Suprasti akimirksniu
- V.Zelenskio biuras paaiškino, kodėl Rusija siunčia dronus į NATO šalis.
- Ukraina sugalvojo bausmę rusams už sušaudytus ukrainiečius karo belaisvius.
- O.Scholzas rengia taikos planą Ukrainai: „La Repubblica“ sužinojo detalių, kurios Ukrainai nepatiks.
- Latvijoje nukritęs dronas buvo „Shahed“ tipo dronas su sprogmenimis.
- V.Putinas kuria alternatyvią tvarką: ką žada naujoms Rusijos draugėms.
- „Galime pasiekti“: ekspertas pakomentavo branduolinio ginklo buvimą Baltarusijoje.
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
V.Zelenskio biuras paaiškino, kodėl Rusija siunčia dronus į NATO šalis
19:49
Rusija bando nustatyti NATO „strateginę vertę“ vykdydama „cinišką žvalgybą jėga“, bepiločiais orlaiviais pažeisdama Aljanso šalių narių oro erdvę. Tokią nuomonę išsakė Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas Mychailo Podoliakas, komentuodamas Rusijos bepiločių orlaivių kritimą Latvijoje ir Rumunijoje.
„Gerai žinoma (net ir rusams), kur šiandien yra NATO geografinės sienos. Tačiau niekas nežino, kur yra NATO... kantrybės riba. Kada teoriškai galingiausias istorijoje karinis Aljansas bus pasirengęs praktiškai ginti savo sienas? Rusai šią informaciją apie strateginę vertę gauna sau įprastu būdu – per cinišką žvalgybą jėga“, – pažymėjo jis.
„Nusivylę“: Ukraina reaguoja į skandalingą R.Fico pareiškimą apie „nacių karius“
23:47
Kyjivas yra nusivylęs Slovakijos ministro pirmininko Roberto Fico pareiškimu Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kariams, kuris buvo padarytas „prieštaraujant esamam Ukrainos ir Slovakijos pasitikėjimo ir sąveikos lygiui“. Apie tai buvo pranešta Ukrainos užsienio reikalų ministerijos interneto svetainėje.
Pažymima, kad Ukrainos kariai šiuo metu gina savo šeimas, namus ir šalį, taip pat visą Europą ir laisvąjį pasaulį nuo Rusijos okupantų, žymimų lotyniškomis raidėmis „Z“ – šiuolaikinės Rusijos fašistinės estetikos simboliu.
„Ukrainiečiams pasipriešinimas Rusijos agresijai yra mūsų tautos pasipriešinimo totalitariniams režimams praėjusiame amžiuje istorijos tęsinys“, – sakoma pareiškime.
Užsienio reikalų ministerija priminė, kad XX amžiuje Ukrainos žmonės patyrė daugiamilijoninius nuostolius kovoje su nacizmu. Tuo pat metu milijonai ukrainiečių ginkluotai pasipriešino dalyvaudami įvairiose reguliariosiose armijose ir pasipriešinimo judėjimuose antihitlerinės koalicijos pusėje ir svariai prisidėjo prie pergalės prieš nacizmą ir hitlerinės Vokietijos sąjungininkus.
„Tikimės, kad Slovakija ir visi mūsų Europos partneriai suvienys pastangas kovojant su naujausiu Rusijos blogiu, kuris į Ukrainos žemę atnešė žiaurumų, kokių nebuvo nuo Antrojo pasaulinio karo laikų. Mes ir toliau esame pasiryžę tęsti konstruktyvų dialogą, kuris atitinka tradiciškai šiltus ir geros kaimynystės santykius tarp Slovakijos ir Ukrainos tautų“, – pabrėžė Ukrainos užsienio reikalų ministerija.
Skandalingas Roberto Fico pareiškimas
Lankydamasis Holokausto muziejuje Slovakijos Seredos mieste, Ministras Pirmininkas Robertas Fico pareiškė, kad Ukrainoje kariauja „nacių kariai“.
Kaip sakė R.Fico, „mes visi kalbame apie fašizmą, nacizmą ir kartu tyliai toleruojame Ukrainoje egzistuojančius darinius; visiškai aišku, kad jie priklauso grupuotėms, kurios šiandien yra uždraustos, ir mes jas laikome pavojingomis“.
Švedija paskelbė apie 340 mln. svarų sterlingų paramos paketą Ukrainai
23:04
Gynybos ministras Palas Jonsonas sakė, kad Švedija išsiųs 17-ąjį pagalbos Ukrainai paketą, kuriame numatyta tolesnė karinė parama, iš viso 340 mln. svarų sterlingų.
Į naująjį paketą bus įtraukta amunicija pėstininkų kovos mašinoms, kurias Švedija jau padovanojo, taip pat pirkiniai, kurie ateityje palengvintų naikintuvų „Gripen“ perdavimą, nors dėl tokio perdavimo dar nėra nuspręsta.
„Norime turėti galimybę vėliau Ukrainai perduoti naikintuvus „Gripen“, – spaudos konferencijoje sakė P.Jonsonas.
P.Jonsonas sakė, kad parama apima papildomus kovinius laivus, raketas ir maskuojamąją įrangą, taip pat finansavimą, skirtą Ukrainos gynybos įsigijimams remti.
Rusai paleido kelias grupes atakos bepiločių orlaivių
22:50
Rugsėjo 9 d. vakare Rusijos kariai į Ukrainos teritoriją paleido kelias grupes atakos bepiločių orlaivių, pranešė Karinės oro pajėgos.
Iš Rusijos geidžiamo Pokrovsko bėganti Marija: „Mano širdis sustoja, kai išgirstu trenksmą“
21:59
Po trijų dešimtmečių mieste, kuriame praleido didžiąją savo gyvenimo dalį, Marija Hončarenko pasiėmė tik vieną nedidelį krepšį ir du mažus kačiukus.
Atkakliai norėjusi likti Rusijos pajėgų atakuojamame Pokrovske, Marija pasidavė įkalbinėjimams išvykti. Tačiau nepanašu, kad padėtis Pokrovske greitu metu pagerės, pastebėjo BBC naujienų agentūra.
„Mano širdis sustoja, kai išgirstu trenksmą“, – verkdama žurnalistams sako 69 metų Marija. Ji laiko seną mygtukinį telefoną, kuriame išsaugoti skubios pagalbos kontaktai.
Nors Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadas Oleksandras Syrskis tvirtino, kad Rusijos puolimas ties Pokrovsku buvo apmaldytas, fronto linija yra nutolusi mažiau nei už 8 km nuo miesto.
Daugiau apie tai skaitykite ČIA.
Rusijos branduolinės grėsmės: ekspertas teigia, kad Ukraina jau peržengė dvi „ raudonąsias linijas“
21:25
Rusija ir toliau šantažuoja Vakarus, periodiškai kalbėdama apie branduolinių ginklų panaudojimą. Apie tai per radiją NV kalbėjo karinis ekspertas ir buvęs SBU karininkas Ivanas Stupakas.
Pasak jo, Rusijos Federacija turi penkis punktus dėl branduolinio ginklo panaudojimo. Tarp jų yra atsakas į branduolinį smūgį, atsakas į cheminę-biologinę ataką, atsakas į balistinių raketų smūgį, atsakas į branduolinės infrastruktūros objektų išjungimą ir atsakas į agresiją naudojant įprastinę ginkluotę.
„Ir Ukraina, jei neklystu, jau peržengė mažiausiai du iš šių punktų“, – sako ekspertas.
I.Stupakas primena, kad gegužės 26 d. Ukrainos bepilotis lėktuvas atakavo „Voronež-M“ radarą Orenburgo srityje. O keliomis dienomis anksčiau Ukrainos bepiločiai orlaiviai atakavo „Voronež-DM“ radarą Krasnodaro regione. Tuomet buvo apgadinti mažiausiai du radarai.
Visi šie objektai yra strategiškai svarbūs Rusijos Federacijai, nes jie, be kita ko, skirti balistinėms raketoms aptikti. Tačiau net ir išpuoliai prieš šiuos objektus nesukėlė „branduolinės eskalacijos“.
Vokiečių žvalgyba perspėja dėl rusų programišių grupuotės
19:51
Vokietijos vidaus žvalgybos agentūra pirmadienį perspėjo dėl su Rusijos karine žvalgyba susijusios kibernetinės grupuotės, jos teigimu, vykdančios atakas Ukrainoje ir NATO valstybėse narėse.
„Kibernetinės atakos naudojamos šnipinėjimui ir sabotažui“, – sakoma socialiniame tinkle „X“ agentūros BfV paskelbtame pareiškime.
„Panašu, kad nuo 2022 metų pradžios pagrindinis šio veikėjo tikslas yra šnipinėti ir trukdyti teikti pagalbą Ukrainai“, – priduriama jame.
Kibernetinė grupuotė vadinasi „UNC2589“, ji taip pat žinoma kaip „Cadet Blizzard“ arba „Ember Bear“, ir yra susijusi su Rusijos karinės žvalgybos agentūros GRU 29155-uoju padaliniu, nurodė BfV.
Be kita ko, ji atsakinga už „WhisperGate“ – kibernetinę kampaniją, nukreiptą prieš Ukrainos vyriausybę, surengtą 2022 metų sausį, likus mėnesiui iki Maskvos invazijos į Ukrainą.
Praėjusią savaitę Jungtinės Valstijos dėl „WhisperGate“ apkaltino penkis Rusijos karininkus.
„Manoma, kad šis veikėjas taip pat atakavo NATO valstybių narių tinklus Europoje ir Šiaurės Amerikoje“, – teigė BfV.
„Žinomi taikiniai – ypatingos svarbos infrastruktūros objektai, taip pat vyriausybinės agentūros ir įmonės finansų, transporto, energetikos ir sveikatos priežiūros sektoriuose“, – nurodė agentūra.
Vokietija, antroji po Jungtinių Valstijų didžiausia Kyjivo karinė rėmėja, ir kitos NATO narės yra itin budrios dėl kibernetinių atakų, susijusių su Rusija.
Gegužę Berlynas apkaltino su Rusijos karine žvalgyba siejamą grupę, vadinamą ATP28, taikiniu tapus kanclerio Olafo Scholzo Socialdemokratų partijos nariams.
V.Zelenskio biuras paaiškino, kodėl Rusija siunčia dronus į NATO šalis
19:49
Rusija bando nustatyti NATO „strateginę vertę“ vykdydama „cinišką žvalgybą jėga“, bepiločiais orlaiviais pažeisdama Aljanso šalių narių oro erdvę. Tokią nuomonę išsakė Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas Mychailo Podoliakas, komentuodamas Rusijos bepiločių orlaivių kritimą Latvijoje ir Rumunijoje.
„Gerai žinoma (net ir rusams), kur šiandien yra NATO geografinės sienos. Tačiau niekas nežino, kur yra NATO... kantrybės riba. Kada teoriškai galingiausias istorijoje karinis Aljansas bus pasirengęs praktiškai ginti savo sienas? Rusai šią informaciją apie strateginę vertę gauna sau įprastu būdu – per cinišką žvalgybą jėga“, – pažymėjo jis.
V.Kara-Murza ragina nesuteikti V.Putinui reputaciją gelbstinčių priemonių kare Ukrainoje
19:05
Vienas pagrindinių Vladimiro Putino oponentų Vladimiras Kara-Murza, praėjusį mėnesį išlaisvintas per apsikeitimą kaliniais, pirmadienį paragino Vakarus nesuteikti Rusijos prezidentui jokių reputaciją gelbėjančių išeičių iš karo Ukrainoje, sakydamas, kad jo ketvirtį amžiaus trunkančio valdymo pabaiga yra vienintelė išeitis siekiant taikos.
„Labai svarbu, kad Vladimirui Putinui nebūtų leista laimėti karo prieš Ukrainą“, – sakė V.Kara-Murza, kuris vėliau pirmadienį turi susitikti su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu.
„Labai svarbu, kad Vladimirui Putinui nebūtų leista iš šio karo Ukrainoje pasitraukti gelbstint savo reputaciją“, – pridūrė jis.
Ukrainoje nuo karo pradžios dėl kasetinių šaudmenų žuvo ar nukentėjo per 1 tūkst. žmonių
19:02
Nuo tada, kai Rusija pradėjo plataus masto karą Ukrainoje, nuo kasetinių šaudmenų žuvo arba buvo sužeisti daugiau kaip 1 tūkst. žmonių, pirmadienį pranešė stebėtojai ir paragino visas šalis uždrausti šiuos ginklus.
Nuo 2022-ųjų vasario, kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją į savo kaimynę, Ukrainoje užregistruotas didžiausias pasaulyje kasetinių šaudmenų aukų skaičius per metus, savo metinėje ataskaitoje teigė Koalicija prieš kasetinius šaudmenis (Cluster Munition Coalition, CMC).
Grupė nurodė, kad Ukrainoje kasetines bombas naudojo abi pusės, o nuo karo pradžios dėl šių ginklų žuvo ir buvo sužeista daugiau kaip 1 tūkst. žmonių. Didžioji dauguma aukų užregistruota 2022 metais.
Tačiau ataskaitoje pabrėžiama, kad 2023-iaisiais užregistruotas skaičius greičiausiai yra gerokai mažesnis nei realus.
Kasetinius šaudmenis galima numesti iš lėktuvų ar paleisti iš artilerijos pabūklų, jie sprogsta ore ir plačiai paskleidžia savo ruožtu taip pat sprogstančius elementus.
Tokie ginklai kelia ir ilgalaikę grėsmę, nes daug elementų iškart nesprogsta, pasilieka teritorijoje ir iš esmės veikia kaip sausumos minos, galinčios sprogti po daugelio metų.
Ataskaitoje teigiama, kad Ukrainoje kasetinių šaudmenų elementais užteršta daugiau dirbamos žemės nei sausumos minomis.
Prieš karą Ukrainoje kelerius metus nebuvo registruojama kasetinių šaudmenų aukų.
Tačiau 2022 metais šalyje užregistruota 916 aukų, o pernai iš 219 visame pasaulyje užregistruotų nukentėjusieji Ukrainoje sudarė beveik pusę.
Ataskaitoje teigiama, kad iš 2023 metais visame pasaulyje užregistruotų kasetinių šaudmenų aukų 118 žuvo dėl tiesioginių šių ginklų atakų, o likęs 101 žmogus žuvo arba buvo sužeistas dėl kasetinių šaudmenų elementų Ukrainoje, Sirijoje, Mianmare, Azerbaidžane, Irake, Laose, Libane, Mauritanijoje ir Jemene.
„Manoma, kad tikrasis aukų skaičius yra gerokai didesnis“, – perspėjo CMC.
Ataskaitoje teigiama, kad, tiek Rusijai, tiek Ukrainai toliau naudojant kasetinius šaudmenis, neįmanoma sistemingai dokumentuoti ir nustatyti, kuri pusė atsakinga už kokius išpuolius ar aukas.
„Pasibaisėtini ginklai“
CMC teigimu, kasetinių šaudmenų naudojimas, gamyba ir perdavimas tokiose šalyse kaip Rusija ir Ukraina kenkia tarptautinėms pastangoms juos visiškai uždrausti.
Nė viena jų nėra tarp 112 valstybių, prisijungusių prie 2008 metų Konvencijos dėl kasetinių šaudmenų, kuria draudžiama naudoti, perduoti, gaminti ir sandėliuoti kasetines bombas.
„Šalių, kurios neuždraudė kasetinių šaudmenų, veiksmai kelia pavojų civiliams gyventojams ir kelia grėsmę tarptautinės sutarties, draudžiančios šiuos pasibaisėtinus ginklus, vientisumui ir visuotinumui“, – sakė CMC vadovė Tamar Gabelnick.
Vienintelės kitos dvi šalys, kuriose pernai buvo užregistruotos kasetinių šaudmenų atakos – Mianmaras ir Sirija – taip pat nėra prisijungusios prie konvencijos.
Jungtinės Valstijos, kurios taip pat nėra šios sutarties šalis, sukėlė pasipiktinimą dėl savo 2023-iųjų liepą priimto sprendimo perduoti Kyjivui kasetinių šaudmenų.
Per pirmuosius devynis mėnesius po šio sprendimo JAV prezidentas Joe Bidenas pritarė penkiems tokiems perdavimams, sakoma ataskaitoje.
CMC taip pat išreiškė susirūpinimą dėl liepą įvykusio Lietuvos Seimo balsavimo dėl šalies pasitraukimo iš sutarties.
Šis sprendimas, kuris dar neįsigaliojo, yra „neapgalvotas ir ignoruoja civilinės žalos riziką“, perspėjo Mary Wareham (Meri Veram) iš žmogaus teisių gynimo organizacijos „Human Rights Watch“.
„Lietuvai dar nevėlu įsiklausyti į raginimus sustabdyti jos planuojamą pasitraukimą“, – pridūrė ji.
Lietuvos institucijos teigia, kad prisiimti tarptautiniai teisiniai įsipareigojimai apriboja šalies ir jos teritorijoje veikiančių sąjungininkų gynybos pajėgumus, kovinę galią, mažina atgrasymo efektyvumą.
Valdžios pareigūnai taip pat tvirtina, kad pasitraukimas iš konvencijos nepaneigia Lietuvos įsipareigojimų tarptautinės humanitarinės teisės principams.
„Grėsmė reali“: ekspertas įvertino incidentą Latvijoje dėl nukritusio Rusijos drono su sprogmenimis
17:53
Latvijos gynybos ministerija 15min patvirtino, kad šeštadienį mūsų kaimynės teritorijoje nukritęs Rusijos naudojamas kovinis dronas „Shahed“ buvo su sprogmenimis. Incidentas įvyko Gaigalavos apylinkėse – maždaug apie 50 km nuo sienos su Baltarusija. Gynybos ekspertas Egidijus Papečkys tvirtina, kad nerimauti dėl to nereikėtų, tačiau reikėtų įvertinti galimybę prašyti sąjungininkų papildomų oro gynybos priemonių.
15min pirmadienį kreipėsi į Latvijos gynybos ministeriją, kuri patvirtino, kad šeštadienį, rugsėjo 7 dieną, šalies rytuose nukritęs dronas „Shahed“ buvo su sprogmenimis.
Pasak ministerijos, dronas nukrito Gaigalavos apylinkėse, netoli Rėzeknės miesto. Šio orlaivio skrydį nuo pat įskridimo į šalį sekė Latvijos ginkluotosios pajėgos.
„Ginkluotosios pajėgos aptiko bepilotį orlaivį, kuris įskrido į Latvijos teritoriją, ir stebėjo jo judėjimą, o vėliau nustatė nukritimo vietą“, – 15min atsiųstame komentare teigė Latvijos gynybos ministerija.
Jos teigimu, Rusijos naudojamas iranietiškas dronas greičiausiai galėjo prarasti kontrolę dėl ukrainiečių atsakomųjų veiksmų.
Netrukus po to, kai dronas nukrito, Latvijos kariuomenės specialistai apžiūrėjo nukritimo vietą, deaktyvavo droną ir surinko nuolaužas.
Šiuo metu dėl incidento vyksta tyrimas, o Latvijos gynybos ministerija nesidalina drono nuotraukomis.
Ką tai sako Lietuvai?
Karybos ekspertas Egidijus Papečkys tvirtina, kad šis incidentas siunčia signalą Lietuvai, jog reikia stiprinti savo oro gynybos pajėgumus.
„Tai siunčia signalą, kad Rusija yra visiškai neatsakinga, kad ji naudoja ginkluotę, kuri gali nukrypti bet kur. Aišku, siunčia signalą ir dėl to, kad turime stiprinti oro gynybą“, – pabrėžė ekspertas.
Plačiau skaitykite ČIA.
