Karas Ukrainoje. „Dabar Kursko sritis kenčia dar labiau nei Ukrainos pasienis“: atskleidė, kiek karių ten sutelkė Rusija

„Scanpix“ nuotr./Kyrylo Budanovas

Rusijos Federacija norėtų užbaigti prieš Ukrainą pradėtą karą iki 2025 m. pabaigos–2026 m. pradžios. Be to, Maskva tikisi jį užbaigti savo pergale.

Tai pareiškė Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos viršininkas Kyrylo Budanovas Kyjive vykusioje 20-ojoje metinėje konferencijoje YES (Jaltos Europos strategija). Pasak jo, 2025 m.–2026 m. pradžios etapas Kremliui yra raktinis.

„Jie nori visa tai užbaigti, nes, jų pačių skaičiavimais, Rusijos Federacija, jei neišeis iš šio karo kaip sąlyginė nugalėtoja, iškris iš galimybės matyti Rusiją kaip supervalstybę, ko jie ir siekia, tolimoje, sakykime, ateityje, kurią galima apskaičiuoti – tai 30 metų horizontas“, – aiškino jis.

Rusijoje manoma, kad 2025 m. vasarą jiems prasidės „visos problemos“. K.Budanovas pažymėjo, kad tada susikirs tiek finansiniai-ekonominiai, tiek socialiniai-politiniai veiksniai.

Visą tekstą skaitykite čia.

Ukrainos oro pajėgos numušė 60 dronų / Evgeniy Maloletka / AP

Nuo 2022 m. vasario 24 d., kai Rusija surengė pilno masto puolimą prieš Ukrainą, Kremliaus raketos ir dronai ne kartą įsiveržė į NATO narių oro erdvę. Šių metų rugsėjo 8 d. rytą Rusijos dronas kirto Rumunijos oro erdvę, todėl Rumunijos gynybos pajėgos nedelsdamos sureagavo ir pakėlė į orą naikintuvus F-16.

Kitą dieną iš Baltarusijos paleistas Irano dronas „Shahed“ su sprogmenimis sudužo Latvijoje. Tai ne pavieniai incidentai: nuo karo pradžios Rusijos raketos ir dronai ne kartą buvo įskridę į NATO šalių oro erdvę.

Leidinys TVNET išsamiai pasakoja, kas yra žinoma apie „Shahed“ tipo dronus – būtent toks nukrito Latvijos teritorijoje – bei paaiškinama, su kokiais kitai bepiločiais dronais Kremliaus atakuoja Ukrainą.

Rusijos dronas kamikadzė

Ukrainos vyriausybė ir Vakarų žvalgybos agentūros tvirtina, kad Rusija nuo 2022 m. rudens naudoja Irano gamybos bepiločius dronus „Shahed-136“, kuriais vykdo plataus masto karą prieš Ukrainą.

Rusija juos vadina „Geranium-2“.

Dronai „Shahed“ yra 3,35 m ilgio, 2,5 m pločio ir beveik 200 kg svorio, o jų lengvas rėmas pagamintas iš korėtos anglies struktūros. Šie dronai gali gabenti apie 50 kg sprogmenų į taikinius, esančius iki 2400 km atstumu.

Degalais varomas dronas gali pasiekti iki 180 km/val. greitį.

Visą tekstą skaitykite čia.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Volodymyras Zelenskis ir Olafas Scholzas

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas nesuteiks Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms leidimo smogti vokiškais ginklais Rusijos teritorijos gilumoje esantiems taikiniams, net jei sąjungininkai tai leistų, rašo „Welt“.

„Taip ir liks... net jei kitos šalys nuspręs kitaip“, – sakė O. Scholzas, turėdamas omenyje Jungtines Valstijas arba Europos šalis. „Aš to nedarysiu, nes manau, kad tai yra problema“, – pridūrė jis.

O.Scholzas paminėjo pranešimus, kad JAV valdžios institucijos gali panaikinti tokius apribojimus, ir pažymėjo, kad ne visos prielaidos yra teisingos. Šiuo atžvilgiu leidinys pažymėjo, kad pastaraisiais mėnesiais JAV ir Vokietija labai glaudžiai koordinavo ginklų tiekimą Ukrainai. Be to, šios šalys yra didžiausios ginklų tiekėjos Ukrainai.

Kancleris patikino, kad Vokietija ir toliau teiks karinę paramą Ukrainai, kad ji nesubyrėtų. „Ukraina turės stipresnę kariuomenę nei iki šiol“, – pareiškė O.Scholzas.

Jis taip pat išreiškė nuomonę, kad karas gali baigtis tik tuo atveju, jei V. Putinas pripažins, kad Ukraina nėra vasalinė valstybė.

O.Scholzas taip pat apkaltino V.Putiną, kad šis, puldamas Ukrainą, kelia pavojų savo šalies ateičiai. „Šis karas yra itin kvailas ir Rusijos požiūriu“, – sakė jis ir pridūrė, kad vardan savo imperialistinių svajonių V.Putinas pasmerkia šimtus tūkstančių Rusijos karių sunkiems sužeidimams, mirčiai ir griauna Rusijos ekonominius santykius su pasauliu.

„Reuters“/„Scanpix“/Ukrainos puolimas Kursko srityje

Rusai gerokai padidino savo karių skaičių Kursko kryptimi. Šiuo metu jų ten yra apie 45 tūkst. Apie tai teletilto eteryje kalbėjo operatyvinės-taktinės grupės „Seversk“ atstovas Vadimas Mysnikas.

„Jei kalbėsime apie atvirų šaltinių duomenis, tai Kursko operacijos pradžioje šioje kryptyje priešas laikė apie 11 tūkst. kariškių. Dabar, įvairiais vertinimais, nuo 30 iki 45 tūkst. Matome, kad yra rezultatų. Priešas stengiasi sutelkti pajėgas, kad sulėtintų mūsų progresą“, – sakė jis.

Pasak pranešėjo, rusai vis intensyviau apšaudo savo teritoriją, kurią šiuo metu kontroliuoja Ukraina. Dabar Kursko sritis kenčia dar labiau nei Ukrainos pasienis.

„Per pastarąją parą priešas surengė 82 atakas Černihivo ir Sumų sričių teritorijoje ir 127 atakas Kursko srityje, kurią kontroliuoja gynybos pajėgos“, – sakė jis.

Kaip pranešė UNIAN, operacija Kursko srityje tęsiasi. Ukrainos ginkluotosios pajėgos ieško naujos „silpnosios grandies“ Rusijos gynyboje. Kai kuriais duomenimis, Ukrainos kariai pralaužė sieną netoli Kursko Naujojo Šliacho kaimo, esančio už 9 km nuo rajono centro Gluškovo

123rf.com nuotr./Programišius

Ukrainos žvalgyba vėl atakavo didžiausius Rusijos Federacijos bankus. Kaip UNIAN informavo šaltinis specialiosiose tarnybose, Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos kibernetiniai specialistai įvykdė dar vieną DDoS ataką prieš Rusijos bankų sistemą.

Šaltinio teigimu, dėl šios operacijos buvo sutrikdytas didžiausių agresorės valstybės bankinių institucijų, remiančių Rusijos ginkluotųjų pajėgų okupacinių pajėgų veiklą, darbas.

Taigi kibernetinė ataka ypač paveikė bankus „Bank Rossiya“, „Tinkoff Bank“, „Gaz Bank“ ir SBP mokėjimo sistemą.

Vartotojai daugelyje Rusijos regionų skundėsi dėl užblokuoto finansų įstaigų internetinių paslaugų darbo, negalėjimo naudotis „asmenine sąskaita“, nutraukto bankų svetainių ir mobiliųjų programėlių darbo. Be to, bankų klientai negali internetu atsiskaityti už paslaugas.

Kaip anksčiau pranešė UNIAN, Ukrainos žvalgybos agentai įsilaužė į Rusijos federalinį skaitmeninių parašų išdavimo centrą.

Dėl atakos buvo sunaikinti terabaitai svarbių duomenų įmonės serveriuose ir gauta 1,5 mln. elektroninių skaitmeninių parašų duomenų bazė apie subjektus, kurie naudojosi Rusijos federalinio centro paslaugomis.

„IMAGO“/„Scanpix“/Rusijos kariai su dronu

Charkivo krypties gynybos pajėgos duoda galingą atkirtį okupantams, o kad sustiprintų personalą, priešas ten perkelia naujas pajėgas. Kaip 24 kanalui sakė 92-osios atskirosios šturmo brigados smogiamojo bataliono „Achilas“ vadas Jurijus Fedorenka, Rusija perkelia „Achmat“ dalinius į ruožą nuo Glubokoje iki Vovčansko.

Jis pabrėžė, kad nereikėtų nuvertinti šios grupės pajėgumų, nes „Achmat“ dalinyje yra gerai apmokytų karių, kurie žino, kaip vykdyti kovines užduotis. Be to, „Achmat“ užsiima karių, kurie nenori kariauti, „priverstine motyvacija“.

„Achmat“ yra išvedamas į tas vietas, kur tarp Rusijos okupacinių pajėgų karių yra tam tikrų drausmės skirtumų. Kareiviai atsisako vykdyti kovines užduotis – eiti į priekį, – sakė J.Fedorenka.

Jis tai paaiškino tuo, kad gynybos pajėgos suteikia priešui labai galingą atkirtį, ir būtent tokiose situacijose Rusijos vadovybė siunčia „Achmat“ dalinius, kuriems pavesta „perduoti“ Rusijos kariams, kad „geriau žūti mūšio lauke, nei neiti į mūšį“.

„Dėl to karinių veiksmų intensyvumas didėja, tačiau, mano nuomone, iniciatyva šiame ruože yra gynybos pajėgų rankose“, – pabrėžė J.Fedorenka.

Ukraina skelbia smogusi dar vienam tiltui Rusijos Kursko srityje / 2024 Planet Labs Inc / via REUTERS

Britų žvalgyba pranešė apie Ukrainos ginkluotųjų pajėgų veiksmus naikinant Rusijos logistikos objektus Kursko srityje – tiltus ir perėjas per Seimo upę, ir parodė smūgių padarinių palydovines nuotraukas.

„Ukraina toliau naikina Rusijos logistiką Kursko srityje, suduodama smūgių seriją, per kuriuos buvo sunaikinti greitkeliai ir pontoniniai tiltai per Seimo upę“, – rašo žvalgybos tarnyba.

Visų pirma nuotraukoje matyti dvi sunaikintos pontoninės perėjos, taip pat kelio tiltas, sunaikintas rugpjūčio 17 d.

Prieš kelias dienas rusai pradėjo kontrpuolimą Kursko srityje. Kaip pranešė „Bild“, Rusijos kariai išstūmė Ukrainos ginkluotąsias pajėgas iš Korenevo kaimo, taip pat išstūmė ukrainiečių kariškius iš Krasnooktyabrsko, Snagosto ir Komarovkos kaimų. 

Tuo pat metu Ukrainos ginkluotosios pajėgos padarė proveržį kitame pasienio ruože Kursko srityje, Ukrainos bepiločių orlaivių padalinio „Khorne“ duomenimis, prasiskverbė kelis kilometrus gilyn į Rusijos teritoriją ir grasino apsupti daugiatūkstantinę rusų šauktinių grupę.

NATO vadovas Jensas Stoltenbergas / Tomas Tkacik / ZUMAPRESS.com

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas, kuris spalio mėn. paliks savo postą, pripažino, kad Aljansas galėjo padaryti daug daugiau, kad būtų išvengta karo Ukrainoje.

„Dabar mes teikiame karines priemones karui – tada galėjome teikti karines priemones, kad išvengtume karo“, – sakė jis interviu Vokietijos laikraščiui FAS.

Pasak jo, NATO narės nenorėjo suteikti ginklų, kurių Ukraina prašė prieš Rusijos invaziją, nes bijojo eskalacijos.

„Apgailestauju, jog NATO sąjungininkės ir pati NATO anksčiau nepadarė daugiau, kad sustiprintų Ukrainą. Jei Ukraina būtų buvusi kariniu požiūriu stipresnė, slenkstis Rusijai pulti būtų buvęs aukštesnis“, – sakė J.Stoltenbergas.

Visą tekstą skaitykite čia.

Vietinis gyventojas vaikščioja prie smarkiai pažeistų namų. / UKRAINIAN ARMED FORCES / via REUTERS

Rusija šeštadienį pranešė užėmusi dar vieną kaimą Ukrainos rytuose, kur pasiekė nemažai laimėjimų.

„Dėl aktyvių ir ryžtingų pietinių dalinių veiksmų buvo išlaisvinta Pirmosios Želanios (ukrainietiškai – Želanės Peršos) vietovė“, – teigė Gynybos ministerija.

Kaimas yra Pokrovsko rajone, kuris yra svarbus Ukrainos kariuomenės logistikos centras.

Pastarosiomis savaitėmis Rusijos pajėgos sparčiai žengia į priekį rytiniame Donecko regione, darydamos spaudimą Ukrainos kariuomenei, kuriai trūksta karių ir ginklų.

Kremlius nuolat praneša apie jo kariuomenės užimtus mažus kaimus Rytų Ukrainoje.

Antradienį Maskva pranešė regione užėmusi Krasnohorivkos miestą.

Rugpjūčio 6 dieną Ukrainos kariuomenė įsiveržė į Rusijos Kursko regioną, kur užėmė dešimtis gyvenviečių.

Kyjivas tikisi priversti Maskvą perskirstyti karius iš Donecko į Kurską ir apsunkinti rusų judėjimą ties fronto linija. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį pareiškė, kad Kyjivas sulėtino Rusijos pažangą.

Praėjusią savaitę Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, kad Donbaso, kurį sudaro Doneckas ir Luhanskas, užėmimas yra jo svarbiausias prioritetas.

Ukrainietis karo belaisvis reaguoja po mainų / Vladyslav Musiienko / REUTERS

Rusija šeštadienį pranešė, kad pagal apsikeitimo belaisviais sandorį, kuriam tarpininkavo Jungtiniai Arabų Emyratai (JAE), 103 nelaisvėje laikomus ukrainiečių karius iškeitė į tiek pat rusų karo belaisvių.

„Iš Kyjivo režimo kontroliuojamos teritorijos buvo grąžinti 103 Kursko srityje į nelaisvę paimti Rusijos kariai“, – pranešė Rusijos gynybos ministerija.

„Mainais buvo perduoti 103 Ukrainos kariuomenės karo belaisviai“, – priduriama pareiškime.

Visą tekstą skaitykite čia.

Federalinis prezidentas Steinmeieris Hohenecko atminimo vietoje. / Sebastian Willnow / dpa/picture-alliance

Keturi esami ir buvę Rusijos pareigūnai, įskaitant vieną, dirbusį Gynybos ministerijoje, ketvirtadienį ir penktadienį buvo sulaikyti atskirose korupcijos bylose, pranešė Maskvos teismai.

Pastarieji atvejai seka po panašių kaltinimų maždaug dešimčiai kitų Gynybos ministerijos ir kariuomenės pareigūnų. Kai kurie apžvalgininkai tai vadina valymu.

Tarp penktadienį sulaikytų pareigūnų buvo ir Viačeslavas Filipovas, didelių karinių kapinių netoli Maskvos direktorius, kaltinamas priėmęs ypač didelius kyšius, „Telegram“ pranešė vienas iš Maskvos teismų.

Jam gresia iki 15 metų kalėjimo.

Buvęs Maskvos srities administracijos pareigūnas Ilja Bronšteinas buvo uždarytas su panašiais kaltinimais, tačiau atskiroje byloje, „Telegram“ pranešė kitas teismas.

Visą tekstą skaitykite čia.

„Zuma press“/„Scanpix“/Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas

Šiuo metu Vakaruose vyksta diskusijos dėl draudimo Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms naudoti sąjungininkų suteiktas ilgojo nuotolio raketas smūgiams į Rusiją sušvelninimo.

Jei Ukrainos partneriai žengs šį žingsnį, Rusijos vadovas gali sustiprinti savo grasinimus, visų pirma atlikti pirmuosius per kelis dešimtmečius branduolinius bandymus.

Agentūra „Reuters“ kalbėjosi su keliais ekspertais, kad išsiaiškintų, kokių žingsnių gali imtis V.Putinas, kai įtampa pereina į naują pavojingą etapą.

Branduoliniai bandymai

Hamburgo Taikos tyrimų ir saugumo politikos instituto ginklų ekspertas Ulrichas Kuehnas mano, kad V.Putinas, siekdamas įbauginti Vakarus, gali pasiųsti kokį nors branduolinį signalą, pavyzdžiui, atlikti branduolinio ginklo bandymą.

„Tai būtų dramatiškas konflikto eskalavimas. Kyla klausimas, kokias strėles V.Putinui liko šaudyti, jei Vakarai ir toliau nesustos, išskyrus faktinį branduolinio ginklo panaudojimą?“ – pažymi ekspertas.

Rusija nėra išbandžiusi branduolinio ginklo nuo 1990 m., todėl tai reikštų pavojingesnės eros pradžią. Kaip aiškina U.Kuehnas, didėjant NATO paramai Ukrainai, V.Putinas gali pasijusti laikomas silpnu.

„Branduolinis bandymas būtų naujas dalykas. Neatmesčiau to, Rusija per pastaruosius kelis dešimtmečius pažeidė daugybę tarptautinių saugumo susitarimų, kuriuos pasirašė per pastaruosius kelerius metus“, – pridūrė ekspertas.

Gerhardas Mangottas, Insbruko universiteto Austrijoje saugumo ekspertas, taip pat mano, kad Rusijos vadovo „branduolinė“ reakcija yra galima, nors ir mažai tikėtina.

„Rusai galėtų atlikti branduolinį bandymą. Jie atliko visus parengiamuosius veiksmus. Jie galėtų susprogdinti taktinį branduolinį ginklą kur nors šalies rytuose, kad pademonstruotų, ką (jie) turi omenyje sakydami, kad galiausiai griebsimės branduolinio ginklo“, – sako G.Mangottas.

Buvęs Kremliaus patarėjas Sergejus Markovas siūlo, kad Maskva galėtų apkaltinti Londoną tiesiogine ginkluota agresija. Po to būtų uždaryta Didžiosios Britanijos ambasada Rusijoje ir atšaukti rusų diplomatai.

Pasak S. Markovo, tuomet Rusija galėtų smogti britų bepiločiams lėktuvams ir kariniams orlaiviams netoli Rusijos, pavyzdžiui, virš Juodosios jūros, ir galbūt paleisti raketas į naikintuvus F-16 iš „Storm Shadows“ bazių Rumunijoje ir Lenkijoje.

Leidinys priduria, kad V.Putinas ir anksčiau bandė nubrėžti Vakarams raudonąsias linijas, tačiau nesėkmingai. Vis tik leidimas Ukrainai naudoti tolimojo nuotolio raketas smogti Rusijai, gali būti postūmis jam imtis veiksmų.

Smūgiai Ukrainai

Be branduolinio sabotažo ar smūgių britų turtui, labiau tikėtina, kad padaugės atakų prieš Ukrainos civilinę infrastruktūrą.

Ekspertai teigia, kad Kyjivui greičiausiai teks pagrindinis Rusijos karinio atsako į raketų apribojimų sušvelninimą smūgis.

Kita Rusijos galimybė būtų suaktyvinti „hibridinius“ veiksmus, pavyzdžiui, sabotažą Europoje arba kišimąsi į JAV rinkimų kampaniją, pridūrė U.Kuehnas.

G.Mangottas pažymėjo, kad pavojus Vakarams kyla dėl to, kad jie nežino, kur iš tikrųjų yra V.Putino raudonosios linijos.

„Leidimas Ukrainai naudoti vakarietiškus ginklus su vakarietiškais palydoviniais vaizdais (ir) vakarietiškais kariniais patarėjais yra kažkas, kas labai pažeidžia Rusijos gyvybinius interesus. Todėl manau, kad klysta tie (žmonės), kurie sako: „Nieko neatsitiks, tiesiog padarykime tai“, – sakė jis.

Primename, kad Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Keiras Starmeris ir JAV prezidentas Joe Bidenas penktadienį atidėjo sprendimą leisti Ukrainai prieš Rusiją naudoti Vakarų tiekiamas tolimojo nuotolio raketas.

„Reuters“/„Scanpix“/Jungtinės Karalystės premjeras Keiras Starmeris, JAV prezidentas Joe Bidenas ir NATO vadovas Jensas Stoltenbergas

K. Starmeris žurnalistams Baltuosiuose rūmuose sakė, kad su J. Bidenu plačiai aptarė strategiją, tačiau, pasak jo, tai nebuvo susitikimas dėl konkrečių pajėgumų.

Prieš susitikimą pareigūnai teigė, kad britų premjeras ragins J. Bideną paremti jo planą siųsti į Ukrainą JK raketas „Storm Shadow“, kad jomis Kyjivas galėtų smogti giliau Rusijoje esantiems taikiniams, sąjungininkams vis labiau nerimaujant dėl padėties mūšio lauke.

Tačiau leiboristų lyderis nurodė, kad dabar jis ir J. Bidenas šį planą aptars Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje Niujorke dar kitą savaitę su daugiau asmenų.

JAV vadovas sumenkino Rusijos prezidento Vladimiro Putino perspėjimą, kad leidimas Ukrainai naudoti šiuos ginklus reikštų, jog Vakarai „kariauja“ su Rusija.

„Apie Vladimirą Putiną daug negalvoju“, – žurnalistams sakė J. Bidenas, paklaustas apie šiuos komentarus.

„IMAGO“/„Scanpix“/Rusijos kariai Kursko srityje

Kai kurie rusai bėga iš Rusijos Federacijos, kad išvengtų siuntimo į karą Ukrainoje. Savo patirtimi „The Moscow Times“ pasidalijo Ivanas iš Sankt Peterburgo.

Vyras įstojo į karo medicinos akademiją, kad taptų gydytoju. Šiemet jis ją baigė ir susidūrė su privalomąja karine tarnyba. Nenorėdamas dalyvauti kare Ivanas pabėgo iš šalies, kad išvengtų šaukimo į frontą.

„Nuo pat Rusijos visiškos invazijos į Ukrainą pradžios žinojau, kad šis karas yra neteisingas. Buvau kategoriškai prieš jį. Viena vertus, tu atlieki savo medicininę pareigą, kita vertus, tu palaikai režimą“, – pabrėžė Ivanas.

Nors pašauktas į kariuomenę šis vyras buvo medicinos karininkas, o ne karys, jis nelegaliai kirto sieną ir dabar gyvena kitoje šalyje. Už tai jam gresia iki 15 metų kalėjimo, jei grįžtų į Rusiją.

„The Moscow Times“ pažymi, kad jis ne vienintelis, nes daugeliui rusų, nenorinčių kariauti prieš Ukrainą, dezertyravimas yra vienintelė išeitis. Tokio sprendimo priežastys gali būti įvairios. Kartais kariškiai nusprendžia bėgti savo akimis pamatę fronto baisumus.

„Mano rankos išteptos krauju. Negaliu patvirtinti, ar iš tikrųjų nukoviau priešą... tiesioginiu smūgiu. Negaliu suskaičiuoti tikslaus skaičiaus, bet tai tikrai daugiau nei 1 000 žmonių“, – „The Insider“ sakė rusų dezertyras Denisas, pasakodamas apie savo patirtį dirbant bepiločių lėktuvų operatoriaus padėjėju.

Tačiau paklaustas, kodėl išvyko, jis atsakė: „Man reikia savo gyvenimo ir laisvės, man nerūpi [Rusijos] režimas“.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Rusijos šauktiniai

Kiti, kaip Ivanas, nuo pat pradžių priešinosi karui ir nusprendė dezertyruoti, kai tik gavo šaukimo dokumentus.

Taip elgdamiesi dezertyrai rizikuoja būti patraukti baudžiamojon atsakomybėn.

Rusija sugriežtino bausmes nenorintiems kariauti netrukus po to, kai 2022 m. rugsėjį prezidentas Vladimiras Putinas paskelbė „dalinę“ mobilizaciją, siekdamas sustiprinti Ukrainoje įsiveržusias pajėgas maždaug 300 000 rezervistų. Į jas įtrauktos bausmės už savanorišką pasidavimą, dezertyravimą mobilizacijos metu ir atsisakymą dalyvauti kovoje, už kurias gresia iki 15 metų laisvės atėmimo bausmė.

Jau pašauktiems į kariuomenę ir atsisakiusiems kariauti taip pat gresia pavojus, kad kolegos karininkai juos kankins, įskaitant įkalinimą žemėje iškastose duobėse ar rūsiuose – kartais be galimybės gauti maisto ar vandens.

Dezertyrai rizikuoja būti patraukti baudžiamojon atsakomybėn, tačiau antikariniai aktyvistai, padedantys dezertyruoti Rusijos kariams, laikraščiui „The Moscow Times“ sakė, kad dezertyrų skaičius sparčiai auga.

Nors tikslaus dezertyravusių Rusijos karių skaičiaus nustatyti neįmanoma, Rusijos projektas „Idite Lesom“ („Išnykti“) teigė padėjęs dezertyruoti daugiau nei 900 žmonių.

Grupė taip pat konsultavo mažiausiai 35 000 rusų, kaip išvengti karinės tarnybos, išvykti iš Rusijos arba rasti prieglobstį šalyje.

Ilja pasirašė sutartį su Gynybos ministerija dar prieš plataus masto invaziją į Ukrainą. Prasidėjus karui jis buvo dalinyje, kuris neturėjo dalyvauti kare. Tačiau viskas greitai pasikeitė, – sakė Ilja interviu „The Moscow Times“.

„Neilgai trukus pamačiau, kad viskas radikaliai pasikeitė. Atėjo įsakymas paimti ir išsiųsti mus į Ukrainą 2022 m. pavasarį“, – sakė jis.

Po nesėkmingų teisinių bandymų nutraukti sutartį – nes visos karinės sutartys buvo pratęstos iki karo pabaigos – Ilja susisiekė su „Idite Lesom“. 

„Jie padėjo man šiame kelyje. Palaukiau du savaitgalius ir tiesiog pabėgau. Ramiai išsiruošiau pagal „Idite Lesom“ maršrutą ir atsidūriau užsienyje“, – pasakojo Ilja. Dabar jis yra Europoje, kur bando pradėti naują gyvenimą.

Kaip ir Ilja, „Idite Lesom“ duomenimis, apie 40 proc. dezertyrų pasirenka išvykti iš Rusijos.

Savo ruožtu projekto įkūrėjas Grigorijus Sverdlinas sako, kad Baltarusija ir Kirgizija laikomos pavojingomis šalimis dezertyrams dėl jų vyriausybių glaudaus bendradarbiavimo su Maskva. 

Armėnijoje ir Kazachstane tokiems vyrams saugumas taip pat negarantuojamas.

Ivanas iš Sankt Peterburgo pažymėjo, kad jam „pranešė, jog yra ieškomas už dezertyravimą“.

„Suprantu, kad nesu visiškai saugus [net ir kitoje šalyje]“, – pabrėžė jis.

Nuo 2022 m. rudens „dalinės“ mobilizacijos pradžios Rusijoje iškelta mažiausiai 7400 baudžiamųjų bylų dėl karinės tarnybos vengimo, balandį pranešė nepriklausoma žiniasklaidos priemonė „Mediazona“.  

Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong-un susitinka su Rusijos delegacija. / KCNA / via REUTERS

Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas, priėmęs šalyje viešintį Rusijos saugumo tarybos sekretorių Sergejų Šoigu, pažadėjo stiprinti ryšius su Maskva, šeštadienį pranešė valstybinė žiniasklaida.

Vakarų šalys kaltina Šiaurės Korėją, kad ji, nepaisydama sankcijų Maskvai dėl pustrečių metų jos vykdomo karo Ukrainoje, parduoda Rusijai amuniciją.

Šiaurės Korėja pastaruoju metu sustiprino karinius ryšius su Rusija, o birželį prezidentas Vladimiras Putinas surengė retą vizitą į Pchenjaną, kur su Kim Jong Unu pasirašė abipusės gynybos susitarimą.

Šiaurės Korėjos valstybinėje žiniasklaidoje paskelbtose nuotraukose matyti, kaip vizito pabaigoje Kim Jong Unas ir S. Šoigu šypsodamiesi apkabina vienas kitą, o Šiaurės Korėjos lyderis „linki gerbiamam prezidentui Vladimirui Vladimirovičiui Putinui sveikatos ir sėkmės darbe“.

Visą tekstą skaitykite čia.

Ukrainos ir Lenkijos užsienio ministrų spaudos konferencija Kyjeve. / Kirill Chubotin / ZUMAPRESS.com

Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis pareiškė, kad Varšuva svarsto galimybę į Ukrainą išsiųsti naikintuvų MiG-29.

„Jau perdavėme Ukrainai apie 400 kovinių tankų „PT-91 Twardy“. Man buvo pranešta, kad dalis jų šiuo metu naudojami mūšiuose Kursko srityje“, – penktadienį lankydamasis Kyjive sakė R. Sikorskis.

„Taip pat nusiuntėme 50 savaeigių patrankų-haubicų „Krab“, savaeigių haubicų „Thunder“ ir oro gynybos elementų“, – tęsė ministras.

„Taipogi galvojame siųsti Ukrainai daugiau įrangos, įskaitant naikintuvus MiG-29, kurie yra būtini Ukrainos oro erdvės apsaugai“, – pridūrė jis.

Visą tekstą skaitykite čia.

wikimedia.org/Rusijos laivas „Cesar Kunikov“

Pastaruoju metu Rusijos kariuomenė Juodojoje jūroje dislokavo rekordinį raketų nešėjų skaičių – visus septynis, kurie plaukioja. Tai povandeniniai ir antvandeniniai raketų nešėjai, praneša UNIAN.

Kaip pranešė Ukrainos karinis jūrų laivynas, šeštadienį, rugsėjo 14 d., 7.00 val. duomenimis, Juodojoje jūroje aptikta 16 priešo laivų. Iš jų septyni yra sparnuotųjų raketų „Kalibr“ nešėjai, kurių bendrą salvę sudaro iki 48 raketų. Tai beveik visi raketų nešėjai, kuriuos turi Rusijos Juodosios jūros laivynas.

Tuo pat metu padėtis Azovo jūroje nesikeičia – rusų laivų nėra. Viduržemio jūroje – 5 rusų laivai, iš kurių 4 yra sparnuotųjų raketų „Kalibr“, kurių bendra salvė – iki 24 raketų, nešėjai.

Per pastarąją parą Kerčės sąsiauriu Rusijos Federacijos interesais plaukė šie laivai: Į Juodąją jūrą įplaukė 3 civiliniai laivai, iš kurių 3 toliau judėjo Bosforo sąsiaurio link; į Azovo jūrą įplaukė 8 laivai, iš kurių 5 judėjo iš Bosforo sąsiaurio.

„Rusijos Federacija toliau pažeidinėja 1974 m. Tarptautinę konvenciją dėl žmogaus gyvybės apsaugos jūroje (SOLAS), išjungdama automatines atpažinimo sistemas“, – sakoma pareiškime.

Pažymėtina, kad ilgą laiką Juodojoje jūroje nebuvo pastebėta nė vieno antvandeninio raketnešio; paprastai budėdavo tik vienas povandeninis laivas.

Tačiau rugsėjo 14-osios naktį Ukrainos karinės oro pajėgos perspėjo apie pavojų: Juodosios jūros vandenyse buvo keturi „Kalibr“ tipo jūrinių sparnuotųjų raketų nešėjai, pasirengę panaudoti didelio tikslumo ginklus. Žmonių buvo prašoma eiti į slėptuves, jei kiltų pavojus dėl oro antskrydžio. Naktį priešas į vandenis atplukdė dar tris „Kalibr“ nešėjus.

Priminsime, kad Ukrainos karinių jūrų pajėgų atstovas spaudai Dmitrijus Pletenčiukas sakė, kad priešas jungtinių atakų metu naudoja jūrų platformas, nes naujausia jų panaudojimo praktika parodė, kad tokios raketos, kaip savarankiška ginkluotės sistema, yra neveiksmingos.

Kariškių teigimu, iš tiesų 100 proc. „Kalibr“ raketų sunaikinama skrydžio metu ir net per jungtines atakas, joms daugiausia priskiriama dėmesio atitraukimo funkcija.

Jo duomenimis, priešas Juodojoje jūroje turi 8 tokius raketų nešėjus – tris 636 projekto povandeninius laivus, vadinamuosius „Varšavjankus“, tris mažus raketinius laivus pagal projektą „Buyan-M“ ir dvi fregatas – „Admiral Essen“ ir „Admiral Makarov“. Antvandeniniai laivai turi 8 „Kalibr“ paleidimo įrenginius, povandeniniai laivai – 4. Buvo sakoma, kad vienas povandeninis laivas yra remontuojamas.