Svarbiausios naujienos
- NATO paskelbė didelio masto branduolines pratybas
- Ukraina gali tikėtis amerikietiškų raketų, kurios pasiekia Maskvą
- „Corriere della Sera“: Ukraina pasiruošusi nutraukti kovas palei dabartinę fronto liniją, bet nori kai ko mainais
- 410 kilometrų nuo fronto: Ukraina smogė kariniam aerodromui Rusijoje
- Ne taip pastatei automobilį: R.Kadyrovas nusprendė siųsti į karą eismo taisyklių pažeidėjus
- Žymus istorikas T.Snyderis paanalizavo, ar tikrai Rusijos imperija baigiasi dabar
Naujausias naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
NATO paskelbė didelio masto branduolines pratybas
22:42
Aljanso generalinis sekretorius Markas Rutte ketvirtadienį pranešė, kad NATO pirmadienį pradės kasmetines branduolines pratybas, o Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas suintensyvino branduolinę retoriką, rašo „Reuters“.
Naikintuvai F-35A ir bombonešiai B-52 bus vieni iš maždaug 60 orlaivių iš 13 šalių, dalyvaujančių Belgijos ir Nyderlandų rengiamose pratybose „Steadfast Noon“, pranešė NATO pareigūnai.
„Šiame neapibrėžtame pasaulyje gyvybiškai svarbu išbandyti savo gynybą ir ją stiprinti, kad mūsų priešininkai žinotų, jog NATO yra pasirengusi ir gali reaguoti į bet kokią grėsmę“, – sakė M.Rutte Londone po susitikimų su JK Ministru Pirmininku Keiru Starmeriu ir Ukrainos Prezidentu Volodymyru Zelenskiu.
„Visų pratybų metu daugiausia dėmesio bus skiriama Jungtinei Karalystei, Šiaurės jūrai, taip pat Belgijai ir Nyderlandams“, – pridūrė jis.
Pratybose nenaudojami koviniai ginklai. Tačiau maždaug 2 000 pratybose dalyvaujančių kariškių imituos misijas, kurių metu karo lėktuvai neš JAV branduolines kovines galvutes, sakė pareigūnai.
Pasak 32 narių transatlantinio karinio aljanso pareigūnų, pratybos prasidės pirmadienį ir truks apie dvi savaites.
V.Putino įspėjimai
V.Putinas ne kartą įspėjo Vakarus apie galimas branduolines pasekmes po to, kai Rusija 2022 m. įvykdė plataus masto invaziją į Ukrainą.
Praėjusį mėnesį jis pareiškė, kad Rusija galėtų panaudoti branduolinius ginklus, jei į ją būtų smogta įprastinėmis raketomis, ir kad Maskva bet kokį išpuolį prieš ją, remiamą branduolinės valstybės, laikytų bendru išpuoliu.
NATO pareigūnai pabrėžė, kad šios pratybos nėra atsakas į kokius nors naujausius Maskvos pareiškimus ir kad pratybos vyksta kasmet jau daugiau nei dešimtmetį.
Tačiau teigė, kad tokios pratybos kaip „Steadfast Noon“ yra svarbios siekiant pademonstruoti NATO branduolinius pajėgumus ir atgrasyti nuo bet kokios atakos.
Naujausios žinios apie karą Ukrainoje
06:41
Naujausias naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
„DeepState“ pranešė apie nuviliančias naujienas iš Kursko regiono
01:05
Rusijos pajėgos prasiveržė pro kairįjį Ukrainos gynybos pajėgų Kursko grupuotės flangą. Apie tai praneša stebėsenos projektas „DeepState“.
„Itin baisi diena šiandien Novoivanivkos rajone: artileristams ir dronų pilotams teko stoti į mūšį. Priešas pastaruoju metu sukaupė daug technikos ir gyvosios jėgos. Pirmieji bandymai, nors ir pasiekė taktinės sėkmės prie Snagostų, galiausiai buvo visiškai sustabdyti. Iki šios dienos“, – rašoma pranešime.
Pažymima, kad dabar priešas bando įsitvirtinti Novoivanivkos ir Žaliojo Šliacho gyvenviečių rajone. Analitikai pabrėžė, kad „susiklostė itin nepatikima taktinė padėtis šiaurėje esantiems gretimiems daliniams“.
Feodosijos naftos saugykla dega jau ketvirtą dieną: sprogo dar viena cisterna
00:05
Ketvirtadienį naftos saugykloje Feodosijoje, kuri po gynybos pajėgų smūgio dega nuo spalio 6 d., sprogo dar viena cisterna.
„Financial Times“: JAV įsipareigojo dalyvauti teikiant Ukrainai 50 mlrd. dolerių paskolą
23:29
Jungtinės Valstijos vis dar ketina dalyvauti Didžiojo septyneto (G7) lėšų Ukrainai rinkime, nepaisant to, kad ES nesutiko su Vašingtono prašymu suteikti garantijų, kad Rusijos turtas bus ilgiau blokuojamas.
JAV ir ES pareigūnai laikraščiui „Financial Times“ sakė, kad Vašingtonas rengiasi prisijungti prie 50 mlrd. JAV dolerių paskolos Kyjivui, dėl kurios birželį susitarė G7 lyderiai, net ir nepratęsdami ES sankcijų laikotarpio. Taip yra todėl, kad didėja spaudimas pademonstruoti vieningą požiūrį į Ukrainą prieš naujajam prezidentui įžengiant į Baltuosius rūmus.
Pagal G7 susitarimą visa 50 mlrd. JAV dolerių paskola bus grąžinta iš pelno, gauto iš Rusijos centrinio banko turto, kuris, reaguojant į karą, buvo imobilizuotas Vakaruose ir kurio didžioji dalis yra ES.
Iš pradžių pareigūnai svarstė, kad JAV ir ES skirs po 20 mlrd. dolerių, o Kanada, Japonija ir Jungtinė Karalystė – likusius 10 mlrd. dolerių.
Tačiau iš pradžių JAV savo dalyvavimą sąlygojo ES sankcijų režimo pakeitimais, kad būtų užtikrinta, jog 210 mlrd. eurų vertės Rusijos valstybės turtas būtų įšaldytas bloke bent trejus metus.
NATO paskelbė didelio masto branduolines pratybas
22:42
Aljanso generalinis sekretorius Markas Rutte ketvirtadienį pranešė, kad NATO pirmadienį pradės kasmetines branduolines pratybas, o Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas suintensyvino branduolinę retoriką, rašo „Reuters“.
Naikintuvai F-35A ir bombonešiai B-52 bus vieni iš maždaug 60 orlaivių iš 13 šalių, dalyvaujančių Belgijos ir Nyderlandų rengiamose pratybose „Steadfast Noon“, pranešė NATO pareigūnai.
„Šiame neapibrėžtame pasaulyje gyvybiškai svarbu išbandyti savo gynybą ir ją stiprinti, kad mūsų priešininkai žinotų, jog NATO yra pasirengusi ir gali reaguoti į bet kokią grėsmę“, – sakė M.Rutte Londone po susitikimų su JK Ministru Pirmininku Keiru Starmeriu ir Ukrainos Prezidentu Volodymyru Zelenskiu.
„Visų pratybų metu daugiausia dėmesio bus skiriama Jungtinei Karalystei, Šiaurės jūrai, taip pat Belgijai ir Nyderlandams“, – pridūrė jis.
Pratybose nenaudojami koviniai ginklai. Tačiau maždaug 2 000 pratybose dalyvaujančių kariškių imituos misijas, kurių metu karo lėktuvai neš JAV branduolines kovines galvutes, sakė pareigūnai.
Pasak 32 narių transatlantinio karinio aljanso pareigūnų, pratybos prasidės pirmadienį ir truks apie dvi savaites.
V.Putino įspėjimai
V.Putinas ne kartą įspėjo Vakarus apie galimas branduolines pasekmes po to, kai Rusija 2022 m. įvykdė plataus masto invaziją į Ukrainą.
Praėjusį mėnesį jis pareiškė, kad Rusija galėtų panaudoti branduolinius ginklus, jei į ją būtų smogta įprastinėmis raketomis, ir kad Maskva bet kokį išpuolį prieš ją, remiamą branduolinės valstybės, laikytų bendru išpuoliu.
NATO pareigūnai pabrėžė, kad šios pratybos nėra atsakas į kokius nors naujausius Maskvos pareiškimus ir kad pratybos vyksta kasmet jau daugiau nei dešimtmetį.
Tačiau teigė, kad tokios pratybos kaip „Steadfast Noon“ yra svarbios siekiant pademonstruoti NATO branduolinius pajėgumus ir atgrasyti nuo bet kokios atakos.
„DeepState“: Rusijos pajėgos užėmė keturias Donbaso gyvenvietes
22:25
Stebėsenos projektas „DeepState“ pranešė, kad rusų pajėgos pasistūmėjo Ukrainos rytuose – užimtos keturios gyvenvietės.
Pažymima, kad priešas užėmė tris gyvenvietes Donecko srityje ir dar vieną Luhansko srityje.
„Priešas užėmė Mykolaivką, Krasnyj Jarą, Krutoj Jarą (visi Donecko srityje – red. past.) ir Miasožarivką (Luhansko sritis – red.), vykdo puolamąsias operacijas prie Zelenio Šliacho ir Novoivanivkos, taip pat žengė į priekį netoli Niujorko“, – rašoma pranešime.
Ukrainiečių žurnalistė Viktorija Roščina mirė Rusijos nelaisvėje
20:20 Atnaujinta 22:21
Rusijoje mirė ukrainiečių leidinio „Ukrainska Pravda“ laisvai samdoma žurnalistė Viktorija Roščina. Ukrainos Vyriausioji žvalgybos valdyba teigė, kad žurnalistė artimiausiu metu turėjo būti grąžinta į Ukrainą.
„Deja, informacija apie Viktorijos mirtį pasitvirtino. Mes pažinojome Viktoriją. 2022 m. ji rengė medžiagą koordinavimo būstinėje, todėl tai labai liūdna žinia mums ir visai Ukrainos žurnalistikai“, – sakė Ukrainos koordinacinio štabo atstovas spaudai dėl elgesio su karo belaisviais Petro Jacenka.
Aukščiausiosios Rados žmogaus teisių komisaras Dmytro Lubinecas teigė, kad jau turi patvirtinimą iš Rusijos pusės apie žurnalistės žūtį.
Pasak P.Jacenkos, dar anksti kalbėti apie mirties aplinkybes, jos nustatinėjamos.
Ketvirtadienį Ukrainos karinės žvalgybos agentūros atstovas spaudai Andrijus Jusovas taip pat sakė, kad V.Roščina bus įtraukta į vieną iš numatytų apsikeitimų kaliniais. Ji turėjo būti perkelta į Lefortovo kalėjimą Maskvoje, kad galėtų pasirengti grįžti į Ukrainą.
„Artimiausiu metu ji turėjo būti namuose, dėl to buvo padaryta viskas, kas būtina“, – sakė jis.
V.Zelenskis artėjant žiemai prašo Vakarų šalių paramos
19:27
Ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį pareiškė, kad Ukrainai reikia Vakarų šalių paramos prieš žiemos mūšius su Rusija, pripažindamas, kad padėtis šalies rytuose yra sudėtinga.
„Prieš žiemą mums reikia jūsų paramos“, – žurnalistams po derybų su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu sakė jis.
V.Zelenskis pripažino, kad padėtis šalies rytuose yra sudėtinga ir pridūrė, kad kariai susiduria su dideliu kai kurios įrangos įrangos trūkumu.
V.Zelenskis neigia kalbas, kad derybose su Europos lyderiais aptarė galimą karo pabaigą
19:26
Ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį paneigė spėliones, kad per derybas su Europos lyderiais aptarė galimas Rusijos karo Ukrainoje užbaigimo sąlygas.
Per 48 valandų kelionę į Londoną, Paryžių, Romą ir Berlyną V.Zelenskis siekė karinio ir finansinio palaikymo, baimindamasis, kad parama Ukrainai gali sumažėti, jei lapkričio pradžioje vyksiančius JAV prezidento rinkimus laimės respublikonų kandidatas Donaldas Trumpas.
Kalbėdamas po derybų su Prancūzijos prezidentu Paryžiuje, V.Zelenskis paneigė žiniasklaidos pranešimus, kad jis su Rusija jau yra aptaręs paliaubų sąlygas.
„Tai nėra mūsų diskusijų tema“, – žurnalistams po derybų su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu sakė jis.
„Tai neteisinga. Rusija daug dirba su manipuliavimu žiniasklaida, todėl (tokie pranešimai) yra suprantami“, – pridūrė V.Zelenskis.
Ukrainiečių prezidentas atmetė bet kokį taikos planą, pagal kurį Ukrainos žemės būtų atiduotos Rusijai, sakydamas, kad Maskva pirmiausia turi išvesti visus karius iš šalies.
V.Zelenskis pridūrė, kad jis ir E.Macronas derybų metu aptarė Kyjivo pergalės planą.
Ukraina gali tikėtis amerikietiškų raketų, kurios pasiekia Maskvą
18:38
Spalio pradžioje JAV ginkluotųjų pajėgų Europoje vyriausiasis vadas generolas Christopheris Cavoli Kongresui pateikė sąrašą ginklų, kurių reikia Ukrainos gynybai stiprinti. Tai pranešė CNN, remdamasi informuotais šaltiniais. Į sąrašą įtrauktos tolimojo nuotolio sparnuotosios raketos „Joint Air-to-Surface Standoff Missiles“ (JASSM) ir sistema „Link 16“, kurią JAV ir NATO naudoja ryšiui tarp kovinių sistemų palaikyti, įskaitant oro ir priešraketinės gynybos valdymą.
Senesnių modifikacijų JASSM (AGM-158A) veikimo nuotolis yra iki 370 kilometrų, o atnaujinta versija – AGM-158B (JASSM-ER) – gali pataikyti į taikinius iki 926 kilometrų atstumu. Jei AGM-158B bus perduoti Ukrainai, į Ukrainos ginkluotųjų pajėgų naikinimo zoną gali patekti nemažai didžiųjų Rusijos miestų, įskaitant Maskvą, skelbia „The Moscow Times“.
Ukraina jau ne kartą prašė JAV tiek JASSM raketų, tiek sistemos „Link 16“, pažymėjo CNN šaltinis. Savo kalboje Kongrese generolas Ch.Cavoli nepaaiškino, kodėl šie ginklai dar neperduoti Kyjivui. Tačiau JAV pareigūnai jau anksčiau išreiškė susirūpinimą, kad šios slaptos technologijos gali patekti į Rusijos rankas.
Praėjus beveik trejiems metams nuo karo pradžios, Kyjivas ir toliau primygtinai reikalauja pristatyti pažangesnius ginklus ir panaikinti apribojimus naudoti JAV raketas smūgiams į Rusijos taikinius. Rugsėjo pabaigoje laikraštis „The Washington Post“ (WP) pranešė, kad Ukrainos pusei nepavyko įtikinti Jungtinių Valstijų šių smūgių reikalingumu. Pasak leidinio šaltinių, Baltieji rūmai ir Pentagonas nemato pakankamai argumentų, įrodančių, kad tokie smūgiai turėtų didelės įtakos konflikto baigčiai.
Be to, WP duomenimis, Ukrainos tolimojo nuotolio ATACMS raketų ir kitos panašios amunicijos atsargos yra labai ribotos. Net jei būtų leista smogti visai Rusijos teritorijai, tai nesukeltų rimtų pokyčių fronte ir tik per kelias savaites ar net dienas išeikvotų Ukrainos ginklų atsargas, pabrėžė leidinio šaltiniai.
Tuo tarpu kai kurios Europos šalys nepritaria JAV pozicijai. Pasak WP, Europa mano, kad Vašingtono argumentai neįtikina nei technologijų, nei taktikos požiūriu. Vienas Europos pareigūnas priminė, kad NATO karinėje doktrinoje numatyti tolimojo nuotolio smūgiai priešo užnugaryje. Pasak jo, nors apribojimų panaikinimas vargu ar bus lemiamas veiksnys Ukrainos pergalei, jis galėtų rimtai sutrikdyti Rusijos logistiką ir smogti valdymo centrams bei ginklų sandėliams.
