Svarbiausios naujienos
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
D.Trumpas sako, kad V.Putinas jį įspėjo apie įsiveržimą į Ukrainą: „Jis apie tai kalbėjo“
08:57
Respublikonų kandidatas į JAV prezidentus Donaldas Trumpas eilinį kartą pareiškė, kad „labai gerai sutaria su Vladimiru Putinu“. Kalbėdamas per renginį Oukso miesto rotušėje Pensilvanijos rytuose, D.Trumpas pakartojo, kad jo santykiai su Rusijos vadovu yra geri, ir vėl patikino, kad invazija į Ukrainą jo prezidentavimo laikotarpiu niekada neįvyktų, praneša „The Telegraph“.
„Aš labai gerai sutariu su Putinu, – sakė jis savo šalininkams.
Kalbėdamas apie V.Putino sprendimą užpulti Ukrainą, jis sakė: „Tai buvo svarbi idėja jo galvoje, jis apie tai kalbėjo, bet aš pasakiau, kad tu neįsiverši“.
D.Trumpas įsitikinęs, kad V.Putinas nusprendė tai padaryti tik dėl dabartinio prezidento Joe Bideno. Buvęs JAV prezidentas sakė, kad jis taip pat palaikė gerus santykius su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu ir sakė, kad užbaigs karą Rytų Europoje dar prieš jį išrenkant prezidentu.
„Bidenas nieko dėl to nepadarė – jis daugiau kaip metus net nekalbėjo su Putinu. Tai karas, kuris turi baigtis, ir aš ketinu užbaigti šį karą... Bandysiu užbaigti šį karą būdamas prezidentu elektu. Noriu, kad žmonės nustotų žūti, štai ir viskas“, – pareiškė jis.
Šie D.Trumpo pareiškimai nuskambėjo po to, kai žiniasklaida paskelbė ištraukas iš būsimos žurnalisto Bobo Woodwardo knygos „Karas“. Joje žurnalistas atskleidė, kad D.Trumpas po to, kai paliko postą, kelis kartus kalbėjosi su V.Putinu.
Pasak B.Woodwardo, nuo tada, kai D.Trumpas 2021 m. paliko JAV prezidento kėdę, įvyko mažiausiai 7 tokie pokalbiai. Apie ką konkrečiai galėjo kalbėtis D.Trumpas ir V.Putinas, nežinoma.
Tuo metu Kremlius šią informaciją neigia. V.Putino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad tokių kontaktų telefonu esą nebuvo.
D.Trumpas sako, kad V.Putinas jį įspėjo apie įsiveržimą į Ukrainą: „Jis apie tai kalbėjo“
08:57
Respublikonų kandidatas į JAV prezidentus Donaldas Trumpas eilinį kartą pareiškė, kad „labai gerai sutaria su Vladimiru Putinu“. Kalbėdamas per renginį Oukso miesto rotušėje Pensilvanijos rytuose, D.Trumpas pakartojo, kad jo santykiai su Rusijos vadovu yra geri, ir vėl patikino, kad invazija į Ukrainą jo prezidentavimo laikotarpiu niekada neįvyktų, praneša „The Telegraph“.
„Aš labai gerai sutariu su Putinu, – sakė jis savo šalininkams.
Kalbėdamas apie V.Putino sprendimą užpulti Ukrainą, jis sakė: „Tai buvo svarbi idėja jo galvoje, jis apie tai kalbėjo, bet aš pasakiau, kad tu neįsiverši“.
D.Trumpas įsitikinęs, kad V.Putinas nusprendė tai padaryti tik dėl dabartinio prezidento Joe Bideno. Buvęs JAV prezidentas sakė, kad jis taip pat palaikė gerus santykius su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu ir sakė, kad užbaigs karą Rytų Europoje dar prieš jį išrenkant prezidentu.
„Bidenas nieko dėl to nepadarė – jis daugiau kaip metus net nekalbėjo su Putinu. Tai karas, kuris turi baigtis, ir aš ketinu užbaigti šį karą... Bandysiu užbaigti šį karą būdamas prezidentu elektu. Noriu, kad žmonės nustotų žūti, štai ir viskas“, – pareiškė jis.
Šie D.Trumpo pareiškimai nuskambėjo po to, kai žiniasklaida paskelbė ištraukas iš būsimos žurnalisto Bobo Woodwardo knygos „Karas“. Joje žurnalistas atskleidė, kad D.Trumpas po to, kai paliko postą, kelis kartus kalbėjosi su V.Putinu.
Pasak B.Woodwardo, nuo tada, kai D.Trumpas 2021 m. paliko JAV prezidento kėdę, įvyko mažiausiai 7 tokie pokalbiai. Apie ką konkrečiai galėjo kalbėtis D.Trumpas ir V.Putinas, nežinoma.
Tuo metu Kremlius šią informaciją neigia. V.Putino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad tokių kontaktų telefonu esą nebuvo.
G.Nausėda: naujosios Europos pamatai klojami „laisvės ir barikadų mieste“ Kyjive
08:02
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad naujos stipresnės Europos pamatai yra klojami Ukrainoje.
Taip jis kalbėjo pirmadienį Paryžiuje, dalyvaudamas savaitraščio „L'Express“ konferencijoje „Galių susidūrimas, intelekto iššūkis“, kurios metu kreipėsi į 700 Prancūzijos politikos, verslo, mokslo, kultūros ir nuomonės lyderių.
Renginyje jam įteiktas „L'Express“ įsteigtas Europos apdovanojimas (Prix de l'Europe), skiriamas už politinę lyderystę, sprendžiant svarbiausius žemyno klausimus.
Šalies vadovas kalbėjo, kad lietuvių semiotikas Algirdas Julius Greimas Paryžių yra pavadinęs „meno, mados, laisvės ir barikadų sostine“.
„Šiandien Kyjivas yra laisvės ir barikadų miestas ir toks išliks iki pat galutinės pergalės dienos. (...) Šioje kovoje matome, kaip klojami esminės Europos transformacijos pamatai. Būtent nuo mūsų veiksmų pirmiausia priklausys galutinė naujosios Europos tvarkos forma“, – konferencijoje kalbėjo G.Nausėda.
Plačiau apie tai skaitykite čia.
M.Rutte: Rusija neįbaugins NATO, o V.Putinas nepasieks savo tikslo
07:58
Rusijos bauginimo taktika neturės įtakos NATO aljansui. Blokas ir toliau teiks tvirtą paramą Kyjivui, pareiškė NATO generalinis sekretorius Markas Rutte, sakydamas kalbą Clay kareivinėse – JAV bazėje Vokietijoje, kurioje įsikūrusi naujos misijos, pavadintos NATO saugumo pagalba ir mokymai Ukrainai (NSATU), būstinė, pranešė „Reuters“.
„Žinia [Vladimirui Putinui] yra tokia: mes tęsime, padarysime viską, kas būtina, kad užtikrintume, jog jis nepasiektų savo, kad Ukraina laimėtų“, – sakė M.Rutte.
NSATU palaipsniui perims Vakarų karinės pagalbos Kyjivui koordinavimą. Šis žingsnis plačiai vertinamas kaip bandymas apsaugoti pagalbos mechanizmą nuo galimo NATO kritiko Donaldo Trumpo sugrįžimo į Baltuosius rūmus. Kartu kai kurie diplomatai pripažįsta, kad tai galėtų turėti ribotą poveikį, atsižvelgiant į tai, kad būtent JAV tiekia Ukrainai didžiąją dalį ginklų ir yra dominuojanti valstybė NATO.
Iš viso NSATU sudarys apie 700 darbuotojų, įskaitant karius, dislokuotus NATO karinėje vadavietėje SHAPE Belgijoje ir logistikos centruose Lenkijoje ir Rumunijoje.
Vysbadeno bazėje taip pat įsikūręs JAV padalinys, atsakingas už ilgojo nuotolio raketas, kurias Vašingtonas laikinai dislokuos Vokietijoje nuo 2026 m. Per savo pirmąjį vizitą į Vokietiją kaip NATO vadovas M.Rutte palankiai įvertino šį žingsnį, tačiau sulaukė Rusijos grasinimų ir pasmerkimo.
„Mes esame NATO. Esame gynybinis aljansas, mes nepuolame. Nesame suinteresuoti užgrobti jokios kitos šalies dalies už NATO teritorijos ribų. Kaip demokratinis aljansas, stipriausias aljansas pasaulio istorijoje, kuris tarnauja 1 mlrd. žmonių, esame pasirengę atremti bet kokią grėsmę. Mūsų niekada neįbaugins mūsų priešininkai“, – pareiškė jis.
Analitikai: Rusija smogia Ukrainos uostams, siekdama pakirsti tarptautinę paramą Ukrainai
07:19
JAV įsikūrusio Karo studijų instituto (ISW) analitikai teigia, kad rusai smogia Ukrainos uostams, siekdami susilpninti tarptautinę paramą Ukrainai ir pastūmėti Ukrainą į išankstines derybas.
„Nuo spalio 5 d. Rusijos pajėgos ketvirtą kartą atakavo Ukrainos uostuose prišvartuotus civilinius laivus – tai dalis akivaizdžios Rusijos smūgių kampanijos, nukreiptos į uostų teritorijas, siekiant pakenkti Ukrainos grūdų koridoriui, susilpninti tarptautinę paramą Ukrainai ir pastūmėti Ukrainą į išankstines derybas“, – rašoma ISW ataskaitoje
Odesos regiono valdžios institucijos pranešė, kad pirmadienio popietę Rusijos pajėgos smogė balistine raketa Odesos uostui ir pataikė į su Belizo vėliava plaukiojantį civilinį laivą „NS Moon“ ir su Palau vėliava plaukiojantį sausakrūvį laivą „Optima“, taip pat į uosto infrastruktūrą ir grūdų sandėlį.
Pareigūnai teigė, kad Rusijos smūgiai spalio 7 d. jau buvo apgadinę laivą „Optima“. Ukrainos šaltiniai teigė, kad pastaruoju metu Rusijos pajėgos smogė Odesos uoste prisišvartavusiems civiliniams laivams spalio 5–6 d. naktį, taip pat spalio 7 ir 9 d.
Rusijos ultranacionalistai tinklaraštininkai į spalio 9 d. smūgį reagavo retorika, palaikydami esamus Kremliaus naratyvus, kuriais siekiama pakirsti pasitikėjimą grūdų koridoriumi, taip pat bandydami pateisinti smūgį.
Rusijos tinklaraštininkai aiškiai ragino Rusiją ir toliau smogti Ukrainos grūdų infrastruktūrai, civiliniams laivams Ukrainos uostuose ir kitiems taikiniams, kurie dar labiau sumenkintų Ukrainos ekonominį potencialą.
„ISW neseniai įvertino, kad Rusija smūgiais civiliniams laivams ir kitai grūdų koridoriaus infrastruktūrai beveik neabejotinai siekia pakirsti Vakarų pasitikėjimą Ukrainos gebėjimu užtikrinti ir apsaugoti koridorių, daryti įtaką Vakaruose vykstančioms diskusijoms dėl ilgalaikės paramos Ukrainai ir trukdyti Ukrainos ekonominiam išlikimui karo metu“, – rašoma ataskaitoje.
