Suprasti akimirksniu
- Rusija ėmė rodyti kaprizus Arktyje: paleido įspėjamąjį šūvį į Norvegijos laivą
- „The Times“ išskyrė garsiausias ukrainiečių pasalas prieš rusų aviaciją
- Nustebino visus: propagandininkas V.Solovjovas užsiminė apie V.Putino atsistatydinimą
- Signalas Kremliui ir Vladimirui Putinui – rusai nori taikos derybų ir nebenori kariauti
- Nuosekliausi Kyjivo sąjungininkai pradėjo kalbėti apie taikos derybas su Rusija
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
„Bloomberg“: Vakarai nesužavėti V.Zelenskio „pergalės planu“ ir dairosi į V.Putiną
08:57
Vakarų pareigūnai stengiasi sumažinti lūkesčius dėl karo užbaigimo plano, jau gavusio „pergalės plano“ vardą, kurį šią savaitę Niujorke pristato prezidentas Volodymyras Zelenskis, sakydami, kad nemano, jog jis padės pasiekti proveržį konflikte su Rusija, skelbia „Bloomberg“ naujienų tarnyba.
Vienas agentūros šaltinis, susipažinęs su V.Zelenskio pokalbiais su užsienio šalių vadovais, pažymėjo, kad vadinamajame prezidento „pergalės plane“ nėra jokių realių staigmenų ir kad tai nėra esminis pokytis mūšio lauke. Kitas pareigūnas jį apibūdino kaip „pageidavimų sąrašą“.
„Niūrus plano vertinimas pabrėžia vis gilėjantį sąjungininkų šalių pesimizmą, nes karas tęsiasi jau trečius metus. Sąjungininkai taip pat baiminasi, kad parama Ukrainai susilpnės, jei po rinkimų, iki kurių liko vos šešios savaitės, į valdžią grįš buvęs prezidentas Donaldas Trumpas“, – rašo „Bloomberg“.
Bent viena iš sąjungininkių pasiūlė, kad atėjo laikas naujam ryšių su prezidentu Vladimiru Putinu raundui, kurį turėtų surengti V.Zelenskis arba kitos šalys, pridūrė abu pareigūnai.
Vakarų šalys taip pat pradeda nerimauti dėl savo pačių saugumo, nes Rusija stiprina savo ginklų gamybos pajėgumus, o tai gali turėti įtakos ne tik Ukrainai.
Remiantis trejų metų biudžeto projektais, kuriuos matė „Bloomberg“ redakcija, Maskva ketina 2025 m. padidinti gynybos išlaidas iki istoriškai didžiausios sumos – 13,2 trilijono rublių (126,8 mlrd. eurų).
Šią savaitę V.Zelenskis pristato savo planą Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos metinio susitikimo kuluaruose. Kitas pareigūnas žunalistams teigė, kad, nors sąjungininkai įsipareigoję remti Ukrainą tiek laiko, kiek reikės, jis turi paaiškinti, kaip galėtų atrodyti taika.
Penktadienį Ukrainos prezidentas žurnalistams aiškino, kad šiuo planu siekiama, jog jo šalis užimtų tvirtesnę poziciją būsimose diplomatinėse derybose su Rusija. Kyjivas nerimavo, kad paliaubos be aiškių garantijų paliks V.Putinui laisvę vėl smogti, stipriau apsiginklavus.
Prezidento administracijos vadovas Andrijus Jermakas pirmadienį Užsienio santykių tarybai Niujorke tvirtino, kad šiuo planu siekiama sulaukti pakvietimo prisijungti prie NATO aljanso, ir paragino partnerius nekreipti dėmesio į Rusijos grasinimus eskaluoti padėtį.
Savaitgalį V. Zelenskis apsilankė šaudmenų gamykloje Skrantone, Pensilvanijos valstijoje – prezidento Joe Bideno gimtajame mieste – siekdamas išlaikyti Ukrainos kovą dėmesio centre. Vėliau šią savaitę jis planuoja pristatyti J.Bidenui „pergalės planą“. Jų susitkimas numatytas ketvirtadienį.
Viena žinia, kurią jis šią savaitę atvežė į JAV, yra ta, kad sąjungininkai neturėtų svyruoti. Interviu ABC laidai „Good Morning America“ V.Zelenskis ragino sąjungininkus greičiau užbaigti karą stiprinant Ukrainą
„Manau, kad esame arčiau taikos, nei manome, – sakė jis ABC.
Tikėtina, kad JAV prezidento rinkimų rezultatai turės įtakos skaičiavimams.
D.Trumpas pirmadienį per mitingą sakė, kad, jo nuomone, V.Zelenskis „labai norėjo, kad rinkimus laimėtų jo varžovė demokratė Kamala Harris“, ir teigė, kad laimėjęs rinkimus sieks pastūmėti Ukrainą ir Rusiją prie derybų stalo.
Pasak pirmojo pareigūno, nesant jokių ženklų, kad Kremlius planuoja atsitraukti, sąjungininkai taip pat aptaria galimybę tiesiogiai kreiptis į V.Putiną prieš lapkričio mėn. numatytą G-20 grupės susitikimą Brazilijoje.
Vakarų lyderiai iki šiol signalizavo, kad jie nėra linkę eiti daug toliau tenkindami Ukrainos reikalavimus dėl dar sudėtingesnės ginkluotės.
Pavyzdžiui, JAV pareigūnai stengėsi nuslopinti viltis, kad jie pritars Kyjivo prašymui naudoti savo ilgojo nuotolio raketas, skirtas smogti taikiniams Rusijos teritorijos gilumoje.
V.Zelenskis penktadienį perspėjo, kad jei planas bus atmestas, pasaulis liks susiskaldęs: „Viena pusė palaikys Ukrainą, o kita apsimes, kad palaiko tai, kad Rusija ir Ukraina sėda prie derybų stalo“.
Eksperimentas: kas atsitinka, kai rusų savaeigė haubica apipilama degančiu napalmu?
09:06
Gali atrodyti, kad atsakymas į šį klausimą yra akivaizdus, tačiau čia gali slėptis „raktas“ į naują bepiločių orlaivių naudojimo formatą, skelbia defence-ua.com.
„Telegram“ kanale @btvt-2019 pasidalinta eksperimentu, pavadinimu „Kas nutiks, jei 122 mm savaeigę haubicą „2C1 Gvozdika“ apipilsite degančiu napalmu“. Jame pateikiamas labai išsamus aprašymas apie tai. Tiesa, šio eksperimento vieta ir laikas nenurodomi.
Pavyzdžiui, darant prielaidą, kad oro filtravimo ir ventiliacijos sistemos buvo neįjungtos, „2C1 Gvozdika“ vidinio šarvo temperatūra prie pat prie degimo zonos siekė 157 laipsnius, o kitose vietose neviršijo 51 laipsnio.
Plačiau skaitykite ČIA.
„Bloomberg“: Vakarai nesužavėti V.Zelenskio „pergalės planu“ ir dairosi į V.Putiną
08:57
Vakarų pareigūnai stengiasi sumažinti lūkesčius dėl karo užbaigimo plano, jau gavusio „pergalės plano“ vardą, kurį šią savaitę Niujorke pristato prezidentas Volodymyras Zelenskis, sakydami, kad nemano, jog jis padės pasiekti proveržį konflikte su Rusija, skelbia „Bloomberg“ naujienų tarnyba.
Vienas agentūros šaltinis, susipažinęs su V.Zelenskio pokalbiais su užsienio šalių vadovais, pažymėjo, kad vadinamajame prezidento „pergalės plane“ nėra jokių realių staigmenų ir kad tai nėra esminis pokytis mūšio lauke. Kitas pareigūnas jį apibūdino kaip „pageidavimų sąrašą“.
„Niūrus plano vertinimas pabrėžia vis gilėjantį sąjungininkų šalių pesimizmą, nes karas tęsiasi jau trečius metus. Sąjungininkai taip pat baiminasi, kad parama Ukrainai susilpnės, jei po rinkimų, iki kurių liko vos šešios savaitės, į valdžią grįš buvęs prezidentas Donaldas Trumpas“, – rašo „Bloomberg“.
Bent viena iš sąjungininkių pasiūlė, kad atėjo laikas naujam ryšių su prezidentu Vladimiru Putinu raundui, kurį turėtų surengti V.Zelenskis arba kitos šalys, pridūrė abu pareigūnai.
Vakarų šalys taip pat pradeda nerimauti dėl savo pačių saugumo, nes Rusija stiprina savo ginklų gamybos pajėgumus, o tai gali turėti įtakos ne tik Ukrainai.
Remiantis trejų metų biudžeto projektais, kuriuos matė „Bloomberg“ redakcija, Maskva ketina 2025 m. padidinti gynybos išlaidas iki istoriškai didžiausios sumos – 13,2 trilijono rublių (126,8 mlrd. eurų).
Šią savaitę V.Zelenskis pristato savo planą Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos metinio susitikimo kuluaruose. Kitas pareigūnas žunalistams teigė, kad, nors sąjungininkai įsipareigoję remti Ukrainą tiek laiko, kiek reikės, jis turi paaiškinti, kaip galėtų atrodyti taika.
Penktadienį Ukrainos prezidentas žurnalistams aiškino, kad šiuo planu siekiama, jog jo šalis užimtų tvirtesnę poziciją būsimose diplomatinėse derybose su Rusija. Kyjivas nerimavo, kad paliaubos be aiškių garantijų paliks V.Putinui laisvę vėl smogti, stipriau apsiginklavus.
Prezidento administracijos vadovas Andrijus Jermakas pirmadienį Užsienio santykių tarybai Niujorke tvirtino, kad šiuo planu siekiama sulaukti pakvietimo prisijungti prie NATO aljanso, ir paragino partnerius nekreipti dėmesio į Rusijos grasinimus eskaluoti padėtį.
Savaitgalį V. Zelenskis apsilankė šaudmenų gamykloje Skrantone, Pensilvanijos valstijoje – prezidento Joe Bideno gimtajame mieste – siekdamas išlaikyti Ukrainos kovą dėmesio centre. Vėliau šią savaitę jis planuoja pristatyti J.Bidenui „pergalės planą“. Jų susitkimas numatytas ketvirtadienį.
Viena žinia, kurią jis šią savaitę atvežė į JAV, yra ta, kad sąjungininkai neturėtų svyruoti. Interviu ABC laidai „Good Morning America“ V.Zelenskis ragino sąjungininkus greičiau užbaigti karą stiprinant Ukrainą
„Manau, kad esame arčiau taikos, nei manome, – sakė jis ABC.
Tikėtina, kad JAV prezidento rinkimų rezultatai turės įtakos skaičiavimams.
D.Trumpas pirmadienį per mitingą sakė, kad, jo nuomone, V.Zelenskis „labai norėjo, kad rinkimus laimėtų jo varžovė demokratė Kamala Harris“, ir teigė, kad laimėjęs rinkimus sieks pastūmėti Ukrainą ir Rusiją prie derybų stalo.
Pasak pirmojo pareigūno, nesant jokių ženklų, kad Kremlius planuoja atsitraukti, sąjungininkai taip pat aptaria galimybę tiesiogiai kreiptis į V.Putiną prieš lapkričio mėn. numatytą G-20 grupės susitikimą Brazilijoje.
Vakarų lyderiai iki šiol signalizavo, kad jie nėra linkę eiti daug toliau tenkindami Ukrainos reikalavimus dėl dar sudėtingesnės ginkluotės.
Pavyzdžiui, JAV pareigūnai stengėsi nuslopinti viltis, kad jie pritars Kyjivo prašymui naudoti savo ilgojo nuotolio raketas, skirtas smogti taikiniams Rusijos teritorijos gilumoje.
V.Zelenskis penktadienį perspėjo, kad jei planas bus atmestas, pasaulis liks susiskaldęs: „Viena pusė palaikys Ukrainą, o kita apsimes, kad palaiko tai, kad Rusija ir Ukraina sėda prie derybų stalo“.
Signalas Kremliui ir Vladimirui Putinui – rusai nori taikos derybų ir nebenori kariauti
08:33
Beveik pusė rusų yra pasirengę pritarti Rusijos karių išvedimui iš Ukrainos teritorijos ir taikos deryboms su Kyjivui, nors ir nebuvo pasiekti iškelti Kremliaus vadinamosios „specialiosios karinės operacijos“ tikslai. Apie atliktą Rusijos gyventojų apklausą skelbia nepriklausomas leidinys „Meduza“.
Kaip nurodo „Meduza“, 49 proc. Rusijos gyventojų pritartų Rusijos karių išvedimui iš Ukrainos, nors ir nebuvo pasiekti Vladimiro Putino iškelti tikslai.
33 proc. apklausos dalyvių nepalaikytų tokio sprendimo, o 18 proc. respondentų neturėtų aiškaus tokios situacijos vertinimo.
Plačiau skaitykite ČIA.
Ukraina numušė 28 rusų dronus ir keturias raketas
08:07
Ukrainos oro pajėgos trečiadienį pranešė, kad praėjusią naktį numušė 28 rusų dronus ir keturias raketas.
Jų pranešime socialiniame tinkle „Telegram“ sakoma, kad rusai atakavo Ukrainą aštuoniomis įvairaus tipo raketomis ir 32 atakos dronais.
28 dronai ir keturios raketos buvo numušti. Dar keturi dronai nukrito nepasiekę taikinio.
Oro gynyba veikė Dnipropetrovsko, Charkivo, Kyjivo, Čerkasų, Kirovohrado, Sumų, Poltavos, Mykolajivo, Odesos ir Chersono srityse.
Turkija užims griežtesnę poziciją dėl karo ir reikalauja reformuoti JT Saugumo Tarybą
08:00
Turkija paskelbė dėsianti daugiau pastangų, kad Rusijos ir Ukrainos karas būtų užbaigtas diplomatinėmis priemonėmis ir dialogu remiantis Ukrainos teritoriniu vientisumu ir suverenumu.
Tai teigiama Turkijos prezidento Recepo Tayyipo Erdogano kalboje JT Generalinėje Asamblėjoje Niujorke. Pasak jo, trečiaisiais karo Ukrainoje metais „mums dar toli iki teisingos ir ilgalaikės taikos sukūrimo“.
„Spartėjant ginklavimosi varžyboms, diplomatijos laukas pamažu siaurėja. Mes ir toliau didinsime paramą pastangoms užbaigti karą diplomatinėmis priemonėmis ir dialogu, remiantis Ukrainos teritoriniu vientisumu ir suverenumu“, – pabrėžė R.T.Erdoganas.
Jis pridūrė, kad Stambulas ir toliau kruopščiai įgyvendins Montro konvencijos nuostatas, tačiau taip pat pabrėžė JT neveiksmingumą ir paragino reformuoti šią organizaciją, ypač jos Saugumo Tarybą.
V.Zelenskis JT Saugumo Taryboje: Rusiją galima priversti susitarti tik vienu būdu
07:34
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį Jungtinėse Tautose pareiškė, kad Rusiją galima tik priversti sudaryti taikos susitarimą, ir pažadėjo nesiderėti Maskvos sąlygomis, kad būtų nutrauktas karas.
Kalbėdamas specialioje JT Saugumo Tarybos sesijoje, kurioje dalyvavo ir Rusijos atstovas, V.Zelenskis taip pat prisijungė prie Jungtinių Valstijų, spaudžiančių Iraną ir Šiaurės Korėją dėl įtariamos karinės paramos Maskvai.
V.Zelenskis, atvykęs į JAV pristatyti savo „pergalės planą“ Ukrainai, suabejojo Rusijos prezidento Vladimiro Putino, pasiūliusio įšaldyti kontrolės linijas, nuoširdumu.
„Žinome, kad kai kas pasaulyje nori pasikalbėti su Putinu, galbūt išgirsti iš jo, kad jis nusiminęs, nes mes naudojamės savo teise ginti savo žmones“, – sakė V.Zelenskis.
V.Zelenskis, vilkėjęs sau jau įprastais karinio stiliaus drabužiais, pavadino tokias pažiūras beprotybe.
„Rusiją galima tik priversti taikiai gyventi, bet būtent to reikia – priversti Rusiją gyventi taikiai“, – sakė jis.
Plačiau skaitykite ČIA.
Analitikai paaiškino, kas nutiks, jei Rusija užgrobs Vuhledarą
07:28
Rusijos pajėgos pasiekė Donecko srities Vuhledaro miesto pakraščius, tačiau vargu ar tai suteiks joms ypatingo operatyvinio pranašumo tolesniam puolimui vakarinėje regiono dalyje.
Karo tyrimų instituto (ISW) duomenimis, rusai bando prasiveržti šiaurės rytiniu Vuhledaro flangu per Vodianę ir pietvakariniu flangu per Prečystivką. Taip priešas tikisi apsupti Ukrainos karius ir priversti juos palikti miestą.
Pasak analitikų, priešas gali užimti visą Vuhledarą, tačiau jo veržimosi greitis ir lengvumas iš dalies priklausys nuo Ukrainos gynybos pajėgų sprendimų. Jei jos nuspręs ginti Vuhledarą, rusams gali būti sunku kovoti dėl gyvenvietės, kurios gynyba buvo stiprinama dvejus metus.
Jei rusų kariuomenė palyginti greitai neužims miesto, jos manevravimui Vuhledaro flanguose gali sutrukdyti prasidėjusios rudens liūtys.
Ekspertų teigimu, net jei rusai užims miestą, vargu ar tai iš esmės pakeis puolamųjų operacijų eigą vakarinėje Donecko srityje, nes Vuhledaras nėra itin svarbus logistikos mazgas. Tuo pat metu užpuolikai jau kontroliuoja daugumą pagrindinių kelių, einančių miesto link.
Jo užėmimas iš karto nesuteiktų rusams galimybės naudotis nauju keliu ir neatkirstų ukrainiečių nuo arterijos, kuri yra svarbi jų logistiniam aprūpinimui. Galimas Vuhledaro užėmimas taip pat nebūtinai suteiktų priešui palankią poziciją pradėti tolesnes puolamąsias operacijas kitose vakarinėse Donecko srities dalyse.
