Svarbiausios naujienos
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Analitikai: Ukrainos smūgiai Rusijos gilumoje susilpnins rusų potencialą mūšio lauke
06:48
Ukrainos smūgiai giliai į Rusijos teritoriją yra labai svarbūs siekiant susilpninti Rusijos karinius pajėgumus per visas kovas, rašo Karo tyrimų institutas (ISW).
Naktį iš lapkričio 18 d. į 19 d. Ukrainos kariai sudavė pirmąjį smūgį Rusijos teritorijoje, atakuodami Rusijos amunicijos sandėlį Karačeve, Briansko srityje, praėjus kelioms dienoms po to, kai gavo leidimą tokiems smūgiams.
Lapkričio 19 d. Ukrainos kariuomenės pareigūnai, įskaitant Generalinį štabą, pranešė, kad naktį iš lapkričio 18 į 19 d. Ukrainos pajėgos smogė Rusijos kariuomenės 67-osios pagrindinės karinės artilerijos valdybos (GRAU) 1046-ojo logistikos centro arsenalui netoli Karačevo ir kad šis smūgis sukėlė pirminį sprogimą ir 12 antrinių sprogimų.
Anksčiau Vakarų pareigūnai pateikė daugiau paaiškinimų dėl Ukrainos galimybės naudoti Vakarų tiekiamas ilgojo nuotolio sistemas smogti kariniams taikiniams Rusijoje.
ES vyriausiasis komisaras Josepas Borrellas sakė, kad JAV suteikė Ukrainai leidimą naudoti JAV tiekiamus ginklus iki 300 kilometrų atstumu Rusijos teritorijoje.
JAV valstybės sekretoriaus padėjėjas Brianas Nicholsas Brazilijos laikraščiui „O Globo“ sakė, kad JAV prezidentas J.Bidenas suteikė Ukrainai leidimą naudoti JAV tiekiamus ginklus smūgiams prieš Rusiją, sakydamas, kad šis leidimas suteiks Ukrainai daugiau galimybių apsiginti.
ISW anksčiau vertino, kad apribojus Ukrainos galimybes smogti tolimojo nuotolio smūgius į Rusijos teritoriją, Rusija galėjo išlaikyti saugią erdvę savo artimajame ir tolimajame užnugaryje ir panaudoti ją karinėms operacijoms prieš Ukrainą.
„Ukrainos tolimojo nuotolio smūgiai prieš karinius taikinius Rusijos užnugaryje yra labai svarbūs siekiant susilpninti Rusijos karinį potencialą visame operacijų lauke.
Šie leidimai, jei jie yra tokie platūs, kaip pranešama, yra naujas Ukrainos potencialas, galintis gerokai susilpninti Rusijos karines pastangas“, sako ISW.
Ukraina tik neseniai pradėjo įsigyti ginklų sistemas ir karinius pajėgumus, reikalingus šiuolaikinėms plataus masto karinėms operacijoms vykdyti.
Analitikai mano, kad ateityje Ukraina gali būti pajėgi vykdyti operatyviai reikšmingas kontrpuolimo operacijas, jeigu Vakarai sustiprins Ukrainos pajėgumų plėtrą plačiu mastu.
Iki D.Trumpo kadencijos pradžios JAV nusiųs Ukrainai naujų ginklų už 275 mln. dolerių
08:12
Darbą baigiančiai Joe Bideno administracijai skubant iki Donaldo Trumpo sugrįžimo į Baltuosius rūmus kuo labiau padėti su Rusijos invazija kovojančiai Ukrainai, Pentagonas nusiųs Kyjivui naujų ginklų už mažiausiai 275 mln. dolerių (260 mln. eurų), antradienį sakė amerikiečių pareigūnai.
Naujausia siunta rengiama augant susirūpinimui dėl karo Ukrainoje esakalacijos, abiem šalims stengiantis įgyti kuo didesnį pranašumą tam atvejui, jei D.Trumpas, kaip ir žadėjo, pareikalautų greitai užbaigti karą.
Šią savaitę JAV prezidentas J.Bidenas davė leidimą Ukrainai didesnio nuotolio raketomis smogti toliau į Rusijos teritoriją, o Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas oficialiai pažemino branduolinių ginklų panaudojimo slenkstį.
JAV pareigūnai tvirtina, kad Rusijos branduolinės doktrinos pokyčio tikėtasi, bet Maskva įspėja, kad Ukrainai antradienį panaudojus JAV tiekiamas ilgojo nuotolio raketas ATACMS smūgiams Rusijos teritorijoje galimas griežtas atsakas.
Įtarimų debesis: po interneto kabelių nutraukimo Baltijos jūroje akys krypsta į su Rusija susijusį Kinijos laivą
07:19
Baltijos jūroje sugadinus du povandeninius šviesolaidinio ryšio kabelius įvairių šalių pareigūnai prabilo apie galimą diversiją, o akys krypsta į su Kinijos vėliava plaukiojantį laivą, kuris tuo metu buvo tose vietose, kur buvo nutraukti kabeliai.
Įtartinas laivas
Suomijos nacionalinis tyrimų biuras antradienį pranešė, kad tiria laivų judėjimą rajone, kuriame buvo pažeisti povandeniniai telekomunikacijų kabeliai, tuo metu, kai, kaip įtariama, buvo vykdomas sabotažas.
Taip pat antradienį Švedijos ginkluotosios pajėgos ir pakrančių apsauga užfiksavo laivų judėjimą netoli pažeistų kabelių, o detalės tiriamos, sakė Švedijos civilinės gynybos ministras Karlas-Oskaras Bolinas.
Daugelis Suomijos žiniasklaidos priemonių atkreipia dėmesį, kad su Kinijos vėliava plaukiojantis laivas „Yi Peng 3“ lapkričio 17-osios rytą ir lapkričio 18-osios naktį, prieš pat nutrūkstant kabelių jungtims, praplaukė pro kabelių gedimo vietas. Tai nurodė Jūrų eismo tarnyba. Šiuo metu laivas išplaukė iš Baltijos jūros ir plaukia Danijos sąsiauriu.
Remiantis Rusijos federalinių uostų duomenimis, Kinijos laivo kapitonas buvo Rusijos pilietis (Aleksandras Stečencevas). „Yi Peng 3“ dabartiniam savininkui Kinijoje buvo perduotas tik šio mėnesio pradžioje.
Daugiau apie tai skaitykite ČIA.
Dešimt šalių Jungtinėse Tautose patvirtino savo paramą Ukrainai
07:17
Antradienį apie 50 JT valstybių narių dar kartą patvirtino savo paramą Kyjivui ir pareikalavo, kad Maskva išvestų savo karius iš Ukrainos, minint 1000 dienų nuo Rusijos invazijos.
2022 m. vasario mėn. Rusija pradėjo plataus masto karą prieš Ukrainą ir dar labiau izoliavosi pasaulio arenoje.
„Patvirtiname savo tvirtą įsipareigojimą palaikyti Ukrainos suverenitetą, nepriklausomybę, vienybę ir teritorinį vientisumą jos tarptautiniu mastu pripažintose sienose“, – dešimčių šalių vardu žurnalistams sakė
Ukrainos ambasadorius Jungtinėse Tautose Serhijus Kyslyčia.
Jis perskaitė pareiškimą apsuptas įvairių valstybių narių atstovų – nuo Jungtinių Valstijų ir Jungtinės Karalystės iki Japonijos, Argentinos ir Europos Sąjungos.
„Šis karas turi baigtis. Pakartojame savo reikalavimą, kad Rusija liautųsi naudojusi jėgą prieš Ukrainą ir nedelsiant, visiškai ir besąlygiškai
išvestų visas savo karines pajėgas“, – sakoma bendrame pareiškime. Kartu pažymima, kad šiuo metu aiškios karo pabaigos nėra.
Ir Vladimiras Putinas, vis agresyvesnio Rusijos režimo lyderis, taip pat sugalvojo branduolinį grasinimą, pasirašydamas dekretą, kuriuo sumažino tokio ginklo panaudojimo ribą.
„Smerkiame nesiliaujančias ir beatodairiškas Rusijos atakas prieš tankiai apgyvendintus gyvenamuosius rajonus ir svarbią civilinę infrastruktūrą Ukrainoje“, – pareiškė valstybių grupė ir pridūrė, kad tokios atakos „kasdien didina aukų, gyventojų perkėlimo ir naikinimo mastą“.
„Tūkstančio dienų karas yra tragiškas priminimas, kad reikia ir toliau tvirtai užtikrinti tarptautinės teisės viršenybę“, – pridūrė pasirašiusiosios šalys.
Analitikai: Ukrainos smūgiai Rusijos gilumoje susilpnins rusų potencialą mūšio lauke
06:48
Ukrainos smūgiai giliai į Rusijos teritoriją yra labai svarbūs siekiant susilpninti Rusijos karinius pajėgumus per visas kovas, rašo Karo tyrimų institutas (ISW).
Naktį iš lapkričio 18 d. į 19 d. Ukrainos kariai sudavė pirmąjį smūgį Rusijos teritorijoje, atakuodami Rusijos amunicijos sandėlį Karačeve, Briansko srityje, praėjus kelioms dienoms po to, kai gavo leidimą tokiems smūgiams.
Lapkričio 19 d. Ukrainos kariuomenės pareigūnai, įskaitant Generalinį štabą, pranešė, kad naktį iš lapkričio 18 į 19 d. Ukrainos pajėgos smogė Rusijos kariuomenės 67-osios pagrindinės karinės artilerijos valdybos (GRAU) 1046-ojo logistikos centro arsenalui netoli Karačevo ir kad šis smūgis sukėlė pirminį sprogimą ir 12 antrinių sprogimų.
Anksčiau Vakarų pareigūnai pateikė daugiau paaiškinimų dėl Ukrainos galimybės naudoti Vakarų tiekiamas ilgojo nuotolio sistemas smogti kariniams taikiniams Rusijoje.
ES vyriausiasis komisaras Josepas Borrellas sakė, kad JAV suteikė Ukrainai leidimą naudoti JAV tiekiamus ginklus iki 300 kilometrų atstumu Rusijos teritorijoje.
JAV valstybės sekretoriaus padėjėjas Brianas Nicholsas Brazilijos laikraščiui „O Globo“ sakė, kad JAV prezidentas J.Bidenas suteikė Ukrainai leidimą naudoti JAV tiekiamus ginklus smūgiams prieš Rusiją, sakydamas, kad šis leidimas suteiks Ukrainai daugiau galimybių apsiginti.
ISW anksčiau vertino, kad apribojus Ukrainos galimybes smogti tolimojo nuotolio smūgius į Rusijos teritoriją, Rusija galėjo išlaikyti saugią erdvę savo artimajame ir tolimajame užnugaryje ir panaudoti ją karinėms operacijoms prieš Ukrainą.
„Ukrainos tolimojo nuotolio smūgiai prieš karinius taikinius Rusijos užnugaryje yra labai svarbūs siekiant susilpninti Rusijos karinį potencialą visame operacijų lauke.
Šie leidimai, jei jie yra tokie platūs, kaip pranešama, yra naujas Ukrainos potencialas, galintis gerokai susilpninti Rusijos karines pastangas“, sako ISW.
Ukraina tik neseniai pradėjo įsigyti ginklų sistemas ir karinius pajėgumus, reikalingus šiuolaikinėms plataus masto karinėms operacijoms vykdyti.
Analitikai mano, kad ateityje Ukraina gali būti pajėgi vykdyti operatyviai reikšmingas kontrpuolimo operacijas, jeigu Vakarai sustiprins Ukrainos pajėgumų plėtrą plačiu mastu.
V.Zelenskis: pralaimėsime, jei bus sumažinta JAV karinė pagalba
06:24
Ukraina pralaimės karą, jei Jungtinės Valstijos sumažins karinę paramą Kyjivui, antradienį kanalui „Fox New“ pareiškė ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis.
„Jei jie sumažins (karinę paramą), mes manau, kad mes pralaimėsime, – interviu metu sakė Ukrainos prezidentas. – Mes kovosime. Turime savo gamybą, bet to nepakanka, kad nugalėtume. Ir manau, kad to nepakanka, kad išliktume.“
Donaldas Trumpas, postą perimsiąs sausio 20-ąją, teigė, jog karą užbaigtų „per 24 valandas“ ir kvestionavo daugiau nei 60 mlrd. dolerių (57 mlrd. eurų) karinę paramą, kurią JAV jau suteikė Ukrainai nuo didelio masto invazijos pradžios.
Anksčiau šią savaitę D.Trumpo sąjungininkai taip pat sukritikavo JAV prezidento Joe Bideno administracijos sprendimą leisti Ukrainai naudoti JAV tiekiamas ilgojo nuotolio raketas Rusijos kariniams objektams atakuoti.
Interviu metu V.Zelenskis pabrėžė, kad šiuo metu itin svarbi Ukrainos ir JAV vienybė.
Pasak jo, D.Trumpas galėtų paspausti Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, kad šis nutrauktų beveik trejus metus trunkantį karą Ukrainoje. V.Zelenskis nurodė, kad išrinktasis JAV prezidentas, jo nuomone, turi daugiau įtakos nei V. Putinas.
V.Zelenskis pridūrė, kad Rusijos prezidentas „gali būti pasiryžęs ir užbaigti šį karą, tačiau tai daug labiau priklauso ir nuo Jungtinių Amerikos Valstijų. Putinas yra silpnesnis už Jungtines Amerikos Valstijas.“
JAV pareigūnas: Vašingtonas Ukrainai suteiks priešpėstinių sausumos minų
06:17 Atnaujinta 07:23
Vašingtonas netrukus aprūpins Ukrainą priešpėstinėmis sausumos minomis, trečiadienį pranešė JAV pareigūnas.
Šis sprendimas priimtas JAV prezidentui Joe Bidenui stengiantis padidinti karinę pagalbą Ukrainai paskutiniais kadenciją baigiančios administracijos mėnesiais. Šis žingsnis taip pat žengtas baiminantis, kad išrinktasis JAV prezidentas Donaldas Trumpas sumažins paramą Kyjivui, kai sausį grįš į valdžią.
Sekmadienį J.Bidenas leido Ukrainai naudoti ilgo nuotolio amerikietiškas raketas prieš karinius objektus Rusijoje.
Minėtas JAV pareigūnas pridūrė, kad Vašingtonas nori, jog Ukraina priešpėstines minas naudotų tik savo teritorijoje ir tik negyvenamose teritorijose. Taip siekiama sumažinti riziką civiliams gyventojams.
Tačiau vienas iš jų trūkumų – nepatvarumas. Po tam tikro laiko išsikrovus jų baterijoms, priešpėstinės minos tampa neveikiančios.
