Svarbiausios naujienos
- JAV pareigūnas apie Šiaurės Korėjos karius Rusijoje: „Kremliaus desperacijos ženklas“
- Žmogžudystės ir išprievartavimai: „Achmat“ vadas paskelbė apie 187 Rusijos karių nusikaltimus Kurske
- Pentagonas oficialiai patvirtino: Šiaurės Korėjos kariai atvyko į Rusiją
- Kim Jong Uno sesuo iškoneveikė Ukrainą bei Pietų Korėją ir pagrasino branduoliniais ginklais
- „The Economist“ nurodė kito didelio Rusijos puolimo taikinį Ukrainoje
- Dar iš dviejų Rusijos pusėje prieš Ukrainą kovojančių lietuvių atimta pilietybė
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
BRICS susitikimas nepadėjo: Rusijai nepavyko užsitikrinti paramos
07:34
BRICS viršūnių susitikimo Kazanėje paskelbta deklaracija rodo, kad Rusijos Federacijai nepavyko užsitikrinti tarptautinės paramos ir sukurti alternatyvios saugumo struktūros, kurios siekia Kremlius.
Kaip pažymi JAV Karo tyrimų instituto (ISW) analitikai, Rusijos karas prieš Ukrainą dokumente paminėtas tik vieną kartą. Kartu deklaracijoje teigiama, kad visos ją pasirašiusios šalys privalo veikti pagal JT Chartijos principus, įskaitant pagarbą teritoriniam vientisumui.
Dokumente taip pat teigiama, kad BRICS valstybės pritaria „atitinkamiems“ tarpininkavimo pasiūlymams, kuriais siekiama užtikrinti taikų karo sureguliavimą pasitelkiant dialogą ir diplomatiją.
Kaip žinoma, Ukraina vadina „JT Chartijos principus“ pagrindiniu keliu siekiant taikos ir pažymi Rusijos agresijos neteisėtumą tarptautinės teisės požiūriu.
Ukrainos užsienio reikalų ministerija jau atsakė į Kazanės deklaraciją. Ji atkreipė dėmesį į tai, kad Rusija nesugeba aukščiausiojo lygio susitikimo dalyviams „eksportuoti“ savo požiūrio į pasaulio tvarkos ir pasaulinės saugumo architektūros keitimą. Kaip pridūrė ministerija, deklaracija rodo, kad BRICS narės nėra vieningos dėl karo prieš Ukrainą ir daugelis jų palaiko JT Chartijos principus.
„Ukrainos užsienio žvalgybos tarnyba panašiai įvertino, kad BRICS aukščiausiojo lygio susitikimas nepadės tarptautinei bendruomenei pritarti alternatyviai tarptautinio reguliavimo sistemai, kurios siekia Rusija, ir pareiškė, kad Indija, Jungtiniai Arabų Emyratai (JAE), Brazilija ir Pietų Afrikos Respublika nepritaria BRICS transformacijai į antiamerikietišką koaliciją“, – teigiama ISW analitikų pranešime.
Kaip jau buvo pranešta, Rusija surengė didelio masto BRICS aukščiausiojo lygio susitikimą, kuriame dalyvavo ir šalių kandidačių į šią organizaciją atstovai. Kartu į aukščiausiojo lygio susitikimą atvyko ir JT generalinis sekretorius Antonio Guterresas, atsisakęs vykti į vasarą Šveicarijoje vykusį Ukrainos taikos aukščiausiojo lygio susitikimą.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad BRICS padeda V. Putinui parodyti pasauliui ir visų pirma savo visuomenei, kad Rusija nėra izoliuota. Kaip aiškina „Telegraph“, BRICS aukščiausiojo lygio susitikimas yra labai svarbus pasaulio galios pusiausvyrai ir Ukrainos ateičiai.
ISW analitikai įspėjo, kad Rusija greičiausiai pasinaudos BRICS aukščiausiojo lygio susitikimu kaip galimybe pademonstruoti savo pastangas stiprinti pasaulinius ryšius su nevakarietiškomis valstybėmis ir galbūt sudaryti sandorius bei prekybos mechanizmus, kuriais galėtų paremti savo karines pastangas.
V.Putino laukia pirmas susitikimas su JT vadovu per dvejus metus
09:07
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį pirmą kartą per daugiau nei dvejus metus susitiks su Jungtinių Tautų generaliniu sekretoriumi Antonio Guterresu.
Susitikimas vyks paskutinę BRICS viršūnių susitikimo Rusijos Kazanės mieste dieną. Maskva šį forumą surengė tikėdamasi suformuoti vieningą kylančių ekonomikų frontą prieš Vakarus.
V.Putinas ir A.Guterresas turi aptarti konfliktą Ukrainoje ir besiplečiančią krizę Artimuosiuose Rytuose, nurodė Kremlius.
A.Guterresas ne kartą kritikavo Maskvos invaziją į Ukrainą ir sakė, kad taip nustatomas pavojingas precedentas pasauliui.
Praėjusį kartą jie buvo susitikę pirmosiomis Rusijos karo prieš Ukrainą savaitėmis, kai A.Guterresas nuvyko į Maskvą per rusų vykdytą Mariupolio Pietų Ukrainoje apsiaustį.
Vėliau A.Guterresas prisidėjo prie pastangų dėl taikos ir padėjo tarpininkauti dėl 2022 metų susitarimo, pagal kurį Kyjivas galėjo saugiai eksportuoti grūdus iš savo uostų.
Ukraina griežtai kritikavo JT vadovo sprendimą susitikti su V.Putinu.
V.Putinas yra pareikalavęs, kad Ukraina atsisakytų savo pietinių ir rytinių teritorijų, ir sako, kad tai yra išankstinė ugnies nutraukimo sąlyga. Kyjivas tokią poziciją vadina absurdiška.
Maskvos pajėgos šiuo metu žengia į priekį Ukrainos rytiniame Donecko regione ir pamažu artėja prie svarbaus logistikos mazgo Pokrovsko.
JAV įspėja, kad į Rusiją buvo atsiųsta tūkstančiai Šiaurės Korėjos karių. Vakarai ir Kyjivas mano, kad tai gali išsirutulioti į reikšmingą Šiaurės Korėjos karių dislokavimą Maskvai kare prieš Ukrainą paremti.
Ką darys Latvija, jei Rusija smogs Rygai: B.Hodgesas ragina Baltijos šalis rimčiau susimąstyti apie gynybą
09:04
„Ar galime apsaugoti Baltijos šalių ypatingos svarbos infrastruktūros objektus? Šiuo metu nesu tikras“, – sakė į atsargą išėjęs JAV generolas leitenantas Benas Hodgesas kasmetiniame saugumo ir užsienio politikos forume Rygoje. Jis pasidalijo savo vertinimais apie Baltijos šalių gynybos pažangą, baimes dėl Donaldo Trumpo, grėsmes Europos saugumui ir situaciją Ukrainoje.
Šių metų vasarį buvęs JAV sausumos pajėgų Europoje vadas, NATO vyresnysis patarėjas logistikos klausimais generolas leitenantas Benas Hodgesas interviu 15min teigė, kad Rusijos invazijos atveju papildomų sąjungininkų sausumos pajėgų gali tekti laukti iki dviejų savaičių, o NATO kolektyvinio saugumo mechanizmas priklauso nuo valstybių narių politinės valios.
Tai sukėlė svarstymus ir net aštrias diskusijas apie kolektyvinio saugumo efektyvumą ir Baltijos šalių galimybes apsiginti užpuolimo atveju.
B.Hodgesas mano, kad tuomet paskelbti jo skaičiavimai tebėra teisingi, o pagrindinis jo pasisakymo tikslas buvo paraginti Baltijos šalis susimąstyti apie visuomenės pasirengimą blogiausiam scenarijui.
Plačiau skaitykite ČIA.
Ukrainos generalinis štabas paskelbė naujausius Rusijos kariuomenės praradimus
08:32
Ukrainos Gynybos pajėgos per praėjusią parą sunaikino 1 240 Rusijos karius, 45 artilerijos sistemas, 25 priešlėktuvines raketas ir 108 dronus, pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas „Facebook“ paskyroje.
Rusų koviniai nuostoliai nuo karo pradžios apytiksliai sudaro:
- personalo – apie 684 280 (+1 240) žmonių,
- tankų – 9 090 (+2) vienetų,
- šarvuotų kovos mašinų – 18 254 (+25) vienetai,
- artilerijos sistemų – 19 719 (+45) vienetų,
- RSZV – 1 236 (+2) vienetai,
- priešlėktuvinės gynybos įranga – 981 (+0) vnt,
- orlaiviai – 369 (+0) vienetai,
- sraigtasparniai – 329 (+0) vnt,
- operatyvinio-taktinio lygmens bepiločių orlaivių – 17 597 (+108) vienetai,
- sparnuotųjų raketų – 2625 (+0) vienetų,
- laivų ir (arba) katerių – 28 (+0) vienetai,
- povandeniniai laivai – 1 (+0) vienetas,
- automobilių įranga ir autocisternos – 27 286 (+69) vienetai,
- specialioji įranga – 3 513 (+4) vienetų.
Duomenys tikrinami.
BRICS susitikimas nepadėjo: Rusijai nepavyko užsitikrinti paramos
07:34
BRICS viršūnių susitikimo Kazanėje paskelbta deklaracija rodo, kad Rusijos Federacijai nepavyko užsitikrinti tarptautinės paramos ir sukurti alternatyvios saugumo struktūros, kurios siekia Kremlius.
Kaip pažymi JAV Karo tyrimų instituto (ISW) analitikai, Rusijos karas prieš Ukrainą dokumente paminėtas tik vieną kartą. Kartu deklaracijoje teigiama, kad visos ją pasirašiusios šalys privalo veikti pagal JT Chartijos principus, įskaitant pagarbą teritoriniam vientisumui.
Dokumente taip pat teigiama, kad BRICS valstybės pritaria „atitinkamiems“ tarpininkavimo pasiūlymams, kuriais siekiama užtikrinti taikų karo sureguliavimą pasitelkiant dialogą ir diplomatiją.
Kaip žinoma, Ukraina vadina „JT Chartijos principus“ pagrindiniu keliu siekiant taikos ir pažymi Rusijos agresijos neteisėtumą tarptautinės teisės požiūriu.
Ukrainos užsienio reikalų ministerija jau atsakė į Kazanės deklaraciją. Ji atkreipė dėmesį į tai, kad Rusija nesugeba aukščiausiojo lygio susitikimo dalyviams „eksportuoti“ savo požiūrio į pasaulio tvarkos ir pasaulinės saugumo architektūros keitimą. Kaip pridūrė ministerija, deklaracija rodo, kad BRICS narės nėra vieningos dėl karo prieš Ukrainą ir daugelis jų palaiko JT Chartijos principus.
„Ukrainos užsienio žvalgybos tarnyba panašiai įvertino, kad BRICS aukščiausiojo lygio susitikimas nepadės tarptautinei bendruomenei pritarti alternatyviai tarptautinio reguliavimo sistemai, kurios siekia Rusija, ir pareiškė, kad Indija, Jungtiniai Arabų Emyratai (JAE), Brazilija ir Pietų Afrikos Respublika nepritaria BRICS transformacijai į antiamerikietišką koaliciją“, – teigiama ISW analitikų pranešime.
Kaip jau buvo pranešta, Rusija surengė didelio masto BRICS aukščiausiojo lygio susitikimą, kuriame dalyvavo ir šalių kandidačių į šią organizaciją atstovai. Kartu į aukščiausiojo lygio susitikimą atvyko ir JT generalinis sekretorius Antonio Guterresas, atsisakęs vykti į vasarą Šveicarijoje vykusį Ukrainos taikos aukščiausiojo lygio susitikimą.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad BRICS padeda V. Putinui parodyti pasauliui ir visų pirma savo visuomenei, kad Rusija nėra izoliuota. Kaip aiškina „Telegraph“, BRICS aukščiausiojo lygio susitikimas yra labai svarbus pasaulio galios pusiausvyrai ir Ukrainos ateičiai.
ISW analitikai įspėjo, kad Rusija greičiausiai pasinaudos BRICS aukščiausiojo lygio susitikimu kaip galimybe pademonstruoti savo pastangas stiprinti pasaulinius ryšius su nevakarietiškomis valstybėmis ir galbūt sudaryti sandorius bei prekybos mechanizmus, kuriais galėtų paremti savo karines pastangas.
„Politico“: septynios šalys priešinasi Ukrainos pakvietimui į NATO
06:19
Septynios NATO šalys nepritaria Ukrainos pakvietimui į Aljansą. Apie tai praneša „Politico“, remdamasi šaltiniais Vašingtone ir kariniame-politiniame bloke.
Vokietija ir Jungtinės Valstijos yra vienos iš didžiausių šalių, kurios vangiai reagavo į V.Zelenskio raginimą nedelsiant pakviesti Ukrainą į NATO, teigia leidinio šaltiniai. Jos baiminasi būti įtrauktos į karą su Rusija.
Vengrija ir Slovakija taip pat priešinasi, nes jų dabartiniai lyderiai iš esmės yra prokremliški. Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas užblokavo ES finansavimą Ukrainai ginkluoti ir pasitraukė iš NATO pagalbos Kyjivui programos.
Slovakijos prezidentas Robertas Fico savo ruožtu anksčiau šį mėnesį įspėjo, kad Ukrainos įstojimas į NATO „būtų geras pagrindas trečiajam pasauliniam karui“, ir pažadėjo „niekada su tuo nesutikti“.
Vienas NATO pareigūnas leidiniui sakė, kad Belgija, Slovėnija ir Ispanija taip pat nepritaria Ukrainos priėmimui į bloką. Tačiau jos „slepiasi už JAV ir Vokietijos nugarų“.
Antrasis pašnekovas teigė, kad šios šalys „abstrakčiai remia idėją, bet kai tik ji priartės prie materializacijos“, jos pradės viešiau jai priešintis. Dėl to jos prieštarauja, pavyzdžiui, Baltijos šalims ir Lenkijai, kurios entuziastingiau vertina Ukrainos pakvietimą į NATO.
Tačiau „Politico“ kalbinti pareigūnai stengėsi pabrėžti, kad nei Jungtinės Valstijos, nei Vokietija neatmetė galimo Ukrainos įstojimo į aljansą.
J.Bideno administracijos pozicija jau seniai yra tokia, kad įstojimas į NATO įvyks pasibaigus karui, tačiau joje nenurodomi jokie terminai.
