Svarbiausios naujienos
- Suomijos ekspertas: okupantai perėjo į puolimą ir pralaužė gynybą daugelyje vietų
- S.Lavrovas: JAV ir Rusija „atsidūrė ant tiesioginio karinio konflikto slenksčio“
- Praėjusią savaitę – Rusijos rekordas: užėmė daugiau teritorijos nei bet kurį kitą šių metų mėnesį
- Šiaurės Korėjos ministrė Maskvoje: Pchenjanas palaikys Rusiją iki pergalės Ukrainoje
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Nauja grėsmė pietiniame fronte: kam ruošiasi Rusijos kariuomenė
11:56
Artimiausiu metu Ukrainos pietuose gali kilti dar viena grėsmė. Baiminamasi, kad rusų pajėgos gali pradėti puolamuosius veiksmus Zaporižios regione, rašo portalas rbc.ua.
Per pastarąją savaitę rusams pavyko užimti bene didžiausią Ukrainos teritorijos plotą nuo šių metų pradžios. Intensyviausių kovų epicentras – pietinė Donecko srities dalis. Kol kas nekalbama apie Ukrainos fronto žlugimą, be to, padėtis ne visose srityse yra vienodai kritiška, pažymi portalas.
Tačiau iš karto keliomis kryptimis – Kupianskas, Pokrovskas, Kurachovė ir Vuhledaras – „šliaužiantis“ rusų puolimas tęsiasi ir nelėtėja. Be to, kyla grėsmė, kad rusų kariuomenės puolimas gali suaktyvėti kitame – šiuo metu palyginti stabiliame – rajone.
Pasak šaltinių, teorinės smūgio kryptys yra kelios gyvenvietės, kur pastaruoju metu padažnėjo Rusijos diversinių ir žvalgybinių grupių išpuoliai.
Galimas rusų tikslas – bandyti pasistūmėti bent 30 kilometrų gilyn, kad priartėtų prie Zaporižios ir atitrauktų Ukrainos kariuomenę nuo Enerhodaro miesto ir atominės elektrinės, o tada pradėti derybas iš ultimatumo pozicijos.
Kaip pažymima straipsnyje, ukrainiečių kariuomenė ruošiasi tokiam scenarijui pasipriešinti.
Anksčiau karinis ekspertas Ivanas Stupakas teigė, kad gynybos pajėgos, esančios Zaporižios kryptimi, jau kelis mėnesius laukia, kad „kažkas turi prasidėti“.
Pasak jo, sprendžiant klausimą dėl puolimo mieste pavojaus, reikėtų apsvarstyti blogiausius variantus.
Spalio mėn. kelios Vakarų žiniasklaidos priemonės pranešė, kad Rusijos pajėgos galbūt planuoja didelio masto puolimą, siekdamos įtvirtinti Zaporižios kontrolę.
Pietų gynybos pajėgų atstovas Vladyslavas Vološynas sakė, kad rusai pietų Ukrainoje sutelkė apie 200 000 karių, įskaitant okupacines pajėgas Kryme.
NYT atskleidė Ukrainos nuostolius: karių jai užteks ne daugiau kaip metams karo
23:56
Karas Ukrainoje jau nebėra patinėje situacijoje, nes Rusijos puolimas stabiliai įgauna pagreitį, o pesimizmas Kyjive ir Vašingtone auga. Kaip rašo „The New York Times“, pagrindinė Ukrainos problema dabar yra karių kiekis, nes JAV kariuomenės ir žvalgybos pareigūnai mano, kad karių užteks tik 6, daugiausia 12 mėnesių karo.
„Ukrainos kariuomenė iš visų jėgų stengiasi surinkti karių ir aprūpinti naujus dalinius. Jos karių, žuvusių kovose, skaičius siekia apie 57 tūkst. Tai perpus mažiau nei Rusijos nuostoliai, bet vis tiek nemažai gerokai mažesnei šaliai“, – rašo NYT.
Tuo pat metu kai kurie JAV pareigūnai mano, kad jei JAV parama Ukrainai išliks stipri iki kitos vasaros, Kyjivui gali atsirasti galimybė pasinaudoti Rusijos silpnybėmis ir numatomu karių bei tankų trūkumu.
Vasarą JAV analitikai teigė, kad mažai tikėtina, jog artimiausiais mėnesiais Rusija Ukrainoje pasieks reikšmingų laimėjimų. Tačiau paaiškėjo, kad šis vertinimas buvo klaidingas, rašo NYT. Pavyzdžiui, spalį Rusija užėmė daugiau teritorijos Ukrainoje nei bet kurį kitą mėnesį per pastaruosius dvejus metus ir susigrąžino daugiau nei trečdalį teritorijos, kurią Ukrainos pajėgos užėmė per netikėtą puolimą Kursko srityje.
Dabar kai kurios JAV žvalgybos agentūros ir kariuomenės pareigūnai pesimistiškai vertina Ukrainos galimybes sustabdyti Rusijos puolimą.
„Dabar fronte labai sunku“, – sakė Jevhenas Strokanas, 206-ojo teritorinės gynybos bataliono vyresnysis leitenantas ir kovinių bepiločių orlaivių būrio vadas. „Visko trūksta, trūksta žmonių, rusų yra daugiau ir jie turi daugiau ginklų.“
Šių metų pradžioje Ukrainos kariams trūko amunicijos, nes vėlavo JAV pagalba. Tačiau dabar ginklų tiekimas nebėra didžiausias Ukrainos trūkumas, JAV kariuomenės pareigūnai sako, kad dabar didžiausias Ukrainos trūkumas yra kariai: „Vieno pareigūno nuomone, Ukraina turi pakankamai karių, kad galėtų kovoti dar 6–12 mėnesių. Po to, pasak jo, šalis susidurs su dideliu gyvosios jėgos trūkumu.“
Ll.Austinas: jokia ginkluotė nesustabdys V.Putino puolimo
22:45
„Nėra sidabrinės kulkos“, t. y. nėra jokios ginkluotės sistemos, kuri pakeistų situaciją mūšio lauke Ukrainoje. Tokią nuomonę išsakė JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas žurnale „Foreign Affairs“ paskelbtame straipsnyje, kuriame kalbama apie karą Ukrainoje.
„Joks atskiras pajėgumas neperlauš įvykių eigos. Nė viena sistema nesustabdys Putino puolimo. Svarbus yra bendras Ukrainos karinių pajėgumų efektas ir koncentravimasis į tai, kas veikia“, – rašo Pentagono vadovas.
Šiuo pareiškimu jis greičiausiai polemizuoja su tais, kurie ragina leisti Ukrainai naudoti vakarietiškus ginklus smogti taikiniams giliai Rusijos teritorijoje.
Jis taip pat leido suprasti, kad JAV valdžia, priešingai nei kalbama daugelyje žiniasklaidos publikacijų, ir toliau pasisako už Ukrainos pergalę, o ne už tai, kad karas būtų užbaigtas kokiu nors kompromisu.
„Tiems, kurie galvoja, kad Amerikos lyderystė kainuoja brangiai, pagalvokite apie Amerikos atsitraukimo kainą. Agresijos akivaizdoje principo kaina visada yra nereikšminga, lyginant su kapituliacijos kaina“, – tvirtina Ll.Austinas.
Pasak jo, įsiveržimu į Ukrainą V.Putinas metė iššūkį visam Vakarų pasauliui, todėl „Amerikos saugumas reikalauja, kad mes pasipriešintume Putino agresijai“.
Lenkijos ministras po Kyjivo kritikos: šalis perdavė tiek karinės įrangos, kiek tik galėjo
21:08
Lenkija perdavė Ukrainai tiek karinės įrangos, kiek tik galėjo, penktadienį pareiškė šalies vicepremjeras, gynybos ministras Wladyslawas Kosiniakas-Kamyszas, reaguodamas į Kyjivo kritiką.
Kaip išvakarėse skelbė portalas „RBK Ukraina“, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sukritikavo Lenkiją, esą ši nepakankamai stengiasi apsaugoti Ukrainą, ypač paminėdamas prašymą apsaugoti dujų saugyklas Stryjyje prie Lvivo.
V.Zelenskis teigė, kad Lenkija nenori imtis tokių veiksmų kaip Rusijos raketų, skriejančių Lenkijos link, numušimas be NATO leidimo.
Pasak V.Zelenskio, Varšuva taip pat atsisako perduoti Kyjivui savo senus sovietinių laikų naikintuvus MiG-29 Stryjui apginti, nors NATO esą sutiko saugoti Lenkijos oro erdvę, kol orlaivių nebus.
„Lenkija suteikė Ukrainai tiek karinės įrangos, kiek tik galėjo, tačiau mūsų pačių gynybiniai pajėgumai ir mūsų šalies saugumas turi išlikti pagrindiniu prioritetu“, – reaguodamas į šiuos pareiškimus socialiniame tinkle „X“ parašė W.Kosiniakas-Kamyszas.
Ministras pakartojo, kad Rusijos raketų numušimo klausimas yra kolektyvinis NATO sprendimas ir toks leidimas nebuvo suteiktas.
Kiek anksčiau Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis kalbėjo apie didelę finansinę ir karinę pagalbą, kurią Lenkija suteikė Ukrainai, teigdamas, kad Varšuva proporcingai savo BVP skyrė Ukrainai daugiau pagalbos nei bet kuri kita Vakarų valstybė.
„Mes stengiamės padėti, bet taip pat esame priešakinė valstybė, – sakė jis. – Rusija taip pat mums grasino, todėl yra ribos, ką galime padaryti.“
JAV paskelbė apie naują 425 mln. dolerių karinės pagalbos Ukrainai paketą
20:57
Jungtinės Valstijos penktadienį paskelbė, kad Ukrainai skirs papildomą 425 mln. dolerių (392,2 mln. eurų) vertės karinės pagalbos paketą.
Apie tai pranešta kitą dieną po to, kai Vašingtonas pareiškė, kad tūkstančiai Rusijai talkinančių Šiaurės Korėjos karių yra pasirengę stoti į kovą su Ukrainos pajėgomis.
Ši pagalba „suteiks Ukrainai papildomų pajėgumų, kad ji galėtų patenkinti savo neatidėliotinus poreikius, įskaitant oro gynybos perėmėjus; amuniciją raketų sistemoms ir artilerijai; šarvuotąsias transporto priemones ir prieštankinius ginklus“, sakoma Gynybos departamento pareiškime.
Į paketą, kuris bus sudarytas iš JAV atsargų, be kitų dalykų taip pat įeina šaudmenys „oras-žemė“, medicinos įranga ir atsarginės dalys, sakoma pareiškime.
„Jungtinės Valstijos toliau dirbs (...) siekdamos patenkinti Ukrainai skubiai reikalingus mūšio lauko poreikius ir apsisaugoti nuo Rusijos agresijos“, – priduriama pranešime.
Ankstesnę dieną JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas pareiškė, kad iš 10 tūkst. Šiaurės Korėjos karių, kurie, kaip mano Jungtinės Valstijos, buvo išsiųsti į Rusiją, iki 8 tūkst. buvo dislokuoti su Ukraina besiribojančiame Kursko regione.
„Kol kas nematėme, kad šie kariai būtų dislokuoti kovai prieš Ukrainos pajėgas, tačiau tikėtumės, kad tai įvyks artimiausiomis dienomis“, – spaudos konferencijoje sakė A.Blinkenas.
Ukrainos kariai nuo rugpjūčio vykdo puolimą Kurske ir kontroliuoja kelis šimtus kvadratinių kilometrų Rusijos teritorijos.
Užsitęsus karui Ukrainoje, Rusija ir Šiaurės Korėja sustiprino savo politinę ir karinę sąjungą, tačiau Pchenjano karių siuntimas į kovą prieš ukrainiečių pajėgas reikštų reikšmingą eskalaciją, o tai kelia tarptautinį susirūpinimą.
Jungtinės Valstijos yra pagrindinė Ukrainos karinė rėmėja, skyrusi daugiau kaip 60 mlrd. dolerių (55,4 mlrd. eurų) ginklais, šaudmenimis ir kitokios saugumo pagalbos nuo tada, kai Rusija 2022 metų vasarį pradėjo plataus masto invaziją.
Charkive rusų raketoms pataikius į policijos nuovadą žuvo žmogus, dar 30 sužeisti
20:55
Ukrainos Charkivo mieste į policijos nuovadą penktadienio vakarą pataikė dvi raketos, žuvo policininkas ir dar 30 žmonių buvo sužeisti, pranešė šalies policijos viršininkas.
„Šiandien priešas dviem raketomis nusitaikė į policijos nuovadą Charkivo centre, žuvo policijos pareigūnas, dar 26 policijos pareigūnai ir 4 civiliai buvo sužeisti“, – socialiniame tinkle „Facebook“ parašė Ukrainos nacionalinės policijos vadovas Ivanas Vyhivskis.
Jis paskelbė nuotraukų, kuriose matyti didžiulis krateris šalia pastato nuolaužų krūvos. Kitoje nuotraukoje policininkas buvo su tvarsčiu ant galvos ir kruvinu veidu.
I.Vyhivskis įvardijo žuvusįjį kaip policijos pulkininką Andrijų Matvijenką. Jis sakė, kad policijai tarnyba Charkive „susijusi su kasdiene rizika gyvybei“.
Charkivo miestas yra maždaug už 30 km nuo Rusijos sienos ir per dvejus su puse metų trunkantį karą dažnai yra apšaudomas Rusijos.
Remiantis penktadienį valdžios institucijų paskelbtais duomenimis, spalį į miestą buvo smogta 25 kartus, 21 iš jų panaudotos valdomos bombos. Žuvo devyni žmonės, įskaitant du vaikus.
Trečiadienį per smūgį daugiabučiui žuvo trys žmonės, įskaitant du vaikus.
Regiono policija pranešė, kad naujausias išpuolis netrukus po 16 val. (vietos ir Lietuvos laiku) buvo įvykdytas naudojant pažangias Rusijos raketų sistemas S-300.
Suomijos ekspertas: okupantai perėjo į puolimą ir pralaužė gynybą daugelyje vietų
20:10
Rusijos kariai perėjo į puolimą Donbase. Bendras šio puolimo fronto ilgis – 70 kilometrų.
Tai pareiškė Suomijos karinis ekspertas Emilis Kastehelmi. Jis pažymėjo, kad pastarosiomis dienomis okupantai sustiprino savo puolimą Donecko srities Vuhledaro, Kurachovės ir Selydovės rajonuose.
E.Kastehelmi pažymėjo, kad Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo duomenimis, vos per kelias dienas jau įvyko daugiau kaip 100 susirėmimų. Ekspertas mano, kad tai yra vieno didelio masto rusų puolimo dalys.
„Rusai neseniai pradėjo didelį puolimą į rytus ir pietus nuo Donecko 70 kilometrų pločio fronte. Šis smūgis vos per kelias dienas pralaužė Ukrainos gynybą daugelyje vietų. Bendra padėtis kelia didelį nerimą, o ukrainiečiai yra išsekę. Tikėtina, kad ateinanti žiema bus sunki“, – pareiškė E.Kastehelmi.
„The Guardian“: Ukraina nerimauja dėl galimos D.Trumpo pergalės rinkimuose
19:58
Ukrainos valdžios atstovai galimą Donaldo Trumpo pergalę JAV rinkimuose vertina kaip rizikingą žaidimą kazino, kuriame Ukraina gali arba daug laimėti, arba viską prarasti.
Kaip rašo „The Guardian“, Ukrainos valdžios atstovai nerimauja dėl Donaldo Trumpo, kuris ne kartą bandė Kongrese blokuoti pagalbos paketus Ukrainai ir žadėjo priversti Maskvą ir Kyjivą sudaryti susitarimą iki JAV prezidento inauguracijos sausį.
Pasak leidinio, aukštas Ukrainos pareigūnas atvirai pareiškė, kad Ukraina „nerimauja dėl Trumpo“.
„Visi supranta, kad D.Trumpui nerūpi Ukraina ir kad D.Trumpo prezidentavimas Ukrainai taps kelione į kazino: galime daug laimėti, bet galime ir viską prarasti“, – „The Guardian“ sakė šaltinis Ukrainos saugumo tarnybose.
Tačiau, pasak jo, jaučiamas nuovargis nuo karo ir kai kurie yra pasiryžę imtis tokių rizikingų statymų.
„D.Trumpas naudingas V.Putinui, nes gali sukelti chaosą, bet gali būti ir nenaudingas, nes V.Putinui nepatinka, kai iniciatyvą turi kiti“, – sakė šaltinis.
Latvija skyrė taksistui septynerių metų laisvės atėmimo bausmę už šnipinėjimą Rusijai
18:59
Latvijos sostinės teismas ketvirtadienį nuteisė vieną taksi vairuotoją septynerių metų laisvės atėmimo bausme už tai, kad jis perdavė nuotraukas ir informaciją apie NATO karius šnipinėjimu Rusijai kaltinamai grupuotei.
Pasak Latvijos saugumo tarnybų, Sergejus Sidorovas „naudojosi savo santūria išvaizda ir taksi vairuotojo profesija, kad judėtų ir fotografuotų NATO laivus ir krovinius, iškraunamus Rygos uoste, taip pat šnipinėtų NATO bazes ir jų tarptautinį personalą“.
Pernai kovą S.Sidorovas perdavė pranešimus apie įvairius NATO veiksmus Rygos apylinkėse, kai oro uoste buvo pasamdytas, be kita ko, nuvežti kariškius į dvi bazes.
Taksistas taip pat perdavė informaciją apie NATO ir Ukrainos dronų bandymų poligoną ir yra prašęs instrukcijų, kaip pagaminti bombą, kad būtų galima susprogdinti naftos terminalą Latvijos sostinėje.
Rusijai įsiveržus į Ukrainą, Kremliui prijaučiančių asmenų grupė Latvijoje socialiniame tinkle „Telegram“ sukūrė tinklą „Baltijos antifašistai“, kaltinamą savanorių, norinčių rinkti slaptą gynybos informaciją, telkimu.
Šiuo metu „Baltijos antifašistams“ Latvijos teismuose yra iškelta atskira byla.
Ketvirtadienį paskelbus nuosprendį, S.Sidorovas tepasakė, kad „bandys apskųsti nuosprendį“.
Žiniasklaida: iš Ukrainos kariuomenės atleistas kontroversiškas generolas leitenantas J.Sodolis
18:00
Buvęs Ukrainos kariuomenės Jungtinių pajėgų vadas generolas leitenantas Jurijus Sodolis buvo atleistas iš karinės tarnybos, remiantis karinės medicinos komisijos išvada, rašo Ukrainos žiniasklaida.
Rašoma, kad J.Sodolis iš Ukrainos ginkluotųjų pajėgų buvo atleistas spalio 14 d. To priežastis buvo karo gydytojų komisijos sprendimas.
Leidinio slidstvo.info žurnalistai šiuo klausimu kreipėsi į Ukrainos ginkluotųjų pajėgų viešųjų ryšių departamento vadovą Bohdaną Senyką, kuris jiems atsakė, kad oficialios informacijos apie J.Sodolio atleidimą kol kas nėra.
„Oficialios informacijos apie J.Sodolio atleidimą iš Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kol kas neturime. Taip pat sužinojome iš žiniasklaidos“, – pažymėjo jis.
Be to, slidstvo.info žurnalistė paskambino pačiam J.Sodoliui, tačiau šis, pakėlęs telefono ragelį, jai pasakė: „Iki pasimatymo!“ ir baigė pokalbį.
„Į SMS žinutę su prašymu patvirtinti arba paneigti informaciją apie atleidimą iš kariuomenės generolas leitenantas neatsakė“, – pridūrė leidinys.
J.Sodolis buvo paskirtas Ukrainos kariuomenės Jungtinių pajėgų vadu 2024 m. vasario 11 d. per karinės vadovybės pertvarką, įvykusią po buvusio vyriausiojo vado Valerijaus Zalužno atleidimo.
Tačiau jau birželį Nacionalinės gvardijos brigados „Azov“ štabo viršininkas Bohdanas Krotevyčius įteikė skundą dėl J.Sodolio Valstybiniam tyrimų biurui. Jis apkaltino generolą leitenantą daugybe klaidų nuo pat Mariupolio gynybos 2022 m.
„Generolas Sodolis netinkamai vadovauja kariuomenei, dėl jo sprendimų žuvo tūkstančiai Ukrainos ginkluotųjų pajėgų, Nacionalinės gvardijos ir kitų gynybos dalinių karių, dėl to fronte buvo susilpnintos pozicijos ir prarasta daug teritorijos“, – pabrėžė B.Krotevyčius.
Birželio 24 d. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis atleido J.Sodolį iš Jungtinių pajėgų vado pareigų ir į jo vietą paskyrė brigados generolą Andrijų Hnatovą.
Rugsėjo pabaigoje paaiškėjo, kad Kyjivo apeliacinis teismas nurodė iškelti J.Sodoliui baudžiamąją bylą. Pasak Nacionalinės gvardijos brigados „Azov“ štabo viršininko B.Krotevyčiaus, šiuo metu tyrimai atliekami beveik visų brigadų vadų atžvilgiu, tačiau kai kurie kariniai vadovai „jaučiasi nebaudžiami dėl savo veiksmų“.
S.Lavrovas: JAV ir Rusija „atsidūrė ant tiesioginio karinio konflikto slenksčio“
17:23
Likus kelioms dienoms iki JAV prezidento rinkimų, penktadienį viename Turkijos dienraštyje paskelbtame interviu Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas perspėjo, esą Jungtinės Valstijos ir Rusija yra labai arti „tiesioginio karinio konflikto“.
„Valdant dabartiniam prezidentui, kuris JAV rusofobijos spiralę privedė iki logiškos pabaigos, mūsų šalys atsidūrė ant tiesioginio karinio konflikto slenksčio“, – sakė jis dienraščiui „Hurriyet“, turėdamas galvoje Joe Bideną, tačiau nedetalizavo šio teiginio.
Paklaustas apie kitą savaitę vyksiančius JAV rinkimus, kuriuose buvęs respublikonų prezidentas Donaldas Trumpas varžysis dėl prezidento posto su demokratų kandidate Kamala Harris, S.Lavrovas teigė, kad Rusijai tai turės mažai reikšmės.
„Mes neturime jokių pageidavimų. Kai D.Trumpo administracija buvo valdžioje, ji priėmė daugiausiai antirusiškų sankcijų, palyginti su savo pirmtakais“, – sakė jis.
„Nesvarbu, kas laimės rinkimus, nemanome, kad Jungtinių Valstijų antirusiškas nusistatymas gali pasikeisti“, – kalbėjo S.Lavrovas.
D.Trumpas anksčiau yra išreiškęs savo simpatijas Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui.
Praėjusią savaitę Rusijos prezidentas sakė, kad jo santykiai su Vašingtonu priklausys nuo to, kokią poziciją jis užims po balsavimo, nes D.Trumpo pastabas apie norą užbaigti karą Ukrainoje jis sutikęs kaip „nuoširdžias“.
Rugsėjį „Microsoft“ pareiškė, kad Rusijos agentai suaktyvino dezinformacijos operacijas, siekdami apšmeižti K.Harris kampaniją per sąmokslo teorijomis pertekusius vaizdo įrašus, ir tai padidino susirūpinimą dėl užsienio įtakos operacijų, nukreiptų prieš rinkimus.
