Svarbiausios naujienos
- „Politico“: J.Bidenas planuoja Ukrainai skubiai suteikti 6 mlrd. JAV dolerių pagalbą
- Šaltiniai: nemažai Šiaurės Korėjos karių jau žuvo per pirmus mūšius Kursko srityje
- Analitikai: rusų kariai spalį užėmė daugiausia Ukrainos teritorijos
- Rusų pajėgos nusitaikė į dar vieną miestą: ukrainiečių padėtis nepavydėtina
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
„Politico“: J.Bidenas planuoja Ukrainai skubiai suteikti 6 mlrd. JAV dolerių pagalbą
23:04
Dabartinio JAV prezidento Joe Bideno administracija iki Donaldo Trumpo inauguracijos dienos planuoja skubiai suteikti Ukrainai 6 mlrd. JAV dolerių iš likusių pagalbai skirtų lėšų. Apie tai rašo „Politico“.
Pažymima, kad J.Bideno komanda ruošiasi tam, kad „ginklų srautas sustos“ po to, kai pareigas pradės eiti naujai išrinktas prezidentas Donaldas Trumpas. Dabar J.Bideno administracijos planas yra vienintelis būdas Baltiesiems rūmams toliau siųsti įrangą Ukrainai kovai su Rusijos agresija, rašo leidinys.
„Tačiau iššūkiai yra milžiniški. Paprastai prireikia kelių mėnesių, kad amunicija ir įranga pasiektų Ukrainą po to, kai paskelbiama apie pagalbos paketą, todėl viskas, kas bus dislokuota artimiausiomis savaitėmis, greičiausiai nebus visiškai pristatyta iki D.Trumpo administracijos, o kitas lyderis gali sustabdyti tiekimą dar prieš jam pasiekiant Ukrainą“, – pabrėžia straipsnio autoriai.
Viena iš pagrindinių kliūčių, trukdančių greitai įgyvendinti šią pagalbą, yra ta, kad Jungtinės Valstijos gali siųsti tik tą įrangą, kurią JAV kariuomenė jau turi savo atsargose. Nors pinigai kompensuojami Pentagonui už įrangą, tai priklauso nuo to, kaip greitai pavyks pagaminti naujus artilerijos sviedinius ir ginklus arba sudaryti sutartis dėl jų pakeitimo.
„Kiekvieną mėnesį siunčiame viską, ką gali pagaminti pramonė, tačiau problema ta, kad šiuos daiktus galima siųsti tik tada, kai jie pagaminami. Administracija galėtų pasitelkti atsargas ir tiekti įrangą greičiau, tačiau neaišku, ar Pentagonas norėtų tai daryti, nes tai turėtų įtakos jo paties pasirengimui“, – sakė buvęs Pentagono biudžeto pareigūnas Markas Kanjanas.
Pentagono atstovas spaudai Charlie Dietzas pažymėjo, kad JAV gynybos departamentas ir toliau „laikysis plano toliau teikti patvirtintą paramą Ukrainai“.
„Politico“ taip pat pažymėjo, kad 6 mlrd. dolerių finansavimas yra likusi dalis iš 61 mlrd. dolerių finansavimo, patvirtinto Ukrainai balandžio mėn. Šie pinigai padalyti į du srautus: 4,3 mlrd. dolerių skirti papildyti esamas JAV karines atsargas ir 2,1 mlrd. dolerių – sudaryti sutartis su JAV gynybos bendrovėmis dėl ginklų tiekimo.
V.Zelenskis telefonu kalbėjosi su D.Trumpu
01:21
Pokalbio telefonu metu Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pasveikino Respublikonų partijos kandidatą Donaldą Trumpą su istorine ir įtikinama pergale JAV prezidento rinkimuose.
Kaip V.Zelenskis pranešė socialiniame tinkle X, šis rezultatas tapo įmanomas dėl jo įspūdingos rinkimų kampanijos. Ukrainos prezidentas pabrėžė, kad su D. Trumpu turėjo „nuostabų pokalbį telefonu“.
„Sutarėme palaikyti glaudų dialogą ir plėtoti bendradarbiavimą. Stipri ir nepalaužiama JAV lyderystė yra gyvybiškai svarbi taikai ir teisingam pasauliui“, – pabrėžė V.Zelenskis.
„Politico“: J.Bidenas planuoja Ukrainai skubiai suteikti 6 mlrd. JAV dolerių pagalbą
23:04
Dabartinio JAV prezidento Joe Bideno administracija iki Donaldo Trumpo inauguracijos dienos planuoja skubiai suteikti Ukrainai 6 mlrd. JAV dolerių iš likusių pagalbai skirtų lėšų. Apie tai rašo „Politico“.
Pažymima, kad J.Bideno komanda ruošiasi tam, kad „ginklų srautas sustos“ po to, kai pareigas pradės eiti naujai išrinktas prezidentas Donaldas Trumpas. Dabar J.Bideno administracijos planas yra vienintelis būdas Baltiesiems rūmams toliau siųsti įrangą Ukrainai kovai su Rusijos agresija, rašo leidinys.
„Tačiau iššūkiai yra milžiniški. Paprastai prireikia kelių mėnesių, kad amunicija ir įranga pasiektų Ukrainą po to, kai paskelbiama apie pagalbos paketą, todėl viskas, kas bus dislokuota artimiausiomis savaitėmis, greičiausiai nebus visiškai pristatyta iki D.Trumpo administracijos, o kitas lyderis gali sustabdyti tiekimą dar prieš jam pasiekiant Ukrainą“, – pabrėžia straipsnio autoriai.
Viena iš pagrindinių kliūčių, trukdančių greitai įgyvendinti šią pagalbą, yra ta, kad Jungtinės Valstijos gali siųsti tik tą įrangą, kurią JAV kariuomenė jau turi savo atsargose. Nors pinigai kompensuojami Pentagonui už įrangą, tai priklauso nuo to, kaip greitai pavyks pagaminti naujus artilerijos sviedinius ir ginklus arba sudaryti sutartis dėl jų pakeitimo.
„Kiekvieną mėnesį siunčiame viską, ką gali pagaminti pramonė, tačiau problema ta, kad šiuos daiktus galima siųsti tik tada, kai jie pagaminami. Administracija galėtų pasitelkti atsargas ir tiekti įrangą greičiau, tačiau neaišku, ar Pentagonas norėtų tai daryti, nes tai turėtų įtakos jo paties pasirengimui“, – sakė buvęs Pentagono biudžeto pareigūnas Markas Kanjanas.
Pentagono atstovas spaudai Charlie Dietzas pažymėjo, kad JAV gynybos departamentas ir toliau „laikysis plano toliau teikti patvirtintą paramą Ukrainai“.
„Politico“ taip pat pažymėjo, kad 6 mlrd. dolerių finansavimas yra likusi dalis iš 61 mlrd. dolerių finansavimo, patvirtinto Ukrainai balandžio mėn. Šie pinigai padalyti į du srautus: 4,3 mlrd. dolerių skirti papildyti esamas JAV karines atsargas ir 2,1 mlrd. dolerių – sudaryti sutartis su JAV gynybos bendrovėmis dėl ginklų tiekimo.
Po JAV prezidento rinkimų Europos Sąjunga ramina Ukrainą
20:26
Europos Sąjunga neketina nustoti remti Ukrainos, nepaisant to, kaip JAV prezidento rinkimų rezultatai paveiks jos ateitį. Kaip pranešė UNIAN korespondentas, tai žurnalistams sakė ES Politikos ir saugumo komiteto pirmininkė Delphine Pronk, kuri atvyko į Kyjivą su vizitu vadovauti 27 ES valstybių narių ambasadorių delegacijai.
Jai buvo užduoti du klausimai. Pirma, ar Europos Sąjunga ketina didinti karinę paramą Ukrainai per Europos taikos fondą, jei naujai išrinktas JAV prezidentas Donaldas Trumpas nuspręs nebeteikti pagalbos Ukrainai ir visą atsakomybės už paramą Ukrainai naštą perkels ES. Ir, antra, kaip ES ketina įveikti nuolatinį Vengrijos pagalbos Ukrainai blokavimą.
„Norėsiu pamatyti, kaip ES remia ir toliau rems ir superpelną iš įšaldyto Rusijos turto. Mes atblokavome 1,4 mlrd. eurų, kurie nukreipiami kaip tiesioginės investicijos į jūsų gynybinius pajėgumus ir buvo skirti rugpjūčio mėn. Žinoma, nespręsiu už 27 valstybes, kurios vieningai sprendžia dėl mūsų bendros užsienio, saugumo ir gynybos politikos. Tačiau jei pažvelgsite į tai, ką esame padarę praeityje, neturiu pagrindo manyti, kad nepalaikysime jūsų visomis įmanomomis priemonėmis ir kuo greičiau“, – pabrėžė D.Pronk.
Ji atskirai pažymėjo, kad ES pripažįsta, jog amerikiečiai pasirinko demokratiniuose rinkimuose. O dabar ES vadovai ir valstybių vadovai pasveikino D.Trumpą su perrinkimu.
„Esame pasirengę dirbti su bet kuriuo partneriu, ir tai yra mūsų nuolatinis signalas, kad taip pat esame pasirengę remti Ukrainą“, – sakė D.Pronk.
Kartu, pasak jos, veiksmai kalba garsiau nei žodžiai, nes ES buvo Ukrainos pusėje nuo pat Rusijos neišprovokuoto ir visapusiškai agresyvaus karo prieš Ukrainą pradžios:
„Šią savaitę mūsų vadovai ir ES valstybių vadovai taip pat suvienys jėgas ir esu visiškai įsitikinusi, kad jie dar kartą pareikš palaikymo žinią, jog esame jūsų pusėje“.
Ji taip pat sakė, kad jos delegacija atvyko į Kyjivą, norėdama patikinti, kad ES neabejotinai remia Ukrainą.
D.Pronk pažymėjo, kad dėl ES karinės paramos ES šalyse jau apmokyta beveik 63 000 Ukrainos karių. Ji patikino, kad ES yra pasirengusi dėti daugiau pastangų Ukrainos kariams apmokyti.
Kaip žinoma, ES Politinis ir saugumo komitetas priima sprendimus dėl karinės paramos pagal Europos taikos priemonę.
Ukraina tiria 124 karo belaisvių nužudymus, kuriuos įvykdė rusų kariai
19:01
Ukrainos generalinės prokuratūros atstovas Denysas Lysenka paskelbė, kad tiriamos 49 baudžiamosios bylos „dėl 124 karo belaisvių nužudymo mūšio lauke faktų“.
D.Lysenka sakė, kad naujausias dviejų ukrainiečių karo belaisvių nužudymo atvejis įvyko lapkričio 5 d. Donecko srityje. Lapkričio 1 d. tapo žinoma apie dar trijų kariškių nužudymą jiems pasiduodant netoli Selydovės miesto. Ukrainos teisėsaugos institucijos užfiksavo, kad 2023 m. pabaigoje tokių nužudymų padaugėjo. Daugiausia tokių atvejų užfiksuota Donecko srityje.
„Naujoji strategija": V.Orbanas ragina peržiūrėti pagalbą Ukrainai po D.Trumpo pergalės
18:11
Po Donaldo Trumpo pergalės JAV prezidento rinkimuose Europos Sąjunga turi parengti naują veiksmų Ukrainai strategiją. Tai pareiškė Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas Kirgizijoje, rašo „Magyar Nemzet“ .
Pasak V.Orbano, respublikonų pergalė Amerikoje „įtraukia į mūsų, Europos lyderių, darbotvarkę klausimą dėl Europos gebėjimo savarankiškai tęsti karinę ir finansinę pagalbą Ukrainai“.
„Dėl to kyla rimtų abejonių, todėl reikės naujos Europos strategijos“, – sakė jis.
V.Orbanas ypač susirūpinęs dėl 50 mlrd. paskolos Ukrainai, dėl kurios anksčiau susitarė Didžiojo septyneto šalys ir kurią daugiausia bendrai finansuos Europos Sąjunga ir Jungtinės Valstijos, likimo.
Vengrijos Ministras Pirmininkas pažymėjo, kad pirmieji žingsniai rengiant naują strategiją galėtų būti žengti šį ketvirtadienį per neformalų ES aukščiausiojo lygio susitikimą Budapešte.
Ukrainos pajėgos Rusijos Kursko regione paėmė į nelaisvę daugiau kaip 700 rusų karių
16:38
Kyjivas trečiadienį pranešė, kad Ukrainos pajėgos, rugpjūtį pradėjusios netikėtą puolimą Rusijos Kursko regione, paėmė į nelaisvę daugiau kaip 700 rusų karių.
Prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad vienas iš operacijos tikslų – papildyti karo belaisvių rusų atsargas, kad juos būtų galima iškeisti į Maskvos paimtus į nelaisvę ukrainiečius.
Ukrainos kariuomenės vyriausiasis vadas Oleksandras Syrskis socialiniuose tinkluose parašė, kad jo kariai iš viso paėmė į nelaisvę 717 Rusijos karių.
Nors Maskva ir Kyjivas jau beveik trejus metus kariauja, abi pusės vis dar koordinuoja apsikeitimą karo belaisviais ir nuo 2022 metų vasario, kai Kremlius pasiuntė karius į Ukrainą, surengė dešimtis apsikeitimų.
Rusijos karininkai ir tinklaraštininkai tvirtina, kad rusų kariuomenė stumia Ukrainos pajėgas iš Kursko srities. Kyjivas teigia, kad kariuomenė sėkmingai gina užimtas pozicijas.
Šią savaitę Kyjivas pareiškė, kad pirmą kartą Kurske įsitraukė į mūšius su Šiaurės Korėjos kariais.
Kiek anksčiau Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis vakariniame kreipimesi paskelbė, kad Šiaurės Korėjos karių skaičius Rusijos Kursko srityje išaugo iki 11 tūkstančių.
Anksčiau JAV perspėjo apie 10 tūkst. Šiaurės Korėjos karių siuntimą į Rusiją, o tada tai patvirtino ir Pietų Korėja.
Kodėl Ukraina kuria naujas brigadas, o ne pildo kovojančias?
16:36
Ukrainos kariuomenės Generalinis štabas aiškina, kad kariuomenė kuria naujas brigadas, užuot papildžiusi esamas, nes priešas padidino savo kariuomenės sudėtį beveik 100 tūkst. žmonių, taip pat padidėjo fronto linijos ilgis.
Tai pareiškė Ukrainos kariuomenės Generalinio štabo atstovas kapitonas Dmytro Lichovijus.
„Pastaruoju metu žiniasklaidoje ir socialiniuose tinkluose aktyviai diskutuojama apie naujų brigadų kūrimą Ukrainos ginkluotosiose pajėgose ir brigadų gynybos rajonų stiprinimą batalionais iš kitų karinių dalinių (užuot papildžius pačių brigadų personalą). Vadovybės pozicija šiuo klausimu yra tokia.
Pastaruoju metu priešas padidino pulkų, brigadų ir divizijų ir savo personalo skaičių beveik 100 tūkst. žmonių. Padidėjo ir fronto linijos ilgis.
Norint laikyti frontą, Ukrainos ginkluotosiose pajėgose būtina sukurti naujas brigadas. Kito veiksmingo būdo pasipriešinti pranašesniam priešui paprasčiausiai nėra. Juk šiandien turime 1300 kilometrų fronto, kuriame vyksta aktyvūs koviniai susirėmimai“, – sakė jis.
Kaip aiškina D.Lichovijus, rusų okupantai turi didelį pranašumą, kartais net 5 prieš 1 kontakto linijoje. Todėl, kai kovinių veiksmų metu kyla grėsmė prarasti tam tikrų brigadų pozicijas ir gynybos linijas, pasitelkiamas atskirų kitų karinių dalinių batalionų perdislokavimas.
Ukraina skelbia pataikiusi į Rusijos laivus Kaspijos jūroje
15:08
Ukraina trečiadienį pranešė, kad jos pajėgos pirmą kartą sėkmingai smogė Rusijos kariniams laivams Kaspijos jūroje, esantiems daugiau kaip už tūkstančio kilometrų nuo sienos.
Nuo Maskvos plataus masto invazijos pradžios 2022 metais Ukraina nuolat plėtoja savo dronų pramonę ir vis dažniau atakuoja taikinius Rusijos gilumoje.
„Pirmą kartą Ukrainos gynybos žvalgybos dronai kamikadzės pataikė į priešo laivus Kaspijos jūroje“, – sakė šaltinis Ukrainos gynybos žvalgyboje.
Pasak to paties šaltinio, dronai pataikė į raketinius laivus „Tatarstan“ ir „Dagestan“ Dagestano Kaspijsko mieste.
Prie Kaspijos jūros įsikūrusio Dagestano pareigūnai pranešė, kad sunaikino droną, tačiau neigė, kad jis padarė kokios nors žalos.
„Civiliniuose ir kariniuose objektuose sustiprintas saugumo režimas“, – platformoje „Telegram“ pranešė srities administracija.
Ukraina teigia, kad jos reguliariai rengiami smūgiai virš Rusijos teritorijos yra sąžiningas atsakas į rusų išpuolius jos teritorijoje.
Rusija naktį iš antradienio į trečiadienį į Ukrainą paleido dvi raketas ir 63 dronus. Ukrainos oro pajėgos pranešė praėjusią naktį numušusios bent 38 rusų dronus.
Šaltiniai: nemažai Šiaurės Korėjos karių jau žuvo per pirmus mūšius Kursko srityje
13:35
Šiaurės Korėjos kariai, pasiųsti į frontą Rusijos Kursko srityje, patyrė pirmuosius nuostolius mūšyje su Ukrainos gynybos pajėgomis, pranešė JAV leidinys „The New York Times“, remdamasis šaltiniais.
Neįvardytas Ukrainos pareigūnas teigė, kad mūšis buvo ribotas ir juo tikriausiai siekta atskleisti silpnąsias Ukrainos pajėgų gynybos vietas. Jis pažymėjo, kad Šiaurės Korėjos kariai kovėsi kartu su Rusijos 810-ąja atskira jūrų pėstininkų brigada.
„The New York Times“ rašo, kad kol kas nežinoma, kada įvyko susirėmimai. Ukrainos pareigūnas nepateikė jokios informacijos apie aukas. Tuo pat metu anoniminis JAV pareigūnas pažymėjo, kad „žuvo nemažai Šiaurės Korėjos kariškių“.
Pasak leidinio, nors didžioji dalis į Rusiją atsiųstų Šiaurės Korėjos karių dar nedalyvavo kovose, Vakarų ir Ukrainos pareigūnai jų pasirodymą mūšio lauke pavadino „reikšminga eskalacija“.
Ukrainos pareigūnas teigė, kad artimiausiomis dienomis į mūšį gali įsitraukti nemaža dalis Šiaurės Korėjos pajėgų. Jis pridūrė, kad pajėgos yra padalytos į dvi dalis – vieną sudaro desantininkai, o kitą – paramos daliniai, kurie organizuos atkovotų teritorijų gynybą.
Lapkričio 5 d. Ukrainos gynybos ministras Rustemas Umerovas patvirtino informaciją apie pirmuosius kovinius susirėmimus su Rusijos pusėje kovojančiais Šiaurės Korėjos kariais.
Ukrainos dronai smogė rusų laivams Kaspijos jūroje
13:20
Ukrainos bepiločiai lėktuvai smogė Rusijos karinio jūrų laivyno Kaspijos jūros flotilės karinei bazei.
Tai pranešė „Ukrainska Pravda“ šaltinis specialiosiose tarnybose.
Pasak „Ukrainska Pravda“ šaltinio, Gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos surengtos specialios operacijos metu pirmą kartą pavyko smogti Rusijos flotilei Kaspijos jūroje. Atstumas nuo Ukrainos valstybinės sienos iki objekto, į kurį pataikyta, – apie 1500 kilometrų.
Ataka su dronų kamikadzių pagalba įvyko lapkričio 6 d. rytą. Bepiločiai orlaiviai smogė mažiausiai dviem objektams Kaspijsko mieste Dagestano respublikoje, Rusijos Federacijoje.
