Svarbiausios naujienos
- „The New York Times“: rusų sėkmė Kursko regione mažina viltis, kad Rusija sės prie derybų stalo
- V.Zelenskis: Rusija planuoja įtraukti Šiaurės Korėją į karą
- Vokietijos žvalgyba atskleidė, kada V.Putinas gali užpulti NATO
- „Bild“ šaltiniai: Berlynas nebetiki Ukrainos pergale
- Ukrainos kariuomenėje kilo naujas skandalas: išformuota perspektyvių IT specialistų grupė ir dalis jų pasiųsti į frontą
- Atskleisti skandalingi faktai apie Čekijos ir Rusijos sandorius
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
„The New York Times“: rusų sėkmė Kursko regione mažina viltis, kad Rusija sės prie derybų stalo
21:57
Maskvos pajėgos susigrąžino kai kuriuos kaimus ir žemes, užimtas per Ukrainos įsiveržimą į Rusiją. Ši pažanga gali pakirsti Kyjivo viltis priversti Rusiją sėsti prie derybų stalo, rašo „The New York Times“.
Rusija susigrąžino kelis kaimus vakariniame pasienyje, į kuriuos vasarą įsiveržė Ukraina, taip keldama grėsmę Kyjivo teritorijai, kuri, jos nuomone, yra labai svarbus svertas siekiant priversti Maskvą pradėti derybas dėl karo užbaigimo.
Pastarosiomis dienomis Rusijos kariai suintensyvino pastangas išstumti Ukrainos pajėgas iš teritorijos, kurią jos užėmė Rusijos vakarinėje Kursko srityje. Rusijos pajėgos įsirėžė į vakarinį Ukrainos pakraštį ir atkovojo bent tris kaimus.
„Apskritai situacija Kurske nėra labai gera“, – sekmadienį teigė stebėsenos grupė „DeepState“.
Pasak jos, Ukrainos pajėgos „imasi stabilizavimo priemonių, tačiau susigrąžinti tai, kas prarasta, nepaprastai sunku“.
Grupės „Black Bird Group“ duomenimis, Ukraina vis dar užima maždaug 300 kvadratinių mylių Rusijos teritorijos.
„New York Times“ pažymi, kad puolimu siekta dviejų pagrindinių tikslų: priversti Kremlių nukreipti karius iš kitų fronto dalių, kad šie atsakytų į puolimą, ir taip sumažinti spaudimą Ukrainos pajėgoms; ir užimti teritoriją, kurią Maskva sieks susigrąžinti, ir taip priversti ją sėsti prie derybų stalo.
Nors panašu, kad pirmasis tikslas kol kas nepavyko – Kremlius daugiausia dislokuoja rezervus Rusijos viduje ir intensyvina puolimą Rytų Ukrainoje – Kyjivo pareigūnai laikosi antrojo tikslo, kuris yra vadinamojo „pergalės plano“, kuriuo siekiama priversti Rusiją pradėti taikos derybas, dalis.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis per spaudos konferenciją rugpjūčio pabaigoje sakė, kad Kursko puolimas yra vienas iš „karo pabaigos etapų“.
Tačiau kiekvienas Rusijos žingsnis į priekį Kursko regione rizikuoja sumažinti šio derybinio žetono vertę.
Jei dabartinė tendencija išliks, ukrainiečiams gali tekti persvarstyti savo buvimą regione ir visos operacijos ateitį, pastebi „Black Bird Group“ analitikas.
Rusijos atsakas į puolimą Kurske iš pradžių buvo lėtas. Rugsėjo viduryje Rusija surengė pirmąją kontratakų bangą, kurios metu jos kariams pavyko užimti bent vieną kaimą ir kelias kitas gyvenvietes, esančias vakariniame Ukrainos iškyšulio flange.
Anot nepriklausomų ekspertų, stebinčių Rusijos puolimą, remdamiesi geolokacine filmuota medžiaga, praėjusią savaitę ji pradėjo antrąją puolimo bangą, prasiveržė į vakarinį flangą ir atkovojo apie 20 kvadratinių mylių teritorijos.
Ukrainos pareigūnai ir kariai, siekdami užtikrinti operatyvinį saugumą, apie padėtį Kursko regione apskritai nieko nesakė. Tačiau pirmadienį socialinėje žiniasklaidoje paskelbtoje žinutėje V.Zelenskis pripažino, kad vyksta intensyvios kovos.
„Jau penkias dienas rusai bando pralaužti mūsų gynybą Kursko srityje“, – rašė jis ir pridūrė, kad Ukrainos kariai „laikosi ir kontratakuoja“.
„Black Bird Group“ analitikas pažymėjo, kad Ukrainos kariuomenė, atrodo, dar nėra pastačiusi didelių įtvirtinimų regione, o tai apsunkina jos gynybą, ir pridūrė, kad šiuo metu Rusijos puolamą vakarinį flangą sudaro palyginti atvira vietovė, kurioje yra nedaug miestų centrų, kuriuose ukrainiečiai galėtų įsitvirtinti.
Dar neaišku, ar Ukrainai pavyks išlaikyti kontroliuojamą teritoriją Kursko regione. Ukrainos puolimas ten ištempė jos žmogiškuosius ir materialinius išteklius, kurių labai reikia kitose fronto vietose, kad būtų atremti nesiliaujantys Rusijos puolimai.
Aukšto rango JAV kariuomenės pareigūnas šio mėnesio pradžioje, prieš naujausias Rusijos kontratakas, teigė, kad Ukraina galės išlaikyti savo pozicijas „kelis mėnesius ir galbūt ilgiau“, nes Maskva susiduria su logistikos problemomis ir neorganizuota vadovavimo struktūra regione. Jis kalbėjo su anonimiškumo sąlyga, kad galėtų aptarti jautrius saugumo klausimus.
Ukraina gali tikėtis panaudoti jai priklausančią teritoriją Kursko regione kaip derybų objektą taikos derybose ir iškeisti ją į Rusijos užgrobtą žemę Ukrainoje. Tačiau Maskva dar neparodė jokio noro dalyvauti derybose, kol turi persvarą mūšio lauke, pažymi „The New York Times“.
Papasakojo, kaip šiuo metu atrodo Toreckas
00:57
Rusijos kariai Torecką pavertė griuvėsiais. Pirmadienį mieste neliko nė vieno nepažeisto namo, taip pat nėra jokių slėptuvių civiliams ir kariškiams. Apie tai pranešė Luhansko operatyvinės grupės atstovė Anastasija Bobovnikova.
Pasak jos, dėl to, kad miestas yra beveik visiškai sugriautas, rusai turi galimybę pasistūmėti į priekį ir užimti naujas teritorijas.
„Deja, priešas ir toliau šturmuoja mūsų pozicijas ir Torecke neliko nė vieno sveiko namo. Dabar miestas labiau primena apleistą planetą: jame nėra nei civilių, nei kariškių slėptuvių ir, deja, tai leidžia priešui užimti naujus, bet jau išdegintus plotus“, – sakė A.Bobovnikova.
Ji pažymėjo, kad rusų kariai persirenginėja civiliių drabužiais, bandydami pasiekti Ukrainos karių pozicijas. Tokią taktiką priešas taikė Časiv Jaro rajone Donecko srityje.
Ji pažymėjo, kad rusai Torecke patiria didžiulių nuostolių, tačiau Maskva užpuolikams žada „aukso kalnus“.
J.Borrellis: V.Zelenskis ES aukščiausiojo lygio susitikime pristatys pergalės planą
00:16
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sakys kalbą spalio 17-18 d. vyksiančiame ES aukščiausiojo lygio susitikime. Ten jis turi pateikti pergalės planą, pranešė „RBC-Ukraina“, remdamasi ES diplomatijos vadovo Josepo Borrellio spaudos konferencija po ES užsienio reikalų ministrų tarybos posėdžio.
„Šiandien ES Vadovų Tarybą pradėjome pokalbiu su Ukrainos užsienio reikalų ministru Andrijumi Sybiha, kuris informavo mus apie padėtį mūšio lauke ir pakomentavo pergalės plano elementus, kuriuos prezidentas Zelenskis pristatys per kitą Europos Vadovų Tarybos susitikimą“, – sakė J.Borrellis.
J.Borrellis pabrėžė, kad Ukrainą reikia stiprinti politiškai ir kariškai, siekiant priversti Rusijos diktatorių Vladimirą Putiną pradėti derybas. Tačiau tokia dialogo perspektyva „yra labai tolima“.
Žiniasklaida: V.Putinas pateikė parlamentui sutartį dėl strateginės partnerystės su Šiaurės Korėja
23:03
Pirmadienį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pateikė Valstybės Dūmai tą pačią dieną internete paskelbtą įstatymo projektą dėl strateginės partnerystės su Šiaurės Korėja sutarties ratifikavimo, rašo „Kyiv Independent“.
Sutartyje, be kita ko, numatyta, kad užpuolimo atveju bet kuri šalis privalo suteikti karinę pagalbą kitai šaliai.
Pirmą kartą sutartį V.Putinas ir Šiaurės Korėjos vadovas Kim Jong Unas pasirašė 2024 m. birželį. Gynybos paktas oficialiai įsigalios, kai abi šalys ratifikuos susitarimą.
Plačiau skaitykite čia.
„The New York Times“: rusų sėkmė Kursko regione mažina viltis, kad Rusija sės prie derybų stalo
21:57
Maskvos pajėgos susigrąžino kai kuriuos kaimus ir žemes, užimtas per Ukrainos įsiveržimą į Rusiją. Ši pažanga gali pakirsti Kyjivo viltis priversti Rusiją sėsti prie derybų stalo, rašo „The New York Times“.
Rusija susigrąžino kelis kaimus vakariniame pasienyje, į kuriuos vasarą įsiveržė Ukraina, taip keldama grėsmę Kyjivo teritorijai, kuri, jos nuomone, yra labai svarbus svertas siekiant priversti Maskvą pradėti derybas dėl karo užbaigimo.
Pastarosiomis dienomis Rusijos kariai suintensyvino pastangas išstumti Ukrainos pajėgas iš teritorijos, kurią jos užėmė Rusijos vakarinėje Kursko srityje. Rusijos pajėgos įsirėžė į vakarinį Ukrainos pakraštį ir atkovojo bent tris kaimus.
„Apskritai situacija Kurske nėra labai gera“, – sekmadienį teigė stebėsenos grupė „DeepState“.
Pasak jos, Ukrainos pajėgos „imasi stabilizavimo priemonių, tačiau susigrąžinti tai, kas prarasta, nepaprastai sunku“.
Grupės „Black Bird Group“ duomenimis, Ukraina vis dar užima maždaug 300 kvadratinių mylių Rusijos teritorijos.
„New York Times“ pažymi, kad puolimu siekta dviejų pagrindinių tikslų: priversti Kremlių nukreipti karius iš kitų fronto dalių, kad šie atsakytų į puolimą, ir taip sumažinti spaudimą Ukrainos pajėgoms; ir užimti teritoriją, kurią Maskva sieks susigrąžinti, ir taip priversti ją sėsti prie derybų stalo.
Nors panašu, kad pirmasis tikslas kol kas nepavyko – Kremlius daugiausia dislokuoja rezervus Rusijos viduje ir intensyvina puolimą Rytų Ukrainoje – Kyjivo pareigūnai laikosi antrojo tikslo, kuris yra vadinamojo „pergalės plano“, kuriuo siekiama priversti Rusiją pradėti taikos derybas, dalis.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis per spaudos konferenciją rugpjūčio pabaigoje sakė, kad Kursko puolimas yra vienas iš „karo pabaigos etapų“.
Tačiau kiekvienas Rusijos žingsnis į priekį Kursko regione rizikuoja sumažinti šio derybinio žetono vertę.
Jei dabartinė tendencija išliks, ukrainiečiams gali tekti persvarstyti savo buvimą regione ir visos operacijos ateitį, pastebi „Black Bird Group“ analitikas.
Rusijos atsakas į puolimą Kurske iš pradžių buvo lėtas. Rugsėjo viduryje Rusija surengė pirmąją kontratakų bangą, kurios metu jos kariams pavyko užimti bent vieną kaimą ir kelias kitas gyvenvietes, esančias vakariniame Ukrainos iškyšulio flange.
Anot nepriklausomų ekspertų, stebinčių Rusijos puolimą, remdamiesi geolokacine filmuota medžiaga, praėjusią savaitę ji pradėjo antrąją puolimo bangą, prasiveržė į vakarinį flangą ir atkovojo apie 20 kvadratinių mylių teritorijos.
Ukrainos pareigūnai ir kariai, siekdami užtikrinti operatyvinį saugumą, apie padėtį Kursko regione apskritai nieko nesakė. Tačiau pirmadienį socialinėje žiniasklaidoje paskelbtoje žinutėje V.Zelenskis pripažino, kad vyksta intensyvios kovos.
„Jau penkias dienas rusai bando pralaužti mūsų gynybą Kursko srityje“, – rašė jis ir pridūrė, kad Ukrainos kariai „laikosi ir kontratakuoja“.
„Black Bird Group“ analitikas pažymėjo, kad Ukrainos kariuomenė, atrodo, dar nėra pastačiusi didelių įtvirtinimų regione, o tai apsunkina jos gynybą, ir pridūrė, kad šiuo metu Rusijos puolamą vakarinį flangą sudaro palyginti atvira vietovė, kurioje yra nedaug miestų centrų, kuriuose ukrainiečiai galėtų įsitvirtinti.
Dar neaišku, ar Ukrainai pavyks išlaikyti kontroliuojamą teritoriją Kursko regione. Ukrainos puolimas ten ištempė jos žmogiškuosius ir materialinius išteklius, kurių labai reikia kitose fronto vietose, kad būtų atremti nesiliaujantys Rusijos puolimai.
Aukšto rango JAV kariuomenės pareigūnas šio mėnesio pradžioje, prieš naujausias Rusijos kontratakas, teigė, kad Ukraina galės išlaikyti savo pozicijas „kelis mėnesius ir galbūt ilgiau“, nes Maskva susiduria su logistikos problemomis ir neorganizuota vadovavimo struktūra regione. Jis kalbėjo su anonimiškumo sąlyga, kad galėtų aptarti jautrius saugumo klausimus.
Ukraina gali tikėtis panaudoti jai priklausančią teritoriją Kursko regione kaip derybų objektą taikos derybose ir iškeisti ją į Rusijos užgrobtą žemę Ukrainoje. Tačiau Maskva dar neparodė jokio noro dalyvauti derybose, kol turi persvarą mūšio lauke, pažymi „The New York Times“.
V.Zelenskis: Šiaurės Korėja faktiškai prisijungė prie karo
21:10
Šiaurės Korėja faktiškai prisijungė prie Rusijos karo prieš Ukrainą. Kai kurios kitos šalys taip pat investuoja į karo pratęsimą. Apie tai vaizdo pranešime pranešė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Pasak jo, šiandien įvyko Generalinio štabo posėdis, kuriame buvo pateikti svarbūs pranešimai, ypač iš Užsienio žvalgybos tarnybos ir Vyriausiosios žvalgybos valdybos apie rusų planus rudenį ir žiemą.
„Viskas gana išsamiai aprašyta. Faktinis Šiaurės Korėjos įtraukimas į karą. Taip pat – Rusijos santykiai su kai kuriomis kitomis šalimis, kurios, deja, investuoja į karo pratęsimą. Taip pat – užsienio politikos kryptis: mūsų santykiai su partneriais ir tikėtini žingsniai, kurie, nepaisant visko, gali padėti mums apsiginti ir pasiekti rezultatų“, – sakė V.Zelenskis.
Jis taip pat padėkojo visiems dalyvavusiems specialistams „už išsamų vaizdą“. Kartu jis pridūrė, kad davė nurodymus Ukrainos gynybos pajėgoms, saugumo pajėgoms, vyriausybei ir diplomatams.
„Kad ir kas padėtų Rusijai, reaguosime taip griežtai, kaip reikės, kad apsaugotume Ukrainą. Taip pat bus atitinkamai dirbama su mūsų partneriais, kad Rusijos ketinimai nepasiteisintų. Ir tai įmanoma. Būtent tai ir įvyks“, – pridūrė V.Zelenskis.
Luhansko operatyvinės grupės atstovė: rusai jau kontroliuoja dalį Torecko
19:37
Rusų pajėgos neskaičiuoja gyvosios jėgos nuostolių ir dabar jau kontroliuoja dalį Torecko. Luhansko operatyvinės grupės atstovė spaudai Anastasija Bobovnikova tai sakė teletilto eteryje.
Rusai turi tikslą visiškai užimti Donecko ir Luhansko sritis, tačiau Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kovotojai jiems duoda atkirtį ir artimiausiu metu rusų kariai „tikrai negalės įvykdyti savo užduoties“. Pasak atstovės, situacija Torecko mieste dinamiška, bet tikrai sudėtinga.
„Kova vyksta tiesiogine prasme dėl kiekvieno įėjimo, dėl kiekvienos gatvės. Matome, kad miesto rytiniai ir pietrytiniai rajonai dabar yra priešo rankose. Tačiau dėl likusios miesto dalies vyksta aktyvūs mūšiai. Ten mes stabdome priešą“, – sakė A.Bobovnikova.
Ji pabrėžė, kad rusai Ukrainos karių pozicijas šturmuoja nedidelėmis 5-7 žmonių grupėmis. Tuo pat metu jie „prasiskverbia“ prisidengdami minosvaidžiais, artilerija ir dronais.
„Nedidelių pėstininkų grupių panaudojimo taktika parodė savo efektyvumą, jie turi daug gyvosios jėgos, niekas jos neskaičiuoja. Todėl jie gali juos mėtyti be galo. Jų gyvybės nieko vertos, įranga šiek tiek brangesnė, todėl dabar jos nematome“, – teigė ji.
V.Zelenskis: rusai jau penktą dieną bando pralaužti ukrainiečių gynybą Kursko srityje
18:30
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pranešė apie intensyvius mūšius fronte ir Rusijos karių bandymus pralaužti gynybą Kursko srityje.
„Susitikime vyriausiasis (kariuomenės – red. past.) vadas Oleksandras Syrskis pateikė ataskaitą apie operatyvinę padėtį. Šiuo metu aktyvūs veiksmai vyksta visame fronto ruože, tačiau ypač įnirtingos kovos vyksta Pokrovsko ir Kurachovės kryptimis. Jau penktą dieną rusai bando pralaužti mūsų gynybą Kursko srityje. Vaikinai laikosi ir kontratakuoja“, – sakė V.Zelenskis.
Prezidentas taip pat informavo apie Gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos ir Užsienio žvalgybos tarnybos atliktą išsamią analizę apie šalis ir organizacijas, kurios teikia pagalbą Rusijai kariaujant prieš Ukrainą.
Prezidentas pabrėžė, kad svarbu kartu su partneriais parengti planus, kaip susilpninti šiuos nusikalstamus susivienijimus.
Susitikimo metu Gynybos ministerija taip pat informavo apie ginkluotės užsakymus dabartiniam ir ateinančiam laikotarpiui, atsižvelgiant į partnerių pagalbą ir investicijas į Ukrainos gynybos pramonės kompleksą.
Rusijos teismas prancūzui skyrė trejus metus kalėjimo
18:07
Rusijos teismas pirmadienį nuteisė prancūzų mokslininką Laurent'ą Vinatier trejus metus kalėti už tai, kad jis pažeidė įstatymą dėl „užsienio agentų“.
Maskvos Zamoskvorečjės rajono teismo teisėja Natalija Čeprasova perskaitė nuosprendį, kad L.Vinatier pripažintas kaltu ir jam paskirta trejų metų laisvės atėmimo bausmė pataisos kolonijoje.
Teismo procesas vyko rusenant įtampai tarp Maskvos ir Paryžiaus dėl Rusijos plataus masto karo Ukrainoje.
L.Vinatier kaltintas rinkęs Rusijos karinę informaciją ir neužsiregistravęs kaip „užsienio agentas“. Jis dirbo vienai šveicarų nevyriausybinei organizacijai dėl tarpininkavimo konfliktuose ir buvo sulaikytas birželį.
Tyrėjai teigė, kad L.Vinatier rinko karinę informaciją, kurią esą užsienio šalys galėjo panaudoti prieš Rusiją.
Pagal Rusijos įstatymus asmenys, kurie renka, praneša apie informaciją, susijusia su Rusijos karinėmis ar saugumo tarnybomis, ar dalijasi ja, privalo užsiregistruoti kaip „užsienio agentai“.
Ankstesniuose teismo posėdžiuose L.Vinatier prisipažino pažeidęs Rusijos įstatymus ir atsiprašė už tai.
Anksčiau Rusija, prieš pateikdama rimtesnius kaltinimus asmenims, juos sulaikydavo dėl tam tikrų „užsienio agentų“ tvarkos pažeidimų.
Tačiau šis įstatymas dažniau yra taikomas rusams ir vietiniams Kremliaus kritikams, o ne užsienio piliečiams.
L.Vinatier yra Ženevoje įsikūrusio Humanitarinio dialogo centro patarėjas, Rusijos ir kitų posovietinių šalių tyrėjas.
Centras „siekia užkirsti kelią ginkluotiems konfliktams visame pasaulyje ir juos spręsti tarpininkaudamas ir vykdydamas diskretišką diplomatiją“, sakoma jo interneto svetainėje.
A.Lukašenka uždraudė prekybą lenkiškų prekės ženklų drabužiais
16:56
Baltarusijos autoritarinis prezidentas Aliaksandras Lukašenka uždraudė šalyje prekiauti lenkiškų prekės ženklų, tokių kaip „Sinsay“, „Reserved“, „House“, drabužiais, skelbia Lenkijos radijas, remdamasi Baltarusijos valstybine naujienų agentūra BELTA.
Minskas tvirtina, kad šie lenkiški gaminiai neatitinka Baltarusijoje nustatytų kokybės standartų ir tariamai yra nesaugūs vartotojų sveikatai, taip pat neatitinka Muitų sąjungos techninių taisyklių, ypač dėl drėgmės sugėrimo ir oro pralaidumo.
„Daugeliu atvejų pažeidžiami suaugusiems skirtų gaminių oro laidumo saugos reikalavimai“, – nurodė BELTA.
Pirmadienį įsigaliojęs draudimas taikomas daugeliui drabužių, įskaitant striukes, megztinius, liemenes, palaidines, kelnes, šortus, marškinius, pižamas, vaikiškus apatinius drabužius.
Anksčiau šiais metais žymus Lenkijos avalynės gamintojas „Wojas“ visiškai pasitraukė iš Baltarusijos rinkos po to, kai A.Lukašenka uždraudė į šalį įvežti avalynę ir tekstilės gaminius, primena Lenkijos radijas.
„Bild“ šaltiniai: Berlynas nebetiki Ukrainos pergale
16:40
Priešingai nei teigiama viešojoje erdvėje, Berlynas nebetiki, kad Ukraina sugebės laimėti karą, leidinys „Bild“ cituoja tokius savo šaltinių Vokietijos gynybos ministerijoje žodžius.
Leidinys pažymi, kad šalies gynybos ministras Borisas Pistorius ir toliau atkakliai tvirtina, kad Ukrainos pergalė yra būtina. Tačiau informuoti šaltiniai „Bild“ teigė, kad ministerijoje nebetikima Ukrainos pergalės galimybe.
Vokietijos kariuomenės pareigūnai pastebėjo, kad Ukrainos ginkluotųjų pajėgų gretose esama „didelio išsekimo“. Pasak jų, ukrainiečiai laukia artėjančio rudens ir žiemos atšilimo, tikėdamiesi, kad jis sulėtins rusų veržimąsi. Rusija, nepaisydama didelių nuostolių, „sistemingai žengia į priekį“, analitiniuose dokumentuose teigė Vokietijos gynybos ministerija. Ministerijos ekspertai nežino, kaip sustabdyti Rusijos puolimą, o Rusijos ketinimai tęsti kovą Berlynui kelia „didžiulį nerimą“.
15min primena, kad Vokietija skelbė neketinanti perduoti Ukrainai daugiau didelės karinės įrangos, išskyrus jau paskelbtą. Taigi, po 18 tankų „Leopard 2“ pristatymo, daugiau jų tiekiama nebus, nors Bundesveras turi apie 300 tokių tankų atsargų. Tas pats pasakytina ir apie kitų rūšių įrangą – pėstininkų kovos mašinas, šarvuočius, savaeiges haubicas ir kt.
Plačiau skaitykite ČIA.
