Karas Ukrainoje. D.Trumpas surengė pirmąjį pokalbį su V.Putinu apie Ukrainą: atskleistos detalės

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Donaldas Trumpas ir Vladimiras Putinas

Ukrainos užsienio reikalų ministerija atmetė pranešimus, kad Kyjivas iš anksto žinojo apie išrinktojo JAV prezidento Donaldo Trumpo ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino pokalbį telefonu.

Laikraštis „The Washington Post“, remdamasis su situacija susipažinusiais šaltiniais, lapkričio 10 d. pranešė, kad D.Trumpas ir V.Putinas ketvirtadienį kalbėjosi telefonu ir aptarė karą Ukrainoje, o Kyjivas esą buvo informuotas ir skambučiui neprieštaravo.

„Pranešimai, kad Ukrainos pusė buvo iš anksto informuota apie tariamą skambutį, yra klaidingi. Vėliau Ukraina negalėjo nei pritarti, nei prieštarauti skambučiui“, – agentūrai "Reuters" sakė Užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Heorhijus Tychijus.

Su šiuo klausimu susipažinę šaltiniai laikraščiui „Washington Post“ sakė, kad Ukrainos pareigūnai „jau seniai suprato, kad D.Trumpas su V.Putinu imsis diplomatinio sprendimo dėl Ukrainos“.

Per savo rinkimų kampaniją D.Trumpas žadėjo nedelsiant užbaigti karą Ukrainoje, tačiau konkrečių planų nedetalizavo. Privačiai D.Trumpas yra išreiškęs paramą galimam susitarimui, pagal kurį Rusija galėtų pasilikti dalį okupuotos teritorijos. Per pokalbį jis trumpai palietė žemės klausimą, sakė šaltiniai.

„AFP“/„Scanpix“/Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas

Priešingai išdidiems Rusijos valdžios institucijų pareiškimams apie sankcijų neveiksmingumą ir BVP augimą, šalies agresorės ekonomikoje ne viskas yra sklandu.

Tikimasi, kad kitais metais Rusijos gyventojai pradės jausti vis daugiau rimtesnių sunkumų, susijusių su karu Ukrainoje, rašo „The Economist“, remdamasis šaltiniu vienoje iš Europos šalių žvalgybos tarnybų.

Leidinys „Foreign Policy“ taip pat praneša, kad eiliniai Rusijos piliečiai karą netrukus pajus savo piniginėse.

Nors iki šiol gyventojai susidurdavo su prekių tiekimo iš įvairių Vakarų šalių problemomis, apskritai pragyvenimo lygis, palyginti su laikotarpiu prieš karą Ukrainoje, smarkiai nepasikeitė.

Tačiau šis etapas jau baigiasi.

Daugiau apie tai skaitykite ČIA.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Donaldas Trumpas ir Vladimiras Putinas

Ketvirtadienį išrinktasis JAV prezidentas Donaldas Trumpas kalbėjosi su V.Putinu – tai buvo pirmas jų pokalbis telefonu po to, kai D.Trumpas laimėjo rinkimus.

Apie tai pranešė laikraštis „The Washington Post“, remdamasis su pokalbiu susipažinusiais asmenimis. D.Trumpas patarė Kremliaus valdovui „neaštrinti“ karo Ukrainoje, taip pat priminė jam apie didelį JAV karinį buvimą Europoje.

„Abu vyrai aptarė taikos Europos žemyne tikslą, o D.Trumpas išreiškė susidomėjimą tolesniais pokalbiais, kad aptartų „greitą karo Ukrainoje sprendimą“, – sakė kai kurie asmenys.

Leidinio teigimu, Kyjivas žinojo apie skambutį Kremliaus vadovui ir pokalbiui neprieštaravo.

„Per savo prezidentinę kampaniją D.Trumpas teigė, kad nedelsdamas užbaigs karą Ukrainoje, nors nepateikė detalių, kaip ketina tai padaryti.

Jis leido suprasti, kad pritartų susitarimui, pagal kurį Rusija pasiliktų dalį užgrobtos teritorijos, ir pokalbio metu trumpai palietė teritorijų klausimą“, – pažymi leidinys.

D.Trumpo pokalbis su V.Zelenskiu

Priminsime, kad lapkričio 7 d. Amerikos politikas taip pat kalbėjosi su Ukrainos prezidentu. Volodymyras Zelenskis tada pranešė, kad jie susitarė plėtoti bendradarbiavimą.

Žiniasklaidos duomenimis, per 25 minučių pokalbį, D.Trumpas sakė, kad nenustos remti Ukrainos. Pokalbyje taip pat dalyvavo amerikiečių milijardierius Elonas Muskas.

15min fotomontažas/Donaldas Trumpas ir Joe Bidenas

Dabartinis JAV prezidentas Joe Bidenas įtikins naująją Donaldo Trumpo vadovaujamą administraciją, kad reikia remti Ukrainą, interviu „CBS News“ sakė J.Bideno patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake'as Sullivanas.

Pasak aukšto rango Baltųjų rūmų pareigūno, J.Bideno administracijos požiūris pastarosiomis dienomis „išlieka toks pat, koks buvo pastaruosius dvejus su puse metų“.

Dabartinis JAV prezidentas siekia, kad Ukrainos padėtis mūšio lauke būtų kuo stipresnė, kad galiausiai ji turėtų kuo stipresnę poziciją prie derybų stalo.

J.Sullivanas taip pat pažymėjo, kad administracija sieks iki kadencijos pabaigos panaudoti visus Kongreso karinei paramai Ukrainai skirtus išteklius:

„Prezidentas J.Bidenas per ateinančias 70 dienų turės galimybę Kongresui ir naujajai administracijai paaiškinti, kad Jungtinės Valstijos neturėtų pasitraukti iš Ukrainos ir kad pasitraukimas iš Ukrainos reiškia didesnį nestabilumą Europoje.“

J.Sullivanas atsisakė patikslinti, ar jis kalbėjo apie pasiūlymą dėl finansavimo teisės akto.

Tačiau jis pridūrė, kad Baltieji rūmai yra pasiryžę teikti Ukrainai nuolatinius išteklius pasibaigus J.Bideno kadencijai, „nes grėsmė Ukrainai išliks nepriklausomai nuo to, kas vyks mūšio lauke ar prie derybų stalo“, – sakė J.Sullivanas.

„AP“/„Scanpix“/JAV kandidatas į prezidentus Donaldas Trumpas

Ukrainos naujienų portalas „UNIAN“ pateikė buvusio NATO Jungtinių ginkluotųjų pajėgų Europoje vyriausiojo vado Jameso Stavridi prognozes, kaip gali baigtis karas Ukrainoje Donaldui Trumpui laimėjus JAV prezidento rinkimus.

„Newsweek“ ir „CNN“ žurnalistams admirolas teigė, kad JAV negali priversti Rusijos ir Ukrainos susėsti prie derybų stalo, tačiau spaus abi puses, kad taip įvyktų.

Pasak J.Stavridi, karas Ukrainoje prieš rusų kariuomenę, po JAV prezidento rinkimų ir respublikono Donaldo Trumpo pergalės, galėtų baigtis derybomis, o Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas galėtų gauti tą Ukrainos teritorijos dalį, kurią jau okupavo Maskvos režimas.

„Manau, kad jis.... spaus abi puses, kad jos susėstų prie derybų stalo, ir tai būtų panašu į Korėjos karo pabaigą (1950–1953 m. karas tarp Šiaurės ir Pietų Korėjos, – red. past.)“,– sakė J.Stavridi.

Buvęs NATO sąjungininkų ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas Europoje pažymėjo, kad didžioji Ukrainos teritorijos dalis liks Kyjivo kontrolėje:

„Deja, tikrame pasaulyje Putinas galiausiai gaus apie 20 procentų Ukrainos teritorijos, tą dalį, kurią jis šiuo metu kontroliuoja. Tačiau likusi Ukrainos žemė, apie 80 procentų, visi ištekliai, didžioji dauguma gyventojų, liks demokratiški ir laisvi“.

J.Stavridi atsakė į „Newsweek“ klausimą, kiek laiko, jo nuomone, gali užtrukti derybos po to, kai D.Trumpas ateis į valdžią.

„Paliaubos ir galutinio susitarimo derybos užtruks mėnesius. Ukraina gali tapti NATO nare per pora metų“, – prognozavo jis.

Taip pat admirolas pabrėžė, kad JAV negali priversti susitarti dėl karo sprendimo derybų keliu – tai turi būti susitarta tarp ukrainiečių ir rusų.

JStavridi tikisi, kad Trumpas galės užbaigti karą tarp ukrainiečių ir rusų per 24 valandas, kaip buvo žadėta. Atsargos admirolas pridūrė, kad tuomet pirmas balsuotų už tai, kad D.Trumpui būtų suteikta Nobelio taikos premija.

Per rinkimų kampaniją D.Trumpas žadėjo, kad netrukus po pergalės prezidento rinkimuose greitai išspręs karą tarp Ukrainos ir Rusijos.

Lapkričio pradžioje D.Trumpas laimėjo rinkimus. Jo varžovė, demokratė viceprezidentė Kamala Harris mano, kad greitas sprendimas dėl karo Ukrainoje slepia spaudimą Kyjivui pasiduoti.

Vakarų žiniasklaida atskleidė tariamas respublikono „taikos plano“ detales dėl Ukrainos. Pasak „The Wall Street Journal“, šiame plane tariamai kalbama apie „kovos linijos užšaldymą“ be teritorijų deokupacijos ir Ukrainos atsisakymą tapti NATO nare 20 metų.