Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
06:44 /09:13

Karas Ukrainoje. Nežinomi programišiai nutraukė Rusijos valstybinės televizijos kanalų transliacijas

Naujausias žinias apie karą Ukrainoje skaitykite žemiau.
Rusijos propaganda
Rusijos propaganda / „Shutterstock“

Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.

Tiesiogiai  30 s.
Naujausi viršuje
Naujausi apačioje

Programišiai nutraukė svarbiausių Rusijos televizijų transliacijas beveik visoje šalyje

06:41

„Shutterstock“/Šnipinėjimas
„Shutterstock“/Šnipinėjimas

Pirmadienį Rusijos valdžios institucijos paskelbė apie „precedento neturinčią“ kibernetinę ataką prieš Rusijos valstybinės žiniasklaidos infrastruktūrą, rašo Karo tyrimų institutas (ISW).

Rusijos valstybinė televizijos ir radijo transliavimo kompanija (VGTRK) pranešė, kad naktį nežinomi asmenys įsilaužė į jos internetines paslaugas teikiančius puslapius per „precedento neturinčią“ ataką, o prokremliškas Rusijos naujienų portalas „Gazeta“ pranešė, kad dėl šios atakos buvo sustabdytos Rusijos valstybinių televizijos kanalų „Rossija-1“, „Rossija-24“, „Rossija Kultura“, „Karusel“ ir maždaug 80 regioninių televizijos ir radijo kompanijų transliacijos.

Laikraštis cituoja šaltinį Rusijos informacinio saugumo srityje, kuris teigė, kad kibernetinę ataką įvykdė programišių grupė „sudo rm-RF“, kuri, kaip įtariama, yra susijusi su Ukraina. 

Ukrainos televizijos kanalas „Suspilne“, remdamasis savo šaltiniais, teigė, kad atsakomybę prisiėmė „sudo rm-RF“ ir kad VGTRK darbuotojai skundėsi, jog ataka ištrynė visą atsarginę informaciją.

Informacijos saugumo ekspertas laikraščiui „Gazeta“ sakė, kad įsilaužėliai greičiausiai naudojo šifravimo virusą, kuris ne tik užšifruoja, bet ir ištrina failus, ir įspėjo, kad VGTRK dabar turės pašalinti pažeidžiamumą ir atkurti atsargines savo sistemų kopijas.

VGTRK teigė, kad nepaisant atakos jos sistemos nepatyrė didelės žalos ir kad jos sistemos veikia normaliai.

Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas išreiškė paramą bendrovei ir kibernetinę ataką apibūdino kaip išpuolį prieš Rusijos ypatingos svarbos infrastruktūrą.

Seulas: labai tikėtina, kad Ukrainoje žuvo Šiaurės Korėjos karių

09:15

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas/ „Telegram“/Karas Ukrainoje
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas/ „Telegram“/Karas Ukrainoje

Ukrainoje Rusijos kariuomenės gretose tikriausiai kovoja Šiaurės Korėjos kareivių, taip pat jau yra ten žuvusių Pchenjano karių, antradienį sakė Pietų Korėjos gynybos ministras Kim Yong-hyunas.

Pasak jo, tikėtina, kad Šiaurės Korėja siųs daugiau karių kovoti drauge su rusais Ukrainoje.

Ukrainos žiniasklaida savaitgalį pranešė, kad spalio 3 dieną rusų okupuotoje teritorijoje netoli Donecko per ukrainiečių raketos ataką žuvo šeši Šiaurės Korėjos karininkai.

Kim Yong-hyunas Pietų Korėjos parlamente antradienį sakė, jog „atsižvelgiant į įvairias aplinkybes labai tikėtina“, kad šie pranešimai yra teisingi.

„Mūsų vertinimu, atsižvelgiant į įvairias aplinkybes, Šiaurės Korėjos karininkų ir kareivių nuostoliai Ukrainoje labai tikėtini“, – sakė jis ir pridūrė, kad Pchenjanas turėtų nusiųsti daugiau karių padėti rusams.

„Reguliariosios kariuomenės karių siuntimo klausimas labai tikėtinas dėl abipusių susitarimų, panašių į Rusijos ir Šiaurės Korėjos karinį aljansą“, – sakė ministras.

Ekspertai seniai sako, kad rusų pajėgos Ukrainoje naudoja iš Šiaurės Korėjos gaunamas raketas, nors Maskva ir Pchenjanas tai neigia.

Pietų Korėja taip pat tvirtina, kad Pchenjanas Rusijai nusiuntė tūkstančius konteinerių su ginklais, skirtais naudoti Ukrainoje.

Branduolinį ginklą turinti Šiaurės Korėja pastaraisiais metais stiprino karinius ryšius su Maskva.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas birželį lankėsi Pchenjane, kur su Šiaurės Korėjos lyderiu Kim Jong Unu pasirašė abipusės gynybos susitarimą.

Važiavo pesticidų, grįžo su automatais: numylėtas Rusijos nusikaltėlis Maskvoje sutiko didžiausius laivų teroristus

09:13

„AFP“/„Scanpix“/Vladimiro Putino „mirties pirklys“, ginklų prekeivis Viktoras Butas
„AFP“/„Scanpix“/Vladimiro Putino „mirties pirklys“, ginklų prekeivis Viktoras Butas

Ginklų prekeivis Viktoras Butas, kuris po 12 metų praleistų Amerikos kalėjime grįžo į Rusiją, kai buvo iškeistas į krepšininkę Brittney Griner, vėl užsiima įprasta veikla. Šiuo metu jis tiekia ginklus naujiems prezidento Vladimiro Putino draugams – kovotojams iš Jemeno, kurie nuo praėjusių metų lapkričio taikosi į komercinius laivus, plaukiančius per Raudonąją jūrą, išskirtiniame reportaže skelbia amerikiečių leidinys „The Wall Street Journal“.

57 metų vyras, kurio gyvenimas, kaip skelbiama, įkvėpė 2005 m. Holivudo filmą „Karo dievas“, kuriame pagrindinį vaidmenį atliko aktorius Nicolas Cage'as, dešimtmečius pardavinėjo sovietų gamybos ginklus Afrikoje, Pietų Amerikoje ir Artimuosiuose Rytuose, kol 2008 m. buvo suimtas per JAV teisėsaugos operaciją.

V.Butas, pramintas „Mirties pirkliu“, beveik prieš dvejus metus išėjo iš JAV kalėjimo, kai buvo iškeistas per kalinių mainus su Maskva į JAV krepšinio žvaigždę B.Griner.

Pažymima, kad, grįžęs į Rusiją, jis įstojo į prokremlišką kraštutinių dešiniųjų partiją ir 2023 m. tapo vietos asamblėjos nariu. Tačiau, panašu, kad ginklų verslo jis neišsižadėjo.

Plačiau skaitykite ČIA.

Žymus istorikas T.Snyderis įvardijo, kaip baigsis karas Ukrainoje ir ar tikrai Rusijos imperija baigiasi dabar

08:49

Arno Strumilos / 15min nuotr./Timothy Snyderis
Arno Strumilos / 15min nuotr./Timothy Snyderis

Garsus Jeilio universiteto istorikas Timothy Snyderis sako, kad mąstymas apie Ukrainą kaip apie Rusijos pasienio teritoriją tėra šiuolaikinis prietaras ir toks reiškinys kaip Rusijos imperija, kuris, mums atrodo, besitęsė ilgai, iš tiesų tetruko trumpai, jei vertinsime istoriniais masteliais.

Išsamiame pokalbyje su Ukrainos portalu „New Voice“ istorikas taip pat užsimena apie Lietuvą ir Lenkiją bei jų paraleles su Ukraina.

T.Snyderis tvirtina, kad žmonės Vakaruose vis dar pervertina Rusiją ir pastarajai sekasi perteikti tam tikrus naratyvus, pasiekti psichologinę pergalę – neva Rusija negali būti nugalėta Ukrainos, dėl karo su Ukraina Rusijai neturėtų nutikti nieko rimto.

Pasak garsaus istoriko, Vakarai klysta manydami, kad taikos derybos ar derybų galimybė turėtų būti priežastis nutraukti Ukrainos apginklavimą. T.Snyderio teigimu, Rusija nuolat laužo taisykles ir verčia Vakarus laikytis jų pačių sukurtų taisyklių, tad tam reikėtų panaudoti nenuspėjamumo taktiką, kaip ją neseniai išbandė Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas.

Pokalbyje su ukrainiečių žurnaliste Jeilio universiteto istorijos profesorius paaiškino, kuo pavojingas ir tuo pačiu naudingas Ukrainai galėtų būti Kamalos Harris išrinkimas JAV prezidente.

T.Snyderis taip pat apibūdino dieną, kai baigsis karas Ukrainoje. Paklaustas, kaip Ukraina galėtų ištrūkti iš karo, jis sakė: „Tai labai sudėtingas klausimas, nes ne man spręsti, kiek ilgai ukrainiečiai turėtų kentėti ir dėl ko. Bet manau, kad tai yra arba V.Putino žlugimo, arba V.Putino įsitikinimo, kad karo tęsimas lems jo žlugimą, klausimas. Taigi, reikia prieiti prie tokios situacijos.“

„Jaučiu, kad gyvenimas Ukrainoje kupinas neįtikėtino skausmo ir tragedijos, bet žmonės ir toliau daro tai, ką turi daryti, kasdien džiaugiasi gyvenimu ir jį vertina“, – sakė populiarus amerikiečių intelektualas Timothy Snyderis „New Voice“ žurnalistei per greitus pietus rudenėjančiame Kyjive.

Vienas įtakingiausių pasaulio istorikų, Jeilio universiteto profesorius, beprotiškai susirūpinęs Ukrainos ateitimi, rugsėjo pradžioje atvyko į šalį viešai pristatyti projekto „Ukrainos istorija: pasaulinė iniciatyva“ (Ukrainian History: A Global Initiative) kaip jo tarptautinės tarybos vadovas.

Ukrainos istorijos permąstymas pasaulio kontekste nuo seniausių laikų iki šių dienų yra mėgstamiausia mokslininko tema jau mažiausiai 10 metų ir sutampa su projekto tikslu. T.Snyderis projekte dirbs kartu su maždaug 90 Ukrainos ir užsienio istorikų ir prisipažįsta, kad ambicingesnio sumanymo dar nėra buvę.

Apskritai per savo savaitę Ukrainoje JAV istorikas turėjo daug darbo – aplankė Lvivą ir jo karo tyrinėtojus, nuvyko į Charkivą pamatyti, kaip mokosi ir treniruojasi Chartijos brigados kariai bei dalyvavo YES konferencijoje – Ukrainos diskusijų platformoje, į kurią kasmet susirenka įtakingi žmonės iš viso pasaulio.

– Kaip jums atrodė ukrainiečiai per savaitę, praleistą Ukrainoje?

– Pajutau, kad žmonėms čia labai sunku – tiek fronte, tiek namie, tačiau jie ir toliau daro tai, ką turi daryti. Vakaruose dažnai manoma, kad kai keičiasi visuomenės nuotaikos, keičiasi ir veiksmai. Tačiau taip yra ne visada.

Ukrainoje jūsų nuotaika gali keistis nuo optimistinės iki pesimistinės, bet jūs vis tiek toliau darysite tai, ką darote. Esu kalbėjęs su Ukrainos kariais, ypač tais, kurie ilgai dalyvavo kare, kuriems nutiko daug baisių dalykų, ir jų nuotaika daug kartų keitėsi, bet jie vis tiek dar daro tai, ką turi daryti. Savo nedideliuose projektuose stengiuosi daryti viską, kas įmanoma, kad padėčiau ukrainiečiams ištaisyti karą, įžvelgti to, kas vyksta, svarbą ir dalyvauti platesnėse diskusijose su kitais žmonėmis, kurie atvyksta į Ukrainą ir kuriems ji rūpi.

Plačiau skaitykite ČIA.

Rusų raketa pataikė į civilinį laivą Odesos uoste, žuvo žmogus

08:43

„Reuters“/„Scanpix“/Odesos uostas
„Reuters“/„Scanpix“/Odesos uostas

Ukraina pirmadienį paskelbė, kad rusų raketai pataikius į civilinį, su Palau vėliava plaukiojantį laivą Odesos uoste žuvo vienas laive buvęs žmogus.

„Priešas balistine raketa smogė civiliniam laivui, plaukiojančiam su Palau vėliava, – sakė Odesos srities gubernatorius Olehas Kiperis. – Žuvo 60 metų ukrainietis, privačios krovinių tvarkymo kompanijos darbuotojas. Penki užsieniečiai buvo sužeisti.“

„Tai antra pastarųjų kelių dienų ataka prieš civilinius laivus Odesos regiono uostuose“, – pridūrė O.Kiperis.

Ukrainiečių portalas „The Kyiv Independent“ nurodo, kad spalio 6-osios naktį uoste „Pivdennyj“ buvo smogta su Sent Kitso ir Nevio vėliava plaukiojančiam laivui „Paresa“, jis buvo apgadintas.

Serbija padeda Rusijai skleisti jos propagandą

08:24

Darko Vojinovic / AP
Darko Vojinovic / AP

Serbija platina Kremliaus propagandą ignoruodama Europos Sąjungos (ES) sankcijas Rusijos žiniasklaidai, pirmadienį naujienų agentūrai AFP sakė žiniasklaidos teisių grupės „Žurnalistai be sienų“ (RSF) Europos ir Balkanų padalinio vadovas Pavolas Szalai.

Jis kalbėjo RSF paraginus bloką pareikalauti Serbijos – kandidatės į ES – atsakomybės.

Kaip sakoma anksčiau šį mėnesį RFS paskelbtoje ataskaitoje, Rusijos valstybės finansuojamas naujienų kanalas RT naudojasi savo biuru Belgrade tam, kad adaptuotų Kremliaus naratyvus prieš platindamas juos Pietryčių Europoje.

„Neveikdama Serbijos vyriausybė leidžia šalį naudoti kaip Kremliaus propagandos stiprintuvą ir transliatorių Balkanuose“, – sakė P.Szalai.

Serbijos vyriausybė oficialaus komentaro nepateikė, bet vietos žiniasklaida citavo glaudžius ryšius su Maskva palaikančio vicepremjero Aleksandaro Vulino žodžius, kad Serbija yra laisvės sala.

RT – pavadinimu „RT Balkans“ – transliacijas Serbijoje pradėjo keli mėnesiai po to, kai Rusija 2022-ųjų vasarį užpuolė Ukrainą. Europos Sąjungoje RT yra uždraustas.

Serbija nuo 2012-ųjų yra kandidatė į ES nares, bet labai priklauso nuo rusiškų gamtinių dujų, o jos istoriniai bei politiniai ryšiai su Rusija išlieka stiprūs.

Nors Belgradas Jungtinėse Tautose pasmerkė Rusijos invaziją į Ukrainą, jis neprisidėjo prie Vakarų sankcijų Maskvai.

2005-aisiais įkurtą RT Vakarų šalys laiko Kremliaus propagandos įrankiu.

„Prašome ES aiškiai pasakyti, kad kova su Kremliaus propaganda yra būtina narystės ES sąlyga“, – AFP sakė P. zalai.

JAV analitikai papasakojo, kas šiuo metu vyksta Torecko mieste

08:19

„Scanpix“/AP nuotr./Ukrainos kariai Vuhledare
„Scanpix“/AP nuotr./Ukrainos kariai Vuhledare

Rusijos kariai toliau žengia į šiaurės rytus nuo Siversko, Bilohorivkos rajone, nors jiems kol kas nepavyko išvalyti fronto linijos šiose apylinkėse.

Karo tyrimų instituto (ISW) analitikai savo naujausioje ataskaitoje remiasi Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Luhansko grupės atstovės Anastasijos Bobovnikovos duomenimis. Pasak jos, rusų pajėgos vykdo šarvuočių atakas Siversko kryptimi.

Ji teigė, kad Rusijos 98-osios oro desanto divizijos daliniai vykdo nedideles pėstininkų atakas be šarvuočių Časiv Jaro rajone.

Be to, jos teigimu, rusai tęsia puolamąsias operacijas į šiaurę nuo Torecko, pačiame Torecko rajone, ir į pietus nuo Torecko, Niujorko rajone, tačiau analitikai neužfiksavo jokių patvirtintų pokyčių fronto linijoje.

„Rusijos kariniai korespondentai teigė, kad kariai žengia Torecko centre ir artėja prie čia esančios kasyklos „Tsentralna“, tačiau ISW nepastebėjo vizualinio šių teiginių patvirtinimo“, – teigė analitikai.

Naktį Rusijos pajėgos atakavo Ukrainą

07:19

Rusijos karinis dronas su bomba ir raketa. / Aleksandr Gusev/PACIFIC P/SIPA / Aleksandr Gusev/PACIFIC P/SIPA
Rusijos karinis dronas su bomba ir raketa. / Aleksandr Gusev/PACIFIC P/SIPA / Aleksandr Gusev/PACIFIC P/SIPA

Naktį Rusijos kariuomenė atakavo Ukrainos pietus „Shahed“ tipo kamikadzių dronais. Odesos, Mykolajivo ir Zaporižios srityse buvo paskelbtas oro pavojus.

Oficialiame Ukrainos ginkluotųjų pajėgų oro pajėgų „Telegram“ kanale teigta, kad dronai buvo pastebėti Juodojoje jūroje netoli Odesos.

Jie taip pat užfiksuoti Zaporižios regione. Vėliau apie bepiločių orlaivių grėsmę pranešta ir Dniepropetrovsko srityje.

K.Harris atsakė, ar sutiktų dėrėtis su V.Putinu Kyjivui už nugaros

07:08

Nathan Howard / REUTERS
Nathan Howard / REUTERS

Demokratų kandidatė į Baltuosius rūmus Kamala Harris pirmadienį transliuotame interviu pareiškė, kad jei būtų išrinkta prezidente, ji nesusitiktų su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu taikos derybose, jei nebūtų atstovaujama Ukrainai. 

„Ne dvišaliu pagrindu be Ukrainos, ne. Ukraina turi turėti teisę spręsti dėl Ukrainos ateities“, – televizijos CBS laidai „60 Minutes“ sakė JAV viceprezidentė, paklausta, ar susitiktų su V.Putinu ir derėtųsi dėl daugiau nei dvejus metus trunkančio karo Ukrainoje užbaigimo. 

Anksčiau JAV prezidento Joe Bideno administracija atmetė bet kokią derybų su V.Putinu galimybę. 

Interviu metu K. Harris taip pat kritikavo respublikonų kandidatą į prezidentus Donaldą Trumpą dėl jo politikos Ukrainos atžvilgiu. Pasak viceprezidentės, ši politika – tai pasidavimas 2022 metų vasario mėnesį Rusijos pradėtai plataus masto invazijai į Ukrainą. 

Anksčiau D.Trumpas ne kartą kritikavo didžiulę Vašingtono karinę ir finansinę pagalbą Ukrainai ir tvirtino, kad jei taptų prezidentu, greitai pasiektų taikos susitarimą su V.Putinu.

„Jei Donaldas Trumpas būtų prezidentas, Putinas dabar sėdėtų Kyjive. Jis kalba apie tai, kad „O, jis gali tai užbaigti jau pačią pirmą dieną“. Žinote, kas tai yra? Tai apie pasidavimą“, – nurodė K.Harris. 

Tuo tarpu ukrainiečiai baiminasi, kad D.Trumpo pasiūlymas reikštų, jog Kyjivas bus priverstas atiduoti Rusijai nuo invazijos pradžios užgrobtas teritorijas Rytų Ukrainoje. 

K.Harris pridūrė, kad jei bus išrinkta prezidente, ji taip pat stengsis išspręsti Ukrainos stojimo į NATO klausimą. 

Programišiai nutraukė svarbiausių Rusijos televizijų transliacijas beveik visoje šalyje

06:41

„Shutterstock“/Šnipinėjimas
„Shutterstock“/Šnipinėjimas

Pirmadienį Rusijos valdžios institucijos paskelbė apie „precedento neturinčią“ kibernetinę ataką prieš Rusijos valstybinės žiniasklaidos infrastruktūrą, rašo Karo tyrimų institutas (ISW).

Rusijos valstybinė televizijos ir radijo transliavimo kompanija (VGTRK) pranešė, kad naktį nežinomi asmenys įsilaužė į jos internetines paslaugas teikiančius puslapius per „precedento neturinčią“ ataką, o prokremliškas Rusijos naujienų portalas „Gazeta“ pranešė, kad dėl šios atakos buvo sustabdytos Rusijos valstybinių televizijos kanalų „Rossija-1“, „Rossija-24“, „Rossija Kultura“, „Karusel“ ir maždaug 80 regioninių televizijos ir radijo kompanijų transliacijos.

Laikraštis cituoja šaltinį Rusijos informacinio saugumo srityje, kuris teigė, kad kibernetinę ataką įvykdė programišių grupė „sudo rm-RF“, kuri, kaip įtariama, yra susijusi su Ukraina. 

Ukrainos televizijos kanalas „Suspilne“, remdamasis savo šaltiniais, teigė, kad atsakomybę prisiėmė „sudo rm-RF“ ir kad VGTRK darbuotojai skundėsi, jog ataka ištrynė visą atsarginę informaciją.

Informacijos saugumo ekspertas laikraščiui „Gazeta“ sakė, kad įsilaužėliai greičiausiai naudojo šifravimo virusą, kuris ne tik užšifruoja, bet ir ištrina failus, ir įspėjo, kad VGTRK dabar turės pašalinti pažeidžiamumą ir atkurti atsargines savo sistemų kopijas.

VGTRK teigė, kad nepaisant atakos jos sistemos nepatyrė didelės žalos ir kad jos sistemos veikia normaliai.

Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas išreiškė paramą bendrovei ir kibernetinę ataką apibūdino kaip išpuolį prieš Rusijos ypatingos svarbos infrastruktūrą.

Kitas atnaujinimas po   30 s.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Televiziniai „Oskarai“ – išdalinti, o šiuos „Emmy“ laimėtojus galite pamatyti per TELIA PLAY
Progimnazijos direktorė D. Mažvylienė: darbas su ypatingais vaikais yra atradimai mums visiems
Reklama
Kodėl namui šildyti renkasi šilumos siurblį oras–vanduo: specialisto atsakymas