įtakingus asmenis savo kenkėjiškai įtakos kampanijai remti.
Yra žinoma, kad RT naudojosi priedangos įmone, kad nuslėptų savo dalyvavimą arba Rusijos vyriausybės dalyvavimą kuriant turinį, skirtą daryti įtaką JAV auditorijai.
Šiandienos sąrašai papildė Teisingumo departamento taikytus teisėsaugos veiksmus, taip pat Valstybės departamento veiksmus, kuriais propagandinė žiniasklaidos grupė „Rossija Segodnia“ ir penkios jos patronuojamosios įmonės – „RIA Novosti“, RT, „TV-Novosti“, „Ruptly“ ir „Sputnik“ – buvo įtrauktos į užsienio atstovybių sąrašą ir joms buvo nustatyti vizų apribojimai.
Į sąrašą taip pat įtraukė propagandininkus Margaritą Simonian, Jelizavetą Brodskają, Antoną Anisimovą, Andrejų Kijaško, Konstantiną Kalašnikovą, Jeleną Afanasjevą, Aleksejų Garaščenką, Anastasiją Ermoškiną ir Aleksandrą Nežencevą dėl to, kad jie tiesiogiai ar netiesiogiai priklauso Rusijos Vyriausybei, yra jos kontroliuojami, veikia arba ketina veikti jos vardu.
JAV prokuratūra apkaltino du „Russia Today“ darbuotojus – K.Kalašnikovą ir J.Afanasjevą – „pinigų plovimu ir Užsienio agentų įstatymo pažeidimu“.
Kyjivas pirmasis padarė tai, ko dar nebuvo branduolinių ginklų istorijoje
09:10
Vladimiro Putino pradėtas karas Ukrainoje jau ir taip yra didžiausias konfliktas Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos. Jo sprendimo nematyti, nes prieš mėnesį jis persikėlė į naują teritoriją, o abi pusės stiprina oro antskrydžius.
JAV akademikas, Tarptautinių santykių ekspertas Walteris Russellas Meadas leidinyje „The Wall Street Journal“ pasidalijo nuomone, kad karas darosi tik sudėtingesnis.
Tai, anot jo, įrodo sėkmingas Ukrainos puolimas prieš Rusijos Kursko regioną pasienyje, nors pats Kyjivas ir kenčia nuo intensyvių rusų atakų ties Pokrovsku, Ukrainos rytuose.
„Nepaisant to, tai yra svarbu. Svarbu iš dalies dėl to, kad Ukraina sėkmingai metė iššūkį vienam didžiausių tabu atominiame amžiuje. Tai pirmas kartas, kai nebranduolinė šalis įsiveržė į branduolinės valstybės teritoriją ir ją okupavo“, – pastebėjo W.R.Meadas.
Plačiau skaitykite ČIA.
„The Telegraph“ atskleidė galimas diplomatjos vadovo D.Kulebos atsistatydinimo priežastis
08:56 Atnaujinta 09:25
Šią savaitę Ukrainos politinėje vadovybėje netikėtai įvyko daug reikšmingų personalo pokyčių. Didžiausią nuostabą sukėlė trečiadienį paskelbta naujiena apie užsienio reikalų ministro Dmytro Kulebos atsistatydinimą, kuris savo pareigas ėjo nuo pat plataus masto invazijos pradžios.
Britų leidinio „The Telegraph“ žurnalistai įvertino paskutinių mėnesių įvykius ir įvardijo galimas jo pasitraukimo iš pareigų priežastis.
„D.Kuleba buvo vienas iš labiausiai atpažįstamų ministrų kabineto narių, tačiau pastaraisiais mėnesiais jo prašymai dėl oro gynybos sistemų ir vakarietiškų raketų apribojimų sušvelninimo liko neišgirsti“, – rašoma straipsnyje.
Antradienį, po to, kai prašymus atleisti iš pareigų pateikė šeši aukšto rango Ukrainos pareigūnai, prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad ministrų kabineto sudėties atnaujinimas „suteiks naujų jėgų“ šalies institucijoms.
Tačiau akivaizdu, kad ši atsistatydinimų banga kilo Ukrainai ypač pavojingu metu, kai jos puolimas Kursko srityje praranda pagreitį, o Rusija pasiekė reikšmingų laimėjimų rytinėje Donecko srities dalyje.
Per paskutines dvi savaites Maskva taip pat suintensyvino tolimojo nuotolio smūgius visoje Ukrainoje, įskaitant trečiadienį ryte įvykdytą ataką Lvive, per kurią žuvo mažiausiai septyni žmonės. Per antradienį suduotą smūgį Poltavos karinio mokymo centrui žuvo 50 ukrainiečių, šimtai buvo sužeista.
„Šie personalo pokyčiai yra didžiausi per pastaruosius 30 mėnesių nuo tada, kai Rusija 2022 m. vasario mėn. pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą. Ukrainos užsienio reikalų ministras D.Kuleba yra ryškiausia šio pertvarkymo auka.
Jam buvo pavesta įtikinti Ukrainos Vakarų sąjungininkes – daugiausia Jungtines Valstijas ir Jungtinę Karalystę – leisti smūgiuoti Rusijai tolimojo nuotolio ginklais. Šis diplomatas taip pat neseniai vadovavo pastangoms gauti papildomų priešlėktuvinės gynybos baterijų „Patriot“. Praėjusią savaitę jis apkaltino kelis neįvardytus sąjungininkus, kad šie neįvykdė savo pažadų pateikti šias sistemas“, – rašo „The Telegraph“.
Tuo tarpu Ukrainos žiniasklaida pranešė, kad Aukščiausioji Rada trečiadienio posėdyje atidėjo užsienio reikalų ministro atsistatydinimo klausimą. Šio sprendimo priežastys nebuvo nurodytos.
Žiniasklaidos duomenimis, tikėtinas D.Kulebos įpėdinis yra užsienio reikalų ministro pavaduotojas, buvęs ambasadorius Turkijoje ir buvęs Ukrainos prezidento kanceliarijos darbuotojas Andrijus Sybiha.
Ukrainos politologas Volodymyras Fesenko naujienų svetainei „Unian“ teigė manantis, kad V.Zelenskis stengiasi išvengti „sąstingio“ svarbiausiose ministerijose.
„Jis mano, kad nauji žmonės bus labiau motyvuoti ir įneš naujų idėjų“, – pridūrė politologas.
Linas Kojala, Rytų Europos studijų centro vadovas, portalui 15min pridūrė, kad masinių atleidimų priežastimi gali būti ir augantis šalies gyventojų nepasitikėjimas valstybinėmis institucijomis.
Ekspertai sutaria, kad tokie didelio masto pertvarkymai kelia susirūpinimą, kad V.Zelenskis siekia sugriežtinti savo kontrolę.
„Praktiškai matome, kad visi sprendimai priimami prezidento kabinete“, – pažymėjo V.Fesenko.
Trečiadienį naujienų agentūra „Agence France-Presse“ paskelbė, kad šaltiniai Ukrainos prezidento administracijoje žurnalistams atskleidė, jog D.Kuleba buvo kritikuojamas dėl savo ministerijos veiklos ir patyrė spaudimą iš V.Zelenskio administracijos vadovo Andrijaus Jermako.
Ukrainos generalinis štabas paskelbė naujausius Rusijos kariuomenės praradimus
08:25
Rusija nuo 2022 m. vasario 24 d., kai pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, prarado 621 550 karių, rugsėjo 5 d. pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Į šį skaičių įeina 1 200 Rusijos pajėgų aukų, patirtų per pastarąją parą.
Pasak pranešimo, Rusija nuo karo pradžios taip pat neteko 8624 tankų, 16 869 šarvuotų kovos mašinų, 24 044 automobilių ir degalų cisternų, 17 725 artilerijos sistemų, 1177 daugkartinio paleidimo raketų sistemų, 940 priešlėktuvinės gynybos sistemų, 368 lėktuvų, 328 sraigtasparnių, 14658 bepiločių orlaivių, 28 laivų ir katerių ir vieno povandeninio laivo.
Per Rusijos išpuolius Sumų srityje sužeisti 7 žmonės
07:52
Rugsėjo 4 d. Rusija per dieną 149 kartus smogė į Sumų sritį ir sužeidė septynis žmones, pranešė Sumų srities karinė administracija.
Rusija numetė KAB valdomą aviacinę bombą ant Jampilio bendruomenės apie 12 val. vietos laiku, nurodė Sumų srities prokuratūra, iš viso sužeisti šeši 36-72 metų amžiaus civiliai gyventojai.
Išsamesnės informacijos apie nukentėjusiųjų sužeidimų mastą nepateikta.
Analitikai priminė, kad tarptautinė humanitarinė teisė draudžia išpuolius prieš civilius gyventojus
07:27
Karo studijų instituto (ISW) ekspertai priminė Rusijai, kad tarptautinė humanitarinė teisė draudžia išpuolius prieš civilius objektus, taip pat draudžia beatodairiškus išpuolius tiek prieš karinius, tiek prieš civilius objektus.
Karo analitikai teigė, kad Rusijos šaltiniai bandė pateisinti ataką kaip smūgius į karinius objektus.
Tačiau pagal tarptautinę teisę net atakos prieš karinius objektus nepateisina šalutinės žalos civiliams ar civiliniams objektams.
Naktį iš rugsėjo 3 į rugsėjo 4 d. per kombinuotą raketų ir bepiločių orlaivių smūgį Rusijos kariai atakavo civilinę infrastruktūrą Lvive ir Kryvyj Rihe.
Rusijos raketos pataikė į civilius taikinius Kryvyj Rihe ir Lvive, sužeisdamos ir nužudydamos civilius gyventojus.
Kryvyj Riho meras Oleksandras Vilkulas sakė, kad dėl Rusijos smūgio į Kryvyj Rihą buvo apgadintas miesto centre esantis viešbutis, gyvenamieji pastatai, keturios švietimo įstaigos ir kiti civiliniai objektai, sužeisti šeši žmonės.
Rusijos raketos taip pat pataikė į Lvivą, žuvo septyni civiliai gyventojai, įskaitant du vaikus, ir buvo apgadinta iki 188 pastatų, įskaitant gyvenamuosius namus, istorinio paveldo objektus ir mokyklas.
Žiniasklaida: Kyjive nugriaudėjo sprogimai ir veikia priešlėktuvinės gynybos sistemos
07:12
Ketvirtadienio rytą Kyjive pasigirdo sprogimai, pranešė Kyjivo valstybinės priešlėktuvinės gynybos tarnybos vadovas Sergejus Popko.
Dėl bepiločių orlaivių „Shahed“ grėsmės sostinėje daugiau kaip septynias valandas galiojo oro pavojaus signalas.
S.Popko pranešė, kad mieste veikia priešlėktuvinės gynybos sistemos.
„Likite slėptuvėse, kol baigsis oro pavojaus signalas!“ – įspėjo jis.
Stebėsenos grupė: Baltarusija pirmą kartą numušė Rusijos dronus virš savo oro erdvės
06:53
Baltarusijos karinės oro pajėgos rugsėjo 5 d. netoli Baltarusijos Gomelio miesto numušė du Rusijos bepiločius orlaivius, teigė stebėsenos grupė „Belaruski Hajun“.
Jei šis incidentas pasitvirtintų, tai būtų pirmasis sėkmingas Baltarusijos pajėgų atliktas Rusijos bepiločių orlaivių perėmimas virš šalies oro erdvės.
Leidinys „Kyiv Independent“ negalėjo iš karto patikrinti stebėsenos grupės teiginių.
Nors pranešama, kad Rusijos bepiločiai orlaiviai per oro antskrydžius Ukrainoje ne kartą nukrypo nuo kurso Baltarusijos link, tai būtų pirmas žinomas atvejis, kai Baltarusijos karinių oro pajėgų lėktuvas sėkmingai numušė vieną iš jų.
Rugsėjo 5 d. naktį Rusija surengė dar vieną plataus masto dronų ataką prieš Ukrainą, kurios taikinys buvo keli šalies regionai, pranešė Ukrainos karinės oro pajėgos.
Keli Baltarusijos naikintuvai buvo pakelti perimti dronų netoli Gomelio miesto apie 1.30 val. vietos laiku, teigė „Belaruski Hajun“. Miestas yra maždaug už 30 km nuo Ukrainos ir Baltarusijos sienos.
Trečiasis Rusijos atakos dronas tariamai įskrido į Baltarusijos oro erdvę apie 2.30 val. nakties, tačiau papildomos informacijos apie jo statusą nepateikta.
Socialinėje žiniasklaidoje buvo galima pamatyti vaizdo įrašų, kuriuose matomos virš Gomelio dangaus krintančios dronų nuolaužos.
Šis incidentas – jau antras kartas per pastarąją savaitę, kai Baltarusijos naikintuvai buvo pasitelkti šalies oro erdvei apsaugoti.
Rugpjūčio 29 d. Baltarusijos naikintuvas bandė numušti į šalies oro erdvę įskridusį rusišką „Shahed“ tipo droną, nors nebuvo patvirtinta, kad Baltarusijai pavyko numušti dronus.
Rugsėjo 4 d. Rusijai vykdant plataus masto puolimą prieš Ukrainą, vienas Rusijos dronas nukrypo nuo kurso ir įskrido į Baltarusiją. Pranešama, kad rugpjūčio 26 d. per kitą masinę ataką prieš Ukrainą į Baltarusijos oro erdvę įskrido mažiausiai šeši Rusijos dronai.
Baltarusijos gynybos ministerija tariamo incidento nekomentavo.
Minskas niekada viešai nepareiškė prieštaravimų Maskvai – savo pagrindinei sąjungininkei – dėl pranešimų apie dronų įsibrovimus į jo teritoriją.
