Svarbiausios naujienos
- „Politico“: NATO gali persvarstyti santykius su Rusija pirmą kartą per daugiau nei 25 metus
- „Nėra apetito“: JAV Kongresas paskelbė nerimą keliantį pareiškimą dėl pagalbos Ukrainai
- Jei Rusija užpultų: atskleidė, koks būtų pirmas Varšuvos ir Baltijos šalių atsakas
- Rusijos kariuomenė Kursko srityje surengė didžiausią kontrataką
- BBC: elitinė Rusijos brigada užėmė Vuhledarą, bet buvo beveik nuošluota nuo žemės paviršiaus
- Londonas planuoja rizikingą žingsnį Ukrainoje: tai bus stiprus karinis ir politinis signalas
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
„Politico“: NATO gali persvarstyti santykius su Rusija pirmą kartą per daugiau nei 25 metus
00:08
Kitą savaitę NATO gynybos ministrai susitiks, kad, reaguodami į Kremliaus keliamą grėsmę, pradėtų iš naujo svarstyti dešimtmečius trunkančią Aljanso politiką Rusijos atžvilgiu.
Kaip rašo „Politico“, NATO ir Rusijos santykiai pasiekė dugną po to, kai Ukrainoje prasidėjo plataus masto karas. NATO pavadino Rusiją „didžiausia ir tiesiogine grėsme sąjungininkų saugumui“. Kremlius teigia, kad NATO plėtra į rytus kelia egzistencinę grėsmę.
Tačiau, nepaisant pasikeitusio tono, NATO vis dar laikosi Steigiamojo akto su Rusija. Tai 1997 m., praėjus šešeriems metams po Sovietų Sąjungos žlugimo, pasirašytas dokumentas, kuriame nurodytas bendras tikslas „kurti stabilią, taikią ir nedalomą Europą“.
NATO ir Rusijos taryba – po Šaltojo karo įsteigta institucija, skirta bendradarbiavimui saugumo klausimais ir bendriems projektams – nuo 2022 m. nebuvo susirinkusi. Santykiai su Rusija jau daugelį metų nuolat blogėja. Tai pareiškė vienas aukšto rango JAV vyriausybės pareigūnas:
„NATO šalys dabar bando apsibrėžti įvairius strategijos Rusijos atžvilgiu elementus ir paspartinti diskusijas Aljanse, kurios mus veda prie tokių temų kaip NATO ir Rusijos steigimo akto ateitis... Atėjo laikas parengti naują strategiją, kurioje būtų išdėstytos konkrečios sąjungininkų pozicijos“.
Naujosios strategijos projekto dar nėra, sakė pareigūnas, nes daugiausia dėmesio skiriama 32 NATO šalių nuomonėms surinkti.
Nesutariama, kiek toli NATO turėtų eiti kurdama naujas taisykles, kaip elgtis su Rusija, nes, pasak vieno NATO diplomato, kai kurios NATO narės nerimauja, kad labai agresyvi nauja strategija gali pasiųsti „signalą“, kuris destabilizuotų Rusiją.
Taip pat kyla klausimas dėl Vengrijos ir Slovakijos – dviejų NATO šalių, kurios, palaikydamos ryšius su Kremliumi ir laikydamos bendradarbiavimą su Rusija strategiškai svarbiu, prieštarauja likusių Aljanso narių nuomonei.
„Politico“: NATO gali persvarstyti santykius su Rusija pirmą kartą per daugiau nei 25 metus
00:08
Kitą savaitę NATO gynybos ministrai susitiks, kad, reaguodami į Kremliaus keliamą grėsmę, pradėtų iš naujo svarstyti dešimtmečius trunkančią Aljanso politiką Rusijos atžvilgiu.
Kaip rašo „Politico“, NATO ir Rusijos santykiai pasiekė dugną po to, kai Ukrainoje prasidėjo plataus masto karas. NATO pavadino Rusiją „didžiausia ir tiesiogine grėsme sąjungininkų saugumui“. Kremlius teigia, kad NATO plėtra į rytus kelia egzistencinę grėsmę.
Tačiau, nepaisant pasikeitusio tono, NATO vis dar laikosi Steigiamojo akto su Rusija. Tai 1997 m., praėjus šešeriems metams po Sovietų Sąjungos žlugimo, pasirašytas dokumentas, kuriame nurodytas bendras tikslas „kurti stabilią, taikią ir nedalomą Europą“.
NATO ir Rusijos taryba – po Šaltojo karo įsteigta institucija, skirta bendradarbiavimui saugumo klausimais ir bendriems projektams – nuo 2022 m. nebuvo susirinkusi. Santykiai su Rusija jau daugelį metų nuolat blogėja. Tai pareiškė vienas aukšto rango JAV vyriausybės pareigūnas:
„NATO šalys dabar bando apsibrėžti įvairius strategijos Rusijos atžvilgiu elementus ir paspartinti diskusijas Aljanse, kurios mus veda prie tokių temų kaip NATO ir Rusijos steigimo akto ateitis... Atėjo laikas parengti naują strategiją, kurioje būtų išdėstytos konkrečios sąjungininkų pozicijos“.
Naujosios strategijos projekto dar nėra, sakė pareigūnas, nes daugiausia dėmesio skiriama 32 NATO šalių nuomonėms surinkti.
Nesutariama, kiek toli NATO turėtų eiti kurdama naujas taisykles, kaip elgtis su Rusija, nes, pasak vieno NATO diplomato, kai kurios NATO narės nerimauja, kad labai agresyvi nauja strategija gali pasiųsti „signalą“, kuris destabilizuotų Rusiją.
Taip pat kyla klausimas dėl Vengrijos ir Slovakijos – dviejų NATO šalių, kurios, palaikydamos ryšius su Kremliumi ir laikydamos bendradarbiavimą su Rusija strategiškai svarbiu, prieštarauja likusių Aljanso narių nuomonei.
Ukrainoje kilo didelis nerimas dėl Rusijos naikintuvo MiG-31K pakilimo
23:36
Spalio 11 d. vėlai vakare Ukrainoje buvo paskelbtas didelio masto oro pavojus, nes buvo užfiksuotas Rusijos strateginio bombonešio MiG31K pakilimas. Iškilo raketų atakų grėsmė.
Tai praneša RBC-Ukraina su nuoroda į Ukrainos ginkluotųjų pajėgų oro pajėgas „Telegram“.
Apie priešo raketų atakų grėsmę kariškiai buvo informuoti 23.20 val.
„Raketų pavojus visoje Ukrainos teritorijoje! Užfiksuotas MiG 31K pakilimas!“ – rašoma karinių oro pajėgų pranešime.
Pridursime, kad Rusijos MiG31K gali nešti „Dagger“ tipo aerobalistines raketas.
V.Zelenskis apie pergalės planą: „Turime veikti jau dabar“
22:22
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šią savaitę Europos šalių vadovams pristatė Ukrainos pergalės planą ir pabrėžė, kad bendros pastangos turi būti dedamos dabar, per kelis ateinančius mėnesius.
Valstybės vadovas tai pasakė savo naktiniame vaizdo kreipimesi į tautą, praneša „Ukrinform“.
„Čia, Vokietijoje, ir vakar per vieną dieną trijose šalyse – Didžiojoje Britanijoje, Prancūzijoje, Italijoje – Europos lyderiams pristačiau mūsų Pergalės planą. Ministrui Pirmininkui Starmeriui, Prezidentui Macronui, Italijos vyriausybės vadovei Giorgia Meloni. O šiandien per pokalbį su Olafu. Visas mūsų taikos siekimo strategijos detales – geopolitines, karines ir ekonomines“, – sakė V.Zelenskis.
Kartu jis pabrėžė, kad norint priversti Rusiją siekti taikos, būtina veikti dabar, artimiausiais mėnesiais.
„Turime veikti kartu – visi, kas turi reikiamų jėgų, reikiamos įtakos – kad užtikrintume tvarią taiką, kad priverstume Rusiją siekti taikos. Tačiau turime veikti dabar, šiais mėnesiais. Stiprinti mūsų vaikinus fronte. Stiprinti mūsų bendras pozicijas.
Dabar, komandos lygmeniu, dirbsime su savo partneriais Europoje, kad kiekvienas suplanuotas žingsnis būtų maksimaliai naudingas; ir šis mūsų planas turėtų lemti veiksmingą antrąjį taikos aukščiausiojo lygio susitikimą, kad karas baigtųsi. Ir kad tai būtų teisinga, sąžininga karo pabaiga“, – sakė V.Zelenskis.
„Nėra apetito“: JAV Kongresas paskelbė nerimą keliantį pareiškimą dėl pagalbos Ukrainai
22:10
JAV Atstovų Rūmų pirmininkas Mike'as Johnsonas „neturi jokio apetito“ dėl tolesnės JAV paramos Ukrainai, sakė jis interviu „Punchbowl news“.
„Neturiu apetito tolesniam Ukrainos finansavimui ir tikiuosi, kad to neprireiks. Jei prezidentas D.Trumpas laimės, tikiu, kad jis iš tikrųjų gali užbaigti šį konfliktą. Tikrai tikiu. Manau, kad jis paskambins [Rusijos prezidentui Vladimirui] Putinui ir pasakys, kad gana“, – sakė M.Johnsonas.
Pasak respublikono, „visi visame pasaulyje pavargo“ nuo karo Ukrainoje ir nori, kad „jis būtų išspręstas“.
„Nesu tikras, bet manau, kad jei Kamala Harris taps prezidente, nemanau, kad tai baigsis, o tai beviltiškas ir pavojingas scenarijus“, – sakė M.Johnsonas.
Įvardijo, kiek metrų Ukrainos teritorijos verta vieno Rusijos kario gyvybė
22:03
Nuslūgus Ukrainos reido į Kursko sritį entuziazmui, vėl ėmė dominuoti pagrindinis Rusijos puolimas palei fronto liniją. Ukrainos kariai traukiasi spaudžiami lėto Rusijos kariuomenės veržimosi Donbase, kur ji turi didelę skaičiaus ir ugnies galios persvarą.
Kaip rašo žurnalas „The Economist“, remdamasis Ukrainos šaltiniais, Ukrainos pajėgos pasitraukė iš Vuhledaro, o Torecko sektoriuje kovos tęsiasi, tačiau kol kas neužfiksuota jokių reikšmingų laimėjimų.
Nepaisant to, Rusijai dar nepavyko užimti tokių svarbių miestų kaip Časiv Jaras ir Pokrovskas. Pastarasis tebėra svarbus Ukrainos logistikos centras, tačiau Rusijos kariai, dėl jo kovodami, įstrigo. Visą rugpjūtį daug kalbėta apie neišvengiamą Pokrovsko žlugimą, tačiau Rusijos puolimas sulėtėjo ir per pastarąsias tris savaites jos pajėgoms nepavyko pasiekti jokių reikšmingų teritorinių laimėjimų.
Pasak buvusio Vokietijos gynybos pareigūno Nico Lange'o, Rusija neturi pakankamai pajėgų pradėti plataus masto puolimą prieš Pokrovską, nors jos artilerija ir yra arti miesto. Pokrovsko užėmimas leistų Rusijai tęsti puolimą į centrinę Ukrainą ir sutrikdyti logistiką pietiniame Donbase.
Daugiau apie tai skaitykite ČIA.
Suomijos policija įtaria rusą karo nusikaltimais Ukrainoje
20:47
Suomijos pareigūnai penktadienį pranešė, kad policija įtaria vieną Rusijos pilietį 2014 metais Ukrainoje įvykdžius karo nusikaltimų.
Kaltinimai greičiausiai jam bus pateikti iki spalio pabaigos.
2023 metų liepą Helsinkio oro uoste buvo sulaikytas su Kremliumi susijusios sukarintos neonacių ekstremistų grupuotės „Rusič“ vadas Vojislavas Tordenas.
Nacionalinis tyrimų biuras (NBI) pranešė, kad baigė tyrimą dėl kelių nusikaltimų, padarytų 2014 metais, ir įtaria V. Tordeną įvykdžius kelis karo nusikaltimus, įskaitant „karo nusikaltimą sunkinančiomis aplinkybėmis“.
„Įtariami nusikaltimai įvykdyti 2014-ųjų rudenį Rytų Ukrainoje“, – naujienų agentūrai AFP nurodė detektyvas inspektorius Olli Toyrasas.
Tyrimui vadovavęs O.Toyrasas sakė negalįs atskleisti daugiau informacijos apie veikų vietą ar pobūdį.
Suomijos Aukščiausiasis Teismas nusprendė, kad V.Tordenas, anksčiau žinomas kaip Janas Petrovskis, negali būti išduotas Ukrainai, esant pavojui, kad kalėjime su juo gali būti nežmoniškai elgiamasi.
Tyrimas, kurį NBI pradėjo 2023-iųjų gruodį, buvo vykdomas glaudžiai bendradarbiaujant su Ukrainos prokuratūra ir saugumo tarnybomis.
Taip pat dalyvavo Europos policijos biuras (Europolas), Tarptautinis baudžiamasis teismas (TBT) ir Europos Sąjungos teisminio bendradarbiavimo agentūra Eurojustas.
O.Toyrasas sakė, kad posėdžiai buvo surengti Ukrainoje ir Suomijoje.
„Policija baigė šią bylą, o dabar kitas etapas – prokurorai spręs, ar patraukti Tordeną baudžiamojon atsakomybėn“, – paaiškino O.Toyrasas.
Prokurorai turi pateikti kaltinimus iki spalio 31 dienos.
„Du prokurorai rengia kaltinamąjį aktą. Gali būti, kad sprendimas bus priimtas per šį laikotarpį“, – AFP teigė generalinio prokuroro pavaduotojas Jukka Rappe.
Suomija taiko „universaliąją jurisdikciją“, kuri leidžia nacionaliniams teismams patraukti baudžiamojon atsakomybėn asmenis už sunkius nusikaltimus, padarytus kitose šalyse.
Pamatykite: pigus ukrainiečių dronas sunaikino brangią rusų oro gynybos sistemą
20:41
Vaizdo įraše kaip pigus kelių šimtų dolerių vertės dronas sunaikino 10 mln. dolerių vertės Rusijos oro gynybos sistemą, rašo „Business Insider“.
Ukrainos karinės žvalgybos tarnyba (GUR) sekmadienį paviešino vaizdo įrašą ir nurodė, kad jos specialiojo padalinio „Kryla“ kariai išvedė iš rikiuotės Rusijos priešlėktuvinių raketų sistemą „Osa“.
Ukrainos karinės žvalgybos tarnyba (GUR) sekmadienį paviešino vaizdo įrašą ir nurodė, kad jos specialiojo padalinio „Kryla“ kariai išvedė iš rikiuotės Rusijos priešlėktuvinių raketų sistemą „Osa“.
Daugiau apie tai skaitykite ČIA.
Londonas planuoja rizikingą žingsnį Ukrainoje: tai bus stiprus karinis ir politinis signalas
20:38
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas anksčiau šiais metais pirmasis iš Vakarų lyderių pasiūlė siųsti NATO karius į Ukrainą. Po audringų diskusijų ši iniciatyva nuėjo perniek, tačiau britų kariniai instruktoriai netrukus gali atvykti į Ukrainą, kad vietoje apmokytų Ukrainos ginkluotųjų pajėgų karius, skelbia britų leidinys „The Times“.
Britų kariuomenės vadovai svarsto galimybę siųsti nedideles instruktorių grupes į Vakarų Ukrainą, žurnalistams teigė du su derybomis susipažinę asmenys.
Pasak jų, tai padėtų išspręsti kai kurias logistikos problemas, su kuriomis susiduriama mokant ukrainiečių karius Jungtinėje Karalystėje, ir sutaupyti lėšų. Prieš išsiųsdami naujokus į rytinį frontą, instruktoriai jiems suteiktų intensyvų bazinį apmokymą.
Daugiau apie tai skaitykite ČIA.
Ukraina paaiškino, kaip priversti Rusiją derėtis dėl karo nutraukimo
20:27
Ukraina yra pasirengusi derybų procesui, kad užbaigtų karą pagal taikos formulę ir parengtą pergalės planą, nes Rusija yra neadekvati šalis ir ją galima tik priversti. Tai pareiškė Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas Mychailo Podoliakas, praneša „24 kanalas“.
„Aš suprantu Ukrainos prezidento logiką: yra taikos formulė, kuri remiasi tarptautine teise. Esame pasirengę visa tai aptarti, esame pasirengę derybų procesui. Tačiau suprantame, kad Rusija yra neadekvati šalis ir ją galima priversti vykdyti pergalės planą, kuriame yra matematiškai pagrįstos prievartos priemonės, kiekybiniai rodikliai, ideologiniai rodikliai ir taip toliau“, – aiškino jis.
Pasak jo, „prievarta turi būti vykdoma pagal tam tikrus parametrus, tada ji turės tam tikras pasekmes ir bus įgyvendinta“.
Vuhledaras prarastas, rusų akiratyje – Toreckas: analitikas gerų žinių neturi
20:04
Užėmę Vuhledaro miestą rusų kariai įsibėgėjo ir perėmė iniciatyvą, savo karo situaciją analizuojantis ekspertas Peeteris Talis. Interviu leidiniui „Postimees“ jis papasakojo, kokį artimiausią tikslą dabar kelia Kremliaus kariai.
Praėjusią savaitę Rusija paskelbė, kad jos pajėgos užėmė Rytų Ukrainos Donecko srities Vuhledaro miestą.
Apie užėmimą paskelbta kitą dieną po to, kai Ukrainos pajėgos po daugiau nei dvejus metus trukusių įnirtingų kovų pranešė pasitraukiančios iš šio miesto.
Situaciją Ukrainos fronte analizuojantis analitikas leidiniui „Postimees“ išdėstė, ko dabar tikėtis. Pasak jo, situacija yra labai sudėtinga.
Daugiau apie tai skaitykite ČIA.
-
Karas Ukrainoje. NATO paskelbė didelio masto branduolines pratybas
-
Po straipsnio Italijos žiniasklaidoje apie derybas, Kyjivas įsiuto: „Nėra jokių kitų mainų formatų“
-
Mobilizacijos klausimas Rusijoje: taktika, kaip Kremlius ieško mirti pasirengusių karių
-
Ekspertas paaiškino, ką sugalvojo Rusija perkeldama savo naikintuvus netoli Minsko
