Karas Ukrainoje. J.Stoltenbergas apie Ukrainos priėmimą į NATO su okupuotomis teritorijomis: „Yra būdų išspręsti problemą“

Naujausias žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.

123RF.com nuotr./NATO, Europos Sąjunga, Ukraina

Buvęs NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pareiškė, kad Ukraina galėtų tapti aljanso nare, net jei ne visos jos teritorijos būtų išlaisvintos iš Rusijos okupacijos. Tai jis sakė interviu laikraščiui „Financial Times“.

J.Stoltenbergas mano, kad yra būdų, kaip spręsti Šiaurės Atlanto sutarties dėl kolektyvinio saugumo 5 straipsnio taikymo klausimą, jei Ukraina taptų Aljanso nare su okupuotomis teritorijomis.

„Yra būdų, kaip išspręsti šią problemą“, – pareiškė J.Stoltenbergas.

Jis sakė, kad galėtų būti nustatyta linija, kuri nebūtinai būtų tarptautiniu mastu pripažinta siena.

„Vėlgi, visada labai pavojinga lyginti, nes jokia paralelė nėra 100 proc. teisinga, tačiau Jungtinės Valstijos yra suteikusios saugumo garantijas Japonijai. Tačiau jos neapima Kurilų salų, kurias Japonija laiko Japonijos teritorija, kontroliuojama Rusijos“, – paaiškino buvęs generalinis sekretorius.

Be to, jis taip pat paminėjo Vakarų Vokietiją, kuri Rytų Vokietiją laikė didelės Vokietijos dalimi.

„Jie neturėjo ambasados Rytų Berlyne. Bet NATO, žinoma, gynė tik Vakarų Vokietiją. Kai yra valia, yra ir būdų rasti sprendimą. Tačiau reikia linijos, apibrėžiančios, kur taikomas 5 straipsnis, o Ukraina turėtų kontroliuoti visą teritoriją iki tos sienos“, – pridūrė J.Stoltenbergas.

Per smūgį į okupuotą Donecko srities teritoriją ketvirtadienį Ukrainos ginkluotosios pajėgos nukovė 6 Šiaurės Korėjos armijos karininkus. Apie tai rašo „Kyiv Post“, remdamasis savo žvalgybos šaltiniais.

„Spalio 3 d. per raketų smūgį Rusijos okupuotoje teritorijoje netoli Donecko žuvo daugiau kaip 20 kariškių, tarp jų – šeši Šiaurės Korėjos karininkai, atvykę derėtis su Rusijos kolegomis“, – rašoma pranešime.

Pažymima, kad dar trys Šiaurės Korėjos kariškiai buvo sužeisti.

Teigiama, kad prieš Ukrainos raketų smūgį rusai savo kolegoms iš Šiaurės Korėjos esą demonstravo karių pasirengimą šturmo veiksmams.

Šiaurės Korėja tiekia Rusijai didelį kiekį artilerijos šaudmenų. Nors Šiaurės Korėjos sviediniai dažniausiai būna ne pačios geriausios kokybės, jie suteikia Rusijai didelį ugnies galios pranašumą.

Keliose Rusijos gyvenvietėse vyko pratybos, per kurias buvo treniruojamasi likviduoti branduolinio smūgio infrastruktūros objektams padarinius.

Kaip praneša „Telegram“ kanalas „Baza“, šalyje agresorėje vyksta civilinės gynybos pratybos. Atitinkami „mokymai“ vyko tokiuose miestuose kaip Snežinskas, Anapa, Buzulukas, Uljanovskas, Kogalymas ir kt.

Ypatingas dėmesys buvo skiriamas cheminio užterštumo padarinių likvidavimui. Daugeliu atvejų treniruočių scenarijuje buvo įvardinta „priešo oro branduolinio smūgio panaudojimas prieš infrastruktūros objektus“ situacija.

Paviešintose nuotraukose užfiksuoti kai kurie pratybų epizodai. Matyti, kad jų dalyviai apsirengę specialiais oranžinės ir baltos spalvos drabužiais. Jie dėvi dujokaukes, specialias kaukes, pratybų metu buvo naudojama atitinkama įranga. Pavyzdžiui, Snežinske, Čeliabinsko srityje, su „grėsme“ buvo kovojama miške – iš žarnų buvo purškiama kažkokia specialioji medžiaga arba vanduo. Anapoje, Krasnodaro krašte, mokytasi evakuoti „užkrėstuosius“ neštuvais, Buzuluke, Orenburgo krašte, nukasinėtas „nešvarus“ dirvožemio sluoksnis, o Kogalyme, Chantų Mansių autonominėje apygardoje, matuotas radiacijos lygis.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Volodymyras Zelenskis ir Jensas Stoltenbergas 2019 m. spalio 31 d.

Savo prezidentavimo pradžioje Volodymyras Zelenskis buvo visiškai nepatyręs politikoje, dėl to būdavo nuvertinamas. Tai pripažino buvęs NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas interviu „Financial Times“.

Pirmasis J.Stoltenbergo ir V.Zelenskio susitikimas įvyko 2019 m. birželį – praėjus vos kelioms savaitėms po jo išrinkimo. „Jis man patiko, bet neįsivaizdavau, kad jis taps kariniu lyderiu. Jis buvo nepatyręs. Jis uždavinėjo paprasčiausius klausimus. Visiškai jo neįvertinau“, – prisiminė buvęs NATO generalinis sekretorius.

Kai prasidėjo visapusiškas Rusijos įsiveržimas, okupantams nedaug trūko, kad Ukrainos prezidentas būtų atsidūręs jų rankose, įsitikinęs J.Stoltenbergas.

„Tai buvo monetos metimas. Jei Kyjivas būtų kritęs ir jie būtų paėmę Zelenskį, prie ko buvo labai arti, visas karas būtų buvęs visai kitoks“, – sako buvęs generalinis sekretorius.

J.Stoltenbergas taip pat prisimena „sunkų“ pokalbį telefonu su V.Zelenskiu pirmosiomis pilno masto karo dienomis.

„Didelė pokalbio dalis buvo apie neskraidymo zoną. Jis norėjo neskraidymo zonos. O aš negalėjau jam suteikti neskraidymo zonos. Tikrovė tokia, kad nuo pat pradžių aš suformulavau NATO požiūrį: remti Ukrainą, bet nedalyvauti konflikte“, – sakė jis.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Jensas Stoltenbergas

Vakarai turėjo suteikti Ukrainai daugiau ginklų prieš Rusijos invaziją ir juo labiau, kai rusai jau buvo pradėję puolimą. Tokią nuomonę interviu laikraščiui „Financial Times“ išsakė buvęs NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.

Pasak jo, nuo pat Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios jam teko vienu metu dirbti trimis kryptimis: telkti pagalbą Ukrainai, informuoti Vakarų visuomenę apie Vladimiro Putino keliamą grėsmę ir išvengti NATO branduolinio karo prieš Rusiją. Pastaroji akivaizdžiai trukdė vykdyti pirmuosius du uždavinius, rašo FT.

„Jei dėl ko nors iš tiesų gailiuosi ir dabar matau daug aiškiau, tai dėl to, kad Ukrainai gerokai anksčiau turėjome suteikti gerokai didesnę karinę paramą. Manau, visi turėtume pripažinti, kad turėjome suteikti jiems daugiau ginklų prieš invaziją. Ir turėjome greičiau suteikti jiems geresnių ginklų po invazijos. Pripažįstu savo atsakomybės dalį“, – sakė J. Stoltenbergas.

Pasak jo, dėl ginklų siuntimo Ukrainai vyko intensyvios diskusijos. Dauguma NATO narių prieš invaziją nepritarė ginklų suteikimui Ukrainai, nes „labai bijojo pasekmių“, atskleidė J.Stoltenbergas.

„Didžiuojuosi tuo, ką padarėme, tačiau būtų buvę labai naudinga, jei tai būtų buvę pradėta daryti anksčiau. Tikriausiai tai net būtų galėję užkirsti kelią invazijai arba bent jau gerokai apsunkinti [Rusijai] galimybę daryti tai, ką ji padarė“, – sakė buvęs NATO generalinis sekretorius.

Viso karo Ukrainoje metu NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas buvo vienas nuosekliausių tvirtos pagalbos Ukrainai šalininkų. Jis ypač sakęs, kad smūgiai Rusijos gilumoje esančioms karinėms bazėms, artilerijai, raketų įrenginiams ir aerodromams yra teisėti Ukrainos taikiniai, ginantis nuo Rusijos agresijos.

J.Stoltenbergas taip pat pažymėjo, kad karas Ukrainoje baigsis tuo greičiau, kuo daugiau ginklų Ukraina gaus.

Wikipedia.org nuotr./Rusijos karinių oro pajėgų lėktuvas A-50

Baltarusija penktadienį skyrė laisvės atėmimo nuo dvejų iki 25 metų bausmes dvylikai asmenų, kurie buvo apkaltinti terorizmu dėl Rusijos karinio lėktuvo sabotažo, kurį 2023 metais įvykdė proukrainietiški aktyvistai.

„Minsko miesto teismas 12 asmenų, kaltinamų dalyvavus „teroristiniame išpuolyje“ Mačuliščiuose (aviacijos bazėje), nuteisė kalėti nuo dvejų metų ir trijų mėnesių iki 25 metų“, – pranešė Baltarusijos prokurorai. 

Tik penki iš šių asmenų yra Baltarusijoje. 

Įtariamas organizatorius, kuriam skirta 25 metų laisvės atėmimo bausmė, dalyvavo neseniai įvykusiame apsikeitime kaliniais su Ukraina.

Užsienyje įsikūrusi Baltarusijos opozicija pernai vasario pabaigoje pranešė, kad netoli sostinės Minsko esančiame aerodrome partizanai sunaikino Rusijos lėktuvą.

Artimas į Lietuvą pasitraukusios opozicijos lyderės Sviatlanos Cichanouskajos patarėjas Franakas Viačorka tąsyk nurodė, kad rusų lėktuvo vertė siekė 330 mln. eurų. Opozicijai artimos žiniasklaidos teigimu, tai buvo sekimo lėktuvas A-50U.

F. Viačorka šią operaciją tuomet pavadino „sėkmingiausia diversija nuo 2022-ųjų pradžios“.

Jis teigė, kad operaciją atlikę du baltarusiai naudojosi dronais ir pridūrė, kad jie jau išvyko iš šalies ir yra saugūs.

Plačiau apie tai skaitykite čia.

Stopkadras/Rusai tyčiojasi iš belaisvių ukrainiečių

Dabar jau žinoma apie 93 ukrainiečių kovotojus, kuriems priešas įvykdė egzekuciją būtent mūšio lauke, žūtį. Apie tai teletilto eteryje pranešė Ukrainos generalinės prokuratūros Ginkluoto konflikto metu įvykdytų nusikaltimų tyrimo departamento vadovas Jurijus Belousovas.

Jis pabrėžė, kad 80 proc. Ukrainos karių egzekucijų įvyko būtent 2024 m. Pasak jo, tokia žiauri tendencija Ukrainos belaisvių atžvilgiu pastebėta nuo 2023 m. lapkričio mėn.

J.Belousovas pažymėjo, kad taip pat tiriama neseniai į nelaisvę patekusių 16 ukrainiečių kariškių egzekucija, kurią įvykdė rusai.

„Kol kas žinome, kad galėjo būti nužudyti dviejų Ukrainos ginkluotųjų pajėgų dalinių kovotojai. Žinome šių dalinių numerius. Preliminariai nustatėme šių karių duomenis. Bet mes tikriname šią informaciją ir iš pagarbos jų artimiesiems, giminaičiams, kad nepadarytume klaidos, dar tiksliname jų pavardes. Iš esmės suprantame, kur tai įvyko, koks Rusijos ginkluotųjų pajėgų dalinys gali būti susijęs su šio nusikaltimo įvykdymu“, – sakė jis.

Tačiau jis pridūrė, kad dabar ten vyksta aktyvūs kovos veiksmai ir nėra galimybės patekti į egzekucijos vietą.

„Išsiuntėme užklausas visiems įmanomiems padaliniams – žvalgybai, kariuomenei, pateikėme prašymą mūsų tarptautiniams partneriams, kad surinktume kuo daugiau informacijos“, – pridūrė jis.

Pasak jo, ketvirtadienį „Telegram“ kanalais buvo išplatintas vaizdo įrašas apie galimą dar vieno Ukrainos kariškio egzekuciją „drąstiška forma“, todėl pradėtas dar vienas tyrimas.

„Dabar jau turime informacijos apie 93 mūsų karių žūtį, kuriems mirties bausmė įvykdyta būtent mūšio lauke. Ir kas svarbu pažymėti – 80 proc. šių egzekucijų įvyko būtent šiais metais, o tai rodo, kad 2024 m. tokių atvejų rimtai padaugėjo. Kažkur nuo 2023 m. lapkričio Rusijos kariškių požiūris į mūsų karo belaisvius pasikeitė į kur kas blogesnę pusę“, – pabrėžė J.Belousovas.

Jis pridūrė, kad ukrainiečių karo belaisviai taip pat miršta nuo kankinimų laisvės atėmimo vietose, kurios yra Rusijoje.

Kartu prokuroras priminė masines į nelaisvę paimtų Mariupolio gynėjų žudynes Olenivkoje. Pasak jo, prieš kelias dienas buvo paviešinta JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro ataskaita, kurioje kalbama apie patvirtintą 10 karo belaisvių egzekucijos faktą kitose nelaisvės vietose.

J.Belousovas sakė, kad šiandien yra 708 Rusijos ginkluotųjų pajėgų kariai, įtariami karo nusikaltimais, 131 iš jų jau nuteistas.

„Jei kalbame apie mūsų karo belaisvių egzekucijas, turime 38 baudžiamąsias bylas. Įtarimai jau pareikšti 6 kariškiams“, – pabrėžė jis.

Pasak jo, kalbama apie karo nusikaltimus, tačiau Rusijoje jie nėra tiriami, todėl akivaizdu, kad tokius žiaurumus skatina Rusijos vadovybė.

Kaip skelbta anksčiau, 2024 m. rugsėjį Rusijos okupacinė kariuomenė Ukrainoje įvykdė dar vieną karo nusikaltimą – prie Pokrovsko įvykdė egzekuciją 16 ukrainiečių karo belaisvių.

Ukrainos generalinė prokuratūra pažymėjo, kad Rusijos ginkluotųjų pajėgų atstovai tikėtiną egzekuciją 16 ukrainiečių kariškių įvykdė netoli Mykolajivkos ir Suchyj Jaro kaimų Donecko srities Pokrovsko rajone.

Paviešintame vaizdo įraše užfiksuota, kaip į nelaisvę paimti ukrainiečių kariškiai išėjo iš miškingos vietovės. Jiems išsirikiavus į eilę, okupantai tyčia atidengė į juos ugnį, kad nužudytų. Sužeistuosius, kurie rodė gyvybės ženklus, iš arti nužudė automato serija.

V.Zelenskio „Telegram“ nuotr./Volodymyras Zelenskis

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį pranešė, kad lankėsi Sumų srityje ir susitiko su kariais, dalyvaujančiais puolime Rusijos Kursko srityje.

„Šiandien savo kelionę į Sumų sritį pradėjau susitikimu su mūsų kariais – vaikinais, kurie kovoja Kursko srityje, gindami mūsų pasienio regionus ir visą šalį“, – parašė V.Zelenskis platformoje „Telegram“.

„Ilgo karo metu svarbu ne tik motyvuoti karius. Reikia motyvuoti visą pasaulį ir įtikinti (jį), kad ukrainiečiai gali būti stipresni už priešą“, – pareiškė V. Zelenskis kariams, kaip matyti prezidentūros paskelbtame vaizdo įraše.

V.Zelenskis susitiko su Rusijoje kovojančiais 82-osios oro desanto brigados kariais ir išklausė jos vado Dmytro Vološyno pranešimą, kuriame jis papasakojo apie operatyvinę padėtį ir „kovą su rusiškais dronais“.

Vaizdo įraše matyti, kaip V.Zelenskis, lydimas kariuomenės vyriausiojo vado Oleksandro Syrskio, požeminėje slėptuvėje įteikė apdovanojimus kariams.

Jis padėkojo kovojantiesiems Kursko srityje ir pažymėjo, kad ši operacija „labai padėjo motyvuoti tuos, kurie teikia mums paramos paketus su ginklais“.

Prezidentas Sumų srityje anksčiau lankėsi rugpjūčio pabaigoje, po to, kai kariuomenė rugpjūčio 6-ąją pradėjo netikėtą puolimą.

Puolimas tęsiasi jau beveik du mėnesius. Pastaruoju metu Kyjivas teikė nedaug informacijos apie šią operaciją.

Tuo tarpu Ukraina pastaruoju metu užleido pozicijų Rusijai, kuri gerokai pasistūmėjo į priekį rytinėje Donecko srityje.

ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Sviatlana Cichanouskaja

Baltarusių opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja, gyvenanti tremtyje, ketvirtadienį pareiškė, kad 224 politiniai kaliniai Baltarusijoje turi būti skubiai paleisti, ir paragino Vakarų šalis derėtis su Minsku dėl jų paleidimo.

2020-aisiais Baltarusijos autoritarinis prezidentas Aliaksandras Lukašenka, reaguodamas į masinius protestus, kilusius po rinkimų, kuriuose jis buvo išrinktas šeštai kadencijai iš eilės ir kuriuos opozicija ir Vakarai pasmerkė kaip suklastotus, ėmėsi žiauraus susidorojimo su kitaminčiais.

Žmogaus teisių grupės „Viasna“ duomenimis, nuo tada, represijoms nesiliovus, buvo sulaikyta daugiau kaip 65 tūkst. žmonių. Grupė yra nurodžiusi, kad daugiau kaip 1,3 tūkst. šiuo metu už grotų esančių asmenų yra politiniai kaliniai.

S.Cichanouskaja, kuri 2020-aisiais metė iššūkį A.Lukašenkai ir netrukus po balsavimo buvo priversta išvykti iš šalies, ketvirtadienį teigė, kad opozicija ir žmogaus teisių gynėjai nustatė 224 politinius kalinius, kurie turėtų būti nedelsiant paleisti į laisvę, – „nepilnamečius, pagyvenusius, sunkios sveikatos būklės ar daugiavaikes motinas“.

„Šie žmonės turi būti nedelsiant ir be jokių sąlygų paleisti į laisvę“, – sakoma S. Cichanouskajos pareiškime.

Į sąrašą įtrauktas „Viasna“ įkūrėjas Alesis Bialiackis, 2022-aisiais gavęs Nobelio taikos premiją, ir opozicijos lyderė Marija Kalesnikava, kurios sveikata, šeimos teigimu, kalėjime sparčiai blogėja.

Pasak S.Cichanouskajos, 29 sąraše esančių asmenų būklė yra kritinė ir jie „iš esmės miršta kalėjime“. Ji teigė, kad nuo 2020-ųjų už grotų mirė šeši politiniai kaliniai.

30 metų šalį geležiniu kumščiu valdantis A.Lukašenka, kuris kitais metais sieks būti perrinktas, neigia, kad Baltarusijoje yra politinių kalinių. Kartu pastaraisiais mėnesiais jis suteikė malonę 115 žmonių, kurie turėjo sveikatos problemų, pateikė malonės prašymus ir viešai atgailavo.

S.Cichanouskaja teigiamai priėmė malonės suteikimus ir sakė, kad „šie žingsniai turėtų būti tęsiami ir toliau. Tuo pat metu (dar) šimtai žmonių buvo suimti, o dar 142 žmonės buvo paskelbti politiniais kaliniais“.