Svarbiausios naujienos
- Masiškiausia egzekucija: rusai sušaudė 16 pasidavusių ukrainiečių karių
- „The Telegraph“: šimtai ukrainiečių karių apsupti rusų Vuhledare.
- Šokiruojantis vaizdas: rusai liko gyvi po ukrainiečių puolimo, bet žuvo nuo saviškių ugnies.
- Vokietijos kancleris O.Scholzas nori pasikalbėti su V.Putinu.
- Vos keli metrai: Rusijos naikintuvas prašvilpė prie pat JAV lėktuvų F-16.
- D.Trumpas pasisakė dėl karo Ukrainoje ir užsiminė apie Lietuvą.
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Rusija nerimauja: tempia galingą techniką ir skubiai tvirtina Krymo tilto gynybą
08:57
Naujai užfiksuotos palydovinės nuotraukos rodo, kad Rusija deda vis daugiau pastangų, kad apsaugotų Kerčės tiltą nuo Ukrainos atakų, įskaitant jos smūgius spogmenimis ginkluotais bepiločiais jūriniais dronais, rašo naujienų svetainė „Business Insider“.
Praėjusį savaitgalį bendrovės „Maxar Technologies“ užfiksuotuose ir „Business Insider“ redakcijos gautuose vaizduose matyti, kad aplink Kerčės tiltą, jungiantį Rusiją su okupuotu Krymo pusiasaliu, vis labiau stiprinama gynyba.
19 km ilgio tiltas dar ne taip seniai buvo ypač svarbus Rusijos kariuomenės aprūpinimo kelias, tačiau dabar jis daugiausiai liko simboliu, kad Rusija yra užgrobusi Krymą.
Rusija nerimauja, nes jis ne kartą tapo gerai suplanuotų Ukrainos atakų auka, o Ukrainos pareigūnai vis primena, kad Kerčės tiltas dar sulauks savo valandos.
Dėl to Rusija griebėsi aktyvios įtvirtinimų statybos.
Gegužės pradžioje Rusija pietinėje tilto pusėje ėmėsi dislokuoti baržas, kad apsaugotų statinį ir laivybos kanalą nuo būsimų Ukrainos jūrų dronų atakų. Vakarų žvalgybos duomenimis, anksčiau įrengtos užtvaros buvo apgadintos audrų.
„Business Insider“ pastebėjo, kad iki birželio mėn. apsaugos priemonių padaugėjo – atsirado papildomų baržų ir lygiagrečiai tiltui einančių plūduriuojančių apsauginių strėlių. Tačiau šeštadienį užfiksuotuose naujuose vaizduose matyti, kad tiltą saugančių baržų skaičius gerokai išaugo.
Sėkmingi Ukrainos pajėgų smūgiai Rusijos Juodosios jūros laivynui paskatino Maskvą panašias gynybines priemones įrengti ir prie svarbiausių Sevastopolio ir Novorosijsko uostų.
Brady Africkas, atvirų šaltinių žvalgybos analitikas ir analitinio centro „American Enterprise Institute“ bendradarbis, pirmą kartą atkreipė dėmesį į naujas gynybines užkardas sekmadienį paskelbtame įraše socialiniame tinkle „X“. Jis įvertino atliktus drastiškus pokyčius nuo gegužės pradžios iki rugsėjo pabaigos.
Naujos užtvaros nėra vienintelės apsaugos priemonės, kurių Rusija griebėsi tiltui apsaugoti. Šeštadienį užfiksuotose palydovinėse nuotraukose matyti, kad šalia Kerčės tilto yra dvi oro gynybos sistemos „Pantsyr“. Palydovinės nuotraukos indikuoja, kad jos galėjo būti pastatytos rugpjūčio pabaigoje.
„Jų statyba rodo, kad Rusijai rūpi ne tik jūrinės grėsmės tiltui iš apačios. Ji taip pat nori apsaugoti statinį iš viršaus“, – pažymėjo „Business Insider“.
Anksčiau tiltas buvo nukentėjęs nuo sunkvežimio gabenamos bombos. Rusija taip pat teigė, kad Ukraina į tiltą taikėsi JAV suteiktomis balistinėmis raketomis, tačiau aiškino, kad ataka buvo nesėkminga.
Kyjivas taip pat apginklavo savo jūrų dronus raketomis, taip dar labiau išplėsdamas grėsmę.
Kerčės tiltą Maskva pradėjo statyti po to, kai 2014 m. neteisėtai aneksavo Krymą. Tiltas yra vertinamas kaip Rusijos prezidento Vladimiro Putino pasiekimas ir simbolizuoja Kremliaus siekį visiems laikams išlaikyti Krymą.
Ukraina anksčiau žadėjo sunaikinti tiltą dėl jo vaidmens kaip pagrindinio tiekimo ir logistikos maršruto, kuriuo remiama Rusijos karinė veikla Kryme po 2022 m. invazijos. Tą Kyjivas patvirtino daugkartiniais išpuoliais prieš šį objektą.
Tačiau, pasak karybos ekspertų, dabar tilto sunaikinimas būtų ne toks veiksmingas kariniu požiūriu ir labiau simbolinis, nes Rusija juo kur kas rečiau nei anksčiau remiasi, kad aprūpintų savo karius Kryme.
Ukrainos karinių jūrų pajėgų atstovas birželio mėn. sakė, kad didžioji dalis krovinių šiuo metu gabenama keltais, kurie praėjusią vasarą taip pat buvo tapę Ukrainos pajėgų taikiniais.
Rusija nerimauja: tempia galingą techniką ir skubiai tvirtina Krymo tilto gynybą
08:57
Naujai užfiksuotos palydovinės nuotraukos rodo, kad Rusija deda vis daugiau pastangų, kad apsaugotų Kerčės tiltą nuo Ukrainos atakų, įskaitant jos smūgius spogmenimis ginkluotais bepiločiais jūriniais dronais, rašo naujienų svetainė „Business Insider“.
Praėjusį savaitgalį bendrovės „Maxar Technologies“ užfiksuotuose ir „Business Insider“ redakcijos gautuose vaizduose matyti, kad aplink Kerčės tiltą, jungiantį Rusiją su okupuotu Krymo pusiasaliu, vis labiau stiprinama gynyba.
19 km ilgio tiltas dar ne taip seniai buvo ypač svarbus Rusijos kariuomenės aprūpinimo kelias, tačiau dabar jis daugiausiai liko simboliu, kad Rusija yra užgrobusi Krymą.
Rusija nerimauja, nes jis ne kartą tapo gerai suplanuotų Ukrainos atakų auka, o Ukrainos pareigūnai vis primena, kad Kerčės tiltas dar sulauks savo valandos.
Dėl to Rusija griebėsi aktyvios įtvirtinimų statybos.
Gegužės pradžioje Rusija pietinėje tilto pusėje ėmėsi dislokuoti baržas, kad apsaugotų statinį ir laivybos kanalą nuo būsimų Ukrainos jūrų dronų atakų. Vakarų žvalgybos duomenimis, anksčiau įrengtos užtvaros buvo apgadintos audrų.
„Business Insider“ pastebėjo, kad iki birželio mėn. apsaugos priemonių padaugėjo – atsirado papildomų baržų ir lygiagrečiai tiltui einančių plūduriuojančių apsauginių strėlių. Tačiau šeštadienį užfiksuotuose naujuose vaizduose matyti, kad tiltą saugančių baržų skaičius gerokai išaugo.
Sėkmingi Ukrainos pajėgų smūgiai Rusijos Juodosios jūros laivynui paskatino Maskvą panašias gynybines priemones įrengti ir prie svarbiausių Sevastopolio ir Novorosijsko uostų.
Brady Africkas, atvirų šaltinių žvalgybos analitikas ir analitinio centro „American Enterprise Institute“ bendradarbis, pirmą kartą atkreipė dėmesį į naujas gynybines užkardas sekmadienį paskelbtame įraše socialiniame tinkle „X“. Jis įvertino atliktus drastiškus pokyčius nuo gegužės pradžios iki rugsėjo pabaigos.
Naujos užtvaros nėra vienintelės apsaugos priemonės, kurių Rusija griebėsi tiltui apsaugoti. Šeštadienį užfiksuotose palydovinėse nuotraukose matyti, kad šalia Kerčės tilto yra dvi oro gynybos sistemos „Pantsyr“. Palydovinės nuotraukos indikuoja, kad jos galėjo būti pastatytos rugpjūčio pabaigoje.
„Jų statyba rodo, kad Rusijai rūpi ne tik jūrinės grėsmės tiltui iš apačios. Ji taip pat nori apsaugoti statinį iš viršaus“, – pažymėjo „Business Insider“.
Anksčiau tiltas buvo nukentėjęs nuo sunkvežimio gabenamos bombos. Rusija taip pat teigė, kad Ukraina į tiltą taikėsi JAV suteiktomis balistinėmis raketomis, tačiau aiškino, kad ataka buvo nesėkminga.
Kyjivas taip pat apginklavo savo jūrų dronus raketomis, taip dar labiau išplėsdamas grėsmę.
Kerčės tiltą Maskva pradėjo statyti po to, kai 2014 m. neteisėtai aneksavo Krymą. Tiltas yra vertinamas kaip Rusijos prezidento Vladimiro Putino pasiekimas ir simbolizuoja Kremliaus siekį visiems laikams išlaikyti Krymą.
Ukraina anksčiau žadėjo sunaikinti tiltą dėl jo vaidmens kaip pagrindinio tiekimo ir logistikos maršruto, kuriuo remiama Rusijos karinė veikla Kryme po 2022 m. invazijos. Tą Kyjivas patvirtino daugkartiniais išpuoliais prieš šį objektą.
Tačiau, pasak karybos ekspertų, dabar tilto sunaikinimas būtų ne toks veiksmingas kariniu požiūriu ir labiau simbolinis, nes Rusija juo kur kas rečiau nei anksčiau remiasi, kad aprūpintų savo karius Kryme.
Ukrainos karinių jūrų pajėgų atstovas birželio mėn. sakė, kad didžioji dalis krovinių šiuo metu gabenama keltais, kurie praėjusią vasarą taip pat buvo tapę Ukrainos pajėgų taikiniais.
Ukrainos generalinis štabas paskelbė naujausius Rusijos kariuomenės praradimus
08:13
Nuo 2022 m. vasario 24 d., kai prasidėjo plataus masto invazija, Rusija Ukrainoje neteko 655 560 karių, spalio 2 d. pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Į šį skaičių įeina 1 130 Rusijos pajėgų aukų, patirtų vien per pastarąją parą.
Pasak pranešimo, Rusija taip pat neteko 8 887 tankų, 17 579 šarvuotų kovos mašinų, 25 692 automobilių ir degalų cisternų, 18 869 artilerijos sistemų, 1 204 daugkartinio paleidimo raketų sistemų, 963 priešlėktuvinės gynybos sistemų, 369 lėktuvų, 328 sraigtasparnių, 16 348 bepiločių orlaivių, 28 laivų ir katerių ir vieno povandeninio laivo.
JAV analitikai: Rusijos pajėgos tikriausiai užėmė Vuhledarą
07:44
Rusijos kariai Vuhledarą tikriausiai užėmė spalio 1 d., paskelbus apie Ukrainos karių išvedimą. Kartu neaišku, ar artimiausiu metu rusai pasieks greitą pasistūmėjimą už gyvenvietės ribų, rašo Karo tyrimų institutas (ISW).
Analitikai pažymi, kad rugsėjo 30 d. ir spalio 1 d. filmuotoje medžiagoje matyti, kaip Rusijos kariai kelia Rusijos vėliavas ir laisvai veikia įvairiose Vuhledaro dalyse. Savo ruožtu Rusijos Federacijos tinklaraštininkai teigė, kad rusai užėmė gyvenvietę spalio 1 dieną.
Tuo pat metu vienas iš Ukrainos kariškių spalio 1 d. pranešė, kad dalis Ukrainos karių grupės vykdė planinį pasitraukimą iš Vuhledaro, kad išvengtų apsupimo. Rusijos tinklaraštininkų teigimu, ginkluotosios pajėgos pradėjo atitraukti karius rugsėjo 30 d. pabaigoje.
Jie pridūrė, kad rusai visiškai neužblokavo Ukrainos kariuomenės pasitraukimo kelių, tačiau artilerija ir bepiločiai lėktuvai padarė nenustatytų nuostolių Ukrainos kariams.
Pasak ISW, Ukrainos nuostolių mastas šiuo metu nežinomas, tačiau plačiai paplitę pranešimai apie Ukrainos ginkluotųjų pajėgų atsitraukimą leidžia manyti, kad didesnis Ukrainos kontingentas greičiausiai išvengė rusų apsupties, kuri būtų lėmusi didelius nuostolius.
Be informacijos apie Vuhledaro užėmimą, Rusijos šaltiniai taip pat teigė, kad Rusijos pajėgos toliau žengė į vakarus nuo Vodianės (į šiaurės rytus nuo Vuhledaro).
Xi Jinpingas V.Putinui: Kinija yra pasirengusi plėsti bendradarbiavimą
07:18
Kinijos prezidentas Xi Jinpingas trečiadienį savo Rusijos kolegai Vladimirui Putinui pasakė, kad yra pasirengęs plėsti bendradarbiavimą.
Lyderiai apsikeitė sveikinimais diplomatinių santykių užmezgimo 75-ųjų metinių proga, pranešė valstybinė žiniasklaida.
Xi Jinpingas ta proga sakė, kad Kinija yra „pasirengusi kartu su Putinu nuolat plėsti abiejų šalių visapusiškai naudingą bendradarbiavimą“, pranešė valstybinė šalies naujienų agentūra „Xinhua“.
„Nuolatinė gera kaimyniška draugystė, visapusiškas strateginis koordinavimas ir abipusiai naudingas bendradarbiavimas“, – „Xinhua“ citavo tokius Xi Jinpingo žodžius V.Putinui.
Nuo 2022 metų, kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, V.Putinas tikėjosi Kinijos vadovo paramos. Maskvai susidūrus su griežtomis Vakarų ekonominėmis sankcijomis, Rusijos ir Kinijos dvišalė prekyba pasiekė rekordines aukštumas
Kinija ir Rusija yra paskelbusios apie „neribotą“ partnerystę ir priešinasi „Vakarų hegemonijai“, ypač tam, ką vadina JAV dominavimu pasaulio reikaluose.
Kinijos prezidentas Xi Jinpingas šį mėnesį dalyvaus Kazanėje vyksiančiame kylančios ekonomikos šalių bloko BRICS viršūnių susitikime, kur turi susitikti su V.Putinu.
Xi Jinpingas trečiadienį taip pat pasidžiaugė savo ir V.Putino pastangomis pastaraisiais metais stiprinti ryšius „per šimtmetį neregėtų didelių pokyčių akivaizdoje“.
„Abiejų šalių politinis tarpusavio pasitikėjimas toliau stiprėjo, o praktiniu bendradarbiavimu pasiekta puikių rezultatų“, – sakė jis.
JK taiko sankcijas Rusijos kibernetinių nusikaltėlių gaujai, kuriai buvo pavesta atakuoti NATO
07:12
Didžioji Britanija pareiškė, kad sankcijas taiko 16 Rusijos kibernetinių nusikaltėlių gaujos „Evil Corp“ narių, kuriems Rusija pavedė vykdyti operacijas prieš NATO sąjungininkus.
Kadaise buvo manoma, kad „Evil Corp“ kelia didžiausią kibernetinių nusikaltimų grėsmę pasaulyje, sakė Didžiosios Britanijos nacionalinė nusikalstamumo agentūra (NCA), ėmusis suderintų veiksmų su Jungtinių Valstijų ir Australijos pareigūnais.
„Šiandienos sankcijos siunčia aiškią žinią Kremliui, kad netoleruosime Rusijos kibernetinių atakų – nei pačios valstybės, nei jos kibernetinių nusikaltėlių ekosistemos“, – pareiškime sakė užsienio reikalų ministras Davidas Lammy.
Rusai smogė vienam iš Charkivo rajonų
06:46
Ankstų trečiadienio, spalio 2 d., rytą Rusija paleido valdomą aviacinę bombą į Charkivo rajoną.
Rajono centre nugriaudėjo sprogimas, apie tai 4.23 val. pranešė meras Igoris Terechovas. Vėliau, 5.12 val. pareigūnas patikslino, kad įvyko valdomosios bombos KAB ataka.
„Buvo apgadintas garažų kooperatyvas, automobiliai ir privatūs gyvenamieji namai“, – sakė jis.
Pasak mero, vietoje dirba specializuotos tarnybos, vyksta tyrimas. „Laimei, nukentėjusiųjų nėra“, – pridūrė miesto meras.
J.Bidenas turėtų leisti Ukrainai smogti giliai į Rusiją: JAV agentūra įvardija priežastį
06:27
Ukrainai turėtų būti leista smogti bet kokiems teisėtiems kariniams taikiniams Rusijoje, o JAV turėtų paskatinti sąjungininkes, pavyzdžiui, Prancūziją ir Vokietiją, „laikytis tų pačių sveiko proto principų“.
Tai teigiama Helsinkio komisijos, nepriklausomos vyriausybinės agentūros, ataskaitoje. Kaip pažymi britų leidinys „The Telegraph“, JAV prezidentas Joe Bidenas patiria šios įtakingos agentūros spaudimą leisti Ukrainai naudoti Didžiojoje Britanijoje pagamintas raketas „Storm Shadow“ prieš taikinius Rusijoje.
„Sprendimą, kaip Ukraina vykdo savo karines operacijas, turi priimti Ukraina. Ukrainos vadai supranta, kad yra priklausomi nuo Vakarų ginklų, ir vargu ar padarys ką nors, dėl ko netektų šios gyvybiškai svarbios paramos“, – teigiama pranešime.
„Turime pripažinti, kad jie patys geriausiai žino, kaip apsiginti, ir leisti jiems tai daryti padės stiprinti tarpusavio pasitikėjimą. Ukraina, vykdydama bepiločių lėktuvų smūgius Rusijos gilumoje, parodė, kad jos prioritetas – kiek įmanoma sulėtinti Rusijos pažangą. Turime pasitikėti Ukraina, kad ji galės naudoti amerikietiškus ginklus šiam tikslui pasiekti ir užkirsti kelią dar baisesniems Rusijos raketų smūgiams į civilius taikinius“, – rašoma agentūros pranešime.
Kartu Helsinkio komisijos ataskaitoje teigiama, kad JAV sprendimų priėmėjai perdėtai sureikšmino Kremliaus grasinimus imtis atsakomųjų veiksmų.
„Nesuklyskite: Rusija ir toliau mojuos branduoliniais ginklais, kad atgrasytų kitas šalis nuo paramos Ukrainai ir tiesiogiai jai grasintų. Nors nė vienas iš šių grasinimų nepasitvirtino per daugelį metų Maskvos nustatytų raudonų linijų peržengimo, šie grasinimai daro įtaką kitų valstybių, įskaitant JAV sąjungininkes, užsienio politikos sprendimams“, – pažymima ataskaitoje.
Dokumente pabrėžiama, kad „šių baimių negalima tiesiog ignoruoti, jas reikia išsklaidyti pasitelkiant sveiką protą“.
„Naudinga prisiminti, kad Rusija naudoja branduolinę grėsmę, nes ji yra vienintelis likęs sovietinės „supervalstybės“ statuso, jei SSRS apskritai buvo supervalstybė, pėdsakas“, – sakoma ataskaitoje.
Leidinys pažymėjo, kad įtakingos agentūros ataskaita pasirodė svarbiu momentu, kai Ukraina paprašė papildomos pagalbos planui, kuris, kaip ji tikisi, artimiausiais mėnesiais galėtų užbaigti karą, ir atsižvelgiant į Donaldo Trumpo pergalės JAV prezidento rinkimuose perspektyvą.
„Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis tolimojo nuotolio smūgius pavadino pagrindiniu savo „Pergalės plano“, kuriuo siekiama užbaigti karą, elementu“, – pridūrė leidinys.
