Suprasti akimirksniu
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Trys scenarijai, kaip baigsis karas
17:20
Tūkstantąją karo Ukrainoje dieną portalas „New Voice“, pasitelkęs ekspertus, prognozavo, ko galima tikėtis iš Ukrainos pajėgų, sąjungininkų ir Rusijos kariuomenės per ateinančius šešis mėnesius ar metus.
Rusijos dronai, raketos ir bombos palaipsniui, bet nepaliaujamai bando sunaikinti didžiųjų Ukrainos miestų – Charkivo, Sumų, Chersono, Nikolajevo, Kryvyj Riho, Kyjivo, Odesos ir Dnipro – gyvenimą. O Rusijos kariuomenė pamažu, bet nesustabdomai žengia į priekį rytiniame fronte, bandydama pasiekti Donecko ir Luhansko sričių administracines ribas. Tuo pat metu Kursko srityje ne tik Rusijos kariuomenė, bet ir kariai iš Šiaurės Korėjos šturmuoja Ukrainos kariuomenės pozicijas, bandydami susigrąžinti visišką kontrolę šiame Rusijos regione.
Tuo tarpu naujai išrinktas JAV prezidentas Donaldas Trumpas iš tolimosios Floridos žada: „Mes atkakliai derėsimės su Rusija ir Ukraina. Šis karas turi baigtis. Rusija ir Ukraina turi nustoti kariauti.“
Donecko, Luhansko srities ir Pietų praradimas: neigiamas scenarijus
Pagal šį scenarijų daroma prielaida, kad Vakarų karinė pagalba išliks gana žemo dabartinio lygio, Ukrainos pajėgos gaus tik ribotą leidimą smogti gilyn į Rusiją, o ES, JAV ir NATO nepriims jokių ryžtingų sprendimų, pavyzdžiui, reaguodami į Kremliaus vykdomą Šiaurės Korėjos karių įtraukimą į karą prieš Ukrainą.
Tada priešininkas, kaip mano karo ekspertas Viktoras Kevliukas, surinks dar vieną visą armiją – tai maždaug divizija ir viena ar dvi brigados. Įvesdami ją į mūšį, rusai plačiu frontu pralaužia operatyvinės-strateginės karių grupė „Taurijos“ gynybą ir visiškai užgrobia Luhansko ir Donecko sritis. O tada jie sudaro sąlygas pulti Charkivą iš šiaurės, rytų ir ypač pietų – ir milijoniniam miestui iškyla reali apsupimo perspektyva.
Be to, Rusijos kariuomenė atnaujina Kursko srities kontrolę, o Rusijos generolai pradeda kaupti pajėgas puolimui Zaporižioje.
Visam tam yra būtinos sąlygos. Pirma, Ukrainos pajėgos turi personalo problemą ir ji dar labiau paaštrės, – aiškino V.Kevliukas. Antra, vyrauja vadybinis chaosas, niekas nesiruošia su tuo tvarkytis, todėl ekspertas nemato, kad padėtis keistųsi į gerąją pusę. „Ir trečia, iki šiol neišspręsta amunicijos problema. Ir kai JAV baigs jau sutartus tiekimus, bus pauzė, nepriklausomai nuo to, ką toliau ten nuspręs daryti Trumpas“, – priduria jis.
Tokiomis sąlygomis Ukraina gali būti priversta sutikti su paliaubomis, o tai, apžvalgininko Oleksandro Kovalenkos nuomone, jai būtų blogiausia išeitis. Juk toks žingsnis leis Maskvai pradėti kaupti resursus ir taip turės galimybę po metų ar dvejų vėl suintensyvinti karo veiksmus.
Ekspertas pripažįsta, kad karo įšaldymo procesas bus įformintas kokiu nors susitarimu, tačiau Rusija sutiks tik tam, kad turėtų pauzę atsigauti. „O ant visų kitų galimų susitarimų punktų ji dės kryžių, kai tik turės pakankamai potencialo, ir pradės naują plataus masto karo bangą“, – sako A.Kovalenka.
Pasak Petro Oleščuko, toks susitarimas būtų D. Trumpo, kuris bet kokia kaina stengsis greitai „išspręsti“ karą, veiksmų pasekmė.
Taigi Ukraina gali atsidurti labai sudėtingoje situacijoje, nes bus kalbama ne tik apie JAV paramos trūkumą, bet ir apie tai, kad visos Vakarų valstybės savo sprendimais pradės mėgdžioti Vašingtoną.
„Susitarimų su Rusija problema net ne ta, kad jie reikš atitinkamą Rusijos Federacijos įsitvirtinimą Ukrainoje Rusijos okupacijos pavidalu, bet ta, kad rusai kels daugybę politinių reikalavimų, susijusių su Maskvos patriarchato Ukrainos stačiatikių bažnyčios teisių garantijomis, rusų kalba kaip valstybine kalba, demilitarizacija, ginkluotųjų pajėgų apribojimu ir panašiai“, – aiškina P.Oleščukas.
Neigiamo scenarijaus įgyvendinimo tikimybė yra 25 proc.
D.Trumpas imasi jėgos sprendimo, Ukrainos pajėgos pereina į ribotą kontrpuolimą: teigiamas scenarijus
JAV ir ES gerokai padidina karinę pagalbą, smūgiai giliai į Rusiją ne tik leidžiami, bet ir remiami pakankamu raketų skaičiumi, Ukrainos pajėgose normalizuojasi mobilizacijos ir vadovybės klausimai.
Tokiu atveju priešas vis tiek pradės Pokrovsko, miesto į šiaurės vakarus nuo Donecko, rakto į Donecko šiaurę, užėmimo operaciją, tačiau į šiuos mūšius įsivels trims-keturiems mėnesiams. Ir taip Rusijos kariuomenė neįvykdys Vladimiro Putino užduoties pasiekti Donecko ir Luhansko sričių administracines ribas, sakė V.Kevliukas.
Tačiau Ukraina praras Kurachovę ir gretimas teritorijas – į pietus nuo Pokrovsko ir į vakarus nuo Donecko.
Kursko srityje, taip pat Charkivo kryptimi, bus sumaištis. Pastarąja kryptimi rusai bandys pereiti Oskolio upę, esančią rytinėje srities dalyje. Bet kadangi rusai negalės sukurti pleišto prie Lymano, esančioje Donecko srities šiaurėje, puolimui į Slavianską ir Kramatorską, jie taip pat negalės pasiekti regiono administracinių sienų šioje srityje.
Tokiu atveju, pasak O.Kovalenkos, derybų eiga gali susiklostyti taip: sausį, po inauguracijos, D.Trumpas pradės įgyvendinti savo taikos planą, tačiau greitai nusivils Rusijos veiksmais, nes ji neįvykdys savo pažadų. Kaip aiškina P.Oleščukas, V.Putinas primes savo įprastą žaidimą: didins statymus, šantažuos Vašingtoną, pavyzdžiui, susitarimais su Iranu, ir prisiims tam tikrus įsipareigojimus, kad vėliau jų atsisakytų.
„Tai yra mūsų pozityvas: mes prarandame nedideles teritorijas, bet sulaikome priešą, padarome jam nuostolių ir atsitraukiame vakarų kryptimi, bet galutinai neprarandame Luhansko ir Donecko sričių“, – sakė V.Kevliukas.
Kuo greičiau tai įvyks, tuo greičiau naujasis senasis JAV prezidentas pradės įgyvendinti planą B – ryžtingą pagalbos Ukrainai scenarijų. O.Kovalenka mano, kad tai bus karinė-techninė pagalba, tačiau tokio kiekio ir tokios nomenklatūros, kokios Joe Bideno laikais net nebuvo.
„Ir tai mums yra geriausias variantas, nes jis leis Ukrainos pajėgoms jau 2025 m. pereiti nuo gynybinės strategijos prie puolamosios. Kadangi tuo metu Rusija bus maksimaliai išsekusi savo mechanizuotuoju komponentu, jai bus labai sunku sulaikyti mūsų kontrpuolimo veiksmus kai kuriose srityse“, – aiškina O.Kovalenka.
Visiško proveržio 2025 m. nebus, tačiau Rusija tais metais patirs reikšmingų ir gana skaudžių pralaimėjimų, skelbia „New Voice“.
Teigiamo scenarijaus įgyvendinimo tikimybė yra 35 proc.
Dar vieni metai be kontrpuolimo: tarpinis scenarijus
Ukrainos pajėgos gauna leidimą smogti Rusijos gilumoje, tačiau karinė pagalba smarkiai nepadidėja, o D.Trumpas kartu su ES atstovais pradeda užsitęsusį karo „sureguliavimo“ procesą, kai Kremlius pasiūlys įšaldyti karo veiksmus, išsiderėdamas sau „lengvatas“: kai kurių sankcijų atšaukimą, Ukrainos veiksmų apribojimus, pažadus dėl teritorinių nuolaidų. Kitaip tariant, karas tęsis, bet Vakarai bus įtraukti į prekybą su Kremliumi.
Šiuo atveju Ukrainos gynybos pajėgos Naujuosius metus švęs mūšiuose dėl Pokrovsko. Ir palaipsniui nuleidinės kraują Rusijos kariuomenės grupuotei „Šiaurė“ Charkivo srityje, kuri per šešis mėnesius praras gebėjimą vykdyti kovinius veiksmus ir galiausiai pasitrauks į Rusijos teritoriją. Tačiau Kursko srityje galimas ir atvirkštinis procesas.
Pietuose, Kupjansko ir Lymano rajonuose, kova tęsis be pranašumų nė vienai pusei, nes rusai negalės užimti palankių pozicijų puolimui čia plėtoti.
Panaši situacija bus ir Seversko kryptimi (tarp laisvojo Slovjansko ir okupuoto Lysyčansko) – be jokių rusų žingsnių į priekį.
Toliau į pietus, netoli Horlivkos, esantį Torecką priešas tikriausiai užims, tačiau nesugebės sudaryti sąlygų tolesniam prasiveržimui į šiaurę, į Slovjanską ir Kramatorską.
V.Kevliukas mano, kad Generaliniam štabui teks gerokai sustiprinti probleminę teritoriją Pokrovsko-Kurachovės regione. Ir ne tik dviem batalionais, bet ir trimis-penkiomis brigadomis, nes yra didelė tikimybė, kad rusai pasieks Donecko srities administracines ribas.
„Tačiau rusai negalės žengti toliau. Nes ten per daug atvira vietovė, o kadangi laiku bus pastatyta gynyba ir parengtos sprogstamosios ir nesprogstamosios užtvaros, priešas ten įstrigs. Todėl gynybos pajėgos jį nukaus naudodamos viską, kas buvo sukaupta per tiekimus, kuriuos mums iki šiol teiks Europa ir kiti partneriai“, – aiškino ekspertas.
Pagal šį scenarijų 2025 m., pasak O.Kovalenkos, bus visiško neapibrėžtumo laikotarpis tiek Ukrainai, tiek Rusijai. Ukrainos pajėgos ir toliau laikysis strateginės gynybos, o Rusija lėtai žengs į priekį kai kuriose srityse. Viskas bus kaip ir 2024 m., tik su mažesniu intensyvumu.
„Kodėl, viena vertus, tai mums tinka, o kita vertus, ne? Mums tai gali tikti tuo, kad per tam tikrą laikotarpį D.Trumpas gali nusivilti savo taikos iniciatyvomis. Tai bus gana ilgas laikotarpis, gal iki metų. Ir tik po to naujasis JAV prezidentas pradės daryti atitinkamas išvadas plano B, t. y. jėgos sprendimo, kryptimi“, – mano O.Kovalenka.
Tačiau tokio scenarijaus neigiama pusė yra ta, kad tai bus dar vieni karo metai be kontrpuolimo veiksmų ir be teritorijų grąžinimo. O.Kovalenkos nuomone, tai morališkai ir psichologiškai slėgs visuomenę ir ją demoralizuos.
Neutralaus scenarijaus įgyvendinimo tikimybė yra 40 proc.
Raketų „Taurus“ tiekimas Ukrainai gali būti apsvarstytas Bundestage
00:15
Vokietijos laisvoji demokratų partija nori, kad klausimas dėl Vokietijos raketų „Taurus“ siuntimo į Ukrainą būtų svarstomas Bundestage.
Tai žurnalistams sakė parlamentinės frakcijos vadovas Christianas Dürras, rašo „Tagesschau“. Pasak jo, Vokietija turėtų pasekti Jungtinių Valstijų pavyzdžiu sprendžiant klausimą dėl leidimo smogti tolimojo nuotolio raketomis Rusijai. Parlamento frakcija pateiks atitinkamą pasiūlymą kitą sesijos savaitę.
Laisvosios demokratų partijos lyderis Christianas Lindneris, kurį kancleris Olafas Scholzas anksčiau šį mėnesį atleido iš finansų ministro pareigų, taip pat pritarė raketų siuntimui Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms: „Taurus“ turi būti pristatytos nedelsiant. Kancleris visada perspėdavo, kad negalima veikti vieniems. Dabar jis yra izoliuotas. JAV ir kitos šalys eina priekyje. Vokietija turi sekti paskui juos. Bundestage yra dauguma. Darykite tai!“
„Bild“ rašo, kad Ukraina negaus Vokietijos sparnuotųjų raketų „Taurus“, kol kancleriu bus Olafas Scholzas, nes jis mano, kad šių raketų tiekimas gali sukelti nekontroliuojamą karo eskalaciją.
Brazilijoje vykstančiame G20 aukščiausiojo lygio susitikime Scholzas pakartojo savo pažadą neduoti Ukrainai raketų „Taurus“, kol jis bus kancleris.
„Jis įsitikinęs, kad „Taurus“ dislokavimas būtų neatsakingas. Raketa pasiekia net Maskvą, kur pataiko net į tokius taikinius kaip „viršutinis dešinysis langas“. Scholzas baiminasi, kad dėl to gali kilti nekontroliuojamas karo išplitimas“, – rašo „Bild“.
Žurnalistų teigimu, kažkur 2022 m. pabaigoje arba 2023 m. pradžioje kariškiai parengė O.Scholzui visą informaciją apie raketas „Taurus“, po kurios jis padarė išvadą, kad Ukrainai šių ginklų nereikėtų duoti, kad ir ką apie tai kalbėtų kiti.
„Tai reiškia: šiuo klausimu Scholzas nepaseks net savo draugo, JAV prezidento Joe Bideno, pavyzdžiu“, – priduria „Bild“.
Pasak leidinio, O.Scholzas niekada neaptarinėjo raketų „Taurus“ klausimo su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Nelietė šios temos ir per jų pokalbį telefonu praėjusią savaitę.
„Jis (O.Scholzas) esą tik ginčijosi dėl savo sprendimo dėl „Taurus“ su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu ir aptarinėjo jį su pagrindiniais sąjungininkais, tokiais kaip J.Bidenas“, – rašo „Bild“.
Po to, kai JAV leido naudoti ATACMS raketas Rusijos teritorijoje, diskusijos dėl „Taurus“ taps rinkimų kampanijos, kuri Vokietijoje de facto prasidėjo, dalimi. Pasak „Bild“, O.Scholzas labai supyko, kai krikščionių demokratų kandidatas į kanclerius Friedrichas Merzas pareiškė, kad jei jis vadovaus Vokietijos vyriausybei, pateiks V.Putinui ultimatumą nustoti bombarduoti Ukrainos civilinius objektus arba Ukraina gaus „Taurus“.
„Scholzas esą savo aplinkos žmonių akivaizdoje pasakė: tokius ultimatumus branduolinei valstybei, patiems esant nebranduoline, jis laiko pavojingu „parodomuoju bravūros demonstravimu“, – rašo „Bild“.
Leidinio autorių nuomone, Ukraina gaus raketas „Taurus“ tik po to, kai Vokietijoje po vasario mėnesį vyksiančių rinkimų bus išrinktas naujas kancleris.
NYT: nepaisant didelių nuostolių, Rusijai pakanka naujokų naujiems daliniams kurti
22:23
Spalį rusai užėmė daugiausia Ukrainos teritorijos per vieną mėnesį, jei neskaičiuosime pirmųjų plataus masto invazijos dienų. Tačiau šie laimėjimai taip pat pareikalavo iš rusų didžiausių mėnesio nuostolių per visą karą, rašo „The New York Times“.
Leidinys pažymi, kad tiksliai apskaičiuoti rusų nuostolius labai sunku. Patys rusai, žinoma, juos slepia, o Ukraina turi priežasčių juos perdėtai padidinti. Rusijos opoziciniai žurnalistai savo skaičiavimus atlieka remdamiesi internete skelbiamais nekrologais.
Iki šiol žurnalistams tokiu būdu pavyko patvirtinti daugiau kaip 78 tūkst. rusų karių žūtį. Tai garantuotas minimumas – kai žinoma kiekvieno į šią bazę patekusio žmogaus pavardė. Tačiau, žinoma, ši bazė toli gražu nėra išsami, nes ne apie visus žuvusiuosius pranešama viešuose nekrologuose.
Pagal kitą metodiką, paremtą perteklinių (palyginti su prieškariu) turto paveldėjimo atvejų skaičiavimu, gaunama artimesnė tikrovei statistika: apie 150 tūkst. žuvusiųjų. Tačiau šie duomenys yra apytiksliai ir gali turėti nemažą paklaidą ne tik nepakankamai įvertinant, bet ir pervertinant Rusijos nuostolius.
Vis dėlto žuvusieji yra tik vienas iš veiksnių, darančių įtaką kariuomenės koviniam efektyvumui. Kitas, ne mažiau svarbus, yra gebėjimas papildyti pajėgas naujais kariais. Vakarų analitikai, atlikę skaičiavimus pagal Rusijos biudžeto išlaidas, apskaičiavo, kad kasdien į Rusijos armiją atvyksta apie 900 naujokų.
„Toks komplektavimo tempas leido Rusijos armijai ne tik kompensuoti nuostolius, bet ir kurti naujus dalinius“, – apibendrina NYT.
Kai kurios ATACMS raketos buvo numuštos
22:09
Per naktinį smūgį į artilerijos sandėlius Briansko srityje ukrainiečiai vienu metu panaudojo 8 taktines balistines raketas ATACMS. Apie tai praneša „Reuters“, remdamasi informuotais šaltiniais.
Nors Ukrainos pareigūnai viešai nenurodė, kokios konkrečiai raketos buvo panaudotos per smūgį, leidinio pašnekovai Jungtinėse Valstijose ir Ukrainos vyriausybėje patvirtino, kad tai buvo ATACMS. JAV šaltinis papildomai patikslino, kad vienu metu buvo panaudotos aštuonios raketos, iš kurių dvi rusai perėmė.
Leidinys taip pat atkreipė dėmesį į oficialų Rusijos pusės pareiškimą, kuriame teigiama, kad ukrainiečiai paleido 6 raketas, iš kurių Rusijos priešlėktuvinė gynyba esą perėmė 5. Viena, kuri prasprūdo, esą nepadarė didelės žalos.
Minint 1000-ąją karo dieną, I.Šimonytė pabrėžia paramos Ukrainai tęstinumą
20:55
Ukrainai minint tūkstantį dienų nuo Rusijos pradėto plataus masto karo Ukrainoje pradžios, premjerė Ingrida Šimonytė pabrėžia, kad Kyjivui Lietuvos paramos reikės ir toliau.
„Žinau, kad visi tie, kam rūpi, stengėmės dirbti Ukrainos žmonių labui – Lietuvos žmonės, verslai, nevyriausybinės organizacijos, mano kolegos Vyriausybėje ir Seime. Ne tik aukoti, ieškoti, ką galim perduoti kasdien, ne tik kalbėti ir belstis į baikštesnių sąžinę, bet ir tiesiog būti, būti kartu su Ukrainos žmonėmis“, – feisbuke rašė I.Šimonytė.
„Būkim ir toliau, nes niekas dar, deja, nesibaigė ir mūsų paramos reikės ir toliau“, – teigė premjerė.
Neseniai 50-ąjį jubiliejų atšventusi I.Šimonytė sako, kad jai tūkstantis karo dienų yra ilgesnis laikas, „nei visi nugyventi 50 metų“.
„Atsimenu visas emocijas – siaubą, pasiutimą ant visokių pasaulinės medijos klausovų apie tai, kad Ukraina „tuoj tuoj kris“, nes į Kyjivą įvažiuos tas baisus karavanas, daužymąsi į visas duris ir langus, kad būtų pradėtos tiekti ne ligoninės ir šalmai, o letalinė ginkluotė, Bučą, pirmą kelionę jau prasidėjus invazijai balandžio pradžioje, optimizmą rudenį ir sunkius jausmus po to, matant kad Putinui buvo leista apsikasti“, – rašė Vyriausybės vadovė.
„Pyktį, kartais, atrodo, net aklą įniršį ant tų, kurie gali padaryti daugiau ir nepadaro“, – teigė ji.
Pasak I.Šimonytės, visos šios emocijos „yra gryni niekai“ lyginant su karą išgyvenančių ukrainiečių kasdienybę.
„Su tuo skausmu, netektimis, griovimu, cinizmu, pasityčiojimu iš žmogaus orumo, amžinai užduodant sau klausimą, kuris neturi jokio logiško atsakymo „už ką“, – rašė premjerė.
2022 metų vasario 24-ąją prasidėjęs plataus masto Rusijos puolimas atnešė milžiniškus nuostolius Ukrainai, o Maskva sulaukė beprecedenčio pasmerkimo iš Vakarų ir sankcijų.
Vilnius Kyjivui nuo karo pradžios suteikė karinės paramos už daugiau nei 705 mln. eurų, bendra Lietuvos parama Ukrainai – ilgalaikė ir perkopė vieną milijardą eurų.
Lietuva taip yra įsipareigojusi kasmet Ukrainos saugumui ir gynybai skirti 0,25 proc. šalies bendrojo vidaus produkto, tai sudaro apie 190 mln. eurų.
O.Scholzas Xi Jinpingui: Šiaurės Korėjos kariai Ukrainoje reiškia eskalaciją
20:53
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas antradienį pasakė Kinijos prezidentui Xi Jinpingui, kad Šiaurės Korėjos karių dislokavimas Rusijoje, siekiant paremti rusų karo veiksmus Ukrainoje, gali turėti neigiamų pasekmių karui.
„Tai, kad Rusijos kare prieš Ukrainą buvo dislokuoti Šiaurės Korėjos kariai, mano nuomone, yra tolesnis eskalavimas“, – žurnalistams po Rio de Žaneire vykstančio Didžiojo dvidešimtuko (G-20) aukščiausiojo lygio susitikimo sakė O.Scholzas.
„Tai turėtų kelti nerimą visiems Azijos gyventojams“, – pridūrė jis.
Ukrainos žvalgas įvardijo rimtą Vakarų klaidą: „Karas galėjo baigtis 2022 m.“
20:39
Karas Ukrainoje galėjo baigtis dar 2022 m. po Charkivo kontrpuolimo, tačiau Vakarų partneriai neleido to padaryti. Tai pareiškė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų žvalgybos padalinio vadas Denysas Jaroslavskis televizijos kanalo „Kyjiv24“ eteryje.
„Šis kontrpuolimas galėjo užbaigti karą, bet mūsų partneriai dėl savo įsitikinimų neleido mums to padaryti. Tada mes neįžengėme į Belgorodo sritį ir neužbaigėme karo. Esu įsitikinęs, kad karą galėjome pabaigti 2022 m., bet jis vis dar tęsiasi“, – sakė jis.
D.Jaroslavskis mano, kad Ukrainos gynybos pajėgos labai greitai evoliucionavo per pirmuosius pilno masto karo su Rusija metus. Jis pabrėžė, kad Ukrainos kariuomenė sugeba priimti netradicinius sprendimus, kurie pasiteisina mūšio lauke.
„Deja, dabar ši energija šiek tiek nuslopo. Ši sovietinė biurokratinė mašina vis dar įsijungia ir slopina tas naujoves, kurios buvo sukurtos karo pradžioje. Manau, kad prezidentas teisus – kariuomenei reikia susigrąžinti tą impulsą, kurį ji turėjo karo pradžioje“, – pridūrė kariškis.
Ryšiai toliau stiprėja: kelios rusų delegacijos apsilankė Šiaurės Korėjoje
19:30
Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas Pchenjane susitiko su Rusijos gamtos išteklių ministru, antradienį pranešė valstybinė žiniasklaida.
Šio ministro ir kitų delegacijų iš Maskvos atvykimas matomas kaip stiprėjančių ryšių karo Ukrainoje akivaizdoje ženklas.
Pirmadienį Kim Jong Unas susitiko su Rusijos gamtos išteklių ir ekologijos ministru Aleksandru Kozlovu, kuris vadovauja delegacijai, užsiimančiai „bendradarbiavimu prekybos, ekonomikos, mokslo ir technologijų srityse“, pranešė valstybinė Korėjos centrinė naujienų agentūra (KCNA).
Į Šiaurės Korėjos sostinę taip pat atvyko Rusijos karo akademijos delegacija, pranešė KCNA, tačiau nepateikė išsamesnės informacijos apie šį vizitą.
Jungtinės Valstijos ir Pietų Korėja kaltina branduolinį ginklą turinčią Šiaurės Korėją nusiuntus daugiau kaip 10 tūkst. karių padėti Rusijai kovoti su Ukraina, o ekspertai teigia, kad Kim Jong Unas nori mainais gauti pažangių technologijų ir kovinės patirties savo kariams.
Plačiau apie tai skaitykite čia.
L.Kojala paaiškino, ką reikia žinoti apie Rusijos keičiamą branduolinę doktriną
18:53
Rusija formaliai keičia branduolinę doktriną. Branduolinis atgrasymas nuo šiol gali būti pasitelkiamas ir tais atvejais, kai prieš Rusiją konvenciniais ginklais veikia branduolinės ginkluotės pati neturinti, bet tokių remiama, valstybė.
Pasak politologo Lino Kojalos, nesunku suprasti, jog tai tiesiogiai orientuota į Vakarų šalių, ypač JAV, paramą Ukrainai.
„Ar įvyko reikšmingas pokytis? Ne itin. Doktrinos pirmiausiai yra signalizavimo apie raudonąsias linijas priemonė. Kiek rimtesnės nei pavieniai vieši vado pasisakymai, bet tokių režimų kaip Rusija atveju ne pernelyg besiskiriančios.
Situacija „V.Putinas norėjo panaudoti branduolinį ginklą, bet negalėjo, nes atvejis nenumatytas doktrinoje“ neegzistuoja. Kaip ir „V.Putinas nenorėjo, bet doktrina įpareigojo“. Doktrina, su abstrakčiomis nuostatomis, nėra joks formalus ar neformalus riboženklis.
Todėl branduolinis atgrasymas išlieka itin susietas su psichologiniais ir kitais sunkiai apibrėžiamais vado, jo aplinkos ir likusio pasaulio veikimo motyvais“, – pastebi politologas.
Pasak jo, kur kas rimčiau būtų reaguojama į pastebimus veiksmus, kurie rodytų pasirengimą galimam ginklo panaudojimui (branduolinių galvučių pervežimas ir pan.).
„Informacijos apie tai kol kas nebuvo, nors 2022 m. rudenį neformalūs šaltiniai aptarinėjo išaugusias rizikas (tik, priešingai nei rašyta naujoje Bobo Woodwordo knygoje, tikimybė vargu, ar buvo pasiekusi kosminę 50 proc. ribą; kita vertus, bet kokie tikimybių vertinimai taip pat yra absoliučiai subjektyvios spekuliacijos, nes tai nėra tiksliai išmatuojama), – sako politologas.
Anot jo, iki šiol situaciją nekonkrečiai, bet bene tiksliausiai apibūdintų tokia tezė: „branduolinio ginklo panaudojimo rizika nėra didelė, bet ir ne 0 proc.“
„Ją dažnai išgirstumėte Vašingtone“, – apibendrino L.Kojala.
Plačiau skaitykite ČIA.
Baltieji rūmai smerkia Rusijos neatsakingą retoriką dėl branduolinių ginklų panaudojimo
18:52
Baltieji rūmai antradienį pasmerkė Maskvos „neatsakingą retoriką“ po to, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas sušvelnino branduolinių ginklų panaudojimo taisykles, tačiau pareiškė, kad nemato reikalo keisti savo jėgos pozicijų.
„Tai dar viena neatsakinga Rusijos retorika, kurią girdėjome pastaruosius dvejus metus“, – naujienų agentūrai AFP sakė Nacionalinės saugumo tarybos atstovas spaudai.
Tuo metu Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį Brazilijoje vykusiame aukščiausiojo lygio susitikime apkaltino Didžiojo dvidešimtuko (G-20) šalių lyderius neveiklumu po to, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasirašė dekretą, kuriuo sušvelnino Maskvos branduolinių ginklų naudojimo taisykles.
„Šiandien G-20 šalys sėdi Brazilijoje. Ar jos kažką pasakė? Nieko“, – spaudos konferencijoje sakė V.Zelenskis, kaltindamas G-20 lyderius nesugebėjimu sukurti „stiprios strategijos“.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas antradienį pasirašė dekretą, kuriuo Maskvai leidžiama panaudoti branduolinius ginklus prieš jų neturinčią valstybę, jei ją remia branduolinės galios.
Toks žingsnis žengtas minint 1 000-ąją Rusijos invazijos į Ukrainą dieną ir po to, kai Jungtinės Valstijos suteikė Kyjivui leidimą naudoti tolimojo nuotolio raketas prieš karinius taikinius Rusijos teritorijoje.
Tragiškai žuvo prieš karą pasisakanti rusų baleto žvaigždė: iškrito iš penkto aukšto
18:23
Pasaulinio garso Rusijos baleto žvaigždė Vladimiras Škliarovas mirė savaitgalį iškritęs iš penkto pastato aukšto.
Jo mirtį patvirtino Sankt Peterburgo miesto Marijos teatras, kuriame V.Škliarovas buvo aukščiausio rango šokėjas.
„Tai didžiulė netektis visam Marijos teatro kolektyvui“, – sakoma pranešime, kurį cituoja CNN.
Nors Rusijos valdžios institucijos pradėjo tyrimą dėl V.Škliarovo mirties, „preliminari priežastis“ įvertinta kaip nelaimingas atsitikimas, pranešė Rusijos naujienų agentūra „RIA Novosti“.
„Jis mirė natūralia mirtimi“
„Jis mirė natūralia mirtimi. Tai ne nusikaltimas“, – sakė „RIA Novosti“ šaltinis pagalbos tarnybose.
V.Škliarovas mirė likus dviem dienoms iki sudėtingos stuburo operacijos ir kurį laiką vartojo „stiprius nuskausminamuosius“, pranešė Rusijos žiniasklaida.
Diana Višniova, viena iš Marijos teatro pagrindinių šokėjų, sakė, kad V.Škliarovo mirtis yra tragedija baleto pasauliui.
„Tu buvai labai mylimas savo auditorijos. Buvai daugelio balerinų mėgstamiausias partneris“, – rašė ji „Instagram“ paskyroje.
Leningrade – dabar Sankt Peterburge – gimęs V.Škliarovas studijavo prestižinėje Vaganovos rusų baleto akademijoje ir 2003 m. ją baigė. Tais pačiais metais jis pradėjo dirbti Marijos teatre ir nuo 2011 m. ėjo vyriausiojo šokėjo pareigas – tai yra aukščiausia pozicija trupėje.
Per daugiau nei du dešimtmečius trukusią karjerą V.Škliarovas vaidino „Gulbių ežere“, „Miegančiojoje gražuolėje“, „Romeo ir Džuljetoje“ ir „Don Kichote“. Jis taip pat atliko pagrindinius vaidmenis kaip kviestinis artistas trupėse už Rusijos ribų, įskaitant Londono karališkąjį baletą ir Amerikos baleto teatrą Niujorke.
Per savo karjerą jis pelnė daugybę apdovanojimų, tarp jų 2008 m. – tarptautinę Lionido Miasino premiją, o 2020 m. tapo Rusijos nusipelniusiu menininku.
„Esu prieš karą Ukrainoje“
Praėjus kelioms dienoms po to, kai 2022 m. vasarį Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, V.Škliarovas buvo cituojamas kaip pasisakantis už taiką.
„Aš esu prieš karą Ukrainoje! Aš už žmones, už taikų dangų virš mūsų galvų!“ – jo žodžius socialiniame tinkle „Facebook“ citavo buvęs Rusijos ir Ukrainos baleto šokėjas Aleksejus Ratmanskis.
A.Ratmanskis, buvęs Maskvos Didžiojo baleto vadovas, rinko antikarinius kitų baleto pasaulio veikėjų pasisakymus.
V.Škliarovas buvo vedęs Mariją Širinkiną, kolegę šokėją iš Marijos teatro. Pora turėjo du vaikus – sūnų ir dukrą.
