Svarbiausios naujienos
- FT atskleidžia, ką D.Trumpas yra sumanęs dėl Ukrainos
- Viena šalis gali palikti Vladimirą Putiną be iranietiškų balistinių raketų
- Rusija siūlo Ukrainos paaugliams lengvą būdą užsidirbti: už paprastą užduotį žada 10 tūkst. grivinų
- J.Navalnaja prisišnekėjo: jos žodžiai apie Ukrainą sukėlė pasipiktinimo bangą
- „The New York Times“ brėžia kitokį ukrainiečių puolimo Kurske paveikslą: „Miestas virto pragaru“
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
FT atskleidžia, ką D.Trumpas yra sumanęs dėl Ukrainos
17:56
Jei grįš į Baltuosius rūmus, buvęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas ketina greitai užbaigti karą Ukrainoje ir jį „įšaldyti“.
Pagal jo komandos planus, konfliktą galima išspręsti sukuriant autonomines zonas ir demilitarizuotas zonas abiejose sienos pusėse, tačiau be Ukrainos prisijungimo prie NATO. Europos šalių būtų paprašyta imtis taikos proceso garantų ir „prižiūrėtojų“ vaidmens, o JAV ir NATO dalyvavimas būtų minimalus, rašė „Financial Times“ (FT).
„Prieš 20 metų rašiau kalbas gynybos ministrams, prašydamas mūsų partnerių pasistengti. Bendromis jėgomis NATO gali prisiimti didelę dalį šios gynybos naštos. Jei jie to nepadarys dabar, tai kada jie tai padarys?“ – sakė vienas iš pagrindinių respublikonų nacionalinio saugumo kalbėtojų Atstovų Rūmuose Mike'as Walzas.
Pažymima, kad po D.Trumpo pirmosios kadencijos spaudimo NATO narės ir Rytų Azijos sąjungininkės padidino gynybai skiriamą biudžeto dalį. Birželio mėn. duomenimis, 23 iš 32 NATO narių pasiekė savo tikslą gynybai skirti 2 proc. nuo BVP – dvigubai daugiau nei prieš ketverius metus. Tačiau per antrąją D.Trumpo kadenciją jos patirs spaudimą daryti daugiau.
Žurnalistai teigė, kad dvi didžiausios Europos ekonomikos šalys – Vokietija ir Prancūzija, kurios abi neseniai pasiekė 2 proc. ribą, gali patirti ypatingą spaudimą dėl išlaidų gynybai ir dvišalės prekybos su Amerika pertekliaus. Fredas Fleitzas, buvęs CŽA analitikas, dirbęs D.Trumpo Baltuosiuose rūmuose, pažymėjo:
„Manau, kad joms ir NATO narėms, kurios nemoka 2 proc., bus sunku. D.Trumpui tai labai svarbu“.
F.Fleitzas sako, kad nekalba už D.Trumpą ir nežino jo užsienio politikos planų, tačiau mano, kad energetinis saugumas, prekybos pusiausvyra ir tiekimo linijų apsauga bus antrosios kadencijos prioritetai.
Pažymima, kad D.Trumpas ir jo kandidatas į viceprezidentus J.D.Vance'as ne kartą yra sakę, kad nori užbaigti karą Ukrainoje.
„Klausimas, kaip tai padaryti. Rugsėjį, kai J.D.Vance'as išdėstė idėją apie įšaldytą konfliktą su autonominiais regionais abiejose demilitarizuotos zonos pusėse, ir Kyjivo atsidūrimą diplomatinėje nežinioje, už NATO ribų, įvyko retas nušvitimas“, – sakoma straipsnyje.
Pasak D.Trumpo patarėjo, šis planas gali būti nesėkmingų 2014 ir 2015 m. Minsko susitarimų permąstymas.
Šį kartą, patarėjo teigimu, bus numatyti vykdymo užtikrinimo mechanizmai ir pasekmės už susitarimo pažeidimą. Tačiau tai turės kontroliuoti Europos kariai, o ne NATO pajėgos ar JT taikdariai, teigė jis ir pridūrė:
„Amerika reikalaus dviejų dalykų. Vykdymo užtikrinimo mechanizme nedalyvaus nei vyrai, nei moterys. Mes už tai nemokame. Už tai moka Europa.“
D.Trumpo sąjungininkai teigia, kad Ukraina pralaimi karą, todėl morališkai teisinga siekti susitarimo. Jis mano, kad Joe Bidenas turėjo kalbėtis su V.Putinu taip, kaip prezidentai kalbėjosi su sovietų lyderiais Šaltojo karo metais, ir kad narystė NATO artimiausiu metu Ukrainai nėra išeitis.
F.Fleitzas sako, kad narystė NATO galėtų būti keleriems metams išbraukta iš darbotvarkės, kad Rusija būtų priversta derėtis. „Mes įšaldome konfliktą, Ukraina neatsisako jokios teritorijos, jie neatsisako savo teritorinių pretenzijų, ir mes deramės suprasdami, kad galutinio susitarimo tikriausiai nebus, kol V.Putinas nepaliks scenos“, – sakė jis.
Žurnalistai rašo, kad toks požiūris nesulauktų vieningo palaikymo Respublikonų partijoje.
Rusai raketomis atakavo Kryvyj Rihą, sužeista 10 žmonių
23:29
Rusija raketomis atakavo Kryvyj Rihą, pranešama apie 10 sužeistų žmonių.
Dnipropetrovsko srities karinės administracijos pirmininkas Serhijus Lysakas, kad atakos metu apgadintas trijų aukštų gyvenamasis namas.
Preliminariai buvo sužeista 10 žmonių. Gaisras kilo name ir ūkiniuose pastatuose. Taip pat buvo apgadinta medicinos įstaiga, automobiliai ir dujotiekis.
Rusija smogė Charkivo centrui: kilo gaisras, yra nukentėjusiųjų
22:25
Rusų okupantai valdomomis bombomis smogė Charkivo centraui. Pranešta apie mažiausiai šešis sužeistus žmones.
20.54 val. per Ukrainos karinių oro pajėgų „Telegram“ kanalą buvo perspėta, kad okupantų aviacija vykdo valdomas oro atakas Donecko, Zaporižios ir Charkivo srityse. Netrukus Charkivo meras Ihoris Terechovas pranešė apie sprogimus mieste.
Preliminariais duomenimis, buvo atakuojamas pats Charkivo centras. Sprogimo vietoje kilo gaisras. Charkivo srities karinė administracija pranešė apie medicinos ir administracinių pastatų apgadinimus.
Naujų apribojimų Ukrainai nebus: Pentagonas padarė pareiškimą dėl Šiaurės Korėjos įsitraukimo į karą
22:20
Šiaurės Korėjai įsitraukus į Rusijos karą prieš Ukrainą, Jungtinės Valstijos nebetaikys naujų apribojimų Ukrainos kariams naudoti amerikietiškus ginklus, apie tokį Pentagono pareiškimą praneša „Reuters“.
Pažymima, kad Šiaurės Korėjos karių dislokavimas didina Vakarų susirūpinimą, kad daugiau nei pustrečių metų trunkantis karas Ukrainoje gali išsiplėsti net ir tokiu atveju, kai pasaulio dėmesys nukryps į Artimuosius Rytus. Tai gali būti ženklas, kad Rusija tikisi kompensuoti didėjančius nuostolius mūšio lauke ir toliau lėtai, bet užtikrintai siekti pergalių Rytų Ukrainoje.
„Gilėjantis Rusijos ir Šiaurės Korėjos karinis bendradarbiavimas kelia grėsmę tiek Indijos ir Ramiojo vandenynų, tiek euroatlantiniam saugumui“, – po derybų su Pietų Korėjos delegacija žurnalistams sakė NATO generalinis sekretorius Markas Rutte.
Pentagono vertinimu, 10 000 Šiaurės Korėjos karių buvo dislokuoti Rusijos rytuose, kad dalyvautų kariniuose apmokymuose.
„Kai kurie iš šių karių jau priartėjo prie Ukrainos, ir mes vis labiau nerimaujame, kad Rusija ketina panaudoti šiuos karius kovinėse operacijose arba paremti kovines operacijas prieš Ukrainos pajėgas Rusijos Kursko regione netoli sienos su Ukraina“, – sakė Pentagono atstovė spaudai Sabrina Singh.
Ukrainos žvalgyba pranešė, kad pirmieji Šiaurės Korėjos daliniai jau pastebėti Kursko srityje. Tačiau Pentagonas to dar nepatvirtino.
JK įvedė sankcijas trims Rusijos viešųjų ryšių agentūroms ir jų vadovybei
20:12
Jungtinės Karalystės vyriausybė pirmadienį paskelbė naujas sankcijas trims Rusijos viešųjų ryšių agentūroms ir jų vadovams, kaltindama juos bandymu pakenkti Ukrainai ir jos demokratijai bei destabilizuoti šią šalį.
Londonas teigė, kad sankcijomis nusitaikyta į Rusijos valstybės finansuojamą agentūrą SDA (angl. Social Design Agency), jos partnerę įmonę „Structura“ ir kitą įmonę „Ano Dialog“ bei tris kiekvienos iš jų vyresniuosius vadovus.
JK teigia, kad SDA ir „Structura“ bandė vykdyti kišimosi operacijas, nukreiptas į Ukrainą, o SDA taip pat bandė „kurstyti protestus pusėje tuzino Europos šalių“.
Skelbdamas apie naujausius apribojimus JK užsienio reikalų sekretorius Davidas Lammy apkaltino Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, kad jis „griebiasi nerangių ir neveiksmingų pastangų bandydamas pakurstyti neramumus“, siekdamas destabilizuoti padėtį Ukrainoje.
„Šiandienos sankcijos siunčia aiškią žinią: mes netoleruosime jūsų melo ir kišimosi, ir mes jus persekiosime“, – sakoma jo pareiškime.
„Desperatiški Putino bandymai mus suskaldyti žlugs. Mes suvaržysime Kremlių ir palaikysime Ukrainą tiek, kiek reikės“, – priduriama jame.
Užsienio reikalų ministerija Londone pažymėjo, kad Jungtinės Valstijos, Kanada, Prancūzija, Europos išorės veiksmų tarnyba (EIVT), Vokietija ir Australija taip pat ragins atkreipti dėmesį į slaptą SDA veiklą visame pasaulyje.
Ministerija pridūrė, kad šios trys įmonės ir jų vadovybė yra atsakingi už „didžiulį kenkėjišką interneto tinklą, dar vadinamą „Doppelganger“ („Antrininkais“), kuris užtvindo socialinius tinklus melagienomis, suklastotais dokumentais ir kita medžiaga.
JK vyriausybė teigė, kad tai buvo „dalis koordinuoto bandymo apgaulingomis informacinėmis operacijomis pakenkti demokratijai“ Ukrainoje ir už jos ribų.
Pasak ministerijos, SDA sukūrė mažiausiai 120 svetainių, kurios imituoja esamas naujienų ir vyriausybines svetaines ir į kurias bando apgaulingai nukreipti nieko neįtariančius socialinių tinklų naudotojus.
Naujausios JK sankcijos įvestos praėjus mažiau nei dviem savaitėms po to, kai Londonas paskelbė didžiausius iki šiol apribojimus Rusijos tanklaivių šešėliniam laivynui, naudojamam siekiant apeiti Vakarų embargą rusiškos naftos eksportui po invazijos į Ukrainą.
Rusijos kariai spalį į Ukrainos teritoriją įžengė 478 kv. km – rekordas nuo 2022-ųjų kovo
20:10
Rusijos kariuomenė spalį užgrobė 478 kvadratinių kilometrų Ukrainos teritorijos, o tai yra rekordas nuo 2022 metų kovo – pirmųjų karo savaičių, rodo naujienų agentūros AFP pirmadienį atlikta JAV įsikūrusio Karo studijų instituto (ISW) duomenų analizė.
Iki spalio 27 dienos Rusijos pajėgos užėmė daugiau teritorijos nei šių metų rugpjūtį ir rugsėjį, atitinkamai 477 ir 459 kv. km, o fronto linija smarkiai pasikeitė, ypač Rytų Ukrainoje aplink Pokrovską.
NYT: Šiaurės Korėjos kariai artimiausiomis dienomis šturmuos ukrainiečių pozicijas Kursko srityje
19:40
Ukraina ruošiasi Šiaurės Korėjos karių, kurie praėjusią savaitę atvyko į Kursko sritį, puolimui, ir, remiantis Ukrainos kariškių pareiškimais, artimiausiomis dienomis jie gali šturmuoti ukrainiečių pozicijas, rašo „The New York Times“.
„Jie įspėjo mus apie puolimą artimiausiu metu. Tikriausiai artimiausiomis dienomis“, – sakė Ukrainos 61-osios mechanizuotosios brigados vado pavaduotojas pulkininkas leitenantas Artiomas Cholodkevyčius.
Pasak leidinio, Rusija Kursko srityje yra dislokavusi apie 50 000 karių, o Ukraina – apie 30 000 karių. Ekspertų nuomone, papildomi 10 000 Šiaurės Korėjos karių galėtų leisti Rusijai įveikti Ukrainos pajėgas.
Kiek Šiaurės Korėjos kariai bus naudingi mūšio lauke, dar neaišku, teigia ekspertai. Viktoras Kevliukas iš Gynybos strategijų centro sako, kad bus sunku koordinuoti jų veiksmus su Rusijos kariais, nes jie nekalba ta pačia kalba, buvo skirtingai apmokyti ir nėra susipažinę su vietove, kurioje jiems teks kovoti.
Buvęs Vokietijos ambasadorius Vašingtone Wolfgangas Ischingeris sutinka su šia nuomone, pabrėždamas, kad „tai gali būti didžiulis galvos skausmas Rusijos armijai, kuri nėra įpratusi savo pavaldume turėti didelius užsienio dalinius“.
V.Kevliukas iš Gynybos strategijų centro mano, kad Šiaurės Korėjos kariai bus naudojami Ukrainos pozicijų šturmui, vadovaujantis įprasta Rusijos strategija – realizuoti kiekybinę persvarą, panaudojant artilerijos paramą: „Šiaurės Korėjos daliniai šturmuos labiausiai įtvirtintas Ukrainos pozicijas, o Rusijos reguliariosios pajėgos stiprins užimamus objektus ir linijas.“
Tuo pat metu buvęs Didžiosios Britanijos karo atašė Maskvoje ir Kyjive Johnas Foremanas mano, kad šiaurės korėjiečiai „liks gynyboje ir sustiprins fronto liniją“, išlaisvindami dalį rusų karių puolamosioms operacijoms.
Jis pridūrė, kad jei jie bus naudojami tiesioginėms atakoms, „rusams kils abejonių dėl Šiaurės Korėjos karių patikimumo, o jų panaudojimas gali kelti pavojų Rusijos kariams“.
JAV: Šiaurės Korėja treniruotis Rusijoje išsiuntė 10 tūkst. karių
18:18
Pentagonas pirmadienį pranešė, kad Šiaurės Korėja išsiuntė apie 10 tūkst. karių mokytis į Rusiją.
Ankstesniu Vašingtono vertinimu, skelbtu praėjusią savaitę, ten buvo apie 3 tūkst. karių.
„Manome, kad KLDR iš viso pasiuntė apie 10 tūkst. karių treniruotis į Rusijos rytus, kurie per kelias ateinančias savaites tikriausiai papildys Rusijos pajėgas netoli Ukrainos“, – žurnalistams sakė Pentagono spaudos sekretoriaus pavaduotoja Sabrina Singh (Sabrina Sing), pavartodama Šiaurės Korėjos oficialaus pavadinimo santrumpą.
NATO anksčiau pirmadienį patvirtino, kad Šiaurės Korėjos kariai buvo pasiųsti padėti Rusijai jos daugiau nei dvejus metus trunkančiai plataus masto invazijai į Ukrainą.
Aljanso teigimu, kai kurie iš jų jau dislokuoti Rusijos Kursko pasienio srityje, kur Maskva bando atremti Ukrainos puolimą.
V.Orbanas atvyko į Sakartvelą po ginčytinų parlamento rinkimų
18:15
Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas pirmadienį atvyko į Tbilisį su vizitu, kad parodytų savo paramą Sakartvelo valdančiajai partijai po ginčytinų savaitgalio rinkimų, kurie, opozicijos teigimu, buvo suklastoti.
Vengrijos, šiuo metu rotacijos tvarka pirmininkaujančios Europos Sąjungai (ES), ministras pirmininkas pirmadienio vakarą atskrido į Tbilisio oro uostą, pranešė kartvelų nepriklausoma televizijos stotis „Pirveli TV“.
Šeštadienį vykusiuose Sakartvelo parlamento rinkimuose pergalę iškovojo valdančioji partija „Sakartvelo svajonė“, sekmadienį pranešė šalies vyriausioji rinkimų komisija. Remiantis beveik galutiniais rezultatais, „Sakartvelo svajonė“ turi 53,92 proc. balsų, o provakarietiškų opozicijos aljansų sąjunga užsitikrino 37,78 proc. balsų.
Opozicija atmetė balsavimo rezultatus kaip suklastotus ir atsisakė pripažinti pralaimėjimą partijai, kurią kaltina prokremlišku autoritarizmu.
Maskva neigia kaltinimus kišimusi į rinkimus.
V.Orbanas, kuris, nepaisant invazijos į Ukrainą, palaiko ryšius su Maskva, yra „Sakartvelo svajonės“ sąjungininkas.
Bloko diplomatijos vadovas Josepas Borrellis pabrėžė, kad V.Orbanas neatstovaus ES lankydamasis Sakartvele, nors jo šalis šiuo metu rotacijos tvarka pirmininkauja blokui.
Kiti ES lyderiai pasmerkė per balsavimą fiksuotus pažeidimus ir ragino juos ištirti.
FT atskleidžia, ką D.Trumpas yra sumanęs dėl Ukrainos
17:56
Jei grįš į Baltuosius rūmus, buvęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas ketina greitai užbaigti karą Ukrainoje ir jį „įšaldyti“.
Pagal jo komandos planus, konfliktą galima išspręsti sukuriant autonomines zonas ir demilitarizuotas zonas abiejose sienos pusėse, tačiau be Ukrainos prisijungimo prie NATO. Europos šalių būtų paprašyta imtis taikos proceso garantų ir „prižiūrėtojų“ vaidmens, o JAV ir NATO dalyvavimas būtų minimalus, rašė „Financial Times“ (FT).
„Prieš 20 metų rašiau kalbas gynybos ministrams, prašydamas mūsų partnerių pasistengti. Bendromis jėgomis NATO gali prisiimti didelę dalį šios gynybos naštos. Jei jie to nepadarys dabar, tai kada jie tai padarys?“ – sakė vienas iš pagrindinių respublikonų nacionalinio saugumo kalbėtojų Atstovų Rūmuose Mike'as Walzas.
Pažymima, kad po D.Trumpo pirmosios kadencijos spaudimo NATO narės ir Rytų Azijos sąjungininkės padidino gynybai skiriamą biudžeto dalį. Birželio mėn. duomenimis, 23 iš 32 NATO narių pasiekė savo tikslą gynybai skirti 2 proc. nuo BVP – dvigubai daugiau nei prieš ketverius metus. Tačiau per antrąją D.Trumpo kadenciją jos patirs spaudimą daryti daugiau.
Žurnalistai teigė, kad dvi didžiausios Europos ekonomikos šalys – Vokietija ir Prancūzija, kurios abi neseniai pasiekė 2 proc. ribą, gali patirti ypatingą spaudimą dėl išlaidų gynybai ir dvišalės prekybos su Amerika pertekliaus. Fredas Fleitzas, buvęs CŽA analitikas, dirbęs D.Trumpo Baltuosiuose rūmuose, pažymėjo:
„Manau, kad joms ir NATO narėms, kurios nemoka 2 proc., bus sunku. D.Trumpui tai labai svarbu“.
F.Fleitzas sako, kad nekalba už D.Trumpą ir nežino jo užsienio politikos planų, tačiau mano, kad energetinis saugumas, prekybos pusiausvyra ir tiekimo linijų apsauga bus antrosios kadencijos prioritetai.
Pažymima, kad D.Trumpas ir jo kandidatas į viceprezidentus J.D.Vance'as ne kartą yra sakę, kad nori užbaigti karą Ukrainoje.
„Klausimas, kaip tai padaryti. Rugsėjį, kai J.D.Vance'as išdėstė idėją apie įšaldytą konfliktą su autonominiais regionais abiejose demilitarizuotos zonos pusėse, ir Kyjivo atsidūrimą diplomatinėje nežinioje, už NATO ribų, įvyko retas nušvitimas“, – sakoma straipsnyje.
Pasak D.Trumpo patarėjo, šis planas gali būti nesėkmingų 2014 ir 2015 m. Minsko susitarimų permąstymas.
Šį kartą, patarėjo teigimu, bus numatyti vykdymo užtikrinimo mechanizmai ir pasekmės už susitarimo pažeidimą. Tačiau tai turės kontroliuoti Europos kariai, o ne NATO pajėgos ar JT taikdariai, teigė jis ir pridūrė:
„Amerika reikalaus dviejų dalykų. Vykdymo užtikrinimo mechanizme nedalyvaus nei vyrai, nei moterys. Mes už tai nemokame. Už tai moka Europa.“
D.Trumpo sąjungininkai teigia, kad Ukraina pralaimi karą, todėl morališkai teisinga siekti susitarimo. Jis mano, kad Joe Bidenas turėjo kalbėtis su V.Putinu taip, kaip prezidentai kalbėjosi su sovietų lyderiais Šaltojo karo metais, ir kad narystė NATO artimiausiu metu Ukrainai nėra išeitis.
F.Fleitzas sako, kad narystė NATO galėtų būti keleriems metams išbraukta iš darbotvarkės, kad Rusija būtų priversta derėtis. „Mes įšaldome konfliktą, Ukraina neatsisako jokios teritorijos, jie neatsisako savo teritorinių pretenzijų, ir mes deramės suprasdami, kad galutinio susitarimo tikriausiai nebus, kol V.Putinas nepaliks scenos“, – sakė jis.
Žurnalistai rašo, kad toks požiūris nesulauktų vieningo palaikymo Respublikonų partijoje.
U.von der Leyen: Šiaurės Korėjos karių pagalba Rusijai kelia grėsmę taikai pasaulyje
17:29
Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) pirmadienį įspėjo, kad Šiaurės Korėjos karių dislokavimas siekiant paremti Rusiją jos kare Ukrainoje kelia grėsmę taikai pasaulyje.
„Europos ir Rytų Azijos saugumas yra tarpusavyje susijęs. Šiaurės Korėjos kariai dislokuoti siekiant paremti Rusijos agresyvų karą. Tai rimtas šio karo eskalavimas ir grėsmė taikai pasaulyje. Atsakysime kartu su savo bendraminčiais partneriais“, – sakė U. von der Leyen savo pranešime socialiniame tinkle „X“ po pokalbio telefonu su Pietų Korėjos prezidentu Yoon Suk-yeolu (Jun Sukjolu).
