Karas Ukrainoje. „Pardavė sielą už ryžius“: aiškėja Kim Jong Uno ir V.Putino susitarimo detalės

Pauliaus Peleckio / BNS nuotr./Asociatyvinė nuotrauka. Charkivas ir jo apylinkės po Rusijos apšaudymų

Rusija surengė naujas atakas Charkive. Kol kas žinoma apie tris sužeistus žmones.

Miesto meras Igoris Terechovas savo „Telegram“ kanale pranešė apie dvi sprogimų serijas: smogta Charkivu ir jo priemiesčiui. Pirmoji aviacinė bomba nukrito miško juostoje, aukų ir sugriovimų nebuvo.

Bomba nukrito ir miesto Ševčenkovskio rajone. Buvo pataikyta į prekybos centrą prie daugiaaukščių namų, trys žmonės buvo sužeisti. Taip pat apgadintos elektros linijos ir antžeminis elektros transportas, išdaužyti namų langai.

„Shutterstock“/„Shahed“ dronas

Sekmadienio vakarą užfiksuotas rusų atakos bepiločių orlaivių judėjimas iš šiaurės, o vėliau ir iš pietų krypčių.

18.47 val. gautas pranešimas apie pietvakarių kryptimi judančią atakos bepiločių orlaivių grupę Sumų srities šiaurėje.

Sumų srityje ir Černihivo srityje paskelbtas oro pavojus.

21.04 val. karinės oro pajėgos įspėjo apie „Shahed“ judėjimą link Sumų.

Nuo 21:20 val. atakos bepiločiai orlaiviai toliau juda:

• Černigovo srities šiaurės rytuose Černihivo kryptimi;
• Sumų srities šiaurėje – Gluchivo kryptimi;
• į vakarus nuo Sumų srities;
• į šiaurę nuo Sumų srities vykstant link Sumų.

Nuo 22.20 val. atakuoja bepiločiai orlaiviai:

• Černihivo srities pietuose – į Kyjivo pusę;
• ties Sumų ir Černihivo sričių riba – į šiaurės vakarus;
• pietvakariuose nuo Sumų į pietryčius;
• ties Sumų ir Kyjivo sričių riba – Kyjivo link;
• Mykolajivo srityje į rytus ir vakarus nuo miesto, į šiaurės vakarus.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Vladimiras Putinas ir Donaldas Trumpas

Pasak amerikiečių leidinio „The Washington Post“, Rusija džiaugtųsi Donaldo Trumpo pergale JAV rinkimuose, tačiau jo planai nutraukti karą Ukrainoje gali būti nepriimtini Rusijos Federacijai.

Leidinys pažymi, kad Rusija apsimeta abejinga JAV rinkimams, tačiau slapta palaiko D.Trumpą. Tuo pat metu, nors D.Trumpo tarptautinė darbotvarkė labiau atitinka Kremliaus skonį, bet jo planai nutraukti karą Ukrainoje gali būti nepriimtini Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui.

Remiantis JAV pareigūnų pareiškimais ir laikraščio „The Washington Post“ duomenimis, Kremlius ir Rusijos karinė žvalgyba surengė kelias dezinformacijos kampanijas prieš Kamalą Harris ir jos bendražygį Timą Waltzą ir sukėlė abejonių dėl balsavimo rezultatų teisėtumo.

Leidinyje pažymima, kad Kremlius stengiasi pakenkti Vakarų paramai Ukrainai, o D.Trumpo kandidatūra sutampa su Maskvos tikslais, nes jis ne kartą kritikavo Amerikos išlaidas paramai Kyjivui.

Tačiau Maskvoje nuotaikos iš pažiūros vis dar „santūresnės ir pabrėžtinai nerūpestingos nei ankstesniais rinkimų metais“.

Visą tekstą skaitykite čia.

„IMAGO“/„Scanpix“/Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas

Rusija stebi JAV politiką kaip vanagas. Taip praėjusią savaitę Kyjive žurnalistams sakė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, atsakydamas į klausimą apie Maskvos norą derėtis. „Tai priklauso nuo rinkimų Jungtinėse Valstijose“, – sakė jis.

Jei Kamala Harris būtų išrinkta, tikimasi, kad ji didžiąja dalimi tęstų Joe Bideno administracijos politiką, kuri, nors kartais ir sukelia tam tikrų nesutarimų, iš esmės palaiko Ukrainą, įskaitant Vakarų ginkluotės naudojimą smūgiams giliau Rusijoje.

Visai priešingą poziciją išreiškė Donaldas Trumpas, kuris užsiminė apie galimybę nutraukti paramą Ukrainos karui ir teigė, kad galėtų užbaigti karą „per vieną dieną.“ Jo kandidato į viceprezidentus J.D.Vance'o siūlomas taikos planas savo sąlygomis akivaizdžiai primena V.Putino pageidavimus.

Analitikai sako, kad Amerikos politika šiuo metu yra kryžkelėje, tačiau tai nebūtinai reiškia lūžio tašką taikos derybose.

Taip yra todėl, kad nėra ženklų, jog Rusija būtų pasirengusi sėsti prie derybų stalo, nepriklausomai nuo to, kas taps JAV prezidentu.

„Ką D.Trumpas mano galintis padaryti, kokių svertų turi, šiuo metu nėra aišku – tačiau nemanau, kad tai bus greitas procesas“, – sakė Thomas Grahamas, Rusijos užsienio politikos ekspertas ir narys užsienio ryšių taryboje.

Visą tekstą skaitykite čia.

Karas Ukrainoje / Gleb Garanich / REUTERS

Maskva naktį į sekmadienį paleido į Ukrainą 96 dronus ir valdomą raketą, pranešė Ukrainos pareigūnai.

Ukrainos oro pajėgos sekmadienį paskelbė per praėjusią naktį sunaikinusios 66 rusų dronus ir vieną raketą. 

27 bepiločiai nukrito nepasiekę taikinių, nes, pasak karinių oro pajėgų atstovų, greičiausiai buvo elektroniškai užblokuoti. Dar vienas įskrido į Baltarusijos oro erdvę. Apie nukentėjusiuosius nepranešama.

Ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienį pareiškė, kad per pastarąją savaitę Rusija prieš Ukrainą paleido apie 900 valdomų aviacinių bombų, 500 dronų ir 30 raketų.

V. Zelenskis sekmadienį kreipėsi į Ukrainos sąjungininkus, prašydamas suteikti „tolimojo nuotolio pajėgumus mūsų saugumui užtikrinti“, sakydamas, kad šios „atakos būtų buvusios neįmanomos, jei būtume turėję pakankamą pasaulio paramą“.

Visą tekstą skaitykite čia.

Šiaurės Korėjos kariai / ED JONES / AFP

Šiaurės Korėja pasiuntė tūkstančius savo karių į Rusiją kovoti prieš Ukrainą. Buvęs Pietų Korėjos ambasadorius Rusijoje Wi Song-lakas mano, kad šiaurės Korėjai tai gana pelningas sandoris, rašo „The Korea Herald“ .

Sandoris su Rusija iš esmės padengs Šiaurės Korėjos finansinę ir maisto krizę, sakė diplomatas. Pasak jo, Šiaurės Korėja kasmet pagamina mažiau nei 4 mln. tonų grūdų, o ryžiai sudaro mažiau nei trečdalį visos žemės ūkio produkcijos, kurios šaliai nepakanka.

„4 mln. tonų grūdų, kuriuos Šiaurės Korėja teigia kasmet pagaminanti, iš tikrųjų yra 1 mln. tonų mažiau nei reikia šaliai išmaitinti. Jei Rusija pasiūlytų 600–700 tūkst. tonų ryžių, to pakaktų daugiau nei pusei to, ko Šiaurės Korėjai reikėtų metiniam poreikiui patenkinti“, – sakė Wi Song-lakas.

Prekyba ginklais su Rusija taip pat padės sumažinti maisto deficitą Šiaurės Korėjoje. Diplomatas pasidalijo informacija, kad Maskva perka iš Pchenjano artilerijos sviedinius.

Be to, susitarimas leis Šiaurės Korėjai nenumatytų aplinkybių atveju Korėjos pusiasalyje kariauti kartu su Rusija, pridūrė Wi Song-lakas:

„Jei Korėjos pusiasalyje kada nors kiltų karas, Šiaurės Korėja galės tikėtis, kad Rusija ateis jai į pagalbą“.

Be to, kai kurias Šiaurės Korėjos ir Rusijos susitarimo detales atskleidė ir Pietų Korėjos nacionalinio saugumo strategijos institutas (INSS).

Pasak ekspertų, sprendimas siųsti Šiaurės Korėjos karius į Rusiją likus kelioms savaitėms iki prezidento rinkimų Jungtinėse Valstijose taip pat nebuvo priimtas be priežasties.

„D. Trumpo vadovaujamos JAV gali pasitraukti iš Ukrainos, taip pakirsdamos vieną iš pagrindinių naujos šaltojo karo struktūros, kurią Pchenjanas pastaraisiais metais kūrė glaudžiai bendradarbiaudamas su Maskva, ramsčių“, – teigiama INSS pranešime.

Pietų Korėjos nacionalinio saugumo strategijos institutas mano, kad Šiaurės Korėja, spartindama savo karių siuntimo procesą, nori susieti Rusiją su savo užsienio strategija.

Kiekvienam Šiaurės Korėjos kariui už dalyvavimą kare prieš Ukrainą kas mėnesį bus mokama apie 2 000 JAV dolerių, pažymėjo Pietų Korėjos nacionalinė žvalgybos tarnyba. Agentūra pabrėžė, kad į Rusiją bus išsiųsta ne mažiau kaip 10 000 Šiaurės Korėjos karių, o bendra metinių išmokų suma sieks daugiau kaip 200 mln. dolerių.

Kita susitarimo detalė – Rusija padeda Šiaurės Korėjai su pažangiomis kosmoso technologijomis, paminėjo Pietų Korėjos žvalgybos tarnyba. Tarnyba mano, kad Šiaurės Korėja nori paleisti dar vieną karinės žvalgybos palydovą.

Anksčiau pranešta, kad Kinija nepritaria Šiaurės Korėjos karių dislokavimui Rusijoje. Dienraštis „The Wall Street Journal“ išsiaiškino, kad Pekinas nerimauja, jog šis sprendimas gali paskatinti JAV, Vakarų Europos ir jų sąjungininkų karinės partnerystės plėtrą Azijos ir Ramiojo vandenyno regione.

„Scanpix“/AP nuotr./Šiaurės Korėjos kariai ir Kim Yong Unas

Šiaurės Korėjos kariai, kuriuos Rusija įdarbino karui su Ukraina, beveik neabejotinai susidurs su daugybe problemų, pareiškė Jungtinės Karalystės gynybos ministerija, remdamasi žvalgybos duomenimis.

Tikėtini sunkumai bus susiję su operaciniu suderinamumu, nes, pasak britų žvalgybos, Rusija ir Šiaurės Korėja anksčiau nėra rengusios bendrų karinių pratybų.

Šiaurės Korėjos kariai, kurie dalyvaus kovinėse operacijose, beveik neabejotinai susidurs su problemomis, susijusiomis su rusiškos įrangos valdymu, integravimusi į Rusijos vadovavimo ir kontrolės struktūrą ir kalbos barjero su Rusijos kariais įveikimu“, – sakoma pranešime.

Britų žvalgyba priminė, kad kai kurie Rusijoje esantys Šiaurės Korėjos kariai buvo perkelti į Kursko sritį.

„Rusijai karinė parama Šiaurės Korėjai kare su Ukraina greičiausiai buvo pagrindinis partnerystės variklis ir iki šiol daugiausia dėmesio buvo skiriama ginklų pardavimui Šiaurės Korėjai. Tuo pat metu Šiaurės Korėja iš Rusijos gavo aukšto lygio tarptautinę paramą ir rado prekybos partnerį, pasirengusį pažeisti sankcijas“, – rašoma ataskaitoje.

Priminsime, kad JAV valstybės departamentas patvirtino, jog Šiaurės Korėja į Rusiją pasiuntė apie 10 tūkst. karių. Kartu pažymėta, kad šie kariai artimiausiomis dienomis gali dalyvauti kariniuose veiksmuose prieš Ukrainą.

Laikraštis „The Wall Street Journal“ rašė, kad Šiaurės Korėjos sprendimas siųsti karius kelia nepasitenkinimą Kinijai, tikrinant jos galimybių daryti įtaką kaimynams ribas.

„Wikimedia Commons“ nuotr./Sparnuotoji raketa „Kalibr“

Rusija toliau kaupia raketų atsargas, ypač. Kh-101/555, „Kalibr“), greičiausiai ketindama suintensyvinti jų naudojimą prieš Ukrainą šildymo sezono metu. Tokią nuomonę išsakė karinis-politinis apžvalgininkas Aleksandras Kovalenko.

Priminsime, kad rugsėjį ir spalį rusai nesudavė masinių raketų smūgių Ukrainai, bet naudojo pavienes atakas ir reguliarius bepiločių lėktuvų reidus.

„Įdomus dalykas. Spalio mėnesį neužfiksuota nė vieno raketos 9M728 „Iskander-K“ OTRK paleidimo, o priešas reguliariai naudojo raketas 9M723 „Iskander-M/KN-23“ OTRK. Kartu šių balistinių raketų paleidimų, palyginti su rugsėju, kiekybiškai sumažėjo.

Panaši padėtis yra ir su iš oro paleidžiamomis sparnuotosiomis raketomis Kh-101/555 bei iš jūros paleidžiamomis sparnuotosiomis raketomis „Kalibr“. Tačiau tai nereiškia, kad Rusijos okupacinės pajėgos jų pritrūko, o rodo, kad jie jas kaupia“, – įsitikinęs ekspertas.

Kalbant apie dronų smūgius, ekspertas pažymėjo, kad iš pirmo žvilgsnio tai naujas rekordas, tačiau verta atsižvelgti į tai, kad šiuose išpuoliuose dažniau naudojami ne smogiamieji dronai „Shahed-136“.

Priminsime, kad karinis apžvalgininkas Denisas Popovičius anksčiau pažymėjo, jog Rusijos kariai ruošiasi masiniams išpuoliams prieš Ukrainą. Jo nuomone, šiuo metu dronų atakomis jie renka reikiamą informaciją būsimiems smūgiams:

„Pastarosiomis savaitėmis matėme, kad tam tikras skaičius dronų yra numušamas. Ką tai reiškia? Akivaizdu, kad tai yra dronai, kurie neturėjo kovinės galvutės, bet jie buvo paleisti kaip jaukas... Visi jie didele dalimi tėra paleidžiami žvalgybiniais tikslais... Neturėtume atsipalaiduoti... Akivaizdu, kad turėtume tikėtis masinių raketų smūgių Ukrainos teritorijoje.“

Rytų Ukraina / Alexander Ermochenko / REUTERS

Rusijos gynybos ministerija sekmadienį užėmė dar vieną gyvenvietę Rytų Ukrainoje, vos už kelių kilometrų nuo svarbiausio logistikos centro Pokrovsko.

Rusų kariuomenė kelias savaites sparčiai žengia į priekį Ukrainos rytinėje Donecko srityje ir per tą laiką jau užėmė dešimtis miestelių ir kaimų.

Rusijos gynybos ministerija sekmadienį išplatintame pranešime teigiama, kad jos pajėgos „išvadavo“ Višnevo gyvenvietę. 

Šeštadienį Maskva nurodė, kad jos pajėgos Donecko regione užėmė didelį Kurachivkos kaimą, esantį netoli pramoninio Kurachovės miesto, kurį rusai taip pat nori užimti.

Visą tekstą skaitykite čia.

Kyjivas / Gleb Garanich / REUTERS

Ukrainos oro pajėgos sekmadienį paskelbė per praėjusią naktį sunaikinusios 66 rusų dronus ir vieną raketą.

Jų pranešime socialiniame tinkle „Telegram“ teigiama, kad rusai paleido į Ukrainą vieną aviacinę raketą Ch-59/69 ir 96 „Shahed“ tipo dronus bei kitus neatpažintus bepiločius. 

Pavyko numušti raketą ir 66 dronus Kyjivo, Sumų, Chmelnyckio, Žytomyro, Čerkasų, Černihivo, Kirovohrado, Poltavos, Dnipropetrovsko ir Charkivo srityse. 27 bepiločiai nukrito nepasiekę taikinių, dar vienas nuskrido Baltarusijos link.

„The New York Times“/ Nicole Tung/Zaporižia, Ukraina

Rusijos okupantai rengiasi rimtiems puolamiesiems veiksmams Zaporižios kryptimi. Tai pareiškė karo analitikas, Rusijos ir Ukrainos karo veteranas, NGU atsargos majoras Aleksejus Getmanas laidoje „Suspilnoje“.

„Vyksta laipsniškas, lėtas, bet priešo žengimas į priekį visame rytiniame fronte. Be to, jie greičiausiai ruošiasi rimtiems puolamiesiems veiksmams Zaporižios kryptimi. Orechovės link jie sutelkė nemažai gyvosios jėgos ir technikos. Todėl galime tikėtis, kad šia kryptimi bus mėginama imtis tam tikrų puolamųjų veiksmų“, – sakė jis.

Šiaurine kryptimi, pasak A.Getmano, rusai ir toliau bando pasiekti Oskolio upę, kad bandytų ją forsuoti.

Be to, ekspertas paaiškino, kaip pablogėjusios oro sąlygos paveiks puolamąsias operacijas.

„Tai turėtų sulėtinti rusų gebėjimą žengti į priekį. Tačiau ne ženkliai. Tai trukdys, bet per daug tikėtis nereikėtų. Tai sulėtins, bet nesustabdys. Tačiau nėra labai lengva išsilaikyti gynyboje, jei stovi tranšėjoje vandenyje“, – pažymėjo ekspertas.

Shutterstock nuotr./Rusijos vėliava

Nuo 2022 m. vasario mėn., kai prasidėjo Rusijos invazija į Ukrainą, Rusijoje padaugėjo nepilnamečių vykdomų geležinkelių infrastruktūros ir kariuomenės objektų padegimų. Kartais už šių išpuolių vykdymą jaunuoliams pažadama pinigų, rašo dw.com.

Rusijoje padaugėjo sabotažo aktų, daugiausia nukreiptų prieš geležinkelius ir kariuomenę – jų kaltininkai yra nepilnamečiai.

Valdžios institucijos tvirtina, kad jaunuolius tokias operacijas vykdyti užsako „proukrainietiškai nusiteikę vadovai“ socialinės žiniasklaidos tinkluose.

Dabar valdžios institucijos naudoja propagandinius vaizdo įrašus, kad pagąsdintų jaunuosius diversantus. Įstatymo projekte numatyta, kad už sabotažą būtų galima bausti vos 14 metų vaikus. Tuo pat metu žmogaus teisių aktyvistai įspėjo, kad Rusijos saugumo pajėgos gali veikti kaip provokatoriai.

DW stebėjo keletą teisminių procesų prieš jaunuosius rusus, taip pat susisiekė su „Telegram“ žinučių programos kanalu, kuriame siūlomi pinigai už karinės technikos padegimus.

Visą tekstą skaitykite čia.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Kamala Harris ir Donaldas Trumpas

Visas pasaulis stebi, kaip Jungtinės Amerikos Valstijos renkasi savo prezidentą. Kalbama ne apie intrigas, o apie didelę pasaulinę JAV įtaką, nuo kurios priklauso milijardai žmonių, neturinčių teisės balsuoti, bet galinčių patirti bene didžiausias pasekmes. Ukraina su ypatingu susirūpinimu stebi JAV prezidento rinkimus, rašo „The Telegraph“.

Ką D.Trumpo pergalė reikštų Ukrainai?

Leidinys rašo, kad „niekur pasaulyje statymai nėra didesni“ nei Ukrainoje, kur visi puikiai supranta, kad santykiai su Jungtinėmis Valstijomis yra šalies išlikimo klausimas.

Ukrainos pajėgos rytuose remiasi ne tik amerikietiškais ginklais, transporto priemonėmis ir šaudmenimis. Tačiau britai, europiečiai ir kiti sąjungininkai nepajėgs suteikti „nieko panašaus“ į tą pačią paramą, jei JAV pagalba bus sumažinta arba nutraukta, sako Edas Arnoldas iš Karališkojo Jungtinių paslaugų instituto.

Taigi rinkimų rezultatai iš tiesų yra egzistencinis klausimas. Tačiau kandidatai taip miglotai kalba apie savo planus, kad nėra vieningos nuomonės, kas yra geriausias pasirinkimas – arba mažiausiai blogas.

Visą tekstą skaitykite čia.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Šiaurės Korėjos kariai ir Kim Jong Unas

Pasaulinėje politikoje Kinija dažnai stoja Rusijos ir Šiaurės Korėjos pusėn. Tačiau Šiaurės Korėjos sprendimas pasiųsti tūkstančius karių į fronto liniją Ukrainoje kelia dilemą Kinijai, nes išbando jos galimybių daryti įtaką kaimynams ribas, rašo „The Wall Street Journal“.

Kaip pastebi leidinys, Pekinas labiausiai nerimauja dėl to, kad Šiaurės Korėjos dalyvavimas kare gali paskatinti dar labiau išplėsti karinę partnerystę tarp Jungtinių Valstijų, Vakarų Europos ir jų sąjungininkų Azijos ir Ramiojo vandenyno regione, nes tokia partnerystė gali padėti Jungtinėms Valstijoms rasti sąjungininkų bet kokiame galimame konflikte su Kinija dėl Taivano.

Šiaurės Korėjos karių dislokavimas Rusijoje Kinijai nepriimtinas, sakė Nankino universiteto Tarptautinių studijų instituto direktorius Zhu Fengas. Pasak jo, tai signalizuoja apie karo su Ukraina plėtrą, o Pekinas gali baimintis, kad konfliktas „dabar virs tarpkontinentiniu karu“.

Kinija praranda įtaką sąjungininkams

Kinija gali laikyti Rusijos tiesioginę paramą Šiaurės Korėjos strateginiams ginklams „raudona linija“, tačiau net ir tokiu atveju jos pastangos pažaboti kurią nors šalį būtų ribotos, teigia Vokietijos tarptautinių ir saugumo reikalų instituto Korėjos fondo mokslinis bendradarbis Ericas Ballbachas.

„Kinija akivaizdžiai susiduria su realybe, kad ji praranda įtaką Pchenjane, o Rusija ją didina“, - sakė E. Ballbachas.

Pavyzdžiui, per pastaruosius metus Kim Jong Unas padarė dramatišką pokytį ir daugiau dėmesio skyrė Rusijai nei Kinijai. Šiais metais Kimas išsiuntė V.Putinui daugiau nei 10 laiškų, o tai yra tris kartus daugiau nei jo susirašinėjimas su Xi. Be to, rusai gali atostogauti Šiaurės Korėjoje, o kinai kol kas negali.

Kaip pažymi WSJ, Vladimiras Putinas ir Kim Jong Unas gali pasiūlyti vienas kitam tai, ko negali pasiūlyti Pekinas: Rusijai reikia darbo jėgos ir amunicijos, kad laimėtų karą su Ukraina, o Pchenjanui reikia žinių apie ginkluotę.

„Rusija ir Šiaurės Korėja viena kitai yra tarsi šveicariškas armijos peilis“, - sako Atlanto tarybos vyresnysis bendradarbis Johnas Parkas.

Kaip primena WSJ, Kinija vengia kritikuoti Rusijos invaziją į Ukrainą, vadindama ją „krize“, o ne karu. Tuo pat metu Pekinas beveik nieko nepasakė apie Šiaurės Korėjos karius.

Atsakydamas į tiesioginį klausimą, Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Lin Jiangas sakė, kad Šiaurės Korėjos ir Rusijos dvišaliai santykiai yra „jų pačių reikalas“, ir pakartojo, kad Kinija ragina visas šalis deeskaluoti padėtį ir ieškoti politinio sprendimo.

Kinijos pozicija nuvylė Rusiją ir Šiaurės Korėją, nes Pekinas nelinkęs viešai skelbti aljansų su dviem kaimynėmis, sakė buvęs D. Trumpo administracijos patarėjas Kinijos politikos klausimais Milesas M.Yu.

JAV siunčia svarbią pagalbą

„Stryker“

Tūkstančiai Šiaurės Korėjos karių šiuo metu yra sutelkti Kursko regione ir, kaip tikimasi, artimiausiomis dienomis prisijungs prie kovos ir sustiprins Rusijos kariuomenę.

Tačiau Ukrainos kariuomenė taip pat gaus svarbią pagalbą, kad galėtų atremti Rusijos puolimą – į naujausią JAV pagalbos paketą įtraukta mažiausiai 212 šarvuočių „Stryker“.

Kaip pažymi „Forbes“ analitikas Davidas Axas, dauguma Ukrainai perduotų „Strykers“ jau yra Kursko regione, todėl tikėtina, kad į šią sritį bus perduota ir papildomų transporto priemonių.

Kaip aiškina analitikas, atsižvelgiant į tai, kad mūšio metu buvo prarasta apie dvi dešimtys „Strykers“, naujasis JAV tiekimas padidins šių šarvuočių skaičių Ukrainos ginkluotosiose pajėgose iki beveik 400.

Tuo pat metu Ukraina paprastai jas paskirsto šturmo brigadoms – trims batalionams po 31 transporto priemonę kiekvienoje brigadoje.

„Strykers“ ankstesnių partijų pakako aprūpinti 80-ąją ir 82-ąją šturmo brigadas, kurios rugpjūčio pradžioje skyrė batalionus invazijai į Kurską. Trečioji šturmo brigada, 95-oji, taip pat yra Kurske – ir ji dar neturi šių transporto priemonių“, – pažymi analitikas, pabrėždamas, kad šią brigadą tikslinga aprūpinti dabar, siekiant suvienodinti jos pajėgas su kitomis dviem.

„Manevringas „Stryker“, kurio maksimalus greitis siekia 60 mylių per valandą, puikiai tinka chaotiškiems mūšiams mieste ir greitiems puolimams keliuose, kurie būdingi kovoms Kursko regione... Be to, kad transporto priemonė yra greita ir manevringa, ji yra gera stebėjimo ir šaudymo platforma dėl viršuje sumontuotų jutiklių ir ginklų“, – sakė D.Axas.

Kartu jis priduria, kad esant dideliam žmonių trūkumui, naujieji „Strykers“ greičiausiai yra vienintelė pagalba, kurią gaus Ukrainos kariuomenė Kursko srityje.

Ukrainos žvalgybos duomenimis, Rusija prie Ukrainos sienų yra dislokavusi daugiau kaip 7 000 Šiaurės Korėjos karių. Pažymima, kad jie ginkluoti, visų pirma, 60 mm minosvaidžiais ir automatais AK-12.

Spalio pabaigoje JAV valstybės departamentas paskelbė, kad Rusijoje yra apie 10 000 Šiaurės Korėjos karių, iš jų apie 8 000 – Kursko srityje. Tuomet buvo pranešta, kad šis kontingentas artimiausiomis dienomis gali dalyvauti kovinėse operacijose.

Kaip pareiškė 24-osios atskirosios šturmo brigados (OSB) „Aidar“ vadas Stanislavas Bunjatovas, Rusijos kariai sumažino savo aktyvumą Kursko srityje. Tai gali būti susiję su karių pergrupavimu ir Šiaurės Korėjos karių įžengimu į pozicijas.

Volodymyras Zelenskis / Ukraine Presidency/Ukrainian Pre / ZUMAPRESS.com

Ukraina ir Rusija rengia konfidencialias derybas, kuriose aptariamos galimos susitarimo nuolaidos, rašo Vokietijos laikraščio „Die Zeit“ politikos redaktorė Alice Bota.

Pasak jos, tokios derybos apima abipusį atgrasymą nuo išpuolių prieš energetikos infrastruktūrą, apsikeitimą kaliniais, neteisėtai paimtų ukrainiečių vaikų grąžinimą ir susitarimą dėl grūdų.

Kaip teigiama leidinio publikacijoje, derybos vyko Kopenhagoje, Kyjive, Maltoje, Davose, taip pat Džidoje Saudo Arabijoje, kur dalyvavo net Kinijos atstovai.

Kai kurios iš šių derybų žlugo.

Juodosios jūros regiono susitarimas nustojo galioti praėjus kiek daugiau nei metams. Tuo tarpu Kataro vadovaujamos derybos dėl infrastruktūros apsaugos atsidūrė aklavietėje, kai prasidėjo Kursko operacija, rašo Vokietijos laikraščio „Die Zeit“ politikos redaktorė Alice Bota.

Kitos diplomatinės pastangos buvo sėkmingesnės ir iš jų naudos turėjo abi pusės. Apie daugelį tokių derybų niekas nežino – būtent todėl, kad nevieša diplomatija yra sėkmingiausia.

„Įsivaizduokite, kas nutiktų Ukrainoje, jei staiga pasirodytų gandai, kad prezidentas V.Zelenskis pasirengęs užleisti teritoriją. Tačiau kai Ukrainos ir Rusijos pareigūnai, politiniai patarėjai ir politologai apie tai kalbasi konfidencialiai, kita pusė žino, kur galima manevruoti“, – rašo žurnalistė.

Ji pažymi, kad Vokietijos pareigūnai, raginantys karą spręsti diplomatinėmis priemonėmis, o ne ginklais, žino apie vykstančius procesus.

„Klausimas nebėra toks, ar derybos įvyks. Klausimas yra kada ir kaip. Vienas dalykas yra lemiamos reikšmės: Vladimiras Putinas bus tam pasirengęs“, – teigiama leidinyje.