Suprasti akimirksniu
- V. Zelenskis: Ukrainos pergalės planas yra visiškai parengtas
- Suomijos prezidentas rezga planą, kaip išgrūsti Rusiją iš JT Saugumo tarybos.
- Buvęs britų oro pajėgų vadas įvertino, ar Ukraina pajėgi išlaisvinti Krymą.
- Kyjivo siųstų dronų smūgis amunicijos arsenalui Rusijos Tverės srityje sukėlė eilę žemės drebėjimų.
- Kariai Donbase nenori girdėti apie nuolaidas Kremliui dėl taikos: „Ši žemė sulieta mūsų krauju“.
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
V. Zelenskis: Ukrainos pergalės planas yra visiškai parengtas
21:17
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį pareiškė, kad Kyjivas visiškai parengė savo pergalės planą karui su Rusija užbaigti, kurį, kaip jis anksčiau sakė, aptars su JAV vadovu Joe Bidenu.
„Šiandien galime pasakyti, kad mūsų pergalės planas visiškai parengtas – visi punktai“, – sakė V.Zelenskis per savo kasdienį vakaro kreipimąsi.
„Viskas buvo parengta. Dabar svarbiausia yra ryžtis jį įgyvendinti.“
Praėjusią savaitę Ukrainos vadovas sakė, kad planuoja šį mėnesį aptarti šį planą su J.Bidenu.
Rusijos invazija į Ukrainą tęsiasi jau daugiau kaip 30 mėnesių ir šis V.Zelenskio pareiškimas nuskambėjo tuo metu, kai Ukraina kontroliuoja kai kurias Rusijos Kursko srities dalis, o Maskva toliau stengiasi veržtis į priekį Rytų Ukrainoje.
V.Zelenskis pridūrė, kad "negali būti jokios alternatyvos taikai, jokio karo įšaldymo ar kitų manipuliacijų, kurios paprasčiausiai perkeltų Rusijos agresiją į kitą etapą“.
Anot jo, „mums reikia patikimo ir ilgalaikio saugumo Ukrainai, taigi ir visai Europai“.
V.Zelenskis yra sakęs, jog siekia lapkritį surengti kitą tarptautinį taikos aukščiausiojo lygio susitikimą, kuriame išdėstys savo viziją, kaip užbaigti karą, ir į kurį bus pakviesta Rusija.
„Sukels papildomų konfliktų“: Slovakija padarė keistą pareiškimą apie Ukrainą NATO
00:07
Ukrainos narystė NATO sukels „papildomų konfliktų“. Tokį pareiškimą Slovakijos užsienio reikalų ministras Jurajus Blanaras padarė po susitikimo su Ukrainos užsienio reikalų ministru Andrijumi Sybiha.
Kartu J.Blanaras pridūrė, kad Bratislava „gerbia“ Kyjivo teisę eiti ten, kur jis nori, rašo slovakų leidinys „Pravda“ .
Be to, J.Blanaras dar kartą pabrėžė, kad karas Ukrainoje, jo nuomone, neturi karinio sprendimo, ir paragino ieškoti taikių sprendimų.
„Sutarėme, ir ministras (Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha, – UNIAN) patvirtino, kad kitos taikos derybos jau turėtų vykti dalyvaujant Rusijos Federacijai“, – pridūrė jis.
Slovakijos pareigūnas taip pat pažadėjo, kad Bratislava ir toliau rems Ukrainos teritorinį vientisumą ir teiks humanitarinę pagalbą. Kartu jis pabrėžė, kad Slovakija pritartų, jei Ukraina ir toliau per jos teritoriją tranzitu gabentų rusišką naftą ir dujas – susitarimas dėl to baigiasi šiais metais.
Kiek „Shahed“ dronų, sparnuotojų ir balistinų raketų pasigamina Rusija: „Forbes“ pateikė skaičius
22:37
Nepaisant Vakarų įvestų sankcijų, Rusijos Federacijos karinis-pramoninis kompleksas ir toliau veikia. Šiuo metu Rusija gali pagaminti 42–56 balistines ir 90–115 tolimojo nuotolio sparnuotųjų raketų per mėnesį. Visos jos gali būti naudojamos teroristiniams išpuoliams prieš Ukrainą, ypač prieš energetikos objektus.
Tokius duomenis cituoja „Forbes“, remdamasis šaltiniu vienoje iš žvalgybos agentūrų. Tuo pat metu bepiločių lėktuvų „Shahed-136“ gamybos apimtys šalyje agresorėje siekia daugiau kaip 500 vienetų per mėnesį, o tai kainuoja apie 100 mln. dolerių.
Leidinio skaičiavimais, raketų gamybos tempas Rusijos Federacijoje siekia 132–171 vienetą per mėnesį. O tai Maskvai kainuoja 1,1 mlrd. dolerių. Pažymėtina, kad maždaug tiek pat raketų okupantai į Ukrainą paleido ir per rugpjūčio 26 d. puolimą.
Nuo aktoriaus iki prezidento, linkusio į autoritarizmą: V.Zelenskio transformaciją lemia du faktoriai
22:03
Kuo taps Volodymyras Zelenskis per šeštuosius savo valdymo metus? Atrodo, kad Ukrainos prezidentas pavargo nuo sąjungininkų reikalavimų per karą pertvarkyti šalį. Jis vis labiau panašėja į autoritarinį lyderį, leidinio „Postimees“ komentare dėsto situaciją Ukrainoje stebintis žurnalistas Dmotro Bobritskis.
Jei ne Rusijos surengtas plataus masto puolimas, penkerių metų V.Zelenskio prezidento kadencija būtų pasibaigusi šių metų gegužę.
Tačiau Ukrainos valstybės vadovas jau daugiau kaip keturis mėnesius toliau naudojasi konstituciniais įgaliojimais, nes dėl šalyje įvestos karo padėties rinkimai yra draudžiami.
Šeštaisiais prezidentavimo metais V.Zelenskis išsiugdė dvi savybes, kurias pabrėžia jo paties partijos kolegos. Deja, abi jos būdingos autoritariniams lyderiams.
Požiūris į žiniasklaidą
Pirmiausia – laisva žiniasklaida.
Jei sekate prezidento spaudos konferencijas, galite išgirsti nenutrūkstamą V.Zelenskio monologą apie tai, kaip, jo nuomone, turėtų dirbti žurnalistai.
Jis vartoja tokius išsireiškimus kaip „padėtų“, „nekritikuotų“, „netirtų korupcijos“, „neklausinėtų vidinių asmenų“ ir panašius. Trumpai tariant, žiniasklaida turėtų atlikti patogią prezidento kanceliarijos aptarnavimo funkciją.
V. Zelenskis: Ukrainos pergalės planas yra visiškai parengtas
21:17
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį pareiškė, kad Kyjivas visiškai parengė savo pergalės planą karui su Rusija užbaigti, kurį, kaip jis anksčiau sakė, aptars su JAV vadovu Joe Bidenu.
„Šiandien galime pasakyti, kad mūsų pergalės planas visiškai parengtas – visi punktai“, – sakė V.Zelenskis per savo kasdienį vakaro kreipimąsi.
„Viskas buvo parengta. Dabar svarbiausia yra ryžtis jį įgyvendinti.“
Praėjusią savaitę Ukrainos vadovas sakė, kad planuoja šį mėnesį aptarti šį planą su J.Bidenu.
Rusijos invazija į Ukrainą tęsiasi jau daugiau kaip 30 mėnesių ir šis V.Zelenskio pareiškimas nuskambėjo tuo metu, kai Ukraina kontroliuoja kai kurias Rusijos Kursko srities dalis, o Maskva toliau stengiasi veržtis į priekį Rytų Ukrainoje.
V.Zelenskis pridūrė, kad "negali būti jokios alternatyvos taikai, jokio karo įšaldymo ar kitų manipuliacijų, kurios paprasčiausiai perkeltų Rusijos agresiją į kitą etapą“.
Anot jo, „mums reikia patikimo ir ilgalaikio saugumo Ukrainai, taigi ir visai Europai“.
V.Zelenskis yra sakęs, jog siekia lapkritį surengti kitą tarptautinį taikos aukščiausiojo lygio susitikimą, kuriame išdėstys savo viziją, kaip užbaigti karą, ir į kurį bus pakviesta Rusija.
Vokietija skyrė 50 mln. eurų sužeistų Ukrainos karių gydymui
20:16
Vokietijos vyriausybė skiria 50 mln. eurų sužeistiems Ukrainos kariams gydyti.
„Mes ir toliau tvirtai stovime Ukrainos pusėje“, – sakė Vokietijos federalinis finansų ministras Christianas Lindneris.
„Dėl šio sprendimo, kurį dabar radome, sukuriame saugumą būtinam gydymui Vokietijoje“, – pridūrė jis.
Pasak Vidaus reikalų ministerijos vadovės Nancy Feser, iki šiol Vokietija evakuavo 1 173 sunkiai sužeistus ir traumuotus Ukrainos karius bei civilius ir suteikė jiems pagalbą Vokietijos ligoninėse.
„Ši pagalba yra humanitarinis veiksmas – ir toliau ją teiksime iš visų jėgų“, – sako ji.
Ateityje sužeistųjų karo stacionarinio gydymo išlaidas be biurokratinių procedūrų tvarkys ir apmokės Federalinis administracijos departamentas.
Liepos mėnesį Vokietija priėmė sunkiai sergančius vaikus, kurie anksčiau buvo gydomi rusų apšaudomoje Ochmatdito vaikų ligoninėje.
Atskleidė, kiek laiko dar galės kariauti Rusija
19:29
Rusijos okupacinė kariuomenė galės vykdyti karines operacijas prieš Ukrainą mažiausiai metus ar dvejus. Tokią nuomonę išsakė buvęs Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo viršininko pavaduotojas generolas leitenantas Igoris Romanenko.
„Yra įvairių situacijos ir jos perspektyvų vertinimų. Vakarų ir Ukrainos ekspertai, atsižvelgdami į šalies perkėlimą į karo padėtį ir Rusijos Federacijos potencialą šiuo metu, ypač ekonomikoje ir kariniame-pramoniniame komplekse, vertina karo padėtį ir potencialą. Esant tokiai būklei, Rusija, priklausomai nuo intensyvumo, gali išsilaikyti dar metus ar dvejus karinių veiksmų“, – „Espresso“ eteryje sakė I.Romanenko.
Pasak jo, karinių veiksmų intensyvumas fronte priklausys nuo to, kaip Ukrainos sąjungininkai padės tiekti ginklus, įrangą ir amuniciją. Faktas tas, kad dabar Rusijos Federacija gauna paramą iš savo „partnerių“ – vien Šiaurės Korėja rusams parūpino 5 mln. artilerijos sviedinių.
Jis pažymėjo, kad dabar, po tam tikros pertraukos, Amerikos sąjungininkų pagalba, deja, nėra pakankamai veiksminga.
„Situacija ir perspektyvos priklausys nuo to, ar partneriai suteiks pagalbą, kuri pakeis padėtį, ar viskas liks dabartiniame lygyje. Šiuo metu padėtis frontuose yra sudėtinga. Jei dėl didelės pagalbos situacija keisis, yra optimistinė tikimybė, kad iki kitų metų pabaigos galėtų prasidėti derybos dėl perėjimo prie derybų su tvirta Ukrainos pozicija dėl karo veiksmų nutraukimo“, – pabrėžė I.Romanenko.
Vytautas dirbo Anglijoje, kariavo Ukrainoje ir buvo sužeistas – nežinojo net mama
19:10
„Lietuvos didvyriai, apie kuriuos niekas nerašė, nežino“, – taip po trečiadienį į feisbuką įkelta nuotrauka rašė misijos „Gyvačių sala“ vadovas Sigitas Maliauskas. Nuotraukoje – neįgaliojo vežimėlyje sėdintis karys, ant kurio megztinio esantys ženklai išduoda, jog jis – lietuvis, greičiausiai kariavęs Ukrainoje.
15min susisiekė su S.Maliausku, kuris papasakojo šiek tiek daugiau apie paslaptingąjį nuotraukoje matomą vyrą.
– Kas tas žmogus nuotraukoje?
– Tai yra Vytautas. Jis dirbo Anglijoje, o kai pamatė, kad prasidėjo karas, apsisprendė važiuoti kariauti ir prisijungti prie Užsieniečių legiono.
– Kada jis tai padarė?
– Mes vežame karius, net ir šiandien mums skambina daug žmonių, kaip ten papulti. Mes padedame lietuviams prisijungti prie Ukrainos kariuomenės. Tai Vytautas buvo vienas iš jų ir Vytauto sužeidimas sutapo su Tado Tumo įsidarbinimu.
– O ką reiškia sutapo?
– Jie prasilenkė tą pačią dieną. Tadas atvažiuoja įsidarbinti į 92-ąją brigadą, o Vytautas, 92-osios brigados karys, irgi lietuvis, tą pačią dieną sužeistas.
(...)
Kalbant apie Vytautą, neatsimenu, kuri buvo jo užduotis – aštunta ar dešimta, bet jeigu grubiai, tai buvo antras jo tarnybos mėnesis.
– Kai buvo sužeistas?
– Taip. Jis buvo sužeistas antrą mėnesį.
– Ir jis tik dabar po to atsigavo?
– Mes tik dabar pradėjome apie tai kalbėti. Visą tą laiką mes tai slėpėme jo prašymu.
Suomijos prezidentas rezga planą, kaip išgrūsti Rusiją iš JT Saugumo tarybos
17:03
Suomijos prezidentas Alexanderis Stubbas paragino išplėsti Jungtinių Tautų Saugumo Tarybą, panaikinti vienos valstybės veto teisę ir sustabdyti bet kurios narės, dalyvaujančios „neteisėtame kare“, tokiame kaip Rusijos invazija į Ukrainą, narystę, skelbia naujienų agentūra „Reuters“.
Suomijos prezidentas, kuris vadovauja šios Šiaurės šalies užsienio politikai, pažymėjo, kad kitą savaitę Niujorke vyksiančioje JT Generalinėje Asamblėjoje, kurioje bus svarstoma pasaulinės organizacijos Saugumo Tarybos sudėtis, jis prisidės prie raginimų imtis reformų.
Iš penkių nuolatinių ir 10 rotacinių valstybių narių sudarytos tarybos užduotis – palaikyti taiką pasaulyje, tačiau geopolitinės varžybos ją įstūmė į aklavietę sprendžiant įvairius klausimus – nuo Ukrainos iki Gazos ruožo.
Antradienį duodamas interviu A.Stubbas teigė, kad jis siūlytų nuolatinių narių skaičių padidinti nuo penkių iki dešimties, įtraukiant dar vieną atstovę iš Lotynų Amerikos, dvi iš Afrikos ir dvi iš Azijos.
„Nė viena valstybė neturėtų turėti veto teisės JT Saugumo Taryboje“, – pareiškė jis agentūrai „Reuters“.
JAV, viena iš penkių veto teisę turinčių valstybių kartu su Rusija, Kinija, Prancūzija ir Didžiąja Britanija, anksčiau taip pat pasisakė už dvi nuolatines vietas Afrikai.
A.Stubbas nurodė, kad bet kuri narė, įsitraukusi į neteisėtą karą, „tokį, kokį Rusija dabar vykdo Ukrainoje“, turėtų būti pašalinta.
Tuo tarpu Maskva ne kartą teisino savo invaziją į Ukrainą, sakydama, kad ji kuria buferį nuo Vakarų agresijos ir užima teritoriją, kuri istoriškai priklauso Rusijai.
Suomijos prezidentas pripažino suprantantis, kad jo pasiūlymai Saugumo Tarybai „viršija tai, ką paprastai sako mažosios valstybės narės“, tačiau pridūrė, kad kitaip didžiosios valstybės nesiūlytų susilpninti savo įtakos.
„Taigi jos kalba, bet nevykdo“, – nurodė jis ir pridūrė, kad tikisi, jog kiti padės įgyvendinti planą iki kitais metais vyksiančio 80-ojo Jungtinių tautų gimtadienio.
Bet kokiems Saugumo Tarybos sudėties pakeitimams turi pritarti du trečdaliai Generalinės Asamblėjos narių, įskaitant penkias veto teises turinčias šalis.
„Mano pagrindinė žinia yra ta, kad, jei šalys iš globaliųjų pietų, Lotynų Amerikos, Afrikos, Azijos neturės atstovavimo sistemoje, jos nusigręš nuo Jungtinių Tautų. O to mes nenorime“, – sakė jis.
Buvęs Suomijos premjeras ir Europos Parlamento narys, kovo mėn. pradėjęs eiti prezidento pareigas, ragino palaikyti Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį, kuris kitą savaitę JT asamblėjoje kalbės apie savo „pergalės planą“.
„Jis mus informavo, kad 90 proc. jau yra, o 10 proc., kuriuos jis pristatys, yra tai, ko jam reikės, kad laimėtų šį karą“, – paaiškino A.Stubbas.
Jis paragino Vakarų valstybes panaikinti apribojimus naudoti dovanojamus ginklus, dėl kurių Ukrainai „viena ranka surišta už nugaros“.
„Turime paleisti tą ranką ir leisti Ukrainai daryti tai, ką su ja daro Rusija“, – užtikrintai kalbėjo jis.
A.Stubbas nepritarė Rusijos prezidento Vladimiro Putino grasinimams dėl branduolinio konflikto eskalavimo: „Paskutinį kartą, kai matėme Vladimirą Putiną vartojant agresyvias kalbas apie branduolinius ginklus, globalieji pietūs ir Kinija iš esmės liepė V. Putinui liautis“.
Buvusi S.Šoigu komanda byra: dėl korupcijos sulaikytas septintasis pareigūnas
16:53
Tyrėjai sulaikė Centrinės karinės apygardos šarvuočių tarnybos vadovą generolą majorą Denisą Putilovą dėl kyšininkavimo itin stambiu mastu, pranešė Rusijos tyrimų komiteto spaudos tarnyba.
Pasak tyrėjų, 2023 m. Rusijos gynybos ministerija, vykdydama valstybės gynybos užsakymą, su individualiu verslininku, kurio pavardė nenurodyta, pasirašė keletą valstybinių sutarčių dėl karinės automobilių technikos remonto ir priežiūros.
D.Putilovas kontroliavo sutarčių, kurių vertė viršijo 140 mln. rublių (1,36 mln. eurų), vykdymą.
Plačiau skaitykite ČIA.
Ukrainos pareigūnas: Rusijos kontrpuolimas Kursko regione sustabdytas
15:55
Rusijos kontrpuolimas, kuriuo siekiama susigrąžinti Ukrainos pajėgų užimtą teritoriją Kursko regione, buvo sustabdytas, trečiadienį naujienų agentūrai AFP sakė šiame regione įkurtos Ukrainos karinės administracijos atstovas.
„Jie bandė pulti iš šonų, bet ten buvo sustabdyti, – AFP sakė Oleksijus Dmytraškivskis. – Padėtis buvo stabilizuota ir šiandien viskas kontroliuojama, jiems nesiseka [pulti].“
Pareigūno teigimu, Ukrainos kontroliuojamose teritorijose Rusijos Kursko srityje tebėra keli tūkstančiai civilių gyventojų.
„Keli tūkstančiai. Kai kuriose gyvenvietėse yra daugiau kaip šimtas žmonių“, – sakė O. Dmytraškivskis, paklaustas apie Kurske likusių žmonių skaičių.
Ukrainos kariuomenė rugpjūčio 6 dieną netikėtai pradėjo puolimą Rusijos Kursko srityje. Ukrainos pajėgos pasistūmėjo kelias dešimtis kilometrų į Rusijos teritoriją ir perėmė kelių dešimčių miestų ir kaimų kontrolę.
Maskva pasmerkė puolimą, privertusį 150 tūkst. Rusijos civilių gyventojų evakuotis. Rusija pareiškė, kad ji susigrąžino virtinę kaimų.
Ukrainos prezidentas pripažino, kad, praėjus daugiau kaip mėnesiui nuo Kyjivo puolimo pradžios Rusijos Kursko regione, rusai pradėjo kontrpuolimą. Anot jo, viskas klostosi pagal Ukrainos planą.
Kyjivas teigė, kad puolimu siekiama užkirsti kelią Rusijos smūgiams į Ukrainos Sumų sritį ir priversti Rusiją sėsti prie derybų stalo Ukrainos sąlygomis.
