Svarbiausios naujienos
- J.Stoltenbergas: greičiausias būdas užbaigti karą Ukrainoje – jį pralaimėti
- EP išreiškė paramą Ukrainos prašymui panaikinti apribojimus Vakarų ginklais smogti Rusijai
- „The Telegraph“: V.Putino įsakymas paversti Rusijos armiją antra pagal dydį pasaulyje – tai desperacija
- G.Landsbergis – kaktomušoje tarp Lenkijos ir Ukrainos: „Nebandė palaikyti“
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
ES ragina suimti V.Putiną ir jo bendrininkus
06:54 Atnaujinta 08:49
Tarptautinis baudžiamasis teismas (TBT) jau išdavė šešis arešto orderius asmenims, įvykdžiusiems nusikaltimus prieš Ukrainą.
Europos Sąjunga paragino Romos statutą ratifikavusias valstybes vykdyti savo įsipareigojimus.
Kaip rašo naujienų agentūra „Ukrinform“ , atitinkamas pareiškimas buvo padarytas per ESBO Nuolatinės tarybos posėdį Vienoje. ES kalba apie didelį susirūpinimą dėl Ukrainos vaikų ir kitų civilių gyventojų, kuriuos Rusija neteisėtai perkėlė iš šalies, likimo.
„Europos Sąjunga dar kartą ragina Rusiją ir Baltarusiją nedelsiant užtikrinti jų saugų grįžimą į Ukrainą“, – sakoma pareiškime.
Be to, ES reikalauja nedelsiant paleisti visus asmenis, kuriems Rusijos Federacija neteisėtai atėmė laisvę, „įskaitant tris savavališkai sulaikytus ESBO darbuotojus“.
„Primename Tarptautinio baudžiamojo teismo išduotus šešis arešto orderius, įskaitant prezidento Vladimiro Putino arešto orderį dėl karo nusikaltimo, susijusio su neteisėtu Ukrainos vaikų deportavimu ir perdavimu. Visos valstybės, Romos statuto šalys, privalo vykdyti TBT išduotus arešto orderius“, – pažymėjo ESBO.
2023 m. kovą TBT išdavė tarptautinius arešto orderius prezidentui Vladimirui Putinui ir vaikų reikalų komisarei Marijai Lvovai-Belovai dėl neteisėtos Ukrainos vaikų deportacijos.
Šių metų kovo 5 d. TBT išdavė Rusijos aukšto rango karinių pareigūnų Viktoro Sokolovo ir Sergejaus Kobylašo, arešto orderius, pagrįstai įtardamas juos karo nusikaltimais – atakų nukreipimu į civilius objektus ir pernelyg didele atsitiktine žala civiliams gyventojams arba žala civiliniams objektams ir nusikaltimu žmoniškumui.
Birželio 25 d. TBT išdavė arešto orderius buvusiam Rusijos gynybos ministrui Sergejui Šoigu ir generalinio štabo vadui Valerijui Gerasimovui, kurie dalyvavo 2022 m. rudenį prasidėjusiuose smūgiuose Ukrainos energetikos objektams. Šie smūgiai buvo nukreipti prieš Ukrainos civilius gyventojus, todėl turi karo nusikaltimo ir nusikaltimų žmoniškumui požymių.
Mėnesio pradžioje V.Putinas lankėsi Mongolijoje, kuri yra ratifikavusi Romos statutą, tačiau Ulan Batoras nesuėmė Rusijos prezidento.
„Turėjome jį vilkti“: R.Kadyrovas skundžiasi, kad E.Muskas išjungė jo „Tesla Cybertruck“
08:54
Čečėnijos vadovas Ramzanas Kadyrovas pasiskundė, kad milijardierius Elonas Muskas tariamai išjungė jo pikapą „Tesla Cybertruck“. Verslininkas to nekomentavo.
Savo „Telegram“ kanale Kremliaus marionetė pareiškė, kad tai buvo „šlykštus E.Musko poelgis“.
„Dovanoja brangias dovanas iš širdies, o paskui nuotoliniu būdu jas išjungia. Tikriausiai prisimenate jo dovaną – „Cybertruck“, kurį aprūpinome kulkosvaidžiu ir nusiuntėme į specialiąją karinę operaciją (taip Rusija vadina plataus masto karą, kurį 2022 m. pradėjo prieš Ukrainą – red. past.) Transporto priemonė puikiai susidorojo su kovinėmis užduotimis. Ji pademonstravo manevringumą ir gerą įgulos apsaugą“, – sakė jis.
Plačiau skaitykite ČIA.
U.von der Leyen vyksta į Kyjivą, žadėdama skirti naujų lėšų energetikai
07:55
Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen penktadienį vyksta į karo nuniokotą Ukrainą, kurios energetikai žada skirti 160 mln. eurų naujų lėšų, kad šalis galėtų išgyventi dar vieną žiemą.
U.von der Leyen žurnalistams sakė, kad 100 mln. eurų šių lėšų bus paimta iš pajamų, gautų už Rusijos turtą, Europos Sąjungos laikomą dėl Maskvos invazijos.
„Visiškai teisinga, kad Rusija sumokėtų už padarytą destrukciją“, – sakė ji.
Briuselis apskaičiavo, kad sugriauta maždaug pusė Ukrainos energetikos infrastruktūros, todėl prieš trečiąją karo žiemą krentant temperatūrai Ukrainai bus vis sunkiau šildyti namus, ligonines ir mokyklas.
U.von der Leyen teigimu, Rusija puikiai žinojo, jog energijos stočių bombardavimas yra itin skausmingas smūgis Ukrainai. Jei milijonai žmonių kelis mėnesius šaltyje kęs atšiaurią žiemą, jų kovinė dvasia gali būti pakirsta.
„Galime sulaukti didžiulių padarinių, – sakė Tarptautinės energetikos agentūros (TEA) vadovas Fatihas Birolis. – Žmonės stengsis judėti, keliauti į tas vietas, kur gali turėti pastogę ir šildymą.“
Dėl to tarptautinė pagalba tampa dar reikalingesnė, sakė U.von der Leyen.
Analitikai: Kremlius didina bepiločių orlaivių gamybą, siekdamas kompensuoti karo pasekmes
07:51
Pasak Karo tyrimų instituto (ISW) analitikų, Kremlius didina bepiločių orlaivių gamybą, nes siekia kompensuoti socialines ir ekonomines karo Ukrainoje pasekmes.
„Kremlius ir toliau signalizuoja apie savo pasiryžimą gerinti Rusijos bepiločių orlaivių operacijas Ukrainoje ir dronų gamybos pajėgumus, stengdamasis kompensuoti socialinius ir ekonominius ilgalaikio Rusijos karo padarinius“, – rašo ISW.
Rugsėjo 19 d. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas susitiko su Rusijos karinės-pramoninės komisijos atstovais ir aptarė dedamas pastangas didinti Rusijos bepiločių orlaivių gamybą.
Jis pripažino, kad bepiločiai orlaiviai yra neatsiejama šiuolaikinės karybos dalis, o Rusijos karas Ukrainoje dar labiau patvirtino šį vertinimą.
V.Putinas sakė, kad 2023 m. Rusijos įmonės Rusijos kariams pristatė apie 140 000 bepiločių orlaivių, ir teigė, kad 2024 m. Rusija planuoja dešimteriopai ( iki 1,4 mln. bepiločių orlaivių) padidinti bepiločių orlaivių gamybą.
Kremliaus vadovas pabrėžė, kad Rusija turi „nuosekliai“ didinti bepiločių orlaivių gamybos pajėgumus ir gerinti Rusijoje pagamintų bepiločių orlaivių efektyvumą, kad jie atitiktų Rusijos kariuomenės poreikius.
Jis taip pat gyrė Rusijos privačias iniciatyvas dronų gamybos srityje.
V.Putinas pažymėjo, kad privatūs bepiločiai orlaiviai nėra „prastesni“ už valstybinių gynybos bendrovių gaminamus dronus ir kad Rusijos gynybos ministerija esą kruopščiai išbando visus bepiločių orlaivių modelius prieš perduodama juos Rusijos kariams fronte.
Tačiau DW tyrimas aptiko įrodymų, kad kai kurios Rusijos nereguliariosios pajėgos gali išbandyti naujai sukurtus dronus per smūgius prieš Ukrainos civilius gyventojus, galbūt siekdamos pagreitinti bandymus.
V.Zelenskis: Ukrainos puolimas Kurske į šią sritį nukreipė 40 tūkst. Rusijos karių
07:26
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį pareiškė, kad dėl ukrainiečių puolimo Rusijos pasienio Kursko srityje nuo fronto buvo nukreipta 40 tūkst. Rusijos karių.
Rugpjūčio 6 dieną Kyjivas pradėjo Kursko puolimą, siekdamas atitraukti Maskvos pajėgas iš Rytų Ukrainos, kur rusai pastaraisiais mėnesiais užėmė daugybę kaimų.
Padėtis rytiniame Donecko regione yra labai sudėtinga, tačiau Ukrainai pavyko sumažinti Maskvos kovinius pajėgumus ten, sakė V.Zelenskis savo kasdieniame kreipimesi.
„Atskiras klausimas buvo operacija Kursko srityje. Mums jau pavyko į šią teritoriją nukreipti apie 40 tūkst. Rusijos karių. Mūsų veiksmai tęsiasi“, – teigė jis.
Ukrainos Kursko puolimas užklupo Kremlių praėjus pustrečių metų nuo invazijos pradžios ir privertė Maskvą išsiųsti į regioną pastiprinimą.
Rusija teigia nuo praėjusios savaitės per kontrpuolimą atsiėmusi iš Ukrainos daugiau kaip dešimt kaimų Kursko regione.
Trečiadienį naujienų agentūrai AFP šiame regione įkurtos Ukrainos karinės administracijos atstovas teigė, kad Rusijos kontrpuolimas, kuriuo siekiama susigrąžinti Ukrainos pajėgų užimtą teritoriją, buvo sustabdytas.
Ukrainos šiaurės rytų Sumų regiono regioninė valdžia ketvirtadienį apkaltino Rusiją bombardavus slaugos namus, kuriuose gyvena daugiau kaip 200 senyvo amžiaus žmonių.
Per šį smūgį žuvo vienas žmogus, dar 13 buvo sužeisti, pranešė Sumų karinė administracija per „Telegram“.
V.Zelenskis pasmerkė smūgį, sakydamas, kad Rusija negalėjo nežinoti, jog tai senjorų slaugos namai, o ne karinė bazė.
„Mes tikrai atsakysime Rusijos kariuomenei už šį terorą. Apčiuopiamai“, – sakė jis.
ES ragina suimti V.Putiną ir jo bendrininkus
06:54 Atnaujinta 08:49
Tarptautinis baudžiamasis teismas (TBT) jau išdavė šešis arešto orderius asmenims, įvykdžiusiems nusikaltimus prieš Ukrainą.
Europos Sąjunga paragino Romos statutą ratifikavusias valstybes vykdyti savo įsipareigojimus.
Kaip rašo naujienų agentūra „Ukrinform“ , atitinkamas pareiškimas buvo padarytas per ESBO Nuolatinės tarybos posėdį Vienoje. ES kalba apie didelį susirūpinimą dėl Ukrainos vaikų ir kitų civilių gyventojų, kuriuos Rusija neteisėtai perkėlė iš šalies, likimo.
„Europos Sąjunga dar kartą ragina Rusiją ir Baltarusiją nedelsiant užtikrinti jų saugų grįžimą į Ukrainą“, – sakoma pareiškime.
Be to, ES reikalauja nedelsiant paleisti visus asmenis, kuriems Rusijos Federacija neteisėtai atėmė laisvę, „įskaitant tris savavališkai sulaikytus ESBO darbuotojus“.
„Primename Tarptautinio baudžiamojo teismo išduotus šešis arešto orderius, įskaitant prezidento Vladimiro Putino arešto orderį dėl karo nusikaltimo, susijusio su neteisėtu Ukrainos vaikų deportavimu ir perdavimu. Visos valstybės, Romos statuto šalys, privalo vykdyti TBT išduotus arešto orderius“, – pažymėjo ESBO.
2023 m. kovą TBT išdavė tarptautinius arešto orderius prezidentui Vladimirui Putinui ir vaikų reikalų komisarei Marijai Lvovai-Belovai dėl neteisėtos Ukrainos vaikų deportacijos.
Šių metų kovo 5 d. TBT išdavė Rusijos aukšto rango karinių pareigūnų Viktoro Sokolovo ir Sergejaus Kobylašo, arešto orderius, pagrįstai įtardamas juos karo nusikaltimais – atakų nukreipimu į civilius objektus ir pernelyg didele atsitiktine žala civiliams gyventojams arba žala civiliniams objektams ir nusikaltimu žmoniškumui.
Birželio 25 d. TBT išdavė arešto orderius buvusiam Rusijos gynybos ministrui Sergejui Šoigu ir generalinio štabo vadui Valerijui Gerasimovui, kurie dalyvavo 2022 m. rudenį prasidėjusiuose smūgiuose Ukrainos energetikos objektams. Šie smūgiai buvo nukreipti prieš Ukrainos civilius gyventojus, todėl turi karo nusikaltimo ir nusikaltimų žmoniškumui požymių.
Mėnesio pradžioje V.Putinas lankėsi Mongolijoje, kuri yra ratifikavusi Romos statutą, tačiau Ulan Batoras nesuėmė Rusijos prezidento.
Rusija atakavo Ukrainos regionus bepiločiais orlaiviais „Shahed“
06:29
Rusija į Ukrainos teritoriją paleido grupes „Shahed“ tipo atakos bepiločių orlaivių, pranešė Ukrainos oro pajėgos socialiniuose tinkluose.
„Pranešama, kad nuo 21.00 val. dronai skraido per Sumų sritį Romny miesto kryptimi“, – rašė Ukrainos kariuomenės oro pajėgos.
Apie 21:30 PS pranešta, kad virš Ukrainos jau skraido dvi „Shahed“ grupės: viena toliau juda Sumų srities pietuose Poltavos srities link, kita juda Černihivo srities pietuose pietvakarių kryptimi.
Remiantis internetiniu žemėlapiu, oro pavojus šiuo metu paskelbtas Sumų, Černihivo, Poltavos ir Kyjivo srityse.
V.Zelenskis įvedė naujas sankcijas Rusijai, Iranui ir Kinijai
06:15
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis įgyvendino Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sprendimą, kuriuo nustatomos naujos sankcijos šešiems fiziniams ir daugiau kaip 40 juridinių asmenų iš Irano, Kinijos ir Rusijos.
Dekretu Nr. 638 įvestos sankcijos šešiems piliečiams, taip pat 40 juridinių asmenų iš Rusijos Federacijos, Irano ir Kinijos 10 metų laikotarpiui.
Kitu dekretu Nr. 639 įvestos sankcijos dviem įmonėms: Rusijos UAB „Majak laivų apšvietimo gamykla“ ir federalinei valstybinei įmonei „Kazanės valstybinė ginklų miltelių gamykla“.
Abiejuose dekretuose pažymima, kad Ukrainos užsienio reikalų ministerija turi informuoti Europos Sąjungos, Jungtinių Amerikos Valstijų ir kitų valstybių kompetentingas institucijas apie sankcijų taikymą ir kelti su jomis klausimą dėl panašių ribojamųjų priemonių įvedimo.
