Suprasti akimirksniu
- „Atsakas dėl Poltavos“: Ukraina galingu smūgiu sunaikino rusų bazę Kursko srityje
- Rusai smogė į daugiaaukštį Charkive: kilo didžiulis gaisras, sužeistas 41 žmogus
- „The Telegraph“: Rusija galėjo pasidalyti branduolinėmis paslaptimis su Iranu mainais į raketas
- K.Budanovas įvardijo, kuri Rusijos sąjungininkė kelia didžiausią grėsmę Ukrainai
- Smūgiai giliai į Rusiją ir karo įšaldymas: „Bild“ atskleidė V.Zelenskio pergalės plano detales
Naujausias žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Po atakos Charkive užsienio reikalų ministras ragina partnerius: „Leiskite Ukrainai smogti atsakomąjį smūgį“
21:46
Po dar vieno Rusijos karių išpuolio prieš gyvenamąjį namą Charkive Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha dar kartą paragino partnerius panaikinti visus apribojimus Ukrainai suteiktų ginklų naudojimui.
„Dar vienas barbariškas Rusijos smūgis gyvenamajam pastatui Charkive. Sužeista mažiausiai 30 žmonių, įskaitant vaikus. Mums reikia, kad partneriai panaikintų visus ginklų naudojimo apribojimus, kad Ukraina galėtų sunaikinti Rusijos aerodromus, bombonešius ir paleidimo aikšteles“, – parašė jis socialinės žiniasklaidos platformoje „X“.
„Tegul Ukraina smogia atsakomąjį smūgį“, – pridūrė A.Sybiha.
Naujausios žinios apie karą Ukrainoje
06:42
Naujausias žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Rusų mokykla Londone: čia mokiniai mokomi, kaip surinkti kalašnikovus, mėtyti granatas ir nekęsti Vakarų
23:04
Vakarų Londone esančioje rusų mokykloje pagal griežtą antivakarietišką mokymo programą mokiniai mokomi surinkti ginklus ir mėtyti granatas.
Rusijos ambasados finansuojamoje mokykloje Noting Hile mokosi kai kurių žinomų ir įtariamų Rusijos šnipų, taip pat Jungtinėje Karalystėje dirbančių sovietų diplomatų vaikai.
Per istorijos pamokas vaikai mokomi, kad Ukraina yra „Vakarų marionetė“, siekianti „destabilizuoti“ Rusiją, o per fizinio lavinimo pamokas mėtydami teniso kamuoliukus, mokiniai treniruojasi, kaip reikėtų mėtyti granatas.
Praėjusiais mokslo metais į mokyklos mokymo programą taip pat buvo įtraukta programa „Kalašnikovo automato kovinės savybės“, kurioje mokiniai mokėsi surinkti ir šaudyti iš šio ginklo, rašo „The Times“.
Daugiau apie tai skaitykite ČIA.
Charkive iš po griuvėsių ištrauktas mirusios moters kūnas: jai tikriausiai buvo 94 metai
21:54
Iš Charkive esančio daugiaaukščio pastato, kuris sekmadienį nukentėjo nuo Rusijos smūgio, nuolaužų ištrauktas pagyvenusios moters kūnas, pranešė Charkivo meras Igoris Terechovas.
„Iš po griuvėsių namo, į kurį priešas šiandien smogė KAB, gelbėtojai ištraukė pagyvenusios moters kūną. Taigi yra vienas žuvęs žmogus ir 42 sužeisti“, – sakė I.Terechovas.
Manoma, kad tai 94 metų moteris, kuri buvo paskelbta dingusia be žinios po to, kai Rusijos aviacija smogė jos namams.
Po atakos Charkive užsienio reikalų ministras ragina partnerius: „Leiskite Ukrainai smogti atsakomąjį smūgį“
21:46
Po dar vieno Rusijos karių išpuolio prieš gyvenamąjį namą Charkive Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha dar kartą paragino partnerius panaikinti visus apribojimus Ukrainai suteiktų ginklų naudojimui.
„Dar vienas barbariškas Rusijos smūgis gyvenamajam pastatui Charkive. Sužeista mažiausiai 30 žmonių, įskaitant vaikus. Mums reikia, kad partneriai panaikintų visus ginklų naudojimo apribojimus, kad Ukraina galėtų sunaikinti Rusijos aerodromus, bombonešius ir paleidimo aikšteles“, – parašė jis socialinės žiniasklaidos platformoje „X“.
„Tegul Ukraina smogia atsakomąjį smūgį“, – pridūrė A.Sybiha.
V.Zelenskis: Ukraina dar negavo JAV leidimo smogti giliai į Rusiją
20:31
Kyjivas bando įtikinti JAV vadovybę, kad ši leistų jai smogti amerikietiškais ginklais giliai į Rusijos teritoriją, tačiau kol kas tokio leidimo negavo, sekmadienį pasirodžiusiame interviu CNN pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
„Visi žiūri į JAV sprendimą. Visi laukia tokių sprendimų. Sprendimai bus priimti po to. Tokia yra tiesa. Ir mes tikrai norime panaudoti šiuos ginklus ir šiais lėktuvais atakuoti tik karines bazes, o ne civilinę infrastruktūrą“, – sakė V.Zelenskis vaizdo įraše, kuriuo pasidalijo jo komanda.
Jis sakė, kad Ukraina nori galimybės taikytis į bazes, iš kurių rengiamos atakos prieš šalį.
Paklaustas, ar Ukraina turi leidimą smogti giliai į Rusijos teritoriją, prezidentas atsakė, kad ne.
Valstybės vadovas pažymėjo, jog susitikimų su partneriais metu jis pabrėžia, kad su šiuo sprendimu per ilgai delsiama.
„Dabar Maskva pradėjo perkelinėti savo lėktuvus iš bazių, esančių už 100, 150 kilometrų, į bazes, esančias už 300–500 kilometrų. Po to sakysiu, kad dabar mums reikia daugiau leidimų“, – pabrėžė V.Zelenskis.
Šią savaitę Kyjive viešėjo ir šį klausimą su V.Zelenskiu aptarė JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas ir Jungtinės Karalystės užsienio reikalų sekretorius Davidas Lammy.
A.Blinkenas pažadėjo greitai išnagrinėti Ukrainos prašymus sušvelninti apribojimus ginklams, galintiems smogti gilyn į Rusijos teritoriją.
Tuo metu penktadienį susitikę JK premjeras Keiras Starmeris ir JAV prezidentas Joe Bidenas atidėjo sprendimą leisti Ukrainai prieš Rusiją naudoti Vakarų tiekiamas tolimojo nuotolio raketas.
JAV vadovas sumenkino Rusijos prezidento Vladimiro Putino perspėjimą, kad leidimas Ukrainai naudoti šiuos ginklus reikštų, jog Vakarai kariauja su Rusija.
V.Zelenskis: pergalės planą sudaro keturi pagrindiniai punktai ir vienas, kuris „būtinas po karo“
18:21
Ukrainos pergalės plane, kurį prezidentas Volodymyras Zelenskis ketina pristatyti JAV prezidentui Joe Bidenui, yra keturi pagrindiniai punktai ir vienas, kuris bus „būtinas po karo“.
„Esu parengęs keletą punktų. Keturi iš jų yra pagrindiniai punktai. Plius vienas, kurio mums reikia po karo. Taigi, pasidalysiu tuo su J.Bidenu.
Tai susiję su saugumu, su Ukrainos geopolitine vieta, su labai stipria karine parama, kuri mums turėtų būti prieinama. Ir apie tai, kad turėtume laisvai nuspręsti, kaip panaudoti vieną ar kitą dalyką. Kalbama apie sprendimus dėl ekonominės paramos, bet kurie, manau, bus įdomūs. Bet manau, kad tai yra pagrindinis dalykas. Mes esame pasirengę.
Jei prezidentas Bidenas įvertins ir palaikys mūsų planą ir jei jis ir jo komanda galės pridėti dar ką nors, kas sustiprins mūsų poziciją, mes būsime pasirengę“, – sakė V.Zelenskis.
Tame pačiame interviu V.Zelenskis sakė, kad visi Ukrainos pergalės plano, kurį jis ketina pristatyti JAV prezidentui J.Bidenui ir kandidatams į prezidentus, punktai priklauso nuo J.Bideno , o ne nuo Rusijos valdovo Vladimiro Putino sprendimo.
Ukrainos užsienio reikalų ministras: Vakarai neturėtų pasiduoti V.Putino grasinimams
17:49
Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha sakė, kad Ukrainos sąjungininkai neturėtų „pasiduoti“ Vladimiro Putino grasinimams.
Socialinio tinklo „X“ paskyroje A.Sybiha rašė: „Putino grasinimai neveikia. Ukrainos sąjungininkai neturėtų jais pasitikėti. 2022 m. pavasarį jis įspėjo apie nematytas pasekmes, jei Vakarai aprūpins Ukrainą ginklais gynybai. Ginklai buvo suteikti. Putinas nieko nedarė. Ta pati retorika per pastaruosius metus kartojosi daugybę kartų“.
JK gynybos ministerija: Rusijos kariai fronto linijose – iššūkis ukrainiečiams
17:38
Jungtinės Karalystės gynybos ministerija nurodė, su kokiais sunkumais Ukraina susiduria įvairiose fronto zonose.
Anksčiau šiandien atnaujintame pranešime ji teigė, kad Rusijos kariai tęsia „didelio tempo“ puolamąsias operacijas.
„Rusijos Kursko srityje, kur Ukraina nuo 2024 m. rugpjūčio vidurio išlaikė maždaug 800-900 kv. km teritorijos kontrolę, Rusijos pajėgos pradėjo kontrpuolimą“, – teigiama joje.
„Rusijos pajėgos atakavo Ukrainos pozicijas salyno vakaruose ir, labai tikėtina, atkovojo kelis kaimus“, – pridūrė ji.
„Rytų Ukrainoje Rusijos pajėgos palaipsniui žengė į priekį aplink Vuhledarą ir į pietryčius nuo Pokrovsko logistikos centro“, – tęsė ministerija.
„Tačiau per pastarąją savaitę Rusija smarkiai nepajudėjo link paties Pokrovsko.“
Rusams atakavus Charkivą sužeistas 41 žmogus, kilo didžiulis gaisras
16:20 Atnaujinta 18:53
Rusams sekmadienį atakavus rytinį Ukrainos Charkivo miestą buvo sužalotas mažiausiai 41 žmogus, pranešė pareigūnai.
Remiantis Charkivo mero Ihorio Terechovo pranešimais socialiniame tinkle „Telegram“, rusai atakavo daugiabutį, ten kilo gaisras.
„Rusijos teroristai vėl numetė valdomą aviacinę bombą ant gyvenamojo namo, šį kartą Nemyšlios rajone. Didžiausią žalą patyrė dvi laiptinės (...). Ugnis apėmė keturis viršutinius aukštus“, – rašė meras.
Taip pat buvo apgadinta mažiausiai 12 gretimų namų.
Charkivo srities vadovas Olehas Synjehubovas informavo, kad nukentėjo mažiausiai pusantro tūkstančio langų, dešimtys automobilių.
Naujausiais duomenimis, nukentėjo 41 žmogus. Tarp jų – keturi vaikai, jauniausiam tėra vieni metukai.
Prezidentas Volodymyras Zelenskis savo pranešime „Telegram“ po šios atakos paragino Ukrainos sąjungininkus „padėti apsisaugoti nuo Rusijos karinių orlaivių, nuo dešimčių valdomų bombų, kasdien nusinešančių ukrainiečių gyvybes“.
„Šį terorą galima sustabdyti. Bet kad sustabdytume terorą, turime nustoti bijoti ryžtingų sprendimų, kurie yra objektyviai būtini. Tik ryžtas gali teisingai užbaigti šį karą. Būtent ryžtas veiksmingiausiai apsaugo nuo teroro“, – rašė jis, turėdamas galvoje Kyjivo raginimus atlaisvinti apribojimus, kad Vakarų atsiųstais ginklais galima būtų atakuoti taikinius Rusijos teritorijoje.
„Atsakas dėl Poltavos“: Ukraina galingu smūgiu sunaikino rusų bazę Kursko srityje
15:46
Ukrainos kariai smogė Rusijos bazei. Tai buvo atsakas į žiaurų Rusijos smūgį švietimo įstaigai Poltavoje.
Kaip rašo „Nexta“, ukrainiečiai smogė okupantų pozicijoms Kursko srityje. Tam buvo naudojamos GBU-39 bombos.
Per Rusijos apšaudymą Pokrovske žuvo žmogus
15:33
Per Rusijos apšaudymą Pokrovske sekmadienį žuvo žmogus, pranešė vietos pareigūnai.
Nuo rugpjūčio iš miesto pabėgo daugiau kaip 20 tūkst. gyventojų, o dėl Rusijos smūgių per pastarąsias dvi savaites daugeliui likusių gyventojų buvo nutrauktas vandens ir elektros tiekimas.
„Apie 11 val. vietos (ir Lietuvos) laiku priešas apšaudė vakarinę miesto dalį (...) Deja, vienas žmogus žuvo“, – socialiniame tinkle „Telegram“ pranešė Pokrovsko karinė administracija.
Anksčiau tą pačią dieną Maskva artilerijos sviediniais taip pat apšaudė pastatą prie miesto degalinės, tačiau nepateikė išsamios informacijos apie padarytą žalą.
Vietos administracijos teigimu, Rusijos pajėgos jau ne vieną mėnesį žengia link šio svarbaus logistikos centro ir yra per 10 km nuo miesto.
Šis miestas yra ties svarbiu keliu, kuriuo aprūpinami Ukrainos kariai ir miestai visame rytiniame fronte, ir jau seniai yra Rusijos kariuomenės taikinys.
Šios savaitės pradžioje Rusijos smūgiai apgadino du miesto viadukus, įskaitant tą, kuri jungė Pokrovską su kaimyniniu Myrnohradu, pranešė vietos žiniasklaida.
J.Bidenas kalbėsis su V.Zelenskiu apie ilgojo nuotolio raketas
14:45
Joe Bidenas vėliau šį mėnesį tiesiogiai kalbėsis su Volodymyru Zelenskiu apie ilgojo nuotolio raketas, pranešė jo patarėjas nacionalinio saugumo klausimais.
Nuotoliniu būdu kalbėdamas konferencijoje Kyjive, Jake'as Sullivanas sakė, kad klausimas, ar Vakarų šalys suteiks Ukrainai leidimą naudoti savo ginklus atakoms giliai į Rusiją, yra sąjungininkų „intensyvių konsultacijų“ objektas.
Jis sakė, kad J.Bidenas kalbėsis su Ukrainos prezidentu apie ginklus ir apie „reikšmingą“ naują pagalbos paketą, kurį rengia Vašingtonas.
V.Zelenskis sakė, kad per kitas derybas nori pateikti J.Bidenui „pergalės planą“, kuris, jo nuomone, privers Rusiją nutraukti karą.
„Aš tikrai manau, kad mums reikia išsamios sėkmės šiame kare strategijos, ir būtent tai, ką prezidentas V.Zelenskis sako atnešiąs“, – sakė J.Sullivanas, pridurdamas, kad kadenciją baigiantis prezidentas J.Bidenas nekantriai laukia šio pokalbio.
Per naktinę raketų ataką Ukrainoje žuvo sutuoktinių pora
13:58
Per Rusijos raketų smūgį Ukrainos Juodosios jūros uostamiestyje Odesoje žuvo du žmonės, pranešė vietos pareigūnai.
Apie tai paskelbta, kai Ukraina ir Rusija nuolat vykdo naktines dronų atakas viena kitos teritorijoje.
Ukrainos karinės oro pajėgos sekmadienį pranešė, kad numušė 10 iš 14 dronų ir vieną iš trijų raketų, kurias Rusija paleido per naktį, o likusios pataikė į Odesos priemiesčius.
Odesos gubernatorius Olehas Kiperis nurodė, kad šeštadienio naktį žuvo sutuoktinių pora ir kad per išpuolį buvo sužeistas dar vienas žmogus.
Tuo metu Rusijos gynybos ministerija pranešė, kad naktį į sekmadienį virš vakarinių ir pietvakarinių sričių numušė 29 ukrainiečių dronus, tačiau krintančios nuolaužos žalos nepadarė. Ji taip pat sakė, kad dar vienas Ukrainos dronas buvo numuštas sekmadienio rytą virš vakarinės Riazanės srities.
Nors Ukraina ir Rusija nuolat vykdo naktines dronų atakas viena kitos teritorijoje, Ukrainos pareigūnai paprastai nepatvirtina ir nepaneigia išpuolių Rusijos teritorijoje.
Naujausios atakos surengtos po to, kai šeštadienį Ukraina vėl paragino Vakarų šalis leisti naudoti jų suteiktas ilgojo nuotolio raketas smogti taikiniams Rusijos gilumoje, Ukrainos pajėgoms stengiantis sulaikyti rusų puolimą Rytų Ukrainoje.
Iki šiol JAV leido Kyjivui naudoti amerikiečių suteiktus ginklus tik ribotoje teritorijoje Rusijos pasienyje su Ukraina.
Kyjivo pareigūnai teigia, kad šie ginklai yra gyvybiškai svarbūs siekiant susilpninti Rusijos galimybes smogti Ukrainai ir priversti ją perkelti savo smogiamąsias pajėgas toliau nuo sienos.
„Bild“ paskleidė netikrą informaciją“: V.Zelenskio informacija apie „pergalės planą“ buvo paneigta
13:54
Prezidento patarėjas ryšiams su visuomene Dmitrijus Litvinas komentare portalui LIGA.net paneigė „Bild“ paskelbtą tariamą Volodymyro Zelenskio „pergalės planą“.
„Bild“ paskleidė klastotę. „Bild“ nematė Pergalės plano, o iš kelių žmonių, kurie šiuo metu kartu su prezidentu dalyvauja rengiant Pergalės planą, nė vienas nekalbėjo su „Bild“, – sakė D.Litvinas.
Jis taip pat pridūrė, kad niekas rusams nepateiks jokio susitarimo, panašaus į Minską-3 – Ukraina yra prieš bet kokį karo įšaldymą, ir Ukrainos vyriausybė apie tai kalba visais lygiais.
Be to, patarėjo teigimu, Ukrainai svarbu, kad JAV palaikytų Ukrainos pergalės planą, o ne kapituliaciją ar įšaldymą. Todėl planas pirmiausia bus pristatytas JAV, nes ši šalis „pajėgi užtikrinti jo turinio įgyvendinimą“, paaiškino D.Litvinas.
Rusijos strateginiai bombonešiai imituoja smūgius sparnuotosiomis raketomis
13:25
Pasak valstybinės naujienų agentūros TASS, šiandien dvi poros Rusijos strateginių bombonešių imitavo oro smūgius sparnuotosiomis raketomis.
Rusijos karinių oro pajėgų personalas atliko mokomuosius skrydžius virš neutralių Čiukčių jūros ir Rytų Sibiro jūros vandenų, kurie buvo karinių pratybų dalis.
TASS pranešė, kad skrydžių metu buvo imituojami oro smūgiai prieš „svarbiausius sąlyginio priešo objektus“.
V.Zelenskis: Rusija šią savaitę į Ukrainą paleido 30 raketų ir 800 aviacinių bombų
12:44
Volodymyras Zelenskis „Telegram“ ir „X“ pateikė atnaujintą informaciją apie šią savaitę Rusijos įvykdytas oro atakas.
Ukrainos prezidentas sakė, kad Rusijos kariuomenė paleido apie 30 „įvairių tipų“ raketų, daugiau kaip 800 valdomų aviacinių bombų ir beveik 300 atakos dronų.
Jis pridūrė, kad Ukrainai „reikia tvirtos partnerių paramos“ ginantis nuo „Rusijos teroro“.
Jis pabrėžė, kad ypač reikia oro gynybos paramos, tolimojo nuotolio pajėgumų ir didesnės paramos kariams.
„Visko, kas padėtų priversti Rusiją nutraukti šį karą“, – pridūrė jis.
Rytinį atnaujintą pranešimą jis baigė padėka tiems, kurie remia Ukrainą.
Rusija teigia, kad per naktį ją atakavo 29 Ukrainos bepiločiai orlaiviai
12:22
Rugsėjo 15 d. Rusijos gynybos ministerija pranešė, kad per naktį ją atakavo 29 Ukrainos bepiločiai orlaiviai ir kad visi jie buvo numušti.
Pasak Rusijos gynybos ministerijos, kuri savo pareiškimą paskelbė „Telegram“, penkiolika dronų buvo numušta virš Briansko srities, penki – virš Kursko, keturi – virš Smolensko, du – virš Oriolo ir po vieną – virš Belgorodo, Kalugos ir Rostovo sričių.
Pastaraisiais mėnesiais Kyjivas padidino bepiločių orlaivių atakų prieš Rusijos infrastruktūros objektus ir karinius įrenginius skaičių, tikėdamasis pakenkti Rusijos invazinėms pajėgoms Ukrainoje.
Lenkija pritaria, kad ES būtų nutrauktos išmokos šaukiamojo amžiaus ukrainiečių vyrams
11:25
Lenkija pritartų tam, kad būtų nutrauktas socialinių išmokų mokėjimas šaukiamojo amžiaus ukrainiečių vyrams Europoje, siekiant paskatinti juos grįžti namo ir kovoti su Rusijos invazija, pareiškė Lenkijos užsienio reikalų ministras.
Kyjivas stengiasi papildyti savo kariuomenės gretas, karui tęsiantis jau trečius metus, be kita ko, viliodamas emigrantus grįžti į Ukrainą.
Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis penktadienį pasiūlė „nutraukti socialinio draudimo išmokų mokėjimą asmenims, kurie gali būti šaukiami į Ukrainos kariuomenę“.
Kai kurie vyrai pabėgo iš Ukrainos, kad išvengtų šaukimo į kariuomenę, nepaisant oficialaus draudimo išvykti iš šalies, kuris taikomas daugumai šaukiamojo amžiaus vyrų.
„Ukrainoje neturėtų būti jokių finansinių paskatų vengti projekto“, – tęsė R.Sikorskis.
Lenkija neskiria pabėgėliams saugumo išmokų, pažymėjo R.Sikorskis, ragindamas kitas Europos šalis įgyvendinti jo pasiūlymą.
R.Sikorskis teigė, kad ši idėja „padėtų Vakarų Europos finansams, o tai politiškai padėtų pagrindinėms partijoms kovoti su dešiniojo sparno radikalais“.
Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha pareiškė, kad pritartų šiai idėjai, tačiau tam, anot jo, reikia tinkamų sąlygų.
Jis pridūrė, kad užsienyje gyvena maždaug milijonas šaukiamojo amžiaus vyrų, įskaitant 300 tūkst. Lenkijoje.
Pareiškimai buvo paskelbti penktadienį, tačiau saugumo sumetimais juos platinti buvo draudžiama iki šeštadienio.
„The Telegraph“: Rusija galėjo pasidalyti branduolinėmis paslaptimis su Iranu mainais į raketas
10:45
Praėjusią savaitę JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas kelionės į Londoną metu perspėjo, kad abiejų šalių veikla kelia „dar didesnį pavojų“ pasaulyje.
„Rusija savo ruožtu dalijasi technologijomis, kurių siekia Iranas – tai abipusė veikla – įskaitant branduolinius klausimus“, – sakė A.Blinkenas.
Nors Didžioji Britanija, Prancūzija ir Vokietija įspėjo, kad Teheranas padidino urano atsargas, neaišku, ar jis turi galimybių pasigaminti branduolinį ginklą.
Nuo 2022 m. vasario mėn. įvykusios Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą, jos bendradarbiavimas su Iranu pagilėjo. Jų karinis ir techninis bendradarbiavimas toliau intensyvėja, o Iranas tapo pagrindiniu Rusijos oro ir sausumos kampanijos Ukrainoje veiksniu.
J.Sullivanas: J.Bidenas sieks sudaryti Ukrainai kuo geresnes sąlygas laimėti karą
10:28
JAV prezidentas Joe Bidenas per likusius keturis savo kadencijos mėnesius sieks sudaryti Ukrainai kuo geresnes sąlygas laimėti karą, šeštadienį sakė jo artimas patarėjas.
Baltųjų rūmų patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake'as Sullivanas, vaizdo ryšiu kalbėdamas Kyjive vykusiame forume, taip pat nurodė, kad J.Bidenas rugsėjo pabaigoje Jungtinių Tautų (JT) Generalinėje Asamblėjoje Niujorke susitiks su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu ir aptars pagalbos Ukrainai klausimus.
„Prezidentas Zelenskis teigė, kad galiausiai šis karas turi baigtis derybomis, ir mums reikia, kad šiose derybose jie būtų tvirti“, – pažymėjo J.Sullivanas ir pridūrė, kad Ukraina pati nuspręs, kada pradėti derybas su Rusija.
Kitų metų sausį J.Bideną pakeis arba jo viceprezidentė Kamala Harris, kuri pažadėjo tęsti jo paramos Ukrainai politiką, arba buvęs prezidentas Donaldas Trumpas, kuris šios savaitės pradžioje vykusiuose debatuose nepasakė, ar nori, kad Kyjivas laimėtų karą.
Apie būsimą J.Bideno ir V.Zelenskio susitikimą paskelbta po to, kai anksčiau šeštadienį Maskva ir Kyjivas pagal apsikeitimo belaisviais sandorį, kuriam tarpininkavo Jungtiniai Arabų Emyratai (JAE), apsikeitė 206 karo belaisviais ir kai Rusijos pajėgos toliau stiprina pozicijas Rytų Ukrainoje.
Pasak Rusijos gynybos ministerijos, šeštadienį išlaisvinti Rusijos kariai į nelaisvę buvo paimti per rugpjūčio 6 dieną prasidėjusį Ukrainos pajėgų įsiveržimą į Kursko sritį.
Kai kurie iš paleistų ukrainiečių buvo laikomi nelaisvėje nuo tada, kai Maskva 2022 metų gegužę užėmė plieno gamyklą „Azovstal“.
„Dar 103 kareiviai grįžo į Ukrainą iš Rusijos nelaisvės“, – socialiniame tinkle „Telegram“ pranešė V.Zelenskis.
Rusija patvirtino, kad grąžino 103 Ukrainos kariuomenės belaisvius, mainais į tiek pat rusų karo belaisvių.
„Šiuo metu visi Rusijos kariškiai yra Baltarusijos Respublikos teritorijoje, kur jiems teikiama būtina psichologinė ir medicininė pagalba bei galimybė susisiekti su artimaisiais“, – teigė rusų gynybos ministerija.
Nepaisant tebesitęsiančių karo veiksmų, per dvejus su puse metų trunkantį konfliktą Rusijai ir Ukrainai pavyko apsikeisti šimtais kalinių, dažnai sudarant sandorius, kuriems tarpininkavo JAE, Saudo Arabija ar Turkija.
Pastarasis pranešimas paskelbtas kitą dieną po to, kai V.Zelenskis pranešė, kad iš rusų nelaisvės buvo grąžinti 49 ukrainiečiai ir praėjus vos trims savaitėms po to, kai Rusija ir Ukraina apsikeitė po 115 karo belaisvių pagal sandorį, kuriam taip pat tarpininkavo JAE.
K.Budanovas įvardijo, kuri Rusijos sąjungininkė kelia didžiausią grėsmę Ukrainai
10:07
Šiaurės Korėjos teikiama karinė pagalba Rusijai, įskaitant didelius kiekius šaudmenų, daro didžiausią žalą Ukrainai, šeštadienį pareiškė jos žvalgybos vadovas Kyrylo Budanovas.
Jis kalbėjo Kyjive vykusioje Viktoro Pinčiuko fondo surengtoje konferencijoje, kurioje atsakė į klausimą apie kitų Rusijos sąjungininkų – Irano ir Kinijos – paramą.
„Didžiausia problema, kurią mums kelia visi šie Rusijos sąjungininkai, yra Šiaurės Korėja. Kadangi dėl jų tiekiamos karinės produkcijos kiekio jie iš tikrųjų daro įtaką kovų intensyvumui“, – nurodė K.Budanovas.
Jo pastabos nuskambėjo tuo metu, kai Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas (Kim Čen Unas), priėmęs šalyje viešintį Rusijos saugumo tarybos sekretorių Sergejų Šoigu, pažadėjo stiprinti ryšius su Maskva.
Kyjivas stebi Pchenjano ginklų tiekimą į Maskvą ir jaučia jų poveikį mūšio lauke.
„Yra tiesioginis ryšys. Jie tiekia didžiulius kiekius artilerijos šaudmenų, kurie yra labai svarbūs“, – tęsė K.Budanovas.
Maskva ne tik ieško užsienio šalių pagalbos, bet taip pat investuoja ir į savo ginkluotę, įskaitant raketų „Iskander“ kūrimą ir gamybą.
„Dabar aiškiai matome, kaip masiškai naudojamas „Iskander-M“, – sakė K.Budanovas.
„Valdomos bombos yra didžiulė problema. Jų gamyba buvo padidinta kelis kartus“, – pridūrė K.Budanovas.
Aviacinės bombos turi apie pusę tonos sprogmenų ir gali būti numetamos iš didesnio atstumo, todėl Rusijos lėktuvai gali išvengti oro gynybos.
Siekdamas atremti nuolatines Rusijos atakas, Kyjivas plėtoja savo ginklų pramonę ir prašo didesnės Vakarų šalių paramos.
Vakarų sąjungininkės nuo karo pradžios delsė skirti Ukrainai karinę paramą, siekdamos išvengti tiesioginės konfrontacijos su Maskva.
Jungtinės Valstijos ir Jungtinė Karalystė (JK) šiuo metu svarsto, ar leisti Ukrainai naudoti ilgesnio nuotolio ginklus smūgiams į Rusijos taikinius. Tai yra pagrindinis Kyjivo prašymas.
„Jokio (eskalavimo) nebus, – pažadėjo K.Budanovas. – Paprasčiausiai nebeįmanoma pabloginti padėties.“
K.Budanovas spėjo, kad Rusija bandys užbaigti karą su Ukraina iki 2026-ųjų dėl galimų ekonominių problemų, iš dalies dėl Vakarų šalių sankcijų ir naujos mobilizacijos bangos poreikio.
Jis pažadėjo toliau kovoti.
„Mes kovojame už savo žemę, kito pasirinkimo neturime. Na, negalima tiesiog pasakyti: žinote, aš pavargau“, – pareiškė jis.
„Taip neveikia. Tai mūsų stiprybė“, – pridūrė jis,
Smūgiai giliai į Rusiją ir karo įšaldymas: „Bild“ atskleidė V.Zelenskio pergalės plano detales
09:30
Artimiausiomis savaitėmis Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis lankysis Jungtinėse Amerikos Valstijose, kur pristatys savo strategiją, kaip pasiekti Ukrainos pergalę kare su Rusija. Visų pirma valstybės vadovas ją pristatys JAV prezidentui Joe Bidenui, taip pat kandidatams į prezidentus Kamalai Harris ir Donaldui Trumpui.
Tuo pat metu leidinys „Bild“ pranešė, kad į strategiją įtrauktas reikalavimas leisti dislokuoti Vakarų tolimojo nuotolio ginkluotę smūgiams Rusijos teritorijoje ir Ukrainos pasirengimas sutikti su vietinėmis paliaubomis kai kuriuose fronto ruožuose, taip sukuriant „laikiną padėties įšaldymą“.
„Zelenskis dabar nori pabandyti pasiekti lūžį mūšio lauke“, – komentuodamas Ukrainos prezidento pergalės planą, „Bild“ sakė Miuncheno Bundesvero universiteto karinis ekspertas Carlo Masala.
Eksperto teigimu, V.Zelenskiui reikia „prezidento Bideno sprendimo“. C.Masala pabrėžė, kad tai rodo, „kokia desperatiška jau yra Ukraina“.
Tuo pat metu Kyjive vykusioje Jaltos konferencijoje dėl Europos saugumo prezidentas pareiškė, kad Ukrainai reikalingi Vakarų šalių karinės pagalbos paketai, kurie buvo suteikti tik iš dalies arba vėluojant daug mėnesių.
„Iš daugiau kaip 60 žadėtų naikintuvų F-16 į Ukrainą kol kas atvyko tik šeši. Vis dar nematyti 400 sunkiųjų šarvuočių iš Vokietijos, kurie turėjo būti pristatyti Ukrainai nuo metų pradžios“, – priminė „Bild“.
Be to, V.Zelenskis tikisi, kad pasaulis pakeis savo požiūrį į Rusijos Federaciją ir pagaliau palaikys Ukrainą nugalint agresorių.
„Jei ne, pasaulis pralaimės Vladimirui Putinui. Ir tai bus viena didžiausių tragedijų istorijoje“, – Jaltos konferencijoje pabrėžė valstybės vadovas.
Per pastarąją dieną Rusijos kariuomenė Ukrainoje neteko dar 1 170 karių
09:25
Nuo 2022 m. vasario 24 d. iki 2024 m. rugsėjo 15 d. Rusijos kariuomenės koviniai nuostoliai Ukrainoje siekia beveik 633 800 karių, iš jų dar 1 170 karių žuvo arba buvo sužeisti per pastarąją parą.
Ukrainos gynėjai taip pat sunaikino 8680 priešo tankų (+6 per pastarąją parą), 17 063 šarvuotas kovos mašinas (+20), 18 109 artilerijos sistemas (+23), 1186 daugkartinio paleidimo raketų sistemas, 947 priešlėktuvinės gynybos sistemas (+1), 369 orlaiviai, 328 sraigtasparniai, 15 234 bepiločiai orlaiviai (+85), 2 592 sparnuotosios raketos (+1), 28 karo laivai / kateriai, 1 povandeninis laivas, 24 684 motorinės transporto priemonės (+53) ir 3 084 specialiosios įrangos vienetai.
Pareigūnai: Ukraina gali pasigaminti daugiau ginklų, bet jai reikia finansavimo
08:50
Ukrainos pareigūnai šeštadienį pareiškė, kad Kyjivas yra pasirengęs plėsti ginklų gamybą šalies viduje, tačiau dėl ribotų finansinių išteklių prašo padidinti užsienio investicijas į Kyjivo gynybos pramonę.
Ukraina, gindamasi nuo plataus masto Rusijos invazijos, naudoja tiek nuo sovietinių laikų turėtus, tiek Vakarų šalių tiekiamus ginklus. Tuo pačiu metu Kyjivas plėtoja savo ginklų gamybą.
„Šiuo metu didžiausia problema yra ne mūsų gamybos pajėgumai, o finansavimas“, – konferencijoje Kyjivve sakė prezidento patarėjas strateginiais klausimais Oleksandras Kamyšinas.
„Kiekviena gamykla mums sako: galime padaryti daugiau, tik reikia tinkamo finansavimo“, – teigė jis.
Naujienų agentūrai AFP jis patikslino, kad Ukrainos gamybos pajėgumai siekia 20 mlrd. dolerių (18 mlrd. eurų), tačiau iš savo biudžeto ji gali finansuoti tik 7 mlrd. dolerių (6,32 mlrd. eurų).
„Sunku gaminti su pinigais, neįmanoma be pinigų, todėl skatiname investicijas į gynybos ir saugumo sektorių“, – sakė gynybos ministras Rustemas Umerovas.
Buvęs Centrinės žvalgybos agentūros vadovas Davidas Petraeusas (Deividas Petreusas) pasiūlė vieną iš sprendimų – panaudoti dalį iš maždaug 300 mlrd. eurų įšaldyto Rusijos turto.
Pastaruoju metu Ukrainos gynybos pramonė padarė pažangą, įskaitant pirmąjį sėkmingą šalyje pagamintos balistinės raketos bandymą ir Ukrainoje pagaminto tolimojo nuotolio drono-raketos, vadinamo „Palianica“, dislokavimą.
-
„Didelis pavojus“: Rusija Juodojoje jūroje dislokavo rekordinį raketų „Kalibr“ nešėjų skaičių
-
J.Stoltenbergas: NATO galėjo padaryti daug daugiau, kad būtų išvengta karo Ukrainoje
-
„Mano rankos suteptos krauju“: Rusijoje daugėja dezertyrų, bėgančių nuo karo Ukrainoje
-
„Reuters“: Rusija gali atlikti branduolinį bandymą, kad įbaugintų Vakarus
