Svarbiausios naujienos
- Ukraina pirmą kartą paleido britų raketas „Storm Shadow“ į Rusiją
- Rusijos gynybos ministerija fantazuoja: iki 2045 m. Ukraina bus padalinta į tris dalis
- V.Zelenskis pripažino, kad dėl Krymo nebus kariaujama
- „Defence Express“: „Storm Shadow“ tikriausiai pataikė į V.Putino objektą su požemine vadaviete
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
V.Zelenskis prabilo apie Krymą: ar Ukraina pasirengusi jį atiduoti Rusijai?
08:59
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis interviu metu televizijos kanalui „Fox News“ pareiškė, kad Ukraina dar neturi pakankamai jėgų susigrąžinti 1991 m. nepriklausomybe nustatytas sienas.
Tačiau valstybė yra pasirengusi grąžinti Krymą diplomatinėmis priemonėmis.
„Ar esame pasirengę atiduoti Krymą už taikos susitarimą, kuris užbaigtų šį karą ir sustabdytų kraujo liejimą Ukrainoje? Jau minėjau, kad esame pasirengę grąžinti Krymą diplomatinėmis priemonėmis. Negalime prarasti dešimčių tūkstančių savo žmonių, kurie turi žūti, kad Krymas būtų grąžintas“, – pabrėžė jis.
V.Zelenskis supranta, kad Krymas galės grįžti į Ukrainos sudėtį tik diplomatinėmis priemonėmis, o „ne su ginklais rankose“. Valstybės vadovas taip pat pažymėjo, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas niekada negrąžins Krymo Ukrainai, ir tai jis davė aiškiai suprasti.
Kartu, pasak V.Zelenskio, Ukraina negali teisiškai pripažinti jokios Rusijos okupuotos teritorijos.
„Kalbame apie tas teritorijas, kurias Vladimiras Putinas buvo okupavęs iki visiškos invazijos nuo 2014 metų. Teisiškai mes to nepripažįstame. Mes to nepripažįstame. Kita vertus, suprantame, kad kol kas neturime tokių pajėgų, kad su ginklu rankose galėtume Vladimirą Putiną nustumti atgal prie 1991 m. linijos“, – atsakė prezidentas.
Be to, V.Zelenskis anksčiau žurnalistams yra sakęs, kad Ukraina toliau kovos ir be JAV paramos. Nepaisant to, jis mano, kad Rusija gali laimėti, jei bus nutraukta Vašingtono karinė pagalba: „Jei jie nutrauks finansavimą, manau, kad mes pralaimėsime... Mes patys gaminame [ginkluotę], bet to nepakanka, kad laimėtume. Ir manau, jog to nepakanka, kad išgyventume.“
Lapkričio 20 d. naujienų agentūra „Reuters“ citavo šaltinius, kurie teigė, kad V.Putinas yra pasirengęs su išrinktuoju JAV prezidentu Donaldu Trumpu aptarti paliaubų Ukrainoje klausimą, tačiau atmetė bet kokias reikšmingas teritorines nuolaidas ir primygtinai reikalavo, kad Kyjivas atsisakytų ambicijų įstoti į NATO. Pasak žiniasklaidos pranešimų, Rusija gali sutikti įšaldyti konfliktą ir išvesti karius iš nedidelių teritorijų Charkivo ir Nikolajevo srityse.
Tačiau Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas teigia, kad V.Putinas atmeta bet kokią galimybę įšaldyti karą Ukrainoje.
JAV planuoja nurašyti pusę Ukrainos skolos kaip ekonominę pagalbą
09:24
JAV prezidento Joe Bideno administracija pateikė Kongresui pranešimą apie ketinimą anuliuoti pusę Ukrainos skolos kaip ekonominę pagalbą – tai sudaro apie 4,65 mlrd. dolerių. Tai per brifingą pareiškė Valstybės departamento atstovas Matthew Milleris, praneša „Amerikos balsas“.
Pažymima, kad Kongresas 2024 m. balandį priėmė Papildomų saugumo asignavimų Ukrainai įstatymą, kurio suma yra apie 61 mlrd. dolerių. Pagal dokumento sąlygas ekonominė pagalba (apie 10 mlrd. dolerių) Ukrainai teikiama ne dotacijos pagrindu, o kaip sąlygiškai grąžintina paskola. Dokumente J.Bidenui taip pat suteikiami įgaliojimai nurašyti 50 proc. šios sumos.
Tokiu būdu nuo 2024 m. lapkričio 15 d. dabartinis prezidentas gali nurašyti iki pusės paskolos, o kitą pusę nuo 2026 m. gali nurašyti naujasis prezidentas. M.Mileris pareiškė: „Mes ėmėmės įstatyme numatyto žingsnio atšaukti šias paskolas, skirtas ekonominei paramai Ukrainai, ir dabar Kongresas gali tai patvirtinti.“
Pažymima, kad Baltiesiems rūmams informavus Kongresą apie šį sprendimą, įstatymų leidėjai gali priimti tam prieštaraujančią rezoliuciją. M.Milleris įsitikinęs, kad taip neatsitiks.
„Būčiau nustebęs, jei Kongresas žengtų tokį žingsnį, turint omenyje didžiulę abiejų partijų paramą šiai paramai. Tačiau mes laikysimės įstatymo“, – pridūrė M.Milleris.
V.Zelenskis prabilo apie Krymą: ar Ukraina pasirengusi jį atiduoti Rusijai?
08:59
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis interviu metu televizijos kanalui „Fox News“ pareiškė, kad Ukraina dar neturi pakankamai jėgų susigrąžinti 1991 m. nepriklausomybe nustatytas sienas.
Tačiau valstybė yra pasirengusi grąžinti Krymą diplomatinėmis priemonėmis.
„Ar esame pasirengę atiduoti Krymą už taikos susitarimą, kuris užbaigtų šį karą ir sustabdytų kraujo liejimą Ukrainoje? Jau minėjau, kad esame pasirengę grąžinti Krymą diplomatinėmis priemonėmis. Negalime prarasti dešimčių tūkstančių savo žmonių, kurie turi žūti, kad Krymas būtų grąžintas“, – pabrėžė jis.
V.Zelenskis supranta, kad Krymas galės grįžti į Ukrainos sudėtį tik diplomatinėmis priemonėmis, o „ne su ginklais rankose“. Valstybės vadovas taip pat pažymėjo, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas niekada negrąžins Krymo Ukrainai, ir tai jis davė aiškiai suprasti.
Kartu, pasak V.Zelenskio, Ukraina negali teisiškai pripažinti jokios Rusijos okupuotos teritorijos.
„Kalbame apie tas teritorijas, kurias Vladimiras Putinas buvo okupavęs iki visiškos invazijos nuo 2014 metų. Teisiškai mes to nepripažįstame. Mes to nepripažįstame. Kita vertus, suprantame, kad kol kas neturime tokių pajėgų, kad su ginklu rankose galėtume Vladimirą Putiną nustumti atgal prie 1991 m. linijos“, – atsakė prezidentas.
Be to, V.Zelenskis anksčiau žurnalistams yra sakęs, kad Ukraina toliau kovos ir be JAV paramos. Nepaisant to, jis mano, kad Rusija gali laimėti, jei bus nutraukta Vašingtono karinė pagalba: „Jei jie nutrauks finansavimą, manau, kad mes pralaimėsime... Mes patys gaminame [ginkluotę], bet to nepakanka, kad laimėtume. Ir manau, jog to nepakanka, kad išgyventume.“
Lapkričio 20 d. naujienų agentūra „Reuters“ citavo šaltinius, kurie teigė, kad V.Putinas yra pasirengęs su išrinktuoju JAV prezidentu Donaldu Trumpu aptarti paliaubų Ukrainoje klausimą, tačiau atmetė bet kokias reikšmingas teritorines nuolaidas ir primygtinai reikalavo, kad Kyjivas atsisakytų ambicijų įstoti į NATO. Pasak žiniasklaidos pranešimų, Rusija gali sutikti įšaldyti konfliktą ir išvesti karius iš nedidelių teritorijų Charkivo ir Nikolajevo srityse.
Tačiau Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas teigia, kad V.Putinas atmeta bet kokią galimybę įšaldyti karą Ukrainoje.
Italijoje du žmonės apkaltinti šnipinėjimu Rusijai
08:52
Italijos prokurorai trečiadienį pranešė, kad iškėlė bylas dviem asmenims, kaltinamiems šnipinėjimu Rusijai „terorizmo ir ardomosios veiklos tikslais“.
Milano prokuratūra pareiškime nurodė, kad dviejų žmonių, kurių tapatybės neskelbiamos, atžvilgiu pradeda baudžiamąsias bylas dėl įtariamo „užsienio subjekto vykdomo (Italijos) piliečių papirkinėjimo“.
Jie įtariami nuo 2023 metų gegužės „bendradarbiavę su Rusijos žvalgybos tarnybomis ir teikę joms slaptą informaciją“.
Tai apėmė karinių objektų nuotraukas ir žvalgybinę informaciją apie dronus ir kibernetinio saugumo techniką, teigiama pirminio tyrimo išvadose. Kaip pranešama, už tai jiedu gavo atlygį kriptovaliutomis.
Atlikus kratas paaiškėjo, kad Rusijos žvalgybos tarnybos domisi Milano ir Romos vaizdo stebėjimo sistemomis, taip pat šių miestų teritorijomis, kuriose nėra stebėjimo kamerų, pridūrė prokuratūra.
Be kita ko, minimi žmonės pasiūlė Milano taksi bendrovėms nemokamai įrengti kameras jų automobiliuose, kad, taksi vairuotojams nežinant, jų filmuotą medžiagą perduotų Rusijai.
Nuo 2022 metų vasario, kai prasidėjo Rusijos invazija, Kyjivo sąjungininkės Vakarų šalys sulaikė daugybę žmonių, kaltinamų šnipinėjimu Maskvos naudai.
Analitikai įvertino, ar Vladimiras Putinas išdrįs panaudoti branduolinį ginklą
08:47
Praėjus maždaug parai po pirmųjų pranešimų apie tai, kad JAV prezidentas Joe Bidenas atlaisvino apribojimus Ukrainai naudoti amerikietiškas raketas smūgiams Rusijos teritorijoje, šalies prezidentas Vladimiras Putinas patvirtino naujus branduolinės doktrinos pakeitimus. Ekspertai įvertino, ar V.Putinas toliau žvangins savo ginklais ar iš tikrųjų galėtų išdrįsti panaudoti mirtinus ginklus prieš Ukrainą.
Kai rugsėjo mėnesį kalbos apie galimybę leisti Ukrainai naudoti vakarietiškus ginklus prieš Rusiją įgavo pagreitį, prezidentas V.Putinas tikino, kad tai reikš tik viena – NATO įsitraukimą į karą.
Atnaujintos branduolinės doktrinos antrajame skyriuje nurodoma, kad potencialiu priešininku, prieš kurį vykdomas branduolinis atgrasymas, nuo šiol gali būti laikoma valstybė, suteikianti savo teritoriją ir išteklius agresijai prieš Rusiją rengti ir vykdyti.
Dviejose naujose 10 ir 11 dalyse teigiama, kad Rusija bet kurios koalicijai (blokui, aljansui) priklausančios valstybės agresiją vertins kaip visos koalicijos agresiją, o nebranduolinės valstybės, dalyvaujant ar remiant branduolinei valstybei, agresiją – kaip jų bendrą puolimą.
Plačiau skaitykite ČIA.
Pietų Korėjos žvalgyba įvardijo Šiaurės Korėjos karių skaičių Kurske
07:49
Šiuo metu Rusijos Federacijos Kursko srityje yra apie 10 900 Šiaurės Korėjos karių. Pietų Korėjos žvalgybos duomenimis, šios pajėgos buvo dislokuotos kaip Rusijos oro desanto dalinio ir jūrų pėstininkų dalinio dalis.
Tai pranešė parlamento žvalgybos komiteto narys Lee Sung-kwen, remdamasis Nacionaline žvalgybos tarnyba, rašo „Reuters“. Pasak jo, kai kurie iš šių karių jau dalyvauja mūšiuose prieš Ukrainos gynybos pajėgas.
Agentūra dabar bando nustatyti tikslų Šiaurės Korėjos karių aukų skaičių ir ar kas nors iš jų pasidavė. Kol kas abiem klausimais gaunama prieštaringa informacija.
Anksčiau žiniasklaida pranešė, kad Kim Jong Unas į Rusiją išsiuntė tris savo generolus. Be Kim Yong-boko, pranešta apie generalinio štabo viršininko pavaduotoją, Generalinio žvalgybos biuro vadovą generolą pulkininką Ri Chang-ho, taip pat Generalinio operacijų departamento vadovą generolą majorą Sin Kum-chol.
WSJ pažymėjo, kad generolas pulkininkas Kim, kuris formaliai yra kariuomenės generalinio štabo viršininko pavaduotojas, bus atsakingas už Šiaurės Korėjos karių integraciją su rusais, kovinės patirties įgijimą ir pasirengimo būsimiems dislokavimams kūrimą.
Analitikai: koks buvo pirmasis „Storm Shadow“ taikinys ir kiek raketų paleido Ukraina?
06:32
JAV Karo tyrimų instituto analitikai mano, kad Marjino dvaras Rusijos Federacijos Kursko srityje, į kurį trečiadienį pataikė raketos, yra tokiu atstumu, kuris tinkamas įkurti Rusijos kariuomenės, vykdančios puolimą palei demarkacinę liniją, operatyvinį štabą.
Pasak analitikų, Ukraina naktį iš lapkričio 19 į 20 d., naudodama bepiločius orlaivius ir Vakarų šalių pateiktus tolimojo nuotolio ginklus, surengė sėkmingą kombinuotą smūgį prieš karinius objektus Rusijos užnugaryje.
ISW duomenimis, lapkričio 20 d. paskelbtoje geolokacinėje medžiagoje matyti galimo „Storm Shadow“ smūgio netoli Marjino, Kursko srityje, padariniai.
Keletas Rusijos karinių tinklaraščių autorių teigė, kad Ukrainos pajėgos virš Kursko srities paleido iki 12 „Storm Shadow“ raketų, kurių „fragmentai nukrito Marjino srityje“.
Geografinė nuoroda į atakos vaizdo įrašus leidžia manyti, kad Ukrainos taikinys galėjo būti Barjatinsko sodyba Marjine, kurioje, pasak ukrainiečių leidinio „Defense Express“, buvo įsikūręs Kursko srityje veikiančių Rusijos ir Šiaurės Korėjos pajėgų vadavietė.
ISW šiuo metu negali patvirtinti šio teiginio, „tačiau Marjino yra maždaug už 30 km nuo dabartinio Kursko srities salyno, o tai būtų tinkamas atstumas kariuomenės, besiveržiančios palei salyną, operatyviniam štabui.“
Lapkričio 20 d. leidiniai „The Guardian“ ir „Bloomberg“, remdamiesi anoniminiais šaltiniais, pranešė, kad Ukrainos kariuomenė smogė pirmiesiems kariniams taikiniams Rusijos teritorijoje, panaudodama Didžiosios Britanijos suteiktas raketas „Storm Shadow“.
Kitos analitikų išvados apie karą Ukrainoje:
- Lapkričio 20 d. JAV ir Vokietija paskelbė apie papildomą karinę pagalbą Ukrainai.
- Ukrainos vyriausybės pareigūnai tiria ukrainiečių karo belaisvių egzekuciją Rusijoje.
- Ukrainos pajėgos neseniai atgavo prarastas pozicijas netoli Pokrovsko, o Rusijos pajėgos pastaruoju metu žengė į priekį prie Kupjansko, Časiv Jaro, Torecko, Kurachovės, Vuhledaro ir Kursko srityje.
- Prie masinio dezertyravimo tikriausiai prisideda ir netinkamas Rusijos karinės vadovybės požiūris į rusų karius bei nuolat naudojamas „mėsos puolimas“.
Rusijos gynybos ministerija fantazuoja: iki 2045 m. Ukraina bus padalinta į tris dalis
06:10
Rusijos gynybos ministerija parengė dokumentą, kuriame pateikiama vadinamoji karinės ir politinės padėties pasaulyje raidos prognozė iki 2045 m. Jame fantazuojama, kad Ukrainos valstybingumas neva turėtų būti panaikintas, o Ukrainos teritorija padalinta į tris dalis, apie tai portalui „New Voice“ pranešė šaltiniai žvalgybos bendruomenėje.
Pasak šaltinių, tikėtina, kad Rusija per vyriausybes ir užsienio šalių atstovus bandys perduoti savo žinią naujajai Donaldo Trumpo JAV administracijai.
Pagal Rusijos įsivaizdavimą Ukrainos teritorija neva bus padalinta į tris dalis:
- Vadinamieji „naujieji Rusijos regionai“. Šioje dalyje esą numatoma oficialiai prijungti Donecko, Luhansko, Zaporižios ir Chersono sritis bei Krymą ir Sevastopolio miestą prie Rusijos.
- „Prorusiškos valstybės formavimas“ numato prorusiško valstybinio darinio formavimą Kyjivo, Černihivo, Sumų, Charkivo, Poltavos, Dnipropetrovsko, Odesos, Čerkasų, Vinycios, Žitomiro sričių ir paties Kyjivo teritorijose. Pagal šį vadinamąjį planą šioje dalyje taip pat numatoma atsisakyti europinės ir euroatlantinės integracijos bei numatomas Rusijos karinis buvimas.
- „Ginčijamos teritorijos“ (vakarinė Ukrainos dalis). Visų pirma tai Voluinės, Rivnės, Chmelnyckio, Lvivo, Ivano-Frankivsko, Ternopilio, Černivcių ir Užkarpatės sritys. Kremlius teigia, kad dėl šių teritorijų ateities turėtų spręsti Rusija ir kitos valstybės – Vengrija, Lenkija ir Rumunija.
