Svarbiausios naujienos
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Kremliaus laukia nusivylimas: ką Maskvai reiškia šie netikėti D.Trumpo žingsniai
16:37
Kremlius puoselėja viltis, kad Donaldui Trumpui sugrįžus į Baltuosius rūmus įtampa su Jungtinėmis Valstijomis šiek tiek sumažės. Tačiau pirmieji jo paskyrimai saugumo ir tarptautinių santykių srityje labiau byloja apie griežtesnės pozicijos Rusijos atžvilgiu galimybę. Ekonomikos srityje Rusijos naftos ir dujų pramonė gali sulaukti naujų atakų, skelbia „The Moscow Times“.
D.Trumpas nacionalinio saugumo patarėju pasirinko Mike'ą Waltzą, vieną pagrindinių kalbėtojų šiuo klausimu tarp respublikonų Atstovų rūmuose. O į valstybės sekretoriaus postą būsimasis prezidentas planuoja paskirti Senato Žvalgybos komiteto pirmininko pavaduotoją Marco Rubio, pranešė žiniasklaida.
Abu įstatymų leidėjai laikosi D.Trumpo skelbiamos užsienio politikos koncepcijos „Pirmiausia – Amerika“, tačiau jie yra aršūs „vanagai“ tokių JAV priešininkių kaip Kinija, Iranas ir Rusija atžvilgiu ir yra toli nuo izoliacionistinio Respublikonų partijos sparno, kuris pasisako už pagalbos Ukrainai nutraukimą ir net galimą pasitraukimą iš NATO, pažymi „Politico“.
Turėdamas tokius nacionalinio saugumo pareigūnus, „Kyjivas gali jaustis gana atsipalaidavęs ir patogiai“, – sakė Danielis Vajdichas, respublikonų užsienio politikos ekspertas ir „Yorktown Solutions“, konsultuojančios Ukrainos vyriausybines institucijas, prezidentas.
„Kad ir kas kursto nerimą Kyjive, daro tai savo naudai ir daro Ukrainai meškos paslaugą“, – sakė jis.
Turi ką pasakyti tiems, kurie nerimauja, kad D.Trumpas parduos Ukrainą
Tokios nuomonės laikosi ir trys buvę D.Trumpo administracijos pareigūnai, padedantys JAV teikiant pagalbą Ukrainai. Vienas iš jų, bendravęs su D.Trumpo rinkimų kampanijos štabu ir pereinamojo laikotarpio komanda, sako: „Tiems, kurie nerimauja, kad D.Trumpas parduos Ukrainą, galiu pasakyti: mano nuomone, jo svarbiausias prioritetas yra bandyti rasti taiką kokiu nors teisingu pagrindu.“
M.Waltzas ir M.Rubio neseniai pasisakė už karo Ukrainoje nutraukimą, tačiau niekada nerodė palankumo Rusijai, pastebi „The Moscos Times“. M.Waltzas balsavo prieš daugiau kaip 60 mlrd. JAV dolerių vertės karinės pagalbos paketą, kuris nuo 2023 m. rudens šešis mėnesius strigo Kongrese. Tačiau jis teigė, kad pirmiausia būtina sustiprinti JAV pietinę sieną, kad būtų sustabdytas didžiulis migrantų antplūdis, o šią priemonę daugelis respublikonų susiejo su parama įstatymo projektui.
M.Waltzas, M.Rubio ir Elise Stefanik, kuriai D.Trumpas pasiūlė nuolatinės atstovės Jungtinėse Tautose postą, pasmerkė Vladimiro Putino karą Ukrainoje iš aiškių moralinių pozicijų, artimų respublikonų Ronaldo Reagano gerbėjams, primena „Bloomberg“ apžvalgininkas Andreas Kluthas, kuris specializuojasi JAV diplomatijos, nacionalinio saugumo ir geopolitikos srityse. 2022 m. M.Waltzas peikė prezidentą Joe Bideną už tai, kad jis „nebuvo pakankamai greitas“ arba „nepakankamai didelis“ padėdamas Ukrainai. Vėliau jis net pasiūlė panaikinti apribojimus JAV tolimojo nuotolio raketų smūgiams į Rusijos teritoriją, tačiau J.Bidenas to padaryti neišdrįso.
M.Rubio kalbėjo iš tų pačių pozicijų. Po Krymo aneksijos 2014 m. jis reikalavo, kad Rusijos bankai būtų atjungti nuo SWIFT, panašias idėjas jis iškėlė ir Rusijos invazijos išvakarėse 2022 m. sausį, taip pat inicijavo asmenines sankcijas V.Putinui ir kitiems aukštiems Rusijos pareigūnams. Karo metu jis kelis kartus lankėsi Ukrainoje ir viešai kritikavo respublikonus, kurie abejojo dėl būtinybės ją remti.
Po D.Trumpo pergalės M.Rubio teigė, kad atėjo laikas nutraukti karą ir kad tam „nebūtina būti V.Putino gerbėju“. „Ukrainiečiai buvo neįtikėtinai drąsūs ir stiprūs, bet galiausiai tai, ką mes finansuojame, yra aklavietės karas, kurį laikas baigti“, – sakė jis NBC. Tačiau M.Rubio ir M.Waltzas, turintys nemažai patirties ir svorio nacionalinio saugumo klausimais, daugelyje jų yra „vanagai“, siekiantys, kaip suformulavo D.Trumpas, „siekti taikos jėga“, rašė A.Kluthas.
Jie gali panaudoti jėgą sankcijų srityje, visų pirma siekdami pakenkti Rusijos pajamoms iš naftos ir dujų, iš kurių finansuojamas karas, taip pat stiprėjantiems Rusijos ekonominiams santykiams su Kinija ir Iranu. M.Waltzas neseniai priekaištavo J.Bideno administracijai, kad ji nepakankamai stengiasi panaikinti spragas, per kurias Rusijos naftos ir dujų eksportuotojai apeina sankcijas. Ši pozicija atkartoja pirmosios D.Trumpo administracijos požiūrį, kuri, be kita ko, siekdama skatinti JAV energijos eksportą, sugriežtino sankcijas energetikos srityje ir neskatino „Nord Stream 2“ statybos.
WP: Europa pradėjo diskusijas dėl karo Ukrainoje nutraukimo pagal schemą „teritorija mainais į saugumą“
22:55
Ukrainos sąjungininkai Europoje tyliai, bet vis labiau linksta prie idėjos, kad karas su Rusija baigsis tik po Kyjivo ir Maskvos derybų, per kurias bus nusileista dėl Ukrainos teritorijos. Apie tai rašo leidinys „The Washington Post“.
Pažymima, kad šie pokalbiai tapo dar aktualesni po Donaldo Trumpo pergalės rinkimuose. Jis leido suprasti, kad galėtų pritarti susitarimui, pagal kurį dalis užgrobtos teritorijos liktų Rusijos rankose. Europoje už uždarų durų vykstančias diskusijas taip pat kursto niūri situacija mūšio lauke – Ukrainos kariuomenė ginasi – ir nuogąstavimai dėl JAV finansavimo mažinimo.
Pokalbiai su 10 dabartinių ir buvusių Europos ir NATO diplomatų patvirtina, kad, nepaisant pareiškimų apie nepalaužiamą paramą, kai kurie Ukrainos sąjungininkai vis labiau nori padėti pamatus Ukrainos ir Rusijos deryboms, net jei kol kas, atrodytų, susitarti nėra įmanoma.
Europos ir NATO pareigūnai pripažįsta, kad kalbos apie teritorines nuolaidas nebekelia tiek daug klausimų kaip anksčiau, o diplomatai jas formuluoja ne kaip „žemė už taiką“, o kaip žemė už Ukrainos saugumą. Buvęs Prancūzijos ambasadorius Vašingtone Gerard'as Araud pareiškė: „Manau, kad visi daugiau ar mažiau priėjo prie tokios išvados, tačiau sunku tai pasakyti viešai, nes tai reikštų, kad ketiname atlyginti už agresiją.“
Vakarų pareigūnas, kuris, kaip ir kiti interviu šiam straipsniui davę asmenys, kalbėjo su anonimiškumo sąlyga, sakė: „Tai tikrai nebėra marginalūs samprotavimai“.
Kaip tiksliai galėtų atrodyti susitarimas, lieka neaišku. Rusijos pajėgoms kontroliuojant maždaug penktadalį Ukrainos teritorijos, įskaitant rytinį Donbasą ir aneksuotą Krymo pusiasalį, šiandieninių fronto linijų įšaldymas arba demarkacinės linijos nustatymas reikštų, kad Ukraina atiduoda didelę dalį savo teritorijos.
Dabar plačiai pripažįstama, kad „derybos gali prasidėti anksčiau“, nei tikimasi, ir kad jos „pareikalaus tam tikrų nuolaidų iš abiejų pusių“, sako buvęs NATO generalinio sekretoriaus padėjėjas ir Europos tarptautinių santykių tarybos mokslinis bendradarbis Camille'is Grandas.
Jis sako, kad Europos lyderiams „kyla didelis klausimas, kaip D.Trumpo komanda ketina žaisti šį žaidimą“. Ir nors europiečiai tikisi, kad kita Baltųjų rūmų administracija privers Rusiją derėtis, jie taip pat baiminasi, kad D.Trumpo administracija gali įvaryti Ukrainą į kampą ir priversti ją sudaryti nepalankų susitarimą, nutraukdama pagalbą.
Pažymima, kad šiuo metu sprendimas dėl karo lieka nepasiekiamas ne tik todėl, kad Rusija nenusileidžia dėl savo reikalavimų, bet ir todėl, kad D.Trumpo administracijos politika Ukrainos atžvilgiu nėra iki galo suformuluota, nėra sutarimo dėl saugumo garantijų, kurios galėtų būti priimtinos Ukrainai, ir, kaip sakė C.Grandas, tarp europietiškų požiūrių į tai, kaip turėtų vykti derybos, „yra 50 pilkų atspalvių“.
Diskusijose daugiausia dėmesio buvo skiriama paliaubų palei demarkacinę liniją perspektyvai mainais į Vakarų saugumo garantijas ar bent jau laikiną Ukrainos nuolaidą Rusija, kad šiai lieka jos kontroliuojamos teritorijos, nors ir be oficialaus pripažinimo.
Straipsnyje teigiama, kad Europos politikai toli gražu nesutaria dėl to, kokios galėtų būti saugumo garantijos, nes pagrindiniai sąjungininkai, įskaitant JAV ir Vokietiją, iki šiol atmesdavo Ukrainos prašymą pakviesti ją į NATO. Būtent tariama NATO ir Vakarų keliama grėsme Rusija teisino savo invaziją į Ukrainą. Tarp kitų svarstomų idėjų buvo tiesioginis Europos dalyvavimas Ukrainos teritorijoje arba pažadai suteikti daugiau ginklų, kurie Rusijai taip pat atrodytų nepriimtini. Vienas Vakarų diplomatas pareiškė: „Mes nesame prieš derybas, tačiau svarbiausia yra konkretus momentas ir tai, kokius svertus turi Ukraina ir ką ji gaus mainais.“
Pažymima, kad viešus pasiūlymus „žemė už taiką“ teikia tik Maskvai draugiškas Vengrijos lyderis Viktoras Orbanas. Baltijos šalis ir Ukrainos kaimynes, tokias kaip Lenkija, apima baimė, kad Rusija dar labiau ims spausti NATO sienas, todėl jas erzina, kai užsimenama apie teritorines nuolaidas, ypač be aiškaus sulaikymo faktoriaus.
Anksčiau tie, kurie mainais į taiką siūlydavo žemę, būdavo „praktiškai sudeginami ant laužo“, tačiau dabar ši idėja sulaukia mažiau pasipiktinimo, sakė vienas aukšto rango NATO pareigūnas. Pasak jo, Ukrainos gebėjimas apginti didžiuosius miestus, įskaitant Charkivą ir Odesą, buvo jai į naudą. „Bet visi suprantame, kad artimiausiu metu Ukrainai bus sunku atgauti 100 proc. savo teritorijos suverenumą“, – pridūrė jis.
Persirengę ukrainiečių uniformomis rusai bandė pralaužti gynybą netoli Kupjansko
20:57
Rusai bandė pralaužti Ukrainos gynybą netoli Kupjansko, tačiau šiuos veiksmus sustabdė Ukrainos gynybos pajėgos. Tai teigiama Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo pranešime socialiniame tinkle „Facebook“.
„Šiandien nuo 14.30 val. rusų okupantai bandė pralaužti mūsų gynybą Kupjansko kryptimi. Priešo šturmo grupės atakavo Ukrainos gynėjų pozicijas keturiomis bangomis. Iš viso priešas pasitelkė apie 15 technikos vienetų“, – sakoma pranešime.
Okupantai naudojo tankus, šarvuotas kovos mašinas ir išminavimo įrenginį UR-77.
Kartu, kaip pažymėjo Generalinis štabas, kai kurie Rusijos kariai buvo apsirengę Ukrainos ginkluotųjų pajėgų uniformomis. Tai pažeidžia karybos įstatymus ir taisykles ir yra karo nusikaltimas.
„Sumanūs ir ryžtingi mūsų gynėjų veiksmai sustabdė priešą, sunaikino visą jo šarvuotąją techniką ir likvidavo didelę dalį gyvųjų pajėgų“, – pažymima pranešime.
„The Times“: Ukraina gali pasigaminti branduolinę bombą per kelis mėnesius, jei D.Trumpas nutrauks pagalbą
20:47
Ukraina per kelis mėnesius gali pasigaminti elementarią branduolinę bombą, jei Donaldas Trumpas nutrauks JAV karinę pagalbą. Apie tai praneša „The Times“, remdamasis Ukrainos gynybos ministerijai parengtu dokumentu.
Ataskaitoje pažymima, kad šalis galėtų greitai sukurti bazinį įrenginį iš plutonio, naudodama technologiją, panašią į 1945 m. ant Nagasakio numestos bombos „Storulis“ (angl. – Fat Man).
„Sukurti paprastą atominę bombą, kaip tai padarė Jungtinės Valstijos, įgyvendindamos Manhatano projektą, po 80 metų nebūtų sunki užduotis“, – teigiama dokumente.
Ten pat rašoma, kad neturėdama laiko pastatyti ir eksploatuoti didelių įrengimų, reikalingų uranui sodrinti, karo metu Ukraina turėtų panaudoti plutonį, išgautą iš panaudotų kuro strypų, išimtų iš Ukrainos branduolinių reaktorių.
Ukraina vis dar kontroliuoja devynis veikiančius reaktorius ir turi nemažai branduolinės patirties, nors 1996 m. atsisakė trečio pagal dydį pasaulyje branduolinio arsenalo.
„Ukrainos turimo reaktorių plutonio svoris gali siekti septynias tonas... Norint sukurti didelį branduolinių ginklų arsenalą, reikėtų daug mažiau medžiagos... Medžiagos kiekio pakanka šimtams kovinių galvučių, kurių taktinis galingumas siektų kelias kilotonas“.
Dokumente daroma išvada, kad tokios bombos galingumas sudarytų maždaug dešimtadalį „Fat Man“ bombos galingumo.
„To užtektų sunaikinti visą Rusijos oro pajėgų bazę arba sutelktus karinius, pramoninius ar logistikos objektus. Tiksli branduolinio užtaiso galia būtų nenuspėjama, nes būtų naudojami skirtingi plutonio izotopai“, – teigia ataskaitos autorius Oleksijus Jižakas.
Jis yra Ukrainos nacionalinio strateginių tyrimų instituto, valstybinio mokslinių tyrimų centro, kuris veikia kaip prezidento administracijos ir Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos patariamoji institucija, skyriaus vadovas.
„Plutonį reikės susprogdinti naudojant sudėtingos konstrukcijos įprastinį sprogmenį, kuris turi būti detonuojamas didelio greičio banga vienu metu visame plutonio sferos paviršiuje“, – teigiama ataskaitoje ir priduriama, kad ši technologija yra sudėtinga, tačiau įtelpa į Ukrainos kompetencijos ribas.
Vakarų ekspertai mano, kad Ukrainai prireiks mažiausiai penkerių metų, kol sukurs branduolinį ginklą ir tinkamą nešėją, tačiau Kariuomenės centro direktorius Valentynas Badrakas tvirtina, kad Ukraina savo balistines raketas sukurs greičiau nei per metus.
„Per šešis mėnesius Ukraina galės pademonstruoti, kad yra pajėgi sukurti ilgojo nuotolio balistines raketas: turėsime raketas, kurių veikimo nuotolis sieks 1000 kilometrų“, – sakė ekspertas.
Analitikų teigimu, jei JAV atsisakytų Ukrainos, Jungtinė Karalystė galėtų įvykdyti savo saugumo įsipareigojimus pagal Budapešto memorandumą, padėdama Ukrainai sukurti branduolinio atgrasymo priemonę, nes ji neturi konvencinių priemonių, kurios neleistų Rusijai užimti Ukrainos.
O.Jižakas mano, kad riba branduolinio ginklavimosi programai plėtoti būtų peržengta, jei V.Putino kariuomenė pasiektų Pavlohrado miestą. Jis mano, kad dar šiek tiek – ir kiltų pavojus, kad kai kurie didžiausi Ukrainos miestai, pavyzdžiui, Dnipras ir Charkivas, būtų užimti anksčiau, nei bus sukurtas ginklas.
O.Jižakas pridūrė: „Mane nustebino Jungtinių Valstijų pagarba Rusijos branduolinei grėsmei. Tai galėjo lemti karą prieš Ukrainą. Jie su branduoliniais ginklais elgiasi kaip su kažkokiu Dievu. Tad gal ir mums laikas melstis tam Dievui?“
Šaltiniai: D. Trumpas paskirs pareigūną deryboms dėl karo Ukrainoje užbaigimo
18:50
Išrinktasis JAV prezidentas Donaldas Trumpas netrukus turėtų paskirti pasiuntinį, kuris vadovaus deryboms dėl karo Ukrainoje užbaigimo, trečiadienį pranešė naujienų portalas „Fox News“, cituodamas kelis šaltinius.
„Bus paskirtas labai aukštas pareigas užimantis specialusis pasiuntinys, turintis didelį autoritetą, kuriam bus pavesta užduotis rasti sprendimą ir pasiekti taikos susitarimą“, – pareiškė šaltinis, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga.
„Netrukus tuo įsitikinsite“, – pridūrė jis.
Rinkimų kampanijos metu D.Trumpas ne kartą žadėjo per „24 valandas“ užbaigti karą Ukrainoje ir užsiminė, kad kalbėsis tiesiogiai su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.
D.Trumpas nėra paaiškinęs, kaip ketina pasiekti taikos susitarimą ir kokias sąlygas siūlo.
Rusijos prezidentas yra pareikalavęs Ukrainos atiduoti daugiau didelių jos rytinių ir pietinių teritorijų. Tai esą yra išankstinė sąlyga taikos deryboms. Ukraina tokias sąlygas atmeta.
J.Navalnaja: rusų opozicija dar neturi plano, kaip nutraukti V.Putino valdymą
17:33
Rusijos opozicijos veikėjo Aleksejaus Navalno našlė trečiadienį pareiškė, kad Kremliaus kritikai kol kas neturi jokio plano, kaip nutraukti Rusijos prezidento Vladimiro Putino valdymą.
Tremtyje gyvenančią ir veikiančią Rusijos opoziciją, likusią be lyderio po netikėtos A.Navalno mirties kalėjime vasario mėnesį, pastaruoju metu skaldo įvairūs vidiniai konfliktai.
Po vyro mirties jo darbą tęsianti Julija Navalnaja kartu su kitais dviem opozicijos politikais sekmadienį Berlyne rengia protestą prieš Rusijos karą Ukrainoje.
Interviu nepriklausomam Rusijos televizijos kanalui „Dožd“ J.Navalnaja sakė, kad opozicija kol kas neturi plano, kaip užbaigti daugiau nei du dešimtmečius trunkantį V.Putino valdymą ir Maskvos plataus masto invaziją į Ukrainą.
„Planas bus parengtas, tačiau tai gali užtrukti ilgai. Tikiu gražia ateities Rusija“, – pareiškė J.Navalnaja.
„Mes nugalėsime, – pridūrė ji. – Negalime leisti, kad šaliai vadovautų žudikas ir karo nusikaltėlis.“
Sekmadienį Berlyne įvykstančios eitynės yra pirmoji didelė rusų organizuojama antikarinė demonstracija užsienyje nuo tada, kai Kremlius 2022 metų vasarį pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą.
Plačiau apie tai skaitykite čia.
Įminta rusų šnipu laikyto baltojo delfino paslaptis
17:04
Galbūt pagaliau pavyko įminti mįslę, kas yra prie Norvegijos krantų kelerius metus lankęsis prijaukintas baltasis delfinas, vietos gyventojų pakrikštytas „Hvaldimiru“, nes spėliota, kad tai – Rusijos šnipas, rašo BBC.
Pirmą kartą į paslaptingąjį baltąjį delfiną visuomenė atkreipė dėmesį prieš penkerius metus, kai jis priartėjo prie žvejų prie šiaurinės Norvegijos pakrantės.
„Delfinas pradėjo trintis į valtį, – BBC pasakojo vienas iš tuo metu valtyje buvusių žvejų Joaras Hestenas. – Girdėjau apie nelaimės ištiktus gyvūnus, kurie instinktyviai žino, kad jiems reikia žmonių pagalbos. Pagalvojau, kad tai – protingas delfinas“.
Situacija buvo neįprasta, nes delfinas buvo labai prijaukintas, o taip toli į pietus jie retai matomi. Be to, gyvūnas vilkėjo diržą, ant kurio buvo tvirtinimas fotoaparatui ir užrašas anglų kalba „Equipment St Petersburg“ (liet. „Įranga Sankt Peterburgas“).
J.Hestenas nuėmė diržą nuo delfino, kuris vėliau nuplaukė į netoliese esantį Hammerfesto uostą, kur gyveno kelis mėnesius.
Rusijos šnipas ar chuliganas?
Plačiai svarstyta, kad prijaukintas delfinas galėtų būti Rusijos šnipas.
Nors Rusija visada atsisakydavo patvirtinti arba paneigti, kad baltąjį delfiną treniravo jos kariškiai, dr. Olga Špak, kuri nuo 1990-ųjų iki 2022 m., kol grįžo į gimtąją Ukrainą, dirbo Rusijoje ir tyrinėjo jūrų žinduolius, BBC naujienų tarnybai sakė, kad ji tuo įsitikinusi 100 proc.
Jos nuomone, delfinas iš tiesų priklausė kariškiams ir pabėgo iš karinio jūrų laivyno bazės už poliarinio rato. Visgi O.Špak nemano, kad tai buvo šnipas. Ji svarstė, kad baltasis delfinas buvo mokomas saugoti bazę ir pabėgo, nes buvo „chuliganas“.
Dr. O.Špak, kurios pasakojimas paremtas pokalbiais su draugais ir buvusiais kolegomis Rusijoje, apie tai papasakojo BBC dokumentiniame filme „Delfino šnipo paslaptys“.
Mokslininkė nenorėjo įvardyti savo šaltinių Rusijoje dėl jų pačių saugumo, tačiau sakė, kad išgirdusi apie Norvegijoje pastebėtą delfiną, Rusijos jūrų žinduolių tyrinėtojų bendruomenė iš karto atpažino jį, kaip vieną iš savų.
„Veterinarijos gydytojų ir dresuotojų grandine grįžo žinia, kad jie pasigedo delfino, vardu Andriuša“, – sako ji.
Plačiau skaitykite ČIA.
Lenkijoje oficialiai atidaryta JAV raketų bazė
16:54
Šiaurės Lenkijoje trečiadienį atidaryta JAV raketų bazė, kuriai iš pradžių buvo numatytas vaidmuo ginant Vakarus nuo grėsmių iš Artimųjų Rytų.
Redzikovo bazė, esanti už 230 km nuo Rusijos sienos, veikia nuo liepos, tačiau oficialus jos atidarymas įvyko tik trečiadienį.
„JAV naikintuvas Lenkijos teritorijoje tapo faktu“, – per ceremoniją sakė Lenkijos gynybos ministras Wladyslawas Kosiniakas-Kamyszas.
„Tai istorinės reikšmės įvykis Lenkijos, Jungtinių Valstijų ir NATO saugumui“, – pabrėžė jis.
„Per dabar vykstančius konfliktus, konfliktą Ukrainoje ar Artimuosiuose Rytuose, matome, kokia svarbi yra oro ir priešraketinė gynyba“, – pridūrė ministras.
Bazės atidarymas įvyko tuo metu, kai Varšuva ir jos regioninės sąjungininkės ruošiasi Donaldo Trumpo, kuris praeityje yra išreiškęs susižavėjimą Rusijos lyderiu Vladimiru Putinu, atėjimui į JAV prezidento postą.
Tačiau JAV ambasadorius Markas Brzezinskis per ceremoniją sakė esąs „įsitikinęs, kad ši glaudi mūsų dviejų šalių partnerystė tęsis“.
Antradienį Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis socialiniuose tinkluose paskelbtame pranešime pasveikino šį projektą kaip „Jungtinių Valstijų geostrateginio nuoseklumo įrodymą“.
Ši bazė yra dalis platesnio NATO skydo, apimančio radarų sistemą, kuri galėtų perimti trumpojo ir vidutinio nuotolio balistines raketas, paleistas tokių šalių kaip Iranas.
Pirmą kartą apie projektą buvo paskelbta dar 2009-aisiais, tačiau jis buvo atidėliojamas, o nuo to laiko Rusija tapo pagrindiniu karinio aljanso rytinio flango saugumo rūpesčiu.
Nors NATO sako, kad Redzikovo bazė ir panaši sistema Rumunijoje tėra tik gynybinio pobūdžio objektas, Maskva dažnai įvardija juos kaip grėsmę.
Bazės Lenkijoje atidarymas „yra JAV karinės infrastruktūros Europoje priartėjimas prie mūsų sienų“, trečiadienį žurnalistams sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.
Daugiau kaip 10 tūkst. JAV karių šiuo metu yra dislokuoti Lenkijoje, kuri yra viena iš ištikimiausių kaimyninės Ukrainos, kovojančios su Maskvos invazija, rėmėjų.
Rusijos kariuomenė griebiasi šiaudo: perėmė tankus iš kino studijos
16:48
Rusijos kino studija „Mosfilm“ yra perdavusi Ukrainoje karą pradėjusios šalies kariuomenei tankų ir kitos karinės technikos iš savo rekvizito atsargų, trečiadienį skelbia nepriklausomas naujienų portalas „Meduza“.
„Mosfilm“ generalinis direktorius Karenas Šachnazarovas per susitikimą su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu sakė, kad 2023 metais kino studija rusų ginkluotosioms pajėgoms perdavė 28 tankus T-55, aštuonis tankus PT-76, šešias pėstininkų kovos mašinas ir aštuonis vilkikus.
„Sužinojau, kad yra poreikis, susisiekiau su Gynybos ministerija – jie paėmė šias mašinas“, – sakė K.Šachnazarovas.
Anot žiniasklaidos, kalbama apie maždaug praėjusio amžiaus 6-ojo dešimtmečio tankus ir kitą techniką.
„Mosfilm“ interneto svetainėje rašoma, kad studija turi karinės technikos, kuri naudojama jos filmuose kaip rekvizitas.
Kremliaus laukia nusivylimas: ką Maskvai reiškia šie netikėti D.Trumpo žingsniai
16:37
Kremlius puoselėja viltis, kad Donaldui Trumpui sugrįžus į Baltuosius rūmus įtampa su Jungtinėmis Valstijomis šiek tiek sumažės. Tačiau pirmieji jo paskyrimai saugumo ir tarptautinių santykių srityje labiau byloja apie griežtesnės pozicijos Rusijos atžvilgiu galimybę. Ekonomikos srityje Rusijos naftos ir dujų pramonė gali sulaukti naujų atakų, skelbia „The Moscow Times“.
D.Trumpas nacionalinio saugumo patarėju pasirinko Mike'ą Waltzą, vieną pagrindinių kalbėtojų šiuo klausimu tarp respublikonų Atstovų rūmuose. O į valstybės sekretoriaus postą būsimasis prezidentas planuoja paskirti Senato Žvalgybos komiteto pirmininko pavaduotoją Marco Rubio, pranešė žiniasklaida.
Abu įstatymų leidėjai laikosi D.Trumpo skelbiamos užsienio politikos koncepcijos „Pirmiausia – Amerika“, tačiau jie yra aršūs „vanagai“ tokių JAV priešininkių kaip Kinija, Iranas ir Rusija atžvilgiu ir yra toli nuo izoliacionistinio Respublikonų partijos sparno, kuris pasisako už pagalbos Ukrainai nutraukimą ir net galimą pasitraukimą iš NATO, pažymi „Politico“.
Turėdamas tokius nacionalinio saugumo pareigūnus, „Kyjivas gali jaustis gana atsipalaidavęs ir patogiai“, – sakė Danielis Vajdichas, respublikonų užsienio politikos ekspertas ir „Yorktown Solutions“, konsultuojančios Ukrainos vyriausybines institucijas, prezidentas.
„Kad ir kas kursto nerimą Kyjive, daro tai savo naudai ir daro Ukrainai meškos paslaugą“, – sakė jis.
Turi ką pasakyti tiems, kurie nerimauja, kad D.Trumpas parduos Ukrainą
Tokios nuomonės laikosi ir trys buvę D.Trumpo administracijos pareigūnai, padedantys JAV teikiant pagalbą Ukrainai. Vienas iš jų, bendravęs su D.Trumpo rinkimų kampanijos štabu ir pereinamojo laikotarpio komanda, sako: „Tiems, kurie nerimauja, kad D.Trumpas parduos Ukrainą, galiu pasakyti: mano nuomone, jo svarbiausias prioritetas yra bandyti rasti taiką kokiu nors teisingu pagrindu.“
M.Waltzas ir M.Rubio neseniai pasisakė už karo Ukrainoje nutraukimą, tačiau niekada nerodė palankumo Rusijai, pastebi „The Moscos Times“. M.Waltzas balsavo prieš daugiau kaip 60 mlrd. JAV dolerių vertės karinės pagalbos paketą, kuris nuo 2023 m. rudens šešis mėnesius strigo Kongrese. Tačiau jis teigė, kad pirmiausia būtina sustiprinti JAV pietinę sieną, kad būtų sustabdytas didžiulis migrantų antplūdis, o šią priemonę daugelis respublikonų susiejo su parama įstatymo projektui.
M.Waltzas, M.Rubio ir Elise Stefanik, kuriai D.Trumpas pasiūlė nuolatinės atstovės Jungtinėse Tautose postą, pasmerkė Vladimiro Putino karą Ukrainoje iš aiškių moralinių pozicijų, artimų respublikonų Ronaldo Reagano gerbėjams, primena „Bloomberg“ apžvalgininkas Andreas Kluthas, kuris specializuojasi JAV diplomatijos, nacionalinio saugumo ir geopolitikos srityse. 2022 m. M.Waltzas peikė prezidentą Joe Bideną už tai, kad jis „nebuvo pakankamai greitas“ arba „nepakankamai didelis“ padėdamas Ukrainai. Vėliau jis net pasiūlė panaikinti apribojimus JAV tolimojo nuotolio raketų smūgiams į Rusijos teritoriją, tačiau J.Bidenas to padaryti neišdrįso.
M.Rubio kalbėjo iš tų pačių pozicijų. Po Krymo aneksijos 2014 m. jis reikalavo, kad Rusijos bankai būtų atjungti nuo SWIFT, panašias idėjas jis iškėlė ir Rusijos invazijos išvakarėse 2022 m. sausį, taip pat inicijavo asmenines sankcijas V.Putinui ir kitiems aukštiems Rusijos pareigūnams. Karo metu jis kelis kartus lankėsi Ukrainoje ir viešai kritikavo respublikonus, kurie abejojo dėl būtinybės ją remti.
Po D.Trumpo pergalės M.Rubio teigė, kad atėjo laikas nutraukti karą ir kad tam „nebūtina būti V.Putino gerbėju“. „Ukrainiečiai buvo neįtikėtinai drąsūs ir stiprūs, bet galiausiai tai, ką mes finansuojame, yra aklavietės karas, kurį laikas baigti“, – sakė jis NBC. Tačiau M.Rubio ir M.Waltzas, turintys nemažai patirties ir svorio nacionalinio saugumo klausimais, daugelyje jų yra „vanagai“, siekiantys, kaip suformulavo D.Trumpas, „siekti taikos jėga“, rašė A.Kluthas.
Jie gali panaudoti jėgą sankcijų srityje, visų pirma siekdami pakenkti Rusijos pajamoms iš naftos ir dujų, iš kurių finansuojamas karas, taip pat stiprėjantiems Rusijos ekonominiams santykiams su Kinija ir Iranu. M.Waltzas neseniai priekaištavo J.Bideno administracijai, kad ji nepakankamai stengiasi panaikinti spragas, per kurias Rusijos naftos ir dujų eksportuotojai apeina sankcijas. Ši pozicija atkartoja pirmosios D.Trumpo administracijos požiūrį, kuri, be kita ko, siekdama skatinti JAV energijos eksportą, sugriežtino sankcijas energetikos srityje ir neskatino „Nord Stream 2“ statybos.
ES teismas pasisakė dėl garsaus ukrainiečių šūkio „Rusijos karini laive, eik na***“
16:10
Europos Sąjungos (ES) teismas trečiadienį atmetė Ukrainos prašymą įregistruoti prekės ženklą, kuriame naudojama ukrainiečių pasieniečių frazė, išgarsėjusi pirmosiomis Rusijos plataus masto invazijos dienomis.
Invazijos pradžioje internete žaibiškai išpopuliarėjo radijo pokalbis, per kurį ukrainiečių pasieniečiai Gyvačių salos Juodojoje jūroje atsisako pasiduoti atakuojančio rusų laivo „Moskva“ įgulai. Jų ryžtingas atsakymas „Rusijos karini laive, eik na***“ tapo vienu iš ukrainiečių pasipriešinimo Kremliaus įsiveržimui simbolių.
Ukrainos valstybės sienos apsaugos tarnyba siekia, kad ši frazė būtų naudojama registruojant įvairių rūšių prekes, taip pat leidybos, švietimo, pramogų ir sporto paslaugas ES.
ES Bendrasis Teismas Liuksemburge paskelbė, kad ši frazė – politinis šūkis, tapęs Ukrainos kovos su Rusijos invazija simboliu.
„Todėl atitinkama visuomenė jo nesupras kaip prekių ir paslaugų, kurias jis žymi, komercinės kilmės nuorodos“, – nurodė teismas.
ES Bendrasis Teismas atmetė ukrainiečių pasieniečių pateiktą apeliacinį skundą dėl 2023 metų ES intelektinės nuosavybės tarnybos (EUIPO) sprendimo atmesti paraišką dėl produkto su šia fraze naudojimo.
Vėliausią sprendimą dar galima apskųsti ES aukščiausios instancijos teismui.
Frazė „Rusijos karini laive, eik na***" vis dar naudojama daugelyje memų, plakatų proukrainietiškuose mitinguose ir net atsidūrė ant pašto ženklų.
Gyvačių salą gynę ukrainiečių kariai pateko į nelaisvę, bet vėliau buvo iškeisti į rusų belaisvius.
„Moskva“ Juodojoje jūroje nuskendo 2022-ųjų balandį po to, kai ukrainiečiai apšaudė jį raketomis.
2022-ųjų birželį Ukrainos pajėgos susigrąžino Gyvačių salą.
