10 18 /10 19 00:58

Karas Ukrainoje. CNN: po JAV prezidento rinkimų NATO planuoja sumažinti šalies vaidmenį remiant Kyjivą

Naujausias žinias apie karą Ukrainoje skaitykite žemiau.
Baltieji rūmai
Baltieji rūmai / 123RF.com nuotr.

Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.

Tiesiogiai  30 s.
Naujausi viršuje
Naujausi apačioje

Pentagono vadovas palygino, kiek kainuoja smūgiai Rusijai Vakarų raketomis ir ukrainietiškais dronais

17:38

Kadras iš vaizdo įrašo/Balistinės raketos startas iš povandeninio laivo/Asociatyvinė nuotr.
Kadras iš vaizdo įrašo/Balistinės raketos startas iš povandeninio laivo/Asociatyvinė nuotr.

Ukraina gali smogti tolimojo nuotolio smūgius Rusijos gilumoje savo dronais ir palygino jų kainas su Vakarų tiekiamomis didelio tikslumo raketomis. Tai pareiškė JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas per trumpąją spaudos konferenciją, paklaustas, ar Amerika nedraudžia tolimų smūgių Rusijai savo bepiločiais orlaiviais.

Jis pažymėjo, kad Ukraina jau anksčiau pademonstravo savo tolimojo nuotolio bepiločių orlaivių veiksmingumą vykdant tokius smūgius, ypač prieš strateginius amunicijos sandėlius Rusijoje.

„Jie gali gaminti šiuos dronus Ukrainoje, smarkiai padidinti jų gamybą. Šie dronai pasirodė esantys labai veiksmingi ir tikslūs. Turėtume atsižvelgti į tai, kad vienos didelio tikslumo valdomos raketos kaina kai kuriais atvejais artėja prie milijono dolerių, priklausomai nuo tipo. Jie gali gaminti dronus dideliais kiekiais už nedidelę kainą. Taigi žvelgiant į pusiausvyrą ir sukuriamą poveikį mūšio lauke, manau, kad tai puiki galimybė“, – sakė L.Austinas.

Pentagono vadovas pažymėjo, kad ukrainiečiai gali disponuoti savo dronais savo nuožiūra.

Smūgių giliai į Rusiją problema

Kaip rašė „Unian“, Ukraina jau daug mėnesių siekia, kad būtų panaikinti apribojimai naudoti Vakarų raketas ir jomis smogti giluminius smūgius į Rusiją. Rugsėjį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis vėl aptarė šį klausimą su JAV vadovybe.

Pasak britų žurnalistų, Ukraina galėjo panaudoti britų raketas „Storm Shadow“, jei ne naujojo Didžiosios Britanijos ministro pirmininko Keiro Starmerio klaida. Jis pats neprieštarauja apribojimų panaikinimui, tačiau naiviai paklausė Joe Bideno, ar šis tam neprieštarauja. O Baltieji rūmai tai vetavo. Britų žurnalistai mano, kad K.Starmeris turėjo ne prašyti leidimo, o pastatyti JAV prieš faktą.

Rusija su Ukraina apsikeitė 95 karo belaisviais

00:58

Į Ukraina iš Rusijos nelaisvės grįžo 95 karo belaisviai. Apie tai pranešė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

„95 mūsų žmonės vėl grįžo namo. Kariai, kurie gynė Mariupolio ir Azovstalio, Donecko, Luhansko, Charkivo, Kyjivo, Černigovo, Chersono sritis. Kiekvieną kartą, kai Ukraina gelbsti savo žmones iš Rusijos nelaisvės, mes artėjame prie dienos, kai laisvė bus sugrąžinta visiems, kurie yra Rusijos nelaisvėje“, – rašė jis

Prezidentas padėkojo kalinių paieškos ir išlaisvinimo komandai.

„Darome viską, kad išlaisvintume visus mūsų žmones, kuriuos laiko Rusija. Ačiū kariams, kurie papildo mainų fondą, ir visiems partneriams, kurie padeda“, – pridūrė jis.

 

Baltieji rūmai: JAV remia V.Zelenskio teisingos taikos planą

00:45

NSC patarėjo John Kirby spaudos konferencija Baltuosiuose Rūmuose.
NSC patarėjo John Kirby spaudos konferencija Baltuosiuose Rūmuose.

Baltųjų rūmų nacionalinio saugumo atstovas spaudai Johnas Kirby teigė, kad Jungtinės Valstijos remia teisingą taiką Ukrainoje.

„Akivaizdu, kad vis dar išsamiai tai svarstome. Todėl neketinu gilintis į kiekvieno atskiro punkto detales. Tačiau pasakysiu, kad, kaip jau aiškiai pasakėme, mes remiame prezidento (Volodymyro - red. past.) Zelenskio teisingos taikos planą“, – sakė jis.

J.Kirby pabrėžė, kad svarbu palaikyti Ukrainos žmonių pergalės planą, ir pabrėžė, kad Jungtinės Valstijos nedalyvaus jokiose diskusijose dėl Ukrainos be oficialaus Kyjivo dalyvavimo.

„Be Ukrainos atstovų neturėsime jokių diskusijų apie Ukrainą ir tikrai neturėsime jokių diskusijų su užsienio lyderiais, kurie, mūsų nuomone, neatitinka prezidento V.Zelenskio taikos planų“, – paaiškino jis.

J.Kirby teigė, kad NATO yra Ukrainos ateitis. Jis pridūrė, kad Ukraina turėtų turėti galingą gynybinę ir pramoninę bazę, taip pat įgyvendinti būtinas reformas, kad galėtų prisijungti prie aljanso, rašo „Radio Liberty“. Atstovas spaudai pridūrė: „Pirmiausia turime padėti jiems laimėti šį karą Ukrainoje. Turime užtikrinti, kad jie turėtų tai, ko jiems reikia.“

CNN: po JAV prezidento rinkimų NATO planuoja sumažinti šalies vaidmenį remiant Kyjivą

23:08

123RF.com nuotr./Baltieji rūmai
123RF.com nuotr./Baltieji rūmai

Išrinkus naują Baltųjų rūmų vadovą, NATO vadovybė planuoja sumažinti Jungtinių Valstijų vaidmenį remiant Ukrainą, rašo CNN, remdamiesi aukšto rango Aljanso pareigūnais. 

Pasak jų, NATO nesitiki, kad Jungtinės Valstijos ir toliau prisiims pernelyg didelę naštą remdamos Ukrainą.

„NATO generalinis sekretorius (Markas Rutte – red. past.) nori, kad NATO taptų lydere saugumo pagalbos srityje, tačiau nė vienas sąjungininkas nesiėmė šio vaidmens“, – sakė šaltinis.

Pasak žiniasklaidos pranešimų, ketvirtadienį NATO vykusiame uždarame susitikime JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas kalbėjo apie artėjančius rinkimus, atsakydamas į sąjungininkų klausimus apie tai ir kaip tai gali paveikti pagalbą Ukrainai.

Kartu jis pažymėjo, kad negali prognozuoti ateities, tačiau Kongrese vis dar esama dviejų partijų paramos Ukrainai. Todėl Aljansas ragina Europą dėti daugiau pastangų.

„Europa turi dar labiau pasitempti“, – sakė jis. 

Nežinomybė dėl būsimo Jungtinių Valstijų vaidmens didele dalimi paskatino NATO konsoliduoti įgaliojimus rengti Ukrainos karius ir teikti karinę pagalbą, suteikiant Europai daugiau kontrolės, jei D.Trumpo administracija nuspręstų sulėtinti arba nutraukti pagalbą Ukrainai.

„Tačiau šis mechanizmas, žinomas kaip NATO saugumo ir mokymo pagalba Ukrainai, dar visiškai neveikia ir neveiks dar kelis mėnesius“, – sakė kitas NATO pareigūnas.

Paskelbė vaizdo įrašą, kuriame tariamai užfiksuoti Šiaurės Korėjos kariai Rusijos karinėje stovykloje

22:08

Ukrainos Kultūros ministerijai pavaldus Strateginės komunikacijos ir informacijos saugumo centras paskelbė vaizdo įrašą, kuriame esą matyti, kaip Šiaurės Korėjos kariai aprūpinami rusiška įranga, rašo „Unian“.

Departamentas teigė, kad ši filmuota medžiaga yra ne senesnė nei 72 valandų senumo. Pranešama, kad vaizdo įraše užfiksuoti įvykiai vyksta Sergejevsko poligone Rusijos Tolimuosiuose Rytuose.

Rusų laikraštis „Vazhnye Istorii“ nustatė, kad vaizdo įraše iš tiesų girdima korėjiečių kalba. Vienas iš kareivių korėjiečių kalba klausia: „Kas tai?“ Taip pat aiškiai girdisi žodis, kuris verčiamas kaip „vanduo“.

Ukraina išlaisvino Charkivo srities kaimą, svarbų Kupiansko gynybai

21:22

Rusija ir Ukraina karoje. / Evgeniy Maloletka / AP
Rusija ir Ukraina karoje. / Evgeniy Maloletka / AP

Ukrainos karinės pajėgos išlaisvino Kruhliakivkos kaimą Charkivo srityje ir „išvalė“ jį nuo Rusijos karių, pranešė Ukrainos karinė žvalgyba (HUR).

Operaciją spalio 7-14 d. vykdė „Bratstvo“ padalinio specialiosios pajėgos, remiamos Ukrainos 77-osios atskirosios oro pajėgų brigados.

„Per operaciją priešas buvo išstumtas iš gyvenvietės, o okupantų judėjimo keliai buvo užminuoti“, – teigė agentūra.

HUR teigė, kad Kruhliakovka yra svarbi Kupiansko, itin svarbaus strateginio Charkivo srities miesto, esančio vos už 40 km nuo Rusijos sienos, gynybai.

 

Kyjivas sako, kad sąjungininkai turi griežtai reaguoti į Š. Korėjos karių siuntimą Rusijai

21:14

AFP/„Scanpix“ nuotr./Šiaurės Korėjos kariai
AFP/„Scanpix“ nuotr./Šiaurės Korėjos kariai

Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha penktadienį pareikalavo „neatidėliotinos ir griežtos“ Kyjivo sąjungininkų reakcijos, teigdamas, kad Šiaurės Korėja padeda Rusijos invazijai savo kariais ir ginklais.

Šie jo komentarai pasirodė po to, kai Pietų Korėjos žvalgybos agentūra pareiškė, kad Šiaurės Korėja nusprendė siųsti „didelio masto“ karines pajėgas paremti rusų kare Ukrainoje. 

Dėl žvalgybos agentūros pareiškimo susirūpinimą išreiškė Prancūzija ir Didžioji Britanija, kurios yra tvirtos Ukrainos sąjungininkės.

„Rusija rimtai eskaluoja savo agresiją, įtraukdama KLDR (Šiaurės Korėją), kaip karo šalį“, – socialiniame tinkle „X“ parašė A.Sybiha.

„Reikalaujame, kad euroatlantinė bendruomenė ir pasaulis nedelsdami griežtai reaguotų“, – pridūrė jis.

„Šiaurės Korėja ginklais ir kariais padeda Rusijos agresijai prieš Ukrainą“, – socialiniame tinkle „X“ rašė A.Sybiha.

Jis sakė, kad šie šiaurės korėjiečiai yra ne samdiniai, o „reguliarūs daliniai, kuriuos Maskva planuoja naudoti kaip patrankų mėsą“.

Ministras paragino Ukrainos sąjungininkus „padidinti karinę paramą Ukrainai“ ir visiškai paremti prezidento Volodymyro Zelenskio parengtą veiksmų planą, kaip užbaigti Rusijos pradėtą karą.

V.Zelenskio vadinamasis pergalės planas apima raginimą nedelsiant pakviesti Ukrainą įstoti į NATO.

A.Sybiha, pakartojęs plano punktus, paragino: „Panaikinkite apribojimus tolimojo nuotolio smūgiams. Pradėkite perimti Rusijos raketas ir dronus virš Ukrainos. Pateikite kvietimą į NATO. Didinkite investicijas į Ukrainos ginklų gamybą. Imkitės veiksmų!“

Pietų Korėjos nacionalinė žvalgybos tarnyba (NIS) penktadienį paskelbė išsamias palydovines nuotraukas, kuriose, anot jos, matyti pirmasis dislokavimas, ir nurodė, kad, jos vertinimu, Šiaurės Korėja iš viso gali pasiųsti apie 12 tūkst. karių. 

Anot žvalgybos, 1,5 tūkst. specialiųjų pajėgų karių jau yra Rusijos Tolimuosiuose Rytuose ir dalyvauja mokymuose.

Naujienų agentūros AFP aukšto rango šaltinis Ukrainos prezidentūroje pateikė tokią pat informaciją apie mokymuose Rusijos Tolimuosiuose Rytuose jau dalyvaujančių Šiaurės Korėjos specialiųjų pajėgų karių skaičių. 

„Neįmanoma nuspėti, kokių padarinių tai turės mūšio lauke, jei ten bus Šiaurės Korėjos karių. Tai gali apsunkinti padėtį“, – sakė šaltinis.

Maskva ir Pchenjanas yra sąjungininkai nuo pat Šiaurės Korėjos įkūrimo po Antrojo pasaulinio karo, o 2022 metais Rusijai pradėjus invaziją į Ukrainą jie dar labiau suartėjo.

Vakarų šalys jau seniai sako, kad Rusijos pajėgos Ukrainai pulti naudoja Šiaurės Korėjos raketas, tačiau ir Maskva, ir Pchenjanas tai neigia.

JK premjeras: bet koks Šiaurės Korėjos karių siuntimas Rusijai rodo neviltį

21:11

John Macdougall / AP
John Macdougall / AP

Jei Šiaurės Korėja iš tikrųjų yra išsiuntusi karių į Rusiją, kad jie dalyvautų Maskvos kare prieš Ukrainą, kaip pranešė Pietų Korėjos žvalgyba, tai rodo neviltį, penktadienį pareiškė Jungtinės Karalystės (JK) ministras pirmininkas Keiras Starmeris.

„Jei tai tiesa, tai, mano nuomone, rodo nevilties lygį, kalbant apie Rusiją“, – sakė K.Starmeris žurnalistams Berlyne.

Pietų Korėjos žvalgybos agentūra penktadienį pareiškė, kad Šiaurės Korėja nusprendė siųsti „didelio masto“ karines pajėgas paremti rusų kare Ukrainoje. Anot žvalgybos, 1,5 tūkst. specialiųjų pajėgų karių jau yra Rusijos Tolimuosiuose Rytuose ir dalyvauja mokymuose.

Nacionalinė žvalgybos tarnyba (NIS) paskelbė išsamias palydovines nuotraukas, kuriose, anot jos, matyti pirmasis dislokavimas, ir nurodė, kad, jos vertinimu, Šiaurės Korėja iš viso gali pasiųsti apie 12 tūkst. karių.

NATO vadovas Markas Rutte penktadienį sakė, jog Aljansas dar negali patvirtinti Pietų Korėjos žvalgybinės informacijos, kad Šiaurės Korėja siunčia daug savo karių padėti Rusijai kariauti Ukrainoje.

Tuo tarpu naujienų agentūros AFP šaltinis Ukrainos prezidentūroje penktadienį pareiškė, kad Šiaurės Korėjos karių perkėlimas į Rusiją ir galimas jų dislokavimas Rytų Ukrainoje rodo, kad Maskva nori ištęsti ir eskaluoti savo invaziją.

„Tai dar kartą įrodo, kad Maskva nori didesnio ir ilgesnio karo ir bando į karą įtraukti savo sąjungininkus“, – sakė šaltinis.

Maskva ir Pchenjanas yra sąjungininkai nuo pat Šiaurės Korėjos įkūrimo po Antrojo pasaulinio karo, o 2022 metais Rusijai pradėjus invaziją į Ukrainą jie dar labiau suartėjo.

Vakarų šalys jau seniai sako, kad Rusijos pajėgos Ukrainai pulti naudoja Šiaurės Korėjos raketas, tačiau ir Maskva, ir Pchenjanas tai neigia.

Kiek ukrainiečių karo belaisvių jau nužudė rusų kariai: įvardijo baisius skaičius

20:52

Karas Ukrainoje / ROMAN PILIPEY / AFP
Karas Ukrainoje / ROMAN PILIPEY / AFP

Ukrainos Generalinė prokuratūra jau oficialiai užregistravo daugiau nei 100 atvejų, kai Rusijos kariai įvykdė egzekucijas ukrainiečių karo belaisviams, tačiau iš tikrųjų šis skaičius gali būti daug didesnis. Tai interviu radijui „Radio NV“ pareiškė Ukrainos Aukščiausiosios Rados žmogaus teisių įgaliotinis Dmytro Lubinecas.

„Kiek žinau, remiantis UCP informacija, užfiksuota daugiau nei 100 atvejų, kai rusai įvykdė egzekucijas ukrainiečių karo belaisviams. Iš viso šiuo metu užfiksuoti 102 atvejai, kai rusai įvykdė egzekucijas ukrainiečių karo belaisviams“, – sakė jis.

D.Lubinecas pažymėjo, kad iš tiesų tokių atvejų yra kur kas daugiau, nes Ukraina neturi mechanizmo, kuris leistų oficialiai patvirtinti šią informaciją.

„Kai ukrainiečių dronas iš viršaus užfiksavo rusų veiksmus, jie yra identifikuoti, tai galima padaryti. Bet kai gaunama informacija iš šaltinių, kurią reikia papildomai patikrinti, bent jau nėra vaizdo įrašo, bet yra dokumentinių įrodymų, liudijimų, ypač rusų karo belaisvių, kurie apie tai liudija, bet negali įvardyti jokių detalių, tai apsunkina patikrinimo procedūrą ir teisinį šio nusikaltimo fiksavimą“, – aiškino jis.

Jis pabrėžė, kad rusai jau ėmė tai daryti reguliariai, tačiau tarptautinė bendruomenė nesulaukė veiksmingo atsako.

N.Modi grįš į Rusiją, šįkart – dalyvauti BRICS viršūnių susitikime

19:27

Alexander Nemenov / via REUTERS
Alexander Nemenov / via REUTERS

Indijos ministras pirmininkas Narendra Modi dalyvaus šį mėnesį Rusijoje vyksiančiame BRICS aukščiausiojo lygio susitikime, penktadienį pranešė Naujasis Delis, praėjus keliems mėnesiams po to, kai jo draugiškas apsikabinimas su rusų lyderiu Vladimiru Putinu sulaukė Ukrainos pasmerkimo.

N.Modi vyriausybę su Maskva sieja ilgalaikiai ryšiai, kurie išliko nepaisant to, kad Indija siekia glaudesnių partnerysčių saugumo srityje su Vašingtonu ir kitais Vakarų sąjungininkais.

Naujasis Delis vengia pasmerkti Rusijos karą Ukrainoje ir kartu siūlo save kaip tarpininką siekiant taikiai išspręsti konfliktą.

Indijos užsienio reikalų ministerija pranešė, kad N.Modi atvyks į Rusiją spalio 22–23 dienomis dalyvauti aukščiausiojo lygio susitikime, kuris vyks Kazanės mieste.

Tai bus jau antrasis šiais metais indų premjero vizitas į Rusiją. Ankstesnę kelionę liepą jis surengė į Maskvą.

Atvykęs jis šiltai apkabino V.Putiną, o Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šį momentą pavadino triuškinančiu smūgiu taikai.

Jo atvykimas į Maskvą sutapo su visuotinį pasipiktinimą sukėlusiais Rusijos smūgiais Ukrainoje, per kuriuos žuvo daugiau kaip trys dešimtys žmonių ir buvo smarkiai apgriauta vaikų ligoninė Kyjive.

Kitą mėnesį N.Modi apsilankė Kyjive, kur paragino siekti taikos, sakydamas, kad jokia problema neturėtų būti sprendžiama mūšio lauke.

Rusija yra labai svarbi pigios naftos ir ginklų tiekėja Indijai, tačiau Maskvos izoliacija tarptautinėje arenoje ir stiprėjantys Kremliaus ryšiai su Pekinu paveikė jos partnerystę su Naujuoju Deliu.

Karas Ukrainoje privertė Indiją ieškoti kitų ginklų šaltinių, nors Rusija tradiciškai yra didžiausia tiekėja Azijos milžinei.

Tuo pat metu Indija tapo viena pagrindinių rusiškos nupigintos žalios naftos pirkėjų, taip atverdama labai reikalingą eksporto rinką Rusijai po to, kai šios žaliavos atsisakė tradiciniai pirkėjai Europoje.

Tai iš esmės pakeitė jų ekonominius ryšius, Indijai sutaupant milijardus dolerių ir kartu papildant Maskvos karo iždą.

Pastaruoju metu santykiai pašlijo dėl įtarimų, kad Indijos piliečiai buvo verbuojami kovoti greta Rusijos karių Ukrainos fronte.

BRICS grupės pavadinimas kilęs iš 2009 metais jį užmezgusių penkių narių – Brazilijos, Rusijos, Indijos, Kinijos ir Pietų Afrikos Respublikos – pirmųjų raidžių.

Vėliau prie grupės prisijungė ir Artimųjų Rytų šalys, įskaitant Iraną.

Šį mėnesį Rusijos prezidento Vladimiro Putino padėjėjas užsienio politikos klausimais Jurijus Ušakovas sakė, kad aukščiausiojo lygio susitikime dalyvaus 24 šalių vadovai.

Nebandys savo laimės: V.Putinas nusprendė nevykti į šalį, kuri gali jį suimti

18:12

Vladimiras Putinas / Alexander Zemlianichenko / via REUTERS
Vladimiras Putinas / Alexander Zemlianichenko / via REUTERS

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį pareiškė, kad nedalyvaus lapkritį Brazilijoje vyksiančiame Didžiojo dvidešimtuko (G-20) aukščiausiojo lygio susitikime, nes jo atvykimas esą sugriautų konferenciją.

„Mes iš esmės sugriautume G-20 darbą, ir kam?“ – sakė V.Putinas ir pridūrė, kad „Rusijoje rasime ką nors (kitą), kas deramai pristatys mūsų šalies interesus Brazilijoje“.

Brazilija, šiuo metu pirmininkaujanti G-20, nepritaria pastangoms izoliuoti Rusiją nuo tarptautinės politinės arenos ir nubausti ją už plataus masto invaziją į Ukrainą.

V.Putinas pastaraisiais metais beveik nevažinėja po užsienį, kad išvengtų galimo politinio pasmerkimo ir rizikos būti suimtam pagal Tarptautinio Baudžiamojo Teismo (TBT) orderį. Pernai jis praleido ir G-20 aukščiausiojo lygio susitikimą Naujajame Delyje.

Hagoje įsikūręs TBT pernai išdavė V. Putino ir jo įgaliotinės vaiko teisių klausimais Marijos Lvovos-Belovos arešto orderį dėl kaltinimų neteisėtai deportavus Ukrainos vaikus. Kremlius šiuos orderius laiko niekiniais.

Praėjusių metų rugsėjį Brazilijos prezidentas Luizas Inacio Lula da Silva pareiškė, kad V.Putinas nebus suimtas, jei atvyks į G-20 susitikimą Rio de Žaneire. 

Tačiau netrukus jis atsitraukė nuo šio savo pasisakymo ir pareiškė, kad sprendimą dėl galimo V.Putino suėmimo turėtų priimti teisingumo sistema, o ne jo vyriausybė.

Brazilija kaip viena iš TBT sutartį pasirašiusių šalių V.Putino apsilankymo atveju privalėtų jį suimti.

Kitas atnaujinimas po   30 s.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų