Karas Ukrainoje. Rusija gali pradėti naują puolimą bet kurią dieną

„Scanpix“/AP nuotr./Rusijos kariai Kursko srityje

Kursko srityje suintensyvėjo kovos: rusų technika dideliais kiekiais juda ukrainiečių pozicijų link, o ukrainiečiai naikina ją šaudydami tiesiu taikymu, rašo „Forbes“.

Rusijos jūrų pėstininkai ir desantininkai, taip pat pastiprinimas iš Šiaurės Korėjos aktyviai šturmuoja ukrainiečių pozicijas, siekdami išstumti juos iš Kursko srities iki naujai išrinkto JAV prezidento Donaldo Trumpo inauguracijos, numatytos sausio mėnesį.

Šiuo metu Kursko srityje yra trijų Ukrainos brigadų daliniai, besiginantys nuo didesnių ir geriau ginkluotų Rusijos ir jos sąjungininkių pajėgų. Atrodo, kad Kremlius yra pasirengęs patirti nemažai nuostolių, bandydamas susigrąžinti rugpjūčio mėnesį Ukrainos pajėgų užimtą Kursko srities dalį.

Vyksta labai artimi mūšiai, kartais pasitaiko chaotiškų situacijų. Pavyzdžiui, du ukrainiečių tankai, tikriausiai iš 17-osios sunkiosios mechanizuotosios brigados, išvažiavo pasitikti rusų, tačiau nepastebėjo keturių rusų šarvuočių su desantininkais. Tik po to, kai desantininkai išlipo iš transporto priemonių, ukrainiečių tankistai atidengė ugnį ir sunaikino vieną iš šarvuočių.

Ukrainiečiai taip pat patiria nuostolių: neseniai rusai paėmė į nelaisvę ir sušaudė šešis ukrainiečių kariškius, tęsdami žiaurių belaisvių žudynių seriją.

Tuo pat metu Ukraina ieško rezervų Kursko gynybai sustiprinti, nes rytiniam frontui tebegresia pavojus. Kita vertus, Rusija sulaukia pastiprinimo iš Šiaurės Korėjos, taip pat gali perkelti elitinę 76-ąją oro desantininkų diviziją.

Atrodo, kad Kremlius nori susigrąžinti Sudžos miesto, kuris yra Ukrainos intervencijos į Kursko sritį centre, kontrolę. Ukrainos gynybos strategijų centro duomenimis, Rusija nori tai padaryti iki JAV prezidento kadencijos pradžios, kad sustiprintų savo pozicijas.

Donaldas Trumpas pažadėjo sustabdyti karą Ukrainoje, siūlydamas įšaldyti fronto liniją. Jei ugnis būtų nutraukta dabar, tai galėtų reikšti, kad Rusijai būtų perduota 72 000 kvadratinių kilometrų Ukrainos teritorijos, o Ukrainai – 400 kvadratinių kilometrų Kursko srities. Tačiau V.Putinas tikriausiai stengiasi, jog Kursko regionas grįžtų į Rusijos kontrolę prieš galimas paliaubas, kad Ukrainai nebūtų palikta dalis Rusijos teritorijos.

„AFP“/„Scanpix“/Ukrainos karys Kursko srityje Rusijoje

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas skuba grąžinti Kursko srities kontrolę Rusijai iki naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo inauguracijos, kuri vyks 2025 m. sausio 20 d., rašo dienraštis „The Telegraph“.

Daroma išvada, kad šiuo tikslu Rusijos vadovybė Kursko regione dislokavo 50 000 karių – Rusijos ir Šiaurės Korėjos.

„NATO sąjungininkai mano, kad V.Putinas tikisi grąžinti Ukrainai užgrobtas teritorijas iki D.Trumpo inauguracijos sausio 20 d.“, – rašoma straipsnyje.

Britų karinės žvalgybos duomenimis, su kuriais susipažino leidinys, artimiausiomis dienomis Maskva tikriausiai padidins kamikadzių dronų atakų prieš Ukrainos pozicijas skaičių. Rusai gali pasinaudoti naujomis bepiločių orlaivių paleidimo aikštelėmis netoli sienos.

Apie 12 000 Šiaurės Korėjos karių, kuriuos Kim Jong Unas atsiuntė paremti Maskvos karo veiksmų, greičiausiai taip pat dalyvaus kovose Kursko regione pagal šiais metais sudarytą Rusijos ir Šiaurės Korėjos savitarpio karinės pagalbos paktą.

Ukrainos analitikai mano, kad Kremlius taip pat gali siekti pasinaudoti didžiausiu kontrpuolimu Kursko regione, kad įgautų pagreitį ir žengtų toliau į Sumų regioną.

Leidinys pažymi, kad Rusija jau susigrąžino maždaug pusę teritorijos, kurią Ukraina užėmė po drąsios invazijos į Kursko sritį rugpjūtį. Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas Oleksandras Syrskis pareiškė, kad Ukrainos pozicijas puola „dešimtys tūkstančių priešo karių iš geriausių Rusijos smogiamųjų dalinių“.

„Vakarų diplomatai nerimauja, kad V.Putinas iki D.Trumpo inauguracijos bandys greitai užgrobti teritoriją, kad suteiktų Rusijai daugiau derybinės galios bet kokiose taikos derybose“, – rašo „The Telegraph“.

„Reuters“/„Scanpix“/Estijos kariai pratybose

Estijos gynybos pajėgų vadas, generolas majoras Andrus Merilo sako, kad karo atveju reikia būti pasirengusiems sprogdinti tiltus ir pastatus, kad būtų užkirstas kelias Rusijos kariuomenės judėjimui. Jis įvertino ir atvirai įvardijo, kokių dar priemonių reikėtų imtis, atlaikant tariamą priešo puolimą. Pasak generolo majoro, jei karinis susidūrimas tarp NATO ir Rusijos įvyktų, mūšiai vyktų Estijos teritorijoje.

Estijos gynybos pajėgų vadas buvo vienas iš pranešėjų Infrastruktūros statybos asociacijos surengtoje konferencijoje.

Savo pranešime A.Merilo daugiausia dėmesio skyrė kalbėjimui apie infrastruktūros objektų svarbą organizuojant gynybą nuo priešo atakų.

Jis ragino atsibusti ir suprasti, kad metas ruoštis įvykiams, kurie gali bet kada pasisukti pačia blogiausia linkme.

Plačiau skaitykite čia.

Volodymyras Zelenskis / Ukraine Presidency/Ukrainian Pre / ZUMAPRESS.com

Kursko kryptimi Ukrainos gynybos pajėgos sulaiko 50 tūkst. Rusijos karių, kurie dėl to nekariauja Ukrainos teritorijoje, teigė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. 

Jis pirmadienį išklausė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiojo vado Oleksandro Syrskio išsamią ataskaitą apie padėtį fronte, visų pirma Kurachovės fronte ir Kursko srityje.

„Ten mūsų vaikinai sulaiko gana didelę Rusijos kariuomenės grupuotę – 50 000 okupacinės kariuomenės karių, kurie dėl Kursko operacijos negali būti dislokuoti kituose Rusijos puolimo mūsų teritorijoje rajonuose. Labai vertiname visų mūsų karių, kiekvieno šiuose mūšiuose dalyvaujančio padalinio, drąsą“, – sakė V.Zelenskis. 

Ilya Naymushin / REUTERS

 Po įsiveržimo į Ukrainą Maskvos vykdomo susidorojimo su kitaminčiais mastas yra labai nuvertintas, o dėl politinių motyvų įkalinti tūkstančiai rusų ir ukrainiečių, naujienų agentūrai AFP pareiškė Rusijos žmogaus teisių organizacija „Memorial“.

Žmogaus teisių padėtis Rusijoje buvo prasta dar prieš Kremliui 2022 metais pradedant puolimą prieš Ukrainą, tačiau nuo to laiko Rusija ėmėsi nuo sovietinių laikų neregėtų politinių represijų.

Nobelio taikos premija apdovanota organizacija „Memorial“, kuri Rusijoje dabar yra uždrausta, mano, kad politinių kalinių yra kur kas daugiau, nei yra žinoma žmogaus teisių organizacijoms.

„Memorial“ politinių kalinių paramos programos vadovas Sergejus Davidis sakė, kad Rusijos institucijos sulaikė apie 7 tūkst. Ukrainos civilių. Tokį pat skaičių nurodo ir Ukrainos žmogaus teisių organizacija „Pilietinių laisvių centras“.

S.Davidis sakė, kad „Memorial“ taip pat aptiko kelis šimtus rusų, kurie nuo invazijos į Ukrainą pradžios pateko už grotų už „valstybės išdavystę“ ar „sabotažą“, ir „tūkstančius“ baudžiamųjų bylų dėl atsisakymo kariauti Ukrainoje.

Rusijoje taip pat laikoma dešimtys ukrainiečių karių, kuriems gresia baudžiamasis persekiojimas, nors su jais turi būti elgiamasi kaip su karo belaisviais.

„Memorial“ aktyvistas pridūrė, kad 1,3 tūkst. kalinių pateko už grotų bylose, kurias grupė „OVD-Info“, stebinti politines represijas Rusijoje, laiko politinėmis.

„Praktiškai visais šiais atvejais galime kalbėti apie politinį motyvą arba šių žmonių teisių pažeidimą“, – sakė S.Davidis.

Dabartiniame „Memorial“ politinių kalinių sąraše yra 778 pavardės, tačiau į jį neįtraukti slapta teisiami asmenys, o tokia praktika Rusijoje tapo itin paplitusi.

S.Davidis teigė, kad 778 pavardės tėra „ledkalnio viršūnė“, nes „Memorial“ negali „užtikrintai“ nustatyti kalinio, kurio byla nagrinėjama už uždarų durų, statuso, o kai kuriais atvejais net negali žinoti apie jo egzistavimą.

„Suprantame, kad mūsų informacija nėra išsami, todėl kartu su politinių kalinių sąrašu stengiamės sudaryti ir kitus išsamesnius sąrašus žmonių, persekiojamų dėl politinių ir neteisėtų priežasčių“, – sakė S.Davidis.

Olegas Orlovas, vienas iš „Memorial“ kūrėjų, kuris kalėjo už pasisakymus prieš invaziją į Ukrainą, kol buvo paleistas per apsikeitimą kaliniais su Vakarais, agentūrai AFP praėjusį mėnesį sakė, kad kalėdamas jis rado daug žmonių, įkalintų dėl politinių motyvų, apie kuriuos „Memorial“ nežinojo.

Wikipedia.org nuotr./Rusijos sraigtasparnis Mi-8

Rusija pirmadienį pranešė, kad sužlugdė įtariamą Ukrainos bandymą nukreipti karinį sraigtasparnį ir užverbuoti jo pilotą.

„Ukrainos karinės žvalgybos pareigūnai bandė užverbuoti Rusijos karinį pilotą, kad nukreiptų šį orlaivį į Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kontroliuojamą teritoriją“, – teigė saugumo agentūra FSB ir pridūrė, kad taikinys buvo sraigtasparnis Mi-8MTPR-1.

Ji nenurodė, kada įvyko šis incidentas, tačiau teigė, kad operacijos metu gauta žvalgybinė informacija leido smogti Ukrainos pozicijoms.

Rusijos valstybinė naujienų agentūra „RIA Novosti“, remdamasi FSB, teigė, kad su pilotu susisiekė Kyjivo saugumo tarnybos ir paprašė, kad prieš skrisdamas per fronto liniją jis nunuodytų likusią sraigtasparnio įgulos dalį.

Liepą FSB teigė, kad jai irgi pavyko sužlugdyti panašų pasikėsinimą, tą kartą nukreiptą į strateginį bombonešį. Anot agentūros, tąkart pilotui žadėtas finansinis atlygis ir Italijos pilietybė. 

2023-iųjų vasarą Ukraina užverbavo prieš karą nusiteikusį Rusijos sraigtasparnio pilotą Maksimą Kuzminovą, kuris dezertyravo orlaiviu Mi-8 ir pasiekė Ukrainos kontroliuojamą teritoriją.

2024 metų pradžioje jis buvo rastas negyvas Ispanijoje.

„The Moscow Times“/„Trumpovkos“ prekės ženklas

Bendrovė „Rospatent“ gavo paraišką įregistruoti prekės ženklą „Trumpovka“, po kuriuo planuojama gaminti degtinę išrinktojo JAV prezidento Donaldo Trumpo garbei, skelbia naujienų svetainė „The Moscow Times“.

Teigiama, kad ją pardavinės Sankt Peterburge įsikūrusi IT bendrovė „RAU IT“, aptarnaujanti „Gazprom“, „Rosatom“ ir „Lukoil“. Prekės ženklo registravimo paraiškoje taip pat pateiktas būsimas logotipas: tai juodas D.Trumpo siluetas su raudona armonika rankose.

Iš atvirų šaltinių žinoma, kad „RAU IT“ kuria programinę įrangą verslui, vykdo skaitmeninį įmonių modernizavimą ir automatizavimą, taip pat yra oficiali įmonės „1C“ partnerė.

Praėjusiais metais įmonės pajamos siekė kiek daugiau nei 1,5 mln. eurų. Įmonės vadovui Jurijui Pavlovui priklauso 75 proc. akcijų. Dar 25 proc. priklauso komercijos direktoriui Eduardui Pržybišui.

Nuo 2003 m. Rusijoje prezidento Vladimiro Putino garbei gaminama degtinė „Putinka“.

Šį prekės ženklą sugalvojo rinkodaros ekspertas Stanislavas Kaufmanas, tuo metu dirbęs alkoholio platintojos „Vinexim“ įmonėje.

„Vladimiras Putinas yra labai tinkamas degtinės įvaizdžiui, teatleidžia blaivų gyvenimo būdą vedantis žmogus“, – sakė jis.

Plačiau skaitykite ČIA.