Svarbiausios naujienos
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Analitikas paaiškino, kodėl V.Zelenskis metė branduolinio ginklo kortą
09:19
Dėl savo saugumo Ukraina turėtų arba tapti NATO nare, arba turėti branduolinių ginklų. Apie tai Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šnekėjo su kandidatu į JAV prezidentus Donaldu Trumpu per jų susitikimą rugsėjo mėn.
Rytų Europos studijų centro vadovas politologas Linas Kojala paaiškina, kodėl Ukrainos prezidentas metė branduolinio ginklo kortą: išsakydamas tokius žodžius, jis tikisi dar tvirčiau įkišti koją į narystės NATO tarpdurį.
„V.Zelenskis užkabino jautrią stygą: arba Ukraina bus NATO narė, arba sieks įgyti branduolinį ginklą. Kadangi ši mintis nuskambėjo susitikimo su Donaldu Trumpu metu, neatmestina, kad suveikė pastarojo verslininko instinktai pasiūlant ginklą parduoti.
Bet iš esmės visa JAV pokario strategija remiasi branduolinio ginklo neplatinimo principu, todėl valstybės, siekiančios jį įgyti, yra didžiulis galvos skausmas. Net jei jos yra sąjungininkės ar partnerės, jau nekalbant apie priešininkus ir teroristines organizacijas.
Ne veltui Lietuvą ir kitas NATO šalis, Japoniją, Pietų Korėją, Australiją dengia JAV „branduolinis skėtis“. Tai nėra vien altruizmas; skėtis užtikrina atgrasymą, o tuo pačiu dramatiškai mažina po „skėčiu“ esančių valstybių paskatas įgyti ginklą pačioms. O kuo mažiau šalių turi ginklą, tuo mažesnė rizika, kad jis pateks į netinkamas rankas. Ir tuo mažesnės grėsmės kils JAV“, – sako L.Kojala.
Pasa jo, Vašingtone paramos Ukrainai sprendimai keliauja per branduolinės rizikos filtrą. Ir jokie raginimai iš ginklo neturinčių valstybių tai ignoruoti nėra vertinami rimtai, nes kompetencijos šiuo klausimu jos neturi.
„Ginklo panaudojimo tikimybė, nors ir nėra tikėtina, niekada nėra ir 0 proc. Tai ne tik būtų didžiulė tragedija savaime, bet ir nepaprasta paskata visoms valstybėms – nepaisant jokių skėčių – savo saugumą susieti su nacionalinio branduolinio ginklo įgijimu.
Tai yra ir rečiau įgarsinama silpnoji D.Trumpo beatodairiškos kritikos aljansams vieta. Skaičiuodamas tik BVP išlaidas gynybai – neabejotinai svarbų kriterijų, – jis ignoruoja kitus strateginės reikšmės aspektus. JAV interesas stabdyti branduolinio ginklo plėtrą nekinta keičiantis prezidentų administracijoms. Ir V.Zelenskis, mesdamas šią kortą, tikisi dar tvirčiau įkišti koją į narystės NATO tarpdurį“, – apibendrino analitikas.
„Prieš palikdamas šį pasaulį Henry Kissingeris tapo Ukrainos narystės NATO šalininku. Priežastis – stipri karine prasme, bet Vakarais nusivylusi Ukraina, ilgainiui taptų itin komplikuota partnere Vakarams. Branduolinio ginklo jis neminėjo, tačiau tai neabejotinai yra tokios loginės sekos dalis“, – sako L.Kojala.
V.Zelenskis atkreipė dėmesį į Vakarų įsipareigojimus
15min primena, kad ketvirtadienį kalbėdamas spaudos konferencijoje Briuselyje, V.Zelenskis papasakojo, kaip su Donaldu Trumpu kalbėjosi apie NATO panaudodamas Budapešto memorandumo pavyzdį, kai Ukraina atsisakė branduolinių ginklų.
„Man atrodo, kad tai suprantamas pavyzdys. Ukraina turėjo Budapešto memorandumą. Ten buvo branduolinės valstybės. Didžiausios pasaulio valstybės, kurios turi įtakos, kurios turi branduolinių ginklų. Tarp jų neabejotinai buvo Jungtinės Amerikos Valstijos, Kinija, Rusija, Prancūzija. Be abejo, pagrindiniai žaidėjai, turintys branduolinį potencialą“, – sakė V.Zelenskis.
Ukrainos prezidentas priminė, kad sąlyga Ukrainai buvo atsisakyti labai didelio kiekio branduolinių ginklų ir iš šalių, prisijungusių prie Budapešto memorandumo, gauti teritorinio vientisumo ir suvereniteto garantijas nepriklausomai Ukrainai tarptautiniu mastu pripažintų sienų ribose 1991 m.
„Štai kas buvo dokumente. Ir jei Rusija pažeidė šį dokumentą, nors buvo šio memorandumo garantas, kaip galima tikėti šiuo dokumentu ir kaip galima tikėti visais partneriais, kurie garantavo mūsų teritorinio vientisumo ir suvereniteto išsaugojimą? O atsakymas labai paprastas: ar tai veikia? Ne, šis dokumentas neveikia! Ar veikia kitų didžiųjų partnerių susitarimai su Rusija? Ne, jie neveikia! Vadinasi, tai ne tik Ukrainos susitarimai su Rusija, bet ir Ukrainos susitarimai su visais partneriais. Taigi apskritai visi šie susitarimai nesuveikė“, – sakė V.Zelenskis.
Kartu prezidentas pabrėžė, kad nukentėjo tik Ukraina, o kitos branduolinių ginklų turinčios šalys nenukentėjo. Tik Ukraina atsisakė branduolinių ginklų, nes kitos to nepadarė. Ir šiandien Ukraina kariauja.
„Kalbėdamas su Donaldu Trumpu, aš jam pasakiau: „Taip yra, kokia išeitis? Arba Ukraina turės branduolinių ginklų, ir tada tai bus mūsų gynyba. Arba turime turėti kokį nors Aljansą. Be NATO, šiandien nežinome jokių veiksmingų aljansų. NATO šalys šiandien nekariauja. NATO šalys nekariauja. NATO šalyse visi žmonės yra gyvi... Štai kodėl mes renkamės NATO, o ne branduolinius ginklus. Mes renkamės NATO. Ir manau, kad Donaldas Trumpas mane išgirdo. Jis pasakė: jūs turite teisingų argumentų“, – pabrėžė V.Zelenskis.
V.Zelenskis tvirtino, kad D.Trumpas sutiko su jo argumentais.
15min primena, kad V.Zelenskis ir D.Trumpas rugsėjo 27 d. susitiko Niujorke. Tuomet į žurnalisto klausimą, ar po pokalbio su Ukrainos vadovu pakeitė savo nuomonę, D.Trumpas atsakė, kad „daug ko sužinojo“, bet nuomonės nepakeitė.
Jis pažymėjo, kad visi nori, jog karas baigtųsi kuo greičiau, tačiau V.Zelenskis, anot jo, nori teisingos karo pabaigos. Respublikonas pabrėžė, kad net V.Putinas nori, jog karas baigtųsi, ir tai yra „geras derinys“.
K.Budanovas: daugiau nei 10 000 Šiaurės Korėjos karių bus pasirengę karui Ukrainoje nuo lapkričio 1 d.
11:31
Rusijos rytuose rengiama apie 11 000 Šiaurės Korėjos kariškių, pareiškė Ukrainos karinės žvalgybos (GUR) vadovas Kyrylo Budanovas. Pasak jo, jie bus pasirengę karui Ukrainoje iki lapkričio 1 d.
Šiaurės Korėjos kariai naudos rusišką įrangą ir amuniciją, K.Budanovo žodžius cituoja „The War Zone“. Be to, GUR vadovas leidiniui pažymėjo, kad į Kursko sritį vyks apie 2 500 Šiaurės Korėjos karių, o kur bus išsiųsta likusi kariuomenės dalis, kol kas nežinoma.
„Šiuo metu neturime išsamaus vaizdo“, – pažymėjo K.Budanovas.
K.Budanovo komentarai pasirodė praėjus netrukus po to, kai Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis žurnalistams Briuselyje pareiškė, kad apie 10 000 Šiaurės Korėjos karių ruošiasi kovoti su jo šalimi Rusijos vardu.
V.Zelenskis perspėjo, kad trečioji šalis, įsitraukusi į karo veiksmus, pavers konfliktą „pasauliniu karu“, pranešė „The Associated Press“. Ukrainos vadovas daugiau detalių nepateikė.
Diena anksčiau JAV valstybės sekretoriaus pavaduotojas Kurtas Campbellas Seule pareiškė, kad Vašingtonas ir jo sąjungininkai yra sunerimę dėl Šiaurės Korėjos karinės paramos Rusijos karui Ukrainoje, tačiau negalėjo patvirtinti ukrainiečių teiginių, kad Šiaurės Korėjos kariai siunčiami kovoti už Maskvą.
Antradienį Ukrainos žiniasklaida pranešė, kad apie 3 000 Šiaurės Korėjos karių sudaro „specialųjį buriatų batalioną“, organizuojamą Rusijos ginkluotųjų pajėgų 11-osios atskirosios oro desantininkų brigados sudėtyje kovai Ukrainoje.“
Kaip jau skelbta anksčiau, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pirmadienį pateikė Rusijos Valstybės Dūmai įstatymo projektą, kuriuo siekiama ratifikuoti birželio mėn. pasirašytą Maskvos ir Pchenjano strateginės partnerystės sutartį. Jame raginama, kad karo atveju abi šalys viena kitai teiktų karinę pagalbą.
V.Orbanas blokavo ES sprendimą ir pasakė, ką galvoja apie V.Zelenskio idėjas
11:08
Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas pavadino Ukrainos planą prašyti ginklų ir saugumo garantijų iš Vakarų „daugiau nei bauginančiu“. Tuo pačiu jis blokavo Europos Sąjungos pastangas pakeisti sankcijų Rusijai režimą, o tai yra būtinas žingsnis, kad JAV galėtų reikšmingai prisidėti prie 50 mlrd. JAV dolerių paskolos Ukrainai.
Vengrijos premjeras socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbtame pranešime reagavo į „pergalės planą“, kurį trečiadienį, prieš Europos Vadovų Tarybos susitikimą, kuriame turėjo būti deramasi dėl būsimos Europos Sąjungos pagalbos Ukrainai, išdėstė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
„Šiandien prezidentas V.Zelenskis pristatys savo pergalės planą. Tai, ką jis vakar išdėstė Ukrainos parlamente, buvo daugiau nei bauginantis dalykas“, – rašė V.Orbanas, pridurdamas, kad užuot siuntus daugiau ginklų į Ukrainą, reikia nutraukti ugnį ir pradėti taikos derybas.
„Esu vienas iš tų, kurie ragina Europos Sąjungą keisti dabartinę strategiją. Europos Sąjunga į šį karą įsitraukė turėdama blogai organizuotą, blogai įgyvendintą ir apskaičiuotą strategiją, už kurią didžiausia atsakomybė tenka Komisijos pirmininkei“, – teigė V.Orbanas, turėdamas omenyje Ursulą von der Leyen.
„Mes pralaimime šį karą, todėl strategija neveikia. Tačiau tai nereiškia, kad mums reikia daugiau karo, pavojingesnių ir ilgo nuotolio ginklų – tai reiškia, kad turime pereiti nuo karo strategijos prie taikos strategijos. Mums reikia paliaubų ir taikos derybų!“ – aiškino Vengrijos vadovas.
Plačiau skaitykite ČIA.
D.Trumpas kritikavo V.Zelenskį, kad jis „leido prasidėti karui“
10:26
Respublikonų kandidatas į JAV prezidentus Donaldas Trumpas ketvirtadienį lankėsi tinklalaidėje pas konservatorių Patricką Bet-Davidą ir kritikavo Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį, kad jis neva „leido prasidėti karui“. Apie tai savo analizėje pasakoja JAV politikos apžvalgininkas Mykolas Katkus.
„Manau, kad V.Zelenskis yra vienas geriausių pardavėjų, kuriuos kada nors esu matęs“, sakė D.Trumpas, pakartodamas dažną frazę. „Kiekvieną kartą, kai jis atvyksta, mes jam duodame 100 milijardų dolerių. Kas dar gavo tokius pinigus istorijoje? Niekas. Ir tai nereiškia, kad aš nenoriu jam padėti, nes man labai gaila tų žmonių. Bet jis niekada neturėjo leisti tam karui prasidėti. Tas karas yra „looser“, – sakė kandidatas į JAV prezidentus.
Pasak M.Katkaus, čia D.Trumpas nuosekliai tęsia V.Zelenskio kritikos dėl laiku nesudaryto sandorio su Vladimiru Putinu temą. Rugsėjį mitinge Šiaurės Karolinoje D.Trumpas kalbėjo panašiai: „Tie miestai yra sunaikinti, jų nebėra, o mes toliau duodame milijardus dolerių žmogui, kuris atsisakė sudaryti susitarimą“, kalbėjo D.Trumpas praėjusį mėnesį mitinge Mint Hile, Šiaurės Karolinoje.
„Na, gerai, bent jau žada padėti, tik įdomu kaip“, – klausia apžvalgininkas.
Plačiau skaitykite ČIA.
V.Zelenskis pasiaiškino: niekada nesakėme, kad norime sukurti branduolinį ginklą
09:42
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis patikino, kad Ukraina niekada nesakė, jog nori sukurti branduolinį ginklą. Tai jis pareiškė per bendrą spaudos konferenciją su NATO generaliniu sekretoriumi Marku Rutte.
Prezidentas paaiškino, kad kalbėjo apie Budapešto memorandumą, kai Ukraina atsisakė branduolinių ginklų, bet mainais negavo žadėtų saugumo garantijų.
„Aš kalbėjau apie Budapešto memorandumą, kuriame teigiama, kad Ukraina gauna saugumo garantijas. Tačiau tai nėra „skydas“, ir mes neturime kitų galimybių, išskyrus NATO. Mes nekuriame branduolinių ginklų“, – pridūrė jis.
NATO generalinis sekretorius tai trumpai pakomentavo, pakartodamas: „Ukraina bus NATO. O iki tol padarysime viską, kad Ukraina turėtų viską, ko jai reikia“.
V.Zelenskis taip pat pareiškė, kad kvietimas į NATO diplomatiškai sustiprintų Ukrainą ir priartintų teisingą taiką.
„Mūsų kariai laiko frontą su ginklais iš viso pasaulio. Praktiniu požiūriu, Ukraina jau yra NATO... Vis dar laukiame, kol bus įgyvendinti įsipareigojimai, kurie buvo prisiimti per viršūnių susitikimą Vašingtone“, – pridūrė jis.
Plačiau skaitykite ČIA.
Analitikas paaiškino, kodėl V.Zelenskis metė branduolinio ginklo kortą
09:19
Dėl savo saugumo Ukraina turėtų arba tapti NATO nare, arba turėti branduolinių ginklų. Apie tai Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šnekėjo su kandidatu į JAV prezidentus Donaldu Trumpu per jų susitikimą rugsėjo mėn.
Rytų Europos studijų centro vadovas politologas Linas Kojala paaiškina, kodėl Ukrainos prezidentas metė branduolinio ginklo kortą: išsakydamas tokius žodžius, jis tikisi dar tvirčiau įkišti koją į narystės NATO tarpdurį.
„V.Zelenskis užkabino jautrią stygą: arba Ukraina bus NATO narė, arba sieks įgyti branduolinį ginklą. Kadangi ši mintis nuskambėjo susitikimo su Donaldu Trumpu metu, neatmestina, kad suveikė pastarojo verslininko instinktai pasiūlant ginklą parduoti.
Bet iš esmės visa JAV pokario strategija remiasi branduolinio ginklo neplatinimo principu, todėl valstybės, siekiančios jį įgyti, yra didžiulis galvos skausmas. Net jei jos yra sąjungininkės ar partnerės, jau nekalbant apie priešininkus ir teroristines organizacijas.
Ne veltui Lietuvą ir kitas NATO šalis, Japoniją, Pietų Korėją, Australiją dengia JAV „branduolinis skėtis“. Tai nėra vien altruizmas; skėtis užtikrina atgrasymą, o tuo pačiu dramatiškai mažina po „skėčiu“ esančių valstybių paskatas įgyti ginklą pačioms. O kuo mažiau šalių turi ginklą, tuo mažesnė rizika, kad jis pateks į netinkamas rankas. Ir tuo mažesnės grėsmės kils JAV“, – sako L.Kojala.
Pasa jo, Vašingtone paramos Ukrainai sprendimai keliauja per branduolinės rizikos filtrą. Ir jokie raginimai iš ginklo neturinčių valstybių tai ignoruoti nėra vertinami rimtai, nes kompetencijos šiuo klausimu jos neturi.
„Ginklo panaudojimo tikimybė, nors ir nėra tikėtina, niekada nėra ir 0 proc. Tai ne tik būtų didžiulė tragedija savaime, bet ir nepaprasta paskata visoms valstybėms – nepaisant jokių skėčių – savo saugumą susieti su nacionalinio branduolinio ginklo įgijimu.
Tai yra ir rečiau įgarsinama silpnoji D.Trumpo beatodairiškos kritikos aljansams vieta. Skaičiuodamas tik BVP išlaidas gynybai – neabejotinai svarbų kriterijų, – jis ignoruoja kitus strateginės reikšmės aspektus. JAV interesas stabdyti branduolinio ginklo plėtrą nekinta keičiantis prezidentų administracijoms. Ir V.Zelenskis, mesdamas šią kortą, tikisi dar tvirčiau įkišti koją į narystės NATO tarpdurį“, – apibendrino analitikas.
„Prieš palikdamas šį pasaulį Henry Kissingeris tapo Ukrainos narystės NATO šalininku. Priežastis – stipri karine prasme, bet Vakarais nusivylusi Ukraina, ilgainiui taptų itin komplikuota partnere Vakarams. Branduolinio ginklo jis neminėjo, tačiau tai neabejotinai yra tokios loginės sekos dalis“, – sako L.Kojala.
V.Zelenskis atkreipė dėmesį į Vakarų įsipareigojimus
15min primena, kad ketvirtadienį kalbėdamas spaudos konferencijoje Briuselyje, V.Zelenskis papasakojo, kaip su Donaldu Trumpu kalbėjosi apie NATO panaudodamas Budapešto memorandumo pavyzdį, kai Ukraina atsisakė branduolinių ginklų.
„Man atrodo, kad tai suprantamas pavyzdys. Ukraina turėjo Budapešto memorandumą. Ten buvo branduolinės valstybės. Didžiausios pasaulio valstybės, kurios turi įtakos, kurios turi branduolinių ginklų. Tarp jų neabejotinai buvo Jungtinės Amerikos Valstijos, Kinija, Rusija, Prancūzija. Be abejo, pagrindiniai žaidėjai, turintys branduolinį potencialą“, – sakė V.Zelenskis.
Ukrainos prezidentas priminė, kad sąlyga Ukrainai buvo atsisakyti labai didelio kiekio branduolinių ginklų ir iš šalių, prisijungusių prie Budapešto memorandumo, gauti teritorinio vientisumo ir suvereniteto garantijas nepriklausomai Ukrainai tarptautiniu mastu pripažintų sienų ribose 1991 m.
„Štai kas buvo dokumente. Ir jei Rusija pažeidė šį dokumentą, nors buvo šio memorandumo garantas, kaip galima tikėti šiuo dokumentu ir kaip galima tikėti visais partneriais, kurie garantavo mūsų teritorinio vientisumo ir suvereniteto išsaugojimą? O atsakymas labai paprastas: ar tai veikia? Ne, šis dokumentas neveikia! Ar veikia kitų didžiųjų partnerių susitarimai su Rusija? Ne, jie neveikia! Vadinasi, tai ne tik Ukrainos susitarimai su Rusija, bet ir Ukrainos susitarimai su visais partneriais. Taigi apskritai visi šie susitarimai nesuveikė“, – sakė V.Zelenskis.
Kartu prezidentas pabrėžė, kad nukentėjo tik Ukraina, o kitos branduolinių ginklų turinčios šalys nenukentėjo. Tik Ukraina atsisakė branduolinių ginklų, nes kitos to nepadarė. Ir šiandien Ukraina kariauja.
„Kalbėdamas su Donaldu Trumpu, aš jam pasakiau: „Taip yra, kokia išeitis? Arba Ukraina turės branduolinių ginklų, ir tada tai bus mūsų gynyba. Arba turime turėti kokį nors Aljansą. Be NATO, šiandien nežinome jokių veiksmingų aljansų. NATO šalys šiandien nekariauja. NATO šalys nekariauja. NATO šalyse visi žmonės yra gyvi... Štai kodėl mes renkamės NATO, o ne branduolinius ginklus. Mes renkamės NATO. Ir manau, kad Donaldas Trumpas mane išgirdo. Jis pasakė: jūs turite teisingų argumentų“, – pabrėžė V.Zelenskis.
V.Zelenskis tvirtino, kad D.Trumpas sutiko su jo argumentais.
15min primena, kad V.Zelenskis ir D.Trumpas rugsėjo 27 d. susitiko Niujorke. Tuomet į žurnalisto klausimą, ar po pokalbio su Ukrainos vadovu pakeitė savo nuomonę, D.Trumpas atsakė, kad „daug ko sužinojo“, bet nuomonės nepakeitė.
Jis pažymėjo, kad visi nori, jog karas baigtųsi kuo greičiau, tačiau V.Zelenskis, anot jo, nori teisingos karo pabaigos. Respublikonas pabrėžė, kad net V.Putinas nori, jog karas baigtųsi, ir tai yra „geras derinys“.
Rusai galingai atakavo Ukrainą dronais
08:47
Penktadienio naktį rusai įvykdė masinį Ukrainos puolimą dronais. Ukrainos gynybos pajėgos sunaikino visus Kyjivo link judėjusius bepiločius orlaivius, pranešė miesto karinė administracija.
Pranešime teigiama, kad Kyjivo oro erdvėje ir jos prieigose gynėjai ilgiau nei puspenktos valandos vykdė kovinius veiksmus. Sugriovimų ir aukų Ukrainos sostinėje išvengta.
„Rusijos kariuomenė įvykdė vieną iš masiškiausių bepiločių orlaivių atakų prieš Ukrainos civilius gyventojus ir infrastruktūrą“, – teigia Kyjivo miesto karinė administracija.
JAV paskelbė sankcijų Kinijos ir Rusijos įmonėms už dronus, naudotus kare Ukrainoje
08:18
Jungtinės Valstijos ketvirtadienį paskelbė naujų sankcijų kelioms Kinijoje įsikūrusioms bendrovėms, susijusioms su dronų, kuriuos Rusija naudoja kare prieš Ukrainą, gamyba.
Tai pirmosios JAV sankcijos Kinijos subjektams, kurie, bendradarbiaudami su Rusijos įmonėmis, „tiesiogiai kuria ir gamina išbaigtas ginklų sistemas“, pranešė JAV Iždo departamentas.
„Tai buvo pirmas kartas, kai matėme, kaip Kinijos bendrovė pati pagamino ginklą ir jį Rusija vėliau panaudojo mūšio lauke“, – sakė Valstybės departamento atstovas Matthew Milleris.
„Todėl toliau dirbame su savo sąjungininkais ir partneriais visame pasaulyje, kad aiškiai parodytume Kinijai, jog tokia praktika yra nepriimtina ir kad ji turi imtis priemonių jai užkirsti kelią“, – pažymėjo jis.
Naujausi Iždo departamento veiksmai nukreipti prieš tris bendroves – dvi Kinijoje ir vieną Rusijoje – ir vieną Rusijos pilietį dėl jų dalyvavimo kuriant ir gaminant Rusijos ilgojo nuotolio atakos dronus „Garpija“.
Departamentas teigė, kad droną „suprojektavo ir sukūrė“ Kinijoje įsikūrę ekspertai, o jis gaminamas Kinijos gamyklose bendradarbiaujant su Rusijos gynybos įmonėmis.
Tada jie perduodami Rusijai, kad ši juos panaudotų prieš Ukrainą.
„Rusija vis labiau pasikliauja užsienio specialistų patirtimi ir sudėtingų technologijų importu, kad palaikytų savo ginklų programą ir plėtotų karinę kampaniją prieš Ukrainą“, – sakė už terorizmą ir finansinę žvalgybą atsakingo Iždo sekretoriaus pavaduotojo pareigas einantis Bradley Smithas.
Dvi Kinijoje įsikūrusios bendrovės yra „Xiamen Limbach Aircraft Engine Co“ ir „Redlepus Vector Industry Shenzhen Co“.
Sankcijos taip pat paskelbtos Rusijoje įsikūrusiai ribotos atsakomybės bendrovei „Trading House Vector“ ir Artiomui Jamščikovui.
Ankstesnės JAV sankcijos buvo įvestos Kinijos įmonėms, kaltinamoms tiekus Rusijos firmoms komponentus ginklams gaminti.
Rusija naudoja dirbtinį intelektą dezinformacijai prieš Ukrainą
08:09
Rusija naudoja dirbtinį intelektą dezinformacijos kampanijoms prieš Ukrainą stiprinti. Tai naujausias jos propagandos centrų prioritetas. Apie tai naujienų agentūrai „Reuters“ pareiškė Ukrainos užsienio reikalų ministro pavaduotojas Antonas Demjochinas.
„Šiais metais matome, kad kibernetinių atakų (iš Rusijos) intensyvumas išlieka, tačiau daugiausia dėmesio skiriama dezinformacijai“, – sakė jis.
„Dabar, kai atsirado generatyvinis dirbtinis intelektas, jis leidžia dezinformacijos naratyvams daugintis ir plisti nauju, sudėtingesniu lygiu“, – sakė viceministras.
Pasak jo, šias naujas dezinformacijos kampanijas sunku aptikti, nes melaginga informacija aktyviai skleidžiama socialinės žiniasklaidos platformose, siekiant padidinti jų patikimumą.
Rugpjūtį Ukrainos pareigūnai agentūrai pranešė, kad Rusijos saugumo tarnybos FSB ir karinės žvalgybos internete platinama dezinformacija pasiekia daug ukrainiečių.
Jau kitą mėnesį, lapkričio 5 d., vyks JAV prezidento rinkimai. Manoma, kad Rusija, Iranas ir Kinija gali panaudoti dirbtinį intelektą jiems paveikti.
Baltieji rūmai atskleidė, kaip NATO sąjungininkės vertina Ukrainos pakvietimą į bloką
07:55
NATO sąjungininkės diskutuoja dėl Ukrainos pakvietimo į karinį-politinį bloką. Aukšto rango JAV prezidento Joe Bideno administracijos atstovas sakė, kad dabar „nėra sutarimo dėl to, ar siūlyti Ukrainai kvietimą“. Tokia informacija paskelbta Baltųjų rūmų interneto svetainėje.
„Tačiau, kaip žinote, vos prieš porą mėnesių – liepą (NATO 2024 m. viršūnių susitikimas vyko Vašingtone, – red.), liepos viduryje – vykusiame NATO viršūnių susitikime visi 32 sąjungininkai patvirtino, kad Ukraina eina negrįžtamu keliu į narystę“, – sakė J.Bideno administracijos atstovas.
JAV pareigūnas taip pat įvardijo klausimus, kuriuos dabar reikia spręsti, kad Ukrainos valstybė toliau darytų pažangą siekiant narystės Aljanse: „Taigi klausimas yra taktika, kaip skatinti šį kelią ir kaip pasiekti konsensusą dėl tolesnių žingsnių.“
Ukraina nusprendė pasirinkti kursą į NATO po to, kai Rusija pradėjo agresiją prieš ją – užgrobė Krymą ir įsiveržė į dalį Donbaso. Ukrainos valdžios institucijos pateikė prašymą dėl spartesnio stojimo į Aljansą jau po to, kai rusai įvykdė plataus masto invaziją į šalį.
Spalio 16 d. prezidentas Volodymyras Zelenskis Aukščiausiojoje Radoje pristatė pergalės planą, kurio pirmasis punktas apima Ukrainos pakvietimą į NATO. Vėliau Aljanso generalinis sekretorius Markas Rutte pareiškė, kad Ukraina galėtų tapti 33-iąja arba 34-ąja karinio-politinio bloko nare.
