Svarbiausios naujienos
- Rusija rado naujos mėsos karo mėsmalei: paaiškėjo, ką siųs į karą.
- Ukraina didina raketų nuotolį: nė viena vieta Rusijoje neliks saugi.
- „The Washington Post“: Rusija patobulino taktiką ir beprecedenčiu tempu užgrobia teritorijas rytuose.
- Ukrainos kariai pasitraukė iš Vuhledaro miesto.
- Buvęs Britanijos gynybos ministras ragina siųsti karius į Ukrainą su viena misija.
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Rusija rado naujos mėsos karo mėsmalei: paaiškėjo, ką siųs į karą
17:53
Trečiadienį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasirašė įstatymus, leidžiančius kaltinamiesiems baudžiamosiose bylose pasirašyti karines sutartis ir būti siunčiamiems kariauti Ukrainoje, taip išplečiant potencialių Rusijos dvejus su puse metų trunkančio karo dalyvių ratą.
Verbuos teisiamuosius, ne tik kalinius
Pagal naujas pataisas karines sutartis pasirašiusių kaltinamųjų baudžiamosios bylos gali būti sustabdytos karinio dalinio prašymu arba jų baudžiamasis persekiojimas apskritai nutrauktas, skelbia laikraštis „The Moscos Times“.
Šių karių teistumas gali būti panaikintas, jei jie bus apdovanoti valstybiniais apdovanojimais už elgesį mūšio lauke.
Į atleistinų nusikaltimų sąrašą neįtraukti sunkūs nusikaltimai, tokie kaip išdavystė, šnipinėjimas, terorizmas ir seksualiniai nusikaltimai.
Anksčiau leido verbuoti jau nuteistus asmenis
Kovo mėnesį Rusija priėmė panašias pataisas, leidžiančias verbuoti nuteistus kalinius ir sulaikytuosius, kurių bylos dar neperduotos teismui.
„Pakeitimas daromas dėl to, kad pagal galiojančius teisės aktus neleidžiama sudaryti karinių sutarčių su kaltinamaisiais, jei jų byla yra teisme“, – teigė žemųjų rūmų Valstybės Dūma, praėjusį mėnesį priėmusi pataisas.
Pataisos „išplės mūsų ginkluotųjų pajėgų sutartininkų rezervą“, – sakė Valstybės Dūmos gynybos komiteto pirmininkas, įstatymų leidėjas Andrejus Kartapolovas.
Tyrimų portalas „IStories“ citavo anoniminį šaltinį Gynybos ministerijoje, kuris teigė, kad Rusija planuoja į karą užverbuoti apie 40 proc. iš 60 tūkst. šalies kriminalinių kaltinamųjų.
Iš pradžių 2022 m. kalinių verbavimą karui Ukrainoje pradėjo samdinių grupė „Wagner“, o praėjusių metų pradžioje kalinių verbavimą perėmė Gynybos ministerija.
Pranešama, kad šie kaliniai patyrė vienus didžiausių nuostolių tarp Rusijos pajėgų Ukrainoje.
Rusų pajėgos smogė Charkive esančiam daugiaaukščiam pastatui
00:20
Trečiadienio vakarą Rusijos kariai vėl atakavo Charkivą. Mieste nugriaudėjo galingi sprogimai.
Apie tai pranešė Charkivo meras Ihoris Terechovas. Pasak jo, preliminariai smūgiai teko Ševčenkovskio ir Kyjevo rajonams.
Vėliau paaiškėjo, kad rusai pataikė į daugiaaukštį pastatą.
Šiuo metu žinoma apie 10 nukentėjusiųjų. Po sugriauto namo griuvėsiais gali būti ir daugiau žmonių.
V.Zelenskis: Ukrainos kariai išvargino Rusijos pajėgas Rytų Ukrainoje
22:26
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis vakarinio kreipimosi metu pareiškė, kad Ukrainos kariuomenė išvargino Rusijos pajėgas Rytų Ukrainoje.
Pasak prezidento, antradienį jis jau kelis kartus kalbėjosi su kariuomenės vadu Oleksandru Syrskiu. Pirmiausia kalbėta apie Donecko sritį ir vietoves, kuriose dabar ypač sunku.
„Kiekvieną savaitę, nepaisydami visko, mūsų kariai okupantui atneša tikrai apčiuopiamą pralaimėjimą, ir tai yra svarbiausia – išvarginti priešą ir užtikrinti, kad Ukraina sugebėtų įtikinti savo partnerius tokiais žingsniais, kurie gali iš esmės ir strategiškai pakeisti karinę situaciją.“
V.Zelenskis pridūrė, kad Ukrainai tikrai reikia ryžtingumo ir „toliaregiškumo“ iš savo partnerių.
„Šiuo metu Rusijai daromas nepakankamas spaudimas, ir tai yra vienintelė priežastis, kodėl Rusijos vadovybė rimtai nežiūri į diplomatiją. Mums reikia daugiau jėgos“, – sakė jis.
Kinų ir rusų pakrančių apsaugos laivai kartu plaukė per Beringo jūrą, sako JAV
20:49
JAV pakrančių apsaugos tarnyba antradienį pranešė, kad šeštadienį pastebėjo du Rusijos ir du Kinijos laivus, kurie plaukė išsirikiavę per Beringo jūrą.
Tai rodo stiprėjantį Pekino ir Maskvos bendradarbiavimą Arktyje.
Kinų ir rusų pakrančių apsaugos laivai buvo pastebėti maždaug už aštuonių kilometrų nuo Rusijos išskirtinės ekonominės zonos, šiauriausioje vietoje, kur JAV pakrančių apsaugos tarnyba kada nors matė Kinijos laivus, teigiama pranešime. Beringo jūra skiria Rusiją nuo Aliaskos.
„Ši naujausia veikla rodo padidėjusį mūsų strateginių konkurentų susidomėjimą Arktimi“, – teigė 17-osios pakrančių apsaugos apygardos vadė kontradmirolė Megan Dean.
Liepą Rusijos ir Kinijos bombonešiai pirmą kartą pasirodė kartu prie Aliaskos krantų. Skrydžiai nebuvo laikomi grėsme, tačiau tai buvo pirmas kartas, kai Kinijos bombonešiai įskrido į Aliaskos oro erdvės gynybos atpažinimo zoną (ADIZ). Taip pat tai buvo pirmas kartas, kai kinų ir rusų orlaiviai pakilo iš tos pačios bazės Rusijos šiaurėje.
Kinijos pakrančių apsaugos tarnyba pareiškime nurodė, kad bendras patruliavimas su Rusija, surengtas po bendrų pratybų, buvo skirtas tikrinti žvejybos laivus, siekiant palaikyti tvarką šiaurinėje Ramiojo vandenyno dalyje pagal Jungtinių Tautų (JT) rekomendaciją ir tarptautinę konvenciją.
Ji teigė, kad laivai dalyvavo nelegalių laivų paieškos ir gelbėjimo pratybose, kurios parodė „didelį koordinavimo ir bendradarbiavimo efektyvumą“.
Glaudus Rusijos bendradarbiavimas su Kinija kelia susirūpinimą Vašingtonui, kuris kritikuoja Pekiną už tai, kad šis remia Maskvos karą prieš Ukrainą.
Ukraina pasipiktino TOK pareigūno komentarais apie Rusiją
19:38
Kyjivas antradienį papriekaištavo Tarptautinio olimpinio komiteto (TOK) pareigūnui, užsiminusiam, kad Rusija gali būti greitai vėl priimta į organizaciją, jei pradės laikytis jos taisyklių.
TOK viceprezidentas Juanas Antonio Samaranchas jaunesnysis praėjusią savaitę pareiškė, kad Rusija „akivaizdžiai ir šiurkščiai pažeidė Olimpinę chartiją“, tačiau pridūrė: „Tą pačią minutę, kai bus panaikintos priežastys, kodėl buvo sustabdyta ir nepripažįstama Rusijos narystė komitete, privalėsime pradėti sunkiai dirbti, kad juos susigrąžintume.“
Ukrainos sporto ministras Matvijus Bidnas naujienų agentūrai AFP sakė kad „visa Ukrainos sporto bendruomenė buvo labai nustebinta ir pasipiktinusi“ tokiais komentarais.
Jis pakvietė J.A.Samaranchą apsilankyti Ukrainoje, kad „pamatytų sugriautus sporto objektus“ ir pasikalbėtų su „sportininkais, kurių tėvai ir giminaičiai žuvo dėl Rusijos ginkluotos agresijos“.
Bendrame pareiškime su Ukrainos užsienio reikalų ministru Andrijumi Sybiha M. Bidnas teigė, kad tokia pozicija yra „nesuderinama su siekiu vadovauti Tarptautiniam olimpiniam komitetui“.
J.A.Samaranchas, kurio tėvas tuo pačiu vardu 1980–2001 metais buvo TOK prezidentas, yra vienas iš septynių kandidatų, pretenduojančių pakeisti dabartinį TOK vadovą Thomas Bachą.
„Siūlymai dėl galimo Rusijos sportininkų grąžinimo į tarptautinę sporto bendruomenę yra kategoriškai nepriimtini ir piktinantys“, – pridūrė A.Sybiha ir M.Bidnas.
J.A.Samaranchas teigė, kad Rusija pažeidė Olimpinę chartiją, „perimdama kito nacionalinio olimpinio komiteto atsakomybę tam tikrose teritorijose“, turėdamas omenyje Maskvos okupaciją ir teigdamas, kad ji aneksavo dalį Rytų ir Pietų Ukrainos.
TOK suspendavo Rusijos olimpinį komitetą (ROK) po to, kai jis paskelbė į savo narius įtraukęs kelių okupuotų Ukrainos sričių sporto organizacijas.
Šią vasarą Paryžiaus olimpinėse žaidynėse Rusijai atstovavo 15 neutralių sportininkų.
Susidūrė su apmokėjimo sunkumais: Rusija vietoj pinigų priims mandarinus
18:31
Rusijos bendrovės, siekdamos įveikti su mokėjimais susijusius sunkumus dėl Vakarų sankcijų Maskvai, sukūrė barterinės prekybos su Pakistanu sistemą, kad palengvintų ekonominius mainus be piniginių operacijų.
Alternatyvus prekybos susitarimas buvo pasirašytas pirmajame Pakistano ir Rusijos prekybos ir investicijų forume Maskvoje. Pasak Rusijos valstybinės žiniasklaidos priemonės TASS, pirmoji Rusijos bendrovė, kuri pasinaudos šiuo mechanizmu, bus „Astarta-Agrotrading“, tieksianti Pakistanui avinžirnius ir lęšius. Pakistano bendrovė „Meskay + Femtee Trading Company“ mainais tieks mandarinus ir ryžius.
Pagal susitarimą Rusija eksportuos 20 000 tonų avinžirnių, o Pakistanas tieks tokį pat kiekį ryžių. Kitoje sutartyje numatyta, kad Rusija išsiųs 15 000 tonų avinžirnių ir 10 000 tonų lęšių mainais į 15 000 tonų mandarinų ir 10 000 tonų bulvių, skelbia „The Moscow Times“.
Pasak Pakistano prekybos ministro pavaduotojo Nasiro Hamido, barterinių mainų sistema buvo sukurta dėl „tarpusavio atsiskaitymų sunkumų“.
Nors piniginės operacijos vis atidžiau tikrinamos dėl tarptautinių sankcijų, taikomų Rusijai kaip atsakas už jos invaziją į Ukrainą, barterinių mainų schemos suteikia įmonėms galimybę išvengti komplikacijų tiesiogiai keičiantis prekėmis, o ne atliekant bankinius mokėjimus. Tokie sandoriai padeda išvengti stebėsenos organizacijų, kurioms pavesta užtikrinti sankcijų laikymąsi, dėmesio.
Plačiau skaitykite ČIA.
Rusija rado naujos mėsos karo mėsmalei: paaiškėjo, ką siųs į karą
17:53
Trečiadienį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasirašė įstatymus, leidžiančius kaltinamiesiems baudžiamosiose bylose pasirašyti karines sutartis ir būti siunčiamiems kariauti Ukrainoje, taip išplečiant potencialių Rusijos dvejus su puse metų trunkančio karo dalyvių ratą.
Verbuos teisiamuosius, ne tik kalinius
Pagal naujas pataisas karines sutartis pasirašiusių kaltinamųjų baudžiamosios bylos gali būti sustabdytos karinio dalinio prašymu arba jų baudžiamasis persekiojimas apskritai nutrauktas, skelbia laikraštis „The Moscos Times“.
Šių karių teistumas gali būti panaikintas, jei jie bus apdovanoti valstybiniais apdovanojimais už elgesį mūšio lauke.
Į atleistinų nusikaltimų sąrašą neįtraukti sunkūs nusikaltimai, tokie kaip išdavystė, šnipinėjimas, terorizmas ir seksualiniai nusikaltimai.
Anksčiau leido verbuoti jau nuteistus asmenis
Kovo mėnesį Rusija priėmė panašias pataisas, leidžiančias verbuoti nuteistus kalinius ir sulaikytuosius, kurių bylos dar neperduotos teismui.
„Pakeitimas daromas dėl to, kad pagal galiojančius teisės aktus neleidžiama sudaryti karinių sutarčių su kaltinamaisiais, jei jų byla yra teisme“, – teigė žemųjų rūmų Valstybės Dūma, praėjusį mėnesį priėmusi pataisas.
Pataisos „išplės mūsų ginkluotųjų pajėgų sutartininkų rezervą“, – sakė Valstybės Dūmos gynybos komiteto pirmininkas, įstatymų leidėjas Andrejus Kartapolovas.
Tyrimų portalas „IStories“ citavo anoniminį šaltinį Gynybos ministerijoje, kuris teigė, kad Rusija planuoja į karą užverbuoti apie 40 proc. iš 60 tūkst. šalies kriminalinių kaltinamųjų.
Iš pradžių 2022 m. kalinių verbavimą karui Ukrainoje pradėjo samdinių grupė „Wagner“, o praėjusių metų pradžioje kalinių verbavimą perėmė Gynybos ministerija.
Pranešama, kad šie kaliniai patyrė vienus didžiausių nuostolių tarp Rusijos pajėgų Ukrainoje.
Kremliaus paranoja dėl šnipų Rusijos mokslininkus verčia drebėti dėl savo gyvybės
17:18
Rusijos mokslininkai pradėjo vengti dalyvauti reikšminguose moksliniuose tyrimuose, nes prieš fizikus, užsiimančius hipergarsine ir greitaeige aerodinamika, imtasi griežtų priemonių, „The Wall Street Journal“ (WSJ) sakė fizikas Jaroslavas Kudriavcevas. Jo tėvas Viktoras Kudriavcevas buvo vienas pirmųjų, kuriam 2018 m. buvo pateikti kaltinimai valstybės išdavyste ir kuris mirė po 14 mėnesių Lefortovo kardomojo kalinimo centre.
Kol kai kurie mokslininkai laukia teismo, kiti jau yra pernelyg įbauginti areštų, kad galėtų atlikti reikšmingus mokslinius tyrimus, rašo WSJ. „Siekdama išlaikyti karinių tyrimų paslaptį, valdžia iš tikrųjų žudo civilinį mokslą“, – sakė Jaroslavas Kudriavcevas, kuris dabar gyvena ir dirba Prancūzijoje.
Represijų banga iš tiesų turėjo didelį poveikį mokslininkams, sutinka advokatas Jevgenijus Smirnovas, dirbęs su keliomis valstybės išdavystės bylomis. Pasak jo, baudžiamosios bylos prieš fizikus galėjo sukelti baimę kalbėti tarptautinėse konferencijose, bendrauti su užsieniečiais ir toliau dalyvauti fundamentiniuose tyrimuose hipergarsinio mokslo srityje. Tarptautinis bendradarbiavimas (kelionės į užsienį ir bendri straipsniai su užsienio kolegomis) buvo priežastis persekioti mokslininkus, priminė J.Smirnovas.
Bet koks straipsnis gali tapti pretekstu apkaltinti valstybės išdavyste, sakoma laiške, kuriuo palaikomi trys Rusijos mokslų akademijos Sibiro filialo Teorinės ir taikomosios mechanikos instituto mokslininkai, kuriems iškeltos baudžiamosios bylos. „Tai, už ką šiandien esame apdovanoti ir rodome pavyzdį kitiems, rytoj tampa baudžiamojo persekiojimo priežastimi“, – sakoma kreipimesi, kuris buvo paviešintas 2023 m. gegužę, bet vėliau ištrintas.
Didėjantis baudžiamųjų bylų prieš fizikus skaičius rodo didėjančią Kremliaus paranoją, nes jis bando apsaugoti Rusijos hipergarsinius pasiekimus, rašo WSJ. Leidinys fizikų areštus lygina su represijomis prieš Sergejų Koroliovą, jo kolegą, raketų inžinierių Valentiną Glušką ir lėktuvų konstruktorių Aleksejų Tupolevą praėjusio amžiaus trečiajame dešimtmetyje.
Kita vertus, pasak kai kurių WSJ apklaustų mokslininkų, baudžiamosios bylos, iškeltos fizikams, padeda Kremliui sustiprinti pasakojimą, kad Rusija pasiekė didelį technologinį pranašumą hipergarsinių tyrimų srityje. Jie teigė, kad susidorojimas yra teatrališkas. Rusijos saugumo tarnybos vykdo susidorojimą iš dalies „norėdamos įtikinti save ir V.Putiną, kad Rusija tikrai turi pažangių mokslo pasiekimų ir kad šnipai iš viso pasaulio bando juos pavogti“, sako J.Smirnovas.
Hipergarsinės raketos yra vienas mėgstamiausių Vladimiro Putino projektų. Po 2018 m. V.Putino kreipimosi į Federalinį Susirinkimą prasidėjo represijų banga prieš fizikus, dalyvaujančius kuriant tokius ginklus. Tuomet jis parodė animacinį siužetą, kurioje raketos krenta ant Floridos. V.Putinas sakė, kad hipergarsiniai ginklai gali įveikti JAV priešraketinę gynybą, tačiau jau 2023 m. gegužę JAV priešlėktuvinės gynybos sistema „Patriot“, kuri nėra pati pažangiausia, numušė hipergarsinę raketą „Kinžal“ virš Kyjivo.
Nuo represijų prieš fizikus pradžios teisėsauga iškėlė baudžiamąsias bylas 12 mokslininkų, iš kurių šeši buvo sulaikyti prasidėjus karui Ukrainoje.
Viktoras Kudriavcevas buvo apkaltintas valstybės išdavyste už tai, kad perdavė dokumentus apie hipergarsinius ginklus von Karmano skysčių dinamikos institutui Belgijoje, su kuriuo bendradarbiavo vykdydamas tarptautinį mokslinių tyrimų projektą. V.Kudriavcevas buvo paleistas iš kardomojo kalinimo centro, kai jam buvo diagnozuota pažengusi vėžio forma. 2020 m. rugpjūtį jo byla buvo sustabdyta, o 2021 m. balandį mokslininkas mirė.
Gynybos ministras: Estija svarsto galimybę siųsti savo karius į Ukrainą
16:02
Estijos vyriausybė aptarė galimybę siųsti savo karius į Vakarų Ukrainą ne kovinėms užduotims atlikti, trečiadienį Lenkijos radijui pareiškė Estijos gynybos ministras Hanno Pevkuras.
Jis pabrėžė, kad kol kas šalis konkretaus sprendimo nepriėmė.
„Jei turėtume didelį kontingentą, tarkime, brigados dydžio dalinį su įranga, tai būtų labai didelis taikinys rusams“, – kalbėjo ministras.
Jo nuomone, sprendimą įvesti kariuomenę į Ukrainos teritoriją turėtų priimti NATO šalys narės bendru sutarimu.
„Turime atsižvelgti į visas detales: pajėgų apsaugos priemones, taip pat logistiką. Todėl dabar tęsiame mokymus Lenkijoje ir Jungtinėje Karalystėje. Žiūrėsime, kaip ši tema vystysis“, – sakė H.Pevkuras.
2024 m. birželį Estijos ambasadorė Ukrainoje Anneli Kolk pareiškė, kad Estija yra pasirengusi aptarti savo karių įvedimą į Ukrainą ir kad tai šaliai nėra raudona linija.
Estija – ne pirma
Vasario 26 d. Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pareiškė, kad Ukrainos Vakarų sąjungininkai sukurs koaliciją, kuri aprūpins jos pajėgas tolimojo nuotolio ginklais, ir kad ateityje neatmetama galimybė siųsti karių į Ukrainą.
Kelios NATO šalys į E.Macrono pareiškimą reagavo viešai atmesdamos tokią idėją. Tarp jų buvo Lenkija, JAV, Vokietija, Čekija, Kanada ir Jungtinė Karalystė.
Buvusi Estijos ministrė pirmininkė Kaja Kallas ir tuometinis Lietuvos gynybos ministras Arvydas Anušauskas neatmetė karių siuntimo galimybės – patikslino, kad kalbama tik apie mokymo misijas.
Nyderlandų kariuomenės generalinio štabo vadovas generolas Onno Eichelsheimas pažymėjo, kad „visos galimybės turėtų būti paliktos atviros“.
Vasario 29 d. Prancūzijos ministras pirmininkas Gabrielis Attalis paaiškino, kad Prancūzijos kariai galėtų dalyvauti kare Ukrainos pusėje, gindami tam tikras sienas, dalyvaudami pratybose ar antžeminėje oro gynyboje. Jis atmetė Prancūzijos karių dalyvavimą mūšiuose „tiesiogiai fronto linijoje“.
Gegužės mėnesį Ukrainos gynybos ministerija patikslino, kad šiuo klausimu vyksta diskusijos ir kad Ukraina šiuo metu rengia dokumentus dėl užsienio karių dalyvavimo pratybose Ukrainoje, „kad nereikėtų gaišti laiko derinant biurokratinius momentus“, kai bus priimtas sprendimas.
Latvija nusprendė nelaukti: pati paruošė atsaką Rusijos dronams
15:44
Latvijos gynybos ministerija Latgaloje dislokavo mobilias oro pajėgų kovines grupes, ginkluotas priešlėktuvinėmis raketomis. Be to, prie rytinės sienos dislokuoti specialūs radarai dronams aptikti, pareiškė ministerijos vadovas Andris Spruds.
Šie daliniai, sudaryti iš profesionalių kariškių, taip pat savanorių ir šauktinių iš Valstybės gynybos tarnybos, budės visą parą ir bus siunčiami perimti taikinio, jei bus aptikta grėsmė.
A.Spruds cituojamoje ataskaitoje apie pasienio sustiprinimą nurodoma, kad šaudymo grupės aprūpintos švediškomis nešiojamomis oro gynybos sistemomis SAM RBS-70.
Kariškiai taip pat teigė, kad naujieji radarai, skirtingai nei pasienyje jau esantys, gali aptikti mažesnius taikinius nedideliame aukštyje. Taigi jie galės geriau sekti tokių objektų judėjimą.
Latvijos valdžios institucijos nusprendė sustiprinti pasienio apsaugą po to, kai rugsėjo 7 d. Rėzeknės regione sudužo sprogmenų prikrautas rusiškas dronas „Shahed“. Tikėtina, kad jis buvo paleistas į Ukrainą, tačiau nukrypo nuo kurso ir per Baltarusiją įskrido į Latviją.
Gynybos ministras pažymėjo, kad dronas nukrito toli nuo apgyvendintų teritorijų, todėl niekas nenukentėjo. Po incidento buvo pradėtas tyrimas.
Latvijos užsienio reikalų ministerija iškvietė Rusijos reikalų patikėtinį. Jam buvo pareikštas griežtas protestas dėl šalies rytuose aptikto karinio drono.
Incidentas taip pat sukėlė pasipiktinimą tarp kitų Baltijos šalių respublikų.
Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis pareiškė, kad „atėjo laikas pradėti tikrai išsamią diskusiją apie raudonąsias linijas“.
„Kad Rusija žinotų, jog NATO teritorija yra apsaugota, ir kad mūsų žmonės taip pat žinotų, jog jie yra apsaugoti“, - aiškino jis.
Nuo karo Ukrainoje pradžios tokių incidentų Šiaurės Atlanto aljanso valstybių narių teritorijoje jau įvyko ne kartą. Taip Rumunijoje ir Lenkijoje buvo rasta Rusijos bepiločių orlaivių ir jų nuolaužų. Šios valstybės masinių Rusijos atakų prieš Ukrainos regionus netoli jų sienų metu kelia į dangų naikintuvus.
Bepiločių orlaivių nuolaužų taip pat rasta Moldovoje, Baltarusijoje, Bulgarijoje ir Kroatijoje.
ES žengė žingsnį nauų sankcijų Rusijai link
14:48
Europos Sąjunga (ES) trečiadienį žengė žingsnį link sankcijų Rusijai dėl virtinės pastarojo meto hibridinių ir sabotažo išpuolių visoje Europoje, pranešė diplomatai.
ES ir NATO apkaltino Maskvą, kad ji slypi už virtinės incidentų, kuriais siekiama destabilizuoti Vakarus, trečius metus tęsiantis Kremliaus karui Ukrainoje.
Kelių ES šalių, įskaitant Vokietiją, Lenkiją, Lietuvą, Latviją ir Estiją, institucijos pranešė, kad pastaraisiais mėnesiais atskleidė sąmokslų ar incidentų, įskaitant padegimus, kuriuos sumanė Maskva.
Briuselyje susitikę 27 ES valstybių ambasadoriai pritarė tam, kad būtų sukurta nauja teisinė sistema, pagal kurią už išpuolius atsakingiems asmenims būtų uždrausta išduoti vizas ir būtų įšaldytas jų turtas.
Kai kitą savaitę tekstas bus oficialiai patvirtintas, ES galės į juodąjį sąrašą įtraukinėti konkrečių Rusijos agentų ar subjektų pavardes, sakė diplomatai.
Europos pareigūnai teigia manantys, kad Rusija tokiais veiksmais iš dalies siekia susilpninti paramą Kyjivui.
ES šalys kartu su Jungtinėmis Valstijomis yra didžiausios Ukrainos rėmėjos nuo pat 2022 metų vasario, kai Kremlius pradėjo plataus masto invaziją.
Nuo to laiko, kai Rusija pradėjo savo puolimą, ES jau įvedė 14 beprecedenčių sankcijų paketų Rusijai. Šiomis priemonėmis siekiama pakenkti Kremliaus karo mašinai.
Siekdamos pažaboti piktybinę Maskvos veiklą, kelios ES šalys, vadovaujamos Prahos, siekia įvesti priemones, kad Rusijos diplomatai negalėtų laisvai judėti po bloką.
Kol kas šiam žingsniui dar nepritarta, o Vengrija – Maskvai draugiškiausia bloko šalis – neseniai sukėlė savo ES partnerių pasipiktinimą sušvelnindama vizų išdavimo rusams ir baltarusiams taisykles.
