Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
„The Wall Street Journal“: V.Putino aplinka spaudžia jį priimti sprendimą, galintį sukelti chaosą Rusijoje
14:54
„Likus keliems mėnesiams iki prezidento Vladimiro Putino inauguracijos gegužę, jis susitiko su Gynybos ministerijos pareigūnais, kurie ragino surengti naują mobilizaciją, kad būtų įdarbinta daugiau karių, kurie kompensuotų Rusijos nuostolius fronte Ukrainoje“, – amerikiečių leidiniui „The Wall Street Journal“ atskleidė vienas šaltinis, informuotas apie šį susitikimą.
Pasak jo, tada V.Putinas atmetė šią idėją, sakydamas, kad nori pasitelkti tik tuos, kurie savanoriškai pasirašo karines sutartis.
Prezidento atsisakymas tik išryškino opią dilemą, su kuria susiduria V.Putinas: nors jis priešinosi karių mobilizacijai, kuri gali turėti didelę politinę kainą, Vakarų vertinimais, Rusija šiuo metu mūšio lauke praranda daugiau vyrų, nei gali jų pakeisti.
Dėl šios priežasties savaitės pradžioje Rusijos vadovas pasirašė įsaką, kuriuo numatoma papildyti Rusijos ginkluotąsias pajėgas 180 tūkst. kariškių, tačiau, analitikų vertinimu, Maskva neturi tam reikalingų resursų.
„The Wall Street Journal“ pažymėjo, kad rugpjūčio mėnesį Ukrainos kariuomenės įvykdytas įsiveržimas į Rusijos Kursko sritį ir vėl iškėlė šią problemą, šalies kariuomenės dalinių vadai yra priversti vėl reikalauti mobilizacijos.
„Pajėgų šiuo metu nepakanka, kad būtų pasiekti pirminiai karo tikslai, išmušti Ukrainą iš karo, susilpninti jos karinį potencialą ar apsaugoti Rusijos teritorijos pasienio regionus, – tvirtino vienas asmuo. – Vis daugiau žmonių kalba, kad mobilizacija yra neišvengiama“.
Tuo tarpu Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas tikino, kad sutartininkų ir savanorių verbavimas vyksta sparčiai: „Tai tenkina Rusijos Federacijos ginkluotųjų pajėgų poreikius“.
Rusijoje kariuomenės mobilizacija gali apimti viską – nuo rezervistų šaukimo iki karinio amžiaus žmonių šaukimo į tarnybą.
Pirmąja Rusijos mobilizacija po invazijos 2022 m. rudenį siekta papildyti Rusijos kariuomenės gretas 300 tūkst. karių, pašaukiant rezervistus ir buvusius karius. Šios pastangos, kuriomis taip pat buvo šaukiami vyrai, neturintys arba turintys mažą karinę tarnybą, sukėlė protestus ir paskatino kai kuriuos regionus uždaryti sienas, kad vyrai nepabėgtų.
Per susitikimą su V.Putinu anksčiau šiais metais Gynybos ministerijos pareigūnai aiškino, kad prezidentas turėtų pasinaudoti savo inauguracija ir su ja susijusiu politinės paramos padidėjimu, kad pareikštų argumentus dėl mobilizacijos.
Prezidentas atsisakė tai padaryti, nes, ko gero, prisiminimai apie neramumus, kilusius po 2022 m. mobilizacijos, vis dar švieži. Protestai apėmė kai kuriuos didžiausius Rusijos miestus, buvo užpulti verbavimo biurai, o sienos perėjos buvo užkimštos bėgančių vyrų.
„Rusijos vadovai taip pat baiminasi, kad mobilizacija gali pažeisti trapią pusiausvyrą, kurią jie stengėsi pasiekti formuojant visuomenės požiūrį į karą. Rusijos žiniasklaida ir valstybinė propaganda stengėsi karą vaizduoti kaip didvyrišką, bet tolimą konfliktą. Jie nori, kad rusai jaustų, jog dėl karo jie ir toliau gali džiaugtis normaliu gyvenimu, kartu didėjančiomis pajamomis ir didesniu turto perskirstymu“, – rašo „The Wall Street Journal“.
„Nors pusiausvyra tarp fronto poreikių ir darbo jėgos pasiūlos yra trapi, kol kas Maskva tvarkosi su situacija geriausiai, kaip tik gali, – įvertino Maskvoje įsikūrusio analitinio centro Strategijų ir technologijų analizės centro direktorius Ruslanas Puchovas. – Tai, ką jie nuspręs daryti ateityje, priklauso nuo prioritetų“.
Nauja mobilizacija priartintų karą prie daugiau rusų, o tai V.Putinui tektų pateisinti aštresne retorika. Daugiau rusų susiejimas su konflikto Ukrainoje baigtimi galėtų turėti pavojingų politinių pasekmių V.Putinui.
„Žmonės nori tęsti savo gyvenimą, kuris jiems yra taikus. Kremliui pavojinga vykdyti dar vieną dalinę ar visišką mobilizaciją“, – komentavo Maskvoje dirbantis nepriklausomas Rusijos analitikas Andrejus Kolesnikovas.
Vienintelio išlikusio Rusijos nepriklausomo apklausų centro „Levada" duomenimis, 46 proc. gyventojų baiminasi, jog dėl karo gali kilti nauja mobilizacijos banga. Tačiau po invazijos į Kurską parama karo tęsimui vėl išaugo iki 41 proc. po to, kai pastaraisiais mėnesiais šiek tiek sumažėjo parama taikos deryboms.
Karių skaičiaus mažėjimas tapo skaudžiai akivaizdus per gegužės mėnesį Rusijos pradėtą antrojo pagal dydį Ukrainos miesto Charkivo puolimą. Rusijos pajėgos įsitvirtino, tačiau gegužės mėn. pradėtas ir vasarą tęsiamas puolimas patyrė daug nuostolių, o ukrainiečiai jį sustabdė.
„Mūsų pažangos tempas sulėtėjo, – liepos pabaigoje savo „Telegram" kanale paskelbtame pranešime rašė karinis tinklaraštininkas veteranas Jurijus Kotenokas. – Tiems, kurie nesupranta, fiziškai nėra kam vykdyti atakų“.
Jo teigimu, iš dalies logiška bet kokia kaina veržtis į priekį, jeigu vadų noras būtų užimti kuo geresnę padėtį mūšio lauke, jei derybos prasidėtų vėliau šiais metais.
„Argi taip daroma?“: R.Kadyrovas pareiškė, kad E.Muskas deaktyvavo jo „Cybetruck“
23:26
Skandalingasis Čečėnijos lyderis Ramzanas Kadyrovas pareiškė, kad milijardierius ir „Tesla“ įkūrėjas Elonas Muskas deaktyvavo automobilį „Cybetruck“, kurį jis neva jam padovanojo.
Kaip R.Kadyrovas pareiškė „Telegram“, E.Muskas „ pasielgė negražiai“ su automobiliu, kurį „Putino pėstininkas“ apginklavo ir tariamai pasiuntė į frontą. Tokią niekšybę milijardierius neva padarė nuotoliniu būdu.
„Elonas Muskas pasielgė negražiai. Dovanoja iš širdies brangias dovanas, o paskui nuotoliniu būdu jas išjungia. Tikriausiai prisimenate jo dovaną – „Cybertruck“, kurį aprūpinome kulkosvaidžiu ir išsiuntėme į „SVO“. Transporto priemonė puikiai pasirodė kovoje. Demonstravo manevringumą ir gerą įgulos apsaugą. Ir dabar, neseniai, Muskas nuotoliniu būdu išjungė „Cybertruck“. Tai nėra vyriška. Teko buksyruoti geležinį arklį. Kaip tu galėjai tai padaryti, Elonai? Argi taip daroma?“, – piktinosi R.Kadyrovas.
Prieš kurį laiką Čečėnijos valdytojas R.Kadyrovas pasigyrė „Tesla Cybertruck“ pikapu su jame sumontuotu kulkosvaidžiu ir asmeniškai padėkojo E.Muskui. Čečėnijos vadovas ketino išsiųsti šį automobilį „į SVO zoną“.
Tačiau amerikiečių milijardierius E.Muskas neigia, kad padovanojo „Cybertruck“ R.Kadyrovui.
„Ar jūs rimtai esate toks atsilikęs, kad manote, jog Rusijos generolui padovanojau „Cybertruck“?“, – rašė jis, atsakydamas į žurnalisto Setho Abramsono įrašą socialiniame tinkle „X“. Pastarasis piktinosi, kad E.Muskas tiekia „Amerikos priešams“ transporto priemones, „paruoštas kariniam naudojimui“.
J.Stoltenbergas: greičiausias būdas užbaigti karą Ukrainoje – jį pralaimėti
22:26
Kuo patikimesnė bus ilgalaikė parama Ukrainai, tuo greičiau gali baigtis Rusijos pradėtas karas. O paradoksas tas, kad jo baigties tikimybė tiesiogiai priklauso nuo Kyjivui tiekiamos ginkluotės kiekio.
Šį teiginį NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas išsakė savo atsisveikinimo kalboje prieš pasitraukdamas iš pareigų. Jis pažymėjo, kad dialogas veiksmingas tik tada, kai jį palaiko stipri gynyba. Ir tai aiškiai matyti Ukrainoje.
Aljanso generalinis sekretorius pabrėžė, kad greičiausias būdas užbaigti karą Ukrainoje – jį pralaimėti. Tačiau tada sulauksime ne taikos, o okupacijos. Savo ruožtu Vladimiras Putinas tiki, kad kare pasieks savo tikslą ir „perlauks“ Vakarus. Štai kodėl jis ir toliau tęsia žiaurų užkariavimo karą prieš Ukrainą.
„Nemanau, kad galime pakeisti V.Putino nuomonę. Bet tikiu, kad galime pakeisti jo apskaičiavimus. Suteikdami Ukrainai daugiau ginklų, galime priversti Putiną suprasti, kad jis negalės gauti to, ko nori, jėga.... Paradoksas tas, kad kuo daugiau ginklų pateiksime Ukrainai, tuo didesnė tikimybė, kad pasieksime taiką ir užbaigsime karą“, – tęsė J.Stoltenbergas.
Pasak jo, kuo patikimesnė bus ilgalaikė NATO parama Ukrainai, tuo greičiau gali baigtis karas. Be to, jis pažymėjo, kad bet koks būsimas taikos susitarimas turi būti paremtas stipria karine parama Ukrainai ir tvirtomis saugumo garantijomis, kad būtų užtikrinta ilgalaikė taika.
„Be stabilios Ukrainos negali būti stabilaus saugumo Europoje. O be narystės NATO nebus ilgalaikio Ukrainos saugumo. NATO durys yra atviros. Ukraina įstos į (NATO, – red.)“, – reziumavo jis.
Nepaisant kritikos, Ciuricho kino festivalyje bus rodomas filmas apie rusų karius
22:14
Prieštaringai vertinamas dokumentinis filmas „Russians at War“ kitą mėnesį bus rodomas Ciuricho kino festivalyje, nepaisant griežtos Kyjivo kritikos, ketvirtadienį pranešė renginio direktorius.
Filmas sukėlė pasipiktinimą po to, kai pirmą kartą buvo parodytas Venecijos kino festivalyje šio mėnesio pradžioje. Kai kurie jį pavadino Kremliui palankiu filmu, kuriuo siekiama pateisinti Maskvos išpuolį prieš Ukrainą.
Ukraina pirmadienį į nacionalinio saugumo juodąjį sąrašą įtraukė jo kūrėją rusų ir kanadiečių režisierę Anastasiją Trofimovą, teigdama, kad filmas skleidžia Rusijos propagandą.
Ketvirtadienį žiniasklaidai išplatintoje Šveicarijos festivalio programoje jis įvardijamas kaip filmas, kuriame vaizduojama, kaip „Rusijos fronto kariai Ukrainoje (susiduria) su demokratijos trapumu“.
Plačiau apie tai skaitykite čia.
EP išreiškė paramą Ukrainos prašymui panaikinti apribojimus Vakarų ginklais smogti Rusijai
22:00
Europos Parlamentas (EP) ketvirtadienį priėmė rezoliuciją, kurioje Europos Sąjungos (ES) šalys raginamos leisti Ukrainai naudoti Vakarų ginklus smogti kariniams taikiniams Rusijoje ir kuri sulaukė piktos Maskvos reakcijos.
Ukrainiečiai prašo, kad sąjungininkai leistų jiems naudoti perduotus ginklus smogti, Kyjivo teigimu, teisėtiems kariniams taikiniams Rusijos teritorijoje, pavyzdžiui, oro bazėms, iš kurių kylantys Rusijos lėktuvai nepaliaujamai bombarduoja Ukrainą.
Strasbūre vykusioje plenarinėje sesijoje ES teisės aktų leidėjai patvirtino teisiškai neįpareigojančią ir 27 bloko šalių pozicijos neatspindinčią rezoliuciją, 425 nariams balsavus „už“, 131 – „prieš“ ir 63 susilaikius.
Tekste „valstybės narės raginamos nedelsiant panaikinti apribojimus Ukrainai pristatytų Vakarų ginklų sistemų naudojimui prieš teisėtus karinius taikinius Rusijos teritorijoje“.
Dabartinė padėtis „trukdo Ukrainai visapusiškai pasinaudoti teise į savigyną pagal tarptautinę viešąją teisę ir palieka Ukrainą pažeidžiamą dėl išpuolių prieš jos gyventojus ir infrastruktūrą“, rašoma rezoliucijoje.
Rusijos parlamento žemųjų rūmų – Valstybės Dūmos – pirmininkas Viačeslavas Volodinas, pakartojęs ankstesnį prezidento Vladimiro Putino perspėjimą, pasmerkė balsavimą ir pareiškė, kad Rusija duos „griežtą atsaką“, jei rezoliucija bus įgyvendinta.
„Tai, ko reikalauja Europos Parlamentas, veda prie pasaulinio karo naudojant branduolinius ginklus“, – sakė V.Volodinas ir perspėjo, kad Rusijos raketos Strasbūrui gali smogti per kelias minutes nuo paleidimo.
Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha pasveikino rezoliuciją, kuri, anot jo, rodo EP ryžtingumą ir lyderystę.
Kyjivas nori daugiau laisvės smogiant Rusijos aerodromams ir kitiems kariniams taikiniams, esantiems toliau nuo fronto linijos, kurie, jo teigimu, yra labai svarbūs Maskvos vykdomai invazijai.
Jungtinės Valstijos ir Jungtinė Karalystė pastaruoju metu svarstė galimybę leisti Ukrainai daryti būtent tai, tačiau ES valstybių nuomonės šiuo klausimu nesutampa.
Šį mėnesį V.Putinas perspėjo, kad leidimas naudoti tolimojo nuotolio ginklus atakuojant jo šalį reikštų, kad NATO kariauja su Rusija.
Šiuo metu Vašingtonas leidžia Ukrainai smogti tik taikiniams Rusijos okupuotose Ukrainos dalyse ir kai kuriuose Rusijos pasienio regionuose, tiesiogiai susijusiuose su Maskvos kovinėmis operacijomis.
V.Zelenskis: Ukrainos puolimas Kurske į šią sritį nukreipė 40 tūkst. Rusijos karių
21:31
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį pareiškė, kad dėl ukrainiečių puolimo Rusijos pasienio Kursko srityje nuo fronto buvo nukreipta 40 tūkst. Rusijos karių.
„Mums jau pavyko į šią teritoriją nukreipti apie 40 tūkst. Rusijos karių. Mūsų veiksmai tęsiasi“, – sakė V.Zelenskis savo kasdieniame kreipimesi.
Trečiadienį naujienų agentūrai AFP šiame regione įkurtos Ukrainos karinės administracijos atstovas teigė, kad Rusijos kontrpuolimas, kuriuo siekiama susigrąžinti Ukrainos pajėgų užimtą teritoriją Kursko regione, buvo sustabdytas.
„The Telegraph“: V.Putino įsakymas paversti Rusijos armiją antra pagal dydį pasaulyje – tai desperacija
21:26
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas gali mobilizuoti tiek karių, kiek nori, kad jo armija taptų antra pagal dydį pasaulyje. Tačiau, kaip parodė Rusijos karių nesėkmės Ukrainoje, pergalę kare lemia ne karių skaičius, o jų kokybė.
Kaip rašo „The Telegraph“ karinis ir diplomatinis apžvalgininkas Conas Coughlinas, kai V.Putinas pradėjo savo „specialiąją karinę operaciją“ Ukrainoje, Rusijos pajėgos gerokai lenkė Ukrainos pajėgas tiek skaičiumi, tiek techninėmis galimybėmis. Nepaisant to, ukrainiečiams ne tik pavyko sustabdyti invaziją, bet ir pasiekti nemažai svarbių pergalių. Reikšmingiausias iš šių laimėjimų buvo dalies pačios Rusijos teritorijos užėmimas – pirmas toks precedentas nuo Antrojo pasaulinio karo laikų.
Be to, Ukrainos kariuomenė padarė didelių nuostolių Rusijos pajėgoms. JAV gynybos sekretoriaus Lloydo Austino vertinimu, nuo karo veiksmų pradžios Rusijos pajėgos neteko daugiau kaip 350 000 žuvusiųjų ir sužeistųjų.
Rusijos nuostoliai yra išties monumentalūs, jei juos palyginsime su 15 000 žuvusių buvusios Sovietų Sąjungos karių per 10 metų trukusią karinę kampaniją Afganistane aštuntajame dešimtmetyje – laikais, kai Maskva galėjo pašaukti rekrūtus iš visų SSRS kampelių.
Dabar V.Putinas įsakė padidinti Rusijos armiją dar 180 000 karių. Dėl šio žingsnio Rusijos armija taps antra pagal dydį pasaulyje po Kinijos kariuomenės. Įsaku V.Putinas nurodė padidinti bendrą ginkluotųjų pajėgų dydį iki 2,38 mln.
„Putino noras paversti Rusijos armiją antra pagal dydį pasaulyje atrodo labiau panašus į desperaciją nei į bandymą sukurti karinę supervalstybę“, – savo skiltyje rašo C.Coughlinas.
Žurnalistas pridūrė, kad V.Putino noras paversti Rusijos armiją antra pagal dydį pasaulyje turėtų būti vertinamas kaip pripažinimas, kad jo armija nepasiekia užsibrėžtų tikslų.
Rusų pavyzdys Ukrainos fronte patvirtina, kad kariuomenės dydis ne visada lemia sėkmę, o lemiamą reikšmę turi gebėjimas sukurti gerai aprūpintus ir apmokytus dalinius.
„Tokie despotai kaip Putinas gali guostis tuo, kad turi vieną didžiausių pasaulyje kariuomenių. Tačiau iš to mažai naudos, jei ji pasirodo esanti neveiksminga prieš mažesnį, bet be galo ryžtingą priešą, tokį kaip Ukraina“, – reziumavo C.Coughlinas.
Rugsėjį V.Putinas įsakė padidinti Rusijos armiją 180 000 karių. Jo įsakas įsigalios gruodį. Taigi bendras Rusijos armijos skaičius turėtų siekti 2,38 mln. žmonių, iš kurių 1,5 mln. būtų aktyvūs kariai.
Verta pažymėti, kad tai ne pirmas kartas, kai Rusijos lyderis didina Rusijos ginkluotųjų pajėgų skaičių po visiškos rusų invazijos į Ukrainą (įvyko 2022 m. vasario 24 d.) pradžios. 2022 m. rugpjūtį jis įsakė „išpūsti“ Rusijos kariuomenės skaičių 137 000 žmonių, o 2023 m. gruodį – 170 000 žmonių.
V.Zelenskis kitą savaitę Baltuosiuose rūmuose susitiks su J.Bidenu ir K.Harris
21:12
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis rugsėjo 26 dieną Baltuosiuose rūmuose susitiks su JAV prezidentu Joe Bidenu ir Demokratų partijos kandidate į prezidentus Kamala Harris, ketvirtadienį pranešė J.Bideno atstovė spaudai.
„Prezidentas ir viceprezidentė pabrėš savo nepajudinamą įsipareigojimą palaikyti Ukrainą, kol ji nugalės šiame kare“, – sakoma Baltųjų rūmų spaudos sekretorės Karine Jean-Pierre pareiškime.
Baltieji rūmai nurodė, kad V.Zelenskis su prezidentu J.Bidenu ir viceprezidente K.Harris kalbėsis atskirai.
Ukrainiečių lyderis šio vizito metu JAV vadovams turėtų pristatyti vadinamąjį pergalės planą dėl karo su Rusija užbaigimo.
J.Bidenas atskirai pareiškė, jog „nekantriai laukia, kada galės priimti savo draugą prezidentą V.Zelenskį“.
„Jo vizito metu dar kartą patvirtinsiu Amerikos įsipareigojimą remti Ukrainą, kuri gina savo laisvę ir nepriklausomybę“, – pažymėjo J.Bidenas.
Tuo metu Ukrainos prezidentūra ketvirtadienį pranešė, kad V.Zelenskis planuoja susitikti ir su buvusiu JAV prezidentu Donaldu Trumpu, kai kitą savaitę lankysis Jungtinėse Valstijose.
V.Zelenskis planuoja susitikti su „45-uoju Jungtinių Valstijų prezidentu Donaldu Trumpu“, nurodė prezidentūra.
Respublikonų kandidatas į prezidentus D.Trumpas ne kartą gyrė Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, o per praėjusią savaitę vykusius debatus su K.Harris atsisakė pasisakyti dėl karo ir tepareiškė: „Noriu, kad karas baigtųsi.“
K.Harris yra pažadėjusi toliau teikti JAV paramą Ukrainai.
Rusijos invazija į Ukrainą tęsiasi jau daugiau kaip 30 mėnesių ir Ukraina šiuo metu kontroliuoja kai kurias Rusijos Kursko srities dalis, o Maskva toliau stengiasi veržtis į priekį Rytų Ukrainoje.
Rusijoje teisiama paauglė dėl proukrainietiško eilėraščio
21:10
Rusijoje ketvirtadienį prasidėjo 18-metės merginos, kuri, protestuodama prieš rusų karą Ukrainoje, prie paminklo priklijavo nedidelį plakatą su XIX amžiaus ukrainietiško eilėraščio posmu, teismas.
Jai gresia iki penkerių metų kalėjimo.
Vienas iš Maskvos teismų taip pat dviem mėnesiams įkalino studentą, internete teigiamai pasisakiusį apie Ukrainos sukarintą grupuotę, o Sibire iškelta išdavystės byla vietos piliečiui už užsakymų iš „užsienio organizacijos“ vykdymą.
Kariuomenei tęsiant puolimą Ukrainoje, Rusija ėmėsi didžiulių vidaus represijų ir reguliariai areštuoja savo piliečius už Kremliaus puolimo kritiką.
Sankt Peterburge Petrogrado apygardos teismas pradėjo paauglės Darjos Kozyrevos bylos nagrinėjimą.
Vasarį ji buvo suimta už tai, kad prie ukrainiečių poeto Taraso Ševčenkos paminklo mieste priklijavo plakatą su vieno iš jo eilėraščių posmu.
„Kai užkasite, sukilkit, / Pančius sudaužykit“, – parašė ji plakate ukrainiečių kalba.
Nedidelį plakatą ji priklijavo vasario 24 dieną, per antrąsias Maskvos invazijos į Ukrainą metines.
D.Kozyreva buvo apkaltinta „Rusijos kariuomenės diskreditavimu“, pareigūnams iškėlus baudžiamąją bylą dėl dviejų administracinių nusižengimų, susijusių su prieš karą nukreipto protesto veiksmais.
„Visas šis kaltinimas susiūtas baltais siūlais“, – rusišką posakį, reiškiantį akivaizdų melą, teisme pavartojo D. Kozyreva, pranešė Rusijos nepriklausoma interneto svetainė „Mediazona“.
Tolimuosiuose Rytuose esančioje Primorės srityje valdžia beveik dviem mėnesiams įkalino devyniolikmetį studentą už tai, kad jis internete „viešai pateisino“ uždraustą Ukrainos sukarintą grupuotę.
Jam gresia iki septynerių metų kalėjimo.
Be to, Sibiro Tiumenės srities valdžia iškėlė išdavystės bylą vietos programuotojui, kurį saugumo tarnyba FSB apkaltino užsakymų iš neįvardytos „užsienio organizacijos“ vykdymu.
Rusija taip pat iškėlė baudžiamąją bylą užsienyje gyvenančiam laikraščio „Novaja Gazeta“ vyriausiajam redaktoriui Kirilui Martynovui dėl „nepageidaujamos“ grupės kūrimo.
Praėjusių metų birželį Maskva leidinį „Novaja Gazeta Europe“, kuris įsikūręs ne Rusijoje, pavadino „nepageidaujama“ organizacija.
Rusija yra uždraudusi kritikuoti savo kampaniją Ukrainoje.
G.Landsbergis – kaktomušoje tarp Lenkijos ir Ukrainos: „Nebandė palaikyti“
19:26
Ukrainoje įvykęs prezidento Volodymyro Zelenskio, kitų valdžios atstovų bei Lietuvos ir Lenkijos užsienio reikalų ministrų susitikimas nepraėjo taip sklandžiai, kaip po jo mėginta sakyti oficialiai. Taip jau kelias dienas skelbia Lenkijos žiniasklaida, tikindama, kad ministras Radoslawas Sikorskis buvo įsiutęs, nes esą V.Zelenskis blokuoja bandymus ekshumuoti Volynės žudynių aukų palaikus. Kritikos strėlės iš lenkų pusės sminga ir į Gabrielių Landsbergį.
Lietuvos Užsienio reikalų ministerija penktadienį paskelbė pranešimą, kuriame teigta, kad „rugsėjo 13 dieną, su darbo vizitu lankydamasis Kyjive, Ukrainoje, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis kartu su Lenkijos kolega Radoslawu Sikorskiu susitiko su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu“.
Užuominų apie susitikimo atšiaurią atmosferą URM pranešime nebuvo.
Kaimyninės Lenkijos užsienio reikalų ministras R.Sikorskis „X“ irgi dalijosi šio vizito vaizdais. Tačiau jo įrašuose kalba ėjo ne tik apie pagalbą Ukrainai ir jos poreikius karo akivaizdoje, bet ir itin jautrų Lenkijai dalyką.
Plačiau apie tai skaitykite čia.
Lemiamas klausimas kovoje dėl lenkų kilmės amerikiečių balsų JAV rinkimuose – Ukraina
19:23
Šių metų Jungtinių Valstijų prezidento rinkimuose demokratai aktyvina bendravimą su lenkų kilmės amerikiečiais – bendruomene, kuri gali suvaidinti lemiamą vaidmenį kovoje dėl prezidento posto svarbiausiose valstijose.
Kamala Harris tikisi pasinaudoti istoriniu lenkų priešiškumu Rusijai ir Donaldo Trumpo neryžtingumu palaikyti Ukrainą per debatus. Demokratės viceprezidentės komanda trečiadienį surengė pokalbį su lenkų kilmės amerikiečių rėmėjais, kad paskatintų vietos tinklus organizuoti savo pačių renginius ir skleisti demokratų kampanijos žinią.
Nors lenkų kilmės amerikiečiai nėra itin didelė demografinė grupė, daugelis jų gyvena vadinamosiose „svyruojančiose valstijose“, kurios yra labai svarbios bet kurio kandidato pergalei. Skaičiuojama, kad Mičigane jų yra 784 tūkst., Pensilvanijoje – 758 tūkst., o Viskonsine – 481 tūkstančio. Šiose trijose vietose šią savaitę lankosi K.Harris.
Plačiau apie tai skaitykite čia.
