Karas Ukrainoje. Dar trys šalys pasirengusios siųsti karius į karą Ukrainoje

„AP“/„Scanpix“/Rusijos karys

Rusijos okupacinės pajėgos Vremivkos kryptimi ruošiasi puolimui su šarvuočiais. Pėstininkų šturmo grupės atakuos su ugnies parama, komentaruose liga.net sakė Ukrainos kariuomenės Pietų gynybos pajėgų atstovas Vladyslavas Vološynas, remdamasis žvalgybos duomenimis.

Kaip sakė jis, šarvuotąją techniką naudoti gyvosios jėgos paramai planuojama prie Pryjutnės ir Levadnės Zaporižios srityje. Rusai jau surengė atitinkamas pratybas viename iš poligonų laikinai okupuotoje Zaporižios srities teritorijoje. Be to, okupantai rengiasi aktyviau vykdyti kovines operacijas prisidengdami bepiločiais orlaiviais ir naudodami įvairius antiterminius apsiaustus.

„Šiuolaikiniame kare technika nėra panacėja. Šiuolaikinėmis kovos sąlygomis ji yra gana pažeidžiama, todėl ne visada veiksminga. Ypač pietuose, kur mūšio linija faktiškai eina stepių zonoje, technika matoma iš toli, todėl ją lengviau atakuoti dronais ar artilerija“, – sakė V.Vološynas.

123RF.com nuotr./Suomija

Maskva piktai reagavo į Helsinkio praėjusią savaitę įvykdytą Rusijos valstybės turto areštavimą ir iškvietė Suomijos ambasadorių Rusijoje bei išsiuntė diplomatinių notų, trečiadienį pranešė suomių užsienio reikalų ministerija.

Praėjusią savaitę buvo areštuota kelios dešimtys Rusijos valstybei priklausančių nekilnojamojo turto objektų Suomijoje. Tokių veiksmų imtasi vykdant rugpjūtį Helsinkio teismo priimtą teismo sprendimą.

Nurodymas areštuoti Rusijos turtą Suomijoje buvo priimtas po to, kai Hagos arbitražas pernai nusprendė, kad Rusija turi sumokėti Ukrainos naftos ir dujų bendrovei „Naftogaz“ 5 mlrd. JAV dolerių (4,6 mlrd. eurų).

Tai – kompensacija už bendrovės finansinius nuostolius, patirtus per 2014 metais įvykdytą Krymo aneksiją. Šios sumos Maskva iki šiol nesumokėjo.

Plačiau skaitykite ČIA.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Vasilijus Nebenzia

Rusijos nuolatinis atstovas Jungtinėse Tautose Vasilijus Nebenzia pareiškė, kad karių perkėlimas iš Šiaurės Korėjos į Rusiją yra „dezinformacija“, kuria siekiama „pateisinti NATO sprendimą siųsti savo karius“ į Ukrainą. 

Toks ciniškas Rusijos atstovo pareiškimas nuskambėjo per JT Saugumo Tarybos posėdį dėl karių iš Šiaurės Korėjos dalyvavimo Rusijos kare prieš Ukrainą. 

„Kalbant apie KLDR karių perkėlimą į Rusiją – tai dezinformacija. Spektaklis, kurį pamatėme šiandien, yra bandymas pateisinti savo sprendimą siųsti NATO karius Ukrainos prezidento „režimui“ paremti“, – pareiškė V.Nebenzia.

Jis pridūrė, kad Šiaurės Korėja yra artima Rusijos partnerė ir Maskva yra „atvira“ bendradarbiavimui su Pchenjanu. 

„Mūsų sąveika yra skaidraus pobūdžio. Tai yra mūsų suvereni teisė. Norėčiau pabrėžti, kad Rusijos Federacijos bendradarbiavimas su KLDR karinėje ir kitose srityse nepažeidžia tarptautinės teisės, nes toks bendradarbiavimas nėra nukreiptas prieš trečiąją šalį“, – sakė šalies agresorės atstovas.

Tačiau kiti Saugumo Tarybos nariai išreiškė susirūpinimą.

Jungtinės Karalystės ambasadorė Barbara Woodward įspėjo dėl naudos, kurią Pchenjanas gali gauti iš Maskvos, ypač dėl karinės pagalbos, kuri „gali dar labiau padidinti įtampą Korėjos pusiasalyje“ ir pakenkti saugumui Indijos ir Ramiojo vandenynų regione.

Jei Šiaurės Korėjos kariai iš tiesų dislokuoti Rusijoje, tai bus vertinama kaip „priešiškas veiksmas, turintis tiesioginių pasekmių Europos saugumui, tarptautinei taikai ir saugumui, ir tik padidins Ukrainos žmonių kančias“, sakė Prancūzijos ambasadorius Nicolas de Riviere'as.

Jungtinės Tautos pareiškė, kad jos rimtai susirūpinusios stebi įvykius.

„Jungtinės Tautos neturi jokios papildomos informacijos apie šiuos įvykius ir negali patikrinti ar patvirtinti pateiktų teiginių ar pranešimų“, – sakė JT generalinio sekretoriaus pavaduotojas Europai Miroslavas Jenča.

Charkivo srities karinė administracija/ „Telegram“/Rusijos atakos padariniai Charkive

Per Rusijos ataką Ukrainos Charkivo mieste trečiadienį žuvo du ir buvo sužeisti mažiausiai 34 žmonės, pranešė pareigūnai.

Pasak Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio, valdoma aviacinė bomba – galingas ginklas, kurį plačiai naudoja Rusija – pataikė į pastatą šiame dideliame šiaurės rytiniame mieste.

Naujausiais vietos gubernatoriaus Oleho Synjehubovo duomenimis, per išpuolį žuvo du žmonės: 11 metų berniukas ir dar vienas žmogus, kurio tapatybė nustatinėjama.

Po išpuolio skelbta, kad 29 žmonės buvo sužeisti, tačiau ketvirtadienio rytą sužeistųjų skaičius išaugo iki 34 

Miesto meras Ihoris Terechovas anksčiau sakė, kad žmonės įstrigę viršutiniuose pastato aukštuose.

Jis pridūrė, kad atakos metu buvo sugriauti keli namo aukštai.

Internete išplatintame vaizdo įraše matyti, kad devynaukščio pastato fasade žiojėja skylė.

Charkivas įsikūręs maždaug už 30 km nuo Rusijos sienos ir per dvejus su puse metų karo dažnai apšaudomas.

Trečiadienio vakarą V.Zelenskis paragino savo Vakarų sąjungininkus imtis veiksmų reaguojant į smūgį.

„Kiekvienas jų delsimas priimti sprendimą reiškia mažiausiai dešimtis ar net šimtus tokių Rusijos bombų prieš Ukrainą. Jų sprendimai reiškia mūsų žmonių gyvybes“, – sakė jis pranešime socialiniame tinkle „Telegram“.

V.Zelenskis paprašė Vakarų šalių aprūpinti Ukrainą geresnėmis gynybos priemonėmis, ypač tolimojo nuotolio ginklais.