Karas Ukrainoje. „Nuotaikos keičiasi“: Ukraina ir sąjungininkai gali iš naujo apsvarstyti karo pabaigos viziją

„Defense Aerospace“/Šaudmenys

Pirmadienį, spalio 7 d., Ukraina gavo artilerijos šaudmenų, už kuriuos Slovakijos piliečiai surinko 4 mln. eurų. Apie tai pranešė „Noviny“.

Pasak šaudmenų rinkimo Ukrainai iniciatoriaus Fediro Blaszczako, už surinktas lėšas buvo galima įsigyti 122 tonas šaudmenų. Šešiais sunkvežimiais jie buvo pristatyti į logistikos sandėlį, iš kurio buvo pervežti į Ukrainą.

Rinkliava pradėta po to, kai Slovakijos vyriausybė paskelbė, kad neprisijungs prie Čekijos vyriausybės iniciatyvos rinkti lėšas šaudmenims, kurių trūksta Ukrainai. Prie akcijos prisijungė 70 000 slovakų.

Pasak F.Blaszczako, visas procesas – nuo pranešimo, kad už surinktas lėšas perkama amunicija, iki žinios, kad ji jau pasiekė gavėją, – truko apie penkis mėnesius.

„Kai kam tai gali atrodyti ilgai – 4-5 mėnesiai, tačiau karinės įrangos ir šaudmenų tiekimui tai yra rekordinis laikotarpis. Reikėjo patikrinti kiekvieną šaudmenų vienetą, o tam prireikė daugybės dokumentų“, – pabrėžė jis.

Iš 4,5 mln. eurų, kuriuos slovakai surinko dalyvaudami akcijoje „Šaudmenys Ukrainai“, iki šiol panaudota 4 mln. eurų. Dar 500 tūkst. bus panaudota artimiausiu metu.

„Dėl to jau pasirašyta nauja sutartis, tačiau tai mažesnės granatos granatsvaidžiams. Ir jos turėtų būti pristatytos iki metų pabaigos“, – pridūrė F.Blaszczakas.

Kovo 21 d. Slovakijos ir Vengrijos užsienio reikalų ministerijos paskelbė, kad nedalyvaus Čekijos iniciatyvoje pirkti 800 tūkst. artilerijos sviedinių Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms.

Balandžio mėnesį Slovakijos piliečiai, nepritariantys šalies ministro pirmininko Roberto Fico vykdomai politikai, nusprendė paremti Čekijos iniciatyvą rinkti lėšas šaudmenims Ukrainai įsigyti.

Gegužės 8 d. buvo pranešta, kad slovakai Ukrainai surinko daugiau kaip 4 mln. eurų, už kuriuos Čekijoje buvo pagaminta beveik 2 700 artilerijos sviedinių.

15min fotomontažas/Volodymyras Zelenskis ir Vladimiras Putinas

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis turi pasiruošti naujai sąjungininkų spaudimo bangai, kuria siekiama nutraukti Rusijos pradėtą agresyvų karą ir pradėti taikos derybas.

Neseniai įvykęs Ukrainos prezidento vizitas į JAV parodė, kaip smarkiai sumažėjo prezidento V.Zelenskio palaikymas tarp amerikiečių, rašė ispanų dienraštis „El País“.

Amerikietiška katastrofa – taip Ukrainos valstybės vadovo vizitą į JAV rugsėjo 26 d. antraštėje pavadino Ukrainos leidinys „Ukrayinska Pravda“.

Daugiau apie tai skaitykite ČIA.

„The New York Times“/DANIEL BEREHULAK nuotr./Odesos uostas

Rusijos okupacinės pajėgos balistinėmis raketomis smogė Odesai, pataikydamos į civilinį laivą su Palau vėliava.

Apie tai savo „Telegram“ kanale pranešė Odesos regioninės karinės administracijos vadovas Olegas Kiperis. Dėl atakos prieš uosto infrastruktūrą žuvo 60 metų ukrainietis, dirbęs privačioje krovinių krovos bendrovėje.

Taip pat buvo sužeisti penki užsieniečiai. Keturi iš jų yra vidutinio sunkumo, vieno – lengvos būklės. Šiuo metu jiems teikiama būtina medicininė pagalba. O.Kiperis pridūrė, kad teisėsaugos pareigūnai fiksuoja naujojo Rusijos nusikaltimo padarinius:

„Rusijos teroristai vėl bando sutrikdyti Ukrainos grūdų koridoriaus darbą. Per pastarąsias kelias dienas tai jau antras išpuolis prieš civilinį laivą Odesos regiono uostuose.“

„Scanpix“/AP nuotr./Ukrainos kariai Vuhledare

Dėl sudėtingos padėties fronte Ukraina ir jos sąjungininkai gali prieiti prie išvados, kad okupuotos teritorijos artimiausiu metu nebus grąžintos , rašo „Financial Times“.

Redakcijos straipsnyje teigiama, kad Ukraina į trečiąją karo žiemą žengia „ su niūresne nuotaika nei bet kada anksčiau“. Tai visų pirma lemia siaubinga padėtis fronte ir smarkiai pažeista energetikos sistema.

Leidinyje pažymima, kad JAV ir kai kurios kitos Vakarų šalys keičia savo nuomonę, taip pat ir Ukrainos vadovybė.

„Nuotaikos keičiasi: nuo pasiryžimo, kad karas gali baigtis tik išvijus Rusijos kariuomenę iš Ukrainos, iki nenoromis pripažįstama, kad geriausia viltis gali būti derybų susitarimas, kuris didžiąją dalį šalies paliks nepaliestą. Tačiau Kyjivui nesuteikiama parama, kurios reikia net ir šiam mažesniam tikslui pasiekti“, – aiškina žurnalistai.

Sąjungininkai taip pat nerimauja dėl respublikono Donaldo Trumpo pergalės JAV rinkimuose, kuris, kaip pats žadėjo, sieks greitai užbaigti Rusijos pradėtą karą. Kartu kai kurie JAV ir Europos pareigūnai tikisi, kad D. Trumpą pavyks bent jau atgrasyti nuo to, kad jis priverstų Kijevą sudaryti jam nepalankų susitarimą su Maskva.

„Financial Times“ taip pat pažymi, kad „kai kurie Kyjivo pareigūnai“ taip pat nerimauja, kad jiems trūksta gyvosios jėgos, ugnies ir Vakarų paramos, kad atgautų visą Rusijos užgrobtą teritoriją. Žurnalistai teigia, kad už uždarų durų kalbama apie susitarimą, pagal kurį Maskva išlaikytų okupuotų teritorijų kontrolę, nors Rusijos suverenitetas nebūtų pripažįstamas, o likusiai šalies daliai būtų leista prisijungti prie NATO arba suteiktos lygiavertės saugumo garantijos.

Tačiau žurnalistai abejoja, ar V.Putinas sutiks, kad Ukraina įstotų į NATO. Taip pat abejotina, ar jis sutiks su „taika mainais į žemę“, kol jo kariuomenė, nors ir patirdama didžiulius nuostolius, toliau užgrobia naujas teritorijas.

Spalio 1 d. užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha pareiškė, kad Ukraina nedarys kompromisų dėl teritorinio vientisumo.
 

Shutterstock nuotr./Aliaksandras Lukašenka

Savarankiškai pasiskelbęs Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka pirmadienį, spalio 7 d., pasirašė dekretą, kuriuo leidžiama numušti Irano ir Rusijos bepiločius orlaivius „Shahed“, pažeidžiančius šalies oro erdvę.

Atitinkamas dekretas paskelbtas A.Lukašenkos interneto svetainėje.

Dokumentu suteikiama teisė naudoti fizinę jėgą, ginklus ir karinę įrangą ne tik prieš orlaivių modelius ir bepilotes skraidykles (UAV), bet ir kitas bepilotes transporto priemones, įskaitant povandenines, antžemines ir antžemines transporto priemones, valdomas nuotoliniu ar automatiniu būdu.

Teisė naudoti ginklus prieš bepiločius orlaivius suteikiama ne tik kariškiams ir teisėsaugos institucijų darbuotojams, bet ir kitų valdžios institucijų, visų pirma prokuratūros, Tyrimų komiteto, Valstybinio teismo ekspertizės komiteto, muitinių ir daugelio kitų tarnybų darbuotojams.

Spalio 7 d. stebėsenos grupė „Belaruski Gayun“ pranešė, kad per dar vieną dronų ataką prieš Ukrainą į Baltarusijos oro erdvę įskrido mažiausiai keturi savižudžiai sprogdintojai.