Svarbiausios naujienos
- Kremlius pripažino: V.Putinas atšaukia vizitus į užsienį dėl vienos pikantiškos priežasties
- Išlikimo klausimą sprendžiantis O.Scholzas turi pasiteisinimą dėl Ukrainos
- Lenkijos prezidentas kategoriškas: jokių naikintuvų Ukrainai, kol NATO nepadarys vieno dalyko
- WSJ įvertino, kokie iš tikrųjų yra D.Trumpo ir V.Putino santykiai
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Kremlius pripažino: V.Putinas atšaukia vizitus į užsienį dėl vienos pikantiškos priežasties
15:33
Rusijos prezidento Vladimiro Putino atsisakymo vykti į kitą šalį priežastis gali būti problemos, susijusios su degalų papildymu užsienyje, pareiškė prezidento atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.
„Be abejo, valstybės vadovo vizitai rengiami kruopščiausiai, gaunamos visos būtinos garantijos. Jei kyla klausimų, žinoma, tai gali tapti priežastimi užmegzti kontaktus kitu lygiu“, – sakė D.Peskovas, kurį cituoja „The Moscow Times“.
Taip jis komentavo Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo pareiškimą, kad dėl sankcijų jam kilo sunkumų papildyti degalų atsargas specialiojo padalinio „Rossija“ lėktuve. Pasak ministro, 2023 m., kai jam buvo pavesta atstovauti prezidentui V.Putinui BRICS aukščiausiojo lygio susitikime Pietų Afrikos Respublikoje, buvo „visa istorija“ su lėktuvo degalų papildymu atgaliniam skrydžiui.
„Paaiškėjo, kad praktiškai visos įmonės, kurios ten pildo degalus aviaciniais degalais, nepriklauso šaliai“, – sakė S.Lavrovas. Su tokia pačia situacija jis susidūrė lankydamasis kitoje BRICS šalyje – Brazilijoje. Tuomet S.Lavrovui į susitikimą su prezidentu Luizu Lula da Silva teko skristi kolegos Mauro Vieiros lėktuvu.
Pasak S.Lavrovo, „draugiškos“ šalys kurį laiką bus „priverstos bijoti“ antrinių sankcijų, be kita ko, dėl to, kad kai kurios iš jų vis dar laikosi neokolonializmo. „Nusimetusios kolonializmo grandines, jos suprato, kad dabar joms dar reikia nusimesti ekonominės priklausomybės grandines“, – aiškino jis.
Prasidėjus karui Ukrainoje, Jungtinės Valstijos ir Europos Sąjunga uždarė dangų Rusijos lėktuvams, o didžiosios „draugiškos“ Turkijos bendrovės nutraukė degalų papildymą ir techninę priežiūrą lėktuvams iš Rusijos ir Baltarusijos, kuriuose yra daugiau kaip 25 proc. amerikietiškų komponentų.
V.Putinas apribojo keliones į užsienį po to, kai Tarptautinis baudžiamasis teismas (TBT) 2023 m. kovo mėn. išdavė jo arešto orderį dėl neteisėto vaikų iš Ukrainos okupuotų teritorijų deportavimo į Rusiją. Orderis taip pat buvo išduotas suimti Rusijos prezidento vaikų ombudsmenę Mariją Lvovą-Belovą.
ES pirmą kartą finansavo bendrą ginklų pirkimą, dalis jų bus pristatyti Ukrainai
18:53
Europos Sąjunga (ES) ketvirtadienį pranešė, kad pirmą kartą iš Bendrijos biudžeto finansavo valstybių narių bendrą ginklų pirkimą, įskaitant raketas ir sviedinius, dalis kurių bus išsiųsta į Ukrainą.
ES jau yra finansavusi ginklų pirkimą, kad padėtų Kyjivui kovoti su plataus masto invazija į Ukrainą, tačiau tai buvo daroma ne iš Bendrijos biudžeto, o naudojant ad hoc finansinį instrumentą.
„Tai pirmas kartas, kai ES biudžeto lėšomis remiame valstybių narių bendrą gynybos priemonių įsigijimą“, – nurodė Europos Komisijos (EK) pirmininkės pavaduotoja Margrethe Vestager.
EK pareiškė, kad blokas investavo 300 mln. eurų, siekdamas padėti iki devynių šalių narių grupėms įsigyti oro gynybos sistemas, šarvuočius ir artilerijos sviedinius.
„Svarbu tai, kad atrinktais projektais taip pat padidinsime savo paramą Ukrainai ir suteiksime papildomos gynybos įrangos“, – pridūrė M.Vestager.
Nuo 2022-ųjų vasario, kai Rusija pasiuntė savo karius į Ukrainą, ES stengiasi skatinti šalių narių gynybos pramonę, kad galėtų apginkluoti Ukrainą ir sustiprinti savo turimus pajėgumus.
Bendrija sukūrė finansinės paramos mechanizmą, kuriuo siekiama paskatinti valstybes nares pirkti šaudmenis. Tačiau ES dar neįvykdė pernai duoto pažado iki kovo pabaigos Kyjivui pristatyti milijoną artilerijos sviedinių.
ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis pažadėjo, kad šis tikslas bus pasiektas iki metų pabaigos.
„Paskutinis desperatiškas Europos prašymas“: „Bloomberg“ atskleidė jo detales
16:52
Europos šalių lyderiai ragina JAV prezidento Joe Bideno administraciją padidinti paramą Ukrainai, kad Kyjivas kuo labiau sustiprintų savo pozicijas prieš į valdžią ateinant naujai išrinktam prezidentui Donaldui Trumpui, skelbia „Bloomberg“ naujienų agentūra.
Žemyne jau kurį laiko tvyro nerimas, kad būsimas taikos susitarimas, kurį gali pasiūlyti D.Trumpas, bus nepalankus Ukrainai ir atiduos Rusijai po 2022 m. invazijos užimtas teritorijas.
Pasak agentūros pašnekovų, Europos lyderiai ir pareigūnai prašė Vašingtono aprūpinti Ukrainą didesniu kiekiu ginklų ir artilerijos, įvesti papildomas sankcijas pagrindiniams Rusijos pajamų srautams ir apriboti Maskvos galimybes įsigyti uždraustų technologijų, naudojamų ginklų gamyboje.
Pažymima, kad daugelis Europos prašymų buvo neformalaus pobūdžio.
Agentūra „Bloomberg“ šiuos kreipimusis pavadino „paskutiniu desperatišku Europos atstovų kreipimusi“ prieš administracijos pasikeitimą Jungtinėse Valstijose.
Straipsnyje taip pat teigiama, kad Jungtinės Valstijos jau rengia naujas sankcijas Rusijos naftos sektoriui ir Šiaurės Korėjai, kuri pasiuntė karius į pagalbą Maskvai, sprendimai turėtų būti priimti iki lapkričio pabaigos.
Keli Europos Sąjungos lyderiai taip pat ragino JAV leisti Ukrainai naudoti vakarietiškus ginklus smūgiams į karinius objektus Rusijos teritorijoje. Šis žingsnis, pasak Kyjivo ir sąjungininkų, labai pagerintų galimybes apsisaugoti nuo Maskvos atakų prieš ypatingos svarbos infrastruktūrą.
J.Bidenas iki šiol atkakliai priešinosi šiam prašymui, o Vokietijos kancleris Olafas Scholzas atvirai jam prieštaravo. Žmonės, susipažinę su JAV pozicija, mano, kad tai turėtų ribotą poveikį mūšio lauke ir nėra verta eskalacijos rizikos.
Savo ruožtu Europos Sąjunga ruošiasi „trikdančiam“ D.Trumpo prezidentavimui, baimindamasi, kad blokui teks didinti pagalbą Kyjivui dėl mažėjančios JAV paramos.
Rusija ruošiasi smūgiuoti Irano raketomis: įvardijo galimus taikinius
16:40
Pigesnės Irano trumpojo nuotolio balistinės raketos „Fath-360“ ir trumpojo nuotolio balistinės raketos „Ababil“ atveria Rusijai naujas galimybes – padaryti fronto liniją Ukrainoje dar pavojingesne, skelbia naujienų svetainė „Business Insider“.
„Tikėtina, kad Rusija daugiausia dėmesio skirs jų naudojimui smūgiuojant taktiniams taikiniams trumpuoju nuotoliu“, – įvertino Tarptautinio strateginių studijų instituto (IISS) raketų technologijų ekspertas Timothy Wrightas.
Pasak jo, panašu, kad Rusijos kariai vis dar ketina naudoti šias raketas, o jų planas – smogti taikiniams „netoli fronto linijos“. Kol kas nežinoma, ar Rusija jau panaudojo kurią nors iš šių raketų, pažymėjo „Business Insider“.
Oslo branduolinio projekto tyrėjas Fabianas Hoffmanas taip pat išsakė nuomonę, kad Irano raketos „leis Rusijai daryti dar didesnį spaudimą taikiniams prie fronto linijos“.
IISS raketų ekspertas Fabianas Hintzas anksčiau teigė, kad trumpesnio nuotolio Irano raketų naudojimas galėtų atlaisvinti Rusijos ilgesnio nuotolio raketas „Iskander“ „papildomoms atakoms prieš taikinius giliau Ukrainoje“.
„Nors šios Irano raketos gali nesuteikti naujų pajėgumų Rusijos karo veiksmams, jos suteiks daugiau lankstumo ir, svarbiausia, papildomą skaičių“, – rašė jis vienoje iš savo ataskaitų.
Rugpjūtį naujienų agentūra „Reuters“, remdamasi Europos žvalgybos šaltiniais, pranešė, kad Iranas ruošiasi tiekti Rusijai šimtus balistinių raketų, kurių veikimo nuotolis siekia 120 km.
Vėliau Europos Sąjunga gavo patvirtintą informaciją, kad Iranas perdavė Rusijai raketų. Tuo metu ES užsienio politikos atstovas spaudai Peteris Stano teigė, kad buvo „reikšmingai materialiai padidinta Irano parama neteisėtam agresyviam Rusijos karui prieš Ukrainą“.
Kremlius pripažino: V.Putinas atšaukia vizitus į užsienį dėl vienos pikantiškos priežasties
15:33
Rusijos prezidento Vladimiro Putino atsisakymo vykti į kitą šalį priežastis gali būti problemos, susijusios su degalų papildymu užsienyje, pareiškė prezidento atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.
„Be abejo, valstybės vadovo vizitai rengiami kruopščiausiai, gaunamos visos būtinos garantijos. Jei kyla klausimų, žinoma, tai gali tapti priežastimi užmegzti kontaktus kitu lygiu“, – sakė D.Peskovas, kurį cituoja „The Moscow Times“.
Taip jis komentavo Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo pareiškimą, kad dėl sankcijų jam kilo sunkumų papildyti degalų atsargas specialiojo padalinio „Rossija“ lėktuve. Pasak ministro, 2023 m., kai jam buvo pavesta atstovauti prezidentui V.Putinui BRICS aukščiausiojo lygio susitikime Pietų Afrikos Respublikoje, buvo „visa istorija“ su lėktuvo degalų papildymu atgaliniam skrydžiui.
„Paaiškėjo, kad praktiškai visos įmonės, kurios ten pildo degalus aviaciniais degalais, nepriklauso šaliai“, – sakė S.Lavrovas. Su tokia pačia situacija jis susidūrė lankydamasis kitoje BRICS šalyje – Brazilijoje. Tuomet S.Lavrovui į susitikimą su prezidentu Luizu Lula da Silva teko skristi kolegos Mauro Vieiros lėktuvu.
Pasak S.Lavrovo, „draugiškos“ šalys kurį laiką bus „priverstos bijoti“ antrinių sankcijų, be kita ko, dėl to, kad kai kurios iš jų vis dar laikosi neokolonializmo. „Nusimetusios kolonializmo grandines, jos suprato, kad dabar joms dar reikia nusimesti ekonominės priklausomybės grandines“, – aiškino jis.
Prasidėjus karui Ukrainoje, Jungtinės Valstijos ir Europos Sąjunga uždarė dangų Rusijos lėktuvams, o didžiosios „draugiškos“ Turkijos bendrovės nutraukė degalų papildymą ir techninę priežiūrą lėktuvams iš Rusijos ir Baltarusijos, kuriuose yra daugiau kaip 25 proc. amerikietiškų komponentų.
V.Putinas apribojo keliones į užsienį po to, kai Tarptautinis baudžiamasis teismas (TBT) 2023 m. kovo mėn. išdavė jo arešto orderį dėl neteisėto vaikų iš Ukrainos okupuotų teritorijų deportavimo į Rusiją. Orderis taip pat buvo išduotas suimti Rusijos prezidento vaikų ombudsmenę Mariją Lvovą-Belovą.
Išlikimo klausimą sprendžiantis O.Scholzas turi pasiteisinimą dėl Ukrainos
14:53
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas savo politinę ateitį grindžia, jo teigimu, atsargiu požiūriu į Ukrainą.
Trečiadienį sakydamas kalbą parlamentarams, O.Scholzas teigė, kad laikosi savo sprendimo netiekti Kyjivui tolimojo nuotolio raketų, kurios galėtų būti panaudotos smūgiams į Rusijos teritoriją, ir tvirtino, kad tai padėjo išvengti karo eskalavimo.
„Pabrėžiu, kad, mano nuomone, teisinga, jog nekeisdamas padėties atlikau savo vaidmenį užtikrinant, kad nebūtų jokio eskalavimo, – Vokietijos parlamente sakė O.Scholzas. – Džiaugiuosi, kad šiais sunkiais laikais man buvo leista prisiimti atsakomybę, nes esu tikras, kad tai padėjo mums veikti apdairiai ir protingai pavojingoje situacijoje.“
Po to, kai praėjusią savaitę žlugo O.Scholzo trijų partijų koalicija, pirmalaikiai rinkimai Vokietijoje numatyti vasario mėn., kancleris, atrodo, save vaizduoja kaip saugesnį pasirinkimą nei jo pagrindinis oponentas, konservatorių lyderis Friedrichas Merzas, kuris laikosi griežtesnės pozicijos dėl karinės paramos Ukrainai, pastebi leidinys „Politico“.
Jo konkurentas skelbia ultimatumą V.Putinui
F.Merzas, vadovaujantis centro dešiniųjų Krikščionių demokratų sąjungai (CDU), kritikavo O.Scholzą už atsisakymą tiekti Ukrainai ilgojo nuotolio raketas. Jei Kremlius atmes ultimatumą ir nenutrauks civilių taikinių Ukrainoje bombardavimo, kaip anksčiau sakė F.Merzas, Berlynas turėtų pristatyti Kyjivui Vokietijoje pagamintas sparnuotąsias raketas „Taurus“.
Remiantis dabartinėmis apklausomis, F.Merzas greičiausiai taps kitu šalies kancleriu. Vokietijos konservatoriai pirmauja su didele persvara – 32 proc., o O.Scholzo centro kairioji Socialdemokratų partija (SPD) užima trečią vietą su 16 proc. ir atsilieka nuo kraštutinių dešiniųjų „Alternatyvos Vokietijai“ (AfD). Tačiau atrodo, kad O.Scholzas tiki, jog gali susigrąžinti dalį SPD prarastų pozicijų, vaizduodamas save kaip apdairų pasirinkimą bendraujant su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, sako „Politico“.
JAV, Jungtinė Karalystė ir Prancūzija suteikė Ukrainai ilgo nuotolio raketų, tačiau O.Scholzas ne kartą atsisakė siųsti Vokietijos „Taurus“, teigdamas, kad tai gali sukelti tiesioginį konfliktą su Rusija.
Bando tiek remti Ukrainą, tiek sukontroliuoti galimą eskalaciją
O.Scholzas ilgą laiką siekė išlaikyti keistą pusiausvyrą Ukrainos klausimu, pabrėždamas, kad Vokietija Kyjivui suteikė daugiau karinės pagalbos nei bet kuri kita Europos šalis, ir kartu vaizduodamas save kaip lyderį, galintį neleisti, kad karas taptų nekontroliuojamas. Jo SPD nariai net vadina jį „taikos kancleriu“.
Grįžus Donaldui Trumpui į Baltuosius rūmus gali būti sunku išlaikyti tokią poziciją. JAV iki šiol teikė didžiausią karinę pagalbą Ukrainai, tačiau D.Trumpas pagrasino nutraukti paramą, o tai gali priversti Europos šalis padidinti savo paramą.
Savo ruožtu F.Merzas trečiadienį sakydamas kalbą Parlamente vengė tiesiogiai kalbėti apie pagalbą Ukrainai.
„Vokietijai reikia iš esmės kitokios politikos, ypač kalbant apie migracijos, užsienio, saugumo ir Europos politiką bei ekonominę politiką“, – sakė jis.
Vokietijos valdžia uždraudė uostams priimti Rusijos SGD krovinius
14:33
Vokietijos ekonomikos ministerija nurodė šalies suskystintų gamtinių dujų (SGD) importo terminalų valdytojai „Deutsche Energy Terminal“ (DET) nepriimti jų siuntų iš Rusijos, rašo „Financial Times“, remdamasis ministerijos lapkričio 6 dienos oficialaus laiško kopija.
Leidinio duomenimis, DET anksčiau federalinę vyriausybę informavo, kad SGD terminalas Brunsbiutelyje ruošiasi priimti rusiškų SGD krovinį.
Draudimu priimti Rusijos SGD krovinius siekiama „apginti valstybės interesus“, jis galios „iki tolesnių nurodymų“, teigiama ministerijos laiške.
Europos Sąjunga nėra įvedusi oficialaus draudimo importuoti SGD iš Rusijos – kitaip nei naftos ar anglių.
Neoficialiais duomenimis, rusiškos gali sudaryti iki penktadalio ES importuojamų SGD.
Propagandininkė M.Simonian parašė romaną apie pasaulio pabaigą ir „baisųjį teismą“
14:29
RT vyriausioji redaktorė Margarita Simonian paskelbė parašiusi naują romaną, kurio veiksmas vyks „laikų pabaigos tikrovėje“. Interviu laikraščiui „Vedomosti“ ji sakė, kad ši knyga yra „svarbiausias dalykas, kurį ji yra padariusi ir kada nors padarys savo gyvenime“.
M.Simonian savo knygą pavadino „eschatologine utopija“ (eschatologija – religinė doktrina, red past.) „[Tai romanas] apie tai, kaip iš tikrųjų įvyks laikų pabaiga, pasaulio pabaiga, baisusis teismas, mirusiųjų prisikėlimas ir tolesnis vienų gyvenimas rojuje, o kitų – pragare“, – sakė ji.
Propagandininkė teigė, kad romano veiksmas vyks prieš pasaulio pabaigą, kai po branduolinio karo ir visuotinio atšilimo Žemėje baigsis ištekliai, o energiją bus galima pasigaminti „tik žmogaus jėga“. Pasak jos, šiame pasaulyje žmonija sugalvojo, kaip prikelti žmones panaudojant DNR. Todėl knygoje bus galima pamatyti Eloną Muską, Viljamą Šekspyrą, Albertą Einšteiną, Sokratą ir Neroną.
„Viską žemėje“ šiame pasaulyje, kaip apibūdina M.Simonian, valdo „dirbtinė savastis“ („Искусственное Я“) Ия (Ija), su kuria visi žmonės gali susisiekti per į ranką įtaisytą lustą. Pagrindinis knygos veikėjas bus jaunas mokslininkas, vardu Alfa Omega, kuris kuria rajoną, į kurį žmonės turėtų persikelti „po to, kai Žemė taps absoliučiai visam laikui negyvenama“. „Pamažu jaunasis mokslininkas susiginčija su Ija ir pradeda suvokti, kas iš tikrųjų vyksta, kas yra ta Ija ir kas yra jis pats“, – baigė aprašymą M.Simonian.
Ji sakė, kad knygą parašė „labai greitai“ – romaną pradėjo rašyti 2023 m. rugpjūtį ir baigė iki metų pabaigos. „Atrodė, kad šis romanas man buvo diktuojamas, naujos eilutės atsirasdavo anksčiau, nei fiziškai spėdavau užrašyti ankstesniąją – o aš rašau labai greitai.“
Plačiau skaitykite ČIA.
Rusijos oro linijų saulėlydis? 30 bendrovių gresia bankrotas
14:27
Trys dešimtys mažų ir vidutinių Rusijos oro linijų bendrovių, kurios aptarnauja daugiau nei ketvirtadalį (26 proc.) šalies keleivių srauto, 2025 metais gali bankrutuoti, rusų dienraščiui „Izvestija“ sakė rinkos dalyviai.
Staigus finansinės padėties pablogėjimas ir eksploatavimo sertifikatų atšaukimas oro vežėjams gali sukelti rimtų pasekmių dėl susikaupusių skolų už užsienio orlaivių nuomą.
2022 metais įvedus sankcijas daugelis tokių įmonių nustojo mokėti lizingo įmokas. 2025 metais Vyriausybė leido nurašyti skolas, tačiau šios sumos bus apmokestinamos 25 proc. pajamų mokesčiu. Ši finansinė įtampa gali priversti juos užsidaryti.
Sutartys su užsienio savininkais vis dar galioja
Rusų oro linijų kompanijos „NordStar Airlines“ generalinis direktorius Leonidas Mochovas anksčiau laiške Oro transporto asociacijai pastebėjo, kad nepaisant to, jog orlaiviai įtraukiami į Rusijos registrą ir toliau vykdomi vidaus skrydžiai, nuomos sutartys su užsienio savininkais vis dar galioja.
Tuo tarpu oro vežėjai pinigus už lizingą nukreipė į orlaivių skraidymo tinkamumo palaikymą, kuris brango dėl sankcijų.
Plačiau skaitykite ČIA.
EP ragina pažaboti Rusijos šešėlinį laivyną
13:48
Europos Parlamentas (EP) ketvirtadienį priėmė rezoliuciją, kurioje paragino griežtinti sankcijas prieš Rusijos šešėlinį laivyną – pagrindinį Maskvos plataus masto karo prieš Ukrainą finansavimo šaltinį.
Siekdama išvengti tarptautinių sankcijų naftos eksportui, Rusija naudoja senus, dažnai neapdraustus ir neaiškios nuosavybės tanklaivius, pažymima EP rezoliucijoje.
Europarlamentarai atkreipia dėmesį, kad Rusijos šešėlinis laivynas yra pagrindinis Rusijos vykdomo karo prieš Ukrainą finansavimo šaltinis ir svarbi priemonė, sukurta siekiant apeiti ES sankcijas.
Be to, EP nariai sunerimę dėl šių laivų galimo poveikio jūrų saugumui ir ekologinėms sistemoms, jei išsilietų nafta.
Dėl to kitame Europos Sąjungos (ES) sankcijų Rusijai pakete paraginta numatyti tikslingesnes priemones šešėliniam laivynui, pavyzdžiui, įvardyti visus pavienius šešėlinio laivyno laivus, taip pat jų savininkus, operatorius, valdytojus, sąskaitas, bankus ir draudimo kompanijas.
Siūloma įvesti sankcijas laivams, plaukiojantiems ES vandenyse be žinomo draudimo, taip pat stiprinti įtartinų laivų judėjimo stebėjimą dronų ir palydovų pagalba, bei atlikti tikslinius tokių laivų patikrinimus.
Europarlamentarai ragina ES šalis paskirti uostus, kuriuose būtų sprendžiami klausimai, susiję su naftą ir suskystintas gamtines dujas (SGD) gabenančiais laivais, kuriems taikomos sankcijos, ir be kompensacijos konfiskuoti neteisėtus krovinius.
EP ragina Didžiojo septyneto (G-7) valstybes gerokai sumažinti viršutinę Rusijos naftos, gabenamos jūra, kainos ribą, užtikrinti, kad jos būtų laikomasi, ir pašalinti spragas, kuriomis Rusija naudojasi savo naftai perpakuoti ir parduoti rinkos kainomis.
Europarlamentarai ragina ES ir jos valstybes uždrausti bet kokį Rusijos iškastinio kuro, įskaitant SGD, importą, nes tai silpnina ES paramos Ukrainai poveikį.
Jie kartu pažymi, kad jei klasikinės diplomatinės pastangos neduos rezultatų, ES turėtų iš naujo rimtai įvertinti savo dvišalį bendradarbiavimą su ES nepriklausančiomis valstybėmis, kurios padeda Rusijai apeiti ES sankcijas.
R.Juknevičienė: šešėlinis laivynas leidžia finansuoti karą prieš Ukrainą
Pasak EP narės Rasos Juknevičienės, Europa privalo imtis skubių veiksmų Rusijos šešėliniam laivynui išaiškinti ir uždrausti. Šešėlinis laivynas leidžia Kremliaus režimui apeiti sankcijas ir toliau finansuoti karą prieš Ukrainą.
„Šis laivynas leidžia Rusijos naftai ir naftos produktams patekti į mūsų rinkas. Tai toleruodami mes prisidedame prie brutalaus Rusijos karo finansavimo, - pranešime spaudai cituojama EP narė.
V.Putinas rado būdą, kaip milijardais eurų sumažinti išlaidas karui
13:38
Trečiadienį Rusijos valdžios institucijos surengė „specialią operaciją“, kad sumažintų išmokas už sužalojimą: per 2,5 valandos vyriausybė įvykdė pasirodžiusį Vladimiro Putino nurodymą. Ekspertų skaičiavimais ir Gynybos ministerijos duomenimis, dėl to Rusijos valdžia per metus galės sutaupyti šimtus milijardų rublių (milijardus eurų) karo išlaidoms, skelbia nepriklausomas portalas „Agentstvo“.
Rusijos valdžios institucijos, remdamosi vyriausybės nutarimu, diferencijavo išmokas priklausomai nuo sužalojimų sunkumo. Jei anksčiau, remiantis 2022 m. kovo 5 d. V.Putino dekretu, kariai po bet kokių sužeidimų galėjo gauti 3 mln. rublių (29 tūkst. eurų) vienkartinę išmoką, tai dabar tokie pinigai priklauso tik sunkiai sužeistiems invazijos į Ukrainą dalyviams. Kariškiai, kurių sužeidimai bus priskiriami prie lengvų, galės pretenduoti tik į 1 mln. rublių (9,6 tūkst. eurų). Už sužeidimus, kurie net nepriskiriami prie lengvų, valdžia mokės po 100 000 rublių (960 eurų).
Šie mokėjimai yra didelė karo išlaidų dalis. Iki 2024 m. gegužės mėn. bendra išmokų sužeistiesiems suma turėjo siekti 900 mlrd. rublių, o žuvusiųjų šeimoms – mažiausiai 1,4 trln. rublių, teigiama analitinės platformos „War On The Rocks“ autorių Thomaso Lattanzio ir Harry Stevenso birželio mėn. publikacijoje. Analitikai rėmėsi Didžiosios Britanijos ir Prancūzijos valdžios institucijų atliktais Rusijos kariuomenės nuostolių skaičiavimais (jų duomenimis, Rusijos nuostoliai iki vasaros siekė apie 400 tūkst. žmonių, iš kurių daugiau kaip 100 tūkst. žuvo).
Turimi oficialūs duomenys apie sužeistuosius rodo, kad ligoninėse gydomiems kariams dažnai nėra diagnozuojami sunkūs sužeidimai. Po sužeidimo 98 proc. sužeistųjų grįžta į tarnybą, sakė Gynybos ministerijos Vyriausiosios karinės medicinos valdybos viršininkas Dmitrijus Triškinas gegužės mėnesį Maskvoje vykusioje mokslinėje-praktinėje konferencijoje „Kovinė trauma – 2024“.
Pasak jo, mažiau nei 2 proc. karių po sužeidimų tampa neįgaliais. Kaip 2024 m. birželį rašė „Viorstka“, karo medikai nudegimus, nušalimus, sumušimus, lūžius, nubrozdinimus, į minkštuosius audinius patekusias kulkas ir nuolaužas priskiria prie lengvų žaizdų. Šie duomenys gali reikšti, kad didžioji dalis sužeistųjų nebegalės pretenduoti į maksimalaus dydžio valstybės išmokas.
Išmokų už sužalojimus sumažinimas gali turėti įtakos neturtingų rusų pajamų lygiui. Be to, išmokos sužeistiesiems ir žuvusiųjų šeimoms labai prisideda prie spartesnės infliacijos, kurią Rusijos finansų institucijoms kol kas nelabai sekasi sustabdyti.
Plačiau skaitykite ČIA.
