Svarbiausios naujienos
- „Le Monde“: Jungtinės Valstijos pasirengusios pakviesti Ukrainą į NATO
- „Raudonoji linija NATO“: JAV Kongresas ragina reaguoti į Šiaurės Korėjos karius Ukrainoje
- Ukraina smogė rusų gamyklai, kurioje gaminamos priešlėktuvinės gynybos sistemų dalys
- Paaiškino, kokiomis sąlygomis Ukraina bus pakviesta į NATO
- Ukraina iš Rusijos nelaisvės susigrąžino 95 karius
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Per Rusijos išpuolius sužeista 17 žmonių, paveiktas elektros tiekimas
12:53
Kyjivas sekmadienį pranešė, kad per Rusijos oro atakas buvo sužeista daugiau kaip dešimt žmonių, o krentant temperatūrai dešimtims tūkstančių ukrainiečių nutrūko elektros tiekimas gyvenamuosiuose rajonuose.
Per išpuolį Kryvyj Rihe buvo sužeista mažiausiai 17 žmonių, tarp jų – vienas pirmosios pagalbos tarnybos darbuotojas, pranešė valstybinė nepaprastųjų situacijų tarnyba.
„Naktį priešas atakavo Kryvyj Rihą, dalinai sugriovė administracinį pastatą, padarė žalos gyvenamiesiems namams ir transporto priemonėms“, – teigė tarnyba platformoje „Telegram“.
„Gesinant gaisrą priešas smogė vėl“, – priduriama įraše.
Rusija taip pat atakavo energetikos objektą šiaurės rytinėje Sumų srityje, „Telegram“ pranešė regioninė elektros operatorė „Sumyoblenerho“.
„Dėl to daugiau nei 37 tūkst. vartotojų Romnų regione (104 gyvenvietėse) laikinai neturi elektros“, – teigė ji.
Ukraina ruošiasi sunkiausiai iki šiol karo žiemai, Maskvai sunaikinus nemažai jo elektros gamybos pajėgumų ir toliau atakuojant energetikos objektus.
Ankstesnėmis žiemomis milijonams žmonių dažnai nutrūkdavo elektros tiekimas, o esant minusinei temperatūrai jie netekdavo šildymo.
Maskva taip pat pranešė, kad per naktį numušė 110 Ukrainos dronų, nukreiptų į jos teritoriją. Tai didžiausias Kyjivo oro išpuolis per daugiau nei dvi savaites.
Rusijos gynybos ministerija pranešė, kad jos oro gynybos sistemos numušė 43 dronus virš vakarinės Kursko srities, kur Ukraina surengė puolimą, vieną virš Maskvos, ir keliolika kitose vietovėse netoli Ukrainos.
Rusijos aviacijos institucijos sekmadienio rytą taip pat laikinai uždarė Kazanės oro uostą, esantį už maždaug 1 tūkst. km nuo Ukrainos sienos, motyvuodamos oro saugos problemomis.
Agentūra „Rosaviacija“ nenurodė skrydžių sustabdymo priežasties, nors tokie apribojimai paprastai įvedami, kai gaunama pranešimų apie Ukrainos dronų atakas tame regione.
Ukrainiečiai atakavo vieną iš didžiausių Rusijos sprogmenų gamyklų
12:42
Sekmadienio naktį kelios dešimtys Ukrainoje pagamintų atakos dronų atakavo J.Sverdlovo vardo gamyklą Dzeržinsko mieste Rusijos Žemutinio Naugardo srityje, už 900 km nuo sienos su Ukraina, skelbia UNIAN, remdamasi gerai informuotais šaltiniais Ukrainos žvalgyboje.
Atakuota gamykla yra viena didžiausių Rusijos sprogmenų gamybos įmonių. Ši ataka - bendros Vyriausiosios žvalgybos valdybos, Ukrainos saugumo tarnybos ir specialiųjų operacijų pajėgų operacijos rezultatas.
Remiantis pranešimais Rusijos „Telegram“ kanaluose, sprogimai gamyklos teritorijoje nugriaudėjo apie 4 val. ryto. Vietos valdžia netrukus pareiškė, kad Rusijos oro gynybos pajėgos bandė atremti kamikadzių dronų ataką. Po sprogimų virš įvykio vietos pasirodė tirštų dūmų stulpas.
Šaltiniai pažymėjo, kad smūgio padariniai dar tikslinami.
J.Sverdlovo gamykla specializuojasi sprogmenų gamyboje ir yra įtraukta į Ukrainos sankcijų sąrašą „už paramą veiksmams, kurie kenkia Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei arba kelia grėsmę jiems“.
Be to, 2023 m. birželio 23 d. gamykla buvo įtraukta į Europos Sąjungos šalių sankcijų sąrašą, įmonei taip pat taikomos JAV, Jungtinės Karalystės, Japonijos ir Šveicarijos sankcijos.
Be to, gamykla yra viena didžiausių Rusijos pramoninių sprogmenų gamintojų, kurios produkcija naudojama kasybos pramonėje, naftos ir dujų gavybos pramonėje, vykdant seisminius ir geofizinius darbus.
Šaltinių teigimu, įmonė gamina aviacines bombas, kovines galvutes prieštankinėms kumuliatyvinėms valdomoms raketoms ir kovines galvutes oro gynybos raketų sistemoms. Gamyklos produkciją naudoja rusų okupacinė armija, vykdydama karinę agresiją prieš Ukrainą.
O.Syrskis: Kursko srityje frontą toliau kontroliuoja Ukrainos ginkluotosios pajėgos
10:35
Rusijos Kursko srityje Ukrainos ginkluotosios pajėgos toliau kontroliuoja frontą. Apie tai socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė Ukrainos kariuomenės vyriausiasis vadas generolas Oleksandras Syrskis.
Pasak jo, jis dirbo kariniuose daliniuose ir padaliniuose, veikiančiuose Sumų regione ir Rusijos Kursko srityje, kur „Ukrainos kariai drąsiai ir efektyviai vykdo kovines užduotis“.
„Nepaisant visų priešo bandymų perimti iniciatyvą, situacija išlieka mūsų kontroliuojama“, – pareiškė O.Syrskis.
Jis pridūrė, kad tiesiogiai vykdė darbą brigadų vadavietėse, išklausė brigadų vadų pasiūlymus dėl tolesnių veiksmų, teikė pagalbą sprendžiant probleminius klausimus.
„Atsižvelgdamas į situacijos vertinimą, priėmiau nemažai sprendimų, kuriais siekta užkirsti kelią priešo veiksmams ir padaryti jam kuo didesnių nuostolių“, – tvirtina O.Syrskis.
Taip pat O.Syrskis pabrėžė, kad nepaisant okupantų pranašumo gyvosios jėgos ir technikos atžvilgiu, Ukrainos karių įgūdžiai ir profesionalumas neleidžia Rusijos agresoriui pasiekti tikslo.
Rusija tvirtina numušusi 110 Ukrainos dronų
09:39
Rusija naktį virš kelių regionų, įskaitant sostinę, numušė 110 Ukrainos dronų, sekmadienį ryte pranešė rusų Gynybos ministerija.
Platformoje „Telegram“ paskelbtame pranešime ministerija teigė, kad oro gynyba perėmė 43 dronus virš Kursko srities, kur Ukrainos kariai nuo rugpjūčio vykdo antžeminį puolimą, siekdami nukreipti Maskvos pajėgas.
Dar 27 dronai buvo numušti virš Lipecko srities, 18 – virš Oriolo, vienas – virš Maskvos, iš viso 21 – virš Nižnij Novgorodo, Belgorodo ir Briansko sričių, sakoma pranešime.
Rusija beveik kasdien praneša, kad virš savo teritorijos numuša Ukrainos dronus, tačiau paprastai jų būna mažiau.
Kyjivas teigia, kad tokius smūgius, kurie dažnai nukreipti į energetikos objektus, vykdo atsakydamas į Rusijos vykdomus jo teritorijos bombardavimus.
Analitikai: ukrainiečių operacija Kursko srityje skatina rusus dažniau sutikti keistis belaisviais
09:07
Kovos Kursko srityje ir Ukrainos ginkluotųjų pajėgų operacija vis dažniau verčia Rusiją dalyvauti apsikeitime karo belaisviais.
Remiantis Karo studijų instituto (ISW) pranešimu, spalio 18 d. šalys vykdė apsikeitimą belaisviais formatu „vienas už vieną“. Tai jau ketvirtas toks apsikeitimas nuo Ukrainos ginkluotųjų pajėgų įžengimo į Rusijos Kursko sritį rugpjūtį. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad Ukraina susigrąžino 95 karo belaisvius.
Pavyko susigrąžinti Ukrainos kariškius, kurie 2022 m. pradžioje gynė „Azovstal“ Mariupolyje, Ukrainos nacionalinius gvardiečius, pasieniečius ir kt. Rusijos gynybos ministerija pridūrė, kad mainams tarpininkavo Jungtiniai Arabų Emyratai.
Ukrainos karo belaisvių gydymo koordinavimo štabas pranešė, kad daugelis grįžusių ukrainiečių karo belaisvių sirgo sunkiomis ligomis ir buvo sunkiai sužeisti, dėl kankinimų ir prastos mitybos neteko svorio.
Institutas pažymi, kad nuo 2024 m. sausio 1 d. iki rugpjūčio 6 d. šalys įvykdė tik tris apsikeitimus. Tačiau nuo specialiosios operacijos Kursko srityje pradžios iki šios dienos Ukraina ir Rusija per trejus atskirus mainus viena kitai jau perdavė po 267 karo belaisvius.
Per paskutinius mainus spalio 18 d. Ukraina iš Rusijos nelaisvės susigrąžino 95 kariškius. Tarp jų – nacionalinės gvardijos kariai, karo jūreiviai, Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kariai, pasieniečiai ir kitų dalinių atstovai – iš viso 69 kareiviai, seržantai ir 26 karininkai.
Ukrainos Aukščiausiosios Rados žmogaus teisių įgaliotinis Dmytro Lubinecas anksčiau sakė, kad, nepaisant Ukrainos pajėgų operacijos Rusijos Kursko srityje ir sėkmingo mainų fondo papildymo, artimiausiu metu su Rusija nebus keičiamasi belaisviais „visi už visus“ formatu.
