Suprasti akimirksniu
- V. Zelenskis: Ukrainos pergalės planas yra visiškai parengtas
- Suomijos prezidentas rezga planą, kaip išgrūsti Rusiją iš JT Saugumo tarybos.
- Buvęs britų oro pajėgų vadas įvertino, ar Ukraina pajėgi išlaisvinti Krymą.
- Kyjivo siųstų dronų smūgis amunicijos arsenalui Rusijos Tverės srityje sukėlė eilę žemės drebėjimų.
- Kariai Donbase nenori girdėti apie nuolaidas Kremliui dėl taikos: „Ši žemė sulieta mūsų krauju“.
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
V. Zelenskis: Ukrainos pergalės planas yra visiškai parengtas
21:17
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį pareiškė, kad Kyjivas visiškai parengė savo pergalės planą karui su Rusija užbaigti, kurį, kaip jis anksčiau sakė, aptars su JAV vadovu Joe Bidenu.
„Šiandien galime pasakyti, kad mūsų pergalės planas visiškai parengtas – visi punktai“, – sakė V.Zelenskis per savo kasdienį vakaro kreipimąsi.
„Viskas buvo parengta. Dabar svarbiausia yra ryžtis jį įgyvendinti.“
Praėjusią savaitę Ukrainos vadovas sakė, kad planuoja šį mėnesį aptarti šį planą su J.Bidenu.
Rusijos invazija į Ukrainą tęsiasi jau daugiau kaip 30 mėnesių ir šis V.Zelenskio pareiškimas nuskambėjo tuo metu, kai Ukraina kontroliuoja kai kurias Rusijos Kursko srities dalis, o Maskva toliau stengiasi veržtis į priekį Rytų Ukrainoje.
V.Zelenskis pridūrė, kad "negali būti jokios alternatyvos taikai, jokio karo įšaldymo ar kitų manipuliacijų, kurios paprasčiausiai perkeltų Rusijos agresiją į kitą etapą“.
Anot jo, „mums reikia patikimo ir ilgalaikio saugumo Ukrainai, taigi ir visai Europai“.
V.Zelenskis yra sakęs, jog siekia lapkritį surengti kitą tarptautinį taikos aukščiausiojo lygio susitikimą, kuriame išdėstys savo viziją, kaip užbaigti karą, ir į kurį bus pakviesta Rusija.
„Sukels papildomų konfliktų“: Slovakija padarė keistą pareiškimą apie Ukrainą NATO
00:07
Ukrainos narystė NATO sukels „papildomų konfliktų“. Tokį pareiškimą Slovakijos užsienio reikalų ministras Jurajus Blanaras padarė po susitikimo su Ukrainos užsienio reikalų ministru Andrijumi Sybiha.
Kartu J.Blanaras pridūrė, kad Bratislava „gerbia“ Kyjivo teisę eiti ten, kur jis nori, rašo slovakų leidinys „Pravda“ .
Be to, J.Blanaras dar kartą pabrėžė, kad karas Ukrainoje, jo nuomone, neturi karinio sprendimo, ir paragino ieškoti taikių sprendimų.
„Sutarėme, ir ministras (Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha, – UNIAN) patvirtino, kad kitos taikos derybos jau turėtų vykti dalyvaujant Rusijos Federacijai“, – pridūrė jis.
Slovakijos pareigūnas taip pat pažadėjo, kad Bratislava ir toliau rems Ukrainos teritorinį vientisumą ir teiks humanitarinę pagalbą. Kartu jis pabrėžė, kad Slovakija pritartų, jei Ukraina ir toliau per jos teritoriją tranzitu gabentų rusišką naftą ir dujas – susitarimas dėl to baigiasi šiais metais.
Kiek „Shahed“ dronų, sparnuotojų ir balistinų raketų pasigamina Rusija: „Forbes“ pateikė skaičius
22:37
Nepaisant Vakarų įvestų sankcijų, Rusijos Federacijos karinis-pramoninis kompleksas ir toliau veikia. Šiuo metu Rusija gali pagaminti 42–56 balistines ir 90–115 tolimojo nuotolio sparnuotųjų raketų per mėnesį. Visos jos gali būti naudojamos teroristiniams išpuoliams prieš Ukrainą, ypač prieš energetikos objektus.
Tokius duomenis cituoja „Forbes“, remdamasis šaltiniu vienoje iš žvalgybos agentūrų. Tuo pat metu bepiločių lėktuvų „Shahed-136“ gamybos apimtys šalyje agresorėje siekia daugiau kaip 500 vienetų per mėnesį, o tai kainuoja apie 100 mln. dolerių.
Leidinio skaičiavimais, raketų gamybos tempas Rusijos Federacijoje siekia 132–171 vienetą per mėnesį. O tai Maskvai kainuoja 1,1 mlrd. dolerių. Pažymėtina, kad maždaug tiek pat raketų okupantai į Ukrainą paleido ir per rugpjūčio 26 d. puolimą.
Nuo aktoriaus iki prezidento, linkusio į autoritarizmą: V.Zelenskio transformaciją lemia du faktoriai
22:03
Kuo taps Volodymyras Zelenskis per šeštuosius savo valdymo metus? Atrodo, kad Ukrainos prezidentas pavargo nuo sąjungininkų reikalavimų per karą pertvarkyti šalį. Jis vis labiau panašėja į autoritarinį lyderį, leidinio „Postimees“ komentare dėsto situaciją Ukrainoje stebintis žurnalistas Dmotro Bobritskis.
Jei ne Rusijos surengtas plataus masto puolimas, penkerių metų V.Zelenskio prezidento kadencija būtų pasibaigusi šių metų gegužę.
Tačiau Ukrainos valstybės vadovas jau daugiau kaip keturis mėnesius toliau naudojasi konstituciniais įgaliojimais, nes dėl šalyje įvestos karo padėties rinkimai yra draudžiami.
Šeštaisiais prezidentavimo metais V.Zelenskis išsiugdė dvi savybes, kurias pabrėžia jo paties partijos kolegos. Deja, abi jos būdingos autoritariniams lyderiams.
Požiūris į žiniasklaidą
Pirmiausia – laisva žiniasklaida.
Jei sekate prezidento spaudos konferencijas, galite išgirsti nenutrūkstamą V.Zelenskio monologą apie tai, kaip, jo nuomone, turėtų dirbti žurnalistai.
Jis vartoja tokius išsireiškimus kaip „padėtų“, „nekritikuotų“, „netirtų korupcijos“, „neklausinėtų vidinių asmenų“ ir panašius. Trumpai tariant, žiniasklaida turėtų atlikti patogią prezidento kanceliarijos aptarnavimo funkciją.
V. Zelenskis: Ukrainos pergalės planas yra visiškai parengtas
21:17
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį pareiškė, kad Kyjivas visiškai parengė savo pergalės planą karui su Rusija užbaigti, kurį, kaip jis anksčiau sakė, aptars su JAV vadovu Joe Bidenu.
„Šiandien galime pasakyti, kad mūsų pergalės planas visiškai parengtas – visi punktai“, – sakė V.Zelenskis per savo kasdienį vakaro kreipimąsi.
„Viskas buvo parengta. Dabar svarbiausia yra ryžtis jį įgyvendinti.“
Praėjusią savaitę Ukrainos vadovas sakė, kad planuoja šį mėnesį aptarti šį planą su J.Bidenu.
Rusijos invazija į Ukrainą tęsiasi jau daugiau kaip 30 mėnesių ir šis V.Zelenskio pareiškimas nuskambėjo tuo metu, kai Ukraina kontroliuoja kai kurias Rusijos Kursko srities dalis, o Maskva toliau stengiasi veržtis į priekį Rytų Ukrainoje.
V.Zelenskis pridūrė, kad "negali būti jokios alternatyvos taikai, jokio karo įšaldymo ar kitų manipuliacijų, kurios paprasčiausiai perkeltų Rusijos agresiją į kitą etapą“.
Anot jo, „mums reikia patikimo ir ilgalaikio saugumo Ukrainai, taigi ir visai Europai“.
V.Zelenskis yra sakęs, jog siekia lapkritį surengti kitą tarptautinį taikos aukščiausiojo lygio susitikimą, kuriame išdėstys savo viziją, kaip užbaigti karą, ir į kurį bus pakviesta Rusija.
Vokietija skyrė 50 mln. eurų sužeistų Ukrainos karių gydymui
20:16
Vokietijos vyriausybė skiria 50 mln. eurų sužeistiems Ukrainos kariams gydyti.
„Mes ir toliau tvirtai stovime Ukrainos pusėje“, – sakė Vokietijos federalinis finansų ministras Christianas Lindneris.
„Dėl šio sprendimo, kurį dabar radome, sukuriame saugumą būtinam gydymui Vokietijoje“, – pridūrė jis.
Pasak Vidaus reikalų ministerijos vadovės Nancy Feser, iki šiol Vokietija evakuavo 1 173 sunkiai sužeistus ir traumuotus Ukrainos karius bei civilius ir suteikė jiems pagalbą Vokietijos ligoninėse.
„Ši pagalba yra humanitarinis veiksmas – ir toliau ją teiksime iš visų jėgų“, – sako ji.
Ateityje sužeistųjų karo stacionarinio gydymo išlaidas be biurokratinių procedūrų tvarkys ir apmokės Federalinis administracijos departamentas.
Liepos mėnesį Vokietija priėmė sunkiai sergančius vaikus, kurie anksčiau buvo gydomi rusų apšaudomoje Ochmatdito vaikų ligoninėje.
Atskleidė, kiek laiko dar galės kariauti Rusija
19:29
Rusijos okupacinė kariuomenė galės vykdyti karines operacijas prieš Ukrainą mažiausiai metus ar dvejus. Tokią nuomonę išsakė buvęs Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo viršininko pavaduotojas generolas leitenantas Igoris Romanenko.
„Yra įvairių situacijos ir jos perspektyvų vertinimų. Vakarų ir Ukrainos ekspertai, atsižvelgdami į šalies perkėlimą į karo padėtį ir Rusijos Federacijos potencialą šiuo metu, ypač ekonomikoje ir kariniame-pramoniniame komplekse, vertina karo padėtį ir potencialą. Esant tokiai būklei, Rusija, priklausomai nuo intensyvumo, gali išsilaikyti dar metus ar dvejus karinių veiksmų“, – „Espresso“ eteryje sakė I.Romanenko.
Pasak jo, karinių veiksmų intensyvumas fronte priklausys nuo to, kaip Ukrainos sąjungininkai padės tiekti ginklus, įrangą ir amuniciją. Faktas tas, kad dabar Rusijos Federacija gauna paramą iš savo „partnerių“ – vien Šiaurės Korėja rusams parūpino 5 mln. artilerijos sviedinių.
Jis pažymėjo, kad dabar, po tam tikros pertraukos, Amerikos sąjungininkų pagalba, deja, nėra pakankamai veiksminga.
„Situacija ir perspektyvos priklausys nuo to, ar partneriai suteiks pagalbą, kuri pakeis padėtį, ar viskas liks dabartiniame lygyje. Šiuo metu padėtis frontuose yra sudėtinga. Jei dėl didelės pagalbos situacija keisis, yra optimistinė tikimybė, kad iki kitų metų pabaigos galėtų prasidėti derybos dėl perėjimo prie derybų su tvirta Ukrainos pozicija dėl karo veiksmų nutraukimo“, – pabrėžė I.Romanenko.
Vytautas dirbo Anglijoje, kariavo Ukrainoje ir buvo sužeistas – nežinojo net mama
19:10
„Lietuvos didvyriai, apie kuriuos niekas nerašė, nežino“, – taip po trečiadienį į feisbuką įkelta nuotrauka rašė misijos „Gyvačių sala“ vadovas Sigitas Maliauskas. Nuotraukoje – neįgaliojo vežimėlyje sėdintis karys, ant kurio megztinio esantys ženklai išduoda, jog jis – lietuvis, greičiausiai kariavęs Ukrainoje.
15min susisiekė su S.Maliausku, kuris papasakojo šiek tiek daugiau apie paslaptingąjį nuotraukoje matomą vyrą.
– Kas tas žmogus nuotraukoje?
– Tai yra Vytautas. Jis dirbo Anglijoje, o kai pamatė, kad prasidėjo karas, apsisprendė važiuoti kariauti ir prisijungti prie Užsieniečių legiono.
– Kada jis tai padarė?
– Mes vežame karius, net ir šiandien mums skambina daug žmonių, kaip ten papulti. Mes padedame lietuviams prisijungti prie Ukrainos kariuomenės. Tai Vytautas buvo vienas iš jų ir Vytauto sužeidimas sutapo su Tado Tumo įsidarbinimu.
– O ką reiškia sutapo?
– Jie prasilenkė tą pačią dieną. Tadas atvažiuoja įsidarbinti į 92-ąją brigadą, o Vytautas, 92-osios brigados karys, irgi lietuvis, tą pačią dieną sužeistas.
(...)
Kalbant apie Vytautą, neatsimenu, kuri buvo jo užduotis – aštunta ar dešimta, bet jeigu grubiai, tai buvo antras jo tarnybos mėnesis.
– Kai buvo sužeistas?
– Taip. Jis buvo sužeistas antrą mėnesį.
– Ir jis tik dabar po to atsigavo?
– Mes tik dabar pradėjome apie tai kalbėti. Visą tą laiką mes tai slėpėme jo prašymu.
Suomijos prezidentas rezga planą, kaip išgrūsti Rusiją iš JT Saugumo tarybos
17:03
Suomijos prezidentas Alexanderis Stubbas paragino išplėsti Jungtinių Tautų Saugumo Tarybą, panaikinti vienos valstybės veto teisę ir sustabdyti bet kurios narės, dalyvaujančios „neteisėtame kare“, tokiame kaip Rusijos invazija į Ukrainą, narystę, skelbia naujienų agentūra „Reuters“.
Suomijos prezidentas, kuris vadovauja šios Šiaurės šalies užsienio politikai, pažymėjo, kad kitą savaitę Niujorke vyksiančioje JT Generalinėje Asamblėjoje, kurioje bus svarstoma pasaulinės organizacijos Saugumo Tarybos sudėtis, jis prisidės prie raginimų imtis reformų.
Iš penkių nuolatinių ir 10 rotacinių valstybių narių sudarytos tarybos užduotis – palaikyti taiką pasaulyje, tačiau geopolitinės varžybos ją įstūmė į aklavietę sprendžiant įvairius klausimus – nuo Ukrainos iki Gazos ruožo.
Antradienį duodamas interviu A.Stubbas teigė, kad jis siūlytų nuolatinių narių skaičių padidinti nuo penkių iki dešimties, įtraukiant dar vieną atstovę iš Lotynų Amerikos, dvi iš Afrikos ir dvi iš Azijos.
„Nė viena valstybė neturėtų turėti veto teisės JT Saugumo Taryboje“, – pareiškė jis agentūrai „Reuters“.
JAV, viena iš penkių veto teisę turinčių valstybių kartu su Rusija, Kinija, Prancūzija ir Didžiąja Britanija, anksčiau taip pat pasisakė už dvi nuolatines vietas Afrikai.
A.Stubbas nurodė, kad bet kuri narė, įsitraukusi į neteisėtą karą, „tokį, kokį Rusija dabar vykdo Ukrainoje“, turėtų būti pašalinta.
Tuo tarpu Maskva ne kartą teisino savo invaziją į Ukrainą, sakydama, kad ji kuria buferį nuo Vakarų agresijos ir užima teritoriją, kuri istoriškai priklauso Rusijai.
Suomijos prezidentas pripažino suprantantis, kad jo pasiūlymai Saugumo Tarybai „viršija tai, ką paprastai sako mažosios valstybės narės“, tačiau pridūrė, kad kitaip didžiosios valstybės nesiūlytų susilpninti savo įtakos.
„Taigi jos kalba, bet nevykdo“, – nurodė jis ir pridūrė, kad tikisi, jog kiti padės įgyvendinti planą iki kitais metais vyksiančio 80-ojo Jungtinių tautų gimtadienio.
Bet kokiems Saugumo Tarybos sudėties pakeitimams turi pritarti du trečdaliai Generalinės Asamblėjos narių, įskaitant penkias veto teises turinčias šalis.
„Mano pagrindinė žinia yra ta, kad, jei šalys iš globaliųjų pietų, Lotynų Amerikos, Afrikos, Azijos neturės atstovavimo sistemoje, jos nusigręš nuo Jungtinių Tautų. O to mes nenorime“, – sakė jis.
Buvęs Suomijos premjeras ir Europos Parlamento narys, kovo mėn. pradėjęs eiti prezidento pareigas, ragino palaikyti Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį, kuris kitą savaitę JT asamblėjoje kalbės apie savo „pergalės planą“.
„Jis mus informavo, kad 90 proc. jau yra, o 10 proc., kuriuos jis pristatys, yra tai, ko jam reikės, kad laimėtų šį karą“, – paaiškino A.Stubbas.
Jis paragino Vakarų valstybes panaikinti apribojimus naudoti dovanojamus ginklus, dėl kurių Ukrainai „viena ranka surišta už nugaros“.
„Turime paleisti tą ranką ir leisti Ukrainai daryti tai, ką su ja daro Rusija“, – užtikrintai kalbėjo jis.
A.Stubbas nepritarė Rusijos prezidento Vladimiro Putino grasinimams dėl branduolinio konflikto eskalavimo: „Paskutinį kartą, kai matėme Vladimirą Putiną vartojant agresyvias kalbas apie branduolinius ginklus, globalieji pietūs ir Kinija iš esmės liepė V. Putinui liautis“.
Buvusi S.Šoigu komanda byra: dėl korupcijos sulaikytas septintasis pareigūnas
16:53
Tyrėjai sulaikė Centrinės karinės apygardos šarvuočių tarnybos vadovą generolą majorą Denisą Putilovą dėl kyšininkavimo itin stambiu mastu, pranešė Rusijos tyrimų komiteto spaudos tarnyba.
Pasak tyrėjų, 2023 m. Rusijos gynybos ministerija, vykdydama valstybės gynybos užsakymą, su individualiu verslininku, kurio pavardė nenurodyta, pasirašė keletą valstybinių sutarčių dėl karinės automobilių technikos remonto ir priežiūros.
D.Putilovas kontroliavo sutarčių, kurių vertė viršijo 140 mln. rublių (1,36 mln. eurų), vykdymą.
Plačiau skaitykite ČIA.
Ukrainos pareigūnas: Rusijos kontrpuolimas Kursko regione sustabdytas
15:55
Rusijos kontrpuolimas, kuriuo siekiama susigrąžinti Ukrainos pajėgų užimtą teritoriją Kursko regione, buvo sustabdytas, trečiadienį naujienų agentūrai AFP sakė šiame regione įkurtos Ukrainos karinės administracijos atstovas.
„Jie bandė pulti iš šonų, bet ten buvo sustabdyti, – AFP sakė Oleksijus Dmytraškivskis. – Padėtis buvo stabilizuota ir šiandien viskas kontroliuojama, jiems nesiseka [pulti].“
Pareigūno teigimu, Ukrainos kontroliuojamose teritorijose Rusijos Kursko srityje tebėra keli tūkstančiai civilių gyventojų.
„Keli tūkstančiai. Kai kuriose gyvenvietėse yra daugiau kaip šimtas žmonių“, – sakė O. Dmytraškivskis, paklaustas apie Kurske likusių žmonių skaičių.
Ukrainos kariuomenė rugpjūčio 6 dieną netikėtai pradėjo puolimą Rusijos Kursko srityje. Ukrainos pajėgos pasistūmėjo kelias dešimtis kilometrų į Rusijos teritoriją ir perėmė kelių dešimčių miestų ir kaimų kontrolę.
Maskva pasmerkė puolimą, privertusį 150 tūkst. Rusijos civilių gyventojų evakuotis. Rusija pareiškė, kad ji susigrąžino virtinę kaimų.
Ukrainos prezidentas pripažino, kad, praėjus daugiau kaip mėnesiui nuo Kyjivo puolimo pradžios Rusijos Kursko regione, rusai pradėjo kontrpuolimą. Anot jo, viskas klostosi pagal Ukrainos planą.
Kyjivas teigė, kad puolimu siekiama užkirsti kelią Rusijos smūgiams į Ukrainos Sumų sritį ir priversti Rusiją sėsti prie derybų stalo Ukrainos sąlygomis.
Buvęs britų oro pajėgų vadas įvertino, ar Ukraina pajėgi išlaisvinti Krymą
15:51
Jungtinės Karalystės Karališkųjų oro pajėgų (RAF) naikintuvo pilotas ir oro pajėgų vicemaršalas, žiniasklaidos grupės „Sky News“ karinis analitikas Seanas Bellas Sakartvelo Laisvės radijo naujienų tarnybai pažymėjo, kad Ukraina savo kare su Rusija vis dar „randa būdų kovoti kitaip“, turėdamas omenyje Ukrainos pajėgų vykdomą operaciją Rusijos Kursko srityje, taip pat Ukrainos bepiločių lėktuvų smūgius Rusijos energetikos infrastruktūrai ir kariniams objektams.
Jis atkreipė dėmesį, kad daugelis apie Ukrainos įsiveržimą į Kursko sritį kalba kaip apie azartinį žaidimą, tačiau tai – karinė operacija.
„Jūs lošiate, kai esate Las Vegase, ir nežinote, kokie yra šansai, negalite daryti įtakos rezultatui, tiesiog pralošiate savo pinigus. Tai buvo labai gerai suplanuota karinė operacija, susijusi su didele rizika. Nėra abejonių, kad prezidentas Volodymyras Zelenskis ir jo komanda kelis kartus žaidė šį karinį žaidimą, žiūrėjo, planavo blogiausia, tikėjosi geriausio. Pasirengimas buvo grindžiamas žvalgybos duomenimis.
Beveik neabejotina, kad ne tik Ukrainos žvalgyba, bet galbūt ir kai kurie Ukrainos sąjungininkai padėjo sugalvoti, kaip geriausiai pasiekti savo tikslus.“
S.Bellas, remdamasis savo kaip buvusio karininko patirtimi, pabrėžė, kad tokiose operacijose dalyvaujama tik tada, kai tiksliai žinoma, koks yra tikslas.
„Rusija yra didžiulė, ir nors keli mano draugai ukrainiečiai yra sakę: „Tikimės, kad Maskvoje pamatysime Ukrainos vėliavą“, akivaizdu, kad tai gana fantastiška. Netgi Ukraina yra sakiusi, kad neketina laikyti šios teritorijos. Taigi kol kas tai atrodo bent jau kaip bandymas priversti prezidentą Vladimirą Putiną pasijusti nepatogiai, kad jis atidavė Rusijos žemę, ir taip priversti jį išvaryti dalį karių iš Ukrainos.“
Interviu metu analitikas pabandė įsijausti į V.Putino vaidmenį ir spėjo, kad, ko gero, Rusijos prezidentas įvertino, ar Ukrainos pajėgos Kursko srityje, potencialiai galinčios išsiplėsti iki Belgorodo srities, šiuo metu kelia jam grėsmę ir priešpastatė tai padėčiai Donbase, kur sutelkti pagrindiniai jo pajėgumai.
„Turėčiau tikriausiai 10-12 savaičių, kol ateis žiema, kad pabandyčiau užimti kuo didesnę Donbaso dalį. O tada eičiau į šiaurę ir susitvarkyčiau su šiuo anklavu vėliau, kai Donbasas neprogresuos ir turėtų laisvų išteklių“, – dėstė S.Bellas.
Paklaustas, kas iš tikrųjų ką šioje situacijoje pergudravo, buvęs kariškis išreiškė nuomonę, kad kariniu požiūriu Ukrainos pozicija kelia didelį pavojų, nes dalis elitinių, geriausių Kyjivo pajėgų įstrigs Kursko srityje.
Tačiau jis pabrėžė, kad kartais pamirštama atsižvelgti į politinį šio ukrainiečių žingsnio potencialą, nes istorija rodo, kad Rusijos lyderiai savo šalyje gali būti labai greitai nuversti, jei patikima, kad jie persistengia.
„Prezidentas Vladimiras Putinas pradėjo šią invaziją į Ukrainą tikriausiai tikėdamasis, kad ji baigsis per kelias dienas, gal kelias savaites.
Praėjo dveji su puse metų. Rusijos žmonės maitinami melu, bet po truputį jų sūnų ir tėvų kūnai grįžta namo juoduose maišuose. Pamažu šimtai tūkstančių rusų grįžta namo sunkiai sužeisti, be rankų ir kojų. Labai sunku nuslėpti šią tiesą nuo Rusijos žmonių. Dabar yra apie 120 tūkst., o gal ir daugiau rusų, kurie buvo evakuoti iš fronto linijos. Visi jie kalbės. Jie kalbės apie tai, kaip jiems skauda.“
S.Bellas neabejojo, kad visuomenė padidins spaudimą V.Putinui, ypač šalyje intensyvėjant bepiločių orlaivių atakoms. Jos skirtos tam, kad rusai šalies viduje žinotų, jog vyksta karas. Tik, anot jo, klausimas, ar spaudimas bus toks stiprus, kad priverstų nerimauti V.Putiną, išlieka atviras.
„Ukraina yra pajėgi užimti Krymą“
Eksperto vertinimu, viena iš pagrindinių problemų, su kuria nuolat susiduria Ukraina, yra ta, kad ji gerokai mažesnė už Rusiją ir turi mažiau išteklių – tiek žmogiškųjų, tiek finansinių – karui kariauti.
„Vienas dalykas, kurio Ukraina turi išvengti, yra tai, ką mes vadiname išsekimo karu. Jei grįžtume kelis šimtus metų atgal, mano armija mūšio lauke susitiktų su jūsų armija. Mes išsirikiuotume į eilę, išgertume puodelį arbatos, tada kovotume, ir laimėtų didesnė, stipresnė armija. Jei mūšis vyks tokiu būdu, Ukrainai bus labai sunku laimėti.
Taigi Ukraina turi rasti kitokį kovos būdą.“
Rusijos kiekybiniam pranašumui tiek karinės technikos, tiek gyvosios jėgos srityse Kyjivas priešinasi stengdamasis sukelti Rusijai kuo daugiau skausmo tam, kad, pasiekusi savo tikslus, ji būtų pažeidžiama Ukrainos kontatakos.
„Kitas būdas, kaip jie gali tai padaryti, yra kovoti, kaip mes vadiname, asimetriškai. Krymas yra viena iš tokių priemonių dėl įvairių priežasčių. Sevastopolio uostas, Krymo istorija, Petras I-asis... Manau, kad Ukraina yra pajėgi užimti Krymą, tačiau tai susiję su abejonės pasėjimu Vladimiro Putino galvoje, minties, kad jis gali būti pažeidžiamas“, – svarstė karybos analitikas.
Paklaustas, kaip tai padaryti, jis atkreipė dėmesį, kad, pirma, reikėjo kaip nors atsikratyti Juodosios jūros laivyno ir Ukrainai tai pavyko padaryti gana veiksmingai. Kitas žingsnis – ryšių su Krymu kanalų sunaikinimas, pavyzdžiui, Kerčės tilto. Kyjivas jau pademonstravo galintis tą padaryti. Taip pat reikia sugebėti atakuoti priešlėktuvines raketų sistemas ir radarus Kryme, kurie užtikrina dalį gynybos – Ukraina tai taip pat padarė.
„Taigi, manau, kad yra būdų, kuriais Ukraina gali bandyti asimetriškai didinti spaudimą. Ir, tikiu, kad būtent tai Ukrainos ginkluotosios pajėgos bando padaryti Kursko srityje: užimti tam tikrą teritoriją, pastatyti Vladimirą Putiną į nepatogią padėtį ir taip priversti jį laikytis šiek tiek kitokio požiūrio.
Rusijos ir Ukrainos siena yra didžiulė. Ir Rusijai bus labai sunku ją tinkamai apsaugoti. Jei kas šešias pėdas (1,8 metro) pastatytumėte po kareivį, o tai nėra itin tankus atstumas, reikėtų daugiau nei 100 tūkst. karių. Ir šis skaičius greitai pasiekia milijoną karių. Taigi, tai neįmanoma. Tai pažeidžiama siena, todėl kovų perkėlimas į Rusiją yra gana protinga taktika.“
Kaip bebūtų, S.Bellas atkreipė dėmesį, kad V.Putinas galbūt ir yra pasirengęs konvencinam konfliktui ar išsekimo karui, tačiau kur kas mažiau pasiruošęs naujo tipo karui, kurio griebėsi Ukraina.
Ketina nusileisti
Nors eksperto patarimai didinti spaudimą Rusijos prezidentui skamba optimistiškai, paklaustas, ar, jo nuomone, V.Putinas yra tas žmogus, kuris jam pasiduotų, S.Bellas pažymėjo, kad „jis tikrai yra žmogus, kuris ketina nusileisti, ypač todėl, kad jam jau 70 metų ir jis tikrai nori palikti kažką po savęs“.
„Jis aiškiai pareiškė, kad nori Rusiją vėl padaryti didžią. Jis norėjo sustabdyti NATO plėtrą. Na, o NATO kaip tik išsiplėtė. Rusija nebėra didi, ji yra pasaulio scenos paribys. O pačiam prezidentui Vladimirui Putinui Tarptautinis baudžiamasis teismas pateikė kaltinimus. Taigi, ne viskas jam sekasi“, – kalbėjo oro pajėgų vicemaršalas.
Pasak jo, ne viskas it sviestu patepta ne tik V.Putinui. Su tokiais lyderiais kaip jis kyla pavojus, kad jie tampa labai agresyvūs ir tiesiog užsisklendžia: „Tai, kas vyksta Rusijoje, yra tai, kad tikroji galios bazė Rusijoje yra oligarchų ir šio sluoksnio žmonių rankose. Jie kenčia. Jų turtas mažėja. Jie mato, kad nebegali važiuoti atostogauti į Paryžių. Jie negali leisti savo vaikų į privačias mokyklas Anglijoje. Jie negali atostogauti Amerikoje. O Rusijos ekonominės perspektyvos atrodo vis blogiau ir blogiau. Manau, kad būtent čia kyla didžiausia grėsmė prezidentui V. Putinui“.
Suintensyvėjus diskusijoms apie draudimų atakuoti Rusijos teritoriją vakarietiškais tolimojo nuotolio ginklais, V.Putinas paskelbė, kad tai reišks tik viena – tiesioginį NATO karą su Rusija. Tačiau daugeliui jo brėžiamos „raudonosios linijos“ jau kelia šypsnį. Laisvės radijo žurnalistams kilo klausimas – jei Kurskas nėra „raudona linija“, galbūt tuuomet ir Maskva nėra?
„Manau, šis klausimas veda prie daug platesnio klausimo – ne tik apie tai, kiek drąsi gali būti Ukraina, bet ir apie tai, kiek drąsūs gali būti Vakarai, remdami Ukrainą. Ką Vladimiras Putinas darytų, jei iš tikrųjų paleistų branduolinius ginklus, kur juos paleistų? Ar jis paleistų juos savo teritorijoje, kad sunaikintų Ukrainą? Jam tai būtų katastrofa, bombarduoti savo teritoriją. Ar jis paleistų branduolinį ginklą į Ukrainą?
Likimo ironija neapeitų Vladimiro Putino.
Jis neturi jokio moralinio pagrindo naudoti branduolinius ginklus. Jei jis nori, kad Rusija vėl taptų didi, branduolinio mygtuko paspaudimas nėra tinkamas būdas tai padaryti.“
Kaip buvęs Šaltojo karo veteranas S.Bellas pabrėžė, kad tai visada buvo vadinama abipusiai užtikrintu sunaikinimu – MAD (angl. Mutually Assured Destruction), nes pradėjus branduolinį karą niekas negali laimėti ir visi bus sunaikinti: „Taigi Vladimiro Putino palikimas, kuris, manau, jam labai svarbus, yra būti laikomam Rusijos gelbėtoju, buvusios Sovietų Sąjungos gelbėtoju. O tapti atsakingu už jos sunaikinimą tikriausiai nėra ta ateitis, kurią sau jis mato“.
Lenkijoje buvo sulaikyta bokso žvaigždė O.Usykas: ukrainiečiai piktinasi
14:21
Pasaulio sunkiasvorių bokso čempionas Oleksandras Usykas buvo trumpam sulaikytas ir paleistas Krokuvos oro uoste Lenkijoje, patvirtino šalies prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Žinia apie sulaikytą 37-erių bokso žvaigždę pasklido vakar vakare, kai socialiniuose tinkluose pasirodė vaizdo įrašas, kuriame matyti antrankiais surakintas ir pareigūnų vedamas O.Usykas.
Į šią situaciją sureagavo aukščiausi Ukrainos politikai.
„Kalbėjausi telefonu su Oleksandru Usyku, kai jis buvo sulaikytas. Buvau pasipiktinęs dėl elgesio su mūsų piliečiu ir čempionu. Nurodžiau užsienio reikalų ministrui Andrijui Sybihai ir vidaus reikalų ministrui Ihorui Klymenko išsiaiškinti visas incidento detales Krokuvos oro uoste. Kai man buvo pranešta, kad viskas gerai, mūsų čempionas buvo paleistas ir daugiau niekas jo nesulaikys“, – „Telegram“ rašė V.Zelenskis.
Plačiau skaitykite ČIA.
Rusija stiprina propagandą prieš K.Harris: kaltina automobiliu nutrenkus mergaitę ir pabėgus
13:55
Rusų operatyvininkai vis aktyviau vykdo dezinformacijos operacijas prieš Jungtinių Valstijų viceprezidentės Kamalos Harris rinkimų kampaniją ir skleidžia vaizdo įrašus su sąmokslo teorijomis, antradienį paskelbė JAV informacijos technologijų milžinė „Microsoft“.
Pranešimas pasirodė augant susirūpinimui dėl užsienio įtakos operacijų, nukreiptų į lapkritį įvyksiančius JAV prezidento rinkimus.
JAV vyriausybė anksčiau šį mėnesį apkaltino Rusijos valstybinį naujienų kanalą RT siekiant paveikti rinkimus ir įvedė sankcijas šios televizijos pagrindiniams redaktoriams.
Nuo rugpjūčio pabaigos su Kremliumi susijusi įtakos grupė „Storm-1516“ sukūrė du suklastotus vaizdo įrašus, kad diskredituotų K. Harris ir jos pasirinkto kandidato į viceprezidentus Timo Walzo kampaniją, sakoma „Microsoft“ ataskaitoje. Abu įrašai buvo peržiūrėti milijonus kartų.
Viename jų rodoma, kaip esą K.Harris šalininkų grupė užpuola žmogų, neva dalyvavusį D.Trumpo mitinge, o kitame išsakomas melagingas teiginys, kad K.Harris automobiliu partrenkė mergaitę ir pabėgo iš įvykio vietos, o ta mergaitė esą liko paralyžiuota.
Antrasis įrašas buvo platinamas per interneto svetainę, apsimetančią vietine San Fransisko žiniasklaidos priemone, nurodė „Microsoft“.
Kita rusų grupė, „Storm-1679“, savo dėmesį nuo 2024 metų Paryžiaus olimpiados nukreipė į suklastotų vaizdo įrašų, kuriais siekiama diskredituoti K.Harris, platinimą.
„Dėmesio nukreipimas į Harris ir Walzo kampaniją atspindi strateginį Rusijos veikėjų žingsnį, siekiant išnaudoti bet kokias įsivaizduojamas silpnąsias kandidatų vietas“, – sakė „Microsoft“ grėsmių analizės centro generalinis direktorius Clintas Wattsas.
„Artėjant mūsų rinkimams, turėtume tikėtis, kad Rusijos veikėjai toliau naudosis kibernetiniais įgaliotiniais ir haktyvistų grupėmis siekdami išplatinti savo žinią per žiniasklaidos svetaines ir socialinius kanalus, pritaikytus skleisti skaldomąjį politinį turinį, surežisuotus vaizdo įrašus ir DI (dirbtiniu intelektu) pastiprintą propagandą“, – pridūrė C.Wattsas.
„Microsoft“ ataskaita pasirodė dieną prieš Senato Žvalgybos komiteto posėdį dėl užsienio grėsmių būsimiems rinkimams.
Pirmadienį technologijų milžinė „Meta“ paskelbė, kad dėl kišimosi iš užsienio uždraudžia savo programėlėse visame pasaulyje valstybines Rusijos žiniasklaidos priemones.
Prieš tai JAV apkaltino Rusijos valstybinį naujienų kanalą RT ir jos darbuotojus per fiktyvius subjektus nukreipus 10 mln. dolerių (9 mln. eurų) ir taip slapta finansavus nuomonės formavimo kampanijas tokiose socialinių tinklų platformose kaip „TikTok“, „Instagram“, „X“ ir „YouTube“.
Anksčiau šiais metais JAV Teisingumo departamentas paskelbė, kad amerikiečiai sužlugdė vieną rusų dezinformacijos kampaniją, susijusią su DI naudojančia socialinio tinklo „X“ „botų ferma“.
„Le Monde“ paviešino vieną svarbiausių iš V.Zelenskio pergalės plano punktų
13:24 Atnaujinta 13:45
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis tikisi, kad Jungtinių Valstijų vadovas Joe Bidenas pakvies Ukrainą į NATO dar iki JAV prezidentui paliekant Baltuosius rūmus. Pasak prancūzų leidinio „ Le Monde“, tai yra viena iš pergalės plano, kurį Ukrainos prezidentas pažadėjo pristatyti sąjungininkėms kitą savaitę, dalių.
„Ukrainos prezidentas, tikėdamasis paspartinti karo pabaigą, siekia įtikinti JAV prezidentą imtis ryžtingų veiksmų ir suteikti Kyjivui galimybę pradėti derybas iš jėgos pozicijų“, – rašo leidinio apžvalgininkė Sylvie Kauffmann.
Anot jos, V.Zelenskis nenori, kad sprendimai jam būtų primetami prievarta. Dėl šios priežasties jis parengė taip vadinamą pergalės planą, kuris, anot Baltųjų rūmų, jau buvo pristatytas prezidentui J.Bidenui, planuojama su juo supažindinti ir du JAV kandidatus į prezidento postą – Donaldą Trumpą ir Kamalą Harris – bei Kongresą.
Vienas šaltinis žurnalistei nurodė, kad šis planas turėtų padėti atkurti taiką. Dar vienas iš jo tikslų toks, kad, pasiekus taikos susitarimą, Ukraina galėtų tapti stipresnė.
„Kadangi Vladimiras Putinas nerodo jokio polinkio į realias derybas, taikos tikslas išlieka labai spekuliatyvus. Tai, ką Volodymyras Zelenskis nori gauti iš Joe Bideno prieš jam paliekant Baltuosius rūmus 2025 m. sausį, yra kvietimas Ukrainai po karo įstoti į NATO. Tai vienas iš pagrindinių pergalės plano punktų“, – rašoma straipsnyje.
Tačiau nuo tokių veiksmų J.Bideną, Šaltojo karo laikų politiką, sulaiko mintis apie tai, jog Ukrainos narystė NATO sukels Trečiąjį pasaulinį karą. Todėl jo paties planas yra nuosaikiai padėti Ukrainai, kad būtų išvengta eskalacijos.
„Viskas priklausys nuo J.Bideno sprendimo“, – anksčiau ‚„Le Monde“ tvirtino V.Zelenskis.
Pasak apžvalgininkės, tikėtina, kad jį padrąsino Baltųjų rūmų patarėjo nacionalinio saugumo klausimais Jake'o Sullivano pareiškimas, jog dabartinis JAV prezidentas „pasiryžęs išnaudoti [iki kadencijos pabaigos likusius] keturis mėnesius tam, kad Ukraina atsidurtų geriausioje įmanomoje padėtyje laimėti“.
Nos plano detalės dar nėra atskleistos, žinoma, kad jame numatyti keturi pagrindiniai punktai ir dar vienas, kurį prireiks įvykdyti po karo. Ukrainos vadovas pirmadienį pažymėjo, kad 90 proc. plano jau yra parengta.
JAV nuolatinė atstovė Jungtinėse Tautose Linda Thomas-Greenfield sakė, kad Jungtinės Valstijos jau peržiūrėjo prezidento V.Zelenskio planą, kaip užbaigti karą, ir mano, kad „jis gali veikti“.
Skrydžiai Rusijoje kainuoja brangiausiai per 22 metus: pasakė, kodėl
12:39
Nuo 2024 m. pradžios skrydžių kainos Rusijoje padidėjo 28,4 proc., o tai yra rekordinis augimas nuo 2002 m., rašo RBC , remdamasi „Rosstat“ duomenimis.
Prieš tai panašus žymus kainų šuolis – 27,2 proc. – buvo užfiksuotas 2008 m. rugpjūtį. Statistikos duomenimis, paskutinį praėjusios vasaros mėnesį vidutinė ekonominės klasės skrydžio kaina už 1000 km kelionės buvo 7912,64 rublių (78 eurai).
Plačiau skaitykite ČIA.
Rusų žiniasklaida: TVF misija Rusijoje atidėta neribotam laikui
12:35
Tarptautinio valiutos fondo (TVF) misija, kuri turėjo surengti konsultacijas su Rusija, atidėta neribotam laikui, trečiadienį skelbia rusų žiniasklaida.
TVF vykdomasis direktorius Rusijai Aleksejus Možinas teigė, kad TVF misija atidėjo savo darbą Rusijoje dėl „techninio nepasirengimo“, tačiau Maskva yra pasirengusi ją priimti.
TVF rugsėjo pradžioje pranešė, kad spalį siųs pirmąją nuo 2022-ųjų vasario misiją į Rusiją aptarti „šalies ekonominį vystymąsi ir politiką“.
Lietuvos Finansų ministerija praėjusį penktadienį pranešė, jog smerkiant tokį sprendimą Lietuvos, Latvijos, Estijos, Suomijos, Švedijos, Norvegijos, Islandijos, Danijos bei Lenkijos finansų ministrai paragino TVF vykdomąją direktorę Kristaliną Georgievą šio žingsnio atsisakyti.
Bendrame laiške pabrėžiama, kad jei TVF atnaujintų misijas į Rusiją, jis taptų pirmąja tarptautine finansų institucija, kuri atnaujino bendradarbiavimą su Kremliumi nuo plataus masto karo prieš Ukrainą pradžios 2022 metų vasarį.
Kariai Donbase nenori girdėti apie nuolaidas Kremliui dėl taikos: „Ši žemė sulieta mūsų krauju“
11:13
Donaldo Trumpo pergalė JAV prezidento rinkimuose padidintų spaudimą Ukrainai, kad ji greičiau siektų taikos susitarimo ir baigtų Rusijos pradėtą karą. Tačiau Rytų Ukrainoje nužudytų vyrų šeimos ir artimieji atsisako nusileisti Kremliui ir pasiduoti bet kokia kaina.
Tiek D.Trumpas, tiek jo pasirinktas kandidatas į viceprezidentas J.D.Vance'as siekia pademonstruoti, kad jie greitai užbaigtų Kremliaus pradėtą karą – tai reikštų, kad kai kurios Ukrainos okupuotos teritorijos būtų perduotos Rusijai, anksčiau skelbė leidinys „Washington Post“.
Tačiau, pavyzdžiui, Rytų Ukrainoje kariaujantys kariai ir jų artimieji atvirai sako, kad nenori, kad taika su Rusija būtų pasiekta tokiomis sąlygomis – jie ir toliau ketina siekti išvaduoti rusų okupuotas teritorijas.
Plačiau skaitykite ČIA.
Rusija teigia per naktį numušusi 54 ukrainiečių dronus
11:06
Rusija trečiadienį pranešė, kad per naktį numušė 54 ukrainiečių dronus, iš kurių pusė buvo paleisti virš Ukrainos atakuojamos Kursko srities pasienyje.
„Oro gynybos sistemos sunaikino 54 ukrainietiškus dronus“, – nurodė Gynybos ministerija, pridurdama, kad 27 iš jų buvo sunaikinti Kursko srityje, o kiti – kaimyninėse Briansko, Smolensko, Belgorodo ir Oriolo srityse.
Belgorode po drono smūgio buvo sužeisti ir paguldyti į ligoninę keturi žmonės, platformoje „Telegram“ pranešė gubernatorius Viačeslavas Gladkovas.
Kitas dronas nukrito Toropece, esančiame Tverės srityje, maždaug už 400 km į šiaurės vakarus nuo Maskvos, sukėlė gaisrą ir privertė surengti „dalinę gyventojų evakuaciją“, pranešė regiono gubernatorius Igoris Rudenija.
„Situacija kontroliuojama“, – pridūrė jis, nepatikslindamas, kur vyko gaisras. Rusijos žiniasklaidos pranešimuose teigiama, kad jis kilo šaudmenų sandėlyje.
Neseniai Rusija paskelbė beveik kasdien numušanti Ukrainos dronus.
Kyjivas sako, kad tokie išpuoliai yra teisėtas atsakas į Rusijos vykdomus Ukrainos miestų ir energetikos objektų bombardavimus iš oro.
Nauja melagiena Rusijoje: NATO parengė šalies puolimo planą
10:59
Rusijos žiniasklaidoje platinama publikacija, kurioje teigiama, kad Šiaurės Atlanto aljansas (NATO) parengė planą, kaip užpulti Rusijos Federaciją. Tačiau suverenios šalies užpuolimas ar invazija prieštarauja pagrindiniams šio gynybinio aljanso principams, visų pirma 1949 metų Vašingtono sutarčiai.
Rusijos interneto svetainėje „Izvestija“ paskelbtame straipsnyje rašoma:
„Rusijai grėsmę kelia NATO fronto batalionai, dislokuoti rytinėse bloko šalyse“.
Formuluotė „puolimo planas“ reiškia agresyvaus karo – Aljanso valstybių narių kariuomenių įsiveržimo į Rusijos teritoriją – planavimą.
Tačiau tokios strategijos kūrimas ir įgyvendinimas tiesiogiai prieštarauja pagrindiniams NATO tikslams.
Aljansas ne kartą paneigė tokius Rusijos propagandos mitus.
Plačiau skaitykite ČIA.
Ukrainos smūgis amunicijos arsenalui Rusijos Tverės srityje sukėlė eilę žemės drebėjimų
10:35 Atnaujinta 13:52
Trečiadienio naktį Rusijos Tverės srities Toropeco miestą atakavo bepiločiai orlaiviai. Skelbiama, kad buvo pataikyta į amunicijos sandėlį. Smūgis sukėlė didelį gaisrą, o nesiliaujantys sprogimai, panašu, sukėlė eilę žemės drebėjimų.
Tverės srities valdžios institucijos apie gaisrą pranešė apie 3.30 val. Regiono administracijos „Telegram“ kanale rašoma, kad gaisras kilo nukritus bepiločio orlaivio nuolaužoms „atspindint oro gynybos pajėgų ataką“. Tačiau regiono gubernatorius Igoris Rudenija paskelbė dalinę gyventojų evakuaciją.
Pasak „Telegram" kanalo „Mash“, mažiausiai 7,5 tūkst. žmonių buvo perkelti į Vakarų Dvinos gyvenvietę.
Rusijos valdžios institucijos ir valstybinė žiniasklaida nenurodė, kur tiksliai kilo gaisras. Pasak naujienų svetainės „Agentstvo“, jo šaltinį greičiausiai aptiko NASA palydovas, skridęs virš miesto 3.50 val.
Palydovo duomenimis, gaisras kilo Vyriausiosios raketų ir artilerijos valdybos (GRAU) arsenalo teritorijoje. Šio objekto plotas siekia apie 5 kv. km.
„Agentstvo“ priminė, kad GRAU arsenalas Toropeco mieste buvo pastatytas 2015 m. ir kainavo 3,6 mlrd. rublių. Jis skirtas raketų, šaudmenų ir sprogmenų saugojimui. Pagal šią programą buvo pastatyta 13 modernių arsenalų, o bendros išlaidos įvertintos 90 mlrd. rublių.
Tuometinis Gynybos ministerijos vadovo pavaduotojas Dmitrijus Bulgakovas 2018 m. pareiškė, kad kiekvienoje arsenalo saugykloje galima laikyti 240 tonų šaudmenų ir raketų.
„Arsenalas leidžia paslėpti raketų ir šaudmenų atsargas nuo išorinio poveikio ir užtikrinti jų saugumą bei sprogimo ir gaisro saugą“, – tuomet jo žodžius citavo Gynybos ministerijos televizijos kanalas „Zvezda“.
Pasak „Agentstvo“ netoli Toropeco miesto yra dar vienas karinis objektas – karinis dalinys Nr. 54169. Jį bepiločiai orlaiviai jau atakavo mažiausiai du kartus – birželio pabaigoje ir gegužės pradžioje.
Sukėlė eilę žemės drebėjimų
Žemės drebėjimus ir ugnikalnių veiklą stebinti agentūra „Volcano Discovery“ užfiksavo, kad per pastarąją parą Toropeco mieste buvo 17 žemės drebėjimų.
Pirmasis užfiksuotas 3.56 val. už 17 km nuo miesto ir siekė 2,8 balo. Po jo sekė dar 7 silpnesni požeminiai smūgiai, kurių stiprumas svyravo nuo 2 iki 2,8 balo.
Pažymėtina, kad visų jų epicentras 0 km gylyje, vadinasi – tai antžeminės detonacijos padariniai.
Preliminariais duomenimis, per sprogimus buvo sužeista apie 20 žmonių, beveik visi jie patyrė žaizdas dėl nuolaužų, rašo „Telegram“ kanalas „Baza“.
Tuo tarpu Rusijos gynybos ministerija pareiškė, kad per naktį priešlėktuvinės gynybos priemonės numušė 54 ukrainiečių nepilotuojamus orlaivius, tačiau naujausiame ministerijos pranešime Tverės regionas nebuvo paminėtas.
Ką ten slepia rusai?
Kovos su dezinformacija centro (Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos padalinio) vadovas Andrijus Kovalenko pranešė, kad dideliame sandėlyje Tverės srityje rusai laikė raketas, skirtas daugkartinio paleidimo raketų sistemoms „Grad“, S-300 ir S-400.
Jo teigimu, sandėliuose taip pat buvo balistinių raketų „Iskander“ ir Šiaurės Korėjos gamybos raketų KN-23 atsargų.
Naujienų agentūros „Unian“ šaltinis patvirtino, kad praėjusią naktį Ukrainos saugumo tarnybos (SBU), Ukrainos karinės žvalgybos ir Specialiųjų operacijų pajėgų bepiločiai orlaiviai sunaikino didelį Rusijos gynybos ministerijos Vyriausiosios raketų ir artilerijos valdybos sandėlį.
Jis pažymėjo, kad be raketų, skirtų taktinėms raketų sistemoms „Iskander“, taktinėms raketų sistemoms „Tochka-U“, buvo aviacinių bombų ir artilerijos šaudmenų.
„SBU kartu su kolegomis iš Gynybos pajėgų toliau metodiškai mažina priešo raketinį potencialą, kurį jis naudoja Ukrainos miestams naikinti. Toliau dirbame siekdami organizuoti panašų „paveikslą“ ir kituose Rusijos kariniuose objektuose, kurie dirba karui prieš Ukrainą“, – pažymėjo SBU šaltinis.
Naujienų svetainei „New Voice“ kitas pašnekovas nurodė, kad sandėliams atakuoti buvo panaudota daugiau kaip 100 bepiločių orlaivių.
Paskutinį kartą bepiločiai lėktuvai Tverės sritį atakavo rugsėjo 1 d.. Tuo metu penki dronai buvo numušti Konakovskio rajone, vienas iš jų nukrito netoli dujų skirstymo stoties, o kitas – Konakovskos šiluminės elektrinės teritorijoje. Dėl nukritusių dronų nuolaužų kilo gaisras.
Ukrainos prezidento patikėtinis prakalbo apie laukiamo pergalės plano detales
10:02
Ukrainos prezidento kanceliarijos administracijos vadovo pavaduotojas Mychaila Podoliakas atskleidė daugiau detalių apie šalies ruošiamą pergalės planą, kuris artimiausiu metu turėtų būti pristatytas sąjungininkams. Anksčiau skelbta, šis planas turėtų apibrėžti, kaip konkrečiai Ukraina galėtų pasiekti pergalę ginantis nuo Rusijos invazijos. Šalies prezidentas Volodymyras Zelenskis atskleidė, kad jau yra parengta daugiau nei 90 proc. šio plano ir jis neabejotinai padės Ukrainai pasiekti pergalę.
Kol kas apie šį Ukrainos rengiamą planą nėra žinoma daug. Tačiau kai kurios detalės aiškėja.
Šiuo metu žinoma, kad rengiamą strategiją jau peržvelgė JAV prezidentas Joe Bidenas, o V.Zelenskis ją ketina atskleisti ir kandidatams JAV prezidento rinkimuose – Donaldui Trumpui ir Kamalai Harris.
Planuojama, kad kitą savaitę planas bus pristatytas Ukrainos sąjungininkams. O iki tol Ukrainos prezidento patikėtinis M.Podoliakas atskleidė svarbias rengiamo plano pozicijas.
Plačiau skaitykite ČIA.
NATO vadovas pasišaipė iš V.Putino „raudonųjų linijų“: visas jas peržengėme
09:27
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas suabejojo autoritarinio Rusijos prezidento Vladimiro Putino pareiškimais, kad Vakarų ginklų smūgiai Rusijos gilumoje gali tapti „raudona linija“, po kurios Aljansas pradėtų karą su Rusija, rašo britų leidinys "The Times".
J.Stoltenbergas tai pavadino klastote, kaip ir daugelį kitų Rusijos prezidento grasinimų.
Aljanso vadovas priminė, kad anksčiau V.Putinas ne kartą kalbėjo apie „raudonąsias linijas“, tačiau jas peržengus jokios reakcijos iš Maskvos nebuvo: „Jis nedrįso to daryti, nes supranta: NATO yra galingiausias karinis aljansas pasaulyje. Be to, Rusija žino, kad branduolinio karo negalima laimėti ir dalyvavimas jame yra nepriimtinas. Mes ne kartą tai perdavėme Vladimirui Putinui“.
Jis taip pat pažymėjo, kad šiuo metu Rusijos vadovas bando suvienyti autoritarines valstybes, tokias kaip Rusija, Kinija, Iranas ir Šiaurės Korėja, karui Ukrainoje, tačiau Maskva, jo vertinimu, tampa vis labiau priklausoma nuo Pekino.
J.Stoltenbergas priminė, kad būtent Kinija aktyviai remia Rusijos karinę ekonomiką, be kita ko, tiekdama mikroelektroniką ir mikroprocesorius, kurie naudojami Ukrainoje naudojamoms raketoms ir bomboms gaminti. Jo teigimu, Rusija mainais į Kinijos pagalbą dalijasi technologijomis su Kinija, tačiau nepatikslino, apie kokias technologijas kalba.
Aljanso vadovas išreiškė palaikyma Didžiosios Britanijos ir Prancūzijos pozicijai, kurios pritaria tam, kad būtų patvirtinti smūgiai giliai į Rusijos teritoriją Vakarų ginklais.
„Neteisinga sakyti, kad NATO sąjungininkės taps konflikto šalimi, jei leis naudoti ginklus prieš teisėtus taikinius Rusijos teritorijoje. Šiaurės Korėja ir Iranas teikia didelę karinę paramą ir tiekia Rusijai raketas bei bepiločius orlaivius, netapdami tiesiogine konflikto šalimi“, - aiškino jis.
Ketvirtadienį V.Putinas pareiškė, kad smūgiai tolimojo nuotolio Vakarų ginklais giliai Rusijos teritorijoje reikštų NATO ir JAV karą prieš Rusiją.
Leidiniui "The Times" informuoti šaltiniai teigė, kad Vašingtonas kol kas neplanuoja leisti Ukrainai tokioms atakoms naudoti amerikietiškų ATACMS raketų. Tačiau tikimasi, kad rugsėjo 22-23 d. Niujorke vyksiančioje JT Generalinėje Asamblėjoje Jungtinės Valstijos sutiks smūgiams giliai į Rusijos teritoriją naudoti ilgojo nuotolio britų raketas.
Britų žvalgyba įvardijo, kiek karių per mėnesį reikia Rusijai
09:09
Rusijos ginkluotųjų pajėgų, skirtų Ukrainai užkariauti, nuostoliai iki 2024 m. rugsėjo pasiekė 610 tūkst. žmonių, antradienį paskelbė Jungtinės Karalystės žvalgyba.
Anot pranešimo, bendras aukų skaičius, įskaitant žuvusiuosius ir sužeistuosius, viršijo visų Rusijos karų nuo Antrojo pasaulinio karo nuostolius ir šiuo metu prilygsta tokių didžiųjų Rusijos miestų kaip Vladivostokas (592 tūkst.), Irkutskas (606 tūkst.) ar Chabarovskas (616 tūkst.) gyventojų skaičiui.
Tuo tarpu žuvusiųjų skaičius pasiekė apie 200 tūkst. žmonių, antradienį paskelbė amerikiečių leidinys „The Wall Street Journal“, remdamasis Vakarų žvalgybos duomenimis.
Dar 400 tūkst. žmonių buvo sužeisti. Tuo tarpu kas antras iš sunkiai sužeistųjų neteko galūnių ir tapo neįgaliaisiais, anksčiau leidiniui „The New York Times“ atskleidė aukšto rango Rusijos pareigūnas.
„Didžiuliai kariuomenės nuostoliai yra vadų taktikos siųsti pėstininkus į atakas žmonių bangomis pasekmė. Tam, kad kompensuotų nuostolius, kariuomenei reikia nuolatinio naujų kareivių srauto, kurių valdžia ieško iš regionų, siūlydama dosnias premijas, kurioms pirmąjį pusmetį buvo išleista 8 proc. federalinio biudžeto, arba beveik 1,5 trilijono rublių“, – rašoma žvalgybos ataskaitoje.
Rusijos gynybos ministerijos duomenimis, praėjusiais metais beveik pusė milijono rusų pasirašė sutartis ir išvyko į frontą. Šiemet, oficialiais duomenimis, „savanorių“ ir sutartininkų verbavimo tempai sumažėjo nuo 1600 iki 1000 per dieną, tačiau ir šie skaičiai greičiausiai yra perdėti, pažymėjo Didžiosios Britanijos žvalgybos agentūra.
Kariuomenei reikia apie 30 tūkst. žmonių per mėnesį, kad kompensuotų fronto nuostolius, rugpjūtį „Bloomberg“ naujienų tarnybai atskleidė Kremliui artimi šaltiniai.
Jų teigimu, dabar regionai apie trečdaliu atsilieka nuo federalinio centro jiems pateikto karo prievolės plano, todėl kariuomenė mažėja sparčiau nei įdarbinami nauji kariai. Dėl šios priežasties Kremlius gali svarstyti galimybę iki metų pabaigos surengti naują mobilizaciją, teigė du agentūros šaltiniai.
BBC Rusijos naujienų tarnyba ir „Mediazona" kartu su savanorių komanda, remdamosios atvirųjų šaltinių duomenimis, nustatė daugiau kaip 68 tūkst. žuvusiųjų kare pavardžių. Dauguma iš jų yra „savanoriai“, pasirašę sutartis dar po invazijos į Ukrainą (20 proc.). Dar 13 proc. žuvusiųjų sudaro mobilizuoti asmenys.
„Der Spiegel“: prieš pradėdamas karą, V.Putinas kreipėsi patarimo į Rusijos ir Mongolijos šamanus
08:41
Rugsėjo pradžioje įvykęs Rusijos prezidento vizitas Mongolijoje sukėlė pasipiktinimą tarptautinėje bendruomenėje, nes Ulan Batoras atsisakė suimti Vladimirą Putiną pagal išduotą arešto orderį. Vokiečių leidinio „Der Spiegel“ žurnalistas Mikhalas Zygaras atkreipė dėmesį, kad į Mongoliją Kremliaus vadovas vyko ne bendradarbiavimo klausimais, o prašyti šamanų patarimo. Ir tai – ne pirmas kartas, kai jis į juos kreipiasi.
Straipsnyje primenama, kad V.Putino bičiulystė su šamanais nėra naujiena. Dar 2009 m. Rusijos gynybos ministerijos išplatintose nuotraukose prezidentas užfiksuotas pusnuogis tolimojoje Rusijoje medžiojantis, plaukiojantis bei jodinėjantis žirgais.
Pažymėtina, kad prieš vizitą Mongolijoje V.Putinas viešėjo Rusijos Tuvos regione, iš kurio kilęs buvęs gynybos ministras Sergėjus Šoigu. Ši sritis garsėja stipriomis šamaniškomis tradicijomis. Tačiau oficiali V.Putino vizito priežastimi įvardinta pamoka vietos mokykloje patriotizmo tema.
Anot pranešimų, Mongolijoje V.Putinas turėjo dalyvauti iškilmėse, skirtose Mongolijos ir Sovietų Sąjungos konflikto su Japonija 85-osioms metinėms paminėti.
Nors Rusijos prezidento viešnagės metu tarptautinėje žiniasklaidoje netilo svarstymai, ar nuo rusų dujų ir elektros energijos priklausoma Mongolija išdrįs suimti V.Putiną, kaip to reikalauja jos ratifikuotas Romos statutas, „Der Spiegel“ pažymėjo, kad Maskvoje tuo tarpu ramybės nedavė kitas klausimas: „Kodėl V.Putinas apskritai vyko į Mongoliją? Ar tikrai šiuo metu Ulan Batoras yra toks svarbus užsienio politikos partneris?“.
Lankėsi pas šamanus?
Kremliui artimi šaltiniai su vokiečių žurnalistu pasidalijo savo versija: jis lankėsi pas šamanus.
Jų teigimu, per pastaruosius dešimt metų tai jau trečiasis autoritarinio Rusijos vadovo vizitas į Mongoliją, tuo tarpu Tuvoje jis jau lankėsi nesuskaičiuojamą daugybę kartų.
„Vladimiras Putinas jau seniai garsėja ypatingu požiūriu į misticizmą. Ir jis akivaizdžiai derina savo domėjimąsi ortodoksine mistika su pagoniškomis tradicijomis“, – rašo „Der Spiegel“.
Žurnalistas taip pat atkreipė dėmesį, kad prieš kelerius metus vienoje iš savo viešų kalbų V.Putinas padarė labai keistą gestą: bandydamas pajuokauti, jis užsiminė apie velnią ir instinktyviai persižegnojo.
„Tai gana įprastas judesys – XVIII a. rusui. Šiais laikais Rusijoje niekas taip nedaro. XX amžius ir komunistų valdžia sunaikino visus anksčiau egzistavusius stačiatikių prietarus.“
Pasak Kremliui artimo šaltinio, su kuriuo palaiko ryšį straipsnio autorius, yra tik vienas paaiškinimas, kodėl V.Putinas turi tokį įprotį.
Jis esą daug laiko praleidžia su vadinamaisiais vyresniaisiais iš Valaamo vienuolyno, kuriuos viduramžių Rusijoje ypač gerbė stačiatikių mistikai. Tačiau šiandienos vyresnieji turi mažai ką bendro su „šventaisiais tėvais“, anksčiau rezidavusiais vienuolynuose.
M.Zygaras nurodė, kad ši tradicija žlugo. XX a., kai bolševikai sušaudė visus tikruosius vyresniuosius, kad jie negalėtų perduoti šventų žinių ateities kartoms. O pats Valaamo vienuolynas tuo metu buvo tapęs Antrojo pasaulinio karo veteranų stovykla. Naujoji vyresniųjų karta Rusijoje atsirado maždaug tuo metu, kai žlugo Sovietų Sąjunga.
Pasak „Der Spiegel“ pašnekovų, artimų Rusijos ortodoksų bažnyčios vadovybei, bažnyčia Sovietų Sąjungoje visada buvo labai glaudžiai susijusi su Valstybės saugumo komitetu (KGB). Tvirtinama, kad dalis šventųjų tėvų pasirodė esą buvę sovietų slaptųjų tarnybų agentai.
„Naujoji vyresniųjų karta, žinoma, uoliai mėgdžioja visus šventumo požymius ir kopijuoja praėjusių amžių eremitų manieras – taip pat ir įprotį peržegnoti burną, vos paminėjus velnią. Jie taip pat sukūrė naujus mistinius ritualus, kuriuos atlieka (ar bent jau apsimeta atliekantys karjeros sumetimais) daugelis Rusijos politinio elito narių.“
Pamaldumas ir V.Putinas
Nors dar prieš 35 metus pagal komunistų partijos taisykles visi Rusijos politinio elito nariai buvo ateistai, vėliau jie staiga tapo tikinčiaisiais ir išpažino labai skirtingas religijas.
Straipsnio autorius išskyrė, kad šioje vietoje ypatingas vaidmuo atiteko S.Šoigu, kuris paskutinius dvylika metų užėmė šalies gynybos ministro pareigas. Tvirtinama, kad tai S.Šoigu supažindino V.Putiną su šamanistine tradicija ir jos išpažinėjais.
V.Putinas ir S.Šoigu dažnai kartu keliaudavo dešimtajame dešimtmetyje, kai jis buvo asmeninis prezidento kelionių organizatorius ir rengdavo jam išskirtines išvykas į sunkiai prieinamus Rusijos regionus.
Daug kam gali būti ryškiai įsirėžusi į atmintį jų bendra kelionė į Tuvą 2009 m., kurios metu V.Putinas jodinėjo ant žirgo nuoga krūtine ir plaukė kalnų upe it būtų besvoris. Jiedu kartu atostogavo Tuvoje ir 2017 m., 2018 m. ir 2021 m. – ir tai tik oficiali Kremliaus spaudos tarnybos informacija.
Teigiama, kad tokių kelionių metu S.Šoigu ir V.Putinas dalyvavo šamanistiniuose ritualuose. Tai esą žavėjo Rusijos prezidentą ne mažiau nei stačiatikių mistika.
Išpranašavo sėkmingą karą
S.Šoigu esą pasiūlė V.Putinui išsimaudyti jauno elnio ragų kraujyje, kad atjaunėtų. Pagal tradiciją, kol ragai suakmenėja, jie būna minkšti ir pilni kraujo, tad tokius ragus galima nupjauti ir paruošti vonią iš jų nuoviro, kuris neva turi stebuklingų savybių. Nepriklausoma Rusijos naujienų svetainė „Projekt“ 2017 m. publikuotame tyrime atvirtino, kad V.Putinas ne kartą maudėsi tokioje vonioje.
„Der Spiegel“ pastebėjo, kad gandai apie šamaniškus ritualus, kuriuose dalyvauja V.Putinas, pastaraisiais metais tapo gana populiarūs.
Pavyzdžiui, labai prieštaringos reputacijos politologas Valerijus Solovėjus 2022 m. tikino, kad prieš Rusijos puolimą Ukrainoje buvo surengta pagoniška ceremonija, kurią šamanai surengė V.Putinui jo rezidencijoje Sočyje. Jie esą paaukojo erelį ir išpranašavo karinės operacijos sėkmę.
Žurnalisto šaltinis taip pat nurodė, kad prieš pradėdamas plataus masto invaziją į Ukrainą, V.Putinas daug konsultavosi su įvairiais mistikais ir visi jie užtikrino jį dėl karinės pergalės.
Žlugus Sovietų Sąjungai, Azijos regionuose – Rusijoje ir Mongolijoje – šamanizmas patyrė naują pakilimą. Kaip ir bažnyčios vyresnieji, daugelis naujai atsivertusių šamanų yra glaudžiai susiję su valdžia, todėl jie gali sakyti ne tai, ką jiems šnabžda dvasios, o tai, ką nori išgirsti pareigūnai ar valstybių vadovai.
Dar vienas gandas, šiuo metu sklandantis Maskvoje, yra tas, kad V.Putinui esą reikia šamanų palaiminimo, norint panaudoti branduolinį ginklą, tačiau to negalėjo patirtinti nė vienas iš šaltinių.
Nepaisant to, tikėtina, kad V.Putino susitikimas su šamanais Mongolijoje vis tik įvyko, rašo „Der Spiegel“.
Užkalbėtojai tapo madingi
Pasak straipsnio autoriaus, visa tai tik rodo, kaip vystosi Rusijos visuomenė: daugelis Rusijos elito narių vis labiau žavisi nežemiškomis jėgomis.
Sėkmingi verslininkai, „Forbes“ sąrašo pirmajame dešimtuke esantys žmonės, dažnai nepriima sprendimų prieš tai nepasitarę su vadinamais žiniuoniais. Nurodoma, kad per pastaruosius penkerius metus labai išaugo paranormalių reiškinių konsultantų populiarumas.
„Tai tikriausiai daugiausia susiję su tuo, kad žmonės nemato galimybių daryti įtaką įvykiams savo šalyje. Maskvoje populiariausi žodžiai yra beviltiškumas ir susitaikymas. Racionalumui lieka vis mažiau vietos, o iracionalūs veiksniai vaidina vis didesnį vaidmenį“, – reziumavo straipsnio autorius.
V.Zelenskis jau supažindino Vašingtoną su planu, kaip užbaigti karą
08:22
JAV nuolatinė atstovė Jungtinėse Tautose Linda Thomas-Greenfield sakė, kad Jungtinės Valstijos jau peržiūrėjo prezidento Volodymyro Zelenskio planą, kaip užbaigti karą.
„Mes susipažinome su prezidento V.Zelenskio taikos planu. Manome, kad jis pateikia strategiją ir planą, kuris gali būti veiksmingas. Ir mums reikia pažiūrėti, kaip galėtume tai palengvinti, kalbėdamiesi su visų valstybių vadovais, kurie bus čia, Niujorke“, – sakė ji spaudos konferencijoje, skirtoje naujos 79-osios JT Generalinės Asamblėjos pradžiai, rašo „Voice of America“.
Ji sakė, kad jie tikisi pasiekti tam tikrą pažangą, todėl ir dalyvauja JT posėdžiuose. Linda Thomas-Greenfield pridūrė, kad JAV niekada neprarado vilties rasti kelią į taiką.
„JAV prezidentas Joe Bidenas pastaruosius metus daug dirbo dėl padėties Gazoje ir daugiau nei dvejus metus sprendė situaciją Ukrainoje. Taigi tikėkimės, kad šiuo klausimu galime padaryti tam tikrą pažangą“, – pridūrė ji.
V.Zelenskio „Pergalės planas“
Šį mėnesį Ukrainos prezidentas JAV prezidentui Joe Bidenui pateikė taikos planą, jame yra keli punktai, tačiau kiekvienas jų priklausys nuo Amerikos prezidento, pareiškė V.Zelenskis dalyvaudamas kasmetiniame Jaltos Europos strategijos susitikime.
Ukraina kitą savaitę pažadėjo supažindinti savo sąjungininkus su karo pergalės planu. Prezidentas pažymėjo, kad pirmadienį visą dieną vyko įvairaus formato susitikimai, skirti Ukrainos pergalės planui parengti. Visų pirma susitikimuose buvo aptariamas faktinis visų šio plano punktų pildymas. Pasak jo, Ukrainos pergalės planas jau surašytas 90 proc.
Rusijoje gyvenęs Mongolas grįžo ginti gimtosios Ukrainos: dauguma rusų džiaugėsi pradėtu karu
08:18
„Kulka daug ką pakeičia galvoje, net jei pataiko į užpakalį“, – sako Ukrainos karo chirurgas, pravarde Mongolas. Jis atvyko padėti Ukrainai iš Rusijos, kurioje gyveno prieš prieš Kremliui pradedant plataus masto invaziją. Estijos leidinys „Postimees“ pasakoja Mongolo istoriją.
50-metis Mongolas iš Donecko aštuonerius metus gyveno ir dirbo Rusijoje. Kai 2022 m. vasario 24 d. Rusija įsiveržė į Ukrainą, jam teko pereiti sudėtingą procesą, kad galėtų atvykti į pagalbą savo gimtajam kraštui.
„Tiesiog iš karto supratau, kad mano vieta čia“, – sako Mongolas, turintis kapitono laipsnį ir vadovaujantis vienam iš 116-osios mechanizuotosios brigados stabilizavimo punktų netoli Kupjansko miesto Charkivo srityje.
Plačiau skaitykite ČIA.
Naujas pasikėsinimas į D.Trumpą: „Time“ sužinojo apie šaulio bastymąsi po Kyjivą
07:58
Ryanas Wesley Routhas, įtariamasis pasikėsinimu į respublikonų kandidatą į JAV prezidentus Donaldą Trumpą, nuo pat Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą pradžios „bastėsi“ po Kyjivą.
R.W.Routhas „dažnai ir ekscentriškai pasirodydavo Ukrainos sostinės centre ir tarp miesto užsienio karių savanorių bendruomenės“, rašo žurnalas „Time“, remdamasis amerikietį Kyjive pažinojusių žmonių informacija. Pasak vieno iš leidinio pašnekovų, R.W.Routhas buvo „iš esmės benamis“ ir kartais apsistodavo Ukrainos karinių dalinių bazėse ar kareivinėse, kuriose jam leisdavo pernakvoti.
Vienas iš jo pažįstamų Ukrainoje žurnalistams taip pat pasakojo, kad amerikiečiui esą kažkiek sekėsi verbuoti kovotojus į Tarptautinio legiono padalinį – karines pajėgas, kurias Ukraina sukūrė Rusijos invazijos pradžioje, kad pritrauktų savanorių iš viso pasaulio. 2-ojo tarptautinio legiono vadas pulkininkas Ruslanas Mirošničenka tvirtina, kad R.W.Routho pagalbos nepriėmė.
„Jo veiksmai ir pozicija labai dažnai neatitiko oficialios Ukrainos ginkluotųjų pajėgų politikos dėl verbavimo į tarptautinius legionus“, – sakė karininkas.
Rusijos Tverės srityje dėl dronų atakos užsidegė šaudmenų sandėlis: evakuojami gyventojai
07:41
Rusijos Tverės srityje dėl dronų atakos užsidegė šaudmenų sandėlis: evakuojami gyventojai
Trečiadienio naktį Rusijos Tverės srities Toropeco miestą atakavo dronas ir, tikriausiai, pataikė į amunicijos sandėlį. Dėl didelio gaisro ir nesiliaujančių sprogimų srities gubernatorius Igoris Rudenia įsakė iš dalies evakuoti gyventojus.
Pasak Rusijos propagandinės žiniasklaidos, oro gynybos pajėgos ir toliau numušinėja bepiločius orlaivius danguje virš miesto. „Telegram“ kanalas „Astra“ priduria, kad vietos gyventojai vežami į gretimą Zapadnaja Dvina miestą.
Rusijos valdžios institucijos, kaip įprasta, nepripažino, kad pataikyta į svarbų objektą. Vietoj to vietos valdžia tvirtina, kad „dėl nukritusių bepiločių orlaivių nuolaužų kilo gaisras“.
Be to, praėjusią naktį sprogimai buvo girdimi Briansko, Smolensko, Tulos ir Oriolo srityse Rusijoje.
