Svarbiausios naujienos
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Rusų pamėgtiems „Shahed“ dronams teks pasisaugoti: Kyjivas kuria naują ginklą
07:05
Sekmadienį leidinys „The Telegraph“ pranešė, kad Ukraina kuria naują droną, kuris gali sekti ir perimti „Shahed“ tipo atakos dronus.
Nuo 2022 m. rudens Rusija prieš Ukrainą paleido tūkstančius Irano sukurtų bepiločių orlaivių „Shahed“.
Naujasis Kyjivo ginklas, pavadintas „Sting“, yra pirmojo asmens vaizdo (FPV) dronas, galintis persekioti ir neutralizuoti „Shahed“ dronus vietoj įprastinių oro gynybos sistemų, pranešė „The Telegraph“.
Pasak drono kūrėjų, grupės „Wild Hornets“, „Sting“ galės skristi beveik 10 000 pėdų aukštyje, o jo greitis viršys 100 mylių per valandą. Ginklas bus valdomas nuo žemės naudojant VR akinius.
Tai pirmasis dronas, specialiai sukurtas Rusijos „Shahed“ arsenalui atakuoti.
„Jo vidutinė kaina yra dešimtis kartų mažesnė nei Shahed drono“, – „Telegraph“ sakė „Wild Hornet“ šaltinis.
Dėl mažesnių gamybos sąnaudų artimiausiais mėnesiais Ukraina gali sutaupyti priešlėktuvinės gynybos šaudmenų, kuomet Rusija intensyvina oro atakas, nukreiptas prieš Ukrainos miestus ir šalies energetikos tinklus.
Sekmadienį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad nuo metų pradžios Rusija iš viso į Ukrainą paleido 6 230 „Shahed“ tipo bepiločių orlaivių.
Per visą Rusijos invazijos laikotarpį Ukraina ir Rusija daug investavo į dronų technologijas, kurios iš esmės pakeitė šiuolaikinę karybą. Keliuose vaizdo įrašuose parodyta, kaip Ukrainos FPV dronai mūšio lauke pataiko į Rusijos žvalgybos dronus ir kitą brangiai kainuojančią įrangą.
Rugsėjį Ukraina įsteigė bepiločių sistemų pajėgas – atskirą Ukrainos ginkluotųjų pajėgų padalinį, skirtą kovai su dronais. Kyjivas teigė, kad šiais metais ketina pagaminti 1 mln. bepiločių orlaivių, neskaitant tūkstančių, kuriuos pažadėjo pagaminti užsienio partneriai.
V.Putinas dėkoja JAE už vaidmenį derantis su Ukraina dėl apsikeitimo belaisviais
07:13
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas sekmadienį padėkojo savo kolegai iš Jungtinių Arabų Emyratų (JAE) šeichui Mohamedui bin Zayedui Al Nahyanui už vaidmenį derantis su Ukraina dėl apsikeitimo belaisviais.
„Norėčiau padėkoti jums už jūsų vaidmenį sprendžiant humanitarines problemas, įskaitant tas, kurios susijusios su belaisvių mainais“, – sakė V.Putinas svečiui iš JAE, priimdamas jį savo rezidencijoje netoli Maskvos.
Maskva ir Kyjivas penktadienį paskelbė, kad po derybų, kurioms tiesiogiai vadovavo JAE, namo grįžo po 95 belaisvius.
Nuo 2022 metų vasario, kai Rusija pradėjo plataus masto puolimą prieš Ukrainą, abi šalys apsikeitė šimtais karo belaisvių, o įvairiems susitarimams yra tarpininkavusios JAE, Saudo Arabija ir Turkija.
Šeichas Mohamedas sekmadienį atvyko į Rusiją prieš antradienį pietvakariniame Kazanės mieste prasidedantį BRICS šalių grupės aukščiausiojo lygio susitikimą.
V.Putinas sakė, kad su JAE prezidentu aptars karą Ukrainoje, o pirmadienį įvyks oficialesnis dvišalis jųdviejų susitikimas.
Pastaraisiais metais JAE ir Rusijos santykiai tapo glaudesni, o V.Putinas teigė, kad per pastaruosius trejus metus jų dvišalė prekyba išaugo tris kartus ir pasiekė 10 mlrd. eurų.
„Mes dar turime daug ką nuveikti“, – anot Rusijos naujienų agentūrų, sakė JAE lyderis.
V.Putinas JAE lankėsi 2023-iųjų gruodį – tai buvo vienas iš retų jo užsienio vizitų nuo tada, kai tų pačių metų kovą jam buvo išduotas Tarptautinio baudžiamojo teismo (TBT) arešto orderis dėl neteisėto vaikų deportavimo iš Ukrainos.
Jungtinės Valstijos apkaltino kai kuriuos JAE įsikūrusius bankus padedant Rusijai išvengti Vakarų sankcijų ir pagrasino juos nubausti, jei jie ir toliau taip elgsis.
Rusų pamėgtiems „Shahed“ dronams teks pasisaugoti: Kyjivas kuria naują ginklą
07:05
Sekmadienį leidinys „The Telegraph“ pranešė, kad Ukraina kuria naują droną, kuris gali sekti ir perimti „Shahed“ tipo atakos dronus.
Nuo 2022 m. rudens Rusija prieš Ukrainą paleido tūkstančius Irano sukurtų bepiločių orlaivių „Shahed“.
Naujasis Kyjivo ginklas, pavadintas „Sting“, yra pirmojo asmens vaizdo (FPV) dronas, galintis persekioti ir neutralizuoti „Shahed“ dronus vietoj įprastinių oro gynybos sistemų, pranešė „The Telegraph“.
Pasak drono kūrėjų, grupės „Wild Hornets“, „Sting“ galės skristi beveik 10 000 pėdų aukštyje, o jo greitis viršys 100 mylių per valandą. Ginklas bus valdomas nuo žemės naudojant VR akinius.
Tai pirmasis dronas, specialiai sukurtas Rusijos „Shahed“ arsenalui atakuoti.
„Jo vidutinė kaina yra dešimtis kartų mažesnė nei Shahed drono“, – „Telegraph“ sakė „Wild Hornet“ šaltinis.
Dėl mažesnių gamybos sąnaudų artimiausiais mėnesiais Ukraina gali sutaupyti priešlėktuvinės gynybos šaudmenų, kuomet Rusija intensyvina oro atakas, nukreiptas prieš Ukrainos miestus ir šalies energetikos tinklus.
Sekmadienį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad nuo metų pradžios Rusija iš viso į Ukrainą paleido 6 230 „Shahed“ tipo bepiločių orlaivių.
Per visą Rusijos invazijos laikotarpį Ukraina ir Rusija daug investavo į dronų technologijas, kurios iš esmės pakeitė šiuolaikinę karybą. Keliuose vaizdo įrašuose parodyta, kaip Ukrainos FPV dronai mūšio lauke pataiko į Rusijos žvalgybos dronus ir kitą brangiai kainuojančią įrangą.
Rugsėjį Ukraina įsteigė bepiločių sistemų pajėgas – atskirą Ukrainos ginkluotųjų pajėgų padalinį, skirtą kovai su dronais. Kyjivas teigė, kad šiais metais ketina pagaminti 1 mln. bepiločių orlaivių, neskaitant tūkstančių, kuriuos pažadėjo pagaminti užsienio partneriai.
Charkive per rusų atakas nukentėjo mažiausiai 12 žmonių
06:45
Vėlų sekmadienį Rusijos smūgiai Ukrainos šiaurės rytuose esančiame Charkivo mieste sužeidė mažiausiai 12 žmonių ir nutraukė elektros tiekimą dalyje miesto, pranešė vietos pareigūnai ir policija.
Naujausia ataka buvo surengta tuo metu, kai Ukrainos pareigūnai ruošiasi naujai bombardavimų bangai, kuri, jų manymu, prieš žiemą bus nukreipta prieš šalies energetikos tinklus, kaip Maskva darė pastaruosius dvejus metus.
Policija socialiniame tinkle „Telegram“ paskelbtame pareiškime nurodė, kad Rusija apie 22 val. (vietos ir Lietuvos laiku) sudavė smūgius trijuose Charkivo rajonuose ir sužeidė septynias moteris ir penkis vyrus.
Nukentėjo gyvenamieji namai, garažai, degalinės, namai ir automobiliai, priduriama pareiškime.
Sužeistiesiems pagalbą suteikė medikai, tačiau dėl smūgių kai kuriose miesto dalyse nutrūko elektros tiekimas, pranešė policija.
Regiono gubernatorius Olehas Synjehubovas ir Charkivo meras Ihoris Terechovas „Telegram“ patvirtino, kad kai kurios miesto dalys liko be elektros.
Pareigūnai nedetalizavo tikslaus žalos masto ir nenurodė, kokia būtent elektros infrastruktūra nukentėjo.
Charkivas, pagrindinis to paties pavadinimo šiaurės rytų regiono miestas, yra nuolatinis rusų smūgių taikinys. Jis yra mažiau nei už 30 km nuo Rusijos sienos.
Gegužę Rusijos kariuomenė bandė veržtis į šį pasienio regioną, oficialiai siekdama sukurti buferinę zoną, kad apribotų Ukrainos atakas prieš karinius ir pramoninius objektus Rusijos teritorijoje.
Tačiau puolimu nepavyko sustabdyti atakų prieš Rusijos teritoriją.
Pasak pietinio Kryvyj Riho miesto mero Oleksandro Vilkulo, naktį per raketų smūgį ten buvo sužeisti trys žmonės ir apgadinta namų.
Kitoje fronto pusėje per Ukrainos smūgius Rusijos Belgorodo srityje buvo sužeisti du žmonės, teigė gubernatorius Viačeslavas Gladkovas. Jis taip pat pranešė apie civilinei infrastruktūrai padarytą žalą.
„Financial Times“: Vašingtonas pasirengęs skirti 20 mlrd. iš bendros G7 paskolos
06:26
Jungtinės Valstijos yra pasirengusios suteikti Ukrainai iki 20 mlrd. JAV dolerių iš 50 mlrd. JAV dolerių vertės G7 paskolos, kuri bus grąžinta iš pelno, gauto už įšaldytą Rusijos turtą Europoje. Apie tai rašo laikraštis „Financial Times“, remdamasis trimis su šia tema susipažinusiais šaltiniais.
Pažymima, kad derybos dėl 50 mlrd. dolerių paskolos vyksta nuo birželio mėnesio, tačiau kol kas tiksliai nežinoma, kaip šalys pasidalys šią paskolą dalimis. Pranešama, kad 20 mlrd. dolerių yra didžiausias galimas JAV įnašas. Tačiau Vašingtonas atidėjo galutinį sprendimą, nes Briuselis negalėjo garantuoti, kad sankcijos Rusijos turtui galios dar bent trejus metus dėl galimo Vengrijos veto.
Pasak „Financial Times“, JAV pareigūnai savo kolegoms iš G7 pranešė, kad Vašingtonas pasirengęs sutikti skirti 20 mlrd. dolerių (40 proc. visos paskolos sumos). Leidinys pažymi, kad šis sprendimas greičiausiai susijęs su JAV prezidento rinkimais. Ekspertai teigia, kad Joe Bideno administracija tokį sprendimą priėmė baimindamasi, kad Donaldo Trumpo pergalės atveju pagalba Ukrainai gali būti sumažinta.
Šaltiniai teigė, kad galutinis susitarimas dar nepasiektas, o JAV toliau konsultuojasi su Kongresu ir Ukraina dėl to, kaip bus grąžinama paskola.
Spalio 25 d. G7 finansų ministrai susitiks Vašingtone, kur dalyvaus TVF ir Pasaulio banko posėdžiuose ir, kaip tikimasi, paskelbs išsamią informaciją apie paskolų skyrimą.
