Svarbiausios naujienos
- Ukraina iš Rusijos nelaisvės susigrąžino 95 karius
- Pentagono vadovas palygino, kiek kainuoja smūgiai Rusijai Vakarų raketomis ir ukrainietiškais dronais
- „Viena klaida ir miestas gali žlugti“: rusai bando pralaužti Časiv Jaro gynybą
- „Telegram“ kanalai skelbia: pirmas vaizdo įrašas su „Šiaurės Korėjos kariuomene“ Rusijoje
- Buvęs Ukrainos užsienio reikalų ministras D.Kuleba: „Vakarų problema ta, kad ji niekada netikėjo Ukraina“
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
„Raudonoji linija NATO“: JAV Kongresas ragina reaguoti į Šiaurės Korėjos karius Ukrainoje
11:13
Atstovų Rūmų Žvalgybos komiteto vadovas Mike'as Turneris teigia, kad Šiaurės Korėjos karių, kaip Rusijos ginkluotųjų pajėgų dalies, naudojimas Ukrainoje turi būti apibrėžtas kaip „raudona linija“.
Savo puslapyje socialiniame tinkle „X“ jis paragino JAV prezidentą Joe Bideną surengti Atstovų Rūmų nuolatinio žvalgybos komiteto pasitarimą ir aptarti įtariamą Šiaurės Korėjos kariuomenės dalyvavimą Rusijos pusėje plataus masto kare.
„Šiandien nusiunčiau laišką prezidentui J.Bidenui, reikalaudamas, kad jo administracija pateiktų atsakymus ir kad Šiaurės Korėjos kariuomenės panaudojimas prieš Ukrainą taptų raudona linija Jungtinėms Valstijoms ir NATO“, – rašoma leidinyje.
M.Turneris taip pat pažymėjo, kad J.Bideno administracija nesupažindino pareigūnų su jokiais JAV ar Pentagono žvalgybos vertinimais apie Šiaurės Korėjos karių judėjimą, nors, pasak jo, Pietų Korėjos ir Ukrainos žvalgybos agentūros jau yra pateikusios išsamią informaciją apie šiuos procesus, įskaitant Šiaurės Korėjos karių judėjimą Rusijos laivais.
Laiške J.Bidenui jis paaiškino, kad Jungtinės Valstijos, kaip ir NATO sąjungininkės, turi nedelsdamos parodyti atsaką į Šiaurės Korėjos veiksmus, kad būtų išvengta karo eskalavimo.
„Raudonoji linija NATO“: JAV Kongresas ragina reaguoti į Šiaurės Korėjos karius Ukrainoje
11:13
Atstovų Rūmų Žvalgybos komiteto vadovas Mike'as Turneris teigia, kad Šiaurės Korėjos karių, kaip Rusijos ginkluotųjų pajėgų dalies, naudojimas Ukrainoje turi būti apibrėžtas kaip „raudona linija“.
Savo puslapyje socialiniame tinkle „X“ jis paragino JAV prezidentą Joe Bideną surengti Atstovų Rūmų nuolatinio žvalgybos komiteto pasitarimą ir aptarti įtariamą Šiaurės Korėjos kariuomenės dalyvavimą Rusijos pusėje plataus masto kare.
„Šiandien nusiunčiau laišką prezidentui J.Bidenui, reikalaudamas, kad jo administracija pateiktų atsakymus ir kad Šiaurės Korėjos kariuomenės panaudojimas prieš Ukrainą taptų raudona linija Jungtinėms Valstijoms ir NATO“, – rašoma leidinyje.
M.Turneris taip pat pažymėjo, kad J.Bideno administracija nesupažindino pareigūnų su jokiais JAV ar Pentagono žvalgybos vertinimais apie Šiaurės Korėjos karių judėjimą, nors, pasak jo, Pietų Korėjos ir Ukrainos žvalgybos agentūros jau yra pateikusios išsamią informaciją apie šiuos procesus, įskaitant Šiaurės Korėjos karių judėjimą Rusijos laivais.
Laiške J.Bidenui jis paaiškino, kad Jungtinės Valstijos, kaip ir NATO sąjungininkės, turi nedelsdamos parodyti atsaką į Šiaurės Korėjos veiksmus, kad būtų išvengta karo eskalavimo.
Generalinis štabas: Rusija neteko 677 180 karių
10:51
Rusija nuo 2022 m. vasario 24 d., kai pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, prarado 675 800 karių, spalio 18 d. pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Į šį skaičių įeina 1 380 Rusijos pajėgų aukų, patirtų per pastarąją parą.
Pasak pranešimo, Rusija taip pat neteko 9 035 tankų, 18 072 šarvuotų kovos mašinų, 26 946 automobilių ir degalų cisternų, 19 548 artilerijos sistemų, 1 232 daugkartinio paleidimo raketų sistemų, 978 priešlėktuvinės gynybos sistemų, 369 lėktuvų, 329 sraigtasparnių, 17 230 bepiločių orlaivių, 28 laivų ir katerių ir vieno povandeninio laivo.
G-7 gynybos ministrai susitinka derybų „istoriniu momentu“
10:45
Didžiojo septyneto (G-7) šalių gynybos ministrai šeštadienį susitiko Neapolyje derybų, vykstat pavojingai eskalacijai Artimuosiuose Rytuose ir didėjant Ukrainos patiriamam spaudimui.
Italija, šiuo metu pirmininkaujanti G-7, pirmąjį gynybai skirtą ministrų susitikimą organizavo šiame pietiniame mieste, kur įsikūrusi NATO bazė.
Italų gynybos ministras Guido Crosetto Briuselyje žurnalistams sakė, kad pats asmeniškai paprašė tokio susitikimo tarptautinei bendrijai susiduriant su įvairiais konfliktais.
„Man pasirodė siurrealu, kad septynios didžiausios pasaulio ekonomikos yra susitikusios pasikalbėti apie visokiausius klausimus, nuo turizmo iki kultūros, iki energijos (...), bet drauge nesikalbėjo apie gynybą tokiu istoriniu momentu, kokį dabar išgyvename“, – sakė G.Crosetto.
Be intensyvėjančio konflikto Artimuosiuose Rytuose, kuriam, pasak G.Crosetto, vienos dienos susitikime bus skirta daug dėmesio, į darbotvarkę įtraukti karo Ukrainoje, įvykių Afrikoje ir saugumo Azijos ir Ramiojo vandenyno regione klausimai.
Ukraina smogė rusų gamyklai, kurioje gaminamos priešlėktuvinės gynybos sistemų dalys
10:21
Brianske bepiločiai lėktuvai atakavo „Silicon EL“ gamyklą, kuri yra viena didžiausių mikroelektronikos gamintojų Rusijoje. Kilo gaisras, šeštadienį, spalio 19 d., pranešė „Telegram“ kanalas „Astra“, remdamasis vietos gyventojais.
Briansko srities gubernatorius Aleksandras Bogomazas sakė, kad dėl bepiločio orlaivio atakos užsidegė negyvenamas pastatas, į kurį atsitrenkė vienas iš dronų, o nukentėjusiųjų nebuvo. Jis nepatvirtino, kad buvo įvykdyta ataka prieš gamyklą.
„Silicon EL“ yra viena didžiausių mikroelektronikos gamintojų Rusijoje. 2017 m. 94 proc. bendrovės produkcijos buvo pagaminta Rusijos gynybos ministerijos poreikiams. Ji gamina dalis oro gynybos sistemoms „Pantsir“ ir raketų sistemoms „Iskander“.
Prancūzų užsienio reikalų ministras su solidarumo vizitu lankosi Kyjive
10:10
Prancūzijos užsienio reikalų ministras Jeanas-Noelis Barrot šeštadienį atvyko į Kyjivą dviejų dienų vizito, surengto siekiant išreikšti tvirtą Paryžiaus paramą Ukrainai.
J.-N. Barrot į Ukrainos sostinę atvyko tokiu metu, kai joje buvo paskelbtas įspėjimas dėl rusų dronų. Jis Kyjive praleis savaitgalį ir susitiks su ukrainiečių užsienio reikalų ministru Andrijumi Sybiha.
Penktadienį vakare J.-N. Barrot visuomeniniam radijui „France Inter“ sakė, kad jo vizito tikslas yra priminti, jog Prancūzija nesitrauks nuo jokios krizės, ir pasakyti, jog Ukrainoje ant kortos pastatytas Europos saugumas, įskaitant maisto ir energijos saugumą.
Anksčiau jis yra sakęs, kad taip pat aptars Rusijos pagrobtų ukrainiečių vaikų klausimą.
JAV prezidentas Joe Bidenas ir Vokietijos, Prancūzijos, Didžiosios Britanijos lyderiai penktadienį išreiškė savo pasiryžimą toliau remti Ukrainą, siekiančią teisingos ir ilgalaikės taikos.
NATO siekia bendrų karinės įrangos standartų
09:53
NATO penktadienį pažadėjo sukurti bendrus karinės įrangos standartus, padidinsiančius suderinamumą tarp šalių narių.
Bendrais standartais siekiama spręsti dešimtmečių senumo problemą ir sudaryti sąlygas 32 šalių narių kariuomenėms geriau dirbti drauge. Bendros taisyklės turi būti nustatytos procedūroms ir įrangai, įskaitant artileriją, amuniciją ir lėktuvus.
„Standartai yra labai svarbūs mūsų pajėgumams kovoti drauge, o stipresni standartai padės mažinti gynybos kaštus“, – sakė NATO vadovas Markas Rutte po dvi dienas Briuselyje vykusių susitikimų su Aljanso gynybos ministrais.
Minimas klausimas NATO darbotvarkėje yra nuo pat jos įkūrimo prieš 75 metus, bet dar aktualesnis tapo Rusijai 2022-ųjų vasarį užpuolus Ukrainą.
Pavyzdžiui, NATO šalims siunčiant ginklų Ukrainai, ukrainiečių kariai netrukus pastebėjo, kad tiekiami 155 mm kalibro sviediniai ne visada tinka to kalibro sviedinius naudojantiems pabūklams.
Pernai vienas ukrainiečių diplomatas sakė, kad olandų sviedinys netinka vokiškai patrankai, bet šitas klausimas jau yra išspręstas.
Neskaitant NATO iniciatyvos, beveik 10 šalių narių, tarp jų JAV, Didžioji Britanija ir Vokietija, pasitaršė ketinimų protokolą dėl bendrų standartų stiprinimo.
NATO šalys taip pat paves M.Rutte iki vasario parengti pasiūlymus, kaip „modernizuoti visą NATO standartizacijos procesą“, šią savaitę sakė vienas Aljanso pareigūnas.
NATO turi maždaug 2 000 standartų, kurių kai kurie yra susiję su procedūromis, pavyzdžiui, kaip vairuoti tanką, kad būtų išvengta avarijų.
Procedūrų standartus įgyvendinti nesunku, bet kalbant apie įrangą, reikalas yra sudėtingesnis, sakė minėtas pareigūnas.
Rusija paleido raketas, perspėjimas paskelbtas 15 regionų
08:44
Spalio 19 d. rytą karinės oro pajėgos pranešė, kad Rusija paleido sparnuotąsias raketas – nuo 6.55 val. pavojaus signalas skambėjo 15-oje Ukrainos regionų, pranešė Ukrainos karinės oro pajėgos „Telegram“.
Rusijos atakos bepiločių orlaivių grėsmė taip pat išlieka.
Arčiau 8 val. ryto karinės oro pajėgos pranešė apie „greitąjį taikinį Dniepropetrovsko srityje“ ir „raketą Aleksandrijos kryptimi iš pietryčių“.
8.02 val. tapo žinoma apie raketą Čerkasų kryptimi.
JAV, Vokietija, JK, Prancūzija akcentuoja ryžtą toliau remti Ukrainą
08:28
JAV prezidentas Joe Bidenas ir Vokietijos, Prancūzijos, Didžiosios Britanijos lyderiai penktadienį išreiškė savo pasiryžimą toliau remti Ukrainą ir pasmerkė Rusijos tęsiamą agresijos karą.
Po susitikimo Berlyne keturi lyderiai bendrame pareiškime pakartojo, kad yra pasiryžę toliau remti Ukrainą, siekiančią teisingos ir ilgalaikės taikos.
J.Bidenas, kancleris Olafas Scholzas, prezidentas Emmanuelis Macronas ir ministras pirmininkas Keiras Starmeris sakė aptarę savo planus suteikti Ukrainai papildomą saugumo, ekonominę ir humanitarinę pagalbą.
Lyderiai susitiko per paskutinę J.Bideno prezidentinę kelionę į Vokietiją, likus mažiau nei trims savaitėms iki JAV prezidento rinkimų.
Ukrainos laukia jau trečia karo žiema, ukrainiečiams patiriant nuostolių mūšio lauke šalies rytuose. Kyjivas ir jo sąjungininkai taip pat baiminasi, kad galimas Donaldo Trumpo sugrįžimas į Baltuosius rūmus tikriausiai reikštų mažesnę JAV karinę paramą Ukrainai.
Ypatingi mainai: Ukraina iš Rusijos nelaisvės susigrąžino 95 karius
08:26 Atnaujinta 09:03
Rusija penktadienį paskelbė, kad iškeitė 95 nelaisvėje laikytus ukrainiečių karius į tiek pat Ukrainoje laikytų rusų karių.
Nurodoma, kad apsikeitimui karo belaisviais tarpininkavo Jungtiniai Arabų Emyratai (JAE).
„Derybų procesas nulėmė, kad 95 rusų kariai buvo sugrąžinti iš Kyjivo režimo kontroliuojamos teritorijos, – sakoma Rusijos gynybos ministerijos pranešime. – Mainais buvo perduoti 95 karo belaisviai (...) ukrainiečiai.“
Kyjivas apsikeitimo nepatvirtino, bet žmogaus teisių centras „Zmina“ sakė, kad per apsikeitimą buvo paleistas garsus ukrainiečių teisių aktyvistas Maksymas Butkevyčius. „Zmina“ rėmėsi M.Butkevyčiaus tėvo pateikta informacija.
M.Butkevyčius, kuris padėjo įkurti nepriklausomą radijo stotį „Hromadske“ ir taip pat buvo Ukrainos karys, Rusijoje buvo nuteistas 13 metų kalėti dėl kaltinimų sužeidus du civilius, kai šaudė iš prieštankinio granatsvaidžio Sjevjerodonecke Ukrainos rytuose.
2022-ųjų kovą M. Butkevyčius užsirašė į Ukrainos kariuomenę. Tų metų birželį jis buvo sulaikytas, o 2023 metų kovą Luhansko Rusijos kontroliuojamoje Ukrainos dalyje teismas jį nuteisė dėl karo nusikaltimų, nors būta įrodymų, kad tuo metu jo Sjevjerodonecko rajone nebuvo.
Nuo 2022-ųjų vasario, kai Rusija pradėjo didelio masto invaziją į Ukrainą, Maskva ir Kyjivas apsikeitė šimtais karo belaisvių. Dažnai tokiems susitarimams tarpininkaudavo JAE, Saudo Arabija ar Turkija.
Praėjusį kartą toks apsikeitimas įvyko rugsėjį – tuomet, tarpininkaujant JAE, buvo apsikeista 206 karo belaisviais.
Anksčiau penktadienį Kyjivas sakė, kad į Ukrainą buvo pargabenti 501 kovose su rusų pajėgomis žuvusio ukrainiečio palaikai.
Rusijos parlamentaras Šamsailas Saralijevas rusų žiniasklaidos grupei RBK sakė, kad Rusija mainais atgavo 89 savo karių palaikus.
