Svarbiausios naujienos
- Rusija rado naujos mėsos karo mėsmalei: paaiškėjo, ką siųs į karą.
- Ukraina didina raketų nuotolį: nė viena vieta Rusijoje neliks saugi.
- „The Washington Post“: Rusija patobulino taktiką ir beprecedenčiu tempu užgrobia teritorijas rytuose.
- Ukrainos kariai pasitraukė iš Vuhledaro miesto.
- Buvęs Britanijos gynybos ministras ragina siųsti karius į Ukrainą su viena misija.
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
JAV atsargos generolas įvertino NATO pasirengimą karui su Rusija ir užsiminė apie Lietuvą
09:13
NATO trūksta tinkamos oro gynybos, karinio mobilumo, amunicijos ir mąstysenos, kad būtų pilnai pasirengusi didelio masto konvenciniam karui, antradienį kalbėdamas Varšuvos saugumo forumo diskusijoje pareiškė JAV atsargos generolas leitenantas Benas Hodgesas, kurį cituoja naujienų svetainė „Kyiv Independent“.
Anot jo, daugelis Europos politinių ir karinių vadovų ne visiškai suvokia galimo karo su Rusija realijas.
Įspėjimų dėl Rusijos ir NATO susidūrimo padaugėjo nuo tada, kai Maskva 2022 m. pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, o daugelis stebėtojų atkreipė dėmesį į nepakankamą Vakarų gynybos pramonės bazę ir kovinę parengtį.
„Neturime tinkamos priešraketinės ir priešlėktuvinės gynybos, kad apsaugotume savo jūrų uostus, oro uostus ir svarbią infrastruktūrą“, – pabrėžė B.Hodgesas.
Rytinis NATO flangas turi tik 5 proc. oro gynybos pajėgumų, būtinų atremti puolimą, dar gegužės mėn. pastebėjo britų leidinys „Financial Times“.
„Mes vis dar... negalime greitai judėti visoje Europoje, todėl karinio mobilumo klausimas tebėra iššūkis, kurį reikia išspręsti“, – pridūrė generolas.
Jo vertinimu, jei Rusija nuspręstų pulti NATO, jos pajėgos iš karto smogtų Europos transporto infrastruktūrai, kuri sąjungininkams reikalinga atsakui.
„Taigi įsivaizduokite, kad po savaitės tai, kas vyksta Ukrainoje, įvyktų Gdanske, Klaipėdoje, Taline ar Bremerhafene, – kalbėjo B.Hodgesas. – Blogiausiu atveju Lietuvai tektų dvi savaites laukti, kol atvyks pastiprinimas.“
Pritardamas Rumunijos gynybos ministerijos valstybės sekretorės Simonos Cojocaru žodžiams, aukšto rango karininkas teigė, kad NATO kariuomenės turi būti pasirengusios išsikviesti pastiprinimą daug greičiau nei šiuo metu.
Jis priminė, kad Šaltojo karo metais Vakarų kariuomenės buvo pasirengusios dislokavimui per 24 valandas, tuo tarpu dabartinės kariuomenės iš esmės neturi tokio suvokimo ir parengties.
NATO turėtų turėti „drąsos pripažinti tai, ką matote kaip grėsmę, ir tada pradėti traukti šaudmenis iš bunkerių, pradėti dislokuoti karius, kad būtų pasirengta, ir tada per dvi ar tris dienas galima būti pasiruošus eiti ten, kur ši rizika.“
Pasak B.Hodgeso, sąjungininkų lyderiai dažnai nesiryžta reaguoti pakankamai greitai ir ryžtingai, baimindamiesi, kad tokie žingsniai bus suvokiami kaip provokacija.
Jis taip pat paragino Europos šalis investuoti į pratybas ir amunicijos gamybą, kad būtų padidinta aljanso karinė parengtis.
„Praėjo dešimt su puse metų po to, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, o mes vis dar negalime parūpinti pakankamai šaudmenų savaitei. O mes ištuštinome savo bunkerius, kad galėtume padėti“.
Vis dėlto atsargos generolas pripažino, kad kai kurios Europos šalys „juda daug geresne kryptimi“ ir pagyrė Lenkijos planuojamą karinę transformaciją.
JAV atsargos generolas įvertino NATO pasirengimą karui su Rusija ir užsiminė apie Lietuvą
09:13
NATO trūksta tinkamos oro gynybos, karinio mobilumo, amunicijos ir mąstysenos, kad būtų pilnai pasirengusi didelio masto konvenciniam karui, antradienį kalbėdamas Varšuvos saugumo forumo diskusijoje pareiškė JAV atsargos generolas leitenantas Benas Hodgesas, kurį cituoja naujienų svetainė „Kyiv Independent“.
Anot jo, daugelis Europos politinių ir karinių vadovų ne visiškai suvokia galimo karo su Rusija realijas.
Įspėjimų dėl Rusijos ir NATO susidūrimo padaugėjo nuo tada, kai Maskva 2022 m. pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, o daugelis stebėtojų atkreipė dėmesį į nepakankamą Vakarų gynybos pramonės bazę ir kovinę parengtį.
„Neturime tinkamos priešraketinės ir priešlėktuvinės gynybos, kad apsaugotume savo jūrų uostus, oro uostus ir svarbią infrastruktūrą“, – pabrėžė B.Hodgesas.
Rytinis NATO flangas turi tik 5 proc. oro gynybos pajėgumų, būtinų atremti puolimą, dar gegužės mėn. pastebėjo britų leidinys „Financial Times“.
„Mes vis dar... negalime greitai judėti visoje Europoje, todėl karinio mobilumo klausimas tebėra iššūkis, kurį reikia išspręsti“, – pridūrė generolas.
Jo vertinimu, jei Rusija nuspręstų pulti NATO, jos pajėgos iš karto smogtų Europos transporto infrastruktūrai, kuri sąjungininkams reikalinga atsakui.
„Taigi įsivaizduokite, kad po savaitės tai, kas vyksta Ukrainoje, įvyktų Gdanske, Klaipėdoje, Taline ar Bremerhafene, – kalbėjo B.Hodgesas. – Blogiausiu atveju Lietuvai tektų dvi savaites laukti, kol atvyks pastiprinimas.“
Pritardamas Rumunijos gynybos ministerijos valstybės sekretorės Simonos Cojocaru žodžiams, aukšto rango karininkas teigė, kad NATO kariuomenės turi būti pasirengusios išsikviesti pastiprinimą daug greičiau nei šiuo metu.
Jis priminė, kad Šaltojo karo metais Vakarų kariuomenės buvo pasirengusios dislokavimui per 24 valandas, tuo tarpu dabartinės kariuomenės iš esmės neturi tokio suvokimo ir parengties.
NATO turėtų turėti „drąsos pripažinti tai, ką matote kaip grėsmę, ir tada pradėti traukti šaudmenis iš bunkerių, pradėti dislokuoti karius, kad būtų pasirengta, ir tada per dvi ar tris dienas galima būti pasiruošus eiti ten, kur ši rizika.“
Pasak B.Hodgeso, sąjungininkų lyderiai dažnai nesiryžta reaguoti pakankamai greitai ir ryžtingai, baimindamiesi, kad tokie žingsniai bus suvokiami kaip provokacija.
Jis taip pat paragino Europos šalis investuoti į pratybas ir amunicijos gamybą, kad būtų padidinta aljanso karinė parengtis.
„Praėjo dešimt su puse metų po to, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, o mes vis dar negalime parūpinti pakankamai šaudmenų savaitei. O mes ištuštinome savo bunkerius, kad galėtume padėti“.
Vis dėlto atsargos generolas pripažino, kad kai kurios Europos šalys „juda daug geresne kryptimi“ ir pagyrė Lenkijos planuojamą karinę transformaciją.
Ukrainiečiai atrėmė rusų puolimą: sunaikino dešimtis jų karinių mašinų
09:02
Ukrainos Ivano Sirko vardo 92-osios atskirosios šturmo brigados bepiločių orlaivių padalinio „Achilas“ kariai atrėmė rusų puolimą netoli Piščanės, Charkivo srityje. Kolesnykivkos ir Kruhliakivkos kryptimi judėjo apie 50 transporto priemonių, iš kurių 40 buvo sunaikinta ir apgadinta, skelbia realgazeta.com.ua.
Apie tai pranešė 92-osios atskirosios mechanizuotosios brigados bepiločių orlaivių padalinio „Achilas“ vadas Jurijus Fedorenko, kuris paskelbė ir vaizdo įrašą.
Plačiau skaitykite ČIA.
Rusijos pajėgos paleido aviacines bombas į daugiabučius Charkive
08:47
Vėlyvą antradienio vakarą Rusijos pajėgos atakavo Charkivą aviacinėmis bombomis, kurių viena pataikė į penkiaaukštį gyvenamąjį namą, pranešė Charkivo srities karinės administracijos vadovas Olehas Synjehubovas.
Pasak jo, bomba smogė pastatui tarp trečiojo ir ketvirtojo aukštų, po to pastate kilo gaisras. Be to, šalia namo užsidegė mažiausiai dešimt automobilių. Dėl smūgio buvo sužeista dešimt žmonių, įskaitant trejų metų vaiką, pridūrė Charkivo meras Ihoris Terechovas.
Gelbėtojai evakavo nukentėjusio penkiaaukščio pastato ir gretimų namų gyventojus.
Šiuo metu manoma, kad yra dešimt aukų, tarp kurių ir trejų metų vaikas.
„Šimtai išdaužtų langų, atjungti penki namai nuo elektros. Šalia smūgio vietos bus organizuotas punktas, kuriame vietos gyventojai galės atsigerti karštos arbatos ir užkąsti“, – nurodė meras.
Anot I.Terechovo, ketvirtadienį ryte Charkivo priemiestyje vėl pasigirdo sprogimai, dėl kurių pažeistos elektros linijos. Dėl to kai kuriose miesto dalyse gali būti nutrūkęs šviesos tiekimas.
Pasak jo, visiems neturintiems, kur apsistoti, bus suteiktos vietos miesto bendrabučiuose.
Tuo tarpu O.Synjehubovas pripažino, kad po sugriauto namo griuvėsiais gali būti žmonių. Gelbėjimo operacija truko visą naktį.
Charkivo miesto prokuratūros duomenimis, iš viso į Charkivą ir jo apylinkes buvo paleistos penkios valdomos aviacinės bombos. Dvi iš jų nukrito priemiestyje, o dar trys skriejo į patį Charkivą. Viena bomba pataikė į gyvenamąjį daugiaaukštį pastatą, o dvi nukrito į atvirą teritoriją miesto Ševčenkos rajone.
„Kad tokie Rusijos smūgiai liautųsi, Ukraina turi sulaukti būtinos ir, svarbiausia, pakankamos pagalbos iš pasaulio, iš partnerių. Kiekvienas lyderis puikiai žino, ką reikia daryti. Svarbu būti ryžtingiems“, – smūgį gyvenamajam namui komentavo Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Prieš tai, rugsėjo 23 d., Rusijos kariai aviacine bomba smogė gyvenamajam devynių aukštų pastatui Charkive. Tuomet žuvo trys žmonės ir 31 buvo sužeistas.
Karo strategai pateikė prašymą Kremliui, bet Vladimiras Putinas jam abejingas
08:36
Rusijos kariuomenė kare su Ukraina patiria tokius didelius nuostolius, kad maždaug prieš pusmetį Rusijos kariuomenės vadovybė paprašė Vladimiro Putino paskelbti naują mobilizaciją. Nuo to laiko Kremliaus nuostoliai vis didėja – laikotarpis nuo šių metų gegužės mėnesio Rusijai pasirodė esąs kruviniausias nuo 2022 m. vasario mėnesio. prasidėjusios plataus masto invazijos į Ukrainą. Generolai toliau stengiasi įtikinti V.Putiną paskelbti naują mobilizaciją, tačiau Kremlius šios temos vis dar vengia.
Šių metų kovą V.Putinas buvo perrinktas dar vienai prezidento kadencijai.
Maždaug tuo metu Kremliuje vyko susitikimas, kurio metu Gynybos ministerijos vadovybė primygtinai reikalavo, kad V.Putinas pasinaudotų gegužės mėnesį vyksiančia inauguracija ir paskelbtų naują masinę mobilizaciją.
Plačiau skaitykite ČIA.
M.Pompeo mano, kad apribojimai Ukrainai naudoti Vakarų ginklus yra „kvaili“
08:35
Buvęs CŽV direktorius ir buvęs Donaldo Trumpo administracijos valstybės sekretorius Mike'as Pompeo aštriai pakomentavo Vakarų sąjungininkių taikomus apribojimus Ukrainai naudoti tolimojo nuotolio vakarietiškus ginklus.
M.Pompeo tai pasakė trečiadienį per susitikimą viename iš Londono analitinių centrų. M.Pompeo atmetė prielaidą, kad Ukrainos ilgojo nuotolio ginklų naudojimas reikštų karo eskalavimą, sakydamas, kad tai nesukels papildomos rizikos.
„Įvestų apribojimų politika, tapo kenksminga... Negalimumas atakuoti karinių taikinių kitoje sąlyginės juostos pusėje man atrodo kariniu požiūriu kvailas ir strategiškai kvailas“, – sakė buvęs JAV valstybės sekretorius.
Prezidento Joe Bideno administracija sutiko, jog palei sieną būtų galima naudoti JAV ginklus, kad ukrainiečiai galėtų smogti į tas vietas, iš kurių rusai rengia atakas prieš Ukrainą. Tačiau Vašingtonas nepritaria JAV ginklų smūgiams giliai į Rusijos teritoriją.
Rusai naktį dronais atakavo Kyjivą
07:56
Naktį Rusijos armija vėl atakavo Kyjivą bepiločiais orlaiviais. Kyjivo miesto karinės administracijos vadovas Serhijus Popko teigia, kad oro erdvėje aplink Ukrainos sostinę ir virš jos oro gynyba sunaikino keliolika dronų.
„Oro pavojus sostinėje truko daugiau nei 5 su puse valandos! Pirmąsias bepiločių orlaivių grupes priešas paleido prieš vidurnaktį, bet naktį nuolat prisidėdavo nauji bepiločiai orlaiviai. Tačiau nė vienas rusų dronas nepasiekė taikinio“, – tvirtina S.Popko.
Viename iš miesto rajonų nukrito numuštų dronų nuolaužų, tačiau pasekmės minimalios: sugriovimų ar gaisrų išvengta, informacijos, kad kas nors būtų nukentėjęs, taip pat nėra.
Analitikai: Ukraina didina ginklų gamybą, bet jai vis dar reikia didelės Vakarų pagalbos
06:46
Karo studijų instituto (ISW) analitikai teigia, kad Ukraina didina ginklų, karinės technikos ir bepiločių orlaivių gamybą, tačiau jai vis dar reikia didelės Vakarų pagalbos kovojant su Rusijos agresija.
Naujausioje ataskaitoje analitikai rašo, kad Ukraina toliau stengiasi didinti karinės įrangos gamybą dideliais kiekiais šalies viduje ir išlaikyti pranašumą prieš Rusiją dronų srityje. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Ukrainos įmonės dabar gali pagaminti keturis milijonus dronų per metus, o Ukraina jau pasirašė sutartis dėl 1,5 mln. dronų gamybos (tikėtina, kad 2024 m.).
Pranešime pažymima, kad Rusijos lyderis Vladimiras Putinas neseniai pareiškė, kad Rusija taip pat planuoja padidinti dronų gamybą bent dešimt kartų – iki 1,4 mln. 2024 m., o tai būtų mažiau nei du milijonai bepiločių orlaivių, kuriuos 2024 m. planuoja pagaminti Ukraina.
V.Zelenskis taip pat teigė, kad Ukraina kas mėnesį gali pagaminti 15 savaeigių artilerijos pabūklų „Bohdana“, o neseniai buvo sėkmingai išbandyta šalyje pagaminta balistinė raketa.
Spalio 2 d. Ukrainos gynybos ministras Rustemas Umerovas pareiškė, kad Ukraina ir toliau pirmenybę teiks šalyje gaminamiems bepiločiams orlaiviams ir tolimojo nuotolio raketoms, įskaitant balistines raketas.
Spalio 2 d. Ukrainos ministras pirmininkas Denysas Šmyhalis pareiškė, kad 2025 m. valstybės biudžeto projekte Ukraina ginklams ir karinei įrangai įsigyti skyrė 7 mlrd. dolerių, t. y. 65 proc. daugiau nei 2024 m. biudžete.
D.Šmyhalis pridūrė, kad 2023 m. Ukraina patrigubino vidaus ginklų gamybą, o per pirmuosius aštuonis 2024 m. mėnesius dar ją padvigubino.
„ISW ir toliau vertina, kad Ukrainos pastangos didinti vidaus karinės produkcijos gamybą leis Ukrainai ilgainiui sumažinti savo priklausomybę nuo Vakarų karinės pagalbos, tačiau Ukrainai per ateinančius kelerius metus vis dar reikės didelės Vakarų pagalbos, kad ji galėtų apsiginti nuo Rusijos agresijos ir išlaisvinti strategiškai svarbias teritorijas, kurias dabar yra okupavusios Rusijos pajėgos“, – teigiama ataskaitoje.
