Suprasti akimirksniu
- „Dabar Kursko sritis kenčia dar labiau nei Ukrainos pasienis“: atskleidė, kiek karių ten sutelkė Rusija
- Ukrainos žvalgyba įvykdė dar vieną kibernetinę ataką: kliuvo didžiausiems Rusijos bankams
- „Reuters“: Rusija gali atlikti branduolinį bandymą, kad įbaugintų Vakarus
- „Mano rankos suteptos krauju“: Rusijoje daugėja dezertyrų, bėgančių nuo karo Ukrainoje
- „Didelis pavojus“: Rusija Juodojoje jūroje dislokavo rekordinį raketų „Kalibr“ nešėjų skaičių
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
„Dabar Kursko sritis kenčia dar labiau nei Ukrainos pasienis“: atskleidė, kiek karių ten sutelkė Rusija
20:52
Rusai gerokai padidino savo karių skaičių Kursko kryptimi. Šiuo metu jų ten yra apie 45 tūkst. Apie tai teletilto eteryje kalbėjo operatyvinės-taktinės grupės „Seversk“ atstovas Vadimas Mysnikas.
„Jei kalbėsime apie atvirų šaltinių duomenis, tai Kursko operacijos pradžioje šioje kryptyje priešas laikė apie 11 tūkst. kariškių. Dabar, įvairiais vertinimais, nuo 30 iki 45 tūkst. Matome, kad yra rezultatų. Priešas stengiasi sutelkti pajėgas, kad sulėtintų mūsų progresą“, – sakė jis.
Pasak pranešėjo, rusai vis intensyviau apšaudo savo teritoriją, kurią šiuo metu kontroliuoja Ukraina. Dabar Kursko sritis kenčia dar labiau nei Ukrainos pasienis.
„Per pastarąją parą priešas surengė 82 atakas Černihivo ir Sumų sričių teritorijoje ir 127 atakas Kursko srityje, kurią kontroliuoja gynybos pajėgos“, – sakė jis.
Kaip pranešė UNIAN, operacija Kursko srityje tęsiasi. Ukrainos ginkluotosios pajėgos ieško naujos „silpnosios grandies“ Rusijos gynyboje. Kai kuriais duomenimis, Ukrainos kariai pralaužė sieną netoli Kursko Naujojo Šliacho kaimo, esančio už 9 km nuo rajono centro Gluškovo
K.Budanovas: Rusija karą užbaigti tikisi iki 2026 metų pradžios
23:50
Rusijos Federacija norėtų užbaigti prieš Ukrainą pradėtą karą iki 2025 m. pabaigos–2026 m. pradžios. Be to, Maskva tikisi jį užbaigti savo pergale.
Tai pareiškė Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos viršininkas Kyrylo Budanovas Kyjive vykusioje 20-ojoje metinėje konferencijoje YES (Jaltos Europos strategija). Pasak jo, 2025 m.–2026 m. pradžios etapas Kremliui yra raktinis.
„Jie nori visa tai užbaigti, nes, jų pačių skaičiavimais, Rusijos Federacija, jei neišeis iš šio karo kaip sąlyginė nugalėtoja, iškris iš galimybės matyti Rusiją kaip supervalstybę, ko jie ir siekia, tolimoje, sakykime, ateityje, kurią galima apskaičiuoti – tai 30 metų horizontas“, – aiškino jis.
Rusijoje manoma, kad 2025 m. vasarą jiems prasidės „visos problemos“. K.Budanovas pažymėjo, kad tada susikirs tiek finansiniai-ekonominiai, tiek socialiniai-politiniai veiksniai.
Su šiais „skraidančiais žudikais“ atakuojama Ukraina: kaip Kremlius kuria dronų armiją
23:18
Nuo 2022 m. vasario 24 d., kai Rusija surengė pilno masto puolimą prieš Ukrainą, Kremliaus raketos ir dronai ne kartą įsiveržė į NATO narių oro erdvę. Šių metų rugsėjo 8 d. rytą Rusijos dronas kirto Rumunijos oro erdvę, todėl Rumunijos gynybos pajėgos nedelsdamos sureagavo ir pakėlė į orą naikintuvus F-16.
Kitą dieną iš Baltarusijos paleistas Irano dronas „Shahed“ su sprogmenimis sudužo Latvijoje. Tai ne pavieniai incidentai: nuo karo pradžios Rusijos raketos ir dronai ne kartą buvo įskridę į NATO šalių oro erdvę.
Leidinys TVNET išsamiai pasakoja, kas yra žinoma apie „Shahed“ tipo dronus – būtent toks nukrito Latvijos teritorijoje – bei paaiškinama, su kokiais kitai bepiločiais dronais Kremliaus atakuoja Ukrainą.
Rusijos dronas kamikadzė
Ukrainos vyriausybė ir Vakarų žvalgybos agentūros tvirtina, kad Rusija nuo 2022 m. rudens naudoja Irano gamybos bepiločius dronus „Shahed-136“, kuriais vykdo plataus masto karą prieš Ukrainą.
Rusija juos vadina „Geranium-2“.
Dronai „Shahed“ yra 3,35 m ilgio, 2,5 m pločio ir beveik 200 kg svorio, o jų lengvas rėmas pagamintas iš korėtos anglies struktūros. Šie dronai gali gabenti apie 50 kg sprogmenų į taikinius, esančius iki 2400 km atstumu.
Degalais varomas dronas gali pasiekti iki 180 km/val. greitį.
O.Scholzas kategoriškai atsisakė duoti leidimą smogti Rusijai vokiškais ginklais
22:48
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas nesuteiks Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms leidimo smogti vokiškais ginklais Rusijos teritorijos gilumoje esantiems taikiniams, net jei sąjungininkai tai leistų, rašo „Welt“.
„Taip ir liks... net jei kitos šalys nuspręs kitaip“, – sakė O. Scholzas, turėdamas omenyje Jungtines Valstijas arba Europos šalis. „Aš to nedarysiu, nes manau, kad tai yra problema“, – pridūrė jis.
O.Scholzas paminėjo pranešimus, kad JAV valdžios institucijos gali panaikinti tokius apribojimus, ir pažymėjo, kad ne visos prielaidos yra teisingos. Šiuo atžvilgiu leidinys pažymėjo, kad pastaraisiais mėnesiais JAV ir Vokietija labai glaudžiai koordinavo ginklų tiekimą Ukrainai. Be to, šios šalys yra didžiausios ginklų tiekėjos Ukrainai.
Kancleris patikino, kad Vokietija ir toliau teiks karinę paramą Ukrainai, kad ji nesubyrėtų. „Ukraina turės stipresnę kariuomenę nei iki šiol“, – pareiškė O.Scholzas.
Jis taip pat išreiškė nuomonę, kad karas gali baigtis tik tuo atveju, jei V. Putinas pripažins, kad Ukraina nėra vasalinė valstybė.
O.Scholzas taip pat apkaltino V.Putiną, kad šis, puldamas Ukrainą, kelia pavojų savo šalies ateičiai. „Šis karas yra itin kvailas ir Rusijos požiūriu“, – sakė jis ir pridūrė, kad vardan savo imperialistinių svajonių V.Putinas pasmerkia šimtus tūkstančių Rusijos karių sunkiems sužeidimams, mirčiai ir griauna Rusijos ekonominius santykius su pasauliu.
„Dabar Kursko sritis kenčia dar labiau nei Ukrainos pasienis“: atskleidė, kiek karių ten sutelkė Rusija
20:52
Rusai gerokai padidino savo karių skaičių Kursko kryptimi. Šiuo metu jų ten yra apie 45 tūkst. Apie tai teletilto eteryje kalbėjo operatyvinės-taktinės grupės „Seversk“ atstovas Vadimas Mysnikas.
„Jei kalbėsime apie atvirų šaltinių duomenis, tai Kursko operacijos pradžioje šioje kryptyje priešas laikė apie 11 tūkst. kariškių. Dabar, įvairiais vertinimais, nuo 30 iki 45 tūkst. Matome, kad yra rezultatų. Priešas stengiasi sutelkti pajėgas, kad sulėtintų mūsų progresą“, – sakė jis.
Pasak pranešėjo, rusai vis intensyviau apšaudo savo teritoriją, kurią šiuo metu kontroliuoja Ukraina. Dabar Kursko sritis kenčia dar labiau nei Ukrainos pasienis.
„Per pastarąją parą priešas surengė 82 atakas Černihivo ir Sumų sričių teritorijoje ir 127 atakas Kursko srityje, kurią kontroliuoja gynybos pajėgos“, – sakė jis.
Kaip pranešė UNIAN, operacija Kursko srityje tęsiasi. Ukrainos ginkluotosios pajėgos ieško naujos „silpnosios grandies“ Rusijos gynyboje. Kai kuriais duomenimis, Ukrainos kariai pralaužė sieną netoli Kursko Naujojo Šliacho kaimo, esančio už 9 km nuo rajono centro Gluškovo
Ukrainos žvalgyba įvykdė dar vieną kibernetinę ataką: kliuvo didžiausiems Rusijos bankams
19:07
Ukrainos žvalgyba vėl atakavo didžiausius Rusijos Federacijos bankus. Kaip UNIAN informavo šaltinis specialiosiose tarnybose, Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos kibernetiniai specialistai įvykdė dar vieną DDoS ataką prieš Rusijos bankų sistemą.
Šaltinio teigimu, dėl šios operacijos buvo sutrikdytas didžiausių agresorės valstybės bankinių institucijų, remiančių Rusijos ginkluotųjų pajėgų okupacinių pajėgų veiklą, darbas.
Taigi kibernetinė ataka ypač paveikė bankus „Bank Rossiya“, „Tinkoff Bank“, „Gaz Bank“ ir SBP mokėjimo sistemą.
Vartotojai daugelyje Rusijos regionų skundėsi dėl užblokuoto finansų įstaigų internetinių paslaugų darbo, negalėjimo naudotis „asmenine sąskaita“, nutraukto bankų svetainių ir mobiliųjų programėlių darbo. Be to, bankų klientai negali internetu atsiskaityti už paslaugas.
Kaip anksčiau pranešė UNIAN, Ukrainos žvalgybos agentai įsilaužė į Rusijos federalinį skaitmeninių parašų išdavimo centrą.
Dėl atakos buvo sunaikinti terabaitai svarbių duomenų įmonės serveriuose ir gauta 1,5 mln. elektroninių skaitmeninių parašų duomenų bazė apie subjektus, kurie naudojosi Rusijos federalinio centro paslaugomis.
Rusai perkėlė R.Kadyrovo žmones į Vovčanską: paaiškino, kaip tai pakeis padėtį
18:19
Charkivo krypties gynybos pajėgos duoda galingą atkirtį okupantams, o kad sustiprintų personalą, priešas ten perkelia naujas pajėgas. Kaip 24 kanalui sakė 92-osios atskirosios šturmo brigados smogiamojo bataliono „Achilas“ vadas Jurijus Fedorenka, Rusija perkelia „Achmat“ dalinius į ruožą nuo Glubokoje iki Vovčansko.
Jis pabrėžė, kad nereikėtų nuvertinti šios grupės pajėgumų, nes „Achmat“ dalinyje yra gerai apmokytų karių, kurie žino, kaip vykdyti kovines užduotis. Be to, „Achmat“ užsiima karių, kurie nenori kariauti, „priverstine motyvacija“.
„Achmat“ yra išvedamas į tas vietas, kur tarp Rusijos okupacinių pajėgų karių yra tam tikrų drausmės skirtumų. Kareiviai atsisako vykdyti kovines užduotis – eiti į priekį, – sakė J.Fedorenka.
Jis tai paaiškino tuo, kad gynybos pajėgos suteikia priešui labai galingą atkirtį, ir būtent tokiose situacijose Rusijos vadovybė siunčia „Achmat“ dalinius, kuriems pavesta „perduoti“ Rusijos kariams, kad „geriau žūti mūšio lauke, nei neiti į mūšį“.
„Dėl to karinių veiksmų intensyvumas didėja, tačiau, mano nuomone, iniciatyva šiame ruože yra gynybos pajėgų rankose“, – pabrėžė J.Fedorenka.
Britų žvalgyba parodė Ukrainos pajėgų Kursko srityje sunaikintų tiltų nuotraukas
17:16
Britų žvalgyba pranešė apie Ukrainos ginkluotųjų pajėgų veiksmus naikinant Rusijos logistikos objektus Kursko srityje – tiltus ir perėjas per Seimo upę, ir parodė smūgių padarinių palydovines nuotraukas.
„Ukraina toliau naikina Rusijos logistiką Kursko srityje, suduodama smūgių seriją, per kuriuos buvo sunaikinti greitkeliai ir pontoniniai tiltai per Seimo upę“, – rašo žvalgybos tarnyba.
Visų pirma nuotraukoje matyti dvi sunaikintos pontoninės perėjos, taip pat kelio tiltas, sunaikintas rugpjūčio 17 d.
Prieš kelias dienas rusai pradėjo kontrpuolimą Kursko srityje. Kaip pranešė „Bild“, Rusijos kariai išstūmė Ukrainos ginkluotąsias pajėgas iš Korenevo kaimo, taip pat išstūmė ukrainiečių kariškius iš Krasnooktyabrsko, Snagosto ir Komarovkos kaimų.
Tuo pat metu Ukrainos ginkluotosios pajėgos padarė proveržį kitame pasienio ruože Kursko srityje, Ukrainos bepiločių orlaivių padalinio „Khorne“ duomenimis, prasiskverbė kelis kilometrus gilyn į Rusijos teritoriją ir grasino apsupti daugiatūkstantinę rusų šauktinių grupę.
J.Stoltenbergas: NATO galėjo padaryti daug daugiau, kad būtų išvengta karo Ukrainoje
14:38
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas, kuris spalio mėn. paliks savo postą, pripažino, kad Aljansas galėjo padaryti daug daugiau, kad būtų išvengta karo Ukrainoje.
„Dabar mes teikiame karines priemones karui – tada galėjome teikti karines priemones, kad išvengtume karo“, – sakė jis interviu Vokietijos laikraščiui FAS.
Pasak jo, NATO narės nenorėjo suteikti ginklų, kurių Ukraina prašė prieš Rusijos invaziją, nes bijojo eskalacijos.
„Apgailestauju, jog NATO sąjungininkės ir pati NATO anksčiau nepadarė daugiau, kad sustiprintų Ukrainą. Jei Ukraina būtų buvusi kariniu požiūriu stipresnė, slenkstis Rusijai pulti būtų buvęs aukštesnis“, – sakė J.Stoltenbergas.
Rusija teigia užėmusi dar vieną kaimą Rytų Ukrainoje
14:36 Atnaujinta 14:58
Rusija šeštadienį pranešė užėmusi dar vieną kaimą Ukrainos rytuose, kur pasiekė nemažai laimėjimų.
„Dėl aktyvių ir ryžtingų pietinių dalinių veiksmų buvo išlaisvinta Pirmosios Želanios (ukrainietiškai – Želanės Peršos) vietovė“, – teigė Gynybos ministerija.
Kaimas yra Pokrovsko rajone, kuris yra svarbus Ukrainos kariuomenės logistikos centras.
Pastarosiomis savaitėmis Rusijos pajėgos sparčiai žengia į priekį rytiniame Donecko regione, darydamos spaudimą Ukrainos kariuomenei, kuriai trūksta karių ir ginklų.
Kremlius nuolat praneša apie jo kariuomenės užimtus mažus kaimus Rytų Ukrainoje.
Antradienį Maskva pranešė regione užėmusi Krasnohorivkos miestą.
Rugpjūčio 6 dieną Ukrainos kariuomenė įsiveržė į Rusijos Kursko regioną, kur užėmė dešimtis gyvenviečių.
Kyjivas tikisi priversti Maskvą perskirstyti karius iš Donecko į Kurską ir apsunkinti rusų judėjimą ties fronto linija. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį pareiškė, kad Kyjivas sulėtino Rusijos pažangą.
Praėjusią savaitę Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, kad Donbaso, kurį sudaro Doneckas ir Luhanskas, užėmimas yra jo svarbiausias prioritetas.
Rusija ir Ukraina pagal JAE tarpininkaujamą susitarimą apsikeitė 206 karo belaisviais
14:18
Rusija šeštadienį pranešė, kad pagal apsikeitimo belaisviais sandorį, kuriam tarpininkavo Jungtiniai Arabų Emyratai (JAE), 103 nelaisvėje laikomus ukrainiečių karius iškeitė į tiek pat rusų karo belaisvių.
„Iš Kyjivo režimo kontroliuojamos teritorijos buvo grąžinti 103 Kursko srityje į nelaisvę paimti Rusijos kariai“, – pranešė Rusijos gynybos ministerija.
„Mainais buvo perduoti 103 Ukrainos kariuomenės karo belaisviai“, – priduriama pareiškime.
