Svarbiausios naujienos
- V.Zelenskio šūkis „Man reikia amunicijos, o ne taksi“ išseko: kas toliau.
- „Padėtis buvo katastrofiška“: iš apsupties išgelbėti kariai prie Niujorko – padirbėjo specialiosios pajėgos „Azov“.
- V.Zelenskis paaiškino, kodėl puolė Kurską – rusai ruošėsi naujam puolimui.
- Kaip Ukraina neteko F-16 kampanijos veido: paskutinis legendinio piloto Oleksijaus Mesio mūšis danguje.
- „Juokinga manyti, kad V.Putinas remia K.Harris“: ekspertas atskleidė jo planą JAV prezidento rinkimams.
Naujausias žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Dešimt pamokų Rusijai: jų išmokė Kyjivo pajėgų puolimas Kursko srityje
17:38
Po netikėto Ukrainos ginkluotųjų pajėgų įsiveržimo į Kursko sritį praėjo lygiai mėnuo. Kyjivo kariuomenė vis dar didelės tarptautiniu mastu pripažintos Rusijos dalies teritorijos kontrolę. Nepaisant visų Kremliaus bandymų sumenkinti operaciją į Kurską, ji jau padarė didelę įtaką karo eigai.
Naujienų svetainės „The Insider“ žurnalistai išskyrė 10 pagrindinių pamokų, kurias galima išmokti iš Ukrainos pajėgų kampanijos Kurske.
Karas užtikrintai įžengė į Rusiją
Viename iš reportažų iš Ukrainos kariuomenės užimtų Kursko srities teritorijų vietos gyventojai užtikrintai atsako į klausimą, kada prasidėjo karas – 2024 m. rugpjūčio 6 d., atkreipė dėmesį „The Insider“.
Nors prieš tai karo veiksmai jau buvo peržengę Ukrainos ribas – Rusijos laisvės legiono, Rusijos savanorių korpuso ir kitų Ukrainos pusėje kovojančių nominaliai „rusiškų“ formuočių daliniai vykdė diversinius reidus, tačiau visi jie buvo veikiau propagandiniai ėjimai žiniasklaidos tikslais, ribojami laiko ir išteklių.
Į Kursko sritį įsiveržė didelė kariuomenės grupė – iki 10 tūkst. kovotojų. Kovose dalyvauja sunkioji šarvuotoji technika, statinė ir raketinė artilerija bei aviacija.
Naujausiais Ukrainos duomenimis, jos pajėgos kontroliuoja 100 gyvenviečių 1294 kv. km plote. Nėra patikimai žinoma, kiek Rusijos piliečių liko šioje teritorijoje, bet, matyt, kalbama apie tūkstančius. Taip pat įkurta Ukrainos karinė komendantūra, kuri turi užtikrinti teisėtvarką ir tvarką bei gyventojų poreikius okupuotose teritorijose.
„Viena vertus, tokie akivaizdūs Kremliaus, nesugebančio apginti savo teritorijos nuo išorės agresijos, karinės nesėkmės įrodymai objektyviai pakerta tikėjimą iki šiol pasirinktos strategijos, kurią sudaro Ukrainą ir jos Vakarų sąjungininkus alinantis „išsekimo karas“, veiksmingumu“, – rašoma straipsnyje.
Ignoravimas – geriausia taktika?
Visą tą laiką, kol Ukrainos kariai tęsė puolimą Kursko srityje, prezidentas Vladimiras Putinas savo asmeniniu pavyzdžiu aiškiai demonstravo, kad tokio masto ir reikšmės įvykius galima tiesiog ignoruoti.
Pirmą kartą po Antrojo pasaulinio karo užsienio kariuomenė užėmė didelę Rusijos teritorijos dalį. Nuo Antrojo Čečėnijos karo laikų tiek daug žmonių nebuvo palikę savo namų dėl kovų, o tokio masto organizuotos evakuacijos tikriausiai nebuvo nuo 1941 m.
Kyjvas užėmė Sudžos dujų matavimo stotį – svarbų infrastruktūros objektą paskutiniame veikiančiame sausumos dujų tranzito į Europą kelyje.
„Taigi, ką padarė Vladimiras Putinas? Po invazijos jis apsilankė Baku, apžiūrėjo kriaušių sodus Kabardoje-Balkarijoje, likus dviem savaitėms iki teroro akto 20-ųjų metinių apsilankė Beslane, Čečėnijoje stebėjo, kaip šaudo Ramzano Kadyrovo sūnus Adamas, pravedė pamoką Tyvoje ir lankėsi Mongolijoje. Prezidento darbotvarkėje vis dar nėra vietos kelionei į Kurską“, – ironizavo straipsnio autoriai.
Tuo pat metu projekto „OpenMinds“ tyrimas parodė, kad po 2024 m. rugpjūčio 6 d. pagrindinė diskusijų tema Rusijos interneto segmente buvo įsiveržimas į Kursko sritį.
Projektas „FilterLabs AI“, analizuojantis komentarus socialiniuose tinkluose, užfiksavo smarkiai išaugusį neigiamų V.Putino veiklos vertinimų skaičių. Net paprastai lojalios socialinės tarnybos – FOM, Levada-Centre ir VTsIOM – pastebėjo padidėjusį rusų nerimą ir sumažėjusį pasitikėjimo Rusijos prezidentu reitingą.
Nepaisant to, V.Putinas tai, kas vyksta Kursko srityje, nuolat vadino „provokacija“ (rugpjūčio 7 d.), „aplinkybėmis“ (rugpjūčio 8 d.), „antiteroristine situacija“ (rugpjūčio 12 d.) ir tiesiog „situacija“ (rugpjūčio 22 d.).
Rugsėjo 2 d. per atvirą pamoką vienoje Kyzylio mokykloje V.Putinas mokiniams pasakojo apie „banditus, kurie pateko į Kursko sritį“.
Pažymėtina, kad įsiveržimo į Rusijos teritoriją Kremlius neišnaudojo patriotinei mobilizacijai, atvirkščiai, stengėsi kuo labiau sumažinti informaciniame lauke vykstančių įvykių svarbą.
Šauktiniai vietoje specialiųjų pajėgų ir strateginių rezervų
Kaip paaiškėjo, pasienį Kursko srityje turėjusi saugoti karių grupuotė, sudaryta iš šauktinių, pasieniečių ir „Rosgvardijos“ kovotojų, nebuvo pajėgi pasipriešinti reguliariosios kariuomenės daliniams.
Tačiau apie tai daugiau ar mažiau visi žinojo iš anksto, įskaitant V.Putiną, kuris 2024 m. kovą nurodė pakeisti pasienyje esančius šauktinius specialiosiomis pajėgomis.
Taip pat paaiškėjo, kad Rusijos vadovybė neturi jokių reikšmingų rezervų – ne tik strateginių, bet ir operatyvinių – tokiems atvejams. Iki šiol į Kursko sritį buvo perkeliami daliniai iš fronto, nors dažnai egzotiški, ir iš antrinių dalinių.
Naujienų agentūra „Bloomberg“ pastebėjo, kad iš Donbaso apskritai neplanuojama atitraukti reikšmingų pajėgų, todėl Rusija pradėjo rengti dirvą ir formuoti viešąją nuomonę masiniam šauktinių dalyvavimui kovinėse operacijose tarptautiniu mastu pripažintoje Rusijos teritorijoje.
Šauktinių siuntimas į fronto liniją taip pat yra antrosios mobilizacijos bangos alternatyva.
„Kitaip tariant, tai, kad AFU vis dar yra Kursko srityje, reiškia, kad Rusijos vadovybė neturi laisvos karinės jėgos ne tik netikėtoms krizėms spręsti, bet tikriausiai ir dabartiniam puolimui Ukrainoje paremti“, – atkreipė dėmesį „The Insider“.
Pozicinis karas vyksta ne visur
Po nesėkmingo Ukrainos kontrpuolimo 2023 m. vasarą ir perėjimo prie visaverčio pozicinio karo beveik visame fronto ilgio ruože staiga įsitvirtino nuomonė, kad didelio masto manevrinių puolamųjų operacijų vykdyti negalima.
Įsiveržimu į Kursko sritį Kyjivas įrodė, kad slaptas pajėgų kaupimas, operatyvinis netikėtumas ir greitas proveržis yra įmanomi, o pozicinė aklavietė ir visiškas mūšio lauko skaidrumas vyrauja ne visur.
Kartu operacija Kursko srityje patvirtina, kad jie neturi pakankamai išteklių visaverčiam puolimui prieš parengtą gynybą. Ribota kovos zona liudija kritinę Ukrainos grupuotės priklausomybę nuo kariuomenės logistikos galimybių.
Nepatikimi ir viską stabdantys „kadyrovcai“
Kai kuriais duomenimis, po pirmųjų Ukrainos pajėgų smūgių Kursko srityje dislokuoti „kadyrovcai“ išsisklaidė. Ukrainos kanalai skelbė legendinius čečėnų „tiksinčių karių“ vaizdo įrašus su pašaipiais komentarais apie „Achmat“ kovotojų požiūrį į regiono gynybą.
„Achmat“ specialiųjų pajėgų vadas Apti Alaudinovas pirmiausia pareiškė, kad sieną Kursko srityje gynę čečėnų daliniai nesugebėjo atremti puolimo, nes paprasčiausiai „praleido“ Ukrainos kariuomenę.
Pasak jo, jie praėjo pro čečėnų įtvirtinimus nesiveldami į mūšį. Vėliau A.Alaudinovas nurodė, kad šauktiniai ir jų tėvai, kurie nenori ginti savo tėvynės, turėtų savęs paklausti, kam jie reikalingi šiai šaliai.
Likus mėnesiui iki Ukrainos puolimo Kurske „kariniam korespondentui“ Vladimirui Romanovui teko atsiprašyti „achmatoviečių“ vien už tai, kad pasakė, jog pasienyje stovi šauktiniai, o už jų – čečėnų kariai.
Nuo pat pirmosios įsiveržimo į Kursko sritį dienos A.Alaudinovas ėjo kone pagrindinio Rusijos kariuomenės viešojo atstovo spaudai pareigas, beveik kasdien pranešdamas apie sėkmę kovoje.
Jis tvirtino, kad „Aš esu ištikimas šauktiniams, kurie yra ištikimi savo šaliai. Kitomis dienomis pasipylė jo pasisakymų lavina.
Rugpjūčio 6 d. – „pasiimkime popkornų ir ramiai žiūrėkime, kaip mūsiškiai naikina priešą“;
Rugpjūčio 8 d. – „padėtis nėra kritinė“;
Rugpjūčio 10 d. – „mes kontroliuojame padėtį, kiek tai įmanoma“;
Rugpjūčio 11 d. – „padėtis pamažu stabilizuojasi“;
Rugpjūčio 13 d. – „padėtis kontroliuojama“;
Rugpjūčio 14 d. – „baigėme blokuoti priešą“;
Rugpjūčio 18 d. – „priešas sustabdytas“;
Rugpjūčio 21 d. – „mes juos sustabdėme ir pradėjome stumti atgal“.
Visą šį laiką Ukrainos pajėgos vis užiminėjo naujas gyvenvietes Rusijos teritorijoje.
Ukraina nėra Vakarų marionetė
Viena mėgstamiausių Rusijos propagandos temų – visiškas „Kyjivo režimo“ nepriklausomybės nebuvimas. Prezidentas Volodymyras Zelenskis rusams pristatomas kaip Vašingtono ir Briuselio marionetė, Ukrainos politinis elitas – kaip paklusnus „kolektyvinių Vakarų“ valios vykdytojas, o pati Kyjivo karinė vadovybė vadovybė – kaip NATO ir JAV kariuomenei pavaldi struktūra.
Operacijos Kursko srityje atveju paaiškėjo, kad Amerika nieko nežinojo apie pasirengimą invazijai, o ginkluotųjų pajėgų vadas generolas Oleksandras Syrskis turėjo slėpti savo planus ir rengti operaciją griežčiausioje paslaptyje, kad Vakarų sąjungininkai jos nesutrukdytų.
Vakarai nebebijo eskalacijos
Įsiveržimas tiesiai į Rusijos teritoriją buvo ryškiausias Rusijos ir Ukrainos karo eskalavimas.
Pasak amerikiečių leidinio „The Washington Post“, šiuo metu JAV rimtai svarsto galimybę panaudoti vakarietiškus tolimojo nuotolio ginklus prieš Rusiją, nes Kremliaus reakcija buvo tokia santūri.
Bet kokiu atveju per Kursko sritį linksmai keliaujančios užsienio sąjungininkų perduotos pėstininkų kovos mašinos ir tankų kolonos jokių rimtesnių pasekmių nesukėlė.
Kai kurie komentatoriai masinius raketų smūgius Ukrainai bando vaizduoti kaip reakciją į invaziją, tačiau tai tik dar vienas kelis mėnesius trukusios kampanijos prieš šalies energetikos infrastruktūrą etapas.
Apie tai, kad raudonųjų linijų sąvoka buvo sumenkinta, rašo ir karo ekspertai Michaelas Kofmanas ir Robas Lee savo straipsnyje žurnale „Foreign Affairs“.
Ukrainos invazija taip pat verčia abejoti branduolinio atgrasymo koncepcija, nes mūsų atveju nebranduolinė galia įvykdė ginkluotą agresiją prieš branduolinę galią, užėmė jos teritoriją ir nesulaukė neišvengiamo atsakomojo smūgio.
Taika ne bet kokia kaina
Paaiškėjo, kad daugelis ekspertų ir politikų, propagavusių taikos dabartinėje kontakto linijoje idėją, nėra pasirengę palikti užmarštyje Rusijos kontroliuojamų Ukrainos teritorijų. Prezidentas V.Zelenskis interviu NBC pareiškė, kad ketina pasilikti Rusijos teritorijas tol, kol V.Putinas sės prie derybų stalo.
Rusijos prezidentas iš pradžių teigė, kad dėl invazijos Kursko srityje taikos derybos yra neįmanomos.
„Matyt, priešas siekia pagerinti savo derybines pozicijas ateityje. Tačiau apie kokias derybas galime apskritai kalbėti su žmonėmis, kurie beatodairiškai smogia civiliams gyventojams, civilinei infrastruktūrai arba bando kelti grėsmę branduolinės energetikos objektams? Apie ką mes apskritai galime su jais kalbėtis?“
Rusijos nuolatinio atstovo Jungtinėse Tautose pareigas einantis Dmitrijus Polianskis įvykius Kursko srityje vertino kaip neigiamą Kyjivo atsaką į „dosnų pasiūlymą“ vesti taikos derybas.
Anksčiau paskelbtą V.Putino „dosnų pasiūlymą“ sudarė reikalavimas išvesti Ukrainos kariuomenę iš Chersono, Zaporižios, Donecko ir Luhansko sričių, įpareigoti Ukrainą nestoti į NATO ir išlaikyti neutralų statusą, taip pat panaikinti visas sankcijas Rusijai.
Tačiau vėliau V.Putinas iš esmės pripažino, kad „nepavykusią provokaciją“ Kursko srityje jis laiko būtina taikos proceso sąlyga.
„Pradėti derybas, atsižvelgiant į dabartinius Ukrainos pasiekimus Kursko srityje, yra vienas iš suprantamiausių būdų taktinę karinę sėkmę paversti politiniu rezultatu“, – pastebėjo straipsnio autoriai.
Gyventojų gelbėjimas yra pačių civilių reikalas
Pirmosiomis operacijos Kursko srityje dienomis vietos valdžia ir saugumo pajėgos griežtai neigė, kad siena apskritai buvo pažeista. Rusijos gynybos ministerija sugebėjo pranešti apie ukrainiečių „pralaimėjimą“, jų atsitraukimą atgal į Ukrainą, o vėliau pakartotinai pareiškė, kad priešas „nustojo žengti į priekį“.
Iš viso Kursko srities pasienio rajonus paliko 130 tūkst. žmonių. Tačiau valdžia ne tik neevakavo pabėgėlių, bet ir didžiąją dalį pagalbos perkėlė savanoriams ir labdaros nevyriausybinėms organizacijoms. Savanoriai taip pat daugiausia atsakingi už medicininės pagalbos teikimą nuo kovų nukentėjusiems civiliams gyventojams ir kariškiams.
„Teritorinis neapibrėžtumas“ nėra kliūtis rinkimams
Ukrainos pajėgoms įsiveržus į Kursko sritį ir praradus maždaug 1,3 tūkst. kv. km regiono teritorijos kontrolę, Rusijos biurokratinė mašina pagimdė netikėtą neologizmą šiai situacijai apibūdinti – „teritorinis neapibrėžtumas“.
Panašiai kaip vietoj žodžio „sprogimas“ vartojamas žodis „klaustukas“, vietoj žodžio „gaisras“ – „dūmai“, vietoj žodžio „kritimas“ – „neigiamas augimas“, taip ir pasiūlytasis žodžių junginys leidžia išvengti tokių žodžių kaip „ukrainiečių okupacija“.
Nepaisant „teritorinio neapibrėžtumo“, Kursko sritis neatšaukė gubernatoriaus rinkimų, nors keliuose rajonuose atidėjo balsavimą savivaldybių lygmeniu.
Naujausios žinios apie karą Ukrainoje
08:22
Naujausias žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
„The Wall Street Journal“: Iranas jau pristatė Rusijai balistinių raketų
00:40
Iranas į Rusiją pristatė „kelis šimtus“ trumpojo nuotolio balistinių raketų. Apie tai pranešė „The Wall Street Journal“, remdamasis aukštais Amerikos ir Europos pareigūnais.
Vienas iš šaltinių patikslino, kad ginklai jau atvyko į Rusiją. Be to, pasak jo, Teheranas ketina ir toliau tiekti raketas Maskvai.
„Iranas išsiuntė Rusijai trumpojo nuotolio balistinių raketų, kurios suteiks Maskvai dar vieną galingą karinę priemonę, kurią ji galės panaudoti kare su Ukraina. Šis žingsnis žengtas po griežtų Vakarų perspėjimų netiekti šių ginklų Maskvai“, – sakoma straipsnyje.
Irano raketų perdavimas sutapo su suintensyvėjusiu Rusijos armijos vykdomu Ukrainos civilinės infrastruktūros apšaudymu. Nuo rugpjūčio pabaigos per šias atakas žuvo dešimtys civilių gyventojų. Vakarai jau anksčiau įspėjo Iraną, kad jam bus įvestos papildomos sankcijos, jei jis tieks raketas Rusijai.
Europos pareigūnai leidiniui teigė, kad šiuo metu kartu su JAV kolegomis rengia naujas sankcijas. Kadangi Vakarai žinojo, kad Iranas ketina tiekti balistines raketas Rusijai, dar vasarą buvo pradėtas parengiamasis darbas dėl ribojamųjų priemonių.
Tikimasi, kad sankcijos paveiks Irano bendroves ir asmenis, dalyvaujančius ginklų perdavime Maskvai, įskaitant transporto bendroves. Be to, pagal naujus apribojimus Irano nacionaliniam oro vežėjui „Iran Air“ bus uždrausta skraidyti į Europos oro uostus.
V.Zelenskis: „Minskas“ yra blogiausia, kas gali būti, prie jo negalima grįžti
00:28
„Minskas“ yra spąstai ir „blogiausia, kas gali būti“, prie jo grįžti negalima. Tai pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, dalyvaudamas 50-ojo tarptautinio forumo „Ambrosetti“ sesijoje Italijoje.
Atsakydamas į klausimą apie Minsko susitarimus ir stabilios taikos pasiekimą, jis pažymėjo, kad Ukraina yra būsimos pasaulio, pirmiausia – Europos, saugumo infrastruktūros dalis.
„Minską“ jis pavadino spąstais.
„Minskas“ yra blogiausia, kas gali būti, prie jo niekada nereikėtų grįžti. Įšaldytas konfliktas yra pats sunkiausias dalykas. Tai yra pauzė, kuri suteikia Rusijai, kaip agresorei, galimybę pasirengti. Ką Rusija ir padarė“, – pabrėžė V.Zelenskis.
Kalbėdamas apie Rusiją, Ukrainos vadovas pažymėjo, kad ten kuriama militarizuota visuomenė, esanti informaciniame vakuume ir „pradedanti tiesiog palaikyti Hitlerio kelio pakartojimą“.
Taigi, pabrėžė V.Zelenskis, „Minsko“ negalima lyginti su realiomis saugumo garantijomis, nes „Minskas“ yra įšaldytas konfliktas, todėl jį sunku įvykdyti, nes „niekas nenori to daryti“.
„Aš stengiausi daryti tai, ką privalėjau daryti kaip prezidentas. Atvykau į Normandijos formatą. Surengėme susitikimą. Vokietija, Prancūzija, Rusija, Ukraina. Ir aš su juo kalbėjau. Ir mes su juo sutarėme, kad bus ceasefire (paliaubos – red.)... Po tam tikro laiko jie pradėjo mus žudyti ant kontaktinės linijos. Aš jam perskambinau ir pasakiau: „Mes juk susitarėme dėl ceasefire.“ Jis pasakė: „Tai mes tuoj sutvarkysime.“ Praėjo šiek tiek laiko ir jie vėl pradėjo mus žudyti. Jie ruošėsi. Todėl nėra jokio įšaldyto konflikto“, – pabrėžė V.Zelenskis.
V.Zelenskis apie smūgius į Kremlių: „Gaila, kad negalime to padaryti“
23:29
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė apgailestaujantis, kad neįmanoma smogti Kremliui. Jis tai pasakė dalyvaudamas 50-ojo tarptautinio forumo „Ambrosetti“ sesijoje Italijoje.
Jis pažymėjo, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ieško pasaulyje daugiau raketų, kad „galėtų toliau žudyti ukrainiečių vaikus“, tuo pat metu Ukraina stengiasi rasti oro gynybos sistemų, kad galėtų apsisaugoti.
V.Zelenskis pažymėjo, kad Ukraina sukūrė savo dronus ir raketas, ir „mes pamažu perkeliame šį karą atgal į Rusiją, kad V.Putinas galiausiai pajustų spaudimą“.
„Spaudimas. Siekiant tik vieno dalyko – taikos“, – pridūrė jis.
Kalbėdamas apie tolimojo nuotolio ginklus, Ukrainos prezidentas sakė esąs dėkingas savo partneriams už pagalbą.
„Tačiau yra tam tikrų klaidų. Kai kalbame apie tai, kad, pavyzdžiui, Italija ar kas nors kitas bijo, jog mes smogsime Kremliui – man gaila, kad mes negalime to padaryti... Nes šie tolimojo nuotolio ginklai, kuriuos turite jūs arba jūsų partneriai, tai maždaug 200 kilometrų. Taigi, tai mažesni nuotoliai nei tie, apie kuriuos kalbėjo Tajani (red. – Italijos užsienio reikalų ministras Antonio Tajani). Bet jūsų gamintojai turi pasistengti. Turėtumėte suprasti, kad aš juokauju“, – pabrėžė V.Zelenskis.
Kartu jis pabrėžė, kad šis klausimas iš tikrųjų yra rimtas, nes Rusija kiekvieną mėnesį Ukrainos teritorijoje panaudoja daugiau kaip 4 tūkst. aviacinių bombų.
„Kaip jie jas naudoja? Iš lėktuvų. Lėktuvai stovi kariniuose aerodromuose, nutolusiuose nuo mūsų sienų 100, 150, 300 kilometrų atstumu. Ko mes norime, kaip panaudoti šias tolimojo nuotolio priemones? Prieš karinius aerodromus“, – sakė V.Zelenskis ir pridūrė, kad Ukraina nesitaiko į civilinius objektus.
Prancūzija finansuos pagalbą Ukrainai pajamomis iš įšaldyto Rusijos turto
21:10
Prancūzija panaudos dalį 1,4 mlrd. eurų pajamų iš įšaldyto Rusijos turto Ukrainai skirtos karinės įrangos įsigijimui finansuoti, penktadienį pranešė šalies gynybos ministerija.
„Kartu su kitomis (Europos Sąjungos (ES)) valstybėmis narėmis ministerija... dalyvaus įgyvendinant naują paramos Ukrainai priemonę iš Europos taikos priemonės“, – sakoma ministerijos paskelbtame pareiškime.
Europos Komisija pritarė „skubiam prioritetinių medžiagų“, įskaitant šaudmenis, artileriją ir priešlėktuvinę gynybą, „įsigijimui iš Prancūzijos pramonės", pridūrė ministerija.
Nuo 2022 metų, kai Rusija įsiveržė į savo kaimynę Ukrainą, visoje Europos Sąjungoje buvo įšaldyta apie 200 mlrd. eurų Rusijos turto.
Apie 90 proc. ES įšaldytų lėšų yra Belgijoje įsikūrusioje tarptautinėje indėlių organizacijoje „Euroclear“.
ES valstybės narės gegužę susitarė panaudoti milijardus eurų pelno iš įšaldyto Rusijos centrinio banko turto siekiant padėti apginkluoti Ukrainą ir finansuoti šalies atstatymą po karo.
Pirmoji 1,5 mlrd. eurų išmoka buvo patvirtinta liepą.
Skaičiuojama, kad palūkanų pajamos iš įšaldyto Rusijos turto sudarys nuo 2,5 iki 3 mlrd. eurų per metus.
Rusija pasmerkė šį ES sprendimą ir pavadino jį neteisėtu.
V.Zelenskis atvyko į Italiją dalyvauti ekonomikos forume
20:14
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienio vakarą atvyko į Černobijaus miestą šiaurės Italijoje, kur dalyvaus ekonomikos forume, pranešė naujienų agentūros AFP žurnalistai.
Po ankstesnio vizito į Vokietiją, kur jis kreipėsi į šalies rėmėjus prašydamas daugiau ginklų tuo metu, kai Ukraina susiduria su besiveržiančiomis Rusijos pajėgomis, V.Zelenskis šeštadienį susitiks su italų ministre pirmininke Giorgia Meloni.
Ukrainos lyderis anksčiau penktadienį pareiškė, kad po viešnagės Vokietijoje apsilankys Italijoje, kur surengs derybas su ministre pirmininke G.Meloni ir dalyvaus ekonomikos forume.
„Po to bus Italija. Ambrosetti tarptautinis ekonomikos forumas, susitikimai su Italijos verslo atstovais. Derybos su Italijos ministre pirmininke Giorgia Meloni“, – platformoje „Telegram“ parašė V.Zelenskis, lankydamasis Ramšteino oro pajėgų bazėje Vokietijoje, kur vyko Ukrainos karinių rėmėjų susitikimas.
Lietuva skirs Kyjivui 10 mln. eurų ukrainietiškai tolimojo nuotolio ginkluotei įsigyti
20:12
Lietuva skirs 10 mln. eurų Ukrainai, jog ši iš savo gamintojų įsigytų tolimojo nuotolio ginkluotės.
„Pirmiausia, raginame sąjungininkus nuimti apribojimus tolimojo smūgio galimybėms, – penktadienį po Ramšteino formato susitikimo BNS sakė Lietuvos gynybos ministras Laurynas Kasčiūnas. – Taip pat raginame suteikti daugiau tokių ginklų. Jei to valstybė negali ar nenori, ji gali rinktis trečią opciją – investuoti į Ukrainos gynybos pramonę.“
Pasak jo, būtent trečiąjį variantą ir renkasi Lietuva.
„Mes galvojame apie 10 mln. eurų investicijas į tolimojo smūgio galimybes“, – sakė L.Kasčiūnas.
Gynybos ministro teigimu, šią alternatyvą pasirinkusios šalys iš Ukrainos gamintojų gali arba tokią ginkluotę įsigyti pačios ir ją perduoti Kyjivui, arba prisidėti prie Ukrainos vykdomų įsigijimų.
Be kita ko, L.Kasčiūnas ragino sąjungininkes burtis į koaliciją, tokiu būdu finansuojant Ukrainos gynybos pramonę.
Prieš Rusijos agresiją kovojanti šalis ne kartą ragino savo sąjungininkes panaikinti apribojimus, tačiau tam priešinasi Berlynas ir Vašingtonas, baimindamiesi konfrontacijos su Maskva.
Kaip skelbia Krašto apsaugos ministerija, iki rugsėjo pabaigos Lietuva Ukrainai perduos M113 šarvuočių, trumpo nuotolio oro gynybos sistemų su raketomis, antidronų sistemų, visureigių su atsarginėmis detalėmis, logistinių priemonių, ginkluotės, kompiuterių.
Reaguodama į Ukrainos prašymus, Lietuva šiemet jau pristatė 155 mm amunicijos, šarvuočių M577, šarvuočių M113, antidronų sistemas, žiemos sezonui reikalingą įrangą ir šiltų rūbų komplektų, prieštankinio granatsvaidžio „Carl Gustaf“ šaudmenų, nuotolinio detonavimo sistemų RISE-1, generatorius, dalimis išardytą lengvąjį atakos lėktuvą L-39ZA „Albatros“, krautuvus, priekabas, sulankstomas lovytes ir kitą paramą.
Lietuva Ukrainai nuo karo pradžios suteikė karinės paramos už daugiau nei 647 mln. eurų. Bendra Lietuvos parama Ukrainai perkopė milijardą eurų.
Pokrovsko puolimas: kai kuriose vietose rusai jau ruošiasi gynybai
18:39
Ukrainos gynybos pajėgoms pavyko sustabdyti rusų karius Pokrovsko–Kurachovės fronto kryptyje, o kai kuriuose rajonuose okupantai jau pradėjo kasti apkasus gynybai, Ukrainos telemaratono eteryje pareiškė 59-osios atskirosios motorizuotosios pėstininkų brigados karininkas Serhijus Cechockis.
Jis sakė, kad masinio puolimo metu rusai sumažino apšaudymo kiekį, nes nežinojo, kur savi, o kur svetimi ir kur šaudyti.
„Kas žino, kuo baigsis Pokrovsko operacija. Kažkodėl visi ruošiasi tam, kad Pokrovskas bus atiduotas, kad tai bus antrasis Bachmutas. Nenorėčiau taip galvoti ir manau, kad rezultatas gali būti visiškai priešingas. Dabar vyksta kova, mūsų užduotis – išsekinti priešą, sunaikinti jį“, – pabrėžė S.Cechockis.
Karininkas sakė, kad Rusijos kariai aktyviai apšaudo Pokrovską, ten jau viskas dega, bet miestas laikosi.
Pasak jo, kai rusai mato kalnus lavonų ir daugybę sužeistųjų, tai neigiamai veikia jų emocinę būseną: „Bet dabar jie vis tiek yra toksiški, labai pavojingi, nes rankose turi ginklus. Jiems duodama daug amunicijos. Artilerija vėl ėmė leisti tokį kiekį sviedinių, koks buvo anksčiau, o danguje skraido daug priešo bepiločių orlaivių.“
Dešimt pamokų Rusijai: jų išmokė Kyjivo pajėgų puolimas Kursko srityje
17:38
Po netikėto Ukrainos ginkluotųjų pajėgų įsiveržimo į Kursko sritį praėjo lygiai mėnuo. Kyjivo kariuomenė vis dar didelės tarptautiniu mastu pripažintos Rusijos dalies teritorijos kontrolę. Nepaisant visų Kremliaus bandymų sumenkinti operaciją į Kurską, ji jau padarė didelę įtaką karo eigai.
Naujienų svetainės „The Insider“ žurnalistai išskyrė 10 pagrindinių pamokų, kurias galima išmokti iš Ukrainos pajėgų kampanijos Kurske.
Karas užtikrintai įžengė į Rusiją
Viename iš reportažų iš Ukrainos kariuomenės užimtų Kursko srities teritorijų vietos gyventojai užtikrintai atsako į klausimą, kada prasidėjo karas – 2024 m. rugpjūčio 6 d., atkreipė dėmesį „The Insider“.
Nors prieš tai karo veiksmai jau buvo peržengę Ukrainos ribas – Rusijos laisvės legiono, Rusijos savanorių korpuso ir kitų Ukrainos pusėje kovojančių nominaliai „rusiškų“ formuočių daliniai vykdė diversinius reidus, tačiau visi jie buvo veikiau propagandiniai ėjimai žiniasklaidos tikslais, ribojami laiko ir išteklių.
Į Kursko sritį įsiveržė didelė kariuomenės grupė – iki 10 tūkst. kovotojų. Kovose dalyvauja sunkioji šarvuotoji technika, statinė ir raketinė artilerija bei aviacija.
Naujausiais Ukrainos duomenimis, jos pajėgos kontroliuoja 100 gyvenviečių 1294 kv. km plote. Nėra patikimai žinoma, kiek Rusijos piliečių liko šioje teritorijoje, bet, matyt, kalbama apie tūkstančius. Taip pat įkurta Ukrainos karinė komendantūra, kuri turi užtikrinti teisėtvarką ir tvarką bei gyventojų poreikius okupuotose teritorijose.
„Viena vertus, tokie akivaizdūs Kremliaus, nesugebančio apginti savo teritorijos nuo išorės agresijos, karinės nesėkmės įrodymai objektyviai pakerta tikėjimą iki šiol pasirinktos strategijos, kurią sudaro Ukrainą ir jos Vakarų sąjungininkus alinantis „išsekimo karas“, veiksmingumu“, – rašoma straipsnyje.
Ignoravimas – geriausia taktika?
Visą tą laiką, kol Ukrainos kariai tęsė puolimą Kursko srityje, prezidentas Vladimiras Putinas savo asmeniniu pavyzdžiu aiškiai demonstravo, kad tokio masto ir reikšmės įvykius galima tiesiog ignoruoti.
Pirmą kartą po Antrojo pasaulinio karo užsienio kariuomenė užėmė didelę Rusijos teritorijos dalį. Nuo Antrojo Čečėnijos karo laikų tiek daug žmonių nebuvo palikę savo namų dėl kovų, o tokio masto organizuotos evakuacijos tikriausiai nebuvo nuo 1941 m.
Kyjvas užėmė Sudžos dujų matavimo stotį – svarbų infrastruktūros objektą paskutiniame veikiančiame sausumos dujų tranzito į Europą kelyje.
„Taigi, ką padarė Vladimiras Putinas? Po invazijos jis apsilankė Baku, apžiūrėjo kriaušių sodus Kabardoje-Balkarijoje, likus dviem savaitėms iki teroro akto 20-ųjų metinių apsilankė Beslane, Čečėnijoje stebėjo, kaip šaudo Ramzano Kadyrovo sūnus Adamas, pravedė pamoką Tyvoje ir lankėsi Mongolijoje. Prezidento darbotvarkėje vis dar nėra vietos kelionei į Kurską“, – ironizavo straipsnio autoriai.
Tuo pat metu projekto „OpenMinds“ tyrimas parodė, kad po 2024 m. rugpjūčio 6 d. pagrindinė diskusijų tema Rusijos interneto segmente buvo įsiveržimas į Kursko sritį.
Projektas „FilterLabs AI“, analizuojantis komentarus socialiniuose tinkluose, užfiksavo smarkiai išaugusį neigiamų V.Putino veiklos vertinimų skaičių. Net paprastai lojalios socialinės tarnybos – FOM, Levada-Centre ir VTsIOM – pastebėjo padidėjusį rusų nerimą ir sumažėjusį pasitikėjimo Rusijos prezidentu reitingą.
Nepaisant to, V.Putinas tai, kas vyksta Kursko srityje, nuolat vadino „provokacija“ (rugpjūčio 7 d.), „aplinkybėmis“ (rugpjūčio 8 d.), „antiteroristine situacija“ (rugpjūčio 12 d.) ir tiesiog „situacija“ (rugpjūčio 22 d.).
Rugsėjo 2 d. per atvirą pamoką vienoje Kyzylio mokykloje V.Putinas mokiniams pasakojo apie „banditus, kurie pateko į Kursko sritį“.
Pažymėtina, kad įsiveržimo į Rusijos teritoriją Kremlius neišnaudojo patriotinei mobilizacijai, atvirkščiai, stengėsi kuo labiau sumažinti informaciniame lauke vykstančių įvykių svarbą.
Šauktiniai vietoje specialiųjų pajėgų ir strateginių rezervų
Kaip paaiškėjo, pasienį Kursko srityje turėjusi saugoti karių grupuotė, sudaryta iš šauktinių, pasieniečių ir „Rosgvardijos“ kovotojų, nebuvo pajėgi pasipriešinti reguliariosios kariuomenės daliniams.
Tačiau apie tai daugiau ar mažiau visi žinojo iš anksto, įskaitant V.Putiną, kuris 2024 m. kovą nurodė pakeisti pasienyje esančius šauktinius specialiosiomis pajėgomis.
Taip pat paaiškėjo, kad Rusijos vadovybė neturi jokių reikšmingų rezervų – ne tik strateginių, bet ir operatyvinių – tokiems atvejams. Iki šiol į Kursko sritį buvo perkeliami daliniai iš fronto, nors dažnai egzotiški, ir iš antrinių dalinių.
Naujienų agentūra „Bloomberg“ pastebėjo, kad iš Donbaso apskritai neplanuojama atitraukti reikšmingų pajėgų, todėl Rusija pradėjo rengti dirvą ir formuoti viešąją nuomonę masiniam šauktinių dalyvavimui kovinėse operacijose tarptautiniu mastu pripažintoje Rusijos teritorijoje.
Šauktinių siuntimas į fronto liniją taip pat yra antrosios mobilizacijos bangos alternatyva.
„Kitaip tariant, tai, kad AFU vis dar yra Kursko srityje, reiškia, kad Rusijos vadovybė neturi laisvos karinės jėgos ne tik netikėtoms krizėms spręsti, bet tikriausiai ir dabartiniam puolimui Ukrainoje paremti“, – atkreipė dėmesį „The Insider“.
Pozicinis karas vyksta ne visur
Po nesėkmingo Ukrainos kontrpuolimo 2023 m. vasarą ir perėjimo prie visaverčio pozicinio karo beveik visame fronto ilgio ruože staiga įsitvirtino nuomonė, kad didelio masto manevrinių puolamųjų operacijų vykdyti negalima.
Įsiveržimu į Kursko sritį Kyjivas įrodė, kad slaptas pajėgų kaupimas, operatyvinis netikėtumas ir greitas proveržis yra įmanomi, o pozicinė aklavietė ir visiškas mūšio lauko skaidrumas vyrauja ne visur.
Kartu operacija Kursko srityje patvirtina, kad jie neturi pakankamai išteklių visaverčiam puolimui prieš parengtą gynybą. Ribota kovos zona liudija kritinę Ukrainos grupuotės priklausomybę nuo kariuomenės logistikos galimybių.
Nepatikimi ir viską stabdantys „kadyrovcai“
Kai kuriais duomenimis, po pirmųjų Ukrainos pajėgų smūgių Kursko srityje dislokuoti „kadyrovcai“ išsisklaidė. Ukrainos kanalai skelbė legendinius čečėnų „tiksinčių karių“ vaizdo įrašus su pašaipiais komentarais apie „Achmat“ kovotojų požiūrį į regiono gynybą.
„Achmat“ specialiųjų pajėgų vadas Apti Alaudinovas pirmiausia pareiškė, kad sieną Kursko srityje gynę čečėnų daliniai nesugebėjo atremti puolimo, nes paprasčiausiai „praleido“ Ukrainos kariuomenę.
Pasak jo, jie praėjo pro čečėnų įtvirtinimus nesiveldami į mūšį. Vėliau A.Alaudinovas nurodė, kad šauktiniai ir jų tėvai, kurie nenori ginti savo tėvynės, turėtų savęs paklausti, kam jie reikalingi šiai šaliai.
Likus mėnesiui iki Ukrainos puolimo Kurske „kariniam korespondentui“ Vladimirui Romanovui teko atsiprašyti „achmatoviečių“ vien už tai, kad pasakė, jog pasienyje stovi šauktiniai, o už jų – čečėnų kariai.
Nuo pat pirmosios įsiveržimo į Kursko sritį dienos A.Alaudinovas ėjo kone pagrindinio Rusijos kariuomenės viešojo atstovo spaudai pareigas, beveik kasdien pranešdamas apie sėkmę kovoje.
Jis tvirtino, kad „Aš esu ištikimas šauktiniams, kurie yra ištikimi savo šaliai. Kitomis dienomis pasipylė jo pasisakymų lavina.
Rugpjūčio 6 d. – „pasiimkime popkornų ir ramiai žiūrėkime, kaip mūsiškiai naikina priešą“;
Rugpjūčio 8 d. – „padėtis nėra kritinė“;
Rugpjūčio 10 d. – „mes kontroliuojame padėtį, kiek tai įmanoma“;
Rugpjūčio 11 d. – „padėtis pamažu stabilizuojasi“;
Rugpjūčio 13 d. – „padėtis kontroliuojama“;
Rugpjūčio 14 d. – „baigėme blokuoti priešą“;
Rugpjūčio 18 d. – „priešas sustabdytas“;
Rugpjūčio 21 d. – „mes juos sustabdėme ir pradėjome stumti atgal“.
Visą šį laiką Ukrainos pajėgos vis užiminėjo naujas gyvenvietes Rusijos teritorijoje.
Ukraina nėra Vakarų marionetė
Viena mėgstamiausių Rusijos propagandos temų – visiškas „Kyjivo režimo“ nepriklausomybės nebuvimas. Prezidentas Volodymyras Zelenskis rusams pristatomas kaip Vašingtono ir Briuselio marionetė, Ukrainos politinis elitas – kaip paklusnus „kolektyvinių Vakarų“ valios vykdytojas, o pati Kyjivo karinė vadovybė vadovybė – kaip NATO ir JAV kariuomenei pavaldi struktūra.
Operacijos Kursko srityje atveju paaiškėjo, kad Amerika nieko nežinojo apie pasirengimą invazijai, o ginkluotųjų pajėgų vadas generolas Oleksandras Syrskis turėjo slėpti savo planus ir rengti operaciją griežčiausioje paslaptyje, kad Vakarų sąjungininkai jos nesutrukdytų.
Vakarai nebebijo eskalacijos
Įsiveržimas tiesiai į Rusijos teritoriją buvo ryškiausias Rusijos ir Ukrainos karo eskalavimas.
Pasak amerikiečių leidinio „The Washington Post“, šiuo metu JAV rimtai svarsto galimybę panaudoti vakarietiškus tolimojo nuotolio ginklus prieš Rusiją, nes Kremliaus reakcija buvo tokia santūri.
Bet kokiu atveju per Kursko sritį linksmai keliaujančios užsienio sąjungininkų perduotos pėstininkų kovos mašinos ir tankų kolonos jokių rimtesnių pasekmių nesukėlė.
Kai kurie komentatoriai masinius raketų smūgius Ukrainai bando vaizduoti kaip reakciją į invaziją, tačiau tai tik dar vienas kelis mėnesius trukusios kampanijos prieš šalies energetikos infrastruktūrą etapas.
Apie tai, kad raudonųjų linijų sąvoka buvo sumenkinta, rašo ir karo ekspertai Michaelas Kofmanas ir Robas Lee savo straipsnyje žurnale „Foreign Affairs“.
Ukrainos invazija taip pat verčia abejoti branduolinio atgrasymo koncepcija, nes mūsų atveju nebranduolinė galia įvykdė ginkluotą agresiją prieš branduolinę galią, užėmė jos teritoriją ir nesulaukė neišvengiamo atsakomojo smūgio.
Taika ne bet kokia kaina
Paaiškėjo, kad daugelis ekspertų ir politikų, propagavusių taikos dabartinėje kontakto linijoje idėją, nėra pasirengę palikti užmarštyje Rusijos kontroliuojamų Ukrainos teritorijų. Prezidentas V.Zelenskis interviu NBC pareiškė, kad ketina pasilikti Rusijos teritorijas tol, kol V.Putinas sės prie derybų stalo.
Rusijos prezidentas iš pradžių teigė, kad dėl invazijos Kursko srityje taikos derybos yra neįmanomos.
„Matyt, priešas siekia pagerinti savo derybines pozicijas ateityje. Tačiau apie kokias derybas galime apskritai kalbėti su žmonėmis, kurie beatodairiškai smogia civiliams gyventojams, civilinei infrastruktūrai arba bando kelti grėsmę branduolinės energetikos objektams? Apie ką mes apskritai galime su jais kalbėtis?“
Rusijos nuolatinio atstovo Jungtinėse Tautose pareigas einantis Dmitrijus Polianskis įvykius Kursko srityje vertino kaip neigiamą Kyjivo atsaką į „dosnų pasiūlymą“ vesti taikos derybas.
Anksčiau paskelbtą V.Putino „dosnų pasiūlymą“ sudarė reikalavimas išvesti Ukrainos kariuomenę iš Chersono, Zaporižios, Donecko ir Luhansko sričių, įpareigoti Ukrainą nestoti į NATO ir išlaikyti neutralų statusą, taip pat panaikinti visas sankcijas Rusijai.
Tačiau vėliau V.Putinas iš esmės pripažino, kad „nepavykusią provokaciją“ Kursko srityje jis laiko būtina taikos proceso sąlyga.
„Pradėti derybas, atsižvelgiant į dabartinius Ukrainos pasiekimus Kursko srityje, yra vienas iš suprantamiausių būdų taktinę karinę sėkmę paversti politiniu rezultatu“, – pastebėjo straipsnio autoriai.
Gyventojų gelbėjimas yra pačių civilių reikalas
Pirmosiomis operacijos Kursko srityje dienomis vietos valdžia ir saugumo pajėgos griežtai neigė, kad siena apskritai buvo pažeista. Rusijos gynybos ministerija sugebėjo pranešti apie ukrainiečių „pralaimėjimą“, jų atsitraukimą atgal į Ukrainą, o vėliau pakartotinai pareiškė, kad priešas „nustojo žengti į priekį“.
Iš viso Kursko srities pasienio rajonus paliko 130 tūkst. žmonių. Tačiau valdžia ne tik neevakavo pabėgėlių, bet ir didžiąją dalį pagalbos perkėlė savanoriams ir labdaros nevyriausybinėms organizacijoms. Savanoriai taip pat daugiausia atsakingi už medicininės pagalbos teikimą nuo kovų nukentėjusiems civiliams gyventojams ir kariškiams.
„Teritorinis neapibrėžtumas“ nėra kliūtis rinkimams
Ukrainos pajėgoms įsiveržus į Kursko sritį ir praradus maždaug 1,3 tūkst. kv. km regiono teritorijos kontrolę, Rusijos biurokratinė mašina pagimdė netikėtą neologizmą šiai situacijai apibūdinti – „teritorinis neapibrėžtumas“.
Panašiai kaip vietoj žodžio „sprogimas“ vartojamas žodis „klaustukas“, vietoj žodžio „gaisras“ – „dūmai“, vietoj žodžio „kritimas“ – „neigiamas augimas“, taip ir pasiūlytasis žodžių junginys leidžia išvengti tokių žodžių kaip „ukrainiečių okupacija“.
Nepaisant „teritorinio neapibrėžtumo“, Kursko sritis neatšaukė gubernatoriaus rinkimų, nors keliuose rajonuose atidėjo balsavimą savivaldybių lygmeniu.
Taip gali tik Kremlius: prie kariuomenės prisijungti kviečiantys „tikri vyrai“ realybėje nėra tokie „kieti“
16:15
Kremlius visais įmanomai būdais stengiasi padidinti savo karių skaičių. Gynybos ministerija dabar paskelbė specialų klipą, skirtą verbuoti naujiems kariams. Šiame klipe kalbantys tariami kariai paaiškina, kas yra „tikri vyrai“ – tačiau paaiškėjo, kad šie kariai iš tiesų net nėra kariai.
Naujas vaizdo įrašas, kuriame Rusijos piliečiai kviečiami pasirašyti karinės tarnybos sutartį, pasirodė tuo metu, kai realiai norinčių eiti į karą žmonių skaičius mažėja.
Naujų karių trūkumą rodo ir tai, kad Rusijos regionai vis didina vienkartinę kompensaciją už prisijungimą prie kariuomenės, o kai kurie šalies agresorės regionai premijas žada net ir tiems asmenims, kurie gali padėti surasti potencialius karius.
Liepos mėnesį V.Putinas taip pat padvigubino federalinę vienkartinę išmoką piliečiams, kurie pasirašo sutartį ir eina kariauti prieš Ukrainą.
Naujausio Rusijos gynybos ministerijos pritraukti naujų karių pastangų vaisius – propagandinis vaizdo įrašas, kuriame netrūksta ne tik sarkastiškų užuominų rusų vyrams, bet ir melo.
Plačiau skaitykite ČIA.
