Svarbiausios naujienos
- „Siaubingas scenarijus V.Putinui“: Rusija gali įgyti naują galingą priešininkę
- „Bild“ – apie „kovinius vergus“: Kim Jong Unas pasiuntė elitinį dalinį į karą Ukrainoje
- A.Navalno našlė padarė skambų pranešimą: dėl šito padarysiu viską
- D.Trumpas pagrasino V.Putinui smogti į „suknistos Maskvos centrą“
- Dieną prieš vyro mirtį J.Navalnaja buvo informuota, kad po savaitės jis bus laisvėje
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Bus stebima visą parą: NATO sąjungininkės ėmėsi veiksmų Baltijos jūrai apsaugoti
09:21
Vokietijos Rostoko mieste pirmadienį atidaryta naujoji karinių jūrų pajėgų vadavietė, kurios užduotis – nuolat stebėti padėtį Baltijos jūros regione.
Kalbėdamas atidarymo ceremonijoje šalies gynybos ministras Borisas Pistorius atkreipė dėmesį į Baltijos jūros šalių geografinį artumą Rusijai, kuri, pasak jo, „nesiliaujančia agresija“ bando destabilizuoti regioną.
Ministras išreiškė įsitikinimą, kad naujoji vadavietė „atliks lemiamą vaidmenį ginant NATO šalių interesus nuo agresijos, ypač dėl jos artumo Rusijai“, cituoja vokiečių nacionalinis transliuotojas „Deutsche Welle“.
B.Pistorius pažymėjo, kad šiuo metu Rusijos agresija pasireiškia įvairiais būdais – hibridinėmis, kibernetinėmis atakomis.
„Tokiomis atakomis siekiama ištrinti ribą tarp karo ir taikos. Jomis siekiama destabilizuoti Europos saugumą, pakirsti pasitikėjimą ir padidinti įtaką“, – paaiškino ministras.
Ministras pabrėžė, kad reikia neleisti Rusijai stiprinti savo pozicijų.
„Turime užtikrinti, kad Vladimirui Putinui tai nepavyktų. Turime apsisaugoti ir daryti viską, kad paremtume savo partnerius rytiniame NATO flange.“
Štabui Rostoke vadovaus Vokietijos admirolas, jo pavaduotoju paskirtas admirolas iš Lenkijos. Štabas 24 valandas per parą informuos NATO apie esamą jūrų padėtį Baltijos regione.
„Štabas, pavadintas CTF Baltic, perims vadovavimo funkcijas Baltijos jūroje ir koordinuos NATO sąjungininkų jūrų operacijas“, – dėstė B.Pistorius.
Baltijos jūra, kaip priminė ministras, yra vienas svarbiausių strateginių regionų Šiaurės Europoje. Šis regionas vaidina svarbų vaidmenį ne tik kariniu, bet ir ekonominiu požiūriu. Čia įrengti dideli vėjo jėgainių parkai, nutiesta tūkstančiai kilometrų kabelių ir vamzdynų, veikia daugybė uostų. Vokietija, turinti didžiausią karinį laivyną tarp Vakarų šalių šiame regione, taip pat didelę patirtį ir kompetenciją jūrinių operacijų srityje, dabar prisiima atsakomybę už Baltijos jūros regiono saugumą.
Paskutiniu metu Baltijos jūros regionas tapo vienu iš nerimą keliančių taškų NATO teritorijoje. Tačiau Švedijos ir Suomijos įstojimas į Aljansą Rusijos puolimo Ukrainoje fone, Maskvos nepasitenkinimui, tik sustiprino NATO galią regione.
Teritorijoje nuolat fiksuojami incidentai – dėl Rusijos orlaivių, praskrendančių be atsakiklių ar išankstinio perspėjimo.
Štabe, be Vokietijos, dalyvauja dar 11 šalių – Danija, Estija, Suomija, Prancūzija, Didžioji Britanija, Italija, Latvija, Lietuva, Nyderlandai, Lenkija, Suomija ir Švedija. Nuo spalio 1 d. Vokietija vadovauja rotacinei vadavietei.
Bonos universiteto saugumo ekspertas Moritzas Bracke'as naujienų svetainei „The Moscow Times“ pažymėjo, kad pasaulyje jau seniai nebuvo visiškos ramybės.
„Formaliai žiūrint, tai vis dar yra taika, tačiau matome realius iššūkius pasaulio tvarkai, kurie nebėra abstraktūs“, – pažymėjo jis.
Ekspertas atkreipė dėmesį, kad Rusija aktyviai vykdo sabotažines operacijas, šnipinėja ir rengia priedangas, siekdama pakenkti Vokietijai ir kitoms Europos šalims.
Jis įvertino, kad susisteminus ir išanalizavus informaciją apie tai, kas vyksta Baltijos regione, bus galima veiksmingiau apsaugoti ypatingos svarbos infrastruktūrą ir tikslingai panaudoti karines pajėgas saugumui užtikrinti.
Bus stebima visą parą: NATO sąjungininkės ėmėsi veiksmų Baltijos jūrai apsaugoti
09:21
Vokietijos Rostoko mieste pirmadienį atidaryta naujoji karinių jūrų pajėgų vadavietė, kurios užduotis – nuolat stebėti padėtį Baltijos jūros regione.
Kalbėdamas atidarymo ceremonijoje šalies gynybos ministras Borisas Pistorius atkreipė dėmesį į Baltijos jūros šalių geografinį artumą Rusijai, kuri, pasak jo, „nesiliaujančia agresija“ bando destabilizuoti regioną.
Ministras išreiškė įsitikinimą, kad naujoji vadavietė „atliks lemiamą vaidmenį ginant NATO šalių interesus nuo agresijos, ypač dėl jos artumo Rusijai“, cituoja vokiečių nacionalinis transliuotojas „Deutsche Welle“.
B.Pistorius pažymėjo, kad šiuo metu Rusijos agresija pasireiškia įvairiais būdais – hibridinėmis, kibernetinėmis atakomis.
„Tokiomis atakomis siekiama ištrinti ribą tarp karo ir taikos. Jomis siekiama destabilizuoti Europos saugumą, pakirsti pasitikėjimą ir padidinti įtaką“, – paaiškino ministras.
Ministras pabrėžė, kad reikia neleisti Rusijai stiprinti savo pozicijų.
„Turime užtikrinti, kad Vladimirui Putinui tai nepavyktų. Turime apsisaugoti ir daryti viską, kad paremtume savo partnerius rytiniame NATO flange.“
Štabui Rostoke vadovaus Vokietijos admirolas, jo pavaduotoju paskirtas admirolas iš Lenkijos. Štabas 24 valandas per parą informuos NATO apie esamą jūrų padėtį Baltijos regione.
„Štabas, pavadintas CTF Baltic, perims vadovavimo funkcijas Baltijos jūroje ir koordinuos NATO sąjungininkų jūrų operacijas“, – dėstė B.Pistorius.
Baltijos jūra, kaip priminė ministras, yra vienas svarbiausių strateginių regionų Šiaurės Europoje. Šis regionas vaidina svarbų vaidmenį ne tik kariniu, bet ir ekonominiu požiūriu. Čia įrengti dideli vėjo jėgainių parkai, nutiesta tūkstančiai kilometrų kabelių ir vamzdynų, veikia daugybė uostų. Vokietija, turinti didžiausią karinį laivyną tarp Vakarų šalių šiame regione, taip pat didelę patirtį ir kompetenciją jūrinių operacijų srityje, dabar prisiima atsakomybę už Baltijos jūros regiono saugumą.
Paskutiniu metu Baltijos jūros regionas tapo vienu iš nerimą keliančių taškų NATO teritorijoje. Tačiau Švedijos ir Suomijos įstojimas į Aljansą Rusijos puolimo Ukrainoje fone, Maskvos nepasitenkinimui, tik sustiprino NATO galią regione.
Teritorijoje nuolat fiksuojami incidentai – dėl Rusijos orlaivių, praskrendančių be atsakiklių ar išankstinio perspėjimo.
Štabe, be Vokietijos, dalyvauja dar 11 šalių – Danija, Estija, Suomija, Prancūzija, Didžioji Britanija, Italija, Latvija, Lietuva, Nyderlandai, Lenkija, Suomija ir Švedija. Nuo spalio 1 d. Vokietija vadovauja rotacinei vadavietei.
Bonos universiteto saugumo ekspertas Moritzas Bracke'as naujienų svetainei „The Moscow Times“ pažymėjo, kad pasaulyje jau seniai nebuvo visiškos ramybės.
„Formaliai žiūrint, tai vis dar yra taika, tačiau matome realius iššūkius pasaulio tvarkai, kurie nebėra abstraktūs“, – pažymėjo jis.
Ekspertas atkreipė dėmesį, kad Rusija aktyviai vykdo sabotažines operacijas, šnipinėja ir rengia priedangas, siekdama pakenkti Vokietijai ir kitoms Europos šalims.
Jis įvertino, kad susisteminus ir išanalizavus informaciją apie tai, kas vyksta Baltijos regione, bus galima veiksmingiau apsaugoti ypatingos svarbos infrastruktūrą ir tikslingai panaudoti karines pajėgas saugumui užtikrinti.
Ukrainos pajėgos atakavo tris spirito varyklas Rusijoje
09:00
Praėjusią naktį Ukrainos bepiločiai orlaiviai atakavo tris spirito varyklas dviejuose Rusijos regionuose. Pirmasis apie dronų smūgius pranešė Tulos srities gubernatorius Dmitrijus Miliajevas.
„Nukentėjo Jefremovo spirito varyklos patalpos ir spirito varykla Lužkovskio kaime Suvorovskio rajone. Pirminiais duomenimis, nukentėjusiųjų nėra. Įvykio vietoje dirba gelbėjimo tarnybų specialistai“, – susirašinėjimo platformos „Telegram" kanale rašė D.Miliajevas.
Jefremovo mieste esanti gamykla „Zernoprodukt“ priklauso bendrovei „Rosspirtprom“ ir yra viena iš pirmaujančių rektifikuoto etilo alkoholio gamintojų Rusijoje. Per dieną ji pagamina iki 10 tūkst. dekalitrų (dal) per dieną.
Lužkovskio kaime yra gamykla „Absolut“, kuri taip pat priklauso „Rosspirtprom“. Jos pajėgumas – iki 6 200 dal per dieną. Gamybos įmonės viena nuo kitos nutolusios apie 155 km.
Kita gamykla, užsiimanti cukraus turinčių žaliavų perdirbimu į įvairių rūšių alkoholį, buvo užpulta Ukrainos bepiločiu lėktuvu Tambovo srities Raskazovo mieste.
„Atskridus dronui, UAB „Biochem“ įmonėje įvyko sprogimas, po kurio kilo gaisras. Pirminiais duomenimis, nukentėjusiųjų nebuvo. 6.24 val. gaisras buvo užgesintas“, – „Telegram" kanale rašė vietos gubernatorius Maksimas Jegorovas.
Taip pat apie dronų ataką prieš pramonės objektą praėjusią naktį pranešė Voronežo srities gubernatorius Aleksandras Gusevas. Jis nepatikslino, apie kurią įmonę kalbama, tačiau pažymėjo, kad dronas nukrito ant vieno iš cechų pastato po to, kai buvo nuslopintas elektroninės kovos priemonėmis.
„Preliminariais duomenimis, nukentėjusiųjų nėra. Viename pastato aukšte kilo nedidelis gaisras. Vietoje dirba ugniagesių komandos“, – pažymėjo A.Gusevas.
Rusijos gynybos ministerija rytiniame pranešime pranešė, kad per naktį buvo numušta 18 ukrainiečių bepiločių orlaivių. Iš jų 11 buvo numušta virš Briansko srities, trys – virš Belgorodo srities, du – virš Kursko srities, po vieną – virš Tulos ir Orelio sričių.
„The Guardian“: Rusija šiaurės korėjiečius gali mesti į žiemos šturmus Donbase
08:56
Šiaurės Korėjos kariai gali pasirodyti fronto linijoje Ukrainoje. Neaišku, kokį vaidmenį jie atliks, tačiau atsižvelgiant į Rusijos taktiką nepaisyti nuostolių, jie gali būti siunčiami žiemos šturmams, pavyzdžiui, į Pokrovską ar kitus svarbius Ukrainos rytinio fronto taškus, rašo „The Guardian“.
Pasak Samo Cranney-Evanso iš Didžiosios Britanijos Karališkojo jungtinių tarnybų instituto tyrimų centro, Šiaurės Korėjos kariai galėtų atlikti įvairias užduotis – nuo materialinio-techninio aptarnavimo fronto linijoje, įskaitant amunicijos gabenimą ir įtvirtinimų kasimą, iki darbo už fronto linijos ar net Rusijos viduje, kad būtų atlaisvinta daugiau Rusijos karių. Juos taip pat būtų galima įtraukti į mokymus, kad jie įgytų kovinių įgūdžių.
Šiaurės Korėjos kariai galėtų daug ko išmokti, ypač to, kaip pigūs bepiločiai orlaiviai paveikė mūšio lauką Ukrainoje, ribodami kariuomenės susitelkimo galimybes ir versdami didinti budrumą.
Be karinių aspektų, šis aljansas abiem pusėms duoda ir politinės naudos. Rusijos ir Šiaurės Korėjos suartėjimas stiprina ašį, kuriai priklauso Rusija, Kinija, Iranas ir Šiaurės Korėja, o šios šalys siekia mesti iššūkį Vakarų kariniam dominavimui.
Pasak Naujojo Amerikos saugumo centro vykdomojo direktoriaus Richardo Fontaine'o, Rusija teikia Pchenjanui politinę paramą, kurią anksčiau siūlė tik Pekinas, taip pat gali perduoti raketų ir povandeninių laivų technologijas.
Pietų Korėjos žvalgyba atskleidė, kad nuo praėjusių metų rugpjūčio Šiaurės Korėja į Rusiją išsiuntė 70 šaudmenų siuntų, kuriose buvo sviedinių, raketų ir prieštankinių ginklų – iš viso apie 8 mln. vienetų, įskaitant Maskvai labai svarbius 152 mm ir 122 mm sviedinius.
Siuntos gabenamos tvyrant netikrumui dėl būsimos JAV karinės pagalbos Ukrainai dėl artėjančių rinkimų, o Europa stengiasi didinti savo šaudmenų gamybą. 50 mlrd. dolerių paskola Ukrainai iš G7 šalių gali padėti sumažinti kai kuriuos sunkumus, tačiau nuolatinis Rusijos ryžtas tęsti karą ir stiprinti ryšius su Šiaurės Korėja rodo, kad iššūkiai Kyjivui išlieka dideli.
Po pertraukos kare Ukraina pati galėtų pulti Rusiją: analitikas pateikė kitokį įvykių scenarijų
08:48
Ukraina plačiajai visuomenei pristatė pergalės planą ir akivaizdu, kad jis taip pat turi įtakos JAV prezidento rinkimams. Kokios yra šios plano perspektyvos? Estijos leidiniui „Postimees“ saugumo ekspertas Erkkis Koortas, įvertinęs Volodymyro Zelenskio planą, atkreipia dėmesį, kad laikinas sustojimas mūšiuose galėtų suteikti ne tik Rusijai, bet ir Ukrainai naujo impulso savo teritorijos išlaisvinimui. Taip teigdamas ekspertas pateikia pavyzdį ir sąlygas, kas padėtų Kyjivui.
Mažiau nei po mėnesio paaiškės, kas taps naujuoju JAV prezidentu. Taip pat paaiškės, kokį poveikį naujasis prezidentas turės karui Ukrainoje.
Žinome, koks prezidentas yra Donaldas Trumpas, ir žinome, ką jis viešai yra sakęs apie karo nutraukimą. Pastarasis jo pareiškimas – kaltinimas Volodymyrui Zelenskiui, kad jis leido prasidėti karui.
Apie Kamalą Haris iš tikrųjų nieko nežinome. Matėme ją kaip viceprezidentę, bet tiksliai nežinome, kokie būtų jos, kaip JAV prezidentės, sprendimai ir kokia komanda juos įgyvendintų.
Plačiau skaitykite ČIA.
„Forbes“: Ukrainos tankai „Leopard“ sprogo artimame mūšyje, tai nerimą kelianti naujiena
08:40
Ukrainiečių tankai „Leopard 2A4“ sprogo artimame mūšyje atakuodami rusų techniką, tačiau kai kurie iš jų išgyveno ir sugebėjo prasiveržti, rašo „Forbes“.
Sekmadienį ir pirmadienį Rusijos pajėgos metė batalionus į mūšį prieš Ukrainos gynybą Donecko srityje ir pasistūmėjo kelis šimtus metrų per Maksymiljanivkos miesto griuvėsius. Tai buvo jų nesiliaujančio Kurachovės puolimo dalis.
Proveržis šiame ruože Rusijai kainavo šimtus aukų. Ukrainos generalinis štabas pranešė, kad vien per vieną dieną žuvo, buvo sužeista ir pateko į nelaisvę daugiau kaip 1700 rusų.
Kovos Donbase atspindi bendrą karo vaizdą: Rusijos pajėgos žengia į priekį, tačiau patiria didžiulių nuostolių, kuriuos sunku kompensuoti. Dėl to Maskva į pagalbą pasitelkia net Šiaurės Korėjos kariuomenę.
Susirėmimai netoli Kurachovės buvo ypač įnirtingi. Rusijos motorizuotųjų šaulių daliniai į pietinį flangą perkėlė 19 šarvuotų pėstininkų mašinų ir 4 tankus, kurie puolė Ukrainos 79-ąją desantinę šturmo brigadą. Tačiau patyrę ukrainiečių kariai sunaikino kelias transporto priemones ir atrėmė puolimą. Brigados teigimu, išlikusios rusų transporto priemonės pabėgo apšaudomos ukrainiečių prieštankinių raketų ir dronų.
Į šiaurę nuo šio sektoriaus rusų sėkmė buvo apčiuopiamesnė. Ukrainos 33-ioji mechanizuotoji brigada, ginkluota tankais „Leopard 2A4“, sėkmingai smogė kelioms rusų mašinoms. Tačiau Rusijos kariai sugebėjo įsitvirtinti Maksymiljanivkos vakaruose.
Kai kurių analitikų nuomone, tokia Rusijos sėkmė gali reikšti, kad Ukraina pralaimi išsekinimo karą, nes nespėja papildyti personalo ir technikos. Kyjivas kas mėnesį stengiasi paruošti iki 20 000 naujų karių, tačiau nuostoliai yra tokie pat dideli. Nors Rusija taip pat praranda iki 30 000 karių per mėnesį, ji pritraukia panašų skaičių naujų karių, įskaitant ir susitarimus su Šiaurės Korėja.
Analitikai teigia, kad šis gyvosios jėgos disbalansas gali tapti lemiamu, jei Ukraina nesulauks didesnės paramos iš savo sąjungininkų.
Analitikai: V.Putinas baiminasi Pietų Korėjos reakcijos
08:25
Neseniai buvo pranešta, kad į Rusiją atvyko karių iš Šiaurės Korėjos. Dabar Kremlius baiminasi, kad Pietų Korėja, atsakydama į tai, suteiks karinę pagalbą Ukrainai.
Karo studijų instituto (ISW) duomenimis, Maskva iš visų jėgų stengiasi sumažinti įtampą su Seulu. Stiprėjant Rusijos ir Šiaurės Korėjos bendradarbiavimui, Pietų Korėjos užsienio reikalų ministerija iškvietė Rusijos ambasadorių Georgijų Zinovjevą. Rusai stengėsi tai parodyti kaip įprastą savanorišką susitikimą, o ne kaip diplomatinį iškvietimą, ir pridūrė, kad Rusijos ir Šiaurės Korėjos bendradarbiavimas „nėra nukreiptas prieš Seulo saugumo interesus“.
Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas bandė patikinti, kad šis bendradarbiavimas „neturėtų kelti susirūpinimo“ kitoms valstybėms, o pačią informaciją apie Šiaurės Korėjos karių buvimą Rusijoje pavadino „prieštaringa“.
Pasak analitikų, Kremliaus atstovų elgesys rodo, kad Rusijos vadovybė yra labai susirūpinusi dėl perspektyvos, jog Pietų Korėja gali atsigręžti į Ukrainą ir pradėti teikti jai būtiną karinę paramą. Tai rodo Maskvos susirūpinimą dėl blogėjančių santykių su Seulu pasekmių Rusijos saugumo interesams Azijos ir Ramiojo vandenyno regione.
„Rusija jau anksčiau bandė pelnyti Seulo palankumą, kad sušvelnintų didėjančios priklausomybės nuo Šiaurės Korėjos padarinius“, – pridūrė ekspertai.
Gynybos sekretorius: Vašingtonas suteiks Ukrainai visą reikiamą pagalbą kovojant su Rusija
07:36
Jungtinės Valstijos suteiks Ukrainai viską, ko jai reikia kovai su Rusijos plataus masto invazija, pareiškė JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas pirmadienį per iš anksto neskelbtą vizitą Kyjive.
Sakydamas kalbą Ukrainos diplomatinėje akademijoje L.Austinas nurodė, kad Vašingtonas skirs ukrainiečiams tai, ko jiems reikia „kovai už savo išlikimą ir saugumą.“
Jis taip pat pažymėjo, kad nuo 2022 metų vasario, kai Rusija pasiuntė karius į Ukrainą, JAV suteikė Kyjivui daugiau kaip 58 mlrd. JAV dolerių (53,63 mlrd.) saugumo pagalbos.
Tai apima naują 400 mln. dolerių (369,84 mln. eurų) karinės pagalbos paketą, apie kurį pirmadienį paskelbė JAV prezidento Joe Bideno administracija. Ši naujausia parama teikiama praėjus mažiau nei savaitei po to, kai JAV paskelbė apie 425 mln. dolerių (392,96 mln. eurų) karinės pagalbos Ukrainai paketą.
Tačiau savo kalboje L.Austinas nepritarė prašymui pakviesti Ukrainą karo metu prisijungti prie NATO ir nenurodė, kad JAV leistų Ukrainai panaudoti tolimojo nuotolio ginklus smogti Rusijos kariniams objektams šalies gilumoje.
Tai keletas pagrindinių Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio praėjusią savaitę pristatyto pergalės plano punktų.
JAV gynybos sekretorius nurodė, kad „nėra jokios sidabrinės kulkos. Nė vienas pajėgumas nepadės pakeisti situacijos. Nė viena sistema nenutrauks (Rusijos prezidento Vladimiro) Putino puolimo.“
Jis pridūrė: „Nesuklyskite. Jungtinės Valstijos nesiekia karo su Rusija.“
„Svarbu, kaip Ukraina kovos, – susirinkusiems diplomatams ir kariškiams sakė L.Austinas. – Svarbu yra bendras jūsų karinių pajėgumų poveikis. Ir svarbu, kad išliktumėte susitelkę į tai, kas veikia.“
Įvardinta, kokių šalių piliečių daugiausia patenka į ukrainiečių nelaisvę
07:28
Tarp užsienio samdinių, patekusių į Ukrainos nelaisvę, daugiausia yra Šri Lankos ir Nepalo gyventojų. Tai leidiniui „The Economist“ sakė Ukrainos elgesio su karo belaisviais koordinacinio štabo atstovas spaudai Vitalijus Matvijenka.
Pasak jo, pastaruoju metu karo belaisvių iš šių šalių skaičius sumažėjo. Jis pridūrė, kad kitų valstybių valdžios institucijos nesuinteresuotos savo piliečių grąžinimu, o daugeliui jų gresia kalėjimas gimtojoje šalyje.
Žurnalistai kalbėjosi su karo belaisviais, kurie laikomi stovykloje Lvivo srityje. Vienas iš jų pasakojo, kad per mokymus matė kinų „specialiąsias pajėgas“ ir rusakalbį iranietį, kuris vadovavo rusų daliniui.
Manoma, kad Rusija karui prieš Ukrainą galėjo užverbuoti nuo kelių iki keliasdešimties tūkstančių samdinių. Kyjivas nėra paskelbęs, kiek iš viso užsieniečių pavyko paimti į nelaisvę, tačiau leidinys rašo, kad per pastaruosius metus nė vienas iš jų nebuvo iškeistas: „Tarp užsieniečių tautybių su kuriomis teko susidurti karo belaisviams, buvo šrilankiečių, serbų, kubiečių, kazachų, tadžikų, marokiečių, indų ir egiptiečių.
Taip pat buvo užverbuoti į pietus nuo Sacharos esantys afrikiečių“.
Ukrainos žvalgybos šaltinis žurnalistams sakė, kad didelė dalis šių užverbuotųjų žūsta, nes rusų vadovybė juos meta į išaiškintas Ukrainos gynybos pajėgų šaudymo pozicijas.
Rusija į savo armiją verbuoja žmones nuo pat plataus masto karo Ukrainoje pradžios. Daugelis šalių savo piliečiams draudžia dalyvauti kariniuose veiksmuose kitų valstybių teritorijoje.
