Karas Ukrainoje. „Pardavė sielą už ryžius“: aiškėja Kim Jong Uno ir V.Putino susitarimo detalės

Pauliaus Peleckio / BNS nuotr./Asociatyvinė nuotrauka. Charkivas ir jo apylinkės po Rusijos apšaudymų

Rusija surengė naujas atakas Charkive. Kol kas žinoma apie tris sužeistus žmones.

Miesto meras Igoris Terechovas savo „Telegram“ kanale pranešė apie dvi sprogimų serijas: smogta Charkivu ir jo priemiesčiui. Pirmoji aviacinė bomba nukrito miško juostoje, aukų ir sugriovimų nebuvo.

Bomba nukrito ir miesto Ševčenkovskio rajone. Buvo pataikyta į prekybos centrą prie daugiaaukščių namų, trys žmonės buvo sužeisti. Taip pat apgadintos elektros linijos ir antžeminis elektros transportas, išdaužyti namų langai.

„Shutterstock“/„Shahed“ dronas

Sekmadienio vakarą užfiksuotas rusų atakos bepiločių orlaivių judėjimas iš šiaurės, o vėliau ir iš pietų krypčių.

18.47 val. gautas pranešimas apie pietvakarių kryptimi judančią atakos bepiločių orlaivių grupę Sumų srities šiaurėje.

Sumų srityje ir Černihivo srityje paskelbtas oro pavojus.

21.04 val. karinės oro pajėgos įspėjo apie „Shahed“ judėjimą link Sumų.

Nuo 21:20 val. atakos bepiločiai orlaiviai toliau juda:

• Černigovo srities šiaurės rytuose Černihivo kryptimi;
• Sumų srities šiaurėje – Gluchivo kryptimi;
• į vakarus nuo Sumų srities;
• į šiaurę nuo Sumų srities vykstant link Sumų.

Nuo 22.20 val. atakuoja bepiločiai orlaiviai:

• Černihivo srities pietuose – į Kyjivo pusę;
• ties Sumų ir Černihivo sričių riba – į šiaurės vakarus;
• pietvakariuose nuo Sumų į pietryčius;
• ties Sumų ir Kyjivo sričių riba – Kyjivo link;
• Mykolajivo srityje į rytus ir vakarus nuo miesto, į šiaurės vakarus.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Vladimiras Putinas ir Donaldas Trumpas

Pasak amerikiečių leidinio „The Washington Post“, Rusija džiaugtųsi Donaldo Trumpo pergale JAV rinkimuose, tačiau jo planai nutraukti karą Ukrainoje gali būti nepriimtini Rusijos Federacijai.

Leidinys pažymi, kad Rusija apsimeta abejinga JAV rinkimams, tačiau slapta palaiko D.Trumpą. Tuo pat metu, nors D.Trumpo tarptautinė darbotvarkė labiau atitinka Kremliaus skonį, bet jo planai nutraukti karą Ukrainoje gali būti nepriimtini Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui.

Remiantis JAV pareigūnų pareiškimais ir laikraščio „The Washington Post“ duomenimis, Kremlius ir Rusijos karinė žvalgyba surengė kelias dezinformacijos kampanijas prieš Kamalą Harris ir jos bendražygį Timą Waltzą ir sukėlė abejonių dėl balsavimo rezultatų teisėtumo.

Leidinyje pažymima, kad Kremlius stengiasi pakenkti Vakarų paramai Ukrainai, o D.Trumpo kandidatūra sutampa su Maskvos tikslais, nes jis ne kartą kritikavo Amerikos išlaidas paramai Kyjivui.

Tačiau Maskvoje nuotaikos iš pažiūros vis dar „santūresnės ir pabrėžtinai nerūpestingos nei ankstesniais rinkimų metais“.

Visą tekstą skaitykite čia.

„IMAGO“/„Scanpix“/Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas

Rusija stebi JAV politiką kaip vanagas. Taip praėjusią savaitę Kyjive žurnalistams sakė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, atsakydamas į klausimą apie Maskvos norą derėtis. „Tai priklauso nuo rinkimų Jungtinėse Valstijose“, – sakė jis.

Jei Kamala Harris būtų išrinkta, tikimasi, kad ji didžiąja dalimi tęstų Joe Bideno administracijos politiką, kuri, nors kartais ir sukelia tam tikrų nesutarimų, iš esmės palaiko Ukrainą, įskaitant Vakarų ginkluotės naudojimą smūgiams giliau Rusijoje.

Visai priešingą poziciją išreiškė Donaldas Trumpas, kuris užsiminė apie galimybę nutraukti paramą Ukrainos karui ir teigė, kad galėtų užbaigti karą „per vieną dieną.“ Jo kandidato į viceprezidentus J.D.Vance'o siūlomas taikos planas savo sąlygomis akivaizdžiai primena V.Putino pageidavimus.

Analitikai sako, kad Amerikos politika šiuo metu yra kryžkelėje, tačiau tai nebūtinai reiškia lūžio tašką taikos derybose.

Taip yra todėl, kad nėra ženklų, jog Rusija būtų pasirengusi sėsti prie derybų stalo, nepriklausomai nuo to, kas taps JAV prezidentu.

„Ką D.Trumpas mano galintis padaryti, kokių svertų turi, šiuo metu nėra aišku – tačiau nemanau, kad tai bus greitas procesas“, – sakė Thomas Grahamas, Rusijos užsienio politikos ekspertas ir narys užsienio ryšių taryboje.

Visą tekstą skaitykite čia.

Karas Ukrainoje / Gleb Garanich / REUTERS

Maskva naktį į sekmadienį paleido į Ukrainą 96 dronus ir valdomą raketą, pranešė Ukrainos pareigūnai.

Ukrainos oro pajėgos sekmadienį paskelbė per praėjusią naktį sunaikinusios 66 rusų dronus ir vieną raketą. 

27 bepiločiai nukrito nepasiekę taikinių, nes, pasak karinių oro pajėgų atstovų, greičiausiai buvo elektroniškai užblokuoti. Dar vienas įskrido į Baltarusijos oro erdvę. Apie nukentėjusiuosius nepranešama.

Ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienį pareiškė, kad per pastarąją savaitę Rusija prieš Ukrainą paleido apie 900 valdomų aviacinių bombų, 500 dronų ir 30 raketų.

V. Zelenskis sekmadienį kreipėsi į Ukrainos sąjungininkus, prašydamas suteikti „tolimojo nuotolio pajėgumus mūsų saugumui užtikrinti“, sakydamas, kad šios „atakos būtų buvusios neįmanomos, jei būtume turėję pakankamą pasaulio paramą“.

Visą tekstą skaitykite čia.

Šiaurės Korėjos kariai / ED JONES / AFP

Šiaurės Korėja pasiuntė tūkstančius savo karių į Rusiją kovoti prieš Ukrainą. Buvęs Pietų Korėjos ambasadorius Rusijoje Wi Song-lakas mano, kad šiaurės Korėjai tai gana pelningas sandoris, rašo „The Korea Herald“ .

Sandoris su Rusija iš esmės padengs Šiaurės Korėjos finansinę ir maisto krizę, sakė diplomatas. Pasak jo, Šiaurės Korėja kasmet pagamina mažiau nei 4 mln. tonų grūdų, o ryžiai sudaro mažiau nei trečdalį visos žemės ūkio produkcijos, kurios šaliai nepakanka.

„4 mln. tonų grūdų, kuriuos Šiaurės Korėja teigia kasmet pagaminanti, iš tikrųjų yra 1 mln. tonų mažiau nei reikia šaliai išmaitinti. Jei Rusija pasiūlytų 600–700 tūkst. tonų ryžių, to pakaktų daugiau nei pusei to, ko Šiaurės Korėjai reikėtų metiniam poreikiui patenkinti“, – sakė Wi Song-lakas.

Prekyba ginklais su Rusija taip pat padės sumažinti maisto deficitą Šiaurės Korėjoje. Diplomatas pasidalijo informacija, kad Maskva perka iš Pchenjano artilerijos sviedinius.

Be to, susitarimas leis Šiaurės Korėjai nenumatytų aplinkybių atveju Korėjos pusiasalyje kariauti kartu su Rusija, pridūrė Wi Song-lakas:

„Jei Korėjos pusiasalyje kada nors kiltų karas, Šiaurės Korėja galės tikėtis, kad Rusija ateis jai į pagalbą“.

Be to, kai kurias Šiaurės Korėjos ir Rusijos susitarimo detales atskleidė ir Pietų Korėjos nacionalinio saugumo strategijos institutas (INSS).

Pasak ekspertų, sprendimas siųsti Šiaurės Korėjos karius į Rusiją likus kelioms savaitėms iki prezidento rinkimų Jungtinėse Valstijose taip pat nebuvo priimtas be priežasties.

„D. Trumpo vadovaujamos JAV gali pasitraukti iš Ukrainos, taip pakirsdamos vieną iš pagrindinių naujos šaltojo karo struktūros, kurią Pchenjanas pastaraisiais metais kūrė glaudžiai bendradarbiaudamas su Maskva, ramsčių“, – teigiama INSS pranešime.

Pietų Korėjos nacionalinio saugumo strategijos institutas mano, kad Šiaurės Korėja, spartindama savo karių siuntimo procesą, nori susieti Rusiją su savo užsienio strategija.

Kiekvienam Šiaurės Korėjos kariui už dalyvavimą kare prieš Ukrainą kas mėnesį bus mokama apie 2 000 JAV dolerių, pažymėjo Pietų Korėjos nacionalinė žvalgybos tarnyba. Agentūra pabrėžė, kad į Rusiją bus išsiųsta ne mažiau kaip 10 000 Šiaurės Korėjos karių, o bendra metinių išmokų suma sieks daugiau kaip 200 mln. dolerių.

Kita susitarimo detalė – Rusija padeda Šiaurės Korėjai su pažangiomis kosmoso technologijomis, paminėjo Pietų Korėjos žvalgybos tarnyba. Tarnyba mano, kad Šiaurės Korėja nori paleisti dar vieną karinės žvalgybos palydovą.

Anksčiau pranešta, kad Kinija nepritaria Šiaurės Korėjos karių dislokavimui Rusijoje. Dienraštis „The Wall Street Journal“ išsiaiškino, kad Pekinas nerimauja, jog šis sprendimas gali paskatinti JAV, Vakarų Europos ir jų sąjungininkų karinės partnerystės plėtrą Azijos ir Ramiojo vandenyno regione.

„Scanpix“/AP nuotr./Šiaurės Korėjos kariai ir Kim Yong Unas

Šiaurės Korėjos kariai, kuriuos Rusija įdarbino karui su Ukraina, beveik neabejotinai susidurs su daugybe problemų, pareiškė Jungtinės Karalystės gynybos ministerija, remdamasi žvalgybos duomenimis.

Tikėtini sunkumai bus susiję su operaciniu suderinamumu, nes, pasak britų žvalgybos, Rusija ir Šiaurės Korėja anksčiau nėra rengusios bendrų karinių pratybų.

Šiaurės Korėjos kariai, kurie dalyvaus kovinėse operacijose, beveik neabejotinai susidurs su problemomis, susijusiomis su rusiškos įrangos valdymu, integravimusi į Rusijos vadovavimo ir kontrolės struktūrą ir kalbos barjero su Rusijos kariais įveikimu“, – sakoma pranešime.

Britų žvalgyba priminė, kad kai kurie Rusijoje esantys Šiaurės Korėjos kariai buvo perkelti į Kursko sritį.

„Rusijai karinė parama Šiaurės Korėjai kare su Ukraina greičiausiai buvo pagrindinis partnerystės variklis ir iki šiol daugiausia dėmesio buvo skiriama ginklų pardavimui Šiaurės Korėjai. Tuo pat metu Šiaurės Korėja iš Rusijos gavo aukšto lygio tarptautinę paramą ir rado prekybos partnerį, pasirengusį pažeisti sankcijas“, – rašoma ataskaitoje.

Priminsime, kad JAV valstybės departamentas patvirtino, jog Šiaurės Korėja į Rusiją pasiuntė apie 10 tūkst. karių. Kartu pažymėta, kad šie kariai artimiausiomis dienomis gali dalyvauti kariniuose veiksmuose prieš Ukrainą.

Laikraštis „The Wall Street Journal“ rašė, kad Šiaurės Korėjos sprendimas siųsti karius kelia nepasitenkinimą Kinijai, tikrinant jos galimybių daryti įtaką kaimynams ribas.

„Wikimedia Commons“ nuotr./Sparnuotoji raketa „Kalibr“

Rusija toliau kaupia raketų atsargas, ypač. Kh-101/555, „Kalibr“), greičiausiai ketindama suintensyvinti jų naudojimą prieš Ukrainą šildymo sezono metu. Tokią nuomonę išsakė karinis-politinis apžvalgininkas Aleksandras Kovalenko.

Priminsime, kad rugsėjį ir spalį rusai nesudavė masinių raketų smūgių Ukrainai, bet naudojo pavienes atakas ir reguliarius bepiločių lėktuvų reidus.

„Įdomus dalykas. Spalio mėnesį neužfiksuota nė vieno raketos 9M728 „Iskander-K“ OTRK paleidimo, o priešas reguliariai naudojo raketas 9M723 „Iskander-M/KN-23“ OTRK. Kartu šių balistinių raketų paleidimų, palyginti su rugsėju, kiekybiškai sumažėjo.

Panaši padėtis yra ir su iš oro paleidžiamomis sparnuotosiomis raketomis Kh-101/555 bei iš jūros paleidžiamomis sparnuotosiomis raketomis „Kalibr“. Tačiau tai nereiškia, kad Rusijos okupacinės pajėgos jų pritrūko, o rodo, kad jie jas kaupia“, – įsitikinęs ekspertas.

Kalbant apie dronų smūgius, ekspertas pažymėjo, kad iš pirmo žvilgsnio tai naujas rekordas, tačiau verta atsižvelgti į tai, kad šiuose išpuoliuose dažniau naudojami ne smogiamieji dronai „Shahed-136“.

Priminsime, kad karinis apžvalgininkas Denisas Popovičius anksčiau pažymėjo, jog Rusijos kariai ruošiasi masiniams išpuoliams prieš Ukrainą. Jo nuomone, šiuo metu dronų atakomis jie renka reikiamą informaciją būsimiems smūgiams:

„Pastarosiomis savaitėmis matėme, kad tam tikras skaičius dronų yra numušamas. Ką tai reiškia? Akivaizdu, kad tai yra dronai, kurie neturėjo kovinės galvutės, bet jie buvo paleisti kaip jaukas... Visi jie didele dalimi tėra paleidžiami žvalgybiniais tikslais... Neturėtume atsipalaiduoti... Akivaizdu, kad turėtume tikėtis masinių raketų smūgių Ukrainos teritorijoje.“

Rytų Ukraina / Alexander Ermochenko / REUTERS

Rusijos gynybos ministerija sekmadienį užėmė dar vieną gyvenvietę Rytų Ukrainoje, vos už kelių kilometrų nuo svarbiausio logistikos centro Pokrovsko.

Rusų kariuomenė kelias savaites sparčiai žengia į priekį Ukrainos rytinėje Donecko srityje ir per tą laiką jau užėmė dešimtis miestelių ir kaimų.

Rusijos gynybos ministerija sekmadienį išplatintame pranešime teigiama, kad jos pajėgos „išvadavo“ Višnevo gyvenvietę. 

Šeštadienį Maskva nurodė, kad jos pajėgos Donecko regione užėmė didelį Kurachivkos kaimą, esantį netoli pramoninio Kurachovės miesto, kurį rusai taip pat nori užimti.

Visą tekstą skaitykite čia.

Kyjivas / Gleb Garanich / REUTERS

Ukrainos oro pajėgos sekmadienį paskelbė per praėjusią naktį sunaikinusios 66 rusų dronus ir vieną raketą.

Jų pranešime socialiniame tinkle „Telegram“ teigiama, kad rusai paleido į Ukrainą vieną aviacinę raketą Ch-59/69 ir 96 „Shahed“ tipo dronus bei kitus neatpažintus bepiločius. 

Pavyko numušti raketą ir 66 dronus Kyjivo, Sumų, Chmelnyckio, Žytomyro, Čerkasų, Černihivo, Kirovohrado, Poltavos, Dnipropetrovsko ir Charkivo srityse. 27 bepiločiai nukrito nepasiekę taikinių, dar vienas nuskrido Baltarusijos link.