Svarbiausios naujienos
- Kremliaus propaganda netveria džiaugsmu dėl Rusijos „bendražygės“ D.Trumpo komandoje
- O.Scholzas valandą kalbėjosi su V.Putinu, prieš tai – ir su V.Zelenskiu
- Naujas skandalingas V.Orbano pareiškimas: aiškina, kodėl negalima skriausti Rusijos
- Prancūzija pasistengė: kritiniam karo momentui ruošiamos specialios pajėgos
- „Foreign Policy“: Rusija negali nei ilgai kariauti, nei lengvai nutraukti karo
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Kremliaus propaganda netveria džiaugsmu dėl Rusijos „bendražygės“ D.Trumpo komandoje
17:11
Išrinktojo JAV prezidento Donaldo Trumpo sprendimą Nacionalinės žvalgybos direktore paskirti 43 metų buvusią kongresmenę Tulsi Gabbard itin šiltai sutiko Rusijos propaganda. Televizijos kanalas „Rossija 1“ ją netgi apibūdino kaip vienintelę Rusijos „bendražygę“ naujojo prezidento komandoje.
T.Gabbard ne vienus metus darė pareiškimus, atitinkančius Rusijos propagandos naratyvus, o Hillary Clinton net užsiminė apie jos ryšius su Kremliumi, primena nepriklausomas portalas „Agentstvo“.
Ketvirtadienio vakarą D.Trumpas įvardijo T.Gabbard savo kandidate į Nacionalinės žvalgybos direktoriaus postą. Komentuodamas šį ir kitus D.Trumpo paskyrimus, televizijos „Rossija 1“ laidos „60 minučių“ vedėjas Jevgenijus Popovas naująją D.Trumpo komandą pavadino „ištikimaisiais vanagais“: „Visi jie taip pat nėra Rusijos bičiuliai, išskyrus Nacionalinės žvalgybos agentūros vadovę Tulsi Gabbard. Ji buvo laikoma V.Putino interesų lobiste ir kaltinama, kad už pinigus Vakaruose propaguoja Kremliaus naratyvus.“
Laikraštis „Komsomolskaja pravda“ po T.Gabbard nominavimo išspausdino straipsnį „CŽA ir FTB dreba: kodėl D.Trumpo protežė Tulsi Gabbard, tapusi Nacionalinės žvalgybos agentūros vadove, palaikys Rusiją“.
V.Solovjovas ją vadino saviške
Tai jau ne pirmas kartas, kai Rusijos propaganda giria T.Gabbard. Pavyzdžiui, Vladimiras Solovjovas 2022 m. ją pavadino „mūsų mergina“.
Portalas „Agentstvo“ primena, kad ji yra Irako karo veteranė. Politinę karjerą Havajuose pradėjo 2002 m., 2013-2021 m. atstovavo valstijai Atstovų rūmuose. 2019 m. T.Gabbard dalyvavo demokratų pirminiuose JAV prezidento rinkimų rinkimuose, po kurių pradėta kalbėti apie jos glaudžias sąsajas su Rusija.
Buvusi kandidatė į prezidentus Hillary Clinton užsiminė apie T.Gabbard ryšius su Kremliumi ir pavadino ją „rusų favorite“, kurios naudai „buvo paleistos kelios interneto svetainės ir botai“.
Laikraštis „The New York Times“ pažymėjo, kad Rusijos propagandinis kanalas RT ypač dažnai informavo apie jos kampaniją. T.Gabbard atsakė sakydama, kad ji negali kontroliuoti to, ką sako ir daro kiti.
Investuotojas Williamas Browderis, kurio fonde dirbo Sergejus Magnickis, taip pat sakė, kad T.Gabbard pasamdė ryšių su visuomene agentūros „Potomac Square Group“ vadovą Chrisą Cooperį kaip konsultantą. Pasak W.Browderio, C.Cooperiui „Natalija Veselnickaja ir jos rėmėjai“ mokėjo už kampaniją prieš Magnickio įstatymą. N.Veselnickaja tapo žinoma po 2016 m. įvykusio susitikimo su D.Trumpo sūnumi, kuriame jie aptarė Kremliaus tariamai pateiktą „kompromatą“ apie Hillary Clinton.
Palaikė Rusijos poziciją
Prasidėjus karui Ukrainoje, T.Gabbard užėmė prorusišką poziciją. Pirmosiomis invazijos dienomis ji pareiškė, kad „šio karo ir kančių buvo galima lengvai išvengti, jei Joe Bideno administracija ir NATO būtų paprasčiausiai pripažinusios teisėtą Rusijos susirūpinimą dėl Ukrainos prisijungimo prie NATO“.
T.Gabbard taip pat pareiškė, kad neva „Ukrainoje yra daugiau kaip 25 JAV finansuojamos biolaboratorijos, kurių proveržis gali lemti mirtinai pavojingų ligų sukėlėjų išleidimą ir plitimą JAV ir pasaulyje“. Apie tą patį kalbėjo ir Rusijos propaganda.
T.Gabbard įspėjo apie grėsmę, kad Rusija gali panaudoti branduolinį ginklą (Kremlius apie tai užsimena nuo pat pirmųjų karo dienų), ir apie galimą „agresyvesnio ir pavojingesnio lyderio“ atėjimą į valdžią Rusijoje, jei V.Putinas bus nuverstas.
Prieš karą T.Gabbard taip pat išreiškė paramą V.Putino veiksmams Sirijoje, sakydama, kad Barackas Obama nebūtų bombardavęs Rugsėjo 11-osios išpuolio organizatorių, bet V.Putinas tai padarė. Ji taip pat susitiko su Kremliaus remiamu Sirijos prezidentu Basharu al Assadu.
2022 m. T.Gabbard paliko Demokratų partiją ir šių metų spalį prisijungė prie Respublikonų partijos.
Naujienų agentūra „Reuters“ rašė, kad T.Gabbard paskyrimas sukėlė šoką JAV žvalgybos bendruomenėje. Ekspertai, buvę ir esami žvalgybos pareigūnai baiminasi, kad vyriausieji patarėjai gali D.Trumpui įskiepyti iškreiptą požiūrį į pasaulines grėsmes.
„Reuters“ kalbintas Europos karinis pareigūnas apibūdino T.Gabbard kaip tvirtai remiančią Rusiją ir pridūrė, kad „turėsime susitaikyti su tuo, ką turime“.
15min primena, kad Nacionalinės žvalgybos direktorius yra JAV žvalgybos bendruomenės, sudarytos iš 16 atskirų JAV saugumo tarnybų, vadovas. Tarp šių institucijų yra CŽA, FTB ir kitos.
Okupantų likvidavimas Ukrainoje vyksta sparčiausiais tempais nuo karo pradžios
00:11
Žurnalistams pavyko nustatyti 78 329 Rusijos kariškių, žuvusių kare Ukrainoje, pavardes. Likviduotų asmenų skaičiaus didėjimo tempas šiuo metu yra didžiausias nuo karo pradžios.
Tokias išvadas padarė BBC žurnalistai kartu su leidiniu „Mediazona“, išanalizavę atvirus duomenis. Šių metų rudens mėnesių skaičiai pusantro karto viršija praėjusių metų duomenis, o 2022 m. duomenis – daugiau nei du kartus.
Žurnalistai atkreipė dėmesį, kad dabar vidutinis likviduotų asmenų amžius yra 38 metai, o pirmaisiais invazijos į Ukrainą mėnesiais daugiausia žūdavo 21-erių metų sulaukę Rusijos kariai.
„Per 2024 m. rugsėjį kasdien vidutiniškai užfiksuodavome pranešimus apie 140 žuvusių Rusijos kariškių... Spalio mėnesio skaičiai tapo dar didesni – vidutiniškai per dieną būdavo patvirtinama po 152 rusų žūties atvejus“, – pažymėjo žurnalistai.
Jų duomenimis, per pastaruosius du mėnesius rusų aukų skaičiaus augimo tempas yra 1,6 karto didesnis nei 2023 m. Tuomet kas parą buvo fiksuojama apie 90 mirčių.
„Nuostolių didėjimą galėjo lemti Rusijos pajėgų puolimai Donecko srityje, pavyzdžiui, Vuhledaro, kuris buvo užimtas spalio pradžioje, puolimas ir Pokrovsko, kurio apylinkėse kovos tęsiasi, puolimas“, – analizuoja žurnalistai.
Tarp kitų galimų priežasčių, kaip pažymėjo žurnalistai, galėtų būti ir laipsniškas Rusijos nuostolių Kursko srityje patvirtinimas.
BBC pranešė, kad daugiausia nuostolių patiriama tarp savanorių, kurie pasirašė sutartį ir išvyko į karą. Jų dalis bendrame masyve vis didėja ir dabar sudaro 16 551 asmenį – tai yra 23 proc. visų patvirtintų Rusijos Federacijos nuostolių.
Be to, žurnalistai pažymėjo, kad karo pradžioje daugiausia žūdavo 21 metų kontraktininkai, kurie tarnavo elitiniuose daliniuose. 2023 m. tipiškas likviduotasis buvo 34 metų kalinys, išvykęs kariauti tiesiai iš kalėjimo. „2024 m. rudenį vidutinio Rusijos kariškio portretas vėl pasikeitė. Dabar dažniausiai žūsta savanoriai“, – konstatuoja žurnalistai.
Mažiausiai 56 proc. visų žuvusiųjų sudaro asmenys, kurie anksčiau nebuvo susiję su kariuomene. Kartu žurnalistai pažymėjo, kad jiems nepavyko nustatyti, kaip tiksliai 28 proc. žuvusiųjų pateko į frontą.
Kontraktininkai, prieš siunčiant į karą, praeina minimalų apmokymą, kuris trunka nuo trijų iki dešimties dienų. Net Rusijos propagandistai nurodė, kad daugelis savanorių žūsta arba dingsta be žinios per 12–18 dienų nuo sutarties pasirašymo.
Tačiau Rusijos regionai ir toliau sėkmingai pritraukia vis naujų norinčiųjų eiti į karą ir žūti. JAV ir Didžiosios Britanijos žvalgybos tarnybos skaičiuoja, kad per mėnesį į Rusijos ginkluotąsias pajėgas ateina 25–30 tūkst. savanorių.
Nuo rudens pradžios savanorių nuostoliai viršijo net kalinių (20 proc. visų nustatytų žuvusiųjų) ir mobilizuotųjų (13 proc.) nuostolius.
Leidinyje taip pat nurodoma, kad nuo invazijos pradžios Rusija Ukrainoje neteko 4338 karininkų, įskaitant aštuonis generolus ir dar 477 asmenis, turinčius papulkininkio ir aukštesnį laipsnį.
Leidinyje pripažįstama, kad tikrieji Rusijos nuostoliai kare Ukrainoje yra daug didesni. „Šiuo metu darome prielaidą, kad mūsų analizė... gali apimti nuo 45 iki 65 proc. realaus žuvusiųjų skaičiaus... Atsižvelgiant į šį įvertį, tikrasis likviduotų asmenų skaičius... galėtų būti nuo 120 506 iki 174 064 žmonių“, – pažymėjo žurnalistai.
Kinija pirmą kartą patiekė Rusijai mirtinųjų ginklų karui su Ukraina
21:49
Kinija pirmą kartą patiekė Rusijai ginklų, skirtų naudoti prieš Ukrainą, ir dabar Europos Sąjunga svarsto galimybę įvesti sankcijas. Kaip rašo „Frankfurter Allgemeine Zeitung“, remdamasis savo šaltiniais, atitinkamus žvalgybos duomenis ES valstybėms pateikė Europos diplomatijos vadovas Josepas Borrellis.
Pasak vieno aukšto rango ES diplomato, įrodymai yra „įtikinami“ ir patvirtina „mirtinos pagalbos teikimą“.
„Dabar turime apsvarstyti visas įmanomas priemones“, – sakė diplomatas. Tačiau jis pridūrė, kad svarbu tiesiogiai pasikalbėti su Kinija. Kitas šaltinis sakė, kad Europos atsakas priklausys nuo to, kaip Kinija reaguos į šią informaciją. Diskusijos dėl sankcijų dabar yra ankstyvoje stadijoje, pridūrė leidiniui pašnekovai.
Nors šaltiniai neatskleidė žvalgybinės informacijos detalių, aukštas pareigas užimantis diplomatas rėmėsi „labai rimtais“ „Reuters“ pranešimais.
Anksčiau „Reuters“ skelbė, kad Rusija Kinijoje pradėjo ginklų programą, skirtą kurti ir gaminti tolimojo nuotolio atakos bepiločius orlaivius, kurie būtų naudojami kare prieš Ukrainą.
Buvo pažymėta, kad Rusijos valstybinės ginklų bendrovės „Almaz-Antey“ antrinė įmonė „Kupol“ Kinijoje sukūrė ir išbandė naują bepiločio orlaivio modelį G3 ir ketina, dalyvaujant Kinijos specialistams, pradėti masinę tokių bepiločių orlaivių, skirtų naudoti kare prieš Ukrainą, gamybą.
Lenkijos premjeras: O.Scholzas V.Putinui pasakė: „Nieko apie Ukrainą be Ukrainos“
21:40
Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas penktadienį pareiškė esąs patenkintas, kad Vokietijos kancleris Olafas Scholzas Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui pasakė, jog dėl Ukrainos nieko negalima nuspręsti nedalyvaujant Kyjivui.
„Scholzas... man papasakojo apie savo pokalbį su V.Putinu“, – parašė D.Tuskas socialiniame tinkle „X“, turėdamas omenyje anksčiau penktadienį įvykusį dviejų lyderių pokalbį telefonu.
„Buvau patenkintas išgirdęs, kad jis ne tik pasmerkė Rusijos agresiją, bet ir pakartojo Lenkijos poziciją: „Nieko apie Ukrainą be Ukrainos“, – pridūrė jis.
Vokietijos kancleris penktadienį kalbėjosi su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, netrukus – pirmą kartą per beveik dvejus metus ir su Rusijos prezidentu V.Putinu, pranešė vokiečių vyriausybės šaltiniai.
Naujienų agentūrai AFP Vokietijos vyriausybės šaltinis teigė, kad O.Scholzas su Rusijos vadovu telefonu kalbėjosi valandą.
Plačiau apie tai skaitykite čia.
Rusija nutrauks dujų tiekimą Austrijai
21:31
Rusija nuo šeštadienio turėtų nutraukti dujų tiekimą Austrijai, pranešė Alpių šalies energetikos bendrovės OMV atstovė spaudai.
Rusijos energetikos milžinė „Gazprom“ „mus informavo“, kad nebetieks rusiškų dujų, naujienų agentūrai AFP penktadienį sakė OMV atstovė.
Austrija jau seniai yra labai priklausoma nuo rusiškų dujų, tačiau šalies aplinkos ministrė Leonore Gewessler tvirtino, kad energijos tiekimas yra saugus.
„Rusija vėl naudoja energiją kaip ginklą. Austrija jau seniai ruošėsi tokiai situacijai“, – parašė L.Gewessler socialiniame tinkle „X“.
Plačiau apie tai skaitykite čia.
Dėl išdavystės suimtas Aukščiausiosios Rados deputatas Jevhenijus Ševčenka
21:00
Ukrainos Aukščiausiosios Rados deputatas įtariamas informacinės-ardomosios veiklos vykdymu valstybės agresorės naudai.
Kyjivo teismas pasiuntė į areštinę liaudies deputatą J.Ševčenką, kuris įtariamas valstybės išdavyste, praneša UNIAN. J.Ševčenka buvo uždarytas į areštinę iki sausio 11 d. be teisės išeiti į laisvę už užstatą.
Prokuratūros tvirtinimu, parlamentaras savo pareiškimais vykdė ardomąją veiklą Rusijos naudai. Taip įvertintos įtariamojo publikacijos „Telegram“ ir „YouTube“.
Kaip praneša UNIAN, anksčiau J.Ševčenka „Telegram“ tinkle ragino Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį „pradėti dialogą“ su Rusija. Jis taip pat siūlė savo pagalbą ir sakė, kad yra pasirengęs tuo tikslu vykti į Minską, nes palaiko gerus santykius su vietine valdžia.
Ketvirtadienį pranešta, kad Ukrainos saugumo tarnyba, Valstybinis tyrimų biuras ir Generalinė prokuratūra surinko įrodymų dėl pareigas einančio deputato išdavystės.
Remiantis bylos medžiaga, kaltinamasis sistemingai užsiėmė ardomąja veikla valstybės agresorės interesais. Remiantis gautais įrodymais, deputatui pranešta apie įtarimą pagal Ukrainos baudžiamojo kodekso 111 straipsnio 1 dalį (valstybės išdavystė).
V.Zelenskis: su D.Trumpo komanda karas Ukrainoje baigsis greičiau
18:56
Valdant Donaldui Trumpui, karas Ukrainoje baigsis greičiau, transliuotojui „Suspilne“ teigė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
„Neabejotinai, vykdant šios komandos, kuri dabar vadovaus Baltiesiems rūmams, politiką, karas baigsis greičiau. Toks yra jų požiūris, jų pažadas visuomenei, ir tai jiems taip pat labai svarbu“, – sakė jis.
Ukrainos vadovas pažymėjo, kad jo ir D.Trumpo bendravimas buvo konstruktyvus, o Ukrainos pusė turėjo galimybę argumentuoti savo poziciją dėl pasaulio ateities.
„Pagrindas, kuriuo remdamiesi mes stovime, jis [Trumpas] išgirdo. Negirdėjau nieko, kas prieštarautų mūsų pozicijai“, – pabrėžė prezidentas.
V.Zelenskis taip pat pažymėjo, kad „karas baigsis, bet tikslios datos nėra“.
Kartu jis pabrėžė, kad Ukrainai svarbu teisinga taika, „kad nebūtų jausmo, jog praradome tai, kas geriausia, dėl jums primestos neteisybės“.
Paklaustas, ar D.Trumpas iškėlė reikalavimą Ukrainai dalyvauti derybose su Rusija, V.Zelenskis atsakė, kad tiek ukrainiečiai, tiek jis asmeniškai derybose su JAV, D.Trumpu, Joe Bidenu ir Europos lyderiais įrodė, kad „retorika „Sėskite ir klausykite“ mūsų neveikia“.
15min primena, kad D.Trumpas nuolat kalbėdavo, jog karas Ukrainoje „turi būti kuo greičiau sustabdytas“. Pasak respublikono, jo administracija daugiausia dėmesio skirs Rusijos ir Ukrainos karui ir ieškos būdų jam nutraukti.
Po D.Trumpo pergalės rinkimuose žiniasklaidoje pasirodė įvairių teorijų – viena iš pagrindinių buvo ta, kad Ukraina gali būti priversta padaryti teritorinių nuolaidų. Tarp kitų tikėtinų variantų, apie kuriuos rašė žiniasklaida, buvo ir atsisakymas 20 metų stoti į NATO.
Už geležinkelių sabotažą Rusija tris vyrus pasiuntė už grotų daugiau nei dešimtmečiui
18:50
Trys rusai, kaltinti bandymu Ukrainos nurodymu surengti sabotažo atakas prieš geležinkelius, nuteisti daugiau nei dešimtmetį praleisti nelaisvėje, pranešė Maskva.
Rusijos geležinkelių tinklas jau beveik trejus metus trunkančio didelio masto karo su Ukraina metu tapo patraukliu sabotažo taikiniu. Maskva skelbė, jog sulaikyta keletas įtariamųjų sabotažu, o jų tikslas buvęs trukdyti geležinkeliu transportuoti karinius reikmenis.
Prokurorų teigimu, trys vyrai Čeliabinsko regione Uralo kalnyne 2024-ųjų sausį „bandė padegti geležinkelio valdymo spintas“.
Vyrams pateikti kaltinimai veikus išvien su Ukraina. Taip pat tvirtinama, jog už valdymo įrangos susprogdinimą jiems pasiūlyta pinigų.
„Padaryta žala galėjo sukelti avariją: traukinių susidūrimą ar nulėkimą nuo bėgių“, – teigė Rusijos tyrimų komitetas.
Minimi vyrai buvo sulaikyti įvykio vietoje ir apkaltinti bandymu surengti sabotažo atakas. Vienam iš jų taip pat pateikti „terorizmo finansavimo“ kaltinimai.
Vyrai sulaukė 12 su puse, 13 ir 15 metų laisvės atėmimo bausmių.
Tyrimų komitetas penktadienį taip pat pranešė, jog panašių kaltinimų pagrindu centriniame Kirovo regione sulaikytas šešiolikmetis. Anot jų, minėti įvykiai nėra tarpusavy susiję.
Nurodyta, jog paauglys buvo sulaikytas bandymo padegti dvi signalų valdymo spintas metu, o kaip sumanytoją Kremlius irgi nurodė Ukrainą.
V.Zelenskis įspėjo O.Scholzą neskambinti V.Putinui
18:03
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis įspėjo Vokietijos kanclerį Olafą Scholzą penktadienį telefonu nekalbėti su Vladimiru Putinu, sakydamas, kad tai sumažins Rusijos lyderio izoliaciją ir pratęs karą, naujienų agentūrai „Reuters“ sakė šaltinis Ukrainos prezidento kanceliarijoje.
Vokietijos vyriausybės atstovas spaudai sakė, kad O.Scholzas paragino V.Putiną pradėti derybas su Kyjivu, kurios atvertų kelią „teisingai ir ilgalaikei taikai“. Vokietijos ir Rusijos vadovai šį penktadienį susiskambino telefonu pirmą kartą nuo 2022 m. gruodžio mėn.
Šaltinis Kyjive agentūrai „Reuters“ sakė, kad O.Scholzas, artimas Ukrainos sąjungininkas karo su Rusija metu, iš anksto informavo V.Zelenskį apie savo planus kalbėtis su Rusijos vadovu.
„Kancleris pranešė mūsų prezidentui, kad planuoja kalbėtis su V.Putinu. Prezidentas pasakė, kad tai tik padės V.Putinui, nes sumažins jo izoliaciją. V.Putinas nenori tikros taikos, jis nori pertraukos“, – sakė šaltinis.
„Pokalbiai su juo leis V.Putinui pakeisti dekoracijas ir tęsti karą. Tai neatneš taikos, nes V.Putinas tik pakartos melą, kurį kartojo daugelį metų, kad atrodytų, jog jis nebėra izoliuotas“, – sakė šaltinis.
Plačiau skaitykite ČIA.
O.Scholzas valandą kalbėjosi su V.Putinu, prieš tai – ir su V.Zelenskiu
17:21 Atnaujinta 17:43
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas penktadienį kalbėjosi su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, o po to – pirmą kartą per dvejus metus ir su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, pranešė vokiečių vyriausybės šaltiniai.
Naujienų agentūrai AFP Vokietijos vyriausybės šaltinis teigė, kad O.Scholzas su Rusijos vadovu telefonu kalbėjosi valandą.
Tai pirmas jų pokalbis nuo 2022-ųjų gruodžio, kai Vokietijos kancleris paragino Rusijos prezidentą išvesti savo karius iš Ukrainos ir siekti diplomatinio karo sprendimo.
Prieš beveik dvejus metus įvykęs pokalbis telefonu buvo paskutinis žinomas Kremliaus vadovo ir kurios nors didelės Vakarų šalies lyderio pokalbis.
Paragino V.Putiną išvesti karius
Penktadienį pokalbio telefonu metu O.Scholzas „pasmerkė Rusijos agresijos karą prieš Ukrainą“ ir paragino V.Putiną „jį nutraukti ir išvesti karius“, sakė kanclerio atstovas spaudai Steffenas Hebestreitas pareiškime.
O.Scholzas taip pat sakė, kad Rusija turi būti pasirengusi „derėtis su Ukraina, kad būtų pasiekta teisinga ir ilgalaikė taika, ir pabrėžė, kad Vokietija yra tvirtai pasiryžusi remti Ukrainą jos gynybinėje kovoje su Rusijos agresija tol, kol tai bus būtina“, teigė atstovas pareiškime.
Prieš tai kalbėjosi su V.Zelenskiu
O.Scholzas prieš pokalbį su V.Putinu kalbėjosi ir su V.Zelenskiu „ir dar kartą kalbėsis po pokalbio su Rusijos prezidentu“, teigė atstovas.
Kremlius vėliau pareiškė, kad per pokalbį tarp O.Scholzo ir V.Putino „buvo išsamiai ir atvirai pasikeista nuomonėmis dėl padėties Ukrainoje“.
Anot Kremliaus, V.Putinas O.Scholzui sakė, kad bet koks galimas susitarimas dėl konflikto Ukrainoje užbaigimo turi atspindėti „naujas teritorines realijas“.
„Galimuose susitarimuose turėtų būti atsižvelgta į Rusijos Federacijos saugumo interesus, remiamasi naujomis teritorinėmis realijomis ir, svarbiausia, sprendžiamos pagrindinės konflikto priežastys“, – teigiama pranešime.
Kremliaus pareiškime priduriama, kad skambutį inicijavo Vokietija.
Interviu televizijos kanalui ARD O.Scholzas sekmadienį sakė, kad „tinkamu laiku nusprendė pasikalbėti su Rusijos prezidentu“.
Tada O.Scholzas pabrėžė, kad jis tai darys ne vienas ir ketina įtraukti „daug kontaktų“, įskaitant Ukrainos atstovus.
Šią vasarą kancleris užsiminė, kad yra atviras deryboms su V.Putinu, o spalio viduryje išreiškė pasirengimą derėtis su juo, kad karas Ukrainoje būtų užbaigtas „sąžiningomis sąlygomis“.
Tačiau kancleris pridūrė, kad sprendimai niekada nebus priimami nepaisant Ukrainos ir „be mūsų artimų partnerių sutikimo“.
Vokietija yra antra pagal dydį Ukrainos karinė rėmėja po Jungtinių Valstijų.
Kremliaus propaganda netveria džiaugsmu dėl Rusijos „bendražygės“ D.Trumpo komandoje
17:11
Išrinktojo JAV prezidento Donaldo Trumpo sprendimą Nacionalinės žvalgybos direktore paskirti 43 metų buvusią kongresmenę Tulsi Gabbard itin šiltai sutiko Rusijos propaganda. Televizijos kanalas „Rossija 1“ ją netgi apibūdino kaip vienintelę Rusijos „bendražygę“ naujojo prezidento komandoje.
T.Gabbard ne vienus metus darė pareiškimus, atitinkančius Rusijos propagandos naratyvus, o Hillary Clinton net užsiminė apie jos ryšius su Kremliumi, primena nepriklausomas portalas „Agentstvo“.
Ketvirtadienio vakarą D.Trumpas įvardijo T.Gabbard savo kandidate į Nacionalinės žvalgybos direktoriaus postą. Komentuodamas šį ir kitus D.Trumpo paskyrimus, televizijos „Rossija 1“ laidos „60 minučių“ vedėjas Jevgenijus Popovas naująją D.Trumpo komandą pavadino „ištikimaisiais vanagais“: „Visi jie taip pat nėra Rusijos bičiuliai, išskyrus Nacionalinės žvalgybos agentūros vadovę Tulsi Gabbard. Ji buvo laikoma V.Putino interesų lobiste ir kaltinama, kad už pinigus Vakaruose propaguoja Kremliaus naratyvus.“
Laikraštis „Komsomolskaja pravda“ po T.Gabbard nominavimo išspausdino straipsnį „CŽA ir FTB dreba: kodėl D.Trumpo protežė Tulsi Gabbard, tapusi Nacionalinės žvalgybos agentūros vadove, palaikys Rusiją“.
V.Solovjovas ją vadino saviške
Tai jau ne pirmas kartas, kai Rusijos propaganda giria T.Gabbard. Pavyzdžiui, Vladimiras Solovjovas 2022 m. ją pavadino „mūsų mergina“.
Portalas „Agentstvo“ primena, kad ji yra Irako karo veteranė. Politinę karjerą Havajuose pradėjo 2002 m., 2013-2021 m. atstovavo valstijai Atstovų rūmuose. 2019 m. T.Gabbard dalyvavo demokratų pirminiuose JAV prezidento rinkimų rinkimuose, po kurių pradėta kalbėti apie jos glaudžias sąsajas su Rusija.
Buvusi kandidatė į prezidentus Hillary Clinton užsiminė apie T.Gabbard ryšius su Kremliumi ir pavadino ją „rusų favorite“, kurios naudai „buvo paleistos kelios interneto svetainės ir botai“.
Laikraštis „The New York Times“ pažymėjo, kad Rusijos propagandinis kanalas RT ypač dažnai informavo apie jos kampaniją. T.Gabbard atsakė sakydama, kad ji negali kontroliuoti to, ką sako ir daro kiti.
Investuotojas Williamas Browderis, kurio fonde dirbo Sergejus Magnickis, taip pat sakė, kad T.Gabbard pasamdė ryšių su visuomene agentūros „Potomac Square Group“ vadovą Chrisą Cooperį kaip konsultantą. Pasak W.Browderio, C.Cooperiui „Natalija Veselnickaja ir jos rėmėjai“ mokėjo už kampaniją prieš Magnickio įstatymą. N.Veselnickaja tapo žinoma po 2016 m. įvykusio susitikimo su D.Trumpo sūnumi, kuriame jie aptarė Kremliaus tariamai pateiktą „kompromatą“ apie Hillary Clinton.
Palaikė Rusijos poziciją
Prasidėjus karui Ukrainoje, T.Gabbard užėmė prorusišką poziciją. Pirmosiomis invazijos dienomis ji pareiškė, kad „šio karo ir kančių buvo galima lengvai išvengti, jei Joe Bideno administracija ir NATO būtų paprasčiausiai pripažinusios teisėtą Rusijos susirūpinimą dėl Ukrainos prisijungimo prie NATO“.
T.Gabbard taip pat pareiškė, kad neva „Ukrainoje yra daugiau kaip 25 JAV finansuojamos biolaboratorijos, kurių proveržis gali lemti mirtinai pavojingų ligų sukėlėjų išleidimą ir plitimą JAV ir pasaulyje“. Apie tą patį kalbėjo ir Rusijos propaganda.
T.Gabbard įspėjo apie grėsmę, kad Rusija gali panaudoti branduolinį ginklą (Kremlius apie tai užsimena nuo pat pirmųjų karo dienų), ir apie galimą „agresyvesnio ir pavojingesnio lyderio“ atėjimą į valdžią Rusijoje, jei V.Putinas bus nuverstas.
Prieš karą T.Gabbard taip pat išreiškė paramą V.Putino veiksmams Sirijoje, sakydama, kad Barackas Obama nebūtų bombardavęs Rugsėjo 11-osios išpuolio organizatorių, bet V.Putinas tai padarė. Ji taip pat susitiko su Kremliaus remiamu Sirijos prezidentu Basharu al Assadu.
2022 m. T.Gabbard paliko Demokratų partiją ir šių metų spalį prisijungė prie Respublikonų partijos.
Naujienų agentūra „Reuters“ rašė, kad T.Gabbard paskyrimas sukėlė šoką JAV žvalgybos bendruomenėje. Ekspertai, buvę ir esami žvalgybos pareigūnai baiminasi, kad vyriausieji patarėjai gali D.Trumpui įskiepyti iškreiptą požiūrį į pasaulines grėsmes.
„Reuters“ kalbintas Europos karinis pareigūnas apibūdino T.Gabbard kaip tvirtai remiančią Rusiją ir pridūrė, kad „turėsime susitaikyti su tuo, ką turime“.
15min primena, kad Nacionalinės žvalgybos direktorius yra JAV žvalgybos bendruomenės, sudarytos iš 16 atskirų JAV saugumo tarnybų, vadovas. Tarp šių institucijų yra CŽA, FTB ir kitos.
