Svarbiausios naujienos
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Ekspertas: toks O.Scholzo poelgis yra kvailas ir parodo Maskvai, kad Vokietija yra silpna
09:56
Vokiečių leidinys „Die Zeit“ šią savaitę pranešė, kad Vokietijos kancleris Olafas Scholzas svarsto galimybę surengti pokalbį telefonu su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu lapkričio mėnesį Brazilijoje vyksiančio Didžiojo dvidešimtuko (G-20) susitikimo išvakarėse.
Oficialios informacijos iš Berlyno apie tokio pokalbio galimybę nebuvo. Vokietijos vyriausybės atstovas Steffenas Gebestreitas tik pasakė, kad kancleris jau anksčiau yra išreiškęs norą pasikalbėti su Rusijos vadovu, „kai pasitaikys proga“.
Ketvirtadienį Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas taip pat pareiškė, kad Kremlius kol kas negavo jokių kanclerio O.Scholzo prašymų dėl pokalbio. Jis pridūrė, kad „iš pirmo žvilgsnio bendrų temų nėra“ dėl beveik visiško Vokietijos ir Rusijos santykių įšaldymo, tačiau V.Putinas „buvo ir tebėra atviras dialogui“.
Pasak naujienų svetainės „New Voice“, Ukrainos prezidento kanceliarija atsisakė komentuoti galimas O.Scholzo pokalbio su V.Putinu temas, jei tokių būtų. Redakcijos šaltinis Ukrainos prezidento kanceliarijoje paaiškino, kad Kyjivas tikisi, jog bus įgyvendinta prezidento Volodymyro Zelenskio taikos formulė ir surengtas taikos viršūnių susitikimas, o ne bet kokios derybos be Ukrainos dalyvavimo.
Jeigu įvyktų O.Scholzo ir V.Putino pokalbis – jis būtų pirmasis per pastaruosius dvejus metus.
Nauda tik vienam
O.Scholzo ir V.Putino pokalbis telefonu visai nereikalingas, mano Oleksandras Merežka, Ukrainos „Liaudies tarno“ frakcijos deputatas, Aukščiausiosios Rados užsienio politikos komiteto vadovas.
„Tokius pokalbius Rusijos propaganda naudoja kaip tariamą įrodymą, kad demokratinių šalių lyderiai skaitosi su Vladimiru Putinu, – sakė jis. – Mano nuomone, jei O.Scholzas tikrai turi ką pasakyti Putinui, tai galima padaryti kitais kanalais, be tiesioginio bendravimo telefonu“.
Politiko vertinimu, netgi paprasti pareiškimai apie tokio telefoninio pokalbio galimybę žaidžia Kremliaus naudai: „V.Putinas ieško bet kokio preteksto, kad su juo būtų galima susisiekti“.
Užsienio politikos komiteto vadovas įsitikinęs, kad svarbu ir toliau išlaikyti Maskvos politinę izoliaciją: bent jau iš demokratinių šalių pusės.
Nutraukti tylą su V.Putinu yra kvaila
Tokios pat nuomonės laikosi ir Odesos nacionalinio Mečnikovo universiteto Tarptautinių santykių katedros docentas Volodymyras Dubovikas.
„Nutraukti tokią tylą ir paskelbti moratoriumą bendravimui su V.Putinu yra kvaila, – mano jis. – Juk pokalbis su vienu iš Europos Sąjungos lyderių gali suteikti diktatoriui vilties, kad jis išlaukė, ištvėrė, Ukrainą remianti koalicija griūva, o jau su juo kolektyviniai Vakarai nori kalbėtis apie Ukrainos ir Europos ateitį“.
„V.Putinui tai reikš, kad yra tam tikras Vakarų, ypač Vokietijos pozicijos, silpnumo ženklas“, – pridūrė V.Dubovikas.
Be to, pasak jo, Maskva supranta, kad Vokietijos socialdemokratų partijoje, kuriai priklauso O.Scholzas, yra žmonių, kurie kalba apie tam tikrą „taikos planą“, Rusijos karo prieš Ukrainą pabaigą, Kyjivo rėmimo ir naujų ginklų tiekimo neproduktyvumą.
Atsižvelgiant į tai, V.Putino pokalbį telefonu su O.Scholzu būtų galima interpretuoti kaip tam tikrą patvirtinimą, kad diktatorius turi galingas derybines pozicijas ir gali bandyti primesti savo sąlygas, įvertino docentas.
Jei Vokietijos kancleris vis dėlto nuspręs kalbėtis, jis turėtų aiškiai paaiškinti priežastis, paskatinusias jį griebtis tokio žingsnio, papildė jį O.Merežka.
Pataikauja rinkėjams?
Jei O.Scholzas siekia pranešti V.Putinui, kad Vokietija ir toliau rems Ukrainą ir teiks ginklus, V.Dubovikas mano, kad tai galima padaryti ir be skambučio.
„Tuomet Berlynas turi padaryti atitinkamą pareiškimą, perteikti tai Ukrainai ir Ukrainos partneriams“, – pridūrė jis.
Jei O.Scholzas ketina aptarti tam tikrą „taikos planą“, tai, anot eksperto, turės itin neigiamų pasekmių. Juk tuomet kancleris pažeis principą „Nieko apie Ukrainą be Ukrainos“.
Dabar yra daugybė vadinamųjų taikos iniciatyvų, kuriomis siekiama nutraukti Rusijos karą prieš Ukrainą. Savo „planus“ pateikė Kinija ir Brazilija, apie „taikos idėjas“ kalbėjo ir buvęs Didžiosios Britanijos premjeras Borisas Johnsonas, kandidatas į JAV prezidentus Donaldas Trumpas ir Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas.
Tuo pat metu Ukraina laikosi savo taikos formulės – diplomatijos, kuri gali būti grindžiama tik jėga, leidiniui „New Voice“ aiškino gerai informuotas šaltinis Bankovos gatvėje.
„Rusija nesileidžia į kalbas ir pati tai patvirtina kiekvieną dieną. Todėl mes tiesiog žinome, kad bet kuriuo atveju viskas susiveda į bendrą spaudimą, į Rusijos privertimą siekti taikos, – dėstė šaltinis. – Vienintelis klausimas – kada tai įvyks. Mes norime, kad tai įvyktų greitai. Ir vienintelis veiksmingas formatas yra taikos formulė ir taikos aukščiausiojo lygio susitikimas, o ne bet kokios derybos. Nes nieko kito Maskva nesuvokia“.
Pašnekovas taip pat atkreipė dėmesį, kad galbūt kanclerio iniciatyva kyla iš to, kad jis nori ką nors pademonstruoti savo rinkėjams. „Vokietijoje viskas, kas turi žodį „derybos“ ir „taika“, rinkėjams patinka“.
Pagrindiniai Vokietijos ekspertai taip pat sutaria, kad skambutis Kremliui būtų klaidingas žingsnis siekiant pakenkti proukrainietiškai koalicijai, silpnumo ir nesaugumo apraiška.
Todėl, atsižvelgdamas į kritikos bangą dėl tokio bendravimo galimybės, V.Dubovikas neatmetė, kad O.Scholzas gali nuo jo susilaikyti.
V.Putinas po svarbaus įvykio pakeitė nuomonę dėl Ukrainos
10:26
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nebesvarsto taikos derybų su Kyjivu galimybės po to, kai Ukrainos ginkluotosios pajėgos įsiveržė į Kursko sritį, ir yra pasirengęs kovoti tol, kol Ukrainos valstybė „subyrės“, Kremliui artimi šaltiniai sakė redakcijai „Pojasnitelnaja zapiska“.
Pasak jų, dar vasaros pabaigoje atrodė, kad karo pabaiga įmanoma per pusmetį ar metus. Prie to prisidėjo keli veiksniai. Pirmiausia Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio, sutikusio surengti referendumą dėl karinio konflikto nutraukimo sąlygų, retorikos sušvelninimas, taip pat plataus masto Rusijos ir Vakarų apsikeitimas belaisviais, leidęs V.Putinui grąžinti FSB specialiųjų pajėgų karininką Vadimą Krasikovą.
Be to, vyko Rusijos ir Ukrainos kariuomenių derybos dėl deeskalacijos. Visų pirma buvo aptartas abipusis smūgių energetikos objektams apribojimas. Susitarimus planuota įtvirtinti rugpjūčio 22-23 d. Katare – tai būtų buvęs pirmasis Maskvos ir Kyjivo susitarimas nuo karo pradžios.
Kaip situaciją mato rusai ir kodėl susinervino V.Putinas
„Tai būtų abiem pusėms naudinga situacija. Rusijoje neveikia apie 15-20 proc. naftos perdirbimo įmonių, o abiejų šalių laukia žiema“, – sakė derybininkus pažįstantis šaltinis. Pasak jo, taip pat buvo pasiūlyta platesnė deeskalacija, įskaitant draudimą naudoti tam tikrus ginklus ir smūgius toliau nei tam tikru atstumu nuo fronto linijos.
Tačiau visas šias derybas neva sužlugdė Ukrainos pajėgų įsiveržimas į Kursko sritį rugpjūčio pradžioje. Pasak leidinio „Pojasnitelnaja zapiska“ pašnekovo, V.Putiną ši situacija suerzino – jis nusprendė, kad Kyjivas pasirengimą Kataro susitikimui naudoja kaip priedangą operacijai Rusijos teritorijoje.
Kremlius nusprendė sunaikinti Ukrainos valstybę
Plačiau skaitykite ČIA.
Ekspertas: toks O.Scholzo poelgis yra kvailas ir parodo Maskvai, kad Vokietija yra silpna
09:56
Vokiečių leidinys „Die Zeit“ šią savaitę pranešė, kad Vokietijos kancleris Olafas Scholzas svarsto galimybę surengti pokalbį telefonu su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu lapkričio mėnesį Brazilijoje vyksiančio Didžiojo dvidešimtuko (G-20) susitikimo išvakarėse.
Oficialios informacijos iš Berlyno apie tokio pokalbio galimybę nebuvo. Vokietijos vyriausybės atstovas Steffenas Gebestreitas tik pasakė, kad kancleris jau anksčiau yra išreiškęs norą pasikalbėti su Rusijos vadovu, „kai pasitaikys proga“.
Ketvirtadienį Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas taip pat pareiškė, kad Kremlius kol kas negavo jokių kanclerio O.Scholzo prašymų dėl pokalbio. Jis pridūrė, kad „iš pirmo žvilgsnio bendrų temų nėra“ dėl beveik visiško Vokietijos ir Rusijos santykių įšaldymo, tačiau V.Putinas „buvo ir tebėra atviras dialogui“.
Pasak naujienų svetainės „New Voice“, Ukrainos prezidento kanceliarija atsisakė komentuoti galimas O.Scholzo pokalbio su V.Putinu temas, jei tokių būtų. Redakcijos šaltinis Ukrainos prezidento kanceliarijoje paaiškino, kad Kyjivas tikisi, jog bus įgyvendinta prezidento Volodymyro Zelenskio taikos formulė ir surengtas taikos viršūnių susitikimas, o ne bet kokios derybos be Ukrainos dalyvavimo.
Jeigu įvyktų O.Scholzo ir V.Putino pokalbis – jis būtų pirmasis per pastaruosius dvejus metus.
Nauda tik vienam
O.Scholzo ir V.Putino pokalbis telefonu visai nereikalingas, mano Oleksandras Merežka, Ukrainos „Liaudies tarno“ frakcijos deputatas, Aukščiausiosios Rados užsienio politikos komiteto vadovas.
„Tokius pokalbius Rusijos propaganda naudoja kaip tariamą įrodymą, kad demokratinių šalių lyderiai skaitosi su Vladimiru Putinu, – sakė jis. – Mano nuomone, jei O.Scholzas tikrai turi ką pasakyti Putinui, tai galima padaryti kitais kanalais, be tiesioginio bendravimo telefonu“.
Politiko vertinimu, netgi paprasti pareiškimai apie tokio telefoninio pokalbio galimybę žaidžia Kremliaus naudai: „V.Putinas ieško bet kokio preteksto, kad su juo būtų galima susisiekti“.
Užsienio politikos komiteto vadovas įsitikinęs, kad svarbu ir toliau išlaikyti Maskvos politinę izoliaciją: bent jau iš demokratinių šalių pusės.
Nutraukti tylą su V.Putinu yra kvaila
Tokios pat nuomonės laikosi ir Odesos nacionalinio Mečnikovo universiteto Tarptautinių santykių katedros docentas Volodymyras Dubovikas.
„Nutraukti tokią tylą ir paskelbti moratoriumą bendravimui su V.Putinu yra kvaila, – mano jis. – Juk pokalbis su vienu iš Europos Sąjungos lyderių gali suteikti diktatoriui vilties, kad jis išlaukė, ištvėrė, Ukrainą remianti koalicija griūva, o jau su juo kolektyviniai Vakarai nori kalbėtis apie Ukrainos ir Europos ateitį“.
„V.Putinui tai reikš, kad yra tam tikras Vakarų, ypač Vokietijos pozicijos, silpnumo ženklas“, – pridūrė V.Dubovikas.
Be to, pasak jo, Maskva supranta, kad Vokietijos socialdemokratų partijoje, kuriai priklauso O.Scholzas, yra žmonių, kurie kalba apie tam tikrą „taikos planą“, Rusijos karo prieš Ukrainą pabaigą, Kyjivo rėmimo ir naujų ginklų tiekimo neproduktyvumą.
Atsižvelgiant į tai, V.Putino pokalbį telefonu su O.Scholzu būtų galima interpretuoti kaip tam tikrą patvirtinimą, kad diktatorius turi galingas derybines pozicijas ir gali bandyti primesti savo sąlygas, įvertino docentas.
Jei Vokietijos kancleris vis dėlto nuspręs kalbėtis, jis turėtų aiškiai paaiškinti priežastis, paskatinusias jį griebtis tokio žingsnio, papildė jį O.Merežka.
Pataikauja rinkėjams?
Jei O.Scholzas siekia pranešti V.Putinui, kad Vokietija ir toliau rems Ukrainą ir teiks ginklus, V.Dubovikas mano, kad tai galima padaryti ir be skambučio.
„Tuomet Berlynas turi padaryti atitinkamą pareiškimą, perteikti tai Ukrainai ir Ukrainos partneriams“, – pridūrė jis.
Jei O.Scholzas ketina aptarti tam tikrą „taikos planą“, tai, anot eksperto, turės itin neigiamų pasekmių. Juk tuomet kancleris pažeis principą „Nieko apie Ukrainą be Ukrainos“.
Dabar yra daugybė vadinamųjų taikos iniciatyvų, kuriomis siekiama nutraukti Rusijos karą prieš Ukrainą. Savo „planus“ pateikė Kinija ir Brazilija, apie „taikos idėjas“ kalbėjo ir buvęs Didžiosios Britanijos premjeras Borisas Johnsonas, kandidatas į JAV prezidentus Donaldas Trumpas ir Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas.
Tuo pat metu Ukraina laikosi savo taikos formulės – diplomatijos, kuri gali būti grindžiama tik jėga, leidiniui „New Voice“ aiškino gerai informuotas šaltinis Bankovos gatvėje.
„Rusija nesileidžia į kalbas ir pati tai patvirtina kiekvieną dieną. Todėl mes tiesiog žinome, kad bet kuriuo atveju viskas susiveda į bendrą spaudimą, į Rusijos privertimą siekti taikos, – dėstė šaltinis. – Vienintelis klausimas – kada tai įvyks. Mes norime, kad tai įvyktų greitai. Ir vienintelis veiksmingas formatas yra taikos formulė ir taikos aukščiausiojo lygio susitikimas, o ne bet kokios derybos. Nes nieko kito Maskva nesuvokia“.
Pašnekovas taip pat atkreipė dėmesį, kad galbūt kanclerio iniciatyva kyla iš to, kad jis nori ką nors pademonstruoti savo rinkėjams. „Vokietijoje viskas, kas turi žodį „derybos“ ir „taika“, rinkėjams patinka“.
Pagrindiniai Vokietijos ekspertai taip pat sutaria, kad skambutis Kremliui būtų klaidingas žingsnis siekiant pakenkti proukrainietiškai koalicijai, silpnumo ir nesaugumo apraiška.
Todėl, atsižvelgdamas į kritikos bangą dėl tokio bendravimo galimybės, V.Dubovikas neatmetė, kad O.Scholzas gali nuo jo susilaikyti.
Ukrainos kariuomenė po dvejų metų mūšių paliko Vuhledarą. Ko laukti toliau?
09:13
Ukrainos pajėgos po daugiau nei dvejus metus trukusių mūšių paliko Vuhledaro miestą, esantį ant taktiškai svarbios kalvos rytinėje šalies dalyje. Gynėjai Donecko srityje pamažu stumiami atgal. „Gynyba be sėkmingų kontrpuolimų visada baigiasi blogai“, – interviu 15min sako atsargos pulkininkas Gintaras Ažubalis.
– Rusai užėmė Vuhledarą – anglių kasyklos miestą, turėjusį apie 14 tūkst. gyventojų prieš karą – panašiai kaip mūsų Radviliškis. Kiek reikšmingas yra Vuhledaro praradimas?
– Vuhledaras rusams buvo tapęs rakštimi – iš čia ukrainiečiai smūgiuodavo piečiau esančiai Volnovachai, kur yra geležinkelio mazgas. Rusai pririšti prie tokių logistinių linijų, ten telkiamos ir pajėgos.
Rusai kakta į kaktą nuolat jį šturmavo, patyrė didžiulius nuostolius. Ukrainiečiai išgarino daug agresoriaus pajėgų, sėkmingai gynėsi, bet gynyba be sėkmingų kontratakų baigiasi prastai.
Plačiau skaitykite ČIA.
Pamatykite patys: Rusijos Novosibirsko mieste vyras padegė Federalinės saugumo tarnybos biurą
09:10
Rusijos Novosibirsko mieste buvo padegtas Rusijos federalinės saugumo tarnybos (FSB) regioninis direktoratas, penktadienį pranešė Ukrainos karinė žvalgyba.
Pasak pranešimo, ketvirtadienio vakarą išdaužus FSB pastato langą, į vidų buvo pripilta degaus mišinio, o tada jis padegtas, kas sukėlė sprogimą, nuo kurio užsiliepsnojo ir padegėjas.
„Tokie įvykiai valstybės agresorės viduje dažnėja, nes daugėja žmonių, pasirengusių desperatiškiems žingsniams prieš nusikalstamą Kremliaus režimą“, – teigė žvalgyba.
Rugsėjo 28 d. pranešta, kad Maskvos srityje vietinis pasipriešinimo judėjimas likvidavo Rusijos ginkluotųjų pajėgų pulkininką Aleksejų Kolomeicevą. Žvalgybos duomenimis, 51 metų A.Kolomeicevas vadovavo Rusijos gynybos ministerijos 924-ajam valstybiniam bepiločių orlaivių centrui ir rengė operatorius naudoti smogiamuosius bepiločius orlaivius prieš Ukrainą.
Tuo tarpu rugsėjo 29-osios naktį Ukrainos karinės žvalgybos, specialiųjų pajėgų, Ukrainos saugumo tarnybos, Užsienio žvalgybos tarnybos ir Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kariai pataikė į 1-osios klasės raketų, šaudmenų ir sprogmenų arsenalą Rusijos Volgogrado srities Kotlubanės kaime. Atakoje dalyvavo 120 Ukrainoje pagamintų įvairių tipų atakos dronų. Atstumas iki taikinio – daugiau kaip 600 kilometrų.
Spalio 3 d. naktį Ukrainos saugumo tarnyba ir specialiosios pajėgos kartu su kitomis gynybos pajėgomis bepiločiai orlaiviais atakavo sandėlius su aviacinėmis bombomis, orlaivių SU-35 ir SU-34 stovėjimo aikšteles ir aviacinio kuro saugyklas Borisoglebsko kariniame aerodrome Rusijos Voronežo srityje. Iš ten Rusija aktyviai bombarduoja Ukrainos teritoriją aviacinėmis bombomis.
Į Baltarusiją, kai A.Lukašenka skrido sraigtasparniu, įskrido trys dronai
08:11
Stebėsenos grupės „Belaruski Hajun“ duomenimis, spalio 3 d., kai Baltarusijos diktatorius Aliaksandras Lukašenka sraigtasparniu skrido virš šalies, į Baltarusijos oro erdvę įskrido trys bepiločiai orlaiviai „Shahed“, rašo leidinys „Kyiv Independent“.
Iš Ukrainos Černihivo srities įskridę dronai buvo pastebėti skrendantys Baltarusijos Gomelio srities link.
Du dronai praskrido virš Naujosios Gutos, o dar vienas – virš Lojevo, taip pat esančio Gomelio regione.
Pranešama, kad tuo pačiu metu A.Lukašenkos sraigtasparnis skrido į pietus iš jo rezidencijos Ozernyje.
Anksčiau tą pačią dieną Ukraina paskelbė oro pavojaus perspėjimą šiauriniams regionams dėl Rusijos dronų „Shahed“ atakų grėsmės.
Šis incidentas įvyko praėjus maždaug mėnesiui po to, kai rugsėjo 5 d. Baltarusijos karinės oro pajėgos pirmą kartą virš savo oro erdvės numušė „Shahed“ tipo dronus.
Ukraina atidarė karių įdarbinimo biurą Lenkijoje
07:56
Ukraina ketvirtadienį pranešė, kad Lenkijoje atidarė pirmąjį karių įdarbinimo biurą, siekdama pritraukti piliečius prisijungti prie kovos su Rusijos invazija.
Kyjivas stengiasi pastiprinti savo karių gretas ir sustabdyti 2022-ųjų vasarį prasidėjusį Maskvos puolimą šalies rytuose.
Ukrainos gynybos ministro pavaduotojas Ivanas Havryliukas teigė, jog biuras Liubline, esančiame maždaug už 100 km nuo sienos su Ukraina, turi visą reikiamą įrangą, kad būtų galima nustatyti, ar savanoriai yra tinkami tarnybai.
Po šaukimo jie bus apmokomi Lenkijoje, sakė jis.
Liepos mėnesį Kyjivas paskelbė apie savo planus suburti „ukrainiečių legioną“, tikėdamasis pritraukti tūkstančius vyrų, pabėgusių iš Ukrainos tam, kad išvengtų karo, ypač į Lenkiją ir Vokietiją.
Vyriausybė apskaičiavo, kad Lenkijoje gyvena apie 300 tūkst. kariauti tinkamo amžiaus ukrainiečių.
Ukrainos gynybos ministerijos pranešime teigiama, kad per pirmąsias biuro veiklos dienas internetu buvo gauti 138 prašymai sudalyvauti pokalbyje, o dar 58 prašymai buvo užregistruoti konsulatuose.
Rusijos pajėgos pasiekė laimėjimų Torecke
07:40
Užėmę Vuhledarą, rusai toliau žengia į rytus ir pasiekė sėkmę Torecke bei prie trijų kitų gyvenviečių. Apie tai praneša stebėsenos projekto „DeepState“ analitikai.
„Priešas žengė į priekį ties Tsukuryne, Katerynivka, Kolesnikovka ir Torecku“, – sakoma pranešime.
Ukrainos Generalinio štabo duomenimis, gynybos pajėgos ir toliau stabdo rusų puolimą, padėtis Pokrovsko ir Kurachivės kryptimis išlieka įtempta, be to, rusai suintensyvino puolimą Lymano kryptimi.
Analitikai: Rusijos puolimas netrukus pasieks kulminaciją
07:10
Rusijos pajėgos neturi pakankamai žmonių ir įrangos, kad galėtų tęsti intensyvų puolimą, o Rusijos vykdomos puolamosios operacijos Rytų Ukrainoje greičiausiai baigsis artimiausiais mėnesiais ar net savaitėmis, rašo Karo tyrimų intituto (ISW) analitikai.
2023 m. rudenį prasidėję Rusijos puolimai Rytų Ukrainoje, tam tikruose fronto rajonuose palaipsniui pasieks taktinių laimėjimų, tačiau tikėtina, kad operatyviniu požiūriu reikšmingų laimėjimų Rusijos pajėgoms ir toliau nepavyks pasiekti, pastebi analitikai.
Ukrainos pajėgos vykdo veiksmingą gynybą giliai fronto linijoje, daro didelius nuostolius Rusijos pajėgoms, pamažu praranda pozicijas, tačiau neleidžia Rusijos kariuomenei pasiekti greitų laimėjimų mūšio lauke.
Ukrainos pajėgos susiduria su rimtais operaciniais iššūkiais ir apribojimais, kurie suteikia Rusijos pajėgoms galimybių pasiekti taktiškai reikšmingų laimėjimų.
Pastaruoju metu Rusijos pajėgos pasiekė reikšmingų taktinių laimėjimų, tačiau neįrodė, kad gali pasiekti operatyvinių pergalių.
Spalio 1 d. Rusijos pajėgos užėmė Vuhledarą Donecko srities vakaruose ir tikėtina, kad ši gyvenvietė suteiks Rusijos pajėgoms geresnes taktines pozicijas, kad jos galėtų tęsti operatyvinius veiksmus, siekdamos priartėti prie greitkelio H-15 (Doneckas-Zaporižia) ir sunaikinti platų ukrainiečių gynybos rajoną Donecko srities vakaruose.
Tai, kad Rusijos pajėgos užėmė Vuhledarą, savaime iš esmės nepakeis operatyvinės padėties vakarinėje Donecko srityje, ir Rusijos pajėgos tikriausiai bandys pasiekti savo operatyvinius tikslus šiame rajone vykstant puolimo operacijai vakarinėje Donecko srityje, pažymi ISW.
Rusijos puolamosios operacijos, kuriomis siekiama operaciniu požiūriu svarbių tikslų, pavyzdžiui, mėginant užimti Časiv Jarą arba išstumti Ukrainos pajėgas iš kairiojo (rytinio) Oskilio upės kranto, atitinkamai arba įstrigo aklavietėje, arba vyko itin lėtai ir ilgą laiką.
Rusijos pajėgos ir toliau teikia pirmenybę puolimui Pokrovske, o miesto užėmimo operatyvinė reikšmė greičiausiai iš dalies priklausys nuo to, ar Rusijos kariuomenė sugebės jį panaudoti platesniam operatyviniam manevrui Donecko srityje.
Rusijos Voronežo regione užsiliepsnojo naftos saugykla
06:40 Atnaujinta 07:33
Rusijoje gaisrai vienu metu kilo dviejose naftos saugyklose. Voronežo srityje į „Annanefteprodukt LLC“ naftos bazės teritoriją nukrito dronas, dėl kurio užsidegė cisterna, sakė srities gubernatorius Aleksandras Gusevas.
„Voronežo srities Aninsko rajone elektroninė karo įranga slopino Ukrainos bepiločius orlaivius, iš kurių vienas nukrito ant naftos bazės teritorijos. Užsidegė tuščia cisterna. Pirminiais duomenimis, nukentėjusiųjų nėra“, – sakė jis.
Be to, Permės krašte Osencų kaimo pramoninėje zonoje esančioje privačioje naftos saugykloje kilo galingas gaisras.
„Shot“ duomenimis, ugnis liepsnoja 10 tūkst. kvadratinių metrų plote. Pranešama, kad ugnis apėmė kuro talpyklas, vietoje dirba daugiau kaip 60 ugniagesių ir 19 vienetų technikos. Incidento priežastys nenurodomos.
