Svarbiausios naujienos
- V.Zalužnas: Trečiasis pasaulinis karas jau prasidėjo
- Rusija galinga balistine raketa pademonstravo branduolinio smūgio galimybę: kas išmušė iš vėžių ekspertus
- Netikėtumas tiesioginės konferencijos metu: M.Zacharovai įsakyta tylėti dėl raketos
- V.Zelenskis prabilo apie Krymą: ar Ukraina pasirengusi jį atiduoti Rusijai?
- A.Alaudinovas prisišnekėjo: netyčia atskleidė tiesą apie šiaurės korėjiečius
Naujausias žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Parlamento narys: artimiausiomis dienomis Rusija gali smogti Aukščiausiajai Radai
23:39 Atnaujinta 00:45
Ukrainos parlamento vadovybė ir liaudies deputatai buvo perspėti, kad artimiausiu metu Rusija gali atakuoti Aukščiausiosios Rados pastatą.
Apie tai projekto „Didysis Lvivas kalba“ eteryje pranešė Aukščiausiosios Rados deputatas Tarasas Batenka. Pasak jo, dar trečiadienį politikai žinojo apie balistinio smūgio grėsmę, tačiau kalbėta ne apie tarpkontinentinius ginklus: „Mes tiesiog vakar gavome informaciją iš mūsų saugumo tarnybų, kad artimiausiu metu bus panaudoti tam tikri eksperimentiniai balistinio pobūdžio ginklai.“
T.Batenka pridūrė, kad šiandien gauta informacijos apie naują pavojų: „Esame informuoti apie grėsmę, kad artimiausiomis dienomis Ukrainos parlamentas gali būti atakuotas raketomis. Na, pamatysime, ar tai įvyks, ar ne. Bet matau, kad Putinas maksimaliai padidino statymus Ukrainos žmonėms.“
Dėl iškilusios grėsmės buvo atšauktas penktadienį turėjęs įvykti Aukščiausiosios Rados posėdis, o deputatams ir jų šeimų nariams rekomenduojama artimiausiomis dienomis vengti lankytis vyriausybinio kvartalo teritorijoje.
Naujausios žinios apie karą Ukrainoje
06:37
Naujausias žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
A.Vučičius: V.Putinas neblefuoja, o pasaulis artėja prie katastrofos
00:38
Serbijos prezidentas Aleksandaras Vučičius, pasirodžius pranešimams, kad Rusija smogė Ukrainai naujo tipo raketa, pareiškė, jog artėja katastrofa – ir paragino nutraukti ugnį. Jis dar kartą pabrėžė, kad pasaulis ritasi katastrofos link.
Komentuodamas informaciją, kad Rusija tariamai smogė Ukrainai tarpžemynine balistine raketa, Serbijos prezidentas sakė esąs užsiėmęs vidaus įvykiais ir nepakankamai sekęs šį momentą tarptautinėje arenoje. Tačiau A.Vučičius pažymėjo, kad jis „gerai pažįsta Putiną“ ir pastarasis neblefuoja.
„Aš gerai pažįstu Putiną, jis gali ant manęs ir pykti, bet jei kas nors mano, kad galima šaudyti bet kuo Rusijos teritorijoje, ir kad tai liks be atsako – tada jis arba jo (Putino) nepažįsta, arba yra beprotis“, – sakė A.Vučičius.
Jis dar kartą pabrėžė, kad pasaulis ritasi katastrofos link. „Aš žinau, žmonės, klausykite, ką jis (Putinas) jums sako. Niekas neblefuoja ir, deja, mes žengiame į katastrofą“, – pakartojo Serbijos prezidentas.
Jis pažymėjo, kad Serbija nenori mirčių ir nori paliaubų.
„Nepaisant to, ką sako Kyjivas ir Maskva, manau, kad tai (paliaubos) yra vienintelė gera idėja, dabar tegul visi mane puola“, – sakė jis.
Parlamento narys: artimiausiomis dienomis Rusija gali smogti Aukščiausiajai Radai
23:39 Atnaujinta 00:45
Ukrainos parlamento vadovybė ir liaudies deputatai buvo perspėti, kad artimiausiu metu Rusija gali atakuoti Aukščiausiosios Rados pastatą.
Apie tai projekto „Didysis Lvivas kalba“ eteryje pranešė Aukščiausiosios Rados deputatas Tarasas Batenka. Pasak jo, dar trečiadienį politikai žinojo apie balistinio smūgio grėsmę, tačiau kalbėta ne apie tarpkontinentinius ginklus: „Mes tiesiog vakar gavome informaciją iš mūsų saugumo tarnybų, kad artimiausiu metu bus panaudoti tam tikri eksperimentiniai balistinio pobūdžio ginklai.“
T.Batenka pridūrė, kad šiandien gauta informacijos apie naują pavojų: „Esame informuoti apie grėsmę, kad artimiausiomis dienomis Ukrainos parlamentas gali būti atakuotas raketomis. Na, pamatysime, ar tai įvyks, ar ne. Bet matau, kad Putinas maksimaliai padidino statymus Ukrainos žmonėms.“
Dėl iškilusios grėsmės buvo atšauktas penktadienį turėjęs įvykti Aukščiausiosios Rados posėdis, o deputatams ir jų šeimų nariams rekomenduojama artimiausiomis dienomis vengti lankytis vyriausybinio kvartalo teritorijoje.
Pentagonas pasisakė apie „naujausią“ Rusijos raketą „Orešnik“
23:20
Balistinė raketa, kuria Rusija smogė Ukrainai, buvo sukurta Rusijos raketos RS-26 „Rubiež“ pagrindu.
Apie tai pranešė Jungtinių Valstijų gynybos departamento atstovė spaudai Sabrina Singh per brifingą.
Ji pažymėjo, kad Maskva apie planuojamą smūgį iš anksto informavo Vašingtoną branduolinės rizikos mažinimo kanalais: „Galiu patvirtinti, kad Rusija iš tiesų paleido eksperimentinę vidutinio nuotolio balistinę raketą. Ši balistinė raketa buvo sukurta rusiškos tarpžemyninės balistinės raketos RS-26 „Rubiež“ pagrindu.“
WSJ: per „Storm Shadow“ smūgį Rusijoje buvo sužeistas Šiaurės Korėjos generolas
23:00
Per neseniai Ukrainos gynybos pajėgų suduotą raketų smūgį „Storm Shadow“ raketomis Kursko srityje buvo sužeistas aukšto rango Šiaurės Korėjos generolas. Tai atskleidė neįvardijamas Vakarų pareigūnas, praneša „The Wall Street Journal“.
Pažymima, kad tai pirmas kartas, kai Vakarų pareigūnas patvirtino, jog aukšto rango Šiaurės Korėjos kariškis tapo Ukrainos ir Rusijos karo auka. Pareigūnas nenurodė, kiek rimtas buvo sužeidimas.
JAV pareigūnų duomenimis, Kursko srityje yra sutelkta daugiau kaip 10 000 Šiaurės Korėjos karių. Jie buvo pasiųsti į regioną siekiant išstumti iš ten Ukrainos kariuomenę.
Ukrainos ir Vakarų pareigūnai žurnalistams sakė, kad trečiadienį, lapkričio 20 d., Ukrainos gynybos pajėgos į Kursko sritį paleido mažiausiai 10 raketų „Storm Shadow“, kurias Ukrainai perdavė Jungtinė Karalystė.
Leidinys priminė, kad Baltieji rūmai pasmerkė Šiaurės Korėjos kariuomenės dalyvavimą kare prieš Ukrainą. Vašingtonas perspėjo, kad Šiaurės Korėjos kariai gali tapti teisėtu Ukrainos karių taikiniu.
Ekspertai paaiškino, kuo skiriasi tarpžemyninė balistinė raketa nuo vidutinio nuotolio raketos
22:20
Raketų, ypač vidutinio nuotolio ir tarpžemyninių, klasifikavimo etalonas yra jau nebegaliojanti Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų sutartis (INF) – 1987 m. tarp JAV ir SSRS sudaryta sutartis dėl vidutinio nuotolio ir mažesnio nuotolio raketų likvidavimo. Apie tai rašo „Defence Express“ analitikai.
Pažymima, kad joje buvo įtvirtinta tokia gradacija: nuo 1000 iki 5500 kilometrų skrydžio nuotolio – vidutinio nuotolio raketa, nuo 500 iki 1000 – mažesnio nuotolio raketa. Taigi skirtumas tarp vidutinio nuotolio balistinės raketos (IRBM) ir tarpžemyninės balistinės raketos (ICBM) yra gebėjimas nuskrieti daugiau kaip 5500 kilometrų. ICBM gali, IRBM negali.
„Tačiau būtent dėl RS-26 „Rubiež“ kilo klausimų. Didžiausias raketos „RS-26 Rubiež“ nuotolis bandymų metu buvo apie 5800 kilometrų. Teigiama, jog būtent paleidimai 5800 kilometrų atstumu leido Rusijai teigti, kad „RS-26 Rubiež“ nepažeidė INF sutarčių ir buvo ne vidutinio nuotolio, o tarpžemyninė raketa. Nors visi trys vėlesni paleidimai iš Kapustin Jaro poligono buvo atlikti daug mažesniu – 2000 kilometrų – atstumu.
Ekspertų nuomone, RS-26 „Rubiež“ akivaizdžiai buvo sukurta būtent kaip vidutinio nuotolio raketa, kaip RSD-10 „Pionier“ reinkarnacija. Ir ji atlaisvins visas „Jars“, „Topol“, „R-36M2 Vojevoda“ tipo tarpžemynines balistines raketas ir visas iš povandeninių laivų paleidžiamas balistines raketas, kad jas būtų galima panaudoti smogti vien Jungtinėms Valstijoms“.
Jie pabrėžia, jog Europoje vidutinio nuotolio raketų pakanka, kad būtų galima smogti į bet kurį taikinį. Nes su 3500 km nuotolio raketomis Rusija garantuoja branduolinį smūgį į bet kurį ES tašką iš savo teritorijos. Kartu vidutinio nuotolio raketos yra pigesnės už tarpžemynines raketas, taip pat masiškesnės.
„Todėl apskritai visa diskusija dėl to, ar RS-26 „Rubiež“ yra vidutinio nuotolio ar tarpžemyninė balistinė raketa, neturi praktinės naudos. Nes ir viena, ir kita skirta branduoliniam smūgiui suduoti“, – pridūrė analitikai.
„Financial Times“: Kyjivas ir Vakarai linksta prie karo įšaldymo be pripažintų sienų
21:27
Europoje vis labiau įsivyrauja nuomonė, kad realiausias Rusijos ir Ukrainos karo užbaigimo būdas yra konflikto įšaldymas, kai sienų klausimas atidedamas neribotam laikui. Apie tai savo straipsnyje rašo laikraščio „Financial Times“ užsienio naujienų skyriaus vadovas Alecas Russellas.
Pasak jo, Briuselis, nepaisant tam tikrų nuogąstavimų dėl galimų Donaldo Trumpo veiksmų, vis labiau tikisi, kad jam tarpininkaujant kitais metais pavyks pasiekti jei ne visišką taiką, tai bent jau paliaubas.
A.Russellas pažymi, jog kai kas ir toliau reikalaus, kad Rusija pasitrauktų prie 1991 m. sienų, „tačiau Kyjive, Vašingtone ir visoje Europoje vis dažniau pritariama bendrai nuomonei dėl labiausiai tikėtinos baigties: įšaldytas konfliktas, o sienos klausimas atidėtas neribotam laikui“.
D.Trumpo komandai artimi žmonės apibūdino scenarijų, panašų į „korėjietiškąjį variantą“, tačiau be JAV karių dalyvavimo saugant demilitarizuotąją zoną. Kadangi JT taikdarių dislokavimas atrodo neįmanomas dėl Rusijos veto teisės Saugumo Taryboje, A.Russellas mano, kad labiau tikėtinas Europos pajėgų dislokavimas prie skiriamosios linijos tarp rusų ir ukrainiečių.
Žurnalistas šį scenarijų laiko tikėtinu, nes daugelis Europos vyriausybių supranta, kad V.Putinas bandys vėl užpulti, jei nebus realių atgrasymo priemonių. Nors „košmariškas scenarijus“, pagal kurį D.Trumpas priverstų Ukrainą daryti nuolaidas V.Putino sąlygomis, vis dar egzistuoja, Europos lyderiai vis tik nusiteikę nuosaikiai optimistiškai.
„D.Trumpas nori jį (karą) išspręsti, bet ne bet kokia kaina. Tai negali būti Ukrainos kapituliacija“, – sako aukštas Europos pareigūnas, primindamas gėdingą amerikiečių pabėgimą iš Afganistano.
Egzistuoja nuomonė, kad D.Trumpas gali pasirašyti realias saugumo garantijas Ukrainai, nors ir be pažado dėl Ukrainos narystės NATO. Viena iš idėjų, kilusių jo artimiausioje aplinkoje, yra pažadas „grįžti į kovą“, jei V.Putinas pažeis naujojo susitarimo sąlygas, kaip jis padarė Minsko susitarimų atveju.
V.Putinas netikėtai kreipėsi į tautą: Rusija smogė Ukrainai visiškai nauja raketa
20:12 Atnaujinta 20:18
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienio vakarą netikėtai kreipėsi į savo šalies piliečius ir pakomentavo paskutinius šios savaitės įvykius, kurie paaštrino įtampą ne tik tarp Rusijos ir Ukrainos, bet ir tarp Rusijos bei Vakarų šalių.
Pasak Kremliaus vadovo, jo šalies pajėgos smogė Ukrainai nauja vidutinio nuotolio balistine raketa.
V.Putinas teigė, kad Rusija atliko „vienos iš naujausių rusiškų vidutinio nuotolio raketų sistemų bandymus kovinėmis sąlygomis (...) Mūsų inžinieriai ją pavadino „Orešnik“.
Valstybinė naujienų agentūra „TASS“ patikslino, kad tai nebranduolinė hipergarsinė raketa. Pats V.Putinas tvirtino, kad Rusija iš anksto pasiūlys Ukrainos civiliams gyventojams palikti pavojingą zoną, jei bus panaudotos raketos.
Šiuo metu nėra priemonių, kuriomis būtų galima atremti Rusijos raketas „Orešnik“, nurodė Rusijos prezidentas ir pažymėjo, kad jos atakuoja taikinius 2-3 km/s greičiu.
„Esamos priešo priešraketinės gynybos sistemos jų neperima“, – jį citavo „TASS“.
V.Putinas pažymėjo, kad Rusija yra pasirengusi bet kokiam scenarijui.
„Visada pageidavome ir dabar esame pasirengę visus ginčytinus klausimus spręsti taikiomis priemonėmis, tačiau taip pat esame pasirengę bet kokiai įvykių raidai. Jei kas nors tuo abejoja, klysta. Visada bus atsakas“, – kalbėjo jis.
Rusų lyderis pridūrė, kad Maskva turi teisę smogti kariniams taikiniams tose šalyse, kurių ginklus Ukraina naudoja smūgiams į Rusijos teritoriją.
„Manome, kad turime teisę panaudoti savo ginklus prieš karinius objektus tų šalių, kurios leidžia naudoti savo ginklus prieš mūsų objektus“, – tikino V.Putinas.
„Agresyvių veiksmų eskalavimo atveju reaguosime taip pat ryžtingai“, – pridūrė jis.
Karas įgavo „pasaulinio pobūdžio elementų“
Rusijos vadovas taip pat aiškino, kad karas Ukrainoje įgavo „pasaulinio pobūdžio elementų“.
Pasak V.Putino, pastarosiomis dienomis Ukrainos vykdyti bandymai smogti į Rusijos teritoriją Vakarų šalių tiekiamomis raketomis buvo nesėkmingi.
„Mūsų oro gynybos sistemos atrėmė šias atakas“, – kalbėjo V.Putinas.
„Tikslai, kuriuos akivaizdžiai užsibrėžė priešas, nebuvo pasiekti“, – pridūrė jis ir pažymėjo, kad tai neturės įtakos jo „specialiajai karinei operacijai“.
Britų pareigūnas: Rusija smogė Ukrainai vidutinio nuotolio balistine raketa
19:42
Jungtinės Karalystės (JK) vyriausybė ketvirtadienį pareiškė, kad Rusija smogė Ukrainai balistine raketa, kurios „veikimo nuotolis siekia kelis tūkstančius kilometrų“.
Tai buvo pirmas kartas, kai Maskva tokį ginklą panaudojo nuo plataus masto invazijos 2022-aisiais.
„Tai dar vienas neapgalvoto Rusijos elgesio pavyzdys, kuris tik sustiprina mūsų ryžtą palaikyti Ukrainą tiek, kiek reikės“, – žurnalistams sakė britų ministro pirmininko Keiro Starmerio atstovas, nemanantis, kad Rusija smogė Ukrainai ne tarpžemynine (ICBM) raketa.
Plačiau apie tai skaitykite čia.
JAV pareigūnas: Rusija smogė Ukrainai vidutinio nuotolio, o ne tarpžemynine balistine raketa
19:11
Vienas JAV pareigūnas ketvirtadienį pareiškė, kad Rusija smogė Ukrainai ne tarpžemynine (ICBM), o vidutinio nuotolio balistine raketa.
„Rusija gali bandyti pasinaudoti šiuo pajėgumu, kad įbaugintų Ukrainą ir jos šalininkus, tačiau tai nepakeis situacijos šiame konflikte“, – pareiškė jis.
Pasak jo, Maskva panaudojo ne ICBM, o eksperimentinę vidutinio nuotolio balistinę raketą. Jo teigimu, Rusija turi tik kelias tokio tipo raketas.
„Ukraina atlaikė nesuskaičiuojamą daugybę Rusijos atakų, įskaitant ir raketų, kurių kovinės galvutės buvo gerokai didesnės nei šio ginklo“, – sakė pareigūnas.
Jis pridūrė, kad anksčiau šią savaitę Vašingtonas perspėjo Ukrainą ir jos sąjungininkes, jog Maskva gali panaudoti minėtus ginklus artimiausiomis dienomis.
Plačiau apie tai skaitykite čia.
