Karas Ukrainoje. Atskleidė Rusijos nuostolių mastą: agresorei artėja sunkumai

AFP/„Scanpix“ nuotr./Volodymyras Zelenskis

JAV nuolatinė atstovė Jungtinėse Tautose Linda Thomas-Greenfield sakė, kad Jungtinės Valstijos jau peržiūrėjo prezidento Volodymyro Zelenskio planą, kaip užbaigti karą.

„Mes susipažinome su prezidento V.Zelenskio taikos planu. Manome, kad jis pateikia strategiją ir planą, kuris gali būti veiksmingas. Ir mums reikia pažiūrėti, kaip galėtume tai palengvinti, kalbėdamiesi su visų valstybių vadovais, kurie bus čia, Niujorke“, – sakė ji spaudos konferencijoje, skirtoje naujos 79-osios JT Generalinės Asamblėjos pradžiai, rašo „Voice of America“.

Ji sakė, kad jie tikisi pasiekti tam tikrą pažangą, todėl ir dalyvauja JT posėdžiuose. Linda Thomas-Greenfield pridūrė, kad JAV niekada neprarado vilties rasti kelią į taiką.

„JAV prezidentas Joe Bidenas pastaruosius metus daug dirbo dėl padėties Gazoje ir daugiau nei dvejus metus sprendė situaciją Ukrainoje. Taigi tikėkimės, kad šiuo klausimu galime padaryti tam tikrą pažangą“, – pridūrė ji.

V.Zelenskio „Pergalės planas“

Šį mėnesį Ukrainos prezidentas JAV prezidentui Joe Bidenui pateikė taikos planą, jame yra keli punktai, tačiau kiekvienas jų priklausys nuo Amerikos prezidento.

Tai Volodymyras Zelenskis pareiškė dalyvaudamas kasmetiniame Jaltos Europos strategijos susitikime.

Ukraina kitą savaitę supažindins savo sąjungininkus su karo pergalės planu. Prezidentas pažymėjo, kad visą dieną vyko įvairaus formato susitikimai, skirti Ukrainos pergalės planui parengti. Visų pirma susitikimuose buvo aptariamas faktinis visų šio plano punktų pildymas. Pasak jo, Ukrainos pergalės planas jau surašytas 90 proc.

Juri Larin nuotr./Ukrainos karys Mongolas

„Kulka daug ką pakeičia galvoje, net jei pataiko į užpakalį“, – sako Ukrainos karo chirurgas, pravarde Mongolas. Jis atvyko padėti Ukrainai iš Rusijos, kurioje gyveno prieš prieš Kremliui pradedant plataus masto invaziją. Estijos leidinys „Postimees“ pasakoja Mongolo istoriją.

50-metis Mongolas iš Donecko aštuonerius metus gyveno ir dirbo Rusijoje. Kai 2022 m. vasario 24 d. Rusija įsiveržė į Ukrainą, jam teko pereiti sudėtingą procesą, kad galėtų atvykti į pagalbą savo gimtajam kraštui.

„Tiesiog iš karto supratau, kad mano vieta čia“, – sako Mongolas, turintis kapitono laipsnį ir vadovaujantis vienam iš 116-osios mechanizuotosios brigados stabilizavimo punktų netoli Kupjansko miesto Charkivo srityje.

Stabilizavimo punktas paprastai būna netoli fronto linijos ir į jį atvežami sužeisti kariai, kad jiems būtų suteikta pirmoji būtinoji pagalba ir nuspręsta, į kokio lygio ligoninę ir kaip greitai juos reikia ten pervežti.

Visą tekstą skaitykite čia.

„Scanpix“/AP nuotr./Rusų tankas T-72B3M Kursko srityje

Sausumos šarvuočių, kurie turėjo atverti kelią rusų pėstininkams į Ukrainos miestus ir kaimus, nuostoliai viršijo 10 000 vienetų. Esant tokiems nuostolių tempams, maždaug per metus Rusija gali prarasti galimybę aprūpinti kovojančią kariuomenę reikiamu kiekiu technikos.

Nuo karo pradžios Rusija neteko 10 037 vienetų visų tipų šarvuotosios technikos, skelbiama interneto svetainėje „Oryx“, kuri registruoja dokumentais patvirtintus nuostolius.

Tarp jų:

• 3 376 tankų, įskaitant 159 moderniausius įvairių modifikacijų kovinius tankus T-90,
• daugiau kaip 5 000 pėstininkų kovos mašinų, oro desanto karių ir šarvuotų transporterių,
• ir daugiau kaip 1 500 kitų tipų šarvuočių, įskaitant transporto, žvalgybos, prieštankines ir kt.

Sausumos šarvuotosios technikos nuostoliai tokie dideli, kad 85 proc. į frontą atvykstančių tankų ir šarvuočių yra atnaujinta ir perdirbta sena sovietinė technika, apskaičiavo Tarptautinis strateginių tyrimų institutas (IISS) ir Karališkasis Jungtinių paslaugų institutas (RUSI).

„Siekdama išlaikyti savo puolamųjų operacijų Ukrainoje pagreitį, Rusijos kariuomenė labai pasikliauja atnaujintomis sovietinių laikų ginklų ir įrangos, ypač šarvuočių, atsargomis“, – savo naujausioje ataskaitoje rašė JAV Karo studijų institutas.

Tačiau sovietinės atsargos mažėja ir neaišku, ar karinis-pramoninis kompleksas, net ir toliau vykdant ekonominę mobilizaciją, kuri neabejotinai bus būtina, sugebės pagaminti pakankamai, kad pakeistų kariuomenės prarandamą įrangą, pridūrė analitikai.

„Tikėtina, kad Rusija susidurs su vis didesniais sunkumais gamindama ir įsigydama operacijoms Ukrainoje reikalingą įrangą, o Kremlius, siekdamas patenkinti šiuos poreikius, tikriausiai vis labiau pasikliaus užsienio partneriais“, – teigiama ataskaitoje.

Pasak Stokholmo Rytų Europos studijų centro analitiko Aleksandro Golco ir Rusijos ginkluotųjų pajėgų eksperto, Europos politikos analizės centro kviestinio bendradarbio Pavelo Luzino, esant dabartiniam nuostolių tempui, iš atsargų paimtų tankų ir pėstininkų kovos mašinų remonto pajėgumai išseks maždaug per metus – iki 2025 m. antrojo pusmečio.

Rusija bandys laimėti Ukrainoje iki 2026 m. pradžios, savaitgalį pareiškė Ukrainos vyriausiosios karinės žvalgybos valdybos vadovas Kyrylo Budanovas. Pasak jo, Kremlius lemiamais laiko 2025 m., nes iki šių metų vidurio Rusija tikisi, kad pablogės ekonominė ir socialinė-politinė padėtis, taip pat atsiras rimtų sunkumų pritraukiant žmones į kariuomenę. Tai gerokai sumažins jos galimybes vykdyti karines operacijas Ukrainoje.

Bendri visų rūšių Rusijos karinės technikos, įskaitant lėktuvus, daugiau nei trečdalį Juodosios jūros laivyno laivų, raketų sistemų ir t. t., nuostoliai, kurie mažiau nei prieš pusantrų metų viršijo 10 000, jau artėja prie dviejų dešimčių tūkstančių.

Dabar, „Oryx“ duomenimis, jų yra 17 856 vienetai. Ukrainos kariuomenė neteko 6 551 įrangos vieneto.

„RIA Novosti“/ „Telegram“/Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas

Kremliaus karo mašina iš karto įgavo pagreitį, kai į Rusiją atkeliavo Šiaurės Korėjos lyderio Kim Jong Uno siųsta amunicija. Šiuo metu Vladimiro Putino ir Kim Jong Uno bendradarbiavimas turi lemiamą reikšmę karui Ukrainoje, o Kyjivas neturi galimybių šios sąjungos išskirti.

Kaip rašo leidinys „The Times“, Kyjivas neturi jokių priemonių sustabdyti Šiaurės Korėjos diktatoriaus, kuris į Rusiją siunčia pilnus vagonus artilerijos sviedinių ir balistinių raketų.

Pasak Ukrainos karinės žvalgybos vadovo Kyrylo Budanovo, šios ginklų siuntos lemia vykstančių mūšių eigą. Pasak jo, Šiaurės Korėjos parama Kremliui viršija kitų Vladimiro Putino rėmėjų ir sąjungininkų indėlį.

„Rusijos atakos tapo intensyvesnės praėjus aštuonioms ir devynioms dienoms po to, kai Šiaurės Korėjos siuntos pasiekė Rusiją“, – akcentuoja K.Budanovas.

Visą tekstą skaitykite čia.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Ukrainos kariai Pokrovske

Kai kurios Ukrainos sąjungininkės pradeda kalbėti apie tai, kas gali nutikti kovojant su Rusijos invazija, o tai kelia susirūpinimą kai kurių kitų Vakarų šalių sostinėse, kad šios pastangos gali priversti Kyjivą anksti nutraukti ugnį, praneša „Bloomberg“.

Pasak leidinio šaltinių, aptariant kitų metų strategiją, pareigūnai vis rimčiau svarsto galimybę užbaigti karą derybomis. Pokalbio dalyviai patvirtino, kad sprendimą dėl derybų priims Kyjivas ir kad niekas nedaro spaudimo Volodymyrui Zelenskiui.

„Tačiau karui žengiant į dar vieną žiemą, mūšio lauke nematyti jokių proveržio ženklų, o tai skatina kai kuriuos sąjungininkų pareigūnus pradėti ieškoti diplomatinių galimybių išeiti iš aklavietės“, – sakoma pranešime.

Pažymima, kad Maskva stengiasi žengti į priekį, jos raketos sunaikino didžiąją dalį Ukrainos energetikos infrastruktūros, todėl kyla susirūpinimas, kaip Ukraina išgyvens šią žiemą.

„Derybose dėl kovų nutraukimo turės būti išspręstas pagrindinis klausimas: kaip užtikrinti, kad Ukraina netaptų pažeidžiama Rusijos puolimui ateityje, ir kartu nuraminti sąjungininkus, kad jie nebus įtraukti į tiesioginį konfliktą su Kremliumi. Bet kokiose derybose taip pat reikės įveikti skaudų Minsko susitarimų, dėl kurių buvo susitarta po Krymo užgrobimo 2014 m., palikimą“, – rašoma straipsnyje.

Vienas Europos gynybos pareigūnas taip pat teigė, kad Europos vyriausybės dalijasi nuogąstavimais, jog V.Putinas pasinaudos Vakarų netikrumu po to, kai bus sudarytas susitarimas. 

Kai kurie sąjungininkai mano, kad laikas nuo JAV rinkimų lapkritį iki prezidento inauguracijos kitų metų sausį gali suteikti galimybę, nes kadenciją baigianti J.Bideno administracija turės daugiau politinių galimybių sudaryti susitarimą. 

„Karinio konflikto trajektorija per ateinančius du mėnesius bus gana „stati“. Pagal pagrindinį scenarijų kariniai veiksmai tęsis ir po inauguracijos. Tačiau alternatyvių scenarijų tikimybė taip pat didelė“, – pridūrė „Bloomberg“ šaltinis.

„Reuters“/„Scanpix“/Karas Ukrainoje

Pastaraisiais mėnesiais JAV karinės pagalbos Ukrainai paketai buvo mažesni, nes sumažėjo ginklų ir įrangos atsargos, kurias Pentagonas yra pasirengęs siųsti Kyjivui iš savo atsargų.

Šis pokytis susijęs su susirūpinimu, kad JAV karinis pasirengimas gali nukentėti, nes JAV ginklų gamintojai bando pasivyti didžiulę paklausą, atsiradusią dėl karo su Rusija.

Šis trūkumas reiškia, kad Joe Bideno administracija vis dar turi 6 mlrd. dolerių lėšų, skirtų Ukrainai apginkluoti ir aprūpinti, tačiau Pentagonui trūksta atsargų, kurias jis norėtų pristatyti praėjus daugiau nei dvejiems karo metams, CNN sakė du JAV pareigūnai.

„Kalbama apie atsargas, kurias turime savo lentynose, apie tai, ko [ukrainiečiai] prašo, ir apie tai, ar galime patenkinti šiuos prašymus su tuo, ką šiuo metu turime“, nedarydami poveikio pasirengimui, sakė vienas iš pareigūnų.

Pasak Pentagono spaudos sekretoriaus generolo majoro Pato Ryderio, Pentagonas paprašė Kongreso suteikti daugiau laiko, kad galėtų išleisti šiuos pinigus iki rugsėjo pabaigos. Tai ryškus posūkis nuo praėjusios žiemos, kai administracija maldavo įstatymų leidėjų skirti papildomų lėšų Ukrainai paremti prieš Rusijos invaziją.

„Papildymas taip pat yra problema“, – sakė pareigūnas. JAV didina pagrindinių prekių, tokių kaip 155 mm šaudmenys ir raketų sistemos „Patriot“, gamybą, kad tiek aprūpintų Ukrainą ir papildytų JAV atsargas. Tačiau tai yra metus trunkantis procesas, kuris greitai nepatenkins didėjančios paklausos.

Visą tekstą skaitykite čia.

Rusija ir Ukraina kariauja. / Andrii Marienko / AP

Rusijos pajėgos antradienį valdomomis aviacinėmis bombomis atakavo Ukrainos Charkivo miestą ir sužeidė mažiausiai šešis žmones, pranešė vietos valdžia.

Pasak miesto mero Ihorio Terechovo, buvo užpultas Kyjivo rajonas. Socialiniame tinkle „Telegram“ jis teigė, kad tarp sužeistųjų yra keturi gelbėtojai.

Taip pat sužeisti du 19 ir 25 metų amžiaus civiliai vyrai, sakė Charkivo srities gubernatorius Olehas Synjehubovas.

Ataka įvyko Ukrainai minint Gelbėtojų dieną.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas/ „Telegram“/Ukrainos karys

Ukrainos Aukščiausioji Rada priėmė įstatymo projektą, kuriuo iš dalies keičiamas užsieniečių ir asmenų be pilietybės sutartinės karo tarnybos atlikimo tvarkos aprašas, skelbia naujienų agentūra „Unian“.

Pasak frakcijos „Balsas“ deputato Jaroslavo Železniako, už įstatymo projektą balsavo 278 deputatai. Jo teigimu,  dokumente numatyta įsteigti užsieniečių verbavimo centrą.

J.Železniakas paaiškino, kad Užsieniečių ir asmenų be pilietybės įdarbinimo centro nuostatus, skirtus įdarbinti užsieniečius ir asmenis be pilietybės karinei tarnybai pagal sutartį, turi patvirtinti šalies ministrų kabinetas.

„Planuojama atlikti specialius užsieniečių patikrinimus (Užsieniečių verbavimo centre). Specialaus užsieniečių patikrinimo metu turi būti nustatyta: jų buvimo Ukrainos teritorijoje teisėtumas; patraukimo administracinėn ir baudžiamojon atsakomybėn faktai pagal Ukrainos teisės aktus; tokio asmens ryšių su užsienio valstybių žvalgyba ir ardomąja veikla prieš Ukrainą požymiai; kitos aplinkybės, dėl kurių toks asmuo negali būti priimtas į karinę tarnybą pagal sutartį“, – paaiškino deputatas.

„IMAGO“/„Scanpix“/Kinijos karo laivyno pareigūnai

Du Kinijos pakrančių apsaugos laivai antradienį atplaukė į Rusijos Tolimuosius Rytus dalyvauti virtinėje bendrų su Maskvos pajėgomis pratybų ir patruliavimo misijų, pranešė rusų Užsienio reikalų ministerija.

Pratybos „Pacific Patrol 2024“ rengiamos praėjus vos savaitei po to, kai kinų ir rusų karo laivai plaukė Japonijos jūra kitoms pratyboms.

„Kinijos pakrančių apsaugos laivai „Meishan“ ir „Xiushan“ lankosi Vladivostoke“, – platformoje „Telegram“ pranešė Rusijos užsienio reikalų ministerijos vietos padalinys.

„Vizito metu planuojama virtinė renginių, įskaitant bendras pratybas ir patruliavimą. Rugsėjo 17-ąją buvo surengta flotilės sutikimo ceremonija“, – priduriama pranešime.

Maskva ir Pekinas pastaraisiais metais plečia karinį ir ekonominį bendradarbiavimą. Jų aljansas kelia nerimą Vakarams, nes abi šalys sako siekiančios tapti atsvara „JAV vadovaujamai pasaulio tvarkai“.

Praėjusią savaitę Kinija atsiuntė į Rusiją keturis karo laivus ir vieną aprūpinimo laivą dalyvauti prasidedant Maskvos pratyboms „Ocean-2024“. Jos yra didžiausių per tris dešimtmečius tokio pobūdžio pratybų dalis.