Svarbiausios naujienos
- Masiškiausia egzekucija: rusai sušaudė 16 pasidavusių ukrainiečių karių
- „The Telegraph“: šimtai ukrainiečių karių apsupti rusų Vuhledare.
- Šokiruojantis vaizdas: rusai liko gyvi po ukrainiečių puolimo, bet žuvo nuo saviškių ugnies.
- Vokietijos kancleris O.Scholzas nori pasikalbėti su V.Putinu.
- Vos keli metrai: Rusijos naikintuvas prašvilpė prie pat JAV lėktuvų F-16.
- D.Trumpas pasisakė dėl karo Ukrainoje ir užsiminė apie Lietuvą.
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Masiškiausia egzekucija: rusai sušaudė 16 pasidavusių ukrainiečių karių
22:53
Rusijos okupacinės pajėgos Ukrainoje įvykdė dar vieną karo nusikaltimą. Ukrainos generalinė prokuratūra pranešė, kad neseniai Pokrovsko kryptimi rusų okupantai įvykdė egzekuciją 16 ukrainiečių karo belaisvių.
Pažymima, kad 2024 m. spalio 1 d. popietę keliuose „Telegram“ kanaluose buvo paskelbtas vaizdo įrašas, kuriame matyti, kaip Rusijos ginkluotųjų pajėgų atstovai tikriausiai sušaudė 16 Ukrainos kariškių. Okupantai karo nusikaltimą įvykdė Pokrovsko rajono Nikolajivkos ir Suchoj Jaro kaimų teritorijoje.
„Paviešintame vaizdo įraše matyti, kaip priešo kontroliuojami suimti Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kariai palieka miško plantaciją. Jiems išsirikiavus į eilę, okupantai tyčia atidengė į juos ugnį, kad nužudytų. Sužeistuosius, kurie rodė gyvybės ženklus, pribaigė kulkosvaidžio serija iš arti“, – sakoma pareiškime.
Prokuratūra pažymėjo, kad tokie veiksmai yra ciniškas ir šiurkštus Ženevos konvencijų pažeidimas ir priskiriami prie sunkių tarptautinių nusikaltimų. Pasak generalinio prokuroro Andrejaus Kostino, tai didžiausias žinomas Ukrainos karo belaisvių egzekucijos fronto linijoje atvejis.
„Ir tai dar vienas įrodymas, kad belaisvių žudymai ir kankinimai yra ne atsitiktinumas, o sąmoninga Rusijos karinės ir politinės vadovybės politika“, – pažymėjo jis.
Pagal Donecko srities prokuratūros procesinius nurodymus pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl karo įstatymų ir papročių pažeidimo kartu su tyčiniu nužudymu (Ukrainos baudžiamojo kodekso 438 straipsnio 2 dalis). Šiuo metu imamasi priemonių paskelbtai medžiagai patikrinti. Pradėti tyrimo ir paieškos veiksmai, kuriais siekiama nustatyti visas minėto nusikaltimo aplinkybes.
Ukrainos gynėjų sušaudymo vaizdo įrašą pakomentavo ir Aukščiausiosios Rados žmogaus teisių komisaras Dmitrijus Lubinecas.
„Tai net 16 karių, kurie pagal Ženevos konvencijas turėjo turėti apsaugą nuo šalies, kuri juos paima į nelaisvę. Tačiau šalis-monstras vėl pažeidė tarptautinės humanitarinės teisės normas ir Ženevos konvencijas ir griebiasi naujo masto karo belaisvių egzekucijų“, – pabrėžė jis.
Jis pažymėjo, kad apie dar vieną Rusijos nusikaltimą laišku pranešta JT ir Tarptautiniam Raudonojo Kryžiaus komitetui. D.Lubinecas pridūrė, kad sistemingas nusikaltimų prieš ukrainiečių karo belaisvius pobūdis turi būti sustabdytas, o juos įvykdę asmenys turi būti patraukti atsakomybėn.
Tai toli gražu ne pirmas atvejis, kai Rusijos kariai žiauriai nužudo ukrainiečių karo belaisvius.
Rugsėjo mėnesį rusai demonstratyviai kardu nužudė ukrainiečių karo belaisvį. Ukrainos ombudsmenas Dmitrijus Lubinecas pažymėjo, kad tokiais veiksmais šiurkščiai pažeidžiama Ženevos konvencija dėl elgesio su karo belaisviais.
Karybos ekspertas: rusai Vuhledarą lygina su žeme
23:55
Karybos ekspertas Egidijus Papečkys antradienio vakarą savo feisbuko paskyroje pasidalijo karo Ukrainoje vertinimu. Pasak jo, rusai Vuhledarą lygina su žeme:
„Rusai spaudžia, vietomis šiek tiek pajudėjo pirmyn. Blogiausia padėtis Vuhledare, kurį agresorius baigia užimti. Kol kas ukrainiečiai dar išlaiko dalį miesto, bet netrukus turėtų jį visai palikti. Kaip visada tokiais atvejais, rusai miestą beveik sugriovė.
Video įrašuose matyti toks intensyvus Vuhledaro apšaudymas artilerija, kokį anksčiau nelabai kada ir teko matyti, artilerijos sviediniais tiesiog lyja. Pastatai lyginami su žeme, o judėjimas tarp jų sunkiai įmanomas.
Miesto praradimas ukrainiečiams tikrai skaudus, bet net rusai šį kartą pernelyg nedžiūgauja. Nes puikiai supranta, kad už jo laukia nauja gynybos linija, nauji vuhledarai, bachmutai ir avdijivkos.
Po miesto užėmimo rusai bandys šuoliu veržtis gilyn, bet manau kad šį kartą jų pasisekimas bus mažesnis, nei po Avdijivkos. Teigiama, kad ukrainiečiai jau spėjo organizuoti gynybos liniją už miesto, netrukus agresorius išbandys jos tvirtumą.
Blogiausia, kad dabar rusams atsiriš rankos sustiprinti puolimą Časiv Jaro, Torecko, Pokrovsko ar kurio nors kito miesto ar miestelio rajone. Tiesa, agresoriaus jėgos yra gerokai išsekę, ir jam gali prireikti bent kelių dienų pertraukos atsikvėpti.
O ukrainiečiai, bent jau teoriškai, turi galimybę puolimo išsekintiems rusams suduoti netikėtą smūgį ten, kur niekas to nelaukia. Praktiškai tą įgyvendinti sunkiau, bet nėra neįmanoma – jeigu ne technologijų proveržis, trukdantis sutelkti pajėgas slapta, tokių nedidelių netikėtų ukrainiečių kontrpuolimų šiame kare būtume matę ne vieną“.
Masiškiausia egzekucija: rusai sušaudė 16 pasidavusių ukrainiečių karių
22:53
Rusijos okupacinės pajėgos Ukrainoje įvykdė dar vieną karo nusikaltimą. Ukrainos generalinė prokuratūra pranešė, kad neseniai Pokrovsko kryptimi rusų okupantai įvykdė egzekuciją 16 ukrainiečių karo belaisvių.
Pažymima, kad 2024 m. spalio 1 d. popietę keliuose „Telegram“ kanaluose buvo paskelbtas vaizdo įrašas, kuriame matyti, kaip Rusijos ginkluotųjų pajėgų atstovai tikriausiai sušaudė 16 Ukrainos kariškių. Okupantai karo nusikaltimą įvykdė Pokrovsko rajono Nikolajivkos ir Suchoj Jaro kaimų teritorijoje.
„Paviešintame vaizdo įraše matyti, kaip priešo kontroliuojami suimti Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kariai palieka miško plantaciją. Jiems išsirikiavus į eilę, okupantai tyčia atidengė į juos ugnį, kad nužudytų. Sužeistuosius, kurie rodė gyvybės ženklus, pribaigė kulkosvaidžio serija iš arti“, – sakoma pareiškime.
Prokuratūra pažymėjo, kad tokie veiksmai yra ciniškas ir šiurkštus Ženevos konvencijų pažeidimas ir priskiriami prie sunkių tarptautinių nusikaltimų. Pasak generalinio prokuroro Andrejaus Kostino, tai didžiausias žinomas Ukrainos karo belaisvių egzekucijos fronto linijoje atvejis.
„Ir tai dar vienas įrodymas, kad belaisvių žudymai ir kankinimai yra ne atsitiktinumas, o sąmoninga Rusijos karinės ir politinės vadovybės politika“, – pažymėjo jis.
Pagal Donecko srities prokuratūros procesinius nurodymus pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl karo įstatymų ir papročių pažeidimo kartu su tyčiniu nužudymu (Ukrainos baudžiamojo kodekso 438 straipsnio 2 dalis). Šiuo metu imamasi priemonių paskelbtai medžiagai patikrinti. Pradėti tyrimo ir paieškos veiksmai, kuriais siekiama nustatyti visas minėto nusikaltimo aplinkybes.
Ukrainos gynėjų sušaudymo vaizdo įrašą pakomentavo ir Aukščiausiosios Rados žmogaus teisių komisaras Dmitrijus Lubinecas.
„Tai net 16 karių, kurie pagal Ženevos konvencijas turėjo turėti apsaugą nuo šalies, kuri juos paima į nelaisvę. Tačiau šalis-monstras vėl pažeidė tarptautinės humanitarinės teisės normas ir Ženevos konvencijas ir griebiasi naujo masto karo belaisvių egzekucijų“, – pabrėžė jis.
Jis pažymėjo, kad apie dar vieną Rusijos nusikaltimą laišku pranešta JT ir Tarptautiniam Raudonojo Kryžiaus komitetui. D.Lubinecas pridūrė, kad sistemingas nusikaltimų prieš ukrainiečių karo belaisvius pobūdis turi būti sustabdytas, o juos įvykdę asmenys turi būti patraukti atsakomybėn.
Tai toli gražu ne pirmas atvejis, kai Rusijos kariai žiauriai nužudo ukrainiečių karo belaisvius.
Rugsėjo mėnesį rusai demonstratyviai kardu nužudė ukrainiečių karo belaisvį. Ukrainos ombudsmenas Dmitrijus Lubinecas pažymėjo, kad tokiais veiksmais šiurkščiai pažeidžiama Ženevos konvencija dėl elgesio su karo belaisviais.
„DeepState“ skelbia, kad rusai užėmė Vuhledarą, tačiau miestą ginanti brigada tai neigia
22:40 Atnaujinta 00:31
Rusijos okupacinės pajėgos užėmė Vuhledaro miestą Donecko srityje. Apie tai pranešė analitinis projektas „DeepState“. Vis dėlto jau daugiau kaip dvejus metus miestą ginančios brigados kariai tikina, kad įsakymo palikti pozicijas negavo ir vis dar kontroliuoja tam tikras miesto dalis.
„Kacapai užėmė Vuhledarą – šunsnukiai visuose miesto kampeliuose skelbia kabančius skudurus. Paskutinių gynybos dienų komentuoti nesinori, vis tiek niekas nepasikeis. Garbė tiems, kurie kovojo, ir tiems, kurių nebėra su mumis“, – rašoma pranešime.
Kaip pažymi UNIAN, oficialaus šios informacijos patvirtinimo kol kas nėra.
„Negavo įsakymo palikti Vuhledarą“
„Juodųjų Zaporižiečių“ vardu pavadintos 72-osios mechanizuotosios brigados kovotojai vėliau pranešė, kad nepaliko Vuhledaro, jie vis dar kontroliuoja tam tikras Ukrainos miesto dalis.
Apie tai rašo „Suspilne“, cituodama dviejų brigados, kuri Vuhledarą gina jau daugiau kaip dvejus metus, kariškių žodžius. Kartu gynėjai patvirtina, kad didžiąją miesto dalį dabar kontroliuoja Rusijos okupacinės pajėgos.
„Brigada negavo įsakymo palikti miestą“, – žurnalistams sakė vienas iš kariškių.
„Chamas yra tiesiog bailys“: buvęs kariuomenės vadas įvertino V.Putino grasinimus
21:45
Buvęs Lietuvos kariuomenės vadas atsargos generolas leitenantas Jonas Vytautas Žukas sako, kad Vakarai neturi išsigąsti naujų Kremliaus branduolinių grasinimų. Portalui 15min jis pakomentavo padėtį Ukrainoje ir Lietuvos saugumo klausimus.
Su generolu tinklalaidėje „Valinskas žino“ kalbėjosi 15min vyriausiasis redaktorius Vaidotas Beniušis, Žinių radijo žurnalistas Aurimas Perednis ir buvęs Seimo pirmininkas Arūnas Valinskas.
Pokalbio temos
- Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio vizitas JAV
- Situacija Ukrainoje – karščiausias taškas
- Vladimiro Putino branduoliniai grasinimai
- Kontrabanda balionais – ar mus šnipinėja?
- Suvalkų koridoriaus saugumas
- Krašto apsaugos ministro ir buvusio kariuomenės vado nesutarimai
– Buvo daug lūkesčių dėl Volodymyro Zelenskio vizito Jungtinėse Valstijose. Ukrainos prezidentas prieš vizitą skelbė, kad atveš respublikonams ir demokratams „pergalės planą“. Deja, vizitas susiklostė šiaip sau. Buvo įtampų su Donaldu Trumpu. Panašu, kad Ukrainos perspektyvos atremti Rusijos agresiją yra atsidūrusios Amerikos prezidento rinkimų kampanijos sūkuryje.
Jūsų nuomone, artėjant rinkimams JAV, kokie svarbiausi procesai vyksta?
– Reikia pasakyti, kad vizitas į Ameriką nebuvo sėkmingas.
„Niekas nebėga iš Vuhledaro, niekas nemeta ginklų“: kariškis apie galimą Ukrainos vadovybės sprendimą
21:01
Klausimą dėl pasitraukimo iš Vuhledaro spręs Ukrainos vadovybė, atsižvelgdama į mieste vykstančius įvykius ir susiklosčiusias aplinkybes.
Apie tai Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Sausumos pajėgų rezervistų tarybos pirmininkas Ivanas Timočko sakė KIEV24 eteryje.
Pasak jo, šis sprendimas priklausys nuo to, kokias pajėgas ir galimybes turės Ukrainos kariai:
„Pakankamai lengva pasakyti, kad kariai turėtų pasitraukti, tačiau iš tikrųjų įvykdyti išvedimo operaciją yra nepaprastai sunku.“
Jis pridūrė, kad rusai, be karinių operacijų vykdymo, bandys sukurti „informacinį precedentą“ ir eskaluoti padėtį aplink Vuhledarą. Jis priminė, kad tarp Ukrainos politikų jau būta daug politinių pareiškimų apie padėtį mieste.
I.Timočko pažymėjo, kad ypač daug kalbėta apie tai, jog priešas užėmė miestą iš flangų, bet kadangi taip neatsitiko, rusams teko „pulti stačia galva“.
„Jei vadovybė nuspręs išvesti karius iš Vuhledaro, labai svarbu suprasti, kad tai neįvyks prieš kameras ir apie tai sužinos nedaug žmonių. Kadangi bet kokia viešojoje erdvėje pasirodžiusi informacija apie tai, kad kariai arba traukiasi, arba juda, arba traukiami rezervai, gali kelti didelę grėsmę ir pavojų Ukrainos kariams“, – pabrėžė I.Timočko.
Atsakydamas į klausimą apie karines operacijas tiesiogiai miesto zonoje, kariškis pažymėjo, kad jau ne kartą girdėjome, jog priešas bandė patekti į miesto zoną iš Pavlovkos rajono, o į miestą prasiskverbę jų priešakiniai daliniai ne kartą buvo sunaikinti.
„Padėtis Vuhledare gana rimta, tačiau matome, kad niekas nebėga, niekas nemeta ginklų ir gynyba tęsiasi“, – pabrėžė jis.
Donecko srities karinės administracijos vadovas Vadimas Filaškinas pažymėjo, kad Rusijos okupantai beveik pasiekė Donecko srities Vuhledaro miesto centrą. Jis pažymėjo, kad Vuhledare liko 107 civiliai gyventojai, visi vaikai iš miesto jau seniai evakuoti. Kartu pareigūnas pridūrė, kad sunku pasiekti ten esančius žmones, kad būtų atvežta humanitarinė pagalba, geriamasis vanduo ir vaistai.
Laikraštis „The New York Times“ rašo, kad beveik trejus metus Vuhledaras buvo Ukrainos gynybos pagrindas pietiniame Donbase, tačiau dabar miestas atsidūrė ties užėmimo riba.
Pažymima, kad pralaimėjimas Vuhledare bus ir strateginė netektis Ukrainos kariuomenei, ir simbolinis smūgis, atsižvelgiant į pagrindinį vaidmenį, kurį šis miestas suvaidino sulaikant Rusijos puolimą.
O Vuhledaro praradimas leistų rusams suintensyvinti puolimą Pokrovsko, svarbaus logistikos centro, link. Taip pat sumažėtų spaudimas Rusijos tiekimo linijoms per Pietų Ukrainą į Krymą, o kai kurios vietovės ir kaimai būtų atviri puolimui.
Roš Hašanos šventė: nepaisydami karo į Ukrainą atvyko tūkstančiai žydų maldininkų
18:34
Tūkstančiai judėjų ortodoksų nepaisydami Rusijos invazijos atvyko į Ukrainos miestą Umanę švęsti religinės Roš Hašanos šventės, antradienį pranešė pagrindinė Ukrainos žydų organizacija.
Kiekvienais metais maldininkai iš Izraelio ir kitų valstybių vyksta į Umanę, iš kur yra kilęs chasidų judėjimas, švęsti šios žydų Naujuosius metus žyminčios šventės.
Umanė yra centrinėje Ukrainos dalyje, palyginti toli nuo fronto linijos, bet nuo 2022 metų vasario, kai Rusija pradėjo didelio masto invaziją į savo kaimynę, patiria atakų ir mirtinų smūgių.
Maldininkai – beveik vien vyrai ir berniukai – į Ukrainą atvyksta per visą Rusijos invaziją, nors Kyjivas prašo dėl saugumo to nedaryti.
„Į Umanę atvyko daugiau kaip 14 000 maldininkų“, – socialiniuose tinkluose paskelbė Ukrainos jungtinė žydų bendruomenė.
Paskelbtame vaizdo įraše matyti šimtai maldininkų vyrų, šokančių pagal garsią muziką miesto centre.
„Kiekvieną į miestą atvykstantį maldininką teisėsaugos pareigūnai patikrina specialiuose postuose“, – sakoma įraše.
Kilus karui Ukrainos valdžia kasmet prašo maldininkų nesirinkti Umanėje ir atkreipia dėmesį, kad jų susibūrimais pažeidžiami karo meto suvaržymai, kurių turi laikytis ukrainiečiai.
Umanė piligriminė vieta yra jau daugiau kaip 200 metų. Maldininkai pagerbia čia palaidotą Nachmaną Braclavietį, chasidizmo braclavietiškos krypties kūrėją.
Pernai balandį rusų raketai Umanėje pataikius į daugiabutį žuvo 23 žmonės.
Roš Hašana šiemet sutampa su Izraelio sausumos puolimu Libane, surengtu kelios dienos po to, kai buvo pradėti oro smūgiai šios šalies sostinei Beirutui.
„The Telegraph“: šimtai ukrainiečių karių gali būti apsupti Vuhledare
18:16
Šimtai Ukrainos kariškių gali būti įstrigę Vuhledare, Donecko srityje. Rusijos kariuomenė yra beveik apsupusi miestą, skelbia Britanijos dienraštis „The Telegraph“.
Vienas Ukrainos karys iš 72-osios mechanizuotosios brigados pasakojo karininkui Stanislavui Bunjatovui, kad evakuacijos keliai iš Vuhledaro yra atkirsti, o maisto, šaudmenų ir degalų atsargos baigiasi.
„Padėtis Vuhledare, švelniai tariant, sudėtinga. Dabar puolimas vyksta iš trijų pusių“, – dalijosi įspūdžiais kariškis.
Jis sakė, kad Ukrainos šarvuočiams per daug pavojinga važiuoti link draugiškų pozicijų dėl Rusijos artilerijos ir dronų atakų. Tačiau atskiri daliniai vis dar bando nepastebėti naktį išsiveržti iš Rusijos apsupties.
„Vidutiniškai, jei 10 žmonių grupėmis išvyksta iš miesto, tai tikslą pasiekia 4-6 žmonės“, – sakė jis.
Pažymima, kad karių pareiškimai buvo paskelbti kitą dieną po to, kai Ukrainos vyriausioji vadovybė atšaukė Vuhledarą gynusios 72-osios brigados vadą. Pulkininkas Ivanas Vynnykas yra labai gerbiamas ir buvo pristatytas paaukštinimui. Tačiau yra ir nuomonių, kad I.Vynnykas buvo atšauktas, nes jį reikėjo „gelbėti“, kol miestas dar neprarastas.
Vuhledaras, esantis pietiniame fronto linijos, einančios per rytinį Donbasą, pakraštyje, vadinamas Ukrainos tvirtove, nes per visą Rusijos karo prieš Ukrainą laikotarpį niekada nebuvo užimtas. Tačiau Rusijos kariniai tinklaraštininkai dabar tvirtina, kad Rusijos okupacinės pajėgos ją beveik apsupo. Kai kurie Rusijos pareigūnai sakė, kad planuojant didelį puolimą prie Vuhledaro buvo perkelta 5 000 rusų karių.
Net Ukrainos ir neutralūs naujienų šaltiniai praneša, kad Vuhledaras, esantis aukštai virš svarbaus rytų-vakarų kelio, gali būti prarastas, teigiama leidinyje.
Ukrainos „Telegram“ kanalas „DeepState“ patvirtino, kad Rusija į šią teritoriją pasiuntė reguliariosios kariuomenės ir specialiųjų pajėgų pastiprinimą. Tuo pat metu OSINT analitikas „Aggregator“ teigia, kad Ukraina „galbūt bandė išlaikyti Vuhledarą ilgiau, nei operatyviai įmanoma.
Prieš karą Vuhledaro mieste gyveno apie 14 000 gyventojų. Jei jis kris, tai bus didžiausia V.Putino pajėgų sėkmė mūšio lauke nuo vasario mėnesio, kai buvo užimta Avdijivka Donecko srityje, pastebi naujienų agentūra „Unian“.
Iš naujojo NATO vadovo lūpų – balzamas ukrainiečių širdims
16:27
Naujasis NATO generalinis sekretorius Markas Rutte pritarė tam, kad Ukrainai būtų leista tolimojo nuotolio Vakarų ginklais smogti į taikinius Rusijoje. Tačiau jis pažymėjo, kad tokius sprendimus turėtų priimti šiuos ginklus perduodančios sąjungininkės.
Pritaria, kad būtų panaikintas draudimas
NATO generalinis sekretorius tai pasakė per savo pirmąją spaudos konferenciją po to, kai oficialiai pradėjo eiti pareigas. M.Rutte paragino nepamiršti, kad Ukraina kariauja gynybinį, o ne užkariavimo karą:
„Tai reiškia, kad Ukraina turi teisę į savigyną. Kaip žinome, egzistuoja tarptautinė teisė, o pagal tarptautinę teisę ši teisė nesibaigia prie sienos. Taigi, Ukrainos teisės į savigyną palaikymas reiškia, kad jie taip pat gali smogti į teisėtus taikinius agresoriaus teritorijoje.“
Kartu naujasis Aljanso vadovas pabrėžė, kad sprendimas dėl konkrečios paramos Ukrainai priklauso nuo kiekvienos sąjungininkės ir jos santykių su Ukraina.
M.Rutte taip pat patikino, kad nė vienas ginklas negali atnešti pergalės kare. Tačiau, jo nuomone, diskusijos dėl smūgių Rusijos teritorijoje draudimo panaikinimo yra „svarbios diskusijos“.
Be to, M.Rutte teigė, kad Ukrainai reikia nuolatinės pagalbos, tačiau paramos Ukrainai išlaidos yra daug mažesnės nei tos, kurias NATO patirtų Rusijos prezidento Vladimiro Putino pergalės atveju.
Naujasis generalinis sekretorius yra įsitikinęs, kad be stiprios nepriklausomos Ukrainos negali būti ilgalaikio saugumo Europoje.
„Kuo labiau šiuo metu padėsime Ukrainai, tuo greičiau tai baigsis“
Naujasis NATO vadovas Markas Rutte antradienį pareiškė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas turi suprasti, jog Aljanso parama Ukrainai, kovojančiai su Maskvos invazija, nesusvyruos.
„Kuo labiau šiuo metu padėsime Ukrainai, tuo greičiau tai baigsis“, – spaudos konferencijoje sakė NATO generalinis sekretorius.
„V.Putinas turi suprasti, kad mes nepasiduosime, kad norime, jog Ukraina nugalėtų“, – nurodė jis.
Naujas NATO vadovas nuo spalio 1 dienos
15min primena, kad buvęs Nyderlandų premjeras Markas Rutte antradienį oficialiai tapo naujuoju NATO generaliniu sekretoriumi.
Vadovavimą 32 valstybes vienijančiam Aljansui jis perėmė iš daugiau kaip 10 metų dirbusio norvego Jenso Stoltenbergo.
M.Rutte yra politikos veteranas, keliolika metų vadovavęs sudėtingoms koalicijoms Nyderlanduose ir turintis daug patirties, kuria gali pasinaudoti išlaikydamas skirtingus – ir dažnai konkuruojančius – interesus turinčių šalių bendrumą.
Abu vyrai, kurie pirmą kartą kartu prie NATO stalo sėdo prieš 14 metų kaip Norvegijos ir Nyderlandų vadovai, šiltai pasisveikino vienas kitą prie Aljanso būstinės Briuselyje, o po to padėjo vainiką žuvusiems kariams, apsupti 32 šalių narių vėliavų.
„Markas turi puikias sąlygas tapti puikiu generaliniu sekretoriumi“, – sakė J.Stoltenbergas, perleisdamas organizacijos vairą M.Rutte.
„Jis 14 metų dirbo ministru pirmininku ir vadovavo keturioms skirtingoms koalicinėms vyriausybėms, todėl žino, kaip siekti kompromisų, rasti sutarimą, o tai yra įgūdžiai, kurie čia, NATO, labai vertinami“, – sakė J. Stoltenbergas.
„Jums vadovaujant NATO bus saugiose rankose“, – pabrėžė jis.
M.Rutte sakė, kad „nekantriai laukia, kada galės pradėti dirbti“. Jis nurodė, kad jo prioritetai bus NATO parama Ukrainai, kurioje karas tęsiasi jau trečius metus, išlaidų gynybai didinimas ir Aljanso partnerystės su kitomis pasaulio šalimis, ypač Azijoje ir Artimuosiuose Rytuose, stiprinimas.
Rusijos pajėgos jau beveik pasiekė Vuhledaro centrą
15:25
Rusijos pajėgos jau beveik Vuhledaro centre, kurį ukrainiečių gynėjai intensyviai saugo nuo plataus masto invazjos pradžios, nacionalinio teletilto eteryje pareiškė Donecko srities karinės administracijos vadovas Vadymas Filaškinas.
„Vyksta aktyvi karo fazė, priešas yra beveik miesto centre“, - paaiškino jis.
Pasak V.Filaškino, mieste liko 107 žmonės, tačiau iš miesto jau išvežti vaikai. Administracijos vadovas pridūrė, kad dėl aktyvių karo veiksmų labai sunku šiems žmonėms pristatyti humanitarinę pagalbą, geriamąjį vandenį ir vaistus.
Jis taip pat pabrėžė, kad humanitarinė padėtis Vuhledare yra itin sudėtinga, ir tai ne vienintelė vietovė, susidurianti su panašia problema. Sunku pristatyti pagalbą ir į Torecką, kur liko apie 1 500 žmonių, nes dauguma jų nenori išvykti.
Vuhledare, esančiame Donecko srityje, maždaug už 57 km nuo Donecko miesto, šiuo metu padėtis yra ypač sudėtinga. Rusai bando apsupti miestą, dislokuoja papildomas pajėgas, kad galėtų žengti į priekį.
Praeitą savaitę žiniasklaida pranešė apie galimą 72-osios atskirosios mechanizuotosios brigados taktinį atsitraukimą, tačiau kariškiai šią informaciją paneigė.
Pasak Mariupolio mero patarėjo Petro Andriuščenkos, Rusija pastaruoju metu Vuhledaro link perkėlė iki 5 tūkst. karių.
Rusai įžengė iš vakarų ir pietų
Stebėsenos svetainė „DeepState“ nurodė, kad antradienį iš vakarinės ir pietinės pusės į Vuhledarą įžengė Rusijos kariai.
Pirmadienį JAV įsikūręs Karo studijų institutas (ISW), remdamasis geolokacine medžiaga, nurodė, kad pastarosiomis dienomis Rusijos pajėgos pasistūmėjo į Vuhledaro šiaurės rytus ir į vakarinį miesto pakraštį.
Šis prie fronto linijos esantis miestas yra maždaug už 50 km į pietvakarius nuo okupuoto Donecko ir maždaug už 40 km į rytus nuo administracinės sienos su Zaporižios sritimi.
Vokietijos kancleris O.Scholzas nori pasikalbėti su V.Putinu
14:36
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas pirmą kartą per beveik dvejus metus nori tiesiogiai pasikalbėti su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu. Apie tai praneša leidinys „Die Zeit“, remdamasis šaltiniais vyriausybės sluoksniuose.
Pažymima, kad O.Scholzas svarsto galimybę surengti pokalbį telefonu su V.Putinu prieš lapkritį Brazilijoje vyksiantį Didžiojo dvidešimtuko (G20) susitikimą. Tačiau prašymas surengti pokalbį dar negautas.
Laikraščio teigimu, O.Scholzas būtų pirmasis svarbiausių Ukrainą remiančių šalių vyriausybių vadovas, atnaujinęs tiesioginius kontaktus su Putinu.
Paskutinis O.Scholzo ir V.Putino pokalbis telefonu įvyko 2022 m. gruodžio mėn. JAV prezidentas Joe Bidenas, Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir buvęs Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Borisas Johnsonas taip pat paskutinį kartą tiesiogiai bendravo su V.Putinu 2022 m.
Savaitraštis taip pat pažymėjo, kad spalio viduryje Vokietijoje vyks derybos dėl tolesnės paramos Ukrainai.
15min primena, kad leidinys „Welt“ rašė, jo O.Scholzas kategoriškai atsisakė leisti smogti Rusijai Vokietijos ginklais.
Anksčiau O.Scholzas teigė, kad derybos su Rusija yra būtinos. Pasak jo, jis aptarė šį klausimą su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, kuris esą sutiko, kad Rusija dalyvautų kitoje taikos konferencijoje.
Laikraštis „La Repubblica“ taip pat rašė, kad O.Scholzas nori įeiti į istoriją kaip „taikos kancleris“, pasinaudodamas karu Ukrainoje, kad susigrąžintų prarastas pozicijas. Italijos laikraščio teigimu, O.Scholzas rengia „taikos planą“, kuriame užsimenama, kad Rusija gali išsaugoti dalį anksčiau užgrobtų Ukrainos teritorijų.
