Suprasti akimirksniu
- JK ir Prancūzija leido Ukrainai apšaudyti Rusiją jų raketomis, tačiau su apribojimais
- Ekspertas atskleidė, ką galės padaryti D.Trumpas dėl raketų ATACMS leidimo
- Kurioms Rusijos vietoms reikia bijoti raketų ATACMS ir SCALP/„Storm Shadow“
- Dėl JAV sprendimo supykęs Vengrijos atstovas prakalbo Maskvos žodžiais
- R.T.Erdoganas turi savo idėjų taikos planui: Ukrainai tai nelabai patiks
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Borisas Johnsonas pristatė 500 mlrd. dolerių vertės sprendimą išspręsti karą Ukrainoje
06:42
Vakarų sąjungininkės turėtų suteikti Ukrainai 500 mlrd. JAV dolerių paskolą ir nustatyti tvirtą datą, kada Kyjivas bus pakviestas prisijungti prie NATO, lapkričio 18 d. „X“ žinutėje teigė buvęs Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Borisas Johnsonas.
B.Johnsonas šią žinutę paskelbė 1000-osios Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą dienos išvakarėse. Jis teigiamai įvertino JAV prezidento Joe Bideno neseniai priimtą sprendimą leisti Ukrainai naudoti ATACMS raketas prieš Rusijos bazes.
Kartu politikas pabrėžė, kad Jungtinė Karalystė ir Prancūzija taip pat turėtų leisti naudoti „Storm Shadow“ ir SCALP sparnuotąsias raketas.
„Be to, dabar atėjo laikas suteikti ukrainiečiams finansinę paramą, kad jie galėtų išgyventi ir laimėti šį konfliktą, suteikiant 500 mlrd. dolerių paskolą, kurią jie galės grąžinti“, – sakė B.Johnsonas.
Tada jis pasiūlė iš tikrųjų priimti Ukrainą į Europos tautų gretas.
„Galiausiai labai svarbu išspręsti klausimą, kam iš tikrųjų priklauso Ukraina – nebe Maskvos satelitui, o laisvai ir nepriklausomai suvereniai demokratinei Europos sąjungai“, – tęsė B.Johnsonas.
B.Johnsono įsitikinimu, šie ryžtingi žingsniai „įtikintų“ Rusijos diktatorių Vladimirą Putiną, kad invazija į Ukrainą buvo „milžiniška klaida“, ir paskatintų jį ieškoti taikaus sprendimo.
„Tai reiškia, kad turime turėti drąsos ir logikos suteikti ukrainiečiams saugumo garantijas, kurių jiems reikia, ir artimiausiu metu paskelbti datą, iki kurios Ukraina įstos į NATO“, – mano B.Johnsonas.
O.Scholzas paaiškino savo poziciją dėl tolimojo nuotolio ginklų
08:10
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas pareiškė, kad nepakeitė savo pozicijos dėl vokiškų raketų „Taurus“ pristatymo Ukrainai ir draudimo smogti tolimojo nuotolio raketas Rusijai panaikinimo, pranešė portalas „Unian“.
Brazilijoje vykusiame G20 aukščiausiojo lygio susitikime politikas teigė, kad šių ginklų dislokavimas priverstų Vokietiją prisiimti atsakomybę už raketų nutaikymą į taikinius, todėl jis tam nepritaria.
„Tai yra kažkas, už ką aš negaliu ir nenoriu būti atsakingas“, – ntv cituoja O.Scholzą.
Jis pridūrė, kad Berlynas padarė išimtį ir sutiko panaudoti vokiškus ginklus Charkivui ginti, tačiau šis sprendimas nekeičia jo principų. Kancleris taip pat patvirtino, kad sprendimą kalbėtis su Kremliaus vadovu Vladimiru Putinu jis vis dar laiko teisingu
Amerikiečių kariai Lietuvoje: ką jie veikia ir kaip juos išlaikyti prie Donaldo Trumpo?
07:49
JAV prezidento pareigas užėmus Donaldui Trumpui, Lietuvos vadovams vienu iš svarbiausių uždavinių bus įtikinti jo administraciją išsaugoti amerikiečių karinį buvimą Lietuvoje. Pažvelkime giliau, ką JAV pajėgos veikia Lietuvoje ir ką tai reiškia mūsų saugumui.
Jungtinių Amerikos Valstijų ginkluotąsias pajėgas sudaro daugiau nei pustrečio milijono žmonių.
60 procentų JAV karių tarnauja penkiose valstijose: Kalifornijoje, Virdžinijoje, Teksase, Šiaurės Karolinoje bei Floridoje. 169 tūkst. aktyvios tarnybos karių yra dislokuoti užsienio šalyse.
Didžiausi JAV kariniai kontingentai Europoje dislokuoti Vokietijoje, Italijoje, Didžiojoje Britanijoje, o po Rusijos invazijos į Ukrainą šalių sąrašą papildė ir Lenkija.
Du JAV batalionai dislokuoti ir Lietuvoje, Pabradėje iškilusiose karinėse stovyklose „Herkus“ ir „Tauras“.
Daugiau apie tai skaitykite ČIA.
E.Macronas giria JAV sprendimą dėl ilgo nuotolio raketų
07:34
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pirmadienį pasveikino Jungtinių Valstijų sprendimą leisti Ukrainai, kovojančiai su Maskvos invazija, naudoti JAV tiekiamas ilgojo nuotolio raketas smūgiams Rusijoje.
„Tai buvo visiškai geras sprendimas“, – sakė E. Macronas Brazilijoje, Didžiojo dvidešimtuko (G-20) aukščiausiojo lygio susitikimo, kuriame taip pat dalyvavo JAV prezidentas Joe Bidenas, priėmęs šį politikos pakeitimą, kuluaruose.
„Suprantu, kad jį paskatino ir rimtas konflikto pokytis, kurio nereikėtų nuvertinti, tai yra – Šiaurės Korėjos kariuomenės įžengimas kartu su Rusija ten, kur yra Europos teritorija“, – sakė jis žurnalistams.
E.Macronas pridūrė, kad Rusija yra „vienintelė jėga, kuri šiandien eskaluoja šį konfliktą“ pasitelkdama Šiaurės Korėjos karius.
„Taigi iš tikrųjų amerikiečiai priėmė sprendimą dėl staigaus pokyčio šiame kare“, – nurodė jis.
Nors pats J.Bidenas apie šį žingsnį viešai nekalbėjo, vienas JAV pareigūnas patvirtino, kad dabar Vašingtonas leidžia Kyjivui naudoti amerikiečių tiekiamas ilgojo nuotolio raketas smūgiams Rusijos teritorijoje.
Dėl šio pakeitimo dėmesys dabar nukrypo į kitus sąjungininkus, tiekiančius Ukrainai ilgojo nuotolio raketas – visų pirma britus ir prancūzus.
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas pirmadienį dar kartą atmetė galimybę, kad jo šalies raketos „Taurus“ būtų siunčiamos Ukrainai naudoti.
Rusijos bepiločio lėktuvo ataka smogė daugiabučiui Sumų regione, yra aukų
07:13
Per Rusijos bepiločio lėktuvo ataką Ukrainos Sumų srityje nukentėjo daugiabutis namas, trečiadienį pranešė portalas „Unian“, kurio duomenimis, jau žinomi ir žuvusieji, ir sužeistieji.
Pasak leidinio „Suspilne“, miesto gyventojai pirmadienį apie 23.20 val. išgirdo du sprogimus. Paaiškėjo, kad į vieną iš daugiabučių namų pataikė Rusijos atakos dronas kamikadzė „Shahed“. Žurnalistai rašė apie žuvusiuosius ir sužeistuosius, tačiau aukų skaičius dar tikslinamas.
Paskelbtose nuotraukose matyti, kad keli aukštai gerokai apgadinti. Šiuo metu smūgio vietoje šalinamos nuolaužos, po kuriomis gali būti žmonių.
JAV valstybės departamentas tiesiogiai nepatvirtino, kad pasikeitė ginklų naudojimo taisyklės
07:10
JAV valstybės departamento atstovas spaudai Matthew Milleris pirmadienį pareiškė, kad neturi ką pranešti apie Jungtinių Valstijų politikos pokyčius dėl Ukrainos ginklų panaudojimo prieš Rusiją, pranešė portalas „Unian“.
„Neturiu ką pranešti apie politinius pokyčius šioje srityje“, – sakė jis per brifingą.
Kartu jis priminė, kad JAV anksčiau yra pažadėjusios reaguoti į Šiaurės Korėjos pajėgų atvedimą į Rusiją, ir toliau padėti Ukrainai.
Borisas Johnsonas pristatė 500 mlrd. dolerių vertės sprendimą išspręsti karą Ukrainoje
06:42
Vakarų sąjungininkės turėtų suteikti Ukrainai 500 mlrd. JAV dolerių paskolą ir nustatyti tvirtą datą, kada Kyjivas bus pakviestas prisijungti prie NATO, lapkričio 18 d. „X“ žinutėje teigė buvęs Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Borisas Johnsonas.
B.Johnsonas šią žinutę paskelbė 1000-osios Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą dienos išvakarėse. Jis teigiamai įvertino JAV prezidento Joe Bideno neseniai priimtą sprendimą leisti Ukrainai naudoti ATACMS raketas prieš Rusijos bazes.
Kartu politikas pabrėžė, kad Jungtinė Karalystė ir Prancūzija taip pat turėtų leisti naudoti „Storm Shadow“ ir SCALP sparnuotąsias raketas.
„Be to, dabar atėjo laikas suteikti ukrainiečiams finansinę paramą, kad jie galėtų išgyventi ir laimėti šį konfliktą, suteikiant 500 mlrd. dolerių paskolą, kurią jie galės grąžinti“, – sakė B.Johnsonas.
Tada jis pasiūlė iš tikrųjų priimti Ukrainą į Europos tautų gretas.
„Galiausiai labai svarbu išspręsti klausimą, kam iš tikrųjų priklauso Ukraina – nebe Maskvos satelitui, o laisvai ir nepriklausomai suvereniai demokratinei Europos sąjungai“, – tęsė B.Johnsonas.
B.Johnsono įsitikinimu, šie ryžtingi žingsniai „įtikintų“ Rusijos diktatorių Vladimirą Putiną, kad invazija į Ukrainą buvo „milžiniška klaida“, ir paskatintų jį ieškoti taikaus sprendimo.
„Tai reiškia, kad turime turėti drąsos ir logikos suteikti ukrainiečiams saugumo garantijas, kurių jiems reikia, ir artimiausiu metu paskelbti datą, iki kurios Ukraina įstos į NATO“, – mano B.Johnsonas.
Kinijos vadovas paragino G20 šalis padėti „atvėsinti Ukrainos krizę“
06:35
Kinijos Prezidentas Xi Jinpingas pirmadienį paragino Didžiojo dvidešimtuko (G20) lyderius remti pastangas deeskaluoti karą Ukrainoje ir rasti „politinį sprendimą“, pranešė valstybinė žiniasklaida.
Jo pastabos G20 aukščiausiojo lygio susitikime Brazilijoje nuskambėjo netrukus po to, kai Ukraina gavo Jungtinių Valstijų leidimą panaudoti tolimojo nuotolio raketas prieš taikinius Rusijoje.
„G20 turėtų remti Jungtines Tautas ir jų Saugumo Tarybą, kad jos atliktų svarbesnį vaidmenį, ir remti visas pastangas, kuriomis prisidedama prie taikaus krizių sprendimo“, – sakė Xi Jinpingas, kaip pranešė Kinijos valstybinis transliuotojas CCTV.
Jis paragino vadovus vengti kovų eskalavimo, padėti „atvėsinti krizę Ukrainoje ir rasti politinį sprendimą“.
Netrukus sueis treji metai nuo Rusijos puolimo Ukrainoje.
Kinija pristato save kaip neutralią karo šalį ir teigia, kad, skirtingai nei JAV ir kitos Vakarų šalys, nesiųs mirtinos pagalbos nė vienai pusei.
Tačiau ji išliko artima politinė ir ekonominė Rusijos sąjungininkė. NATO narės pavadino Pekiną „lemiamu karo kurstytoju“, pabrėždamos, kad Pekinas niekada nepasmerkė Rusijos agresijos.
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas pirmadienį pareiškė, kad jo šalis nusiųs Ukrainai 4 000 dirbtiniu intelektu valdomų dronų po to, kai kadenciją baigiantis JAV prezidentas Joe Bidenas sausį pakeitė tolimojo nuotolio raketų politiką.
Savo kalboje pirmadienį Xi Jinpingas taip pat paragino stengtis stiprinti daugiašalę prekybos sistemą ir perspėjo dėl „ekonominių klausimų politizavimo“, neįvardydamas konkrečių šalių.
L.Kasčiūnas su ES ministrais Briuselyje aptars paramą Ukrainai, Bendrijos pajėgumus
06:24
Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas antradienį dalyvaus Europos Sąjungos (ES) gynybos ministrų susitikime Briuselyje.
Anot Krašto apsaugos ministerijos pranešimo, jame bus aptarti ilgalaikės ir trumpalaikės karinės paramos Ukrainai klausimai, kalbama apie ES gynybinius pajėgumus, gynybinį bendradarbiavimą bei pramonę.
Susitikimo paraštėse L.Kasčiūnas su Švedijos gynybos ministru Palu Jonsonu pasirašys ketinimų protokolą dėl dvišalio gynybinio bendradarbiavimo.
Taip pat numatytas susitikimas su Italijos gynybos ministru Guido Crosetto, šis pasirašys prisijungimo prie Lietuvos vadovaujamo ES Kibernetinių greitojo reagavimo pajėgų ir tarpusavio pagalbos kibernetinio saugumo srityje (PESCO CRRT) projekto notą.
Po susitikimo Briuselyje ministras L.Kasčiūnas vyks į Kopenhagą, kur dalyvaus Šiaurės ir Baltijos šalių aštuoneto bei Šiaurės grupės gynybos ministrų susitikimuose.
